4 seminaras.Civiliniaiteisiniaisantykiai.

Civiliniteisiobjektai
1.Civilinisteisinissantykis civilins teiss normomis sureglamentuotas turtinis arba
asmeninis neturtinis santykis, kurio subjektai turi koresponduojanias civilines subjektines
teises ir subjektines pareigas, yra autonomiki, lygiateisiai ir savo poreikiams bei interesams
tenkinti, alai atlyginti gyja tam tikr daikt ar kit vertybi. Teisiniai santykiai atsiranda ir
funkcionuoja tik teiss normos pagrindu.
Teisinio santykio elementai: subjektai, objektai, turinys (subjektin teis ir teisin
pareiga). Visi ie elementai tarpusavyje sveikauja, yra susij ir vykdo bendr funkcij
tenkina io santykio subjekt poreikius.
Civilinio teisinio santykio subjektai, arba dalyviai, yra tie fiziniai ir juridiniai asmenys,
tarp kuri atsiranda civilinis teisinis santykis. Fiziniai asmenystai individai, turintys civilin
teisin subjektikum. (Pagal pilietyb: 1. Lietuvos pilieiai; 2. usienieiai; 3. Asmenis be
pilietybs.) Dauguma fizini asmen, dalyvaujani civiliniuose teisiniuose santykiuose,
yra Lietuvos pilieiai. Taiau civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja usienieiai,
usienio ali juridiniai asmenys ir net usienio valstybs.Asmenys be pilietybs
asmenys, netek savo pilietybs ir negij jokios kitos pilietybs. Jie su nedideliais
apribojimais naudojasi tokiomis pat civilinmis teismis ir pareigomis kaip Lietuvos pilieiai.
Fiziniai asmenys ne visada patys dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose. Jie gali
steigti juridinius asmenis, kurie savarankikai dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose
siekdami utikrinti savo steigj interesus. Civilins teiss subjektais gali bti Lietuvos
valstyb ir savivaldyb. CK 2.36 str. Valstyb, savivaldyb ir j institucijos yra civilini
santyki dalyvs lygiais pagrindais kaip ir kiti i santyki dalyviai. Valstybs kaip civilins
teiss subjekto iskirtinumasatsispindi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje47str.LR
iimtine nuosavybs teise priklauso: ems gelms, taip pat valstybins reikms vidaus
vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos ir kultros objektai. Valstyb yra ypatingas turtini
santyki subjektas, nes civilinmis teismis, pavyzdiui, nuosavybs teisei gyti, perleisti ir
gyvendinti daniausiai panaudoja ne civilins, bet vairi vieosios teiss ak normas bei
valdingus aktus.
Civilinio teisinio santykio objektas yra tai, k nukreiptos subjektins teiss ir pareigos,
nes tik jos gali daryti poveik teiss subjekt veiksmams, j elgesiui (monistin paira).
Pliuralistin dl ko atsiranda civilinis teisinis santykis. Tai yra tikslas, rezultatas, galintis
patenkinti subjekto ar subjekt poreikius bei interesus. Su objektu yra susij visi civilinio
teisinio santykio elementai. Pliuralistinei doktrinai suformuluotas CK 1.97 str. ivardyta
daugelis vairi CT objekt ri: Civilini teisi objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai
popieriai, kitas turtas bei turtins teiss, intelektins veiklos rezultatai, informacija, veiksmai
ir veiksm rezultatai, taip pat kitos turtins ir neturtins vertybs.Visi jie gali bti CT
santyki objektais, iskyrus, inoma, veiksmus.
2.Civilinis teisnumas bendro pobdio teisinis santykis, kurio subjektams fiziniams
asmenims suteikiama galimyb gyti ir turti civilins teiss normomis nustatytas
subjektines teises ir pareigas, o valstyb prireikus turi utikrinti j gyjim ir turjim
(Galjimas turti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripastamas visiems
fiziniams asmenims).
Civilinis veiksnumas 1. Fizinio asmens galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir
susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visikai, kai asmuo sulaukia
pilnametysts, t.y. kai jam sueina atoniolika met. 2. Tais atvejais, kai statymai leidia
fiziniam asmeniui sudaryti santuok anksiau, nei sueis atuoniolika met, asmuo, kuriam
nra sujs is amius, gyja visik civilin veiksnum nuo santuokos sudarymo momento.
Jeigu vliau i santuoka nutraukiama ar pripastama negaliojania dl prieasi,
nesusijusi su santuokiniu amiumi, nepilnametis gyto visiko veiksnumo nenustoja.

Civilinis teisinis subjektikumas civilins teiss normos nustatyta fizini ir juridini

asmen, tarp j ir usienio jurdini asmen, valstybs galimyb bti civilini teisini teisi ir
civilini teisini santyki subjektais.
3. Turinys yra vidiniai procesai tam tikro reikinio egzistavimo pamatas. Pagal CK 6.162
str. sutartis sudaroma pateikiant pasilym (ofer) ir priimant pasilym (akceptas) arba
kitais ali susitarim pakankamai rodaniais veiksmais. Pagal CK 6.11 str. (1), (4) jeigu
sutartis neturi tam tikros privalomos formos pagal statym nebtinas turto perdavimas,
sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akcept. Nuo to laiko
atsiranda civilinio teisinio santykio ali teiss ir pareigos. Jeigu alys joki veiksm
gyvendindamos ias teises ir pareigas neatliks, civilinio teisinio santykio turinys liks tuias.
4.
5.CT santyki klasifikavimas paprastu (vienaaliu), teisiniu santykiu laikomas toks
teisinis santykis, kai vien subjektin teis atitinka viena teisin pareiga. Pvz.: paskolos
sutartinis teisinis santykis. Sudtingu (dvialiu), laikomas toks teisinis santykis, kai abu
subjektai turi ir teises, ir pareigas. Pvz.: gyvenamosios patalpos nuomos sutartinis teisinis
santykis.
6.Civilinis teisinis faktas konkreios gyvenimo aplinkybs, kurios, remiantis civilins
teiss normomis, sukelia tam tikrus teisinius padarinius: sukuria, pakeiia arba nutraukia
civilin teisin santyk, o kai kuriais atvejais sukliudo jam susikurti.Teisinis faktas realios
tikrovs faktas (tam tikras materialus pasaulio reikinys).Teisinis faktas toks reikinys,
kur numato civilins teiss nrmos. (Teiss faktai numatyti vienos ar keli teiss norm
hipotezse). Teiss faktas gyvenimo reikinys, su kuriuo CT normos sieja tam tikrus
teisinius padarinius. Teisiniai faktai sukelia trejopus teisinius padarinius: CT santyki bei j
dalyvi subjektini teisi ir pareig atsiradim, pasikeitim ir baigim.
7.Pavyzdiui CK 3.12 str. nuostata draudia tuoktis tos paios lyties asmenims, nors kai
kuriose usienio valstybse tokia santuoka leidiama. Pagal CK 3.16 str. santuok sudars
ir jos statym nustatyta tvarka nenutrauks asmuo negali sudaryti kitos santuokos. CK
3.17 str. ivardyti artimi giminaiiai, kuriems draudiama tarpusavy tuoktis. iuo straipsniu
toki asmen sraas padidintas. Pagal anksiau galiojusio Santuokos ir eimos kodekso 17
str. buvo leidiama tuoktis ddms su dukterioms, pusbroliams ir pusseserms, tetoms su
snnais. Dabar pagal galiojant CK 3.17 str.iems asmenims tuoktis draudiama
(pasikeitimo). CK 3.206 Teismas gali atleisti pilnameius vaikus nuo pareigos ilaikyti savo
nedarbingus tvus, jeigu nustato, kad tvai veng atlikti savo pareigas nepilnameiams
vaikams.Antrojoje dalyje dar kategorikiau pasakyta: Jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tv
nuolatinai dl pai tv kalts, tokie tvai neturi teiss ilaikym(atsiradimo). Taip pat
CK 5.6 str. ivardytos toki negalini paveldti asmen grups, pvz.: tyia atm
palikjui ar jo pdiniui gyvyb arba ksinosi i asmen gyvyb.
CK 5.7 str. nustatytas sutuoktinio paveldjimo teiss praradimas. Jis praranda teis
paveldti , jeigu iki palikimo atsiradimo palikjas buvo kreipsis teism, kad bt nutraukta
santuoka dl pergyvenusio sutuoktinio kalts, ir teismas buvo nustats pagrind nutraukti
santuok...
8.Teisinio santykio objektas yra tai, k nukreiptos subjektins teiss ir pareigos, nes tik
jos gali daryti poveik teiss subjekt veiksmams, j elgesiui.CK 1.97 str. ivardyta daugelis
vairi CT objekt ri: Civilini teisi objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai,
kitas turtas bei turtins teiss, intelektins veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir
veiksm rezultatai, taip pat kitos turtins ir neturtins vertybs.Visi jie gali bti CT santyki
objektais, iskyrus, inoma, veiksmus.