2020.09.

29

1 seminaras:

1. Terminuotos sutarties samprata ir bruožai (požymiai):

Darbo kodekso 67 straipsnis. Terminuotos darbo sutarties sąvoka ir jos terminas

1. Terminuota darbo sutartis – darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo
laikui.
2. Terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikram
dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų
aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.
3. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta
aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas.
4. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų
darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.

Esminiai bruožai:

a) Būtina darbo sutarties sąlyga – terminas

Terminas gali būti nustatomas:

a. konkrečia data,
b. tam tikromis aplinkybėmis ar įvykiu,
c. mišriuoju būdu.

b) DK nustato maksimalius terminus: 2 ir 5 metai.

c) Pasibaigus aplinkybėms, dėl kurių sutartis buvo terminuota, ji automatiškai tampa neterminuota.

2. Maksimalūs terminuotos darbo sutarties terminai. Kaip pagal teisės aktus apibrėžiami terminuotos darbo
sutarties terminai.:

1) Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas - dveji metai:

– Šis apribojimas netaikomas, kai pavaduojamas laikinai nesantis darbuotojas (pvz., sudaroma terminuota DS
vietoje darbuotojo esančio vaiko auginimo atostogose trims metams);

– Dviejų metų taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai sudaromos kelios paeiliui einančios darbo sutartys tai
pačiai darbo funkcijai atlikti:

– Šiuo atveju visų DS trukmė sumuojama ir pritaikoma dviejų metų taisyklė;

– IŠIMTIS: sumavimo taisyklė netaikoma, jeigu tarp pirmesnės ir ankstesnės terminuotos DS yra daugiau kaip
2 mėnesiai (pavyzdžiui, mokytojų įdarbinimas mokslo metams, t. y. nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 30 d.).

– Jeigu DS terminas (įskaitant ir jo pratęsimą, jei toks buvo), taip pat paeiliui einančių terminuotų DS bendras
terminas yra ilgesnis kaip 2 metai, tokia sutartis laikoma neterminuota (laikotarpiai tarp terminuotų DS
įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neapmokami).

2) Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas - penkeri metai:

 – su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų DS, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti,
bendra trukmė (DK 68 str. 3 d.);

*Pasekmės viršijus terminą – DS tampa neterminuota

– Specialių įstatymų nustatytais atvejais į tam tikras pareigas (pvz., Mokslo ir studijų įstatymas).

Dviejų ir penkerių metų taisyklė netaikoma terminuoto darbuotojo, pavaduojančio laikinai dėl vaiko auginimo
nedirbantį darbuotoją, atveju (DK 68 str. 1 d.).

3. Kokius veiksmus darbuotojo atžvilgiu privalo atlikti darbdavys besibaigiant 3 metų terminui sudarytai
darbo sutarčiai? Terminuotos darbo sutarties pasibaigimas:

Jei terminuoti DS tęsiasi 1-3 metus, darbdavys turi įspėti darbuotoją apie terminuotos DS pasibaigimą ne vėliau kaip
prieš 5 darbo dienas. Jei šio termino nesilaiko, privalo sumokėti darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo
dieną, net ne daugiau kaip už 5 ar 10 darbo dienų.

Terminuotos DS pasibaigimas:

69 straipsnis. Terminuotos darbo sutarties pasibaigimas

1. Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
2. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip
vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui, išskyrus šio kodekso 67 straipsnio 3 dalyje nurodytą
atvejį.
3. Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties
pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o
jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip trejus metus, – ne vėliau kaip prieš dešimt
darbo dienų. Pažeidęs šią pareigą, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino
pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip už penkias ar dešimt darbo dienų.
4. Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai
pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė
išmoka.
5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos darbuotojams, nurodytiems šio kodekso 68 straipsnio 3
dalyje.
 
Terminuota DS tampa neterminuota:

 jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus
terminui;
 kai pažeidžiamas maksimalus jos terminas.
 Terminuota DS iki jos termino pasibaigimo gali būti nutraukta bendrais darbo sutarčių nutraukimo pagrindais
tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva.

Papildoma garantija darbuotojams laikoma pareiga įspėti ilgiau kaip 1m. dirbančius darbuotojus apie sutarties
pasibaigimą ir apie išeitinės išmokos sumokėjimą pasibaigus ilgiau kaip 2m. trukusiems DS.

Šalys gali ne tik raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais pratęsti DS galiojimą, kai darbuotojas toliau dirba pagal DS, o
darbdavys ir toliau įgyvendina savo kaip darbdavio pareigas darbuotojui.
 4. Garantijos darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis:

a. Draudimas diskriminuoti terminuotus darbuotojus (DK 70 str.)

b. Informavimas apie atsilaisvinusias neterminuotas darbo vietas (DK 71 str.)

c. Darbo tarybos informavimas apie terminuotus darbuotojus (DK 71 str.)

70 straipsnis. Draudimas diskriminuoti
1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo
sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį ir
atliekantiems tą pačią ar panašią pagal kvalifikaciją ar gebėjimus darbo funkciją.
2. Nustatant darbo, darbo apmokėjimo, kvalifikacijos tobulinimo ar skatinimo sąlygas, darbdaviui draudžiama
atsižvelgti į skirtingą pagal terminuotą darbo sutartį ir pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų
darbo santykių su darbdaviu trukmę.
3. Aplinkybė, kad darbuotojas dirba pagal terminuotą darbo sutartį, neatleidžia darbdavio nuo pareigos
užtikrinti tokio darbuotojo mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinį tobulėjimą ir karjerą.

 
71 straipsnis. Įdarbinimas pagal neterminuotą darbo sutartį
1. Jeigu yra laisva darbo vieta, į kurią bus priimama dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys turi
pasiūlyti užimti šią laisvą darbo vietą tokį patį ar panašų darbą dirbančiam ir nustatytus kvalifikacinius
reikalavimus atitinkančiam darbuotojui, kuris dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Jeigu tokių darbuotojų yra
keletas, pasiūlymas turi būti pateiktas tam darbuotojui, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiausiai.
2. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, apie laisvas darbo
vietas, į kurias bus priimta dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pačias
galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys. Tokia informacija skelbiama įprastais darbovietėje
būdais.
3. Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu
veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje,
organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir,
jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.

Darbdavio pareiga pasiūlyti pagal terminuotą DS dirbančiam darbuotojui užimti laisvą darbo vietą atsiranda esant
šioms sąlygoms:

1. Yra tam tikros darbo funkcijos atlikimo reikalaujanti darbo vieta, į kurią įdarbinama pagal neterminuotą DS
2. Ta darbo vieta neužimta
3. Tokią darbo funkciją ar panašią DS atlieka darbuotojas, kuris jau dirba pagal terminuotą DS

Siūlomos tik toje darbovietėje esančios laisvos darbo vietos (kaip ir DK 57str. 2 dalis)

Pagal terminuotą DS dirbančio darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmė turi reikšmės, nes esant keliems
pagal terminuotą DS dirbantiems darbuotojams pasiūlymas turi būti pateiktas darbuotojui, kuris įmonėje
nepertraukiamai dirba ilgiau. Nors įstatymas nenustato, bet manytina, kad trumpiau dirbusiam darbuotojui
pasiūlymas turi būti teikiamas tuo atveju, jei ilgiau dirbęs darbuotojas atsisako pasiūlytojo darbo.

Informacija apie laisvą darbo vietą gali būti pateikta internete, skelbimų lentoje ir pan.
 5. Laikinojo darbo sutarties samprata, bruožai, sąlygos:

Pagal DK 72 str. Laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo
įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą
laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau –laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus,
o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.

Laikinojo darbo sutartis gali būti terminuota (vienam siuntimui pas vieną naudotoją) ir neterminuota.

Terminuota laikinojo darbo sutartis gali būti sudaryta:

1) Vienam siuntimui pas laikinojo darbo naudotoją (labiausiai paplitęs laikinojo darbuotojo įdarbinimo būdas);
2) Iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikrom dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam
terminui; arba
3) Iki tam tikros užduoties įvykdymo arba tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.

 Terminas nustatomas taip pat kaip įprastų terminuotų DS atveju (DK 72 str. 4 d.).
 Speciali max termino taisyklė – leidžiama nukrypti nuo terminuotų DS max terminų, nustatytų DK 68 str.):
o terminuotos laikinojo darbo sutarties, taip pat paeiliui einančių laikinojo darbo sutarčių, kurios
sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tam pačiam darbui, bendra maksimali trukmė yra treji metai;
o paeiliui einančiomis terminuotomis laikinojo darbo sutartimis laikomos darbo sutartys, kurias skiria
ne ilgesnis kaip dviejų savaičių laikotarpis.

Laikinojo darbo sutartis skiriasi nuo paprastos darbo sutarties viena svarbia ypatybe – ji sudaroma tam, kad
darbuotojas savo darbo funkciją atliktų ne kitai sutarties šaliai – darbdaviui, o darbdavio nurodytam kitam subjektui –
laikinojo darbo naudotojui. Vadinasi, darbdavys – laikinojo įdarbinimo įmonė – yra verslo subjektas, kuris siekia pelno
iš tarpininkavimo veiklos, pats neorganizuodamas darbo ir nepriimdamas darbuotojo veiklos rezultatų. Nuo
tarpininkavimo įdarbinant veikla užsiimančių įmonių tokio darbdavio veikla skiriasi tuo, kad jis pats su laikinuoju
darbuotoju sudaro darbo sutartį. Kitos veiklos – tarpininkavimo įdarbinant – esmė ta, kad darbo ieškantis
darbuotojas suvedamas su darbuotojo ieškančiu darbdaviu (arba atvirkščiai – darbuotojo ieškantis darbdavys
suvedamas su darbo ieškančiu darbuotoju) ir jie patys tarpusavyje sudaro neterminuotą, terminuotą ar kitos rūšies
(išskyrus laikinojo darbo) darbo sutartį.

Laikinojo darbo atveju susiklosto trijų rūšių santykiai:

1) Darbo santykiai tarp laikinojo darbuotojo ir jo darbdavio – laikinojo įdarbinimo įmonės;

2) Civiliniai santykiai, pagrįsti paslaugų sutartimi tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo;
3) Santykiai tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo. Šie santykiai nėra civiliniai, nes
reglamentuojami šio DK skirsnio normomis.

Laikinojo darbo atveju atlygintinumas pasireiškia tuo, kad laikinojo darbo naudotojas už paslaugą ir laikinojo
darbuotojo darbą atsilygina laikinojo darbo įmonei, o pastaroji už laikinojo darbuotojo darbą atsilygina pačiam
darbuotojui.

Laikinojo darbo atveju darbo santykių pavaldumo požymiui būdinga specifika – laikinasis darbuotojas paklūsta savo
darbdaviui (laikinojo įdarbinimo įmonei), bet atlikdamas savo darbo funkciją neperžengdamas tos funkcijos ribų
paklūsta ir yra subsidiarus laikinojo darbo naudotojui.

Laikinojo darbo naudotojas laikinajam darbuotojui atlieka tik vieną darbdaviui būdingą funkciją – suteikia ir priima
darbą.

Be Kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, laikinojo darbo sutartyje turi būti susitarta dėl:
 1) laikinojo darbuotojo siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojui ir atšaukimo iš laikinojo darbo naudotojo
formos ir tvarkos, nepažeidžiant Kodekso 74 straipsnio reikalavimų;
2) laikinojo darbuotojo sutikimo dirbti pagal siuntimą laikinojo darbo naudotojui formos ir tvarkos;
3) darbo užmokesčio už darbą laikinojo darbo naudotojui ir darbo užmokesčio, jeigu jis mokamas už
laikotarpius tarp siuntimų dirbti laikinojo darbo naudotojams, dydžių ir mokėjimo tvarkos;
4) darbo laiko normos.

6. Šalių pareigos pagal laikinojo darbo sutartį. Laikinojo darbo sutarties pasibaigimas.

Šalių pareigos pagal laikinojo darbo sutartį:

 Nediskriminavimo principo taikymas (DK 75 str.)

o Laikinojo darbo naudotojas laikinajam darbuotojui turi sudaryti tokias pačias darbo sąlygas, kaip ir
savo darbuotojams (bet yra tam tikros išimtys).
 Laikinojo darbuotojo padarytos žalos atlyginimas (DK 77 str.)
o dėl laikinojo darbuotojo kaltų veiksmų žalą laikinojo darbo naudotojui atlygina laikinojo įdarbinimo
įmonė. Šį žalos atlyginimo santykį reglamentuoja CK.
o Patirtą žalą laikinojo įdarbinimo įmonė gali išreikalauti iš savo laikinojo darbuotojo kaip jo padarytą
darbdaviui žalą. Tam, kad laikinojo įdarbinimo įmonė galėtų pasinaudodama regreso teise iš
darbuotojo išreikalauti žalą, būtina, kad darbuotojo kaltė ir žalosdydis būtų nustatytas pačiam
darbuotojui dalyvaujant.
 Laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo tarpusavio teisės ir pareigos (DK 78 str.)
o Šių subjektų nesieja sutartiniai santykiai, todėl jų teises ir pareigas nustatytų jų turimos sutartys su
vienu trečiuoju asmeniu – laikinojo įdarbinimo įmone.
o Laikinojo darbo naudotojas turi atlikti visus svarbiausius parengiamuosius darbo veiksmus taip, tarsi
šis asmuo jo būtų įdarbintas tiesiogiai pagal darbo sutartį.
o Laikinojo įdarbinimo įmonė turi informuoti pas ją dirbančius laikinuosius darbuotojus apie turimas
laisvas darbo vietas, nurodydama darbo funkciją ir jai keliamus reikalavimus.
o Už darbuotojų atliekant darbines pareigas padarytą žalą atsako jų darbdavys.
 Laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo pareigos (DK 79 str.)
o Yra uždrausti bet kokie susitarimai tarp laikinojo darbo naudotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės,
kuriais pirmasis įsipareigoja nepriimti laikinojo darbuotojo į darbą tiesiogiai.

Laikinojo darbo sutarties pasibaigimas.

DK 80 straipsnis. Laikinojo darbo sutarties pasibaigimas

1. Darbo laikinojo darbo naudotojui metu laikinasis darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo
įmone šio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Darbo santykiams su laikinojo įdarbinimo įmone pasibaigus,
pasibaigia jo prievolė darbo funkciją atlikti laikinojo darbo naudotojui.

2. Laikotarpiu tarp siuntimų dirbti laikinasis darbuotojas turi teisę nutraukti laikinojo darbo sutartį savo rašytiniu
pareiškimu, įspėjęs laikinojo įdarbinimo įmonę ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje,
sudarytoje tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir jos darbuotojų, gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis
negali būti ilgesnis kaip keturiolika kalendorinių dienų.

3. Laikinojo įdarbinimo įmonė gali nutraukti darbo sutartį su laikinuoju darbuotoju šio kodekso nustatytais pagrindais
ir tvarka.

i. Šie santykiai reglamentuojami vadovaujantis tokiu principu – abi šalys gali nutraukti laikinojo darbo sutartį
bendrais pagrindais, bet darbuotojui suteikiama papildoma galimybė lengviau nutraukti darbo sutartį
 laikotarpiu tarp siuntimų. Jei darbuotojas dirba pagal siuntimą, jam galioja bendrieji sutarties nutraukimo
darbdavio iniciatyva pagrindai.
ii. Net ir dirbdamas laikinojo darbo naudotojui, laikinasis darbuotojas turi teisę nutraukti su savo laikinojo
įdarbinimo įmone sudarytą sutartį. Darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių
priežasčių (DK 55 str.) ir darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.) minėtuose straipsniuose
numatyta tvarka.
iii. Darbo sutartis su laikinuoju darbuotoju gali pasibaigti ir kitais darbo sutarties pagrindais, kurie nėra siejami
su darbuotojo iniciatyva, pvz., nesant šalių valios (DK 60 str.), darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK
58 str.) arba be jos (DK 57 str.).
iv. Suėjus terminui, pasibaigia ir laikinojo darbo sutartis su nėščia darbuotoja ar darbuotoja, turinčia kūdikį iki
keturių mėnesių amžiaus (DK 61 str. 1 d.), ir darbuotojais, auginančiais vaikus (DK 61 str. 3 d.), su laikinai
nedarbingais ar išėjusiais jiems suteiktų atostogų asmenims (DK 65 str. 6 d.).
v. Tik pasibaigus laikinojo darbo sutarčiai, pasibaigia laikinojo darbuotojo pareiga dirbti laikinojo darbo
naudotojui.
vi. Laikotarpis tarp siuntimų, t. y. neatlikdamas darbo pareigų laikinojo darbo naudotojui, laikinasis darbuotojas
turi teisę nutraukti laikinojo darbo sutartį savo rašytiniu pareiškimu, įspėjęs laikinojo įdarbinimo įmonę bent
prieš 5 d.d.
vii. Kolektyvinėje sutartyje, kuri taikoma laikinojo įdarbinimo įmonės laikinajam darbuotojui, gali būti nustatytas
ir kitoks įspėjamasis terminas, bet jis negali būti ilgesnis kaip keturiolika kalendorinių dienų.
viii. Ginčai dėl laikinojo darbuotojo teisių pažeidimo nagrinėjami individualiems darbo ginčams dėl teisės
nustatyta tvarka

7. Projektinio darbo sutarties samprata, bruožai, sąlygos, pasibaigimas.

89 straipsnis. Projektinio darbo sutarties sąvoka ir turinys

1. Projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo
funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už
darbovietės ribų, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą.
2. Sudarydamos projektinio darbo sutartį, projektinio darbo sutarties šalys turi apibrėžti konkretų projekto
rezultatą, nustatyti jo pabaigą ar jos nustatymo sąlygas.
3. Sulygti dėl projektinio darbo sutarties galima tokiais atvejais:
1) sudarant iki dvejų metų trukmės projektinio darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, išskyrus atvejus,
kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams;
2) laikinai, iki penkerių metų, pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį;
3) sudarant iki dvejų metų trukmės susitarimą dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai,
išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams. Susitarimui
dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, šio skirsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

Pagrindinė šios darbo sutarties rūšies ypatybė – ne vien į procesą (darbo funkcijos vykdymą), bet ir į rezultatą (darbo
atlikimą, rezultato gavimą) orientuotas asmens darbas, kurio galutinis sėkmingas įvykdymas siejamas kaip tik su
perduotu rezultatu.
Antrinis požymis: darbuotojas šio tikslo gali siekti savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje ar už jos ribų. Tai
reiškia, kad darbuotojas pats skirsto savo paties darbo rėžimą. Tačiau turi sąmoningai ir protingai nusistatyti tokį
režimą, kad dirbant nekiltų pavojus jo sveikatai ir nebūtų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko
reikalavimai.

Jei darbuotojas nėra darbdavio tiesiogiai prižiūrimas, jis negali kontroliuoti jo darbo valandų ir atsakyti už minėtų
imperatyvių nevykdymą.
Ši sutartis yra visada terminuota!

Tokios sutarties pvz.: inžinierius, grupė darbuotojų architektų ir programuotojų greta pagrindinio darbo įsipareigoja
įgyvendinti vadinamojo sumanaus namo projektą ir pan.

Iš šio straipsnio galima išskirti kelis projektinio darbo bruožus:

 Terminuota darbo sutartis
 kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti,
 dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų,
 o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą.

Dėl šios sutarties galima sulygti šiais atvejais:

 sudarant iki 2 metų trukmės projektinio darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, o jei projektas vyksta
ilgiau, ne daugiau kaip 5 metai
 laikinai, iki 5 metų, pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį,
 sudarant iki 2 metų trukmės susitarimą dėl projektinio darbo galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, o jei
projektas vyksta ilgiau, ne daugiau kaip 5 metai

Sutartyje turi būti:

 nurodomas projektas ir laukiami (būsimi) rezultatai

 Turi būti nustatyta darbo laiko norma, tai yra vidutinis darbo valandų per savaitę skaičius, kurį dirbs
darbuotojas
 Darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra.

Darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis kaip minimalusis valandinis atlygis darbo laiko normą. Papildomai gali
būti nustatytas laikinis darbo apmokėjimas arba darbo apmokėjimas už įvykdytą rezultatą, arba taikomas mišrus
būdas.

Šioms sutartims netaikomos nuostatos, reglamentuojančios maksimalų terminuotos darbo sutarties terminą (68 str.)
ir pasibaigimo pasekmes (69 str. 2–5 d.).

Ar reikia apmokėti, jei projektinio darbo darbuotojas neįgyvendina projekto?

Pagal DK 32 str. 3 d., net ir sudarius projektinio darbo sutartį, komercinės, finansinės ar gamybinės rizikos grėsmė
tenka darbdaviui. Vadinasi, darbuotojas neatsako už neigiamus rezultatus ar jų neįvykdymą, todėl atsakyti
apmokėjimo galima tik įrodžius, kad darbuotojas savo funkcijos neatliko.

Darbdavys gali kontroliuoti darbuotojo tarpinius rezultatus tam, kad nustatytų, ar jis atlieka savo pavestą funkciją.

90 straipsnis. Darbo laiko norma ir darbo laiko režimas. Darbo sąlygos

1. Projektinio darbo sutartyje privalo būti nustatyta darbo laiko norma, tai yra vidutinis darbo valandų per
savaitę skaičius, kurį dirbs darbuotojas.
2. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, tačiau nepažeisdamas minimaliojo poilsio laiko ir
maksimaliojo darbo laiko ribojimų.
3. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai darbuotojui taikomi tiek, kiek jie susiję su darbuotojo
tiesioginiu sulygtos darbo funkcijos atlikimu ar buvimu darbovietėje arba darbdavio perduotų jam medžiagų ar
įrenginių (įrangos) naudojimu. Jeigu atlikdamas darbo funkciją darbuotojas gali patekti į jo sveikatai kenksmingas ar
gyvybei pavojingas sąlygas, darbdavys privalo darbuotoją apie tai laiku informuoti ir sudaryti sąlygas saugiai dirbti.

91 straipsnis. Apmokėjimas už darbą
 1. Darbuotojui, dirbančiam pagal projektinio darbo sutartį, turi būti mokamas ne mažesnis kaip minimalusis
valandinis atlygis pagal šio kodekso 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbo laiko normą. Projektinio darbo sutartyje
papildomai gali būti nustatytas laikinis darbo apmokėjimas arba darbo apmokėjimas už įvykdytą rezultatą, arba
taikomas mišrus būdas.
2. Premijavimo, darbo apmokėjimo už pasiektus rezultatus sąlygos nustatomos projektinio darbo sutartyje.
3. Darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

92 straipsnis. Projektinio darbo sutarties pasibaigimas

1. Projektinio darbo sutartis pasibaigia šio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka.
2. Šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios maksimalų terminuotos darbo sutarties terminą (šio kodekso
68 straipsnis) ir terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pasekmes (šio kodekso 69 straipsnio 2–5 dalys), projektinio
darbo sutartims nėra taikomos.

Suėjus terminui ši sutartis pasibaigia ir su nėščia darbuotoja ar darbuotoja, turinčia kūdikį iki 4 mėn.; darbuotojais,
auginančiais vaikus; ir su laikinai nedarbingais ar išėjusiais jiems suteiktų atostogų asmenims.

Ši sutartis pasibaigia bendrais sutarčių pasibaigimo pagrindais ir tvarka (DK 5 skyrius).

8. Darbo sutarties keliems darbdaviams samprata, bruožai, sąlygos, pasibaigimas.

96 straipsnis. Darbo keliems darbdaviams sutarties sąvoka

1. Su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau
darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti.
2. Kiekvienas darbdavys, atsižvelgdamas į jiems skirtą darbuotojo laiką, turi teisę darbuotojo atžvilgiu
įgyvendinti darbdavio teises ir privalo vykdyti darbdavio pareigas, užtikrinti šio kodekso ir kitų darbo teisės normų
taikymą.
3. Darbo keliems darbdaviams sutartyje gali būti nustatyta, kad darbuotojo darbo laikas neskirstomas
kiekvienam darbdaviui atskirai, jeigu darbuotojas vienu metu vykdo kelių darbdavių užduotis, tačiau nustatoma
kiekvieno darbdavio apmokama darbo laiko normos dalis.

97 straipsnis. Darbo laiko norma ir darbo laiko režimas

1. Jeigu sutarta, kad darbuotojo darbo laikas skirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, kiekvienam
darbdaviui tenkanti darbuotojo darbo laiko norma nurodoma arba darbo sutartyje, arba ne vėliau kaip prieš penkias
darbo dienas jam pranešamame darbo grafike.
2. Darbo laiko režimas ir darbo laiko grafikas turi būti sudaryti taip, kad nebūtų pažeisti maksimaliojo darbo
laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

98 straipsnis. Pirmasis darbdavys ir kiti darbdaviai

1. Darbo keliems darbdaviams sutartyje darbdavių susitarimu privaloma nurodyti pirmąjį darbdavį, kuris
atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo grafiko sudarymu, darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio
draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu.
2. Kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalo kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą,
atsižvelgdami į darbo laiką, kurį jiems dirbo šis darbuotojas. Šių išlaidų kompensavimas nelaikomas pirmojo
darbdavio pajamomis, o visų darbdavių išlaidos prilyginamos darbo sąnaudoms.
 3. Visi darbdaviai solidariai atsako dėl savo įsipareigojimų darbuotojui ir dėl prievolių, susijusių su darbuotojo
pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, įvykdymo.
4. Darbuotojas turi teisę iš bet kurio darbdavio reikalauti įvykdyti darbdavio pareigas pagal darbo sutartį.
5. Pirmasis darbdavys atstovauja visiems darbdaviams darbo ginčuose su darbuotoju.

99 straipsnis. Darbo keliems darbdaviams sutarties pasibaigimas

1. Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo keliems darbdaviams sutartį šio kodekso nustatytais pagrindais ir
tvarka. Pareiškimas nutraukti darbo keliems darbdaviams sutartį yra pateikiamas pirmajam darbdaviui.
2. Bet kuris darbdavys turi teisę inicijuoti darbo keliems darbdaviams sutarties nutraukimą šio kodekso
nustatytais pagrindais ir tvarka, pranešdamas apie tai visoms darbo keliems darbdaviams sutarties šalims. Sprendimą
nutraukti darbo keliems darbdaviams sutartį ar siūlyti darbuotojui pakeisti darbo sutartį priima visi darbdaviai kartu,
o jiems santykiuose su darbuotoju atstovauja pirmasis darbdavys. Atleidžiamam darbuotojui išmokamos sumos tarp
darbdavių padalijamos proporcingai kiekvieno darbdavio apmokamai darbo laiko normos daliai.
3. Jeigu darbo keliems darbdaviams sutartis nėra pakeičiama, nutraukus darbo keliems darbdaviams sutartį,
darbuotojo darbo santykiai pasibaigia su visais darbdaviais.

Šios sutarties darbuotojų pavyzdys gali būti kelių įmonių finansus tvarkantis finansų specialistas.

Sutarties specifika: darbuotojas nėra susietas su vienu kuriuo darbdaviu išimtinai santykiu, dėl to atskiro darbdavio
vidaus darbo tvarka tokiam darbuotojui gali būti taikoma su atitinkamomis išimtimis.
Galima išskirti tokius bruožus:
 Vienas darbuotojas - du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti.
 Įmonių bendras tikslas, leidžiantis vienam darbuotojui darbą atlikti taip, kad tuo pačiu metu tenkintų jų
bendrus ar kelių įmonių interesus.
 Negali būti teikiamas prioritetas vieno iš darbdavių interesams, pažeidžiant kitų darbdavių interesus
 Privaloma nurodyti pirmąjį darbdavį: atlieka darbdavio funkcijas.

Galimos dvi darbo keliems darbdaviams sutarties rūšys:

 Darbuotojo darbo laiko norma dalijama, t.y. darbuotojas savo darbo funkciją atlieka kiekvienam darbdaviui
atskirai tam tikrą darbo laikos normos dalį. Tuo metu šis konkretus darbdavys turi įgyvendinti savo
(darbdavio) teises ir pareigas darbuotojui
 Darbuotojo darbo laiko norma nedalijama, t.y. darbuotojas savo darbo funkciją atlieku vienu metu visiems
darbdaviams.

Turi būti visada sutartyje nustatoma, kiek koks darbdavys prisideda prie darbuotojo darbo apmokėjimo. Pvz.: jei
darbo keliems darbdaviams sutartyje nurodomas 800eu atlyginimas, tai vienas iš dviejų darbdavių sumoka
atlyginimą už pusę darbo laiko normos, o kitas už kitą pusę.

Jei susitariama, kad darbuotojo darbo laiko norma dalijama keliems darbdaviams atskirai, (pvz.: ryte dirbama vienam
darbdaviui, vakare – kitam), sutartyje turi būti nurodyta laiko, skiriamo kiekvienam darbdaviui normos, dalys ir darbo
laiko režimas. Dalys gali būti keičiamos darbdavių susitarimų sudarant darbo grafiką, pranešant prie 5 d.d. apie tai
darbuotojams.

Pirmajam darbdaviui tenka pareiga sudaryti darbo grafiką ir jį pateikti darbuotojui, taip pat darbuotojų pajamų
apmokestinimas ir socialinio draudimo įmokų sumokėjimas.
Solidariosios darbdavių atsakomybės principas yra numatytas tam, jei pirmas darbdavys netinkamai vykdys prievoles
darbuotojui. Darbdavio reikalavimai dėl darbdavio prievolių nevykdymo gali būti nukreipti pirmajam darbdaviui ir
kitiems darbdaviams.

Jei kyla ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio, tai pirmasis darbdavys atstovauja visiems darbdaviams.

Darbo laikas:
 neskirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, jeigu darbuotojas vienu metu vykdo kelių darbdavių užduotis,
tačiau nustatoma kiekvieno darbdavio apmokama darbo laiko normos dalis,
 skirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, kiekvienam darbdaviui tenkanti darbuotojo darbo laiko norma
nurodoma arba darbo sutartyje, arba ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas jam pranešamame darbo
grafike.

Kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalo kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą, atsižvelgdami į darbo
laiką, kurį jiems dirbo šis darbuotojas:

o šių išlaidų kompensavimas nelaikomas pirmojo darbdavio pajamomis, o visų darbdavių išlaidos
prilyginamos darbo sąnaudoms.

Visi darbdaviai atsako solidariai.

Darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo keliems darbdaviams sutartį yra pateikiamas pirmajam darbdaviui.

Jeigu darbo keliems darbdaviams sutartis nėra pakeičiama, nutraukus darbo keliems darbdaviams sutartį (net ir
vieno darbdavio noru), darbuotojo darbo santykiai pasibaigia su visais darbdaviais.

9. Sezoninio darbo sutarties samprata, bruožai, sąlygos, pasibaigimas.

Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti.

Sezoniniais darbai yra darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais
(sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu, ir yra įtraukti į
sezoninių darbų sąrašą.

sezoninių darbų sąrašą, sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir
darbo apmokėjimo ypatumus, vadovaudamasi šiuo kodeksu, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Sezoninio darbo sutartis gali būti sudaroma sezoniniams darbams atlikti:

 vienam sezonui, kuris yra ne ilgesnis kaip 8 mėnesiai vienas po kito einančių 12 mėnesių laikotarpiu,
 ar keliems sezonams
 arba neterminuotai.

SEZONINIŲ DARBŲ SĄRAŠAS:

1. statybos darbai ir su šiais darbais susiję kiti darbai, atliekami lauke ir nešildomose patalpose;
2. kelių statybos, priežiūros darbai ir su šiais darbais susiję kiti darbai, atliekami lauke;
3. žemės, žemėtvarkos, žemės ūkio, miškų ūkio, miškotvarkos darbai ir su šiais darbais susiję kiti derliaus surinkimo,
paruošimo, perdirbimo, realizavimo, supirkimo darbai. Darbai, atliekami kasant durpes;
4. upių transporto darbai;
5. vandens telkinių, pakrančių, parkų, akvakultūros tvenkinių tvarkymo darbai;
6. aptarnavimo darbai, susiję su poilsio namų, sanatorijų veikla, turizmu ir stovyklomis, kai jie veikia ne ištisus metus;
7. darbai, susiję su sezoninį darbą dirbančių asmenų aptarnavimu;
8. darbai, atliekami nešildomose patalpose (palapinėse) ir lauko sąlygomis, išskyrus nurodytus šio sąrašo 2.1
papunktyje;
9. žvejybos darbai ir darbai, susiję su žuvų perdirbimu, realizavimu bei veisimu.

nutraukimo ypatumai:
 Sezoninio darbo sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus sezoninio darbo sutarties terminui darbuotojo
rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas.
 Nutraukiant sezoninio darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės dėl Darbo kodekso 57
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų priežasčių, darbuotojas įspėjamas prieš 5 kalendorines dienas.

Darbuotojams, pasibaigus jų sezoninio darbo sutarties terminui, sezoninio darbo sutartis gali būti pratęsta kitam
sezonui, nenutraukiant darbo santykių.

Darbuotojams, kurie dirba du sezonus ir daugiau iš eilės nenutraukę sezoninio darbo sutarties, už tarpsezoninius
laikotarpius mokama kolektyvinėje sutartyje arba sezoninio darbo sutartyje nurodyto dydžio išmoka.

Kasmetinės atostogos dirbant pagal sezoninio darbo sutartį:

Darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o, atleidžiant juos iš darbo, už
nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija.

Darbuotojams, kurie pasibaigus jų sezoninio darbo sutarties terminui pratęsia sezoninio darbo sutartį kitam sezonui,
nenutraukdami darbo sutarties, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu, nepažeidžiant Darbo
kodekso reikalavimo jas suteikti bent kartą per darbo metus.

Kasmetinės atostogos suteikiamos ir netarpsezoniniu laikotarpiu, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba
sezoninio darbo sutartyje.

100 straipsnis. Sezoninio darbo sutartis

1. Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie
dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni
mėnesiai vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu, ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.
2. Sezoninių darbų sąrašą, sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir
poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumus, vadovaudamasi šiuo kodeksu, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

1.UAB „Alfa“ ekonomistė J.B. išėjo vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis treji metai. Tam
laikotarpiui į jos vietą pagal terminuotą darbo sutartį buvo priimta ekonomiste V.D. Jos darbo
sutartyje terminas buvo apibrėžtas aplinkybe „sudaroma terminuota darbo sutartis iki iš vaiko
auginimo atostogų grįš darbuotoja J.B.“. Praėjus trims metams, darbuotoja J.B. turėjo grįžti į darbą, bet
besibaigiant jos tikslinėms atostogoms, susirgo jos vaikas ir ji du mėnesius turėjo nedarbingumo
pažymėjimą jam slaugyti, pasibaigus šiam laikotarpiui, ji dar paprašė suteikti jai nepanaudotas trijų
mėnesių kasmetines atostogas. Realiai ji į darbą grįžo praėjus penkiems mėnesiams nuo tos dienos,
kada baigėsi jos tikslinės vaiko auginimo atostogos. Visą tą laikotarpį V.D. dirbo pagal prieš daugiau
kaip tris metus sudarytą terminuotą darbo sutartį. Kai J.B. grįžo po kasmetinių atostogų į darbą, tą pačią
dieną V.D buvo atleista iš darbo, pagal DK 69 straipsnio 1 dalį, nes suėjo jos darbo sutartyje numatytas
terminas. Įvertinkite situaciją.

DK 67 str. 1 d. Nuroda terminuotą darbo sutartį, kuri buvo sudaryta su V.D. DK 68 str. 1 d. Numato, kad
terminas gali būti ilgesnis nei 2 metai, jeigu ta darbo vieta yra laikinai užimama kito darbuotojo. Šios
sutarties maksimalus terminas galėjo būti 3 metai, nes tiek laiko yra skirta laiko atostogoms. Tai reiškia,
kad terminuota sutartis su laikinai įdarbinta darbuotoja turėjo pasibaigti lygiai po 3 metų. Praėjus šiam
laikotarpiui darbo sutartis nebuvo šalių nutraukta ir po termino dirbama toliau ilgiau, o tai reiškia, kad ji
tapo neterminuota (DK 69 str. 2 d., (67 str. 3d.???)). Todėl ir darbdavio atleidimas CK 69 str. 1 d.
Pagrindu yra neteisėtas ir negali būti taikomas, nes darbuotojos sutartis jau buvo tapusi neterminuota.

2. Laikinojo įdarbinimo įmonė “Darbas tau“ sudarė su F.E. vienerių metų trukmės laikinojo darbo
sutartį, pagal kurią F.E. mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Iš karto po to F.E. buvo
laikinai trims mėnesiams išsiųstas dirbti mūrininko darbo į UAB „Statybų gausa“. Pasibaigus darbui šioje
įmonėje, F.E. kreipėsi į teisininką, prašydamas paaiškinti, ar teisėtai jam buvo mokėta minimali alga, kai
kiti tokį patį darbą dirbę UAB „Statybų gausos“ mūrininkai gaudavo 1000 eurų mėnesinį darbo
užmokestį atlyginimą. Be to, po darbo UAB „Statybų gausa“ įmonė „Darbas tau“ su F.E. nebesusisiekė ir
jokio atlyginimo F.E. daugiau į banko sąskaitą nepervedė, likdama, jo manymu, skolingi. Į skambučius
„Darbas tau“ neatsako, jos vadovo ir darbuotojų kontaktai neaiškūs, o buvęs biuras išnuomotas kitai
įmonei. Įvertinkite situaciją. Kokių veiksmų patartumėte imtis F.E.

Pagal DK 73 str. 3 dalį DS dėl laikinojo darbo turi būti susitarta dėl darbo užmokesčio už darbą laikinojo
darbo naudotojams, vadinasi dėl minimalaus mėnesinio DU su F.E buvo susitarta sudarant DS, vadinasi
mažesnė nei kitiems tokį darbą dirbusiems darbuotojams alga jam buvo sumokėta teisėtai.

ARBA DK 75 str. 2 dalis „Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo
naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam
mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje
pačioje darbo vietoje“ iš šito išeina kad jam negalėjo mokėti mažiau negu ten dirbantiems
darbininkams. To paties straipsnio ta pati 2 dalis „Už pareigos mokėti laikinajam darbuotojui už darbą
laikinojo darbo naudotojui tokį darbo užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo
naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, įvykdymą
laikinojo darbo naudotojas atsako subsidiariai.“ Vadinasi, sumokėti jam turi „Statybų gausa“

3. Bibliotekų įstatyme nustatyta, kad bibliotekų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai į
darbą priimami konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos
nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus
universiteto biblioteką) vadovai į pareigas skiriami 5 metų kadencijai.Vieno Lietuvos rajono savivaldybė
paskelbė konkursą užimti bibliotekos direktoriaus pareigas. Konkursą laimėjo mero pavaduotojo
žmona. Atstovaudamas biblioteką kaip darbdavį, savivaldybės administracijos direktorius pasirašė su ja
neterminuotą darbo sutartį. Po dviejų metų pasikeitus valdančiai daugumai, buvo atliktas vidaus
auditas ir buvo aptiktas šis galimas Bibliotekų įstatymo pažeidimas.

Apibūdinkete kaip (kokia procedūra) turėjo vykti konkursas bibliotekos direktoriaus vietai užimti?
Įvertinkite darbo sutarties su bibliotekos direktore teisėtumą. Kokių veiksmų, Jūsų manymu reikėtų
imtis šiuo atveju? Ar bibliotekos direktorė gali būti atleista iš darbo?

Universitetas sudarė terminuotą DS su Vardeniu Pavardeniu dėstytojo pareigoms atlikti. Terminas apibrėžtas
kalendorine data, 2019.09.01 iki 2020.08.31 suėjus terminui 08.31 darbo sutartis su juo nutraukta pagal 69str. 1 dalį
suėjus terminui, V.P dėstytoju dirba nuo 1995m. ir jau su univeru yra sudaręs 25 terminuotas sutartis kurių terminas
nuo 09.01 iki kitų metų 08.31 jis mano kad jį atleidus toks atleidimas yra neteisėtas ką patartumėte V.P jeigu
būtumėte advokatai, įvertinti DS nutraukimo teisėtumą
67str.

Terminuota sutartis tai tokia sutartis, kuri sudaroma tam tikrai laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui.

Susitarimas dėl sutarties termino turi būti sudarytas raštu

Taikomas DK 14str. terminams skaičiuoti

Jei terminuotos DS sudaromos laikinojo pobūdžio darbams jokie jų skaičiaus ribojimai netaikomi

Jei sudaromos nuolatinio pobūdžio darbams galioja maksimalus tokių sutarčių darbdaviui taisyklė 20proc.
terminuotų DS

Ar darbas nuolatinis sprendžiama pagal jo pobūdį

Laikinojo pobūdžio darbą pagrindžiančia aplinkybe reikėtų laikyti objektyvią būtinybę patekinti laikinai padidėjusį
darbo jėgos poveikį, nes darbas, kuriam atlikti yra sudaroma DS nėra nuolatinis jo poreikis ar atlikimas objektyviai
apribotas laiku, aplinlybės turi egzistuoti ar būti žinomos DS sudarymo metu

Jei pažeidžia vadinasi sudaryta neterminuota

68str.

Sudaryti terminuotą DS yra naudingiau darbdaviui, o darbuotojo teisės ir interesai terminuotos DS atveju tampa
labiau pažeidžiami.

Apsaugoti darbuotojo interesams atsiranda ribojimas sudaryti sutartį ilgesnę nei 2m., įspėjimo laikotarpis, išeitinė
išmoka.

Maksimalus vienos darbo sutarties ar kelių terminuotų paeiliui einančių darbo sutarčių ar pratęstų sutarčių bendras
terminas negali būti ilgesnis kaip 2m. išskyrus aiškiai apibrėžtas sutartis. IŠIMTIS darbuotojas priimamas laikinai dirbti
į nesančio darbuotojo darbo vietą; sutarties metu arba jai pasibaigus sudaroma nauja darbo sutartis kitai funkcijai
atlikti bet negali viršyti 5m; iki 5m. sutartys sudaromos su renkamais ar skiriamais darbuotojais, mokslo darbuotojais,
tokios sutartys gali būti sudaromos arba pratęstos neribota skaičių kartų

Ilgesnė nei 2m. DS gali būti sudaryta kai darbas pagal savo pobūdį yra laikinas, bet viršija 2m. trukmę, pvz. sudėtingo
komplekso statyba

69str,

Viena diena sutarties pasibaigimui įforminti

72str.

Laikinojo darbo sutartis sudaroma tam, kad darbuotojas savo darbo funkciją atliktų ne darbdaviui, o darbdavio
nurodytam kitam subjektui- laikinojo darbo naudotojui, laikinojo įdarbinimo įmonė su darbuotoju sudaro DS.

Laikinasis darbuotojas paklūsta savo darbdaviui, t.y. laikinojo įdarbinimo įmonei, bet atlikdamas savo funkciją
neperžengdamas jos ribų yra subsidiarus laikinojo darbo naudotojui.

Laikinojo darbo naudotojas darbuotojui suteikia ir priima į darbą

Laikinasis darbuotojas nėra atsakingas už ekonominius ar jo darbo susijusius sprendimus, darbo (ne)atlikimas, žala ir
pan. yra laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo tarpusavio santykyje.

Laikinojo DS gali būti terminuota ir neterminuota, terminuotoms tokiu atveju netaikomos terminuotų sutarčių skaičių
įmonėje ribojančios nuostatos
DK 75str. leidžia nukrypti nuo nediskriminavimo principo ir laikinojo įdarbinimo įmonei nemokėti laikinajam
darbuotojui tokio paties užmokesčio, kaip ir laikinojo darbo naudotojo darbuotojui, tokia išlyga galioja tada, kai
laikinasis darbuotojas tarp siuntimų gauna tokią patį darbo užmokestį kaip dirbdamas pas laikinojo darbo naudotoją.

sudaroma

 Vienam siuntimui
 Iki tam tikros kalendorinės datos
 Iki tam tikros užduoties įvykdymo arba aplinkybių

Maksimalus laikotarpis 3m. sutartį nutraukia dviejų savaičių pertrauka

73str.

Būtinosios DK 34str. + turi būti susitariama dėl svarbių sutarties vykdymo dalykų

Laikinojo darbuotojo sutikimas dirbti turi būti išreikštas sutarta forma

Laikinojo darbo sutartyje turi būti numatytas užmokesčio dydis; jei pas konkretų ir terminuota- dydis ir mokėjimo
tvarka ir paisoma DK 75str. 2 dalies, jei pagal neterminuotą (ir terminuotą) tarp siuntimų mokamas DU ir mokėjimo
tvarka

Turi būti nustatyta kiek valandų vidutiniškai per savaitę darbuotojas dirbs

Darbuotojas turi teisę reikalauti įvykdyti savo pareigas 216 DK, 217 DK

74str.

Siuntime dirbti laikinajam darbuotojui turi būti nurodyta:

1. Laikinojo darbo naudotojas

2. Darbo funkcijos turinys ir apimtis
3. Darbo pradžia
4. Jei žinoma darbo pabaiga

Atisakymas dirbti nelaikomas darbo pareigų pažeidimu

75str.

Laikinojo darbo naudotojas turi darbuotojui sudaryti tokias pačias sąlygas

Nediskriminavimas ir vienodas mokėjimas turi tokias išimtis:

1. Pagal neterminuotą laikinojo DS dirbantys laikinieji darbuotojai tarp siuntimų dirbti gauna DU iš savo
darbdavio- laikinojo įdarbinimo įmonės
2. Jei šio darbo užmokesčio dydis nekinti ir dėl darbo pas laikinojo darbo naudotoją t.y. tarp siuntimų dirbti yra
toks pat kaip ir siuntimų dirbti metu
3. 75 2 ir 2 dalis ir 79 3 dalies 5p

Pareiga pagal šį straipsnį mokėti nediskriminuojamą DU tenka laikinojo įdarbinimo įmonei, šios pareigos nesilaikymas
suponuoja darbuotojo teisę reikalauti tokio pat DU iš savo darbdavio, lemia subsidirariąją atsakomybę laikinojo
darbo naudotojo už tokio dydžio nesilaikymą. Jei laikinojo įdarbinimo įmonė neužtikrina vienodo su tą patį darbą toje
darbovietėje dirbančiais laikinojo darbo naudotojo darbuotojais DU tai laikinajam darbuotojui iniciavus ginčą
laikinojo darbo naudotojas privalėtų atsakyti subsidiariai už nesumokėtą DU. Reikalavimą gali reikšti tiesiogiai
laikinojo darbo naudotojui o jis jau laikinojo įdarbinimo įmonei.
76str.

Laikinajam darbuotojui kurio DS nesibaigia pasibaigus vienam siuntimui turi būti atmokami laikotarpiai tarp siuntimų

Jei atsisako dirbti pas laikinojo darbo naudotoją gali darbdavys atsisakyti mokėti minimalų DU už tą laiką kai nedirba

77str.

Dėl laikinojo darbuotojo kaltų veiksmų žalą laikinojo darbo naudotojui atlygina laikinojo įdarbinimo įmonė

79str.

Laikinojo darbo naudotojui numatyta nemažai draudimų

 Laikinieji darbuotojai negali būti įpareigojami atlikti streikuojančių darbuotojų DF

 Negali pakeisti atleistų laikinojo darbo naudotojo darbuotojų jeigu jie atleidžiami specialiai kad būtų priimtas
laikinasis į jų vietą
 Neturi riboti laikinųjų darbuotojų profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo

Jei laikinasis dirba tik kai yra iškvietimas jis gali dirbti ir kitur

81 str.

Darbdavys įsipareigoja suteikti darbą asmeniui siekiančiam įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų, ir
mokėti jam DU, o pameistrys įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją
82str.

Pameistrystės darbo sutartys yra terminuotos, jų galiojimas laike ribotas, tam tikros trukmės

85str.

Projektinio DS darbdavys įsipareigoja suteikti darbą kuris apibrėžiamas kaip tam tikro rezultato siekinys, o
darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją šiam konkrečiam rezultatui pasiekti. Darbas orientuotas ne vien į
procesą bet ir į rezultatą.

Darbuotojas dirba pagal savo paties darbo rėžimą

Sudarant būtina apibrėžti:

1. Konkretų projekto rezultatą, kurį reikia pasiekti

2. Projektinio darbo pabaigą ir jos nustatymo sąlygas

90str.

Turi būti sulygta darbo laiko norma, kurią darbuotojas skirsto pats, pats turi sąmoningai pasiskirstyti rėžimą kad
nekenktų sveikatai

91str.

Už kiekvieną valanda nemažesnis nei minimalus VDU

Turi mokėti reguliariai

Jei neįgyvendina sutarto rezultato visa rizika tenka darbdaviui, vadinasi darbuotojas neatsako už neigiamą rezultatą,
nemokėti galima tik įrodžius kad darbuotojas išvis neatliko savo funkcijos.

92 str.

Projektinio darbo sutartis visada terminuota!

Jai netaikomos: 68str, 69str. 2 dalis, 3dalis, 4 dalis

93str.

Darbo vietos dalijimosi darbo sutarties tikslas sukurti darbo laiko prasme lanksčią darbuotojų užimtumo formą, kuriai
esant kelių darbuotojų laiko rėžimas yra nustatomas ne darbdavio, o jų pačių.

Darbuotojas įsipareigoja darbdaviui darbo funkciją atlikti savo ir kito darbuotojo nusistatytu darbo laiko rėžimu, o
darbdavys įsipareigoja sumokėti DU ir sudaryti kitas darbo sąlygas. Būdingas pavaldumo požymis, darbuotojas pats
valdo ir skirstsi savo darbo laiką.

Galima sutarti kai to prašo senai dirbantis darbuotojas kuris:

Augina vaiką iki 7m. ir prašymas yra laikinas nes jis negali trukti ilgiau ki vaikui sukaks 7

94str.

Kiekvienas darbuotojas savo darbo laiką derina su kitu darbuotoju neviršydamas savo darbo laiko normos ir
nepažeisdamas imperatyviųjų darbo laiko ir poilsio laiko nuostatų

Jei darbdavys reikalauja, apie darbo laiko paskirstymą jam turi būti pranešama sutartyje nustatyta tvarka
95str.

Jei darbo vieta turi būti užimta, bet dėl vieno iš darbuotojų sutarties pasibaigimo to nebegalima užtikrinti reikia
spręsti dėl darbo santykio nutraukimo ar sutarties pakeitimo.

Jei su vienu darbuotoju darbo vietos dalijimosi sutartis pasibaigia, kad ir kokiu pagrindu, darbdavys turi rasti kitą
darbuotoją kuris sutiktų dirbti pagal tokios rūšies DS. Paieškai skiriamas 1mėn, per kurį kitas darbuotojas dar dirba ir
jo DS negali būti nutraukiama

Neradus naujo, darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui pakeisti DS sąlyga ir dirbti visą laiko normą, anas turi apsispręsti
per protingą terminą

96 str.

Darbas keliems darbdaviams- tikslas, sudaryti sąlygas keliems darbdaviams įdarbinti vieną darbuotoją atliekantį savo
darbo funkciją atskirai kiekvienam arba vienu metu visiems darbdaviams arba taip, kad jo atliekama funkcija
naudotųsi keli darbdaviai vienu metu ar iš anksto neapibyrėtu laiku