tt konspektas

TT skiriamos funkcijos:

 pazinimo funkcija (siekiama pazinti teisine tikrove)

 aprasomoji funkcija
 paaiskinamoji
 prognozavimo( numato teises tendencijas)
 vertinamoji (nustato teises tinkamumo ivertinimo kriterijus)

TT reiksme;

 formuluoja teisines kategorijas ir nustato jos funkcijas

 metodologinis (tiriamasis mokslas)
 ivertina teises mokslu pasiekimus
 formuluoja argumentus del galiojancios teises tinkamumo
 nustato konkrecias teises taikymo taisykles

TT tyrimo keliai/budai;

 jei teise suvokiama kaip teises normu sistema, tai vyrauja loginiai ir kalviniai tyrimo metodai
 jei teise suvokiama kaip realus zmoniu elgesys, tai taikomai visuomeniniu tyrimu metodai
 suvokiama, kaip tam tikras zmogaus psichikos faktas, tokiu atveju vyrauja psichologiniai
metodai
 suvokiama kaip vertybes, taikomi empiriniai, spekuliatyvus metodai

Isskiriama savoka – bendrazmogiska morale

Isskiriama idealioji teises normos struktura, kuriai budingi 3 elementai. jei yra aplinkybe X
(hipoteze), tai Y turi pasielgti (dispozicija), priesingu atveju yra pasirenkama Z (sankcija).

Hipotezes reiskme:
 paprastus gyvenimo ivykius pavercia teisiskai reiksmingais
 sukonkretina kokia butent taisykle reguliuoja adresato elgesi

Pagal sandara hipotezes buna:

 paprastoji – normos veikimas siejamas su 1 salyga

 sudetine – siejama su 2 ar daugiau salygu ir visos jos butinos
 alternatyvioji – siejama su 1 ar daugiau salygu, bent vienos is ju pakanka, kad norma pradetu
reguliuoti.
 misrioji – turi sudetines ir misrios pozymiu

pagal hipotezes apibreztumo laipsni;

 absoliuciai – aplinkybes isdestomos konkreciai, nepaliekant vietos interpretacijoms.

 santykiniai apibreztos – normos adresatui paliekama laisve (diskrecija) ar nurodyta aplinkybe
egzistuoja

Dispozicija – tai normos strukturos dais, kuria formuluoja pati elgesio taisykle
 Pagal reguliavimo kryptis – Liepiancioji, Leidziancioji

Pagal dispozicijos issamuma – Paprastoji, Aprasomoji

Sankcija:
Baudziamojoje – bausme ir baudziamojo poveikio priemone

Administracineje – adm nuobauda, adm poveikio priemone

Civilineje – atlyginti nuostolius ir sumoketi netesybas

Darbo teiseje-konkretinima kaip drausmine nuobauda

Uz procesiniu normu pazeidima skiriama teismo nuobauda

Sankcijos rusys:

 Restitucine (atkuriancioji) – teises pazeidejas ipareigojamas atkurti padeti buvusia iki

pazeidimo
 Represine (nubaudziancioji) – teises pazeidejui paskiriama nauja teisine pareiga, kurios
iki siol neturejo
 Negaliojimo sankcijos – asmuo nera nubaudziamas bet anuliuojamas jo poelgio teisinis
reiksmingumas.

Teises saltiniai;
 Istoriniai saltiniai
 materialieji saltinai – tai visuomenes egzistavimo salygos, kurios nulemia, kad
valstybeje isitvirtina butent tokia teisine tvarka, siom salygom priskiriama
religija, kulturines normos, ekonomikos lygis, politikos tradicijos
 Instituciniai – si savoka vartojama apie valstybes sukurta teise
 Formalusis teises saltinis – isorinis pavidalas, kuriuo teisine taisykle pasiekia
adresatus

teises normu saltiniai;

 teises paprotys – seniausias teises saltinis, paprociu pagrindu formavosi precedentai. Kad
paprastas paprotys butu laikomas tesiniu paprociu turi atitikti tam tikrus pozymius, kuriuos
formuluoja doktrina, tai – kiekybiniai ir kokybiniai pozymiai.

Teisinio paprocio ir valstybes sukurtos teises santykis;

1. Secundam legum (salia istaymo) – teisinis paprotys papildo istatyma
2. Preater (vieta istatymo) – teisinis paprotys pildo reguliavimo spraga
3. Contra (pries) – teisinis paprotys nurungia istatyma (retai taip buna)

Ispanijos CK nurodytas su Katalonijos paprociais

Paprotys tampa teisiniu, kai valstybe ji sankcionuoja

Teises doktrina – teisines taisykles ya formuluojamos didz autoriteta turinciu asmenu darbuose

teises doktrinos isreiskiamos: straipsniais, dizertacijomis, monografijomis, kodeksu komentarais.

Teismo sprendima sudaro 2 dalys;

 Patio decidendi – priezastis sprendimu, suformuluojama teisine taisykle

 Obiter dictum – destomi argumentai, kurie atvede butent i toki teisini psrendima

Precedento pliusai: teisiniu pasekmiu aiskumas, konkretumas, sistemos lankstumas

minusai: egzistuoja daug precedentu, kuriu neimanoma suklasifikuoti; teisejas turi per didele lasive
sprsti byla savo nuoziura

teisejai yra linke kartoti sprendimus, del ekonominiu, organizaciniu ir psichologiniu sumetimu.

norminis aktas – tai toks teises saltinis, kuri kuria valstybines institucijos savo kompetencijos ribose,
taigi norminiame akte formuluojamos bendro pobudzio taisykles yra privalomos visiems adresatams.

 kuria valstybines institucijos, kartais tauta

 taisykles issiskiria tiksliomis formuluotemis
 jei taisykle yra norminiame akte , jokiu abejoniu del jos teisetumo ir privalu laikytis
 pries priimdama taisykles valstybe ivertina butinybe kurti taisykles
 tokiomis taisyklemis galima kryptingai keisti zmoniu pasirinkimus
 norminiai aktai veikia hierarchineje sistemoje, pagal juridine galia= K- K istatymai – paprasti
istatymai – poistatyminiai aktai