1 kurso teisės ir muitinės veiklos studentės

Modestos Kivyliutės

REFERATAS

ISPANIJOS KONSTITUCINĖS
SANTVARKOS YPATUMAI
Darbą tikrino:
Prof. dr Toma Birmontienė

Vilnius, 2020

Turinys
1. Titulinis lapas...................................................................................1
2. Turinys.............................................................................................2
3. Įvadas...............................................................................................3
4. Ispanijos konstitucingumo raida .....................................................4
5. Galiojančios konstitucijos ypatumai................................................5
6. Žmogaus teisių reglamentavimo ypatumai......................................6
7. Ispanijos valstybės valdymo forma ir valstybės valdžios institucijų
sistema:
7.1 Monarchas................................................................................7
7.2 Valstybės valdžios institucijos..................................................8
7.3 Vykdomoji valdžia....................................................................9
7.4 Teisminė valdžia.......................................................................10
8. Išvados.............................................................................................11
9. Literatūros sąrašas...........................................................................12
 Įvadas

Konstitucija – vienas svarbiausių valstybės dokumentų. Ji nustato

pagrindinius valstybės valdžios formavimo principus, valdžios
institucijų kompetenciją ir tarpusavio sąveiką. Todėl nenuostabu,
kad jos pažinimas ir suvokimas turi didelę reikšmę teisingo teisinio
išprusimo formavimuisi.
Ne išimtis ir Ispanijos Karalystė. Ispanijos Konstitucija išsiskiria
savo liberalumu, dviprasmiškumu, sudėtingumu ir istorija, kuri
garsina Ispaniją kaip “žlugusių Konsttucijų valstybe”
Ispanija - parlamentinė monarchija, tad šios šalies valstybės
valdymo forma ir valstybės valdžios institucijų sistema taip pat
išsiskiria unikalumu.

Referato tikslas - susipažinti su Ispanijos Karalystės Konstitucijos,

valstybės valdžios institucijų ir teisminės santvarkos ypatumais.
 Ispanijos konstitucingumo
raida

Labai dažnai Ispanijos konstitucingumo raida yra vadinama kaip

sudėtinga, prieštaringa ir dažnai vertinama kaip „žlugusių
konstitucijų istorija.1808 m. liepos 7 d., žengdamas į Ispanijos
karaliaus sostą Bajorėje, Josephas Bonaparte’as paskelbė Bajonės
Statutą, nustatantį .Ispanijos valdymo tvarką. Tai buvo pirmasis
konstitucinio pobūdžio tekstas, parašytas ir paskelbtas Ispanijoje.
Pirmoji Ispanijos Konstitucija paskelbta 1812 m. kovo 12 d., ji taip
pat vadinama Kadžio Konstitucija. Ispanija ypatinga tuo, kad joje
egzistavo daug konstitucijų, kurios po kiek laiko žlugo viena po
kitos.
Tąčiau galime išskirti 1869m. konstituciją, kurios naujoviškumo
lėmė visuotinės vyrų, sukakusių 25 metų amžiaus, rinkimų teisės
pripažinimas, provincijų asamblėjų ir municipalinių tarybų
renkamumas, nors savo valdžią jos ir turėjo dalytis kartu su
vyriausybės skiriamais, provincijų gubernatoriais. Nors katalikybė
buvo pripažįstama kaip Ispanijos religija, tačiau pirmą kartą
modernioje šalies istorijoje buvo pripažįstama kitų religijų
tolerancija viešai laikant apeigas. Taip pat, pirmą kartą Ispanijos
istorijoje įtvirtinta teisė steigti profesines sąjungas.
Analizuojant dabartinę Konstituciją, Ispanijos Konstitucija buvo
priimta 1978 m. spalio 31 d. Ispanijos Konstitucija yra laikoma
viena liberaliausių Vakarų Europoje.
 Galiojančios konstitucijos ypatumai

Konstitucijos struktūra atitinka klasikinį Vakarų Europos

valstybių konstitucijų modelį. Preambulė įtvirtina
pagrindinius valstybės siekius ir tikslus. Ši dalis turi svarbią
politinę ir ideologinę reikšmę. Konstitucijoje įtvirtinta, jog
svarbiausi valstybės tikslai yra garantuoti šalyje demokratinį
sambūvį, pagrįstą teise ir socialiniu teisingumu, sukurti
teisinę ir socialinę valstybę, užtikrinti žmogaus teises ir
laisves, piliečių gerovę, sudaryti sąlygas visoms Ispanijos
tautoms puoselėti savo kultūrą, tradicijas ir kalbą, stiprinti
taikų bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis.
Didžiąją Konstitucijos dalį sudaro nuostatos,
reglamentuojančios asmens konstitucinį statusą. Dėmesys
žmogaus teisėms ir laisvėms, jų konstitucinis
reglamentavimas – vienas ryškiausių Ispanijos
konstitucingumo bruožų.
Žmogaus teisių reglamentavimo ypatumai

Didžiąją Konstitucijos dalį sudaro nuostatos,

reglamentuojančios asmens konstitucinį statusą. Dėmesys
žmogaus teisėms ir laisvėms, jų konstitucinis
reglamentavimas – vienas ryškiausių Ispanijos
konstitucingumo bruožų. Pagal Ispanijos Konstituciją asmens
teisinis statusas priklauso nuo to, kokiai asmenų grupei jis
priskiriamas. Konstitucijoje nurodytos dvi asmenų grupės:
Ispanijos piliečiai ir užsieniečiai. Piliečiams garantuojamos
visos teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje. Užsieniečiai
Ispanijoje naudojasi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis
tarptautinėse sutartyse arba įstatymuose nustatyta tvarka.
Užsieniečiams garantuojama prieglobsčio teisė.
Konstitucijoje reglamentuojama daug žmonių teisių, kurios
turi didelę reikšme, tačiau įtvirtintos taip pat piliečių
pareigos, kurių privalu laikytis.
 Monarchas

Ispanija - parlamentinė monarchija. Ispanijoje Monarchas turi

Ispanijos karaliaus titulą. Ispaniją valdo Pilypas VI. Karalius
Pilypas VI – valstybės vadovas, valstybės vienybės ir
stabilumo simbolis, arbitras ir tarpininkas santykiuose tarp
valstybės valdžios institucijų. Karaliaus valdžią riboja
Konstitucija - jis atlieka tik tas funkcijas, kurias jam numato
Konstitucija ir įstatymai. Pagal Ispanijos Konstituciją karalius
yra neutrali institucija, nepriskiriama jokiai valstybės
valdžios šakai. Jis yra tik valstybės vadovas ir vykdo tik tas
funkcijas, kurias numato Konstitucija. Konstitucijoje
įtvirtintus karaliaus įgaliojimus galima skirstyti į atskiras
grupes. Konstitucija nesuteikia karaliui vykdomosios
valdžios institucijos galių, todėl realiai karaliaus įtaka
valstybės gyvenime priklauso nuo asmenybės, turinčios šį
titulą. Pažymėtina, jog nepaisant Konstitucijoje numatytų
karaliaus galių apribojimų, karaliaus institucija valdant
Juanui Carlosui, „drąsiam ir ištikimam demokratijos
puoselėtojui“ įgijo didelį autoritetą.
 Valstybės valdžios institucijos

Ispanijos valstybės valdžios institucijų sistema

organizuojama valdžių padalijimo principo pagrindais.
Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas – Kortesai, kurį
sudaro aukštieji rūmai – Senatas ir žemieji – Deputatų
Rūmai. Senatą sudaro 266 nariai: 208 renkami tiesioginiais
visuotiniais rinkimais, 58 skiria regioninės įstatymų leidybos
institucijos; visi 4 metams. Deputatų Rūmus sudaro 350
narių, renkamų 4 metams tiesioginiais visuotiniais rinkimais
pagal proporcinių rinkimų sistemą. Vykdomoji valdžia
priklauso ministrui pirmininkui ir jo skiriamai Ministrų
Tarybai. Ministro pirmininko kandidatūrą siūlo karalius
(siūlomas parlamento daugumą turinčios partijos ar partijų
koalicijos vadovas), tvirtina parlamentas. Vicepremjerus
skiria karalius ministro pirmininko siūlymu.
 Vykdomoji valdžia

Vyriausybė – aukščiausia ir savarankiška valstybės valdymo

institucija, kurios kompetencijai priklauso vidaus ir užsienio
politikos klausimai. Ispanijoje Vyriausybė įgyvendina
valstybės vidaus ir užsienio politiką, tvarko civilinius ir
karinius reikalus, garantuoja valstybės saugumą. Vyriausybė,
įgyvendindama vykdomąsias ir tvarkomąsias funkcijas,
vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais. Formaliai ministrą
pirmininką skiria karalius, tačiau jis turi turėti Kongreso
pasitikėjimą. Realiai karalius tik siūlo Kongresui ministro
pirmininko kandidatūrą. Konstitucija numato, kad prieš
pateikdamas svarstyti Kongresui ministro pirmininko
kandidatūrą karalius turi pasitarti su politinių grupių atstovais
parlamente. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp įstatymų
leidžiamosios ir vykdomosios valdžios Konstitucijoje
numatyta teisė vyriausybei, kuriai pareikštas nepasitikėjimas,
siūlyti karaliui paleisti Kongresą, Senatą arba Generalinius
Kortesus. Siūlymą karaliui pateikia ministras pirmininkas,
pasitaręs su Ministrų Taryba.
 Teisminė valdžia

Teisminę valdžią įgyvendina teismai, kuriuos sudaro teisėjai ir

magistratai (Magistrados). Pagal Ispanijos Konstituciją teismai
laikomi tautos įsteigta savarankiška valstybės valdžios dalimi.
„Teisingumas kyla iš tautos“, – ši nuostata įtvirtinta Konstitucijos
117 straipsnio 1 dalyje. Teismas priima sprendimus karaliaus vardu.
Teisingumo funkcijai vykdyti Ispanijos teritorija yra suskirstyta į
municipalitetus, teismines apygardas, provincijas, autonomines
bendrijas. Dviejų teismų – Aukščiausiojo Teismo ir Aukštesniojo
nacionalinio teismo – jurisdikcija apima visos šalies teritoriją.
Ispanijos teismų sistema pagrįsta hierarchijos principu – žemesniųjų
teismų sprendimus galima apskųsti aukštesniesiems teismams.
Ispanijos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausia kasacinė
instancija, nagrinėjanti visų kategorijų bylas, išskyrus bylas,
susijusias su konstitucinėmis žmogaus teisių garantijomis. Teismų
veiklai administruoti ir kontroliuoti Konstitucija numato specialią
instituciją – Generalinę teismų tarybą. Pagal 1978 m. Ispanijos
Konstituciją konstitucinės kontrolės funkcija pavedama
Konstituciniam Tribunolui. Dabartiniame Ispanijos konstitucingumo
etape Konstitucinio Tribunolo vaidmuo valstybės gyvenime
akivaizdus: ši institucija tapo vienu svarbiausių Konstitucijos ir
demokratijos plėtros bei valstybės autonominių regionų teisių
stiprinimo veiksnių.
 Išvados

Apibendrinant, galime teigti, jog Konstitucija vienas

svarbiausių valstybės dokumentų, kuris nustato pagrindinius
valstybės valdžios formavimo principus, valdžios institucijų
kompetenciją ir tarpusavio sąveiką.

Ispanijos Karalystės (Parlamentinės konstitucinės

monarchijos) Konstitucija įtvirtina svarbiausius valstybės
tikslus ir garantuoja šalyje demokratinį sambūvį, pagrįsta
teise ir socialiniu teisingumu, sukurti teisinę ir socialinę
valstybę, užtikrina žmonių gerovę, kultūrą ir
bendradarbiavimą su kitomis šalimis. Didžiąją Konstitucijos
dalį sudaro nuostatos, reglamentuojančios asmens
konstitucinį statusą. Dėmesys žmogaus teisėms ir laisvėms, jų
konstitucinis reglamentavimas – vienas ryškiausių Ispanijos
konstitucingumo bruožų.
 Literatūros sąrašas

1. Lyginamoji konstitucinė teisė. Vilnius: Mykolo Romerio

universitetas, 2016.

2. Pasaulio valstybių konstitucijos. I tomas, Vilnius: Mykolo

Romerio universitetas, 2016 m. (el.leidinys).

3. E.Vaitiekienė. Ispanijos Konstitucinė sistema. // Europos

Sąjungos valstybių narių konstitucinės sistemos. Mokslo studija.
Vilnius, Mykolo Romerio universitetas. 2012.