II-OJI RESPUBLIKA 1848 M.

KONSTITUCIJA

Pateikt pareng:
Paulina Bradauskait
Evelina Abraityt
Irma Grigonyt
Ign Juait
Monika esnuleviit
TMVvbns 16-1
2017-04-10
TURINYS
Konstituciniai aktai
Valstybs valdymo forma

Asmens teiss ir laisvs

Valstybs institucijos : vykdomoji ir statym

leidiamoji valdia
statym leidyba nuo iniciatyvos iki paskelbimo
ANTROJI RESPUBLIKA
1. Penktajame XIXa. deimtmetyje m stiprti
opozicija, remiama smulkij ir vidurinij
visuomens sluoksni. Didel prieastis 1847m.-
1848m. kilusi kriz.
2. Visa tai atved al prie naujos radikalaus
sjdio 1848m. vasario 22d. sukeltos revoliucijos
ir prie Liepos monarchijos nuvertimu.
3. Sudaryta laikinoji vyriausyb vasario 25d.
Pranczij paskelb respublika.
4. Nacionalinio susirinkimo rinkimai t pai met
lapkriio 4d. prim nauj konstitucij dar
vadinam Antrosios respublikos konstitucija.
KONSTITUCINIAI AKTAI
1. Konstitucija Pranczijoje teisikai tvirtino
socialin respublik, besiremiani laisvs
lygybs ir brolybs principais, o jos pagrind
sudar eima, darbas, nuosavyb ir
visuomenin tvarka (4 str.).
2. Vienu respublikos tiksl skelbiamas ,,laisvesnis
engimas paangos ir civilizacijos keliu,
visuomenini prievoli ir naudos teisingesnio
paskirstymo vedimas, deklaruojama teis
darb, nemokam pradin mokym.
3. Antrajame skirsnyje skelbiama:
lygiateisikumas sjung, susirinkim,
spaudos, tikjimo, darbo ir verslo laisvs,
asmens ir buto, nuosavybs nelieiamyb,
mokesi dydi priklausomyb nuo turtins
padties.
4. Konstitucijos 18 str. skelbiama, kad visa valdia
valstybje kyla i tautos ir negali bti kam nors
pavedama, suteikiant teis j perduoti
paveldjimo bdu. ,,Valdi padalijimas tai
pirmoji laisvos vyriausybs sjunga nurodyta
19 str.
VALSTYBS VALDYMO FORMA
Konstitucija Pranczijoje teisikai tvirtino
socialin respublik, besiremiani laisvs ir
brolybs principais, o jos pagrind sudar
eima, darbas, nuosavyb, visuomenin tvarka.
Iimtin statym leidybos teis suteikiama
Nacionaliniam susirinkimui. Antrosios
respublikos konstitucija pirm kart Europoje
ved tiesioginius slaptus rinkimus. Irinkti
tautos atstovai nebuvo varomi imperatyviojo
mandato.
 Galingam Nacionaliniam susirinkimui buvo
prieinama panai vykdomoji valdia. J
prancz tauta paveda vienam pilieiui, kuriam
suteikiamas prezidento titulas. Tai buvo
pirmasis prezidentas Europoje. Jis buvo renkamas
ketveriems metams, neleidiant bti perrinktam
kitai kadencijai. Prezidento rankose sutelktos
plaios teis: sudaryti ir tvirtinti tarptautines
sutartis, skirti ir atleisti ministrus, diplomatinius
atstovus, teisjus, kai kuriuos kitus auktuosius
valdininkus, jam pavesta teikti malon, utikrinti
iorin valstybs saugum, jo inioje buvo karins
pajgos, taip pat jam pavesta teikti malon.
I 1848M. KONSTITUCIJOS:
IV skirsnyje 24 straipsnyje ,,nurodyta, kad
rinkim teis rinkim teis tiesiogin ir
visuotin. Balsavimas slaptas.
V skirsnyje 43 straipsnis ,,Prancz tauta
vykdomj valdi paveda vienam pilieiui,
kuriam respublikos prezidento titulas.

Tuo remiantis, galime daryti ivad, jog

Pranczijos valdymo forma yra respublika.
ASMENS TEISS IR LAISVS
Konstitucijospreambul buvo savotika mogaus ir
pilieio teisi deklaracija. 4 str.
skelbPranczijsocialine respublika,
besiremiania laisvs lygybs, brolybs principais.
Skelbiama nemaai socialinio pobdio garantij
teis darb, nemokam pradin mokym,
teisingesnis prievoli ir naudos
paskirstymas.IIkonstitucijos skirsnis skirtas
pilieio teisms: deklaruojama lygiateisikumas,
sjung, spaudos, tikjimo, darbo ir verslo laisvs,
asmens ir nuosavybs nelieiamyb. Kas nenurodyta
tame kataloge, laikyta nedraudiamu, konstitucija
varanti tik statym leidj, kuriam draudiama
leisti teises varanius statymus.
 Atsisakyta 2 rm parlamento, vietojjo labai
stiprus Nacionalinis susirinkimas.
Pirmkart Europoje prezidento institucija, kuri
buvo pakankamai stipri.
Pirmkart tiesioginiai vyko slapti rinkimai.

Platus mogaus ir pilieio teisi deklaravimas,

nors nra atskiros tradicins deklaracijos.
Teisjai skiriami ir atleidiami prezidento.