SEMINARAS NR.

I
TEMA: LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA

Civilinės teisės samprata. Objektyvioji ir subjektyvioji civilinė teisė. Viešoji ir privatinė teisė.
Privatinė ir civilinė teisė. Civilinės teisės visaapimantis pobūdis.
Civilinės teisės paskirtis, tikslai, funkcijos, reglamentavimo dalykas ir taikymo sritis. Civilinės
teisės subjektų autonomiškumas. Ekonominė apyvarta ir civilinė teisė. Viešosios ir privatinės teisės
sąveika. Ūkinės teisės doktrina ir civilinė teisė.
Civilinės teisės reglamentuojamų santykių bendra charakteristika ir jų rūšys – turtiniai
santykiai, asmeniniai santykiai, susiję su turtiniais santykiais, kiti asmeniniai santykiai. Interesai ir
subjektinės civilinės teisės. Subjektinių civilinių teisių rūšys.
Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų.
Lietuvos civilinės teisės vieta pasaulio civilinės teisės šeimų sistemoje.
Prezumpcijos civilinėje teisėje ir jų reikšmė.

Klausimai:

1. Civilinės teisės visaapimantis pobūdis.

2. Civilinės teisės samprata, objektyvioji ir subjektyvioji civilinė teisė.
3. Kaip suprantate subjektinę civilinę teisę? Pateikite pavyzdžių.
4. Kuo skiriasi subjektinė teisė nuo teisės saugomo intereso?
5. Paaiškinkite sąvokas: viešoji teisė, privatinė teisė, civilinė teisė.
6. Kokie yra pagrindiniai viešosios ir privatinės teisės skirtumai?
7. Kas yra ūkinė teisė?
8. Kaip civilinėje teisėje suprantamas terminas „turtas“?
9. Civilinės teisės reglamentavimo dalykas (objektas).
10. Civilinės teisės taikymo sfera.
11. Kokie civilinės teisės tikslai?
12. Kokios yra civilinės teisės funkcijos?
13. Ką reiškią civilinės teisės subjektų autonomiškumo sąvoka?
14. Kas yra civilinė apyvarta? Ar civilinė apyvarta yra tapati ekonominei apyvartai?
15. Civilinės teisės paskirtis ir funkcijos šiuolaikinės teisės sampratos kontekste.
16. Turtiniai santykiai, reglamentuojami civilinėje teisėje (pateikite turtinių santykių
reguliuojamų viešosios teisės bei civilinės teisės pavyzdžių).
17. Asmeninių neturtinių santykių rūšys. Kuo šie santykiai skiriasi nuo turtinių santykių?
18. Atribokite civilinę teisę nuo kitų teisės šakų (baudžiamosios, administracinės,
konstitucinės).
19. Kaip civilinėje teisėje užpildomos teisės spragos?
20. Prezumpcijos civilinėje teisėje (atsiradimo priežastys, esmė, funkcijos, rūšys).
21. Kokie pagrindiniai civilinės teisinės atsakomybės bruožai? Palyginkite civilinę ir
baudžiamąją atsakomybę.

Literatūra:

1. Civilinė teisė. Bendroji dalis. Vadovėlis. Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytė-

Kvainauskienė, Julija Kiršienė, Vytautas Pakalniškis, Leonas Virginijus Papirtis, Daina
Petrauskaitė, Ramutė Ruškytė, Pranciškus Vitkevičius. Vilnius:- Mykolo Romerio
universiteto Leidybos centras, 2008.
2. Civilinė teisė. Bendroji dalis. Vytautas Mizaras, Alfonsas Vileita, Valentinas Mikelėnas ir
kt., Vilnius: Justitia, 2009.

1
3. Civilinio kodekso komentaras. I knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001, p. 55-
59.

Papildoma literatūra:

1. Mikelėnas V. Privatinės teisės kūrimo problemos // Justitia. 1996, Nr. 4. p. 8-10.

2. Sakalauskas J. Šiuolaikinės civilinės teisės raidos tendencijos ir perspektyvos // Teisės
žinios. 2005, Nr. 4. p. 5-9.
3. K. Zweigert, H. Kotz. Lyginamosios teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas, 2001.
4. G. Dambrauskienė. Civilinių ir darbo sutarčių sąveika. Jurisprudencija: mokslo darbai.
Lietuvos teisës universiteto Leidybos centras, 2002, t. 28(20), p. 7–16.
5. O. Fedosiuk. Nuosavybė ir turtas Baudžiamajame ir Civiliniame kodeksuose.
Jurisprudencija: mokslo darbai. Lietuvos teisës universiteto Leidybos centras, 2002,
28(20), p. 80–87.
6. Mindaugas Dovidauskas, Rimvydas Norkus. Civilinės ir mokesčių teisės sąlyčio ir
atribojimo problemos, „Teisės žinios“, 2005 m. Nr. 2-3.
7. Sakalauskas J. Šiuolaikinės civilinės teisės raidos tendencijos ir perspektyvos // Teisės
žinios. 2005, Nr. 4. p. 5-9.

Teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (aktuali redakcija);

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (aktuali redakcija);
3. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (aktuali redakcija);
4. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymas (aktuali redakcija).

Teismų praktika:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000;
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario
25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008;
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario
28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011;
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014;
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015;
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 5
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016;
7. LAT byla Nr. E3K-3-98-684/2019.

2
8. Civilinės teisės paskirtis – siekiant socialinio kompromiso sureguliuoti prekių ir pinigų
apyvartos santykius ir užtikrinti apyvartos dalyvio, taip pat turto ir kitokių gėrybių savininkų
(valdytojų) galimybę patiems tvarkyti savo reikalus, užtikrinti jų teisių ir interesų apsaugą ir
gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų žalingo poveikio. 31 psl.

9. Civilinė teisė – tai savarankiška teisės šaka reglamentuojanti laisvų , vienas kitam teisiškai
nepavaldžių asmenų turtinius bei asmeninius susijusius su turtiniais santykius, o specialiai
įstatymų numatytais atvejais ir kitus asmeninius nesusijusius su turtiniais santykius. Civilinė
teisė, sudarydama vieną iš teisės sistemos elementų – savarankišką jos šaką, savo ruožtu pati
yra teisės normų sistema. Ji yra viena iš pagrindinių teisės sistemos teisės šakų. Kaip teisės
sistema ji yra visuma civilinės teisės normų, priklausančių nuo tomis normomis reguliuojamų
turtinių ir asmeninių neturtinių santykių santykinės vienovės ir įvairovės, tam tikra tvarka
suburtų į atskirus, nuosekliai išdėstytus institutus, pošakius, kurie sąveikaudami sudaro
vieningą civilinės teisės sistemą. Civilinių teisinių santykių dalyviai vadinami civilinės teisės
subjektais. Civilinės teisės subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie paprastai turi būti
teisnūs ir veiksnūs. Objektyvioji teisė (lot. obiectum - priešpastatytas) - visuma išleistų teisės
aktų (formalioji teisės sistema, jos dalis įvairių aktų forma, neįtraukiant kita forma
egzistuojančios teisės kaip, pvz., teisės principai, papročiai).
Objektyvioji teisė ir subjektyvioji teisė yra priešpastatomos viena kitai. Subjektyvioji teisė
pagrindžia ir nusako individo teisines galimybes, reikalavimus, ieškinio galimybes. Objektyvioji
teisė - teisės norminiai aktai, kurių pagrindu garantuojamos subjektyvios teisės.
Objektyviosios teisės pagrindu atsiranda subjektinė teisė.

10. Geriausiai man suprantamas pavyzdys tai būtų turtinė teisė, tai yra teisė į daiktą, tai yra
subjektinė teisė. Šios teisės savininkas gali tenkinti savo interesus per šią nuosavybės teisė, ją
parduodamas, dovanodamas bei keisdamas.

Pagrindinės subjektinės teisės savybės yra šios:

 Ši teisė reiškia ne teisės normas, o iš pačios normos kylančias galias
 Ji nenustato pareigų piliečiams, ši teisė yra galimybė, kad pilietis turi įgyvendinti jam
normoje priskiriamą teisę. Tai nėra būtina.
 Pilietis, įgyvendindamas subjektinę teisę, privalo gerbti trečiųjų asmenų subjektinių
teisių nustatytas ribas.
 Jis gimsta iš objektyvios teisės.
 Ši teisė gali reikšti piliečio galią priversti kitą asmenį įvykdyti prievolę.
 Jie gali būti viešo arba privataus pobūdžio.
 Subjektinė teisė visada grindžiama teisės norma.
 Šios teisės turėtoju gali būti fizinis arba juridinis asmuo.
 Šios teisės objektas yra daiktai, į kuriuos patenka subjektinė teisė, nesvarbu, ar
daiktas yra materialus (turtinė teisė), ar nematerialus (intelektinė nuosavybė).

11. Teisinis interesas – tai objektyviai egzistuojantis teisės saugomas ir teisėsaugos institucijų
ginamas socialinis poreikis, kurį suformuoja socialinės sąlygos ir kuris patenkinamas teisinėmis
priemonėmis.
Vienintelį skirtumą kurį galiu įžvelgti tai yra, kad subjektyvi teisė egzistuoja subjektyviai, o
teisinis interesas objektyviai.

3
 12. Viešoji teisė - visuma teisės normų, reguliuojančių valstybės, savivaldos, jų institucijų santykius
su asmenimis, visuomeninėmis organizacijomis, kitomis valstybės ar savivaldos institucijomis.
Privatinė teisė -teisės sistemos dalis; visuma teisės normų, reguliuojančių privačių asmenų (teisės
subjektų) statusą, tarpusavio santykius (civilinė apyvarta, darbas ir kt.).
Civilinė teisė - visuma teisės principų ir teisės normų, reguliuojančių vienas nuo kito teisiškai
nepriklausomų, lygiateisių fizinių ir juridinių asmenų turtinius, asmeninius neturtinius,
susijusius su turtiniais, taip pat kai kuriuos asmeninius neturtinius (visuomeninius)
santykius; privatinės teisės atšaka. Pagrindinė funkcija – reguliuoti atitinkamus teisės
santykius, taip pat numatyti priemones (pvz., sankcijas), kuriomis pažeidimo atveju yra
atlyginama žala, nuostoliai, atkuriama iki pažeidimo buvusi padėtis. Civilinė teisė yra privatinės
teisės posistemė, sudaryta iš normų, institutų ir pošakių.

13. Mano nuomone, pagrindinis skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės yra tai, kad viešojoje
teisėje normų reguliuojami santykiai tarp savivaldų, institucijų ir tam tikrų asmenų. Privatinėje
teisėje santykiai reguliuojami tarp privačių asmenų, taip pat reguliuoja tų asmenų statusą
visuomenėje.

14. Ūkinė teisė - ūkio, ūkinės veiklos teisės normų visuma; teisės šaka.
Ūkinė teisė apima privatinės ir viešosios teisės normas, principus, teisines priemones, kuriomis
siekiama paveikti ūkinėje apyvartoje dalyvaujančius asmenis bei reguliuoti ūkinius visuomeninius
santykius. Ūkinė teisė - viena iš priemonių vykdyti ūkio politika.

15. Turtas – kilnojamieji (ką gali perkelti į kitą vietą nesumažinus jų vertės) ir nekilnojamieji
daiktai (materialaus pasaulio dalykai), vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės,
kitas nematerialus turtas. Turtas gali būti ir materialus ir nematerialus. Materialus turtas – tai
žmogaus jutimo organais suvokiami daiktai, o nematerialus turtas yra išreikštas finansiniuose
dokumentuose bei kituose intelektinės veiklos produktuose, ir todėl suvokiamas ne pojūčiais, o
tik iš sąvokų. Taip pat informacija kuri turi teisinę vertę, nes ne visa informacija turi vertę.
Vekselis.

16. Pagrindinis civilinės teisės reguliavimo dalykas – turtiniai santykiai. Turtiniai santykiai – tai
tokie visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl turto. Jų objektas – turtas. Turtiniams
santykiams, kuriuos reguliuoja civilinė teisė, yra būdinga prekinė-piniginė išraiška. Civilinė teisė
taip pat reguliuoja ir kai kuriuos neatlygintinus santykius, pvz. civilinės teisės normomis
reguliuojamas dovanojimo institutas.

17. Civilinės teisės taikymo sfera:

 Civilinės teisės reguliuojamiems santykiams.

 Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja viešoji teisė tiek, kiek šių santykių
nereglamentuoja atitinkami įstatymai.
 Darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai.

18. Civilinės teisės funkcija – reguliuoti civilinius teisinius santykius, tačiau yra ir apsauginių normų,
numatančių sankcijas, kurių tikslas – atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.
4
19. Civilinės teisės subjekto autonomiškumas (autonomija – lot. nepriklausomybė) yra prigimtinės
žmogaus teisės būti laisvam, įtvirtinimas civilinės teisės normose. Civiliniuose teisiniuose
santykiuose tai reiškia, kad visi civilinės teisės subjektai yra vienas nuo kito teisiškai
nepriklausomi tol, kol jie savo laisva valia neprisiima kito asmens naudai įsipareigojimų.
Paprastai prisiimdami įsipareigojimų asmenys įgyja ir teisių, nes kiekvienas asmuo turtiniuose
santykiuose veikia siekdamas įgyvendinti savo interesus.

20. Apyvarta pirmiausia yra ekonominis reiškinys. Ekonomisto požiūriu, apyvarta – tai
subalansuotas prekių, paslaugų ir pinigų srautas tarp atskirose ūkio segmentuose veikiančių
subjektų (fizinių arba juridinių asmenų) įgyvendinant turtinių gerybių mainus. Šis turtinių
gėrybių apyvartos srautas įmanomas tik tuo atveju, kai pinigų, prekių ir paslaugų rinkos
subjektai veikia tik kaip į apyvartą išleistų gėrybių savininkai arba jų įgalioti asmenys –
atstovai. Civilinė apyvarta – tai atlyginamas arba neatlyginamas turto perėjimas iš vieno teisės
subjekto kitam civilinių sandorių pagrindu.

21. Civilinės teisės paskirtis – siekiant socialinio kompromiso sureguliuoti prekių ir pinigų
apyvartos santykius ir užtikrinti apyvartos dalyvio, taip pat turto ir kitokių gėrybių savininkų
(valdytojų) galimybę patiems tvarkyti savo reikalus, užtikrinti jų teisių ir interesų apsaugą ir
gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų žalingo poveikio.

Civilinės teisės funkcija – reguliuoti civilinius teisinius santykius, tačiau yra ir apsauginių normų,
numatančių sankcijas, kurių tikslas – atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

22. Praleisiu

23. Asmeniniai neturtiniai santykiai, santykiai, susidarantys tarp subjekto ir kitų asmenų
dėl asmeninių neturtinių teisių. Jų turinį sudaro subjekto teisė naudotis jam priklausančiomis
asmeninėmis neturtinėmis teisėmis ir kitų asmenų, kurių skaičius neribotas, pasyvi pareiga
nepažeisti šių subjekto teisių, netrukdyti jų realizuoti. Asmeninių neturtinių santykių objektas –
teisės saugoma vertybė: asmens vardas (teisė į vardą), garbė ir orumas (teisė į garbę ir orumą),
kūrinys (autorystės teisė) ir kita. Teisės normos garantuoja šių vertybių apsaugą, todėl
asmeniniai neturtiniai santykiai vadinami apsauginiais santykiais.

Didžiausias skirtumas tarp turtinių ir asmeninių neturtinių santykių yra pats objektas dėl kurio
yra aiškinamasi. ( Ar yra aiškinamasi dėl vertybinių popierių ar mašinos, ar dėl subjekto
pažeisto orumo).

24. Civilinė teisė labiau koncentruojasi į asmenį, palaiko asmens teises, aiškinasi žalos atlyginimo
galimybes, o baudžiamoji, stengiasi apsaugoti visuomenę, sukurti baimės faktorių, skirti
atitinkamą bausmę kaltininkui, kaip ir administracinė teisė. Kalbant apie konstitucinę teisę,
koncentruojamasi į konstitucijos tobulinimą, žiūrima ar įstatymai neprieštarauja konstitucijai.

25. Vadinasi, civilinė teisė iš anksto numato, kad civilinė teisė turi būti taikoma ir civilinės teisės
normų nereglamentuojamiems santykiams, t. y. iš anksto nustato, kad tokiais atvejais turi būti
taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai – įstatymo analogija, o jeigu
tokių įstatymų nėra, taikomi bendrieji teisės principai – teisės analogija. Taigi galima daryti
5
 išvadą, kad šiuolaikinei civilinei teisei dėl jos prigimties ir teisinio reglamentavimo metodo
ypatumų apskritai nebūdingos spragos.

26. –

27. –

Neturtiniai santykiai nesusiję su turtiniais, tai yra dėl gėrybių, vertybių kurios nėra atskiriamos
nuo juridinio ar fizinio asmens. (Garbė ir orumas), ( teisė į vardą, trumpiau tariant į tapatybę),
(Teisė į privatų gyvenimą - negali skleisti informacijos apie mane be mano leidimo,
komunikavimas, nuosavybės apsauga, teisė į atvaizdą).
Neturtiniai Civiliniai santykiai dėl dvasinės kūrybos rezultatų – tai tokie santykiai susiję su
mokslo, meno, literatūros.