TEISĖS NORMA IR JOS STRUKTŪRA

Tikslas – išmokti atskirti teisės normas kitų socialinių normų, suvokti teisės
normos struktūrą, išmokti atpažinti struktūrines dalis

Pretesto klausimai:
Kas yra teisės norma?
Kokios yra teisės normos struktūrinės dalys?

Teisės normos bendriausia prasme yra apibūdinamos kaip visiems privalomų

socialinių normų rūšis. Jos yra glaudžiai susijusios su kitomis visuomeninius
santykius reguliuojančiomis normomis (moralės, religinėmis), vienos kitas veikia bei
sąlygoja. Jas sieja socialinio žmonių elgesio reguliavimas, neretai jos yra to paties
turinio arba turi tą patį tikslą. Teisės normos nuo moralės normų gali būti atskiriamos
pagal tokius požymius:
 Kilmė. Moralės normos tampa elgesio taisyklėmis tada, kai visuomenės
narių dauguma įsisąmonina jas ir ima jomis reguliuoti savo kasdieninį elgesį. Teisės
normos yra priimamos valstybės vardu, viešai paskelbiamos (išleidžiamos) ir tik tada
jos pasidaro visiems privalomos.
 Reguliavimo dalykas. Moralės normos reguliuoja platesnę visuomeninių
santykių sritį (pvz., meilė, draugystė). Teisės normos šiuo požiūriu daug siauresnės.
 Detalizavimo laipsnis. Teisės normos yra griežtai apibrėžtos,
suformuluotos, o moralės normoje gali būti išsakoma tik bendra pareiga.
 Išraiškos forma. Teisės normos įtvirtintos oficialiuose valstybės teisės
aktuose, o moralės normos glūdi žmonių sąmonėje.
 Būdai, kuriais užtikrinamas vykdymas. Teisės normų vykdymas yra
užtikrinamas valstybės prievarta, moralės normų – pačių žmonių vidiniu įsitikinimu,
visuomeninio poveikio (spaudimo, reikalavimo, viešosios nuomonės ir kitomis)
priemonėmis.

Teisės norma – įgaliotų valstybės subjektų priimta, formaliai apibrėžta

visuotinai privaloma elgesio taisyklė, suteikianti visuomeninio santykio dalyviams teises
ir (arba) nustatanti jiems pareigas, kurios laikymasis yra užtikrinamas visuomeninio
santykio dalyvių gaunama nauda arba valstybės prievarta.

Teisės normos funkcijos:

1. Išreiškia teisę kuriančių valstybės institucijų valią, įtvirtindama subjektams
privalomą elgesio taisyklę
2. Nurodo sąlygas, aplinkybes, kuriomis elgesio taisyklė veikia
3. Užtikrina visuotinį elgesio taisyklės privalomumą

Teisės normų klasifikacija

 Pagal teisės funkcijas:
1. Reguliacinės – nustato kaip elgtis konkrečiose situacijose
2. Apsauginės – nustato poveikio priemones už teisės pažeidimus

Pagal dispozicijos pobūdį:

1. Įpareigojančios – nustato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus
2. Draudžiančios – nustato pareigą susilaikyti nuo draudžiamų veiksmų
3. Įgalinančios – suteikia teisę atlikti tam tikrus veiksmus

Pagal reguliuojamų visuomeninių santykių apimtį:

1. Bendrosios – taikomos visiems asmenims
2. Specialiosios – galioja tiki tam tikros kategorijos asmenų atžvilgiu
3. Išimtinės – nustato išimtį iš bendrųjų ar specialiųjų normų reguliuojamų
santykių
4. Lokalinės – reguliuojančios santykius tam tikroje socialinių junginių (įmonių,
profsąjungų, partijų) veikloje

Pagal teisės aktus, kuriuose normos išreikštos:

1. Įstatyminės – išreikštos įstatymuose
2. Poįstatyminės – išdėstytos poįstatyminiuose teisės aktuose (Vyriausybės
nutarimuose, Prezidento dekretuose, Ministrų įsakymuose ir t. t.)

Pagal veikimo laiką:

1. Nuolatinės – skirtos ilgalaikiam santykių reglamentavimui, galioja tol, kol nėra
pakeičiamos ar panaikinamos
2. Laikinosios – jų galiojimo trukmė yra tiksliai ir aiškiai apibrėžta
3. Ypatingosios – pradeda veikti susidarius tam tikrai, ypatingai situacijai
(nepaprastajai padėčiai)

Pagal elgesio taisyklių privalomumo pobūdį:

1. Imperatyvios – privalomos, neleidžiančios nukrypti nuo nustatymo elgesio ribų
2. Dispozityvios – suteikia subjektams galimybę patiems nustatyti savo teisių ir
pareigų konkretų turinį.

Teisės normos struktūra yra priimta vadinti vidinių teisės normos elementų
sistemą. Teisės normos gali turėti šiuos vidinius elementus:
1. Dispoziciją
2. Hipotezę
3. Sankciją

Dispozicija (išdėstymas) – pagrindinis teisės normos elementas, įtvirtinantis

privalomą elgesio taisyklę, nustatantis teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas.
 Hipotezė (prielaida) nustato faktines gyvenimo aplinkybes, sąlygas, kuriomis elgesio
taisyklė, leidžianti ar draudžianti tam tikrus veiksmus, veikia.

Sankcija nurodo, kokia poveikio priemonė taikoma subjektams, pažeidusiems teisės

normos dispozicijoje išdėstytą elgesio taisyklę.

Visus tris vidinius elementus turinti teisės norma vadinama trinare. Tačiau dauguma
teisės normų turi tik du arba vieną struktūrinį elementą, o kiti struktūriniai elementai gali
būti išreikšti kitoje teisės normoje.

Dispozicijų rūšys

pagal turinį: a) paprastoji – numato tik vieną privalomą elgesio taisyklę; b)

sudėtinė – numato kelis privalomo elgesio būdus tuo pačiu metu; c) alternatyvioji –
nurodo kelis privalomo elgesio variantus, numatydama galimybę pasirinkti tik vieną iš
jų;

pagal elgesio taisyklės išreiškimo būdą: a) vienareikšmė, įtvirtinanti leidžiamą,

draudžiamą ar privalomą elgesį, bet jo nepaaiškinanti ir neapibrėžianti; b) aprašomoji
– nustato elgesio esminius požymius, juos paaiškina arba apibrėžia; c) nukreipiamoji –
elgesio taisyklė tik lakoniškai išdėstoma, o tam, kad ją tiksliai galima būtų suprasti,
nukreipiama į kitas teisės normas, kuriose privalomas/leidžiamas/draudžiamas elgesys
išreikštas detaliau; d) blanketinė – nurodo privalomą elgesį kuris nėra normoje
konkrečiai formuluojamas, tik duodama nuoroda į kitas teisės normas; pavyzdžiui,
nurodoma laikytis įstatymų, saugumo technikos reikalavimų ir t. t.

Hipotezių rūšys (pagal turinį): a) paprastoji – nurodo vieną konkrečią sąlygą

(aplinkybę); b) sudėtinė – numato faktinių aplinkybių sudėtį, kaip būtiną sąlygą, kad
elgesio taisyklė veiktų; c) alternatyvi – sąlygoja teisės normos veikimą, kai įvyksta viena
iš nurodytų aplinkybių.

Sankcijų rūšys:

pagal poveikio rūšį: a) baudžiamoji – skiria tik teismai; b) administracinė –

skiria įgaliotos valstybės institucijos, pareigūnai arba teismai; c) drausminė – skiria
įgalioti subjektai pavaldiems asmenims arba savanoriškai organizacijoje esantiems
nariams (darbdavys, pareigūnas, karinio dalinio vadovas, visuomeninės organizacijos
vadovas ir t. t.); d) turtinė – skiria teismai, įgaliotos valstybės institucijos, pareigūnai,
sutartinių santykių subjektai ir t. t.;

pagal apibrėžtumo laipsnį: a) apibrėžta – numatanti konkrečiai suformuluotą

poveikio priemonę, todėl normą taikanti institucija negali jos nei mažinti, nei didinti; b)
santykinai apibrėžta – kurioje nustatyta aukščiausia ir žemiausia poveikio priemonių
riba; c) neapibrėžta – nurodyta tik maksimali poveikio priemonės riba;

pagal išraiškos būdus: a) tiesioginė – išreikšta tiesiogiai teisės normoje;

b) nukreipiamoji – nėra išreikšta pačioje normoje, bet duodama nuoroda (nukreipiama)
į kitą normą; c) blanketinė – nėra išreikšta konkreti poveikio priemonė, o tik nurodoma,
kad subjektas už elgesio taisyklės nesilaikymą atsako pagal galiojančius įstatymus.

LITERATŪRA

1. L. Baublys, D. Beinoravičius, A. Kaluina. Teisės teorijos įvadas. Vilnius, ,,MES“,

2010.
2. S. Mitkus ir kt. Teisės pagrindai. Vilnius, ,,Technika“, 2012.
3. A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius, Justitia, 2000

Savikontrolės klausimas
Kokie struktūros elementai yra teisės normoje ,, Jeigu turtas buvo nepagrįstai
įgytas ar sutaupytas egzistuojant šalių teisiniam santykiui, taikoma tą teisinį santykį nustatanti
teisė.”?

A. Tik dispozicija

B. Dispozicija ir hipotezė

C. Dispozicija, hipotezė ir sankcija

D. Dispozicija ir sankcija

Atsakymai:

A INCLUDEPICTURE "http://distance.nsc.vu.lt/web-ct/en/img/shim.gif" \*
MERGEFORMATINET
Incorrect
Ne. Teisės normoje yra numatytos ir aplinkybės, kurioms egzistuojant elgesio taisyklė
galioja: ,,Jeigu turtas buvo nepagrįstai įgytas ar sutaupytas egzistuojant šalių teisiniam
santykiui“.

B INCLUDEPICTURE "http://distance.nsc.vu.lt/web-ct/en/img/shim.gif" \*
MERGEFORMATINET
 Correct
Taip. Dispozicija: ,,Taikoma tą teisinį santykį nustatanti teisė“ ir hipotezė: ,,Jeigu turtas buvo
nepagrįstai įgytas ar sutaupytas egzistuojant šalių teisiniam santykiui“.

C INCLUDEPICTURE "http://distance.nsc.vu.lt/web-ct/en/img/shim.gif" \*
MERGEFORMATINET
Incorrect
NE. Dispozicija ir hipotezė pateiktoje teisės normoje yra, tačiau nėra numatyta jokia
poveikio priemonė (sankcija) už elgesio taisyklės, numatančios, kad turi būti ,,Taikoma tą
teisinį santykį nustatanti teisė“, nesilaikymą.

D INCLUDEPICTURE "http://distance.nsc.vu.lt/web-ct/en/img/shim.gif" \*
MERGEFORMATINET
Incorrect
NE. Dispozicija šioje teisės normoje yra (Taikoma tą teisinį santykį nustatanti teisė), tačiau
sankcija nenumatyta.