VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISS FAKULTETAS
VIEOSIOS TEISS KATEDRA

Dienins studij formos

I kurso 8 ak. grups
students

REFERATAS

H. Kelseno Grynosios teiss teorijos pagrindiniai teiginiai

Darbo vadov:

Vilnius, 2014

Turinys
vadas ................................................................................................................................................................. 3
Teisins tvarkos poymiai................................................................................................................................... 4
Teiss normos poymiai ..................................................................................................................................... 5
Normatyvins tvarkos galiojimo pagrindai ........................................................................................................ 6
Hierarchin teisins tvarkos sistema ................................................................................................................. 8
Tarptautin teis ir nacionalin teis............................................................................................................... 10
Ivados.............................................................................................................................................................. 12
Literatros sraas ........................................................................................................................................... 13

vadas
Hanso Kelseno Grynoji teiss teorija tai knyga, padariusi didiul tak gausybei
teisinink, ypa Vakar pasaulyje. Bandymas rodyti ios teorijos studij reikalingum kiekvienam,
siekianiam teiss painimo, prilygt akivaizdaus dalyko rodinjimui. Grynosios teiss teorijos
reikm iuolaikinei teisei yra be galo plati pozityviosios teiss, atskirtos nuo morals, politikos ir
kit socialini tvark nagrinjimas, iuolaikini teiss teorijos klausim, pavyzdiui, teiskros ir
teiss taikymo dualizmo, tarptautins ir nacionalins teiss santykio, analiz, Konstitucinio Teismo
iradimas, visa tai yra teisinio pozityvizmo atstovo H. Kelseno nuopelnai. io darbo objektas
Grynosios teiss teorijos pagrindiniai teiginiai. Taikydama altini analizs ir lyginimo metodus
aptarsiu esminius H. Kelseno keliamus klausimus: hierarchins teisins tvarkos poymius, struktr
ir galiojimo pagrindus, teiss norm poymius, tarptautins ir nacionalins teiss santyk.
Didiausi dal mediagos darbui sudaro Grynosios teiss teorijos tekstas, moksliniai straipsniai
bei specialioji literatra (vadovliai).

Teisins tvarkos poymiai

Socialinei

tvarkai,

reguliuojaniai

mogaus

elges

jo

tiesioginiuose

arba

netiesioginiuose santykiuose su kitais monmis, priklauso ir teisin tvarka. Btent teisin tvarka ir
yra Hanso Kelseno Grynosios teiss teorijos objektas, todl prie pradedant atlikti gilesn ios
teorijos analiz, svarbu iskirti teisins tvarkos poymius, ypa tuos, kurie leidia j atskirti nuo kit
socialini tvark: pvz. morals ar paprotins.
Analizuodamas odio teis reikmes vairiose kalbose, H. Kelsenas prieina prie
ivados, kad visose kalbose io termino objektas yra moni elgesio tvarka1. Tai reikia, kad
moni elges galima reguliuoti, reikalaujant tam tikr veiksm atlikti arba susilaikyti nuo jo, tik
tiek, kiek tas elgesys yra susijs tiesioginiu arba netiesioginiu bdu su kitais individais arba individ
socialine bendruomene.
Antrj teisins tvarkos poym galima pavadinti paiu svarbiausiu poymiu, kadangi
jis ir atskiria teisin tvark nuo kit socialini tvark tai prievartos buvimas. Prievartin tvarka
reikia, kad individams dl j nepageidaujamo elgesio yra taikomi prievartos aktai, kuriais
individams padaromas blogis, kur suprantame, kaip gyvybs, sveikatos, laisvs ar ekonomini
grybi atmim2. Prievartos aktas savo pobdiu yra sankcija, taiau svarbu tai, kad teisins
tvarkos nustatytos sankcijos yra socialiai imanentins (skirtingai nei, tarkime, religins tvarkos) bei
socialiai organizuotos, kadangi jas taiko jgos vartojimo monopolis3. Prievartinei tvarkai taip pat
turi bti bdingas laisvs minimumas tai H. Kelseno pavadinta moni bties sritis, kuri
nesikiama sakymais arba draudimais4.
Dar vienas teisins tvarkos poymis i tvarka yra normatyvin. Normatyvin tvark
suprantame kaip nustatyt objektyvi privalom tvark, kuri privalo bti, net jei esamybje to nra5.
I io teiginio galime iskirti objektyvaus ir subjektyvaus privaljimo dualizm bei esamybs ir
privalomybs dualizm. Objektyvaus ir subjektyvaus privaljim palyginimas leidia atskirti teisin
bendruomen nuo plik gaujos, kadangi pliko grasinim priskirtume prie subjektyvaus
privaljimo, o teisins bendruomens tvarka yra privaloma objektyviai pagal teisin prasm. Dl
esamybs ir privalomybs dualizmo teisinje tvarkoje, i tvark priskiriame btent prie socialini
tvark. Taip yra dl to, nes visos socialins tvarkos pasiymi tuo, kad esamyb ir privalomyb

Kelsen H. Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m., p. 63.

Ibid., p. 64.
3
Ibid., p. 67.
4
Ibid., p. 71.
5
Ibid., p. 72.
2

nebtinai turi sutapti, skirtingai nuo gamtins tvarkos, kuriai bdingas prieastingumo, o ne
prisiejimo principas6.
Taigi, du iskirti teisins tvarkos poymiai: moni elgesio, kaip objekto apibrimas
ir normatyvinio pobdio btinumas yra bendri visoms socialinms tvarkoms. Tiktai prievartos
buvimas teisin tvark padaro unikalia socialine tvarka. Taiau itin svarbus ir teisins tvarkos kaip
normatyvins tvarkos apraymas, kadangi btent dl io bruoo sureikminimo ir pltojimo H.
Kelseno teiss teorija yra vadinama normatyvistine.
Teiss normos poymiai
H. Kelsenas yra normatyvistins teorijos atstovas, o normatyvistine teorija vadiname
teisinio pozityvizmo atmain, kuriai bdinga akcentuoti teiss norm svarb ir detaliai analizuoti
norm svok, poymius, struktr7. Tad dl ypatingo teiss norm sureikminimo, tikslinga bt
aptarti svarbiausius teiss normos poymius, iskirtus Grynojoje teiss teorijoje.
Teiss norma funkcionuoja kaip aikinimo schema8. Tai reikia, kad bet kokiam aktui
teisin prasm gali suteikti tik norma. Pavyzdiui, sudaryta pirkimo pardavimo sutartis netampa
objektyviai galiojania, jei ji yra sudaroma nesilaikant civilins teiss norm. Tad jeigu realus
vyksmo turinys neatitinka normos, jis ir lieka tik subjektyviai galiojaniu.
Teiss norma yra akto, kuriuo tam tikras elgesys yra sakomas, leidiamas arba
galinamas, prasm9. Tai susij su jau darbe ianalizuotais teisins tvarkos poymiais H. Kelseno
Grynojoje teiss teorijoje: teisin tvark suvokiame kaip tam tikr moni elges reguliuojani
tvark. Svarbu pabrti, kad btent teiss normos vaidmuo moni elgesio reguliavime yra
iskirtinis, kadangi ja yra suformuluojamas privalomas elgesys. Privalomas elgesys nra tapatus
realiam elgesiui, o tai reikia, kad norminiuose aktuose suformuluot teigini prasm yra ne realus
vykis, o norma sakymas, leidimas arba galinimas.
Teiss normos moni elges gali reguliuoti dviem bdais: pozityviai arba negatyviai.
Pirmuoju bdu mogaus elgesys yra reguliuojamas, jeigu tam tikram individui norma yra sakoma
atlikti tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo jo, be to, sakome, kad elgesys yra reguliuojamas
pozityviai ir tuomet, kai normos individ galina tam tikru aktu sukelti tam tikrus tos tvarkos

Kris E. Grynoji teiss teorija, teiss sistema ir vertybs: normatyvizmo paradigmos ikis knygoje Kelsen H.
Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m., p. 31.
7
Baublys L., et al. Teiss teorijos vadas, Vilnius: leidykla MES, 2010 m., p. 137.
8
Kelsen H. Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m., p. 45.
9
Ibid., p. 46.

apibriamus padarinius10. Negatyvus reguliavimas vyksta tuomet, kai tam tikras elgesys nra teiss
normos draudiamas ir jeigu jis nra pozityviai leidiamas normos, kuri riboja draudianios teiss
normos galiojimo srit11. Taip pat svarbu paminti, jog iimtys i bendrj norm (kaip pavyzd
galima nurodyti btinj gint) yra priskiriamos prie pozityvaus moni elgesio reguliavimo bdo.
Prie poymi galime priskirti ir H. Kelseno suformuluot teiss normos ir vertybs
santyk12: teiss norma atlieka vertybin vaidmen, nes ji leidia real (esamj) elges vertinti kaip
ger, jeigu jis prilygsta teiss normos nustatytai privalomybei, bei laikyti tam tikr real individo
elges blogu, jei jis neatitinka normos. is teiss normos poymis yra gana radikalus, nes ikeliama
idja, kad teiss normos formuoja vertybes, o ne atvirkiai, tad tai reikia, kad paios teiss normos
ivis negalima vertinti kaip teisingos ar neteisingos.
Nesudtinga pamatyti, kad tarp Grynosios teiss teorijos vardint teiss normos
bruo galima pasigesti reikalavimo normai atitikti bent minimal prigimtins teiss turin, kur
apibria velnusis pozityvistas H. L. A. Hartas13. Dl tokios vertybinio neutralumo doktrinos H.
Kelsen kritikuoja ir vairs prigimtins teiss mokyklos atstovai14. Taiau is radikalusis
pozityvistas grietai atskiria teiss normas nuo kit socialini norm, net paaipiai lygina bandymus
nustatyti teiss norm moralin vert ir emocinius ksnius bravo! arba fui!15. Taip autorius
nori pasakyti, kad teiss norma gali bti tik galiojanti arba negaliojanti, o ne teisinga ar klaidinga.
Normatyvins tvarkos galiojimo pagrindai
H. Kelseno Grynojoje teiss teorijoje klausimas, kuo grindiamas teiss normos
galiojimas, yra vienas i svarbiausi. Kadangi, kaip paaikjo i teiss normos poymi analizs,
pasitelkus vertybes yra nemanoma vertinti teiss norm, nes paios normos ir kuria vertybes, todl
tenka iekoti kitoki pagrind, kuriais bt galima pagrsti tam tikros teiss normos galjim
priklausyti tam tikrai teisinei tvarkai. Teisininkas H. Kelsenas iskiria du normos galiojimo
pagrindus: atitikim pamatinei normai ir efektyvum16.
Vien faktas, kad kakas kak sako, nra pagrindas tok sakym laikyti galiojania
norma, nes kurti galiojanias normas gali tik kompetentingas autoritetas, o jo kompetencija turi bti

10

Ibid., p. 53.
Ibid., p. 53.
12
Ibid., p. 55.
13
Hart. H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997 m., p. 314.
14
Kris E. Grynoji teiss teorija, teiss sistema ir vertybs: normatyvizmo paradigmos ikis knygoje Kelsen H.
Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m., p. 37.
15
Kelsen. H. Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m., p. 55.
16
Baublys L., et al. Teiss teorijos vadas, Vilnius: leidykla MES, 2010 m., p. 121 122.
11

pagrsta teiss norma, kuri galina t autoritet leisti normas17. Toks teiss normos galiojimo
kriterijus, docents dr. Giedrs Lastauskiens vadinamas legalumo kriterijumi18, pabria teiss
normos suformulavimo procedr ir visikai nenagrinja normos adresato poirio norm.
Legalumo kriterijaus pagrindu H. Kelsenas suformavo vis teiss sistem19. is teisininkas aikina,
jog toki norm, kuri teikia pagrind kitos normos galiojimui, galime vadinti auktesne norma,
taiau vis auktesns normos paieka negali bti begalin, todl visos normos baigiasi norma, kuri
yra preziumuojama kaip aukiausioji norma20. Tai reikia, kad tokia norma, H. Kelseno vadinama
pamatine norma, utikrina, kad normos sudaryt neprietaring, viening hierarchin normatyvin
sistem.
Pamatin norma tai preziumuojamas pozityviosios teiss krimo ieities takas21.
apibrim suprantame taip: pati pamatin norma nra pozityvioji, ji tik yra pozityviosios teiss
galiojimo pagrindas. ios normos negalima kildinti i dar auktesns normos, nes tokios
paprasiausiai nra, todl pamatins normos galiojimas yra nekvestionuojamas mes j
preziumuojame.
H. Kelsenas Grynojoje teiss teorijoje kalba apie statinio ir dinaminio princip
dualizm22. Pamatins normos apibrime neakcentuota, kokio pobdio ta norma yra, tad
neskirdami statinio ir dinaminio princip, galime klaidingai interpretuoti, kad pamatin norma tai
tam tikras morals dsnis, i kurio ivedamos kitos teiss normos, negalinios tam dsniui
prietarauti. Tokiu atveju taikytume statin princip, t. y. teiss normos galiot dl savo turinio
atitikimo pamatinei normai. Taiau H. Kelseno nuomone, teisin tvarka i esms yra dinamin23.
Tai reikia, kad pamatin norma, kaip pozityviosios teiss ieities takas, nurodo tik specifin ir
tiksl bd, kaip turi bti kuriama pozityvioji teis, o ne jos turin. Tad teiss norm atitikimas
pamatinei normai leidia bet kokio turinio normas laikyti galiojaniomis, jei tik jos sukurtos
nurodytu specialiu bdu, t. y. atitinkant legalumo kriterij.
Tam, kad teiss norma bt galiojanti, ji turi bti dar ir efektyvi. Grynojoje teiss
teorijoje yra suformuluota efektyvumo minimumo slyga24. Tai reikia, kad teiss norm galime
laikyti galiojania tik tokiu atveju, jei moni elgesys, kur ji reguliuoja, faktikai j bent kiek

17

Kelsen. H. Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m., p. 173.

Lastauskien G. Teisinis kvalifikavimas formaliosios logikos poiriu, urnalas Teis, 2009 m., 73 tomas, p. 49.
19
Ibid., p. 49.
20
Kelsen. H. Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m., p. 173.
21
Ibid., p. 176.
22
Ibid., p. 173.
23
Ibid., p. 175.
24
Ibid., p. 49.
18

atitinka. Faktik elgesio atitikim tam tikrai normai galima interpretuoti kaip btinyb, kad t
norm turi taikyti teisiniai organai bei tai, kad mons, siekdami ivengti sankcij, turi paklsti tai
normai25. is H. Kelseno efektyvumo pripainimas normos galiojimo pagrindu yra nuolaida
sociologinei teiss sampratai. ios sampratos atstov teigimu, raytiniai statymai laikytini teiss
normomis tik tokiu atveju, jei jie daro real poveik moni elgesiui ir yra taikomi praktikai 26. Tos
paios normos galiojimo slygos ireiktos ir H. Kelseno efektyvumo minimumo formuluotje.
Pamatins normos ir efektyvumo minimumo laikymas teiss norm galiojimo
pagrindais leidia kalbti apie vientis hierarchin normatyvin tvark. Grynojoje teiss teorijoje
norm sistemikumas ir grieta teisins tvarkos struktra yra ypa sureikminami, taip atsiskleidia
btent mint norm galiojimo pagrind pasirinkimo motyvas vis sistemik ir bent minimaliai
efektyvi teisini tvark privalomumo rodymas.
Hierarchin teisins tvarkos sistema
Kadangi teiss norm sistemikumas yra ities svarbus teisins tvarkos poymis
Grynojoje teiss teorijoje, btina aptarti hierarchins teisins tvarkos struktr, jos ypatumus.
Taip pat reikt pabrti, jog ioje darbo dalyje yra aptariama nacionalins teiss sistema, o ne
tarptautins; nacionalins ir tarptautins teiss santykis bus analizuojamas vliau.
H. Kelseno teorijoje Konstitucija suprantama dvejomis prasmmis: materialija ir
formalija. Hierarchins teisins tvarkos aukiausioje vietoje laikoma Konstitucija materialija
prasme tai pozityvios normos, kurios reguliuoja bendrj teiss norm krim27. Taip apibrt
Konstitucij dabar galime suprasti kaip tvark, reguliuojani statym leidyb. Dokumentas,
kuriame idstytos ne tik bendrj norm krimo taisykls, bet ir reguliacins nuostatos bei kitos
politikai svarbios normos, yra Konstitucija formalija prasme28. H. Kelsenas pripasta tai, kad
pozityvios Konstitucijos nuostatos danai apibria ir bsimj statym turin, netgi teigia, jog
pagrindini teisi ir laisvi tvirtinimas yra gana efektyvus 29. Visgi, inoma, reikia suvokti, jog tai
nereikia, kad Grynojoje teiss teorijoje tokios moralinio turinio teiss normos yra nagrinjamos,
taiau jos nra ir menkinamos.

25

Baublys L., et al. Teiss teorijos vadas, Vilnius: leidykla MES, 2010 m., p. 122.
Vaivila A. Teiss teorija, Vilnius: Justitia, 2009 m., p. 88.
27
Kelsen. H. Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m., p. 192.
28
Baublys L., et al. Teiss teorijos vadas, Vilnius: leidykla MES, 2010 m., p. 121 122.
29
Kelsen. H. Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m., p. 193.
26

Vienu laipteliu emiau hierarchinje sistemoje yra bendrosios normos, kuriamos

statymu arba paproiu30. statym leidybos bdu sukurtos bendrosios teiss normos yra nustatytos
smoningai, o teisiniai paproiai gali bti galiojantys tik tokiu atveju, jeigu j taikym ir galiojim
yra nustaiusi Konstitucija materialija prasme. iai hierarchinei vietai galtume priskirti visus
iuolaikins teisins sistemos norminius aktus, iskyrus Konstitucij materialija prasme, tad ie
norminiai aktai yra hierarchijos prasme isidst ir tarpusavyje, pavyzdiui, postatyminiai aktai
negali prietarauti statymams; taiau visiems iems norminiams aktams bdingos savybs
privalomumas visiems valstybs pilieiams ir galiojim juos kurti kildinimas i aukiausiosios
normos leidia juos priskirti bendrosioms teiss normoms.
Teism kuriamas individualisias normas Grynoji teiss teorija vadina teiskra, o
j vieta hierarchinje teisins tvarkos sistemoje yra emiausias laiptelis31. H. Kelsenas teism
funkcij supranta ne tik kaip bendrj teiss norm individualizavim ir konkretinim, bet ir kaip
sprendim primim, ar tam tikros bendrosios teiss normos nra antikonstitucins. Tokios
kompetencijos priskyrimas teisminei valdiai i esms yra iuolaikinio Konstitucinio Teismo
sukrimas, nuopeln galima suteikti btent H. Kelsenui32.
Btent tokios hierarchins teisins tvarkos piramids ypatumai atskleidia gana
svarbius Grynosios teiss teorijos teiginius. Pirmj galtume vardinti kaip teiskros ir teiss
taikymo dualizmo panaikinim. Kadangi individuals teism sprendimai yra priskiriami
pozityviajai teisei, sukurtai teiskros bdu, tad nelieka prasms atkirti teiskr nuo teiss
taikymo. Taiau is teiginys nra pritaikomas Lietuvos Respublikos teisinei sistemai, kadangi ms
valstybje j dualizmas yra gana grietas33.
domus H. Kelseno poiris ir teiss spragas jo nuomone, teiss spragos
neegzistuoja34. Jei tam tikro elgesio nereguliuoja bendrosios teiss normos, vadinasi, jis nra
draudiamas, o yra leidiamas35. Teismas, turdamas pareig sukurti tam tikr norm ir upildyti ja
sprag, paeidia hierarchin teisins tvarkos struktr. Tokiu atveju, teismas ne tik tampa statym
leidju, bet ir jo sukurtos individualios normos netgi prietarauja bendrosioms teiss normoms, o
taip bti negali.

30

Ibid., p. 194.
Ibid., p. 202.
32
Kris E. Grynoji teiss teorija, teiss sistema ir vertybs: normatyvizmo paradigmos ikis knygoje Kelsen H.
Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m., p. 18.
33
Baublys L., et al. Teiss teorijos vadas, Vilnius: leidykla MES, 2010 m., p. 305.
34
Spruogis E. Teiss aikinimo probleminiai aspektai, urnalas Jurisprudencija, 2006 m., 8(86), p. 57.
35
Kelsen. H. Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m., p. 208.
31

Taigi, Grynojoje teiss teorijoje pateikiama ities grieta hierarchins tvarkos

struktra, kuri sudaro Konstitucija materialija prasme, bendrosios teiss normos ir individualios
normos. i tvark priirti pavesta specialiai institucijai Konstituciniam Teismui. Visgi tokia
vientisa struktra nra perimta iuolaikins ms valstybs teisins sistemos, kadangi ms
sistemai bdingas teiskros ir teiss taikymo dualizmas bei teiss sprag egzistavimo
pripainimas, skirtingai nei H. Kelseno teorijoje.
Tarptautin teis ir nacionalin teis
Grynojoje teiss teorijoje vientis sistem sudaro ne tik nacionalin teis, bet ir
tarptautin bei nacionalin teis tarpusavyje. is, vienas svarbiausi H. Kelseno teorijos teigini,
danai yra ignoruojamas, pavyzdiui, aptariant io pozityvisto teorij, Lino Baublio, et al. Teiss
teorijos vade apie nacionalins ir tarptautins teiss santykio problem Grynojoje teiss
teorijoje raoma tik tiek, kad j H. Kelsenas nagrinja originaliai36. Visgi, nagrinjant teisin
tvark, yra btina aptarti ir tarptautin teis, kadangi apsiribojant tik nacionaline teise, aptariama tik
dalis egzistuojanios teisins tvarkos.
Tarptautin teis yra tokio paio pobdio kaip ir valstybs teis, taiau tuo, kad
tarptautin teis nesukuria speciali organ jos normoms kurti ir taikyti, ji pasireikia kaip
decentralizuota pirmykts visuomens teis37. Norm krimas paproiais ir sutartimis, o ne
pasitelkus specializuotus statym leidybos organus, dl sprendimo, ar buvo paeistos tam tikros
valstybs teiss, primimo yra atsakinga pati bendruomen (ar valstyb), o sankcijos yra taikomos
be kalts (pavyzdiui, karo metu va ir niekuo dti gyventojai) visi ie pirmykts kolektyvins
visuomens bruoai yra bdingi ir tarptautinei teisei. Taiau moni elgesio reguliavimas,
privalomumas ir normatyvumas yra tarptautins teiss poymiai, leidiantys j laikyti lygiaverte
teisine tvarka nacionalinei teisei, todl tikslinga aptarti j tarpusavio santyk.
H. Kelseno teorijoje laikomasi pozicijos, kad tradicinis tarptautins ir nacionalins
teiss dualizmas yra nereikalingas, kadangi ios dvi teisins tvarkos sudaro viening sistem ir
tarpusavyje nekonkuruoja38. Tad jeigu egzistuoja tik viena tvarka, jai taip pat turt bti bdinga
tam tikra hierarchija: arba tarptautin teis suvokiama kaip nacionalins teiss deleguota, arba kaip
visumin teisin tvarka, apimanti visas nacionalines teisines tvarkas, todl u jas visas esanti

36

Baublys L., et al. Teiss teorijos vadas, Vilnius: leidykla MES, 2010 m., p. 118.
Kelsen. H. Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m., p. 260.
38
Ibid., p. 263.
37

viresn. Tokie hierarchijos modeliai Grynojoje teiss teorijoje vadinami neivengiamu

monistiniu konstruktu39.
Jeigu laikytumms poirio, jog egzistuoja nacionalins teisins tvarkos pirmenyb,
vadinasi, tarptautin teis galiot kaip privaloma tvarka tik tokiu atveju, jei nacionalin teis j
tokia bt pripainusi. Jei bt teigiama, kad tarptautin teisin tvarka yra aukiau nei nacionalin,
reikt, kad ji, remiantis jau ianalizuotais normatyvins tvarkos galiojimo pagrindais, bt
vadinama galiojania tik tokiu atveju, jei bt jos efektyvumo minimumas, t. y. tam tikros valstybs
j taikyt ir bent minimaliai jos laikytsi. Abiem atvejais tarptautins teiss funkcija nacionalini
teisini tvark galiojimo pagrindo ir srities apibrimas ilieka tokia pati, tad monistinio
konstrukto pasirinkimas yra ne teisinink, o politik klausimas40.
Hierarchijos nustatymo tarp tarptautins ir nacionalins teiss klausimas ikyla tada,
kai i dviej tvark normos prietarauja vienos kitoms. Taiau i problem H. Kelsenas silo
sprsti lygiai tokiu paiu bdu, kaip nacionalinje teisje yra sprendiamas statym pripainimas
antikonstituciniais ir j galiojimo panaikinimas: tai reikia, kad tarptautin arba nacionalin teisin
tvarka pati turi numatyti procedr, kaip panaikinti prietaringas normas, o tokia procedra yra
teisins tvarkos pamatins normos dalimi41. Taip ilaikomas valstybs ir tarptautins teiss
vientisumas ir neprietaringumas.
Grynojoje teiss teorijoje pateikta tarptautins ir nacionalins teiss santykio
interpretacija nra plaiai taikoma iuolaikinje teiss teorijoje, kadangi ios teisins tvarkos
nagrinjamos kaip atskiros. Taiau galime pripainti, kad tarptautin teis yra ities panai
pirmykt bendruomens teis, kaip teigia H. Kelsenas, kadangi ji net evoliucionuoja tuo paiu
bdu. tai dabartins Europos Sjungos modelis yra centralizuotos modernesns tarptautins teiss
sistema: steigtos ir statym leidybos, ir teismins institucijos, be to, konfliktai tarp valstybi
nebra sprendiami karu. Galbt matydami toki efektyvi tarptautins teiss raid ir galtume bent
i dalies pritarti H. Kelseno nuomonei, jog galutinis teiss raidos <...> tikslas yra organizacin
visuotins teisins bendruomens vienov, t. y. pasaulins valstybs atsiradimas42.

39

Ibid., p. 266.
Ibid., p. 274.
41
Ibid., p. 273.
42
Ibid., p. 263.
40

Ivados
1)

Teisins tvarkos pagrindiniai bruoai: ji yra moni elgesio privaloma ir normatyvin

tvarka; privalomumas yra esminis teisins tvarkos poymis, iskiriantis j i kit socialini
tvark.
2)

Teisins tvarkos kaip normatyvins tvarkos bei esamybs ir privalomybs dualizmo

sureikminimas H. Kelseno Grynj teiss teorij leidia vadinti normatyvistine.

3)

Teiss normos moni elges reguliuoja pozityviai arba negatyviai, funkcionuoja kaip

aikinimo schema, kuri gali leisti, sakyti ar galinti; teiss normos taip pat atlieka vertybi
formavimo funkcij.
4)

Teiss norma negali bti teisinga ar klaidinga, ji tik gali bti galiojanti ar negaliojanti;

normos galiojimo pagrindais Grynojoje teiss teorijoje laikomi pamatin norma ir efektyvumo
minimumas.
5)

Teisin tvarka i esms yra dinamin, tad preziumuojama pamatin norm emesns

hierarchijos normas reguliuoja tik dinaminiu aspektu.

6)

Hierarchin teisins tvarkos piramid sudaro Konstitucija materialija prasme,

bendrosios teiss normos ir individualios normos, u ios tvarkos palaikym atsakingas

Konstitucinis Teismas.
7)

Kiekvienos normos taikymas yra naujos normos krimas todl H. Kelsenas savo

teorijoje panaikina teiskros ir teiss taikymo dualizm.

8)

Tarptautin teis yra panai pirmykt bendruomens teis, ji net evoliucionuoja

tokiu paiu bdu.

9)

Tarptautin ir nacionalin teis yra vientisa sistema, vienos i i tvark pripainimas

viresne nekeiia bendros teisins tvarkos esms ir funkcij.

Literatros sraas
Mokslins knygos:
1)

Kelsen H. Grynoji teiss teorija, Vilnius: Eugrimas, 2002 m.;

2)

Hart H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997 m.;

Moksliniai straipsniai:
1)

Kris E. Grynoji teiss teorija, teiss sistema ir vertybs: normatyvizmo

paradigmos ikis 11 41 psl. knygoje Kelsen H. Grynoji teiss teorija, Vilnius:

Eugrimas, 2002 m.;
2)

Lastauskien G. Teisinis kvalifikavimas formaliosios logikos poiriu,

urnalas Teis, 2009 m., 73 tomas;

3)

Spruogis E. Teiss aikinimo probleminiai aspektai, urnalas

Jurisprudencija, 2006 m., 8(86);

Specialioji literatra:
1)

Baublys L., Beinoraviius D., Kaluina A., Kathrani P., Miliauskait K.,

Spruogis E., Venckien E. Teiss teorijos vadas, Vilnius: leidykla MES, 2010 m.;
2)

Vaivila A. Teiss teorija, Vilnius: Justitia, 2009 m.