VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISĖS FAKULTETAS
VIEŠOSIOS TEISĖS KATEDRA

Dieninės studijų formos

I kurso 8 ak. grupės
studenčių
Olgos Jakutaitytės ir Editos Voicechovskos

REFERATAS

Teisės normos

Vilnius, 2009
 Turinys
Įvadas...............................................................................................................................3
1.Teisės normos samprata................................................................................................4
2. Trinarė teisės normos struktūra...................................................................................6
2.1. Teisės normos hipotezė.........................................................................................6
2.2. Dispozicija – centrinis teisės normos elementas..................................................6
2.3. Sankcija.................................................................................................................7
3. Hipotezių, dispozicijų ir sankcijų rūšys.......................................................................8
3.1.Hipotezė.................................................................................................................8
3.2.Dispozicija.............................................................................................................8
3.3.Sankcija................................................................................................................10
4. Dvinarė teisės normos struktūra................................................................................11
5. Teisės normų rūšys....................................................................................................12
5.1. Bendrosios ir specialiosios teisės normos...........................................................14
5.2.. Individualių teisės normų problema..................................................................15
6. Išvados.......................................................................................................................16
7. Naudota literatūra......................................................................................................17

2
 Įvadas

Pasak P. Leono, ,,teisės“ sąvoka kasdieniniame gyvenime turi dvi prasmes: vienais
atvejais teise mes vadiname taisyklę, normą, kuri tvarko mūsų poelgius, kitais atvejais tuo
žodžiu mes pažymime normos mums suteikiamą galėjimą atlikti tą, arba kitą veiksmą. 1 Teisė
ir norma yra akivaizdžiai susijusios, todėl šio referato tikslai yra tokie:
1. Išsiaiškinti, kas yra teisės norma;
2. Įsigilinti į teisės normos struktūrą (dvinarę ir trinarę);
3. Išskirti hipotezių, dispozicijų, sankcijų rūšis;
4. Apžvelgti teisės normų rūšis.

Pagrindiniai autoriai, kuriais rėmėmės ruošdamos šį darbą:

 A. Vaišvila;
 H. L. A. Hart;
 S. Vansevičius;
 K. L. Valančius;
 G. Lastauskienė;
 H. Kelsen.

Mūsų indėlis į šį referatą:

 Įvadas, teisės normos samprata, trinarė teisės normos struktūra ir išvados – ruošėme
kartu;
 Hipotezių, dispozicijų ir sankcijų rūšys – atliko Edita;
 Dvinarė teisės normos struktūra, teisės normų rūšys – atliko Olga.

1
Leonas P. Teisės enciklopedija. Kaunas: Pozicija.1931. psl.136.

3
 1.Teisės normos samprata

„Teisės normos yra teisinio reguliavimo priemonės, norminis visuomeninio santykio

modelis, dažniausiai nustatytas ir garantuojamas valstybės. Teisės norma nustato galimo ir
privalomo žmonių elgesio ribas, jų išorinės laisvės mastą.“2 Pasak G. Lastauskienės, nuo
XX a. teisės tyrėjai vartoja teisės normos sąvoką tam,kad apibūdintų smulkiausią teisės
sudedamąją dalį, išsiskiriančią savarankiškumu.3
H. Kelsenas4 teigia, kad kalbėdami apie normą, turime omenyje tai, kad kažkas privalo
(ought) būti arba privalo įvykti, ir konkrečiau – kad asmuo privalo elgtis tam tikru būdu. Taip
pat jis atskiria normas nuo taisyklių: normas sukuria ir taiko teisinė valdžia, jų laikosi teisės
subjektai, o taisyklės – tai sakiniai, kuriais teisės mokslas aprašo šias normas ir santykius.
Normos negali būti teisingos arba neteisingos, nes jos ne aprašo objektą, o reikalauja, o štai
taisyklės gali būti klaidingos, jei jose neteisingai interpretuojama teisės norma. Pavyzdžiui,
„civilinės teisės vadovėlio teiginys, kad asmuo, neįvykdęs pasižadėjimo sudaryti santuoką,
privalo atlyginti patirtus nuostolius arba į jo turtą privalo būti nukreiptas civilinis
išieškojimas, yra klaidingas, jeigu teisiniame tekste aprašoma valstybės teisė nenustato tokios
prievolės, nenumato tokio civilinio išieškojimo.“5
Anot H.L.A. Harto,6 egzistuoja „vidinis“ ir „išorinis“ požiūriai į teisės normas. „Vidiniu“
požiūriu vadovaujasi asmuo, kuris tiesiogiai susijęs su viena ar kita norma, jis ją akceptuoja
(pritaria, sutinka) ir ta norma jam yra elgesio orientyras. O asmuo, su teisės normomis susijęs
tik kaip stebėtojas ir jų neakceptuojantis – remiasi „išoriniu“ požiūriu. Pvz.: pirmuoju atveju,
sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui, asmuo tai supras kaip ženklą jam sustoti,
nes to reikalauja normos; o antruoju – stebėtojas į raudoną šviesą žiūrės tik kaip į signalą
sustoti kitiems.

Esminiai ypatumai, skiriantys teisės normas nuo kitų socialinių normų:

2
. Vaišvila A .Teisės teorija. Vilnius: Justitia 2004. psl. 243-4
3
Lastauskienė G. Teisinio teksto tyrimo metodologija: teisės normų nustatymas // Teisė, 2005, t. 56.
4
Kelsen H. Grynoji teisės teorija. Vilnius: Eugrimas. 2002. psl. 45
5
Kelsen H. Grynoji teisės teorija. Vilnius: Eugrimas. 2002. psl. 93
6
Hart H. L. A. Teisės samprata.Vilnius: Pradai. 1997. psl. 173-174

4
1) Teisės normos reguliuoja pasikartojančius visuomeninius santykius ir yra privalomos
visiems. Jos gali reikalauti,drausti arba leisti atlikti tam tikrą veiksmą.
2) Teisės normos sudaro sistemą, pagrįstą valstybės ar visos visuomenės valios.
3) Teisės normų įgyvendinimą garantuoja valstybės prievartos priemonės.
4) Teisės normas kuria valstybės institucijos arba jos atsiranda valstybės sankcionuojamų
referendumų keliu.
5) Teisės normas lemia ir įtvirtina visuomenės ekonominė bazė.7

Teisės normų įgyvendinimas

Pagal normų įgyvendinimo pobūdį skiriamos 4 jų įgyvendinimo formos:laikymasis,
vykdymas, panaudojimas ir taikymas.

1) laikymasis – pasyvi jų įgyvendinimo forma, kai susilaikoma nuo draudžiamų veiksnių.

2) vykdymas – aktyvi jų įgyvendinimo forma, atliekant savo teisines pareigas. Šios formos
pagalba įgyvendinamos įpareigojamosios normos.
3) panaudojimas – ši forma gali būti tiek pasyvi , tiek aktyvi.
4) taikymas – ypatinga įgyvendinimo forma, kadangi teisės normas taikyti gali tik
kompetentingi valstybės organai ir tik tada, kai pažeidžiami tam tikri normų nustatyti
reikalavimai8

2. Trinarė teisės normos struktūra

7
Čiočys P. Teisės pagrindai. Vilnius: Kolpingo kolegijos „Interverslas“ leidykla. 1999. psl. 28-29
Dambrauskienė G., Marcijonas A., Monkevičius E., Petkevičius P., Piesliakas V., Šatas J., Šileikis E.,
8

Valančius V., Vileita A., Žalimas D., Žalimienė S. Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius. Justitia. 2004. psl. 47-48

5
 Teisės normą sudaro :

1. Hipotezė – nustatomi asmenys, kuriems adresuota norma, ir aplinkybės, kuriomis

ji įgyvendinama.
2. Dispozicija – elgesio taisyklė, nustatanti teisinio santykio šalių teises ir pareigas.
3. Sankcija – valstybės prievartos priemonės už dispozicijos pažeidimą.9
Šią struktūrą galima išreikšti ir taip:
„ Jei ... , tai ... , priešingu atveju “ : jei įvyksta tam tikri faktai – gyvenimo aplinkybės
(hipotezė), tai santykio dalyviai turi elgtis taip ir taip (dispozicija), priešingu atveju jų
teisės bus atitinkamai siaurinamos ar likviduojamos (sankcija).10

2.1. Teisės normos hipotezė

Hipotezė – tai graikų kalbos terminas, reikškiantis tam tikrų reiškinių, faktų
egzistavimo prielaidą (spėjimą). Teisinė hipotezė – tai spėjimas, kad įvyks tokie gyvenimo
faktai, kurių atžvilgiu reikės elgtis pagal dipozicijoje aprašytą elgesio taisyklę. Todėl
hipotezė yra tas teisės normos elementas, kuris sujungia teisės normą su realiu gyvenimu, jo
dinamika. Hipotezė yra būtinas kiekvienos teisės normos elementas. Jeigu jos nebūtų, visa
teisės norma netektų prasmės, ji taptų negyva – niekada netaikoma ir nenaudojama, nes būtų
neaišku, kokiais atvejais ir kam reikia ją taikyti.11

2.2. Dispozicija – centrinis teisės normos elementas

Lotyniškai dispositio – išdėstymas. Joje formuluojama pati elgesio taisyklė (teisių ir
pareigų pusiausvyra). Dispozicijoje aprašomas teisės subjektų leidžiamo ir privalomo elgesio
(teisių ir pareigų) mastas (apimtis) atsiradus hipotezėje aprašytoms aplinkybėms.

2.3. Sankcija
Sankcija – tai teisinio poveikio priemonė, kuria susiaurinamos teisės pažeidėjo teisės
už reguliacinės teisės normos reikalavimų nevykdymą (bauda, įkalinimas ir t.t), arba
skatinamoji priemonė už teisėtą elgesį (pagyrimas, premija, atleidimas tam tikram laikui nuo
9
Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija.Vilnius: Justitia .2000. psl. 137.
10
. Vaišvila A .Teisės teorija. Vilnius: Justitia. 2004. psl .265
11
Vaišvila A .Teisės teorija. Vilnius: Justitia. 2000. psl. 213-214

6
mokesčių ir kita) (lot. Sanctio – bausmės nustatymas įstatymais). Sankcijas tiesiogiai apima
tekstas tik tų teisės normų, kurios konkretina teisinę valstybės prievartą, nustato jos apimtį ir
rūšį. Tokios teisės normos yra Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų
normos, iš dalies kai kurios civilinės teisės normos, susijusios su sutartinių įsipareigojimų
nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Šiomis normomis siekiama garantuoti reguliacinių teisės
normų (Konstitucinių, civilinės, šeimos, darbo, finansų ir kt.) imperatyvų vykdymą.12

3. Hipotezių, dispozicijų ir sankcijų rūšys

3.1.Hipotezė
Hipotezės būna:
a) Paprastos - jos sieja teisės normų galiojimą tik su viena aplinkybe. Pvz.: „Degant
raudonam šviesoforo signalui, draudžiama įvažiuoti į sankryžą.“ Čia hipotezę sudaro
viena aplinkybė – degantis raudonas šviesoforo signalas.

Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia 2000. psl.215, 218.

12

7
 b) Sudėtinės – jos formuluoja kelias aplinkybes, kurios kartu yra teisės normos
galiojimo sąlyga. Pvz.: „Eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs sunkias pasekmes,
baudžiamas laisvės atėmimu.“ (BK 246 str.). Hipotezė – dvi susijusios aplinkybės:
eismo taisyklių pažeidimas ir jo sukeltos sunkios pasekmės.
c) Alternatyvios – sieja konkrečios normos galiojimą su viena iš kelių teisės normoje
nurodytų aplinkybių. Pvz.: „Medžiojimas be reikiamo leidimo, arba uždraustu laiku,
arba uždraustose vietose, arba uždraustų medžioti gyvūnų [...] užtraukia baudą.“
(ATPK 85 str. 2 d.) Čia hipotezė – keturios alternatyvios aplinkybės: medžiojimas be
leidimo, uždraustose vietose, uždraustu laiku,uždraustų gyvūnų; užtenka bent vienos
iš šių aplinkybių, kad norma būtų pritaikyta asmeniui, pažeidusiam nustatytą
medžiojimo tvarką.13

3.2.Dispozicija
3.2.1. Pagal teisių ir pareigų apibrėžtumo laipsnį, dispozicijos skirstomos į:
a) Absoliučiai (vienareikšmiškai) apibrėžtas – jos aiškiai ir tiksliai nurodo
reguliuojamo visuomeninio santykio dalyvių teises ir pareigas, kurių jie negali
pakeisti savo nuožiūra. Tokios dispozicijos dar vadinamos imperatyviomis
(liepiamosiosmis, įsakomosiomis). Pvz.: sutarčių reikia laikytis; teisingumą vykdo tik
teismas. Pirmuoju atveju nustatoma, kad sutarties dalyviai turi vykdyti iš sutarties
kylančius įsipareigojimus; antruoju - griežtai nurodoma, kuris subjektas turi teisę ir
pareigą vykdyti teisingumą.
b) Santykiškai apibrėžtas - šios leidžia ir patiems reguliuojamo santykio dalyviams
nustatyti kai kurias savo teises ir pareigas, konkretų jų turinį. Bet jei patys dalyviai jų
nenusistato, tada galioja dispozicijos nustatytos teisės ir pareigos. Pvz.: „Nuomotojas
privalo savo sąskaita daryti kapitalinį išnuomoto turto remontą, jeigu ko kita
nenustato įstatymas arba sutartis.“ (CK 306 str. 1d.) Teisės norma leidžia santykio
dalyviams patiems sutartimi nusistatyti savo teises ir pareigas dėl remonto atlikimo,
bet jei jie šiuo klausimu nepareiškia savo valios, tai galioja normoje nustatytos teisės
ir pareigos: remontuoti turtą – nuomotojo pareiga.

. Vaišvila A .Teisės teorija. Vilnius: Justitia 2000. psl 214-215.

13

8
3.2.2. Pagal raiškos būdus dispozicijos skirstomos į : a) paprastąsias, b) aprašomąsias, c)
nukreipiamąsias, d) blanketines.
a) Paprastosios nurodo reguliuojamo santykio dalyvių teises ir pareigas, tačiau jų
neaiškina. Tai dispozicijos, kurių turinys ir taip suprantamas, jam nereikia
papildomo aiškinimo. Pvz.: „Privalomojo draudimo taisykles tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė“ (CK 466 str.) ; „Teisingumą Lietuvos Respublikoje
vykdo tik teismai.“ (Konstitucijos 109 str.)
b) Aprašomosios ne tik nustato elgesio taisykles, bet dar ir paaiškina jas. Pvz.:
„Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar
sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, - pagal paprastai reiškiamus
reikalavimus.“ (CK 176 str. 1 d.) Žodžiai pareigą privalu vykdyti pagal paprastai
reiškiamus nurodymus paaiškina, ką reiškia teiginys „pareigos turi būti vykdomos
tinkamai ir nustatytu terminu“.
c) Nukreipiamosios sudaromos remiantis paprastosiomis ir aprašomosiomis
dispozicijomis. Jos nurodo tik bendrą elgesio taisyklę ir nukreipia į kitą to paties
teisės normų akto straipsnį ar jo dalį, kurioje ta taisyklė, joje nustatomos teisės ar
pareigos yra išsamiai suformuluotos. Pvz.: „Kvotą baudžiamosiose bylose daro
pareigūnai, šio kodekso 134 straipsnyje išvardytų kvotos organų įgalioti tam
reikalui.“(BPK 49 str.)
d) Blanketinės nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam
tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei
nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar jo dalyse, o siūlo
konkretinimo ieškoti kito teisės akto normų dispozicijose. Pvz.: „Sutuoktinių
bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrą jų turtą reguliuoja Lietuvos
Respublikos santuokos ir šeimos įstatymai.“(CK 131 str.)

Nukreipiamosios ir blanketinės dispozicijos skiriasi tuo, kad nukreipiamosios atveju

trūkstamų žinių reikia ieškoti kituose to paties norminio teisės akto straipsniuose ar jo dalyse,
o blanketinės - visai kito teisės akto normų dispozicijose.14

Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia 2000. psl 215-218.

14

9
3.3.Sankcija
Sankcijos skirstomos į: 1. asmens teises siaurinančias, likviduojančias ir 2.
plečiančias (skatinančias teisėtą elgesį).
1. Prie siaurinančių ir likviduojančių priskirtinos tokios sankcijos: a) baudžiamosios; b)
administracinės; c) civilinės; d) drausminės.
a) Baudžiamosios (baudos, pataisos darbai, turto konfiskavimas, įkalinimas) ypatingos
tuo, kad jos taikomos tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį byloje, ir tik teismo.
Struktūros požiūriu baudžiamosios sankcijos būna paprastos, sudėtinės ir alternatyvios.
 Paprastos – viena kuri nors poveikio priemonė (pvz., bauda);
 Sudėtinės – gali būti taikomos kelios poveikio priemonės kartu (įkalinimas ir
turto konfiskavimas);
 Alternatyvios – numato kelias poveikio priemones, bet taikoma tik viena:
bauda arba pataisos darbai (paskyrus baudą, negalima skirti dar ir pataisos
darbų).
b) Administracines sankcijas taiko įgaliotos valstybės institucijos (teismai, policija, įv.
inspekcijos), pareigūnai. Rūšys: įspėjimas, nuobauda, teisės vairuoti praradimas,
nušalinimas nuo pareigų, administracinis areštas ir kita.
Baudžiamosios ir administracinės sankcijos gali būti tiek turtinio, tiek asmeninio
pobūdžio.
c) Civilinės sankcijos būna tik turtinės (bauda, delspinigiai), jas skiria teismas, ir tik tais
atvejais, jeigu jos numatytos įstatyme arba šalių sutartyje.
d) Drausmines sankcijas (pastaba, įspėjimas, laipsnio pažeminimas) skiria įmonių,
įstaigų administracija savo pavaldiniams už darbo tvarkos taisyklių, o sukarintose
organizacijose – už vidaus tvarkos statuto pažeidimus.
2. Asmens teisėtą elgesį skatinančios sankcijos - tai lengvatos gauti licenziją, importuoti
prekes be muito mokesčio, taip pat apdovanojimai, premijos, garbės vardų suteikimas ir
pan.15

4. Dvinarė teisės normos struktūra

J. S. Žizinskis: ,, Be dispozicijos norma neįmanoma, be hipotezės beprasmė, o be sankcijos –
bejėgė“

15
Vaišvila A .Teisės teorija. Vilnius: Justitia. 2000. psl. 218-220.

10
 G. Lastauskienės tyrimu galima kelti hipotezę, kad teisės normai trinarė stuktūra
nebūtina. Nors, mūsų tradiciniu įsitikinimu, teisės norma turi pasižymėti trimis struktūriniais
elementais, nes priešingu atveju tai nebus teisės norma arba bent jau parodys įstatymų leidėjo
neraštingumą. G. Lastauskienė mini, kad dar carinės Rusijos teoretikai tyrė dvinares teisės
normos stuktūras, susidedančias iš hipotezės bei dispozicijos. Todėl iškyla argumentų prieš
privalomą trinarę teisės normos struktūrą. Teoretikai neprieina prie vieningos nuomonės dėl
sankcijos svarbos teisės normos struktūroje. Pasak jų:
 Laikant sankciją privalomu teisės normos elementu, suabsoliutinamas
prievartinis teisės pobūdis;
 Painiavą didina ta aplinkybė, kad vienos ir tos pačios elgesio taisyklės
pažeidimas dažnai yra pagrindas taikyti skirtingas teisines sankcijas;
 Sankcija atlieka tik informacinę funkciją, kokių veiksmų imsis
kompetentingas subjektas, jei normos adresatas nesilaikys dispozicijos
suformuluotų reikalavimų;
 Taip pat galima teigti, kad teisinė sankcija egzistuoja, bet ne kaip privalomas
minėtos normos elementas, o kaip visiškai nauja norma. Jos funkcija –
priversti adresatą vykdyti teisinę pareigą, pritaikyti neigiamo poveikio
priemonę teisės pažeidėjui arba konstatuoti, kad veiksmai nevertinami kaip
teisiškai reikšmingi.16
Pasak P. Leono, baudžiamųjų normų struktūrą sudaro: prielaida (hipotezė), vadinama
dispozicija, o liepimas vadinamas sankcija. Dispozicijoje yra apibrėžiamas nusikalstamasis
darbas, jo sudėtis, o sankcijoje – nustatoma bausmė.17

5. Teisės normų rūšys

Begalės diskusijų kilo dėl teisės normos struktūros, lygiai taip pat teisės teoretikų
nuomonės išsiskyrė sprendžiant teisės normų klasifikavimo klausimą. Pavyzdžiui, A.
Vaišvila18 normas skiria į reguliacines ir apsaugines, tačiau toks jo skirstymas laikomas
ginčytinu, nes ta pati norma vienu atveju yra reguliacinė, o kitu – apsauginė. Dauguma teisės
16
Lastauskienė G. Teisės normos sturktūra: Normatyvumo ir normalumo nustatyto aspektas// Teisės problemos,
2004, Nr. 4.
17
Leonas P. Teisės enciklopedija. Kaunas: Pozicija.1931. psl.142.
18
Vaišvila A .Teisės teorija. Vilnius: Justitia. 2000. psl. 288

11
teoretikų19sutinka, jog pats svarbiausias teisės normų klasifikavimas yra klasifikavimas pagal
normos reguliuojamų santykių rūšis.

Pagal normos reguliuojamų santykių rūšis, teisės

normos skirstomos į:

Proceso:
Nustato materialiųjų normų
apsaugos ir įgyvendinimo
procedūrą
Įtvirtina materialiosios teisės
normose nustatytų teisių
įfofminimo ir gynybos, valstybės
institucijų ir pareigūnų veikimo
tvarkant teisės normas tvarką
Materialiosios:
Reguliuoja socialinius, politinius,
turtinius santykius
Nustato pagrindines asmens teises
ir pareigas
Reguliuoja to asmens turtinius
santykius su kitais žmonėmis,
įvairiais visuomeniniais junginiais,
valdžios bei valdymo institucijomis
Nustato valstybės institucijų
struktūrą, kompensaciją, santykius

Pagal savarankiškumą įgyvendinant normas,teisės normos skirstomos į:

Imperatyviąsias (t.y besąlygiškai įpareigojančios,

reikalaujančios, liepiančios)

Dispozityviąsias (t.y suteikiačias tam tikrą pasirinkimo

galimybę elgtis kitaip, nei nustatyta normoje)

Blanketines, nurodo tam tikro elgesio taisykles,bet neturi

savarankiškos prasmės, todėl nukreipiamos į kitas normas.

19
S. Vansevičius, K. L. Valančius, G. Lastauskienė

12
 Pagal teisinių santykių turinį, teisės normos skirtomos į:

Draudžiamąsias, kurios nustato veiksmus ir aplinkybes,

kuriuos teisė ne reguliuoja, o numato ir draudžia(jomis
saugoma teisėsauga)

Įpareigojamąsias, kurių tikslas – nustatyti reikalaujamą

elgesį(civilinė, darbo, šeimos pareigas nustatančios normos)

Įgalinamosios, kurios suteikia teisinio santykio dalyviams

teisę atlikti veiksmus, kuriais subjektai įgyvendina savo
interesus.

 Pagal teisinę galią (kuriančių institucijų kompetenciją) teisės normos skirstomos į:

įstatymines, poįstatymines.
 Pagal galiojimo trukmę teisės normos skirstomos į neapibrėžtos ir apibrėžtos
(laikinos) galiojimo trukmės.
 Pagal teritorinę galiojimo erdvę teisės normos skirstomos į galiojančias visoje šalies
teritorijoje ir lokalines (vietos).
 Pagal reguliuojamų santykių subjektus teisės normos skirstomos į: (t.y asmenys,
kuriems šios teisės normos taikomos) skirstomos į bendrąsias, specialiąsias,
individualiąsias20 .

Taip pat yra išskiriamos specializuotos teisės normos:

1. Įtvirtinamosios - fiksuoja tam tikrą visuomeninių santykių būseną.( ,,žmogaus teisės
ir laisvės yra prigimtinės21“) ;
2. Definicinės - nustato teisės sąvokas;
3. Deklaratyvios – įtvirtina teisės veiklos, teisės normų uždavinius ir principus;
4. Kolizinės – nustato teisės normų parinkimo ir taikymo tvarką, kai jų teisės normų
kolizija t.y kai vieną visuomeninį santykį reguliuoja kelios teisės normos.22

20
Vaišvila A .Teisės teorija. Vilnius: Justitia. 2000. psl. 289
21
Čiočys P.Teisės pagrindai. Vilnius: Kolpingo kolegijos ,, Interverslas“. 1999. psl. 47-48;
22
Valančius K. L. Teisės pagrindai: Konstitucionalistinis aspektas.-Vilnius:Technika, 2008. psl.147-154

13
5.1. Bendrosios ir specialiosios teisės normos

 Bendroji teisės norma formuluoja bendrąją elgesio taisyklę, yra taikoma neribotam
subjektų ratui ir nustato specialiųjų normų reguliavimo kryptį ir metodą. Plėtoti jos
turinį gali būti kuriamos specialiosios normos.
 Specialioji teisės norma priimama remiantis bendrąja norma, jai neprieštarauja ir
skirta konkretinti, plėtoti bendrosios normos imperatyvus atsižvelgiant į reguliuojamų
visuomeninių santykių specifiką.
,, Lex specialis derogat legi generali‘‘23
Ankstesnėje teisės literatūroje buvo skelbiamos specialiosios teisės normos prieš bendrąsias,
nes tai labiau atitiko totalitarinio režimo interesus. Šitaip buvo lengviau valdžiai savivaliauti
kuriant teisę, nes bendrosiomis normomis buvo išreiškiama teisės viršenybė, o
specialiosiomis – įstatymo viršenybė. Net jeigu specialioji norma ima prieštarauti bendrajai,
ją neigti, tai reiškia, kad ji ims ,,nesavanoriškai“ vykdyti bendrosios normos paskirtį, nes
galios tik bendroji norma. Nors specialioji norma turi neprieštarauti bendrajai, o tik išplėtoti
ją, bet specialioji norma visada turės daugiau požymių nei bendroji – ji konkrečiau
reglamentuoja reguliuojamą visuomeninį santykį.24

5.2.. Individualių teisės normų problema

Individuali teisės norma formuluoja vienkartinį, kad ir tęstinį paliepimą. Pavyzdžiui, gali
nustatyti įstatymo galiojimo datą arba pratęsti jo galiojimo laiką. Esminė individualių normų
problema yra laikinumas ir priklausomybė nuo bendrųjų ar specialiųjų normų, bet yra viena
išimtis kada individualiosios įgyja viršenybę prieš bendrąsias. Kai bendroji norma turi
dispozityvios normos prasmę: bendroji norma leidžia teisinio santykio dalyviams sukurti
individualią normą, reguliuojančią santykį kitaip, net priešingai nei bendroji. Tada reikia
vadovautis individualia norma, nes tą pirmumą jai suteikia pati bendroji ar specialioji
norma.25
23
liet. - specialus įstatymas riboja bendrąjį įstatymą.
24
Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia. 2000. psl. 231
25
Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia. 2000. psl. 233

14
 6. Išvados

1. Teisės norma – tai teisinė visuomenės elgesio reguliavimo priemonė, dažniausiai

nustatyta arba saugoma valstybės. Ji nustato žmonių teises ir pareigas, bei tam tikras
sankcijas, kurios bus pritaikytos, jei tų pareigų nebus laikomasi.
2. Pagal trinarę struktūrą teisės norma susideda iš hipotezės, dispozicijos ir sankcijos, o
pagal dvinarę – iš hipotezės ir dispozicijos, arba iš dispozicijos ir sankcijos.
3. Hipotezių rūšys: paprastos, sudėtinės ir alternatyvios.
Dispozicijų rūšys:
a) Absoliučiai ir santykiškai apibrėžtos;
b) Paprastosios, aprašomosios, nukreipiamosios, blanketinės.
Sankcijų rūšys:
a) Teises siaurinančios (likviduojančios) ir plečiančios;
b) Baudžiamosios, administracinės, civilinės ir drausminės.
4. Teisės normų rūšys: proceso, materialiosios, imperatyviosios, dispozityviosios,
blanketines, draudžiamosios, įpareigojamosios, įgalinamosios, įstatyminės,
poįstatyminės, apibrėžtos ir neapibrėžtos galiojimo trukmės, galiojančios visoje šalies
teritorijoje ir lokalinės, bendrosios, specialiosios, individualios, įtvirtinamosios,
definicinės, deklaratyvios, kolizinės.

15
 7. Naudota literatūra

1. Čiočys P. Teisės pagrindai. Vilnius: Kolpingo kolegijos ,,Interverslas“ leidykla 1999;

2. Hart H. L. A. Teisės samprata.Vilnius: Pradai, 1997;
3. Kelsen H. Grynoji teisės teorija. Vilnius: Eugrimas. 2002.
4. Lastauskienė G. Teisinio teksto tyrimo metodologija: teisės normų nustatymas //
Teisė, 2005, t. 56;
5. Leonas P. Teisės enciklopedija. Kaunas: Pozicija.1931;
6. Valančius K. L. Teisės pagrindai: Konstitucionalistinis aspektas.Vilnius: Technika,
2008;
7. Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija.Vilnius: Justitia. 2000;
8. Vaišvila A.Teisės teorija. Vilnius: Justitia. 2000;
9. Dambrauskienė G., Marcijonas A., Monkevičius E., Petkevičius P., Piesliakas V.,
Šatas J., Šileikis E., Valančius V., Vileita A., Žalimas D., Žalimienė S.. Lietuvos
teisės pagrindai. Vilnius: Justitia. 2004. psl. 47-48
10. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 2008.

16