2018 10 25 7 SEMINARAS

Negaliojantys sadoriai
kai gauni uždavinį reikia nustatyti subjektą, kuris gali kreiptis į teismą dėl pripažinimo sandorį
negaliojančiu. Reikia pasitikrinti kokie subjekta gali ginčyti. Identifikuoti kokias teisės norms taikome,
kokios faktines aplinkybes pagrindzia vienaip arba kitaip

Negaliojantys sandoriai – tokie, kurie nesukelia teisinių padarinių, kurių jais siekiama. Tačiau tai
nereiškia, kad negaliojantys sandoriai nesukelia jokių teisinių padarinių, tie padariniai paprastai skiriasi
nuo tų, kurių siekė šalys.

Įstatymas skirsto negaliojančius sandorius į niekinius ir nuginčijamus:

 Niekiniu laikomas sandoris, kuris pagal įstatymus negalioja, nesvarbu, yra, ar ne teismo
sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, šalys negali patvirtinti niekinio sandorio CK 1.79 str. 1 d.;
Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik kai yra įstatymų nurodyti pagrindai CK 1.78 str. 3 d.;
Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių padarinių taikymo gali pareikšti bet kuris
suinteresuotas asmuo, niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas
konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) CK 1.78 str. 5 d. (taigi, niekinius sandorius tiesiogiai
draudžia įstatymas. Niekiniais sandoriais paprastai įstatymas pripažįsta tokius, kurie pažeidžia ne
tik sandorio šalies, bet ir viešąjį interesą, viešąją tvarką, imperatyvius normų reikalavimus.
Paprastai nėra lengva nustatyti ar sandoris yra niekinis, vienas asmuo sandorį gali laikyti
niekiniu, o kitas ne, tokiu atveju ginčą dėl sandorio galiojimo išspręs tik teismas, todėl sandorio
požymio, kad jis negalioja, nederėtų absoliutinti, nesvarbu yra ar ne teismo sprendimas
pripažinti jį negaliojančiu.
 CK 1.80 str. 1 d. niekiniai yra sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo
normoms.
 Prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei CK 1.81 str. 1 d.
 Teisės doktrinoje niekiniais pripažįstami ne tik tie sandoriai, kuriuos esant niekinius
aiškiai nurodo CK, pripažįstama, kad niekiniai taip pat yra ir tariamieji CK 1.86 str. ir
apsimestiniai CK 1.87 str., nes jie negalioja, kad ir kokia būtų šalių valia.
 Teisės literatūroje taip pat nurodoma, kad niekiniais taip pat laikomi sandoriai, sudaryti
nesilaikant įstatymų numatytos notarinės formos CK 1.93 str. 3 d. šie sandoriai pasižymi
tam tikra specifika, išskiriančia juos iš kitų niekinių sandorių, nes CK 1.93 str. 4 d. numato
galimybę teismo tvarka pripažinti galiojantį sandorį, kuris sudarytas nesilaikant jam
nustatytos notarinės formos.
 Nuginčijamas sandoris toks, kuriam pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas CK 1.78
str. 2 d.; Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikti tik įstatymų
nurodyti asmenys CK 1.78 str. 4 d.; nuginčijamas sandoris gali būti patvirtintas CK 1.79 str.; (taigi,
nuginčijamas sandoris nuo jo sudarymo momento faktiškai sukelia šalių siektų teisinių padarinių
ir galioja tol, kol jis teismo sprendimu nėra pripažįstamas negaliojančiu.
 Nuginčijamu sandoriu paprastai pažeidžiamas ne viešasis interesas, viešoji tvarka,
imperatyvios ir visuomenės mastu reikšmingos teisės normos, o atitinkamų asmenų
teisės, jų privatūs interesai.
  Jei įstatyme nurodyti asmenys nekelia konkretaus reikalavimo pripažinti nuginčijamą
sandorį negaliojančiu, teismas negali ex officio pripažinti jo negaliojančiu.
 Sandorio šalys, turėdamos teisę laisvai disponuoti savo subjektinėmis teisėmis, gali būti
tiesiog nesuinteresuotos tokio sandorio negaliojimu, todėl gali nereikšti ieškinio dėl
nuginčijimo arba net patvirtinti jį.

Niekinis sandoris Negaliojantis sandoris

Nesvarbu yra ar ne, teismo sprendimas pripažinti
jį negaliojančiu.
Reikalavimą taikyti niekinio sandorio teisinius
padarinius gali pareikšti bet kuris suinteresuotas
asmuo. Niekinio sandorio teisinius padarinius ir
niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex
officio.
Niekiniu gali būti laikomas tik kai nustatyta
įstatyme.
Niekinio sandorio šalys negali patvirtinti.
Negalioja tik jeigu yra priimtas teismo sprendimas
pripažinti jį negaliojančiu.
Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo
negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti
asmenys. Teismas ex officio nesprendžia dėl
nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Įstatymas nurodo negaliojimo pagrindus, kuriais
remiantis sandoris gali būti nuginčytas.
Nuginčijamą sandorį šalys gali patvirtinti.

 Praktikoje šie skirtumai nėra itin ryškūs. LAT taip pat yra pripažinęs, kad praktikoje niekinių ir
nuginčijamų sandorių skirtumas yra gana reliatyvus.
 CK 6.225 str. 3 d. nustato, kad teisę pareikši ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo
(nuginčytinos sutarties) turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba
trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, arba asmuo, kurio teises arba teisėtus
interesus sutartis pažeidė. (Todėl asmenų, galinčių ginti savo teises ir teisėtus interesus dėl
niekinio ir nuginčytino sandorio, ratas iš esmės gali ir nesiskirti).
 LAT vienoje iš nutarčių konstatavo, kad nuginčijamus sandorius turi teisę ginčyti ne tik sandorių
šalys, bet ir tretieji asmenys, kurių teises ar interesus ginčijamas sandoris pažeidžia.
 LAT taip pat laikosi nuostatos, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas taiko
niekinio sandorio teisinius padarinius tik kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį
niekiniu tampa akivaizdus.

Atsižvelgiant į aptartas sandorių galiojimo sąlygas, negaliojančius sandorius taip pat galima skirstyti į
keturias grupes:

1) Sandoriai, turintys subjektų sudėties trūkumų: priskiriami juridinio asmens teisnumui

prieštaraujantys sandoriai CK 1.82 str.; įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos
verstis tam tikra veikla neturinčio JA vardu sudaryti sandoriai CK 1.83 str.; neveiksnaus fizinio
asmens sudaryti sandoriai CK 1.84 str.; alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis
piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudaryti sandoriai CK 1.85 str.; nepilnamečio nuo 14 iki 18
metų sudaryti sandoriai CK 1.88 str.;
2) Sandoriai, turintys turinio trūkumų: sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įsatymo normoms
CK 1.80 str., viešajai tvarkai ar gerai moralei CK 1.81 str.;
3) Sandoriai, turintys valios trūkumų: savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens
sudaryti sandoriai CK 1.89 str.; suklydus sudaryti sandoriai CK 1.90 str.; dėl apgaulės, smurto,
ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su
antrąja šalimi ar dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių sudaryti sandoriai CK 1.91 str.; įgaliojimus
 viršijusio atstovo sudaryti sandoriai CK 1.92 str.; CK taip pat sako, kad negalioja apsimestiniai CK
1.87 str. ir tariamieji CK 1.86 str. sandoriai. Taigi, arba jais išreikšta vidinės asmens valios
neatitinkanti valia, arba vidinė valia susiformavo netinkamai.
4) Sandoriai, turintys formos trūkumų: tie, kurie sudaryti nesilaikant įstatyme nustatytos sandorio
formos CK 1.93 str.

 Sandorius derėtų pripažinti negaliojančiais tik kai iš esmės pažeidžiami viešieji ar privataus
asmens, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia sandoris, interesai.
 Sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą,
įgytų teisių ilgaamžiškumą ir pagarbą joms.
 Sandorio, šiuo atveju nors ir sudaryto griežtai nesilaikant įstatymo raidės, tačiau
neprieštaraujančio įstatymui, pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo
neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat
teisingumo ir protingumo principų CK 1.2, 1.5 str.

Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnis: kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet
kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinės naudos, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti
mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio
mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti
mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas
mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Taigi mokesčių administratorius gali neatsižvelgti į
šalių sudarytą sandorį ir jo išorinį turinį bei apskaičiuoti mokesčius atkurdamas iškreipiamas ar slepiamas
aplinkybes. Pavyzdžiui, jeigu daiktas parduodamas už itin mažą kainą, akivaizdžiai neatitinkančią rinkos
kainos, mokesčių administratorius mokėtinus mokesčius gali perskaičiuoti pagal to daikto rinkos kainą.
Tačiau pabrėžtina, kad taikant mokesčių administravimo 69 straipsnį sandorio galiojimo ar jo sąlygų
teisėtumo civilinės teisės atžvilgiu klausimas nesprendžiamas. Mokesčių administratorius vykdydamas
jam pavestas mokesčių administravimo funkcijas visų pirma turi naudoti mokesčių teisės jam suteiktus
įgaliojimus ir teisines priemones, kurios leidžia jam pasiekti keliamus tikslus ir tinkamai apskaičiuoti
mokėtinus mokesčius, o ne remdamasis civilinės teisės nuostatomis kvestionuoti sudarytus civilinius
sandorius.

Nuginčijamų sandorių tvirtinimas

Sandoris, net ir turėdamas tam tikrų trūkumų, dėl kurių jis gali būti pripažintas negaliojančiu, kartu gali
nepažeisti sandorio šalies, galinčios jį ginčyti, interesų, būti jai naudingas. Tam tikrais atvejais, asmuo gali
būti nesuinteresuotas ginčyti sandorio ir gali būti suinteresuotas jo galiojimu.

Teisinę sandorio esmę sudaro jo buvimas laisvos valios aktu. Sandoris nėra savitikslis dalykas. Todėl
įstatymas leidžia nuginčijamus sandorius patvirtinti CK 1.79 str. 1 d. sandorio patvirtinimas yra
savanoriškas asmens, turinčio teisę jį nuginčyti, nuginčijamo sandorio teisinės galios ir privalomumo
patviritnimas, reiškiantis, kad asmuo atsisako savo teisės ginčyti sandorį – patvirtinusi sandorį, šalis
netenka teisės jį ginčyti. Pabrėžtina, negalima tvirtinti niekinio sandorio, nes jis iš esmės pažeidžia viešąjį
interesą, viešąją tvarką, sudariusios niekinį sandorį šalys gali pasiekti juo iš esmės siektų tikslų tik
sudarydamos įstatymų reikalavimus atitinkantį sandorį.
  CK yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad šalis, turinti teisę nuginčyti sandorį, gali jį patvirtinti per
kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. CK nenurodo sandorio patvirtinimo
formos ir sąlygų, tačiau negalima manyti, kad sandoriui patvirtinti negalioja jokie reikalavimai.
 Sandorio patvirtinimas turi būti konkretus, turėti apibrėžtą dalyką, iš patvirtinimo turinio turi
būti akivaizdžiai aišku, koks sandoris yra tvirtinamas.
 Galima remtis tik teisėtu patvirtinimu, išreikštu suvokiant visas patvirtinimo aplinkybes.
- Sandorį gali prašyti patvirtinti ir viena iš sandorio šalių jeigu ji yra suinteresuota išsaugoti jo
galiojimą. Jeigu įstatymas nenumato termino per kurį reikėtų patvirtinti sandorį šalis gali
nustatyti protingą terminą jam patvirtinti CK 1.5 str. kitos sandorio šalies tylėjimas šiuo
atveju paprastai turėtų būti laikomas nesutikimu, nors įstatymas gali nustatyti ir kitokią
taisyklę – pvz., CK 2.7 str. 5 d. Jei nepilnamečio iki 14 metų sudarytas sandoris nebuvo
pripažintas negaliojančiu, sulaukus pilnametystės, kita sandorio šalis gali kreiptis su prašymu
patvirtinti sandorį per prašyme pateiktą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vienas
mėnuo. Jei per šį laiką atsakymas negaunamas, pripažįstama, kad sandoris patvirtintas.

Pagal CK 1.79 str. 2 d. preziumuojama, kad šalis patvirtino sandorį, jeigu po to, kai įgijo galimybę jį
patviritnti arba nuginčyti:

1) Sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė;

2) Pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį;
3) Užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą;
4) Visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal sanodorį įgytas teises.

Šie veiksmai, iš esmės reiškia sandorio šalies naudojimąsi iš sandorio kylančiomis teisėmis arba iš jo
kylančių pareigų vykdymą. Jeigu tokius veiksmus atliko asmuo, kuris nesuvokė ar neturėjo galimybės
suvokti, kad sandoris turi trūkumų ir jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu, nebūtų galima preziumuoti
sandorio patvirtinimo. Priešingu atveju sandoris būtų patvirtintas, nors asmens valia į tokį patvirtinimą
nebūtų orientuota.

Kai kurie bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Laisvė sudaryti sandorius nėra ir negali būti neribota, yra tokių teisinių imperatyvų, kurių laikytis yra
būtina, nes priešingai tai griautų visuomeninę santvarką ar tam tikro privataus asmens interesus. Todėl
CK yra nustatyta, kad imeratyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja
CK 1.80 str. 1 d.

 Sandorio šalies laisvės ribojimas imperatyvioms teisės normoms yra pripažįstamas ir tarptautiniu
mastu. UNIDROIT parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principu 1.4 str. Niekas šiuose
principuose negali riboti nacionalinio, tarptautinio ar antnacionalinio pobūdžio imperatyvių
normų, taikytinų pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės normas, taikymo. Europos
sutarčių teisės principuose, taip pat nurodoma, kad turi būti paisoma tokių imperatyvių normų,
kurios pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės normas yra taikomos, nesvarbu kokia
teisė taikoma sutarčiai.
 Taigi imperatyvias teisės normas gali nustatyti ne tik LR įstatymai, bet ir tarptautinės sutartys ar
LR tiesiogiai taikomi ES aktai.
Sprendžiant ar teisės norma yra imperatyvi, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes:

- Imperatyvios TN yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti;

- Imperatyvias TN CK galima pažinti iš to, ar įstatymų leidėjas nustatė, kad sandoriai,
prieštaraujantys tam tikrai normai, negalioja; pvz., CK 2.158 str. 3 d. prekybos agentas, kuris
garantuoja atstovaujamajam, jog kita tam tikro sandorio šalis tinkamai įvykdys sutartį, turi
teisę gauti papildomą atlyginimą (del credere), o šalių susitarimas panaikinti tokią prekybos
agento teisę negalioja.
- Kartais imperatyvias TN galima nustatyti iš tokių žodžių kaip “draudžia”, “negalima”, “neturi
teisės” ir pan. Kartais galima spręsti ir iš pačios teisės esmės, jos prigimties.

Vien tam tikro įstatyme numatyto formalaus draudimo pažeidimas dar nereiškia, jog sandorį jau galima
pripažinti negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms TN. LAT praktikoje teigiama, kad sandorio
negaliojimas CK 1.80 str. 1 d. pagrindu yra sietinas su jo prieštaravimu imperatyvioms TN, t.y. su
vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės
interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra sutarties laisvės principo išimtis. Pasak
LAT, privatinėje teisėje vyrauja dispozityvaus, bet ne imperatyvaus teisinio reguliavimo metodas. Dėl to,
sprendžiant dėl sandorio negaliojimo tokiu pagrindu, būtina nustatyti ar yra atitinkamas visuomenės
interesas, kuris reikalautų įsikišti į privačius šalių santykius (pvz., jeigu atitinkamos teisės normos
pažeidimas užtraukia baudžiamąją ir adminitracinę atsakomybę, tai leidžia manyti, kad tokia teisės
norma saugo esminius visuomenės interesus, todėl jai prieštaraujantis sandoris turėtų būti pripažintas
niekiniu), taip pat siekiama apsaugoti pritingumo ir teisingumo principus bei kitas reikšmingas
aplinkybes.

Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris

Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja CK 1.81 str. 1 d.; taigi
matyti du negaliojimo pagrindai – prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei.

CK nėra atskleistas formuluotės “viešoji tvarka ar gera moralė” turinys. Pasak LAT, šios formuluotės
turinys yra įvairialypis. Jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų
padariniais. Būtina įvertinti kokių padarinių gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir
konkretiems asmenims.

Viešoji tvarka - Apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės
ir visuomenės funkcionavimas. Viešąją tvarką nustato imperatyvios LR Konstitucijos, administracinės ir
kitų teisėss šakų normos.

 Teisės doktrinoje pripažįstama, kad prieštarauja sandoriai, kuriais susitariama padaryti teisės
pažeidimą, jį slėpti;
 Sandoriai, kuriais siekiama pakenkti LR interesams, sutrukdyti vykdyti teisingumą;
 Sandoriai, kuriais varžoma prekybos laisvė, kenkiama vartotojų interesams, siekiama apeiti
įstatymų reikalavimus.;
 Sandoriai, kuriais griaunamas pasitikėjimas ir diskredituojama valstybė ir valdžia, jos institucijos,
valstybės tarnyba.
 LAT yra pabrėžęs, kad sandoriai, sudaryti valstybės tarnautojų piktnaudžiaujant savo tarnybine
padėtimi, kenkia valstybės tarnybai, griauna visuomenės pasitikėjimą valdžia.
Gerai moralei prieštaraujantys. Tiek teisę kuriantys, tiek ją įgyvendinantys subjektai turi vadovautis LR
Konstitucijos preambulėje nurodytu teisinės valstybės principu, šis principas inter alia apima ir
teisingumo principą. Teisingumas yra vertinamojo pobūdžio kategorija, tai iš esmės yra moralinės
normos.

 Negali būti teisinga tai, kas prieštarauja visuomenėje vyraujančioms moralės normoms – tos,
kurios vyrauja visoje visuomenėje, o ne tam tikroje specifinėje visuomenės grupėje.

Juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris

CK 1.82 str. 1 d. sandoriai,1)sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų pažeidžiant privataus JA
steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ir 2)prieštaraujantys JA tikslams, gali būti pripažinti
negaliojančiais tik kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad toks sandoris
prieštarauja JA tikslams. (Ši norma nurodo du negaliojimo pagrindus)

Ši norma reglamentuoja ultra vires (daugiau nei leidžia nustatya kompetencija) doktrinos taikymo
privatiems juridiniams asmenims taisykles ir į LT teisę perkelia Pirmosios Tarybos direktyvos nuostatas. Iš
šios teisės normos turinio ir CK 2.83 str. 1 d. matyti, kad siekiant apsaugoti sąžiningų trečiųjų asmenų
interesus minėti sandoriai paprastai gali būti pripažinti negaliojančiais tik įrodžius, jog sudarydamas
sandorį trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio
asmens valdymo organas arba jis prieštarauja juridinio asmens tikslams. (galima patikrinti visų JA
asmenų dokumentus).

Juridinio asmens steigimo dokumentai yra steigimo sutartis ir nuostatai, juose dažniausiai apibrėžiama
JA valdymo organų, per kuriuos išreiškiama JA valia, kompetencija. Sandoris, sudarytas pažeidžiant šią
kompetenciją, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu kita sandorio šalis buvo nesąžininga t.y. žinojo
arba turėjo tai žinoti.  

1.82 straipsnis. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas

1. Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens
steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali
būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar
turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens
steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo
įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso
2.74, 2.83–2.85 straipsniai). Vien įstatų paskelbimas viešai, nereiškia nesąžiningumo, JA dokumentai yra
lengvai prieinami.
2.85 str.

CK 2.83 str. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją

1. Sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją,
sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis
asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio as
mens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, t. y.  juridinio asmens
vardu gali veikti tik keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, ar
valdymo organo narys ir kito organo narys kartu, ar valdymo organo narys ir dalyvis kartu. Kiekybinis
atstovavimas turi būti numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose, nurodytas juridinių asmenų
registre ir paskelbtas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Pažeidžiant šią taisyklę
sudaryti sandoriai turi būti pripažįstami negaliojančiais, neatsižvelgiant į kitos sandorio šalies
nesąžiningumą.

Sistemiškai išaiškinus minėtus CK straipsnius, darytina išvada, kad kontrahento (ne)sąžiningumas

ginčijant sandorį dėl valdymo organų kompetencijos pažeidimo, neturėtų turėti reikšmės tais atvejais,
kai steigimo dokumentuose yra nurodyta ir įstatymų nustatyta tvarka yra paskelbta kiekybinio
atstovavimo taisyklė. Pažeidžiant šią taisyklę sudar
yti sandoriai turėtų būti pripažįstami negaliojančiais, neatsižvelgiant į kitos sandorio šalies sąžiningumą.
Be to, jeigu sudarant sandorį pažeidžiamos imperatyvios TN, nustatančios JA valdymo organų
komepetenciją, kitos sandorio šalies paprastai negalėtume laikyti sąžininga, nes pripažįstama, kad
įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Asmuo, sudaręs sandorį pažeisdamas privataus juridinio asmens valdymo organo kompetenciją, yra
subsidiariai atsakingas, jeigu trečiojo asmens reikalavimo JA iki galo nepatenkina CK 2.83 str. 3 d.

Sandoriai, prieštaraujantys privačių JA veiklos tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik iš esmės
išskirtinais atvejais (pvz., kai yra akivaizdžiai nuostolingi) ir nustačius, kad kita sandorio šalis yra
nesąžininga. Taip pat tikslai gali būti nurodomi steigimo dokumentuose, tačiau dokumentų paskelbimas
nėra įrodymas, kad veikė šalis nesąžiningai.

CK 1.82 str. 2 d. sako, kad viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos
tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais. Skirtingai nei privačių JA, jų teisnumas yra specialusis,t.y.
jie gali turėti ir įgyti tik tokių civilinių teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir
veiklos tikslams CK 2.74 str. 2 d. Šių juridinių asmenų tikslas yra tenkinti viešąjį interesą CK 2.34 str. 2 d.
viešojo JA sudarytų sandorių, prieštaraujančių jo teisnumui, pripažinimas negaliojančiais nesiejamas su
kitos sandorio šalies sąžiningumu, pirmumas teikiamas viešojo intereso gynimui, todėl gali būti
pripažintas negaliojančiu net jei ir kita sandorio šalis yra sąžininga.

Sandoriai, kuriuos sudarė viešojo JA valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, nesukelia prievolių
JA, tačiau JA gali juos patvirtinti CK 2.84, str. 1-2 dalys. Tokį sandorį viešojo JA vardu sudaręs asmuo gali
būti įpareigotas atlyginti trečiajam asmeniui dėl to padarytus nuostolius, jeigu neįrodys, kad trečiasis
asmuo, sudarydamas sandorį, žinojo ar dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo žinoti, jog sandoris
sudaromas pažeidžiant JA valdymo organo kompetenciją CK 2.84 str. 3 d.

Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 str. nurodytais pagrindais turi teisę pareikšti pats
JA, jo steigėjas arba dalyvis. Įstatymai gali nurodyti ir kitus asmenis, galinęius pareikšti tokį ieškinį, arba
specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tokį ieškinį reiškiantys asmenys CK 1.82 str. 3.

Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio JA
vardu sudaryti sandoriai
CK 1.83 str. 1 d. pagal įstatymų nustatyta tvarka neįregisrtuoto JA vardu sudarytą sandorį teisių ir
pareigų atsiranda jį sudariusiam asmeniui, jeigu nėra kito pagrindo tokį sandorį pripažinti negaliojančiu.

 Su neįregistruotu JA sudarytas sandoris negali galioti, nes objektyviai nėra vienos sandorio šalies.
  Siekiant apsaugoti kitos sandorio šalies interesus įstatyme teigiama, kad teisiniai padariniai iš
tokio sandorio atsiranda ne JA, kurio vardu sudarytas sandoris, o jį sudariusiam fiziniam
asmeniui. Ši taisyklė taikoma tada, kai sandorio negaliojimas negali būti pripažįstamas kitu
pagrindu.

CK 1.83 str. 2 d. pagal sandorius, sudarytus JA vardu prieš įregistruojant JA, juos sudarę asmenys atsako
solidariai, jeigu įregisrtuotas JA neprisiima prievolių pagal juos.

2.61 straipsnis. Sandoriai iki juridinio asmens įsteigimo

1. Tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimo dokumente nustatytas organas
gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmens vardu ir dėl jo interesų sudarė kiti asmenys iki
juridinio asmens įsteigimo. Sudarant tokį sandorį turi būti nurodoma, kad jis sudaromas steigiamo
juridinio asmens vardu ir dėl jo interesų. Jei tokia nuoroda nepateikiama, tai sandorį sudaręs asmuo ir
juridinis asmuo, kurio valdymo organas ar kitas steigimo dokumente nustatytas organas patvirtino dėl jo
interesų sudarytą sandorį, turi solidarią pareigą įvykdyti prievoles.
2. Jeigu tokio sandorio vėliau įsteigto juridinio asmens organas nepatvirtina, visos pagal sandorį
atsiradusios prievolės tenka sandorį sudariusiam asmeniui. Jeigu tokį sandorį sudarė keli asmenys, tai
juridiniam asmeniui jo nepatvirtinus visi asmenys pagal atsiradusias prievoles atsako solidariai.

 JA steigimas gali trukti tam tikrą laiką, todėl sudarius sandorį įsteigti JA ir dar iki jį įregistruojant
gali atsirasti būtinybė ir poreikis sudaryti sandorius steigiamo JA vardu.
 Įsteigtas JA gali patvirtinti prieš įsteigimą sudarytus sandorius CK 2.61 str. 1 d. tokie sandoriai
paprastai įpareigotų JA, kuris patvirtino sandorius.
 Jeigu įsteigtas JA sandorio nepatvirtina, taikoma CK 1.83 str. 2 d. (CK 2.61 str. 2 d. )

Pačiame CK 1.83 str. apie sandorį, kurį sudarė JA neturintis licencijos verstis tam tikra veikla,
neužsimenama. Tokie sandoriai pagal CK paprastai negalioja, nes licencijuojamą veiklą
reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvios arba gali prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai
moralei.

Pripažįstama, kad asmuo neturi licencijos, kai jis:

- Nėra gavęs licencijos;

- Licencija yra atšaukta;
- Pasibaigęs licencijos galiojimo terminas;
- Atsiranda arba išnyksta kita aplinkybė, su kuria siejamas licencijos galiojimas arba
negaliojimas;
- Turima licencija neapima veiklos, dėl kurios sudarytas sandoris, kai šiai veiklai reikalinga
licencija.

Teisnumo ribojimo draudimo išimtis:

- Tam tikroms įstatmuose numatytoms veikloms

- Papildomi reikalavimai, kurie pateisinami viešuoju interesu;
- Atitikus reikalavimus JA suteikiama teisė verstis tam tikra veikla.

JA livencijavimas
 - Aiškios taisyklės kurios vienodai taikytinos visiems JA, negali būti perteklinių reikalavimų.
- Neterminutotam laikui, tačiau gali būti panaikintos, jeigu bet kuriuo metu JA neatitinka
keliamų sąlygų.

Neveiksnaus fizinio asmens sudaryti sandoriai

Nepilnamečiai iki 14 metų laikomi neveiksniais. Sandorius jų vardu sudaro tėvai, vaikams, kurie tėvų
neturi, suteikiama globa ir sandorius jų vardu sudaro globėjai. Tačiau patys nepilnamečiai savo vardu
gali sudaryti smulkius sandorius (įgyti mokyklos reikmenis, nupirkti maisto produktų). Taip pat
sudaryti sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai (priimti nedideles dovanas).
Jie gali disponuoti savo uždirbtais pinigais, kuriuos jiems davė tėvai, globėjai ar kiti asmenys. Negali
sudaryti sandorių, kuriems įstatymai nustato privalomą notarinę formą. (CK 1.84 str. 1 d.; 2.7 str. 3 d.)

 Pagal CK 1.84 str. 2 d. FA, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichikos
ligos ar silpnaprotystės, sudarytas sandoris negalioja. FA neveiksniu pripažįsta teismas. Šiuo
pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tada kai yra teismo sprendimas.
 Jeigu asmuo nebuvo pripažintas neveiksniu, tačiau sudarydamas sandorį buvo tokios būklės, kad
negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu
pagal CK 1.89 str.
 CK 1.84 str. 4 d. ieškinį dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti neveiksnaus
asmens atstovai pagal įstatymą ir prokuroras.
 Jei sandoris yra naudingas neveiksniam asmeniui, jo atstovas pagal įstatymą, įstatymų
nustatyta tvarka gali jį patvirtinti.
 Taigi, šie sandoriai nėra niekiniai, nes juos galima patvirtinti, juos gali ginčyti tik minėti asmenys.
Kita veiksni sandorio šalis negali ginčyti sandorio šiuo pagrindu.

Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens

sudaryti sandoriai
CK 1.85 str. nustato, kad fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alko gėrimais
arba narko medžiagomis, be rūpintojo sutikimo sudarytas turto ar daiktinės teisės perdavimo sandoris,
išskyrus smulkius buitinius sandorius, gali teismo tvarka būti pripažintas negaliojančiu, pagal rūpintojo
ar prokuroro ieškinį.

Rūpintojas gali duoti sutikimą sudaryti sandorį ir po to, kai jis jau buvo sudarytas, jeigu sandoris yra
naudingas asmeniui, kurio veiksnumas apsibotas, taigi, šie sandoriai yra nuginčijami, o ne niekiniai. Kita
(veiksni) sandorio šalis negali ginčyti sandorio šiuo pagrindu.

Tariamasis sandoris
CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas
sandoris negalioja. Toks sandoris yra vadinamas fiktyviniu. Ji turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą išlygą
dėl padarinių – faktiniai sandorio padariniai iš tirkųjų yra kitokie nei jame nurodyti, nei turėjo atsirasti
pagal sandorį.

Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo,
pasikeitimo ir pabaigos vaizdą. Realiai toks sandoris nėra vykdomas. Pvz., net jei ir padovanojęs turtą,
buvęs savininkas ir toliau juo naudojasi kaip savininkas.
Šalys negali panadoti fiktyvaus sandorio prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, kurie, patikėję esant
sudarytą sutartį, pagal ją įgijo teises ir (ar) pareigas. Tariamasis sandoris yra niekinis.

Apsimestinis sandoris
CK 1.87 straipsnio 1 dalis sako, kad jeigu sadoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui,
kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Toks sandoris sudaromas neketinant sukelti iš jo
išplaukiančių teisinių padarinių. Šalys siekia įgyti ne tas teises ir prisiimti ne tas pareigas, kurios yra
apsimestinio sandorio objektas, bet kitas, iš pridengiamojo sandorio atsirandančias teises ir pareigas. Tai
reiškia, kad apsimestiniu sandoriu dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių šalys kaip tik siekia.

Taip yra iš esmės sudaromi du sandoriai – apsimestinis (pridengiantis) ir tikrasis (pridengiamasis).

Apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu (niekiniu), nes jame išreikšta sandorio dalyvių valia
neatitinka jų tikrųjų ketinimų ir siekiamų tikslų. Pridengiamasis sandoris, atsižvelgiant į jo turinį turi
galioti, jeigu jo turinys atitinka įstatymo reikalavimus, taikomos tokį sandorį reguliuojančios taisyklės.

Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu pagal CK 1.87 str., turi nustatyti, kad sandoryje
(pridengiančiame) nėra išreikšt tikroji šalių valia, taip pat, kad juo pridengtas kitas sandoris, kurio
teisinių padarinių šalys kaip tik ir siekė, ir taikyti pastarojo pridengiamojo sandorio taisykles.

Tretieji asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti apsimestiniu sandoriu, gindami savo teises,
gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (CK 1.87 str. 2 d.). pvz., bendraturtis
gali reikalauti laikyti negaliojančia dovanojimo sutartį, pagal kurią, siekiant išvengti bendraturčio
pirmumo teisės į parduodamą turto dalį, iš tikro pridengiama pirkimo – pardavimo sutartis. Kita vertus,
pačios apsimestinio sandorio šalys negali apsimestinio sandorio fakto panaudoti prieš trečiuosius
asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (CK 1.87 str. 3 d.) pvz., apsimestinio
sandorio šalys negalės ginčyti prikimo – pardavimo sutarties, pagal kurią sąžiningas trečiasis asmuo įgis
pagal apsimestinį sandorį apsimestinio sandorio šalies vardu įregistruotą nekilnojamajį turtą. Sąžiningi
asmenys negali nukentėti dėl kitų asmenų neteisėtų veismų.

Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai skiriasi tuo, kad sudarant tariamąjį sandorį iš esmės nesiekiama
sukurti teisinių padarinių, o sudarant apsimestinį teisinių padarinių siekiama, tačiau ne tokių, kurie
nurodyti apsimestiniame (pridengiamame) sandoryje.

Nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų sudaryti sandoriai

CK 1.88 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų be tėvų ar rūpintojų sutikimo
sudarytas, išskyrus sandorius, kuriuos toks nepilnametis pagal šį kodeksą ar kitus įstatymus turi teisę
sudaryti savarankiškai, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal to nepilnamečio tėvų ar
rūpintojų ieškinį.

CK 2.7 straipsnio 3 dalis Nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi teisę savarankiškai sudaryti smulkius
buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius,
susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu
šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma.

CK 2.8 straipsnio 2 dalis Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be šio kodekso 2.7
straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už
šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti
smulkius buitinius sandorius.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 1.88 straipsnio 1 dalį negali būti pripažinti negaliojančiais teismo
tvarka pripažintų veiksniais (CK 2.9 str.) nepilnamečių sudaryti sandoriai, taip pat susituokusių
nepilnamečių sandoriai.

Nepilnamečio tėvai ar rūpintojai gali patvirtinti nepilnamečio sudarytą sandorį jei šis yra jam naudingas
(CK 1.88 str. 3 d.) kita (veiksni) sandorio šalis negali ginčyti sandorio šiuo pagrindu.

Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris

CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sudarydamas
sandorį buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris
pagal jo ieškinį gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

Taigi, sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl intelekto trūkumo – negalėjimo suprasti savo veiksmų
reikšmės arba valios trūkumų – negalėjimo valdyti savo veiksmų. Pastaruoju atveju asmuo net gali
suprasti savo veiksmų reikšmę, tačiau dėl savo būklės negalėdamas jų valdyti sudaro sandorį.

CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būklę, tai gali būti ir paties ir kitų asmenų
nulemta būklė.

Kita (veiksni) sandorio šalis negali ginčyti sandorio šiuo pagrindu. Asmuo, sudaręs sandorį dėl minėtos
būklės, gali vėliau jį (būdamas normalios būklės) patvirtinti, todėl toks sandoris yra nuginčijamas.
Jeigu asmuo, kuris buvo minėtos būklės, mirė, teisę pareikšti ieškinį šiuo pagrindu įgyja jo įpėdiniai.

Suklydus sudarytas sandoris

CK 1.90 straipsnio 1 dalis sako, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka
pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida dėl
sudarant sandorį egzistavusių esminių jo faktų (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Klystant netinkamai
suvokiamas sudaromas sandoris, todėl susiformuoja iškreipta asmens valia sudaryti sandorį. Todėl toks
sandoris priskiriamas prie sandorių, turinčių valios trūkumų. Šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas
negaliojančiu ir kai jį sudarantis asmuo klaidingai suvokia jo aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų
veiklos.

Tokiu pagrindu sudarytas sanoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai suklydimas yra esminis.
Suklydimas turi esminę reikšmę, kai suklysta dėl paties sandorio esmės, sandorio dalyko, dalyko vertės
tapatumo, kokybės ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kt.

Tačiau vien atitinkamos klaidos nepakanka. CK 1.90 str. 4 d. sako, kad suklydimas turi esminę reikšmę,
jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį panašioje situacijoje sandorio
nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. CK 1.90 str. 5 d. teigia, kad
suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio
neatsargumo arba aplinkybių dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias
aplinkybes, būtent jai tenka suklydimo rizika.
Taigi, šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus asmens
elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Taip pat reikia atsižvelgti į suklydusio asmens amžių,
išsimokslinimą, sveikatos būklę, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes.

Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas,
pripažinti sandorį negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklygimo negalima
pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai prieštarautų kitos šalies
interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, tikėdama, kad veiksmai išereiškia tikrąją valią.

Kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir interesais. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis
dėl savo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą
pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo. Jei asmuo to nepadaro, galima teigti,
kad jis elgiasi neapdairiai, o taip veikdamas jis pats priima galimai neigiamus savo veiksmų padarinius.

Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sudarymo sąlyga. Motyvai, dėl kurių sandoris sudaromas, labai
individualūs ir subjektyvūs. Dažniausiai kitai sandorio šaliai jie nėra žinomi arba paprasčiausiai neturi
reikšmės. Todėl suklydimas dėl motyvų negali būti laikomas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai
motyvai buvo inkorporuoti į sandorį kaip esminės jo sąlygos arba motyvai nurodomi kaip sąlyginio
sandorio elementas ir juos žinojo ABI ŠALYS.

Suklydimas laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo
apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi
šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams CK 1.90 str. 4 d.

Asmuo suklydo ar ne, turi būti vertinama pagal tada egizstavusią faktinę padėtį, o ne pagal tą, kuri yra
praėjus tam tikram laikui po to, kai sandoris sudarytas. CK 1.90 str. 2 d. suklydimu laikoma klaidinga
prielaida dėl egzistavusių esminių sandorio faktų jį sudarant.

Teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia neturi suklydusi šalis, kuri savo teises ir interesus
adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais (CK 1.90 str. 7 d.) pavyzdžiui, jeigu iš esmės suklystama dėl
sandorio kainos ir tai lemia esminę sutarties šalių nelygybę, galima pasinaudoti CK 6.228 str. numatyta
galimybė pakeisti sutarties sąlygas.

Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies
atstovo piktavališko susitarimo su antraja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį
asmuo dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis
CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo
arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antraja šalimi sudarytas sandoris, taip pat
sandoris, kurį asmuo dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis
sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šis straipsnis
nurodo keletą savarankiškų, tačiau susijusių sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų. Šiuos
pagrindus sieja tai, kad dėl jų asmens valia atsiranda ir (arba) yra išreiškiama netinkamai iš esmės dėl
kitų asmenų kaltės.

Apgaulė – sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė
formuojant šalies valią pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia (sąmoningai) suklaidina kitą šalį
tam, kad šį sudarytų tą sandorį.
 - Apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti kita sandorio šalis ar kitas asmuo, kuris nėra
sandorio šalis, tačiau sandorio šaliai žinant (turint žinoti) ir tuo naudojantis. Taigi apgaulės
atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sandorį atsiranda dėl nesąžiningų kitos šalies ir
(arba) trečiojo asmens veiksmų.
- Apgaulė gali pasireikšti šalies tylėjimu, t.y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis
nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimu (neatskleidimu), jeigu, vadovaujantis teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba
aktyviais veiksmais, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio padarinių,
esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo ir kitų esminių
aplinkybių (CK 1.91 str. 5 d.).
- Taigi glimybė sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės priklauso nuo to, kokia
buvo tikroji sandorį sudarančio subjekto valia, ar buvo jo valios trūkumas, jeigu buvo, tai ar
jo atsiradimas priklausė nuo nesąžiningų kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens veiksmų, ar
valios trūkumo priežastis buvo klaidingas paties asmens sudaromo sandorio aplinkybių,
galimų padarinių suvokimas ir pan.
- Siekiant nustatyti ar sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, svarbu išsiaiškinti ne tik neva
apgavusios šalies veiksmus ruašiantis sudaryti ir sudarant sandorį, bet ir teigiančios, kad
buvo apgauta šalies elgesį prieš sudarant ir sudarius sandorį.
- Apgaule galima laikyti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios
susiformavimui.

 Apgaulė kaip suklydimas, reiškia esant sandorį sudariusio asmens valios trūkumų. Skirtingai nuo
suklydimo, apgaulės atveju apgautos sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens
nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek nutylėjimas). Todėl tai yra ne šalies laisvos valios
išraiškos, o kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningo elgesio rezultatas.
 Smurtu laikomas šiurkštus tiesioginis psichinis ir fizinis poveikis asmeniui siekiant priversti
sudaryti sandorį. Pvz., asmens mušimas, laisvės atėmimas, grasinimas žmogaus sveikatai,
gyvybei. Gali būti smurtaujama prieš kitus asmenis, su kuriais asmuo, kurį siekiama priversti
sudaryti sandorį, yra glaudžiai susijęs. Smurtas turi būti ryškus, realus – konkrečiomis
aplinkybėmis gali iškreipti sandorį sudarančio asmens valią. Smurtauti gali ir ne sandorio šalis.
Pripažinti tokį sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu galima tik jeigu sandorio šalis žinojo ar
turėjo žinoti vartojus smurtą ar tuo nesąžiningai pasinaudojo.

 Realus grasinimas CK 1.91 str. 4 d. Šiame straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“
reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį,
jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų
turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta
žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus
atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos
sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones
ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši
sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo
faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę
būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Gali būti grasinama atlikti neteisėtus ir iš esmės teisėtus veiksmus, jeigu galimybe juos atlikti
naudojamasi nesąžiningai, siekiant priversti kitą šalį sudaryti sandorį. Sprendžiant ar grasinimas yra
realus, reikia įvertinti, ar veiksmai, kuriais grasinama, gali būti objektyviai (realiai) atlikti, atsižvelgti į
galimus tokių veiksmų padarinius, jų realumą, galimybę teisėtomis priemonėmis išvengti neigiamų
padarinių (pvz., kreipiantis į policiją) ir kitas aplinkybes (šalies, kuriai buvo grasinta amžių, finansinę ir
ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kita).

 Ekonominis spaudimas CK 1.91 str. 4 d. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar
trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę
ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai
nenaudingą sandorį.

LAT yra pabrėžęs, kad sandorį šiuo pagrindu pripažinti negaliojančiu tik esant tokioms aplinkybėms:

1) Kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;

2) Kitas asmuo grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų
veiksmų;
3) Sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis;
4) Nesant ekonominio spaudimo sandoris nebūtų buvęs sudarytas.

Realiai grasinti gali ir ne sandorio šalis, tačiau šiuo atveju sandorį pripažinti negaliojančiu bus galima
tik tada jei sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti apie grasinimą ir tuo pasinaudojo.

 Dėl susiklosčiusių aplinkybių galima pripažinti negaliojančiu tik esant tokioms sąlygoms:
a) Susiklosto nepriklausomos nuo kitos sandorio šalies aplinkybės, dėl kurių asmuo yra priverstas,
neturi kitos protingos išeities, kaip tik sudaryti sandorį.
b) Kita sandorio šalis žino esant tokias aplinkybes ir jomis pasinaudoja primesdama kitai sandorio
šaliai savo valią.
c) Sudarytas sandoris yra labai nenaudingas, atkreiptinas dėmesys, kad galimybė nuginčyti sandorį
dėl to, kad jo sudarymą lėmė sunkios susiklosčiusios aplinkybės, esant verslo santykiams gali būti
suteikiama tik išimtinais atvejais, nes verslininkas prisiima su verslu susijusią riziką ir privalo a
priori suvokti, jog verslui nepasisekus sulauks negiamų turtinių padarinių. LAT yra konstatavęs,
kad pareiga grąžinti verslo tikslams paimtas paskolas ipso facto dar nereiškia, kad susiklostė
sunkinančios aplinkybės.

 Dažnai sandoriai sudaromi per atstovus, galimi atvejai, kai atstovas pažeidžia pareigą veikti tik
atstovaujamojo interesais ir atstovas, tyčia susitaręs su kita sandorio šalimi, sudaro
atstovaujamajam nenaudingą sandorį. Tokiu atveju sandoris neatitinka atstovaujamojo valios ir
gali būti pripažintas negaliojančiu dėl piktavališko atstovo susitarimo su kita šalimi. Piktavališku
laikomas tik tyčinis susitarimas, dėl kurio jie sąmoningai sudaro nenaudingą sandorį, todėl
nepripažintinas negaliojančiu, šiuo pagrindu, atstovo dėl klaidos sudarytas sandoris.

Atkreiptinas dėmesys CK 2.133 str. 4 d. Jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl
klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas
atsižvelgiant į atstovo valią.
Taigi, jeigu buvo apgautas ar suklaidintas atstovas, o ne atstovaujamasis, sandoris vis tiek gali būti
pripažintas negaliojančiu. Tas pats galioja ir juridiniams asmenims.

Nukentėjęs asmuo gali patvirtinti sandorį, kuris dėl minėtų aplinkybių gali būti pripažintas negaliojančiu,
patvirtinimas turi būti laisvas ir savanoriškas, aplinkybės turi būti išnykusios.

Įgaliojimus viršijusio atstovo sudarytas sandoris

Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks
sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio
nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis). Tinkamai įgalioto asmens (atstovo) kito asmens
(atstovaujamojo) vardu sudarytas sandoris teises ir pareigas sukuria atstovaujamajam. Tačiau atstovas
dėl tam tikrų priežasčių gali viršyti sandorio ar įstatymo nustatytus įgaliojimus. Tokiais atvejais, sandoris
nesukelia teisinių padarinių atstovaujamajam, nes yra sudarytas be jo valios, todėl pagal jo ieškinį gali
būti pripažintas negaliojančiu, taip pat sandorį jis gali patvirtinti, jeigu jis atitinka jo interesus.

Apie atstovo teises galima spręsti ne tik iš įgaliojimo ar sutarties, bet ir iš aplninkybių, kuriomis veikia
atstovas arba atstovaujamojo elgesio 2.133 str. 2 d.  Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš
aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu
asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį
savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi
atstovaujamajam.

9 d. Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą
pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas
atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo
teises.

CK 2.136 str. 3 d.  Atstovas, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kai
atstovaujamasis nepritaria šiam sandoriui, privalo atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius, jeigu
trečiasis asmuo apie tas aplinkybes nežinojo ir neturėjo žinoti.

Taigi jeigu trečiasis asmuo buvo sąžiningas, pagal viršijant suteiktas teises arba neturint tokių teisių
sudarytą sandorį atsako pats jį sudaręs asmuo, taip yra ginamos sąžiningų asmenų, nežinojusių ir
neturėjusių žinoti, kad sudaro asmenį su neįgaliotu asmeniu, teisės ir interesai.

Klausimas dėl juridinio asmens valdymo organų viršijant savo kompetenciją sudarytų sandorių
negaliojančiais pripažinimo klausimas sprendžiamas pagal CK 2.82 str. taisykles.

Sandorio negaliojimas dėl įstatymų reikalaujamos jo formos nesilaikymo

1.93 str. 1 d. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada
toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.

1.93 str. 2 d. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla
ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o
įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.
Taigi nors ir sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos reikalavimų, toks sandoris paprastai
galioja, tačiau įrodyti jo sudarymą gali būti neįmanoma, nes tokiu atveju negalima remtis liudytojų
parodymais. Pabrėžtina, kad 1.93 str. 6 d. draudimas remtis liudytojų parodymais gali būti netaikomas,
jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams būtent kai:

1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;

2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės;
3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;
4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes,
draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
principams.

1.93 str. 3 d. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
4 d. Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji
šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę
pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.
Teismas, pripažindamas tokį sandorį galiojančiu, turėtų nustatyti patį sandorio sudarymo, t.y. šalių
susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro) faktą.

Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės
reikštų, kad teismas per prievartą patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių
šalys apskritai nebuvo susitarusios. (kažkas apie preliminariosios sutarties patvirtinimą. 6.165 str. 1 d.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys
įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.)

Reikalavimo teisiškai įegistruoti sandorį nesilaikymo teisiniai padariniai

1.94 str. Įstatymų nustatyto reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas sandorio nedaro
negaliojančio, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus.
1.75 str. 1 d. Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris
galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo
sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus
atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.

2 d. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir
įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

Kita vertus, pavyzdžiui, CK 4.209 straipsnio 2 dalis nustato, kad Kai įkeitimo objektas
perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto
savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises tvirtina notaras ir jie registruojami
Hipotekos registre.

CK 4.187 str. 1 d. Sutartinė hipoteka šalims galioja nuo hipotekos sandorio sudarymo momento, jeigu
hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip.

3 d. Priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento.

Momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu

1.95 str. 1d. Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo
momento). Tačiau, 2 d. Jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti
pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (ex nunc).

Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ex nunc, konstatuojama, kad prieš įsiteisėjant teismo
sprendimui šalis siejo teisinis santykis su visais iš to išplaukiančiais padariniais (teisėmis, pareigomis,
atsakomybe ir t.t.). sandoris pripažinamas negaliojančiu ex nunc, kai jo pripažinimas negaliojančiu ab
initio, prieštarautų logikai, ekonominei tikrovei, protingumo, teisingumo ar kitiems teisės principams.

Prieš pripažįstant sandorį negaliojančiu tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi būti vertinami pagal
tuo metu galiojusias sandorio sąlygas, jeigu tai neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo
principams, imperatyvioms teisės normoms.

LAT nuomone, negaliojančiu ex nunc gali būti pripažįstamas ir niekinis sandoris, tačiau tokia nuostata
abejotina, nes CK 1.78 str. 1 d. įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis
įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali
niekinio sandorio patvirtinti.

Sandorio negaliojimo padariniai

Pripažintas negaliojančiu sandoris netenka teisinės galios ir nesukelia tų teisinių padarinių, kurių juo
buvo siekiama. Sandorio šalys nebeprivalo vykdyti tokio sandorio, taigi sandoris nustoja galioti,
pripažinimas negaliojančiu sukelia ir kitų padarinių.

Visų pirma kyla restitucijos taikymo klausimas. Minėta, kad paprastai pripažintas negaliojančiu sandoris
laikomas negaliojančiu ab initio (CK 1.95 str. 1 d.) tokiu atveju sandoris gali būti laikomas tarsi apskritai
nesudarytu.

Jeigu negaliojantis sandoris buvo visiškai ar iš dalies įvykdytas, sandorį pripažinus negaliojančiu ab initio,
tarsi išnyksta tokio įvykdymo teisinis pagrindas ir turi būti šalinami tokio sandorio teisiniai padariniai.
Tokiu atveju šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, atkuriama prieš sudarant sandorį buvusi padėtis
(status quo ante). Šio rezultato pasiekiama taikant restituciją (restituere).

Restitucija – kaip sandorio negaliojimo padarinys gali būti vienašalė, dvišalė, o tam tikrais atvejais
apskritai netaikoma. Ji yra pagrindinis sandorių negaliojimo padarinys.

Pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma dvišalė restitucija CK 1.80 str. 2 d. Kai sandoris negalioja, viena
jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima
grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio
negaliojimo pasekmių.

Jeigu sandoris nebuvo visiškai ar iš dalies įvykdytas, nekils ir restitucijos taikymo klausimas. Dvišalė
restitucija taikoma pripažinus negaliojančiais:

 Juridinio asmens teisnumui prieštaraujantį sandorį CK 1.82 str. 4 d.

 Neveiksnaus fizinio asmens sudarytą sandorį CK 1.84 str. 3 d.
 Alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudarytą
sandorį CK 1.85 str. 2 d.
 Tariamąjį sandorį CK 1.86 str. 2 d.
  Nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų sudarytą sandorį CK 1.88 str. 2 d.
 Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytą sandorį CK 1.89 str. 2 d.
 Suklydus sudarytą sandorį CK 1.90 str.
 Sanodorį, sudarytą nesilaikant įstatyme nurodytos jo formos CK 1.93 str. 5 d.
 Nors CK nėra tiesiogiai nustatyta, tačiau dvišalė restitucija taikoma ir tada, kai sandoris
sudaromas įgaliojimus viršijusio atstovo CK 1.92 str.
 Kai negalioja imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris CK 1.80 str.
 Taip pat dvišalė restitucija taikytina, kai įstatymai nenurodo kitokių teisinių padarinių (pvz.,
imperatyvioms įst normoms prieštaraujančio sandorio objektas gali būti konfiskuotas pagal
administracinės ar baudžiamosios teisės normas).
 Taip pat taikoma, kai negalioja gerai moralei ar viešajai tvarkai prieštaraujantis sandoris, jeigu jos
taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar gerai moralei CK 1.81 str. 3 d.

Jeigu sadoris pripažintas negaliojančiu CK 1.91 str. 1 d. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar
realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas
sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai
nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
Pagal 2 d. Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to
negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas
turėtas išlaidas.

Šiuo atveju taikoma vienašalė restitucija – į pradinę padėtį grąžinama tik sąžininga (nukentėjusi)
sandorio šalis, įstatymas nenurodo, kas konkrečiai nutinka nukentėjusiosios šalies iš kaltos šalies gautam
įvykdymui (turtui ar kt.) CK nereikalauja konfiskuoti nesąžiningos šalies įvykdymo (ar to ką ji turėjo
įvykdyti), tačiau tai nereiškia, kad toks įvykdymas negali būti konfiskuojamas, jeigu tai nustato kiti
įstatymai pvz., BK.

Vienašalė restitucija taip pat galima pripažinus sandorį negaliojančiu dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai
ir gerai moralei. Pvz., sudarant sandorį buvusi sąžininga, t.y. nežinojusi ir neturėjusi žinoti jį
prieštaraujant viešajai tvarkai ir gerai moralei, šalis, nesant CK 1.81 str. 3 dalyje nurodytų aplinkybių,
turėtų būti grąžinta į pradinę padėtį, o būtent kita šalis jai turėtų grąžinti tai, ką iš jos gavo, o kai to
negalima grąžinti – atlyginti to vertę pinigais.

CK 1.81 str. 1 d. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Restitucija apskritai netaikoma, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog jis prieštarauja viešajai tvarkai ar
gerai moralei. (CK 1.81 str. 2 d.) CK nenurodo, kaip šiuo atveju elgtis su tokio sandorio įvykdymu
(perduotu ar gautu turtu). Šį klausimą padėtų spręsti administracinė, baudžiamoji teisė ir kt. tačiau šiuo
atveju taip pat šalys neturėtų iš sandorio gauti jokios naudos.

Įstatymas leidžia taikyti vienašalę ar dvišalę restituciją, kai sandoris negalioja pagal CK 1.81 str. 1 d. jeigu
jis neprieštarauja CK 1.81 str. 3 d. Vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas
neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai
tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato
tokio sandorio šalims turtinių sankcijų.
Restitucija yra prievolių teisės institutas, kurį reglamentuoja CK 6.145 – 6.153 straipsniai. Taikant ją,
taikomos minėtos TN. Reikalavimą taikyti restituciją vienas kitam gali pareikšti tik asmenys, kuriuos sieja
prievoliniai teisiniai santykiai (pvz., pripažinto negaliojančiu sandorio šalys).

Jeigu asmenų teisiniai santykiai nesieja, pagrindo taikyti restituciją nėra. Tokiu atveju daiktas gali būti
išreikalaujamas taikant vindikacinį ieškinį. CK 1.80 str. 4 d. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu
sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso
4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Taigi minėtu atveju turtas išreikalautinas ne pagal
restitucijos, o pagal vindikacijos taisykles.

Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, kad restituciją teismai turi taikyti ex officio (savo iniciatyva), nes
reikalavimas taikyti restituciją, pripažinus sandorį negaliojančiu, nėra savarankiškas ir atskirai gali būti
nepareikštas, todėl tokie veiksmai negali būti vertinami kaip pareikštų reikalavimų ribų peržengimas net
kai šalys savo ieškinio ar priešieškinio pareiškimuose to neparašė.

Be restitucijos taikymo, CK nurodo ir papildomus sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinius:

1) Nukentėjusios šalies išlaidų, turto netekimo ar sužalojimo (tiesioginių nuostolių) atlyginimas.

CK 1.91 str. Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to
negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas
turėtas išlaidas. (Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo
piktavališko susitarimo su antrąja šalimi).

CK 1.84 str. 3 d. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais, be šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje
numatytų pasekmių, veiksnioji šalis privalo atlyginti antrajai šaliai šios turėtas išlaidas, taip pat jos turto
netekimą ar sužalojimą, jeigu veiksnioji šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad antroji šalis yra neveiksni šioje
srityje. (neveiksnaus fizinios asmens, nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų sudarytas sandoris).

CK 1.85 str. 2 d.; 1.88 str. 2 d. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sandoris pripažįstamas
negaliojančiu, taikomos šio kodekso 1.84 straipsnio 3 dalies nuostatos.

CK 1.89 str. 1 d. Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios
būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo
tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. 2 d. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai, be šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytų
pasekmių šaliai, kuri sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tos
šalies turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą atlygina antroji šalis, jeigu ši antroji šalis
žinojo ar turėjo žinoti, kad su ja sandorį sudaręs asmuo buvo tokios būsenos.

Taigi, kad būtų galima taikyti tokius padarinius, turi būti tiek objektyvios sąlygos (turėtos išlaidos, turto
netekimas, sužalojimas), tiek subjetyvios sąlygos (žinojimas arba turėjimas žinoti apie kito asmens
veiksnumo trūkumą ar atitinkamą būklę).

Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl klaidos CK 1.90 str. 3 d. Jeigu iš esmės suklydus sudarytas
sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to,
šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, turi teisę reikalauti iš antrosios šalies
atlyginti turėtas išlaidas, taip pat savo turto netekimą ar sužalojimą, jeigu įrodo, kad suklydo dėl
antrosios šalies kaltės. Jeigu tai neįrodyta, šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu,
privalo atlyginti antrajai šaliai turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą.

Minėtais atvejais neatlyginamos negautos pajamos.

2) Neturtinės žalos atlyginimas

CK 1.91 str. 3 d. Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo,
realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, tai nukentėjusysis taip
pat turi teisę reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padarytą neturtinę žalą.

Aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu, taip pat gali būti pagrindas taikyti
civilinę atsakomybę ne tik minėtais, bet ir kitais atvejais, kai yra būtinos sąlygos ją taikyti, ir įpareigoti
asmenį atlyginti padarytus nuostolius. Pavyzdžiui, CK 2.136 str. 3 d. Atstovas, sudaręs sandorį šio
straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kai atstovaujamasis nepritaria šiam sandoriui, privalo
atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius, jeigu trečiasis asmuo apie tas aplinkybes nežinojo ir
neturėjo žinoti. Minėtos aplinkybės gali būti pagrindas taikyti ir administracinę ar baudžiamąją
atsakomybę.

Įstatymas gali nustatyti ir specialiąsias taisykles, taikomas pripažinus tam tikrus sandorius
negaliojančiais. Pavyzdžiui, CK 6.409 str. Įmonės pirkimo–pardavimo sutarčiai šiame kodekse numatytos
sandorių negaliojimo, sutarties pakeitimo ar nutraukimo teisinės pasekmės atsiranda tik tuo atveju, jeigu
tai iš esmės nepažeidžia pardavėjo ir pirkėjo kreditorių teisių ir įstatymų saugomų interesų bei
neprieštarauja viešajai tvarkai.

Sandorios dalies negaliojimas

Sandorį sudaro daug įvairių sąlygų, kurios gali galioti ir nepriklausydamos viena nuo kitos. Tokiu atveju,
vienos iš sąlygų pripažinimas negaliojančia neturėtų lemti viso viso sandorio negaliojimo, nes tai
neatitiktų protingumo, teisingumo principų, trukdytų civilinės apyvartos plėtrai.

CK 1.96 str. nustato, kad Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima
daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.

Sprendžiant klausimą ar sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies, reikia
įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių, pvz., sandorio vykdymo pasikeitimus, pripažinus negaliojančia
viena iš sąlygų, nes sadorio dalies pripažinimas negaliojančia neturėtų keisti šalių teisių ir pareigų
pusiausvyros; reikšmę, kurią sandorio šalys suteikė atitinkamai sandorio sąlygai sudarydamos sandorį ir
t.t. Tam tikrą sandorio sąlygą, kuri buvo pripažinta negaliojančia, šalys gali pakeisti kita, teisės aktų
reikalavimus atitinkančia sąlyga, pvz.,jeigu iš esmės sulystama dėl sandorio kainos ir tai lemia esminę
sutarties šalių nelygybę, galima pasinaudoti CK 6.228 str. numatyta galimybe pakeisti sutarties sąlygas.
Jei jos šito nepadaro, prireikus taikomos ginčo teisinį santykį reguliuojančios teisės normos. Pavyzdžiui,
pripažinus negaliojančia sutarties sąlyga dėl ginčo sprendimo arbitražo tvarka, šalis gali kreiptis į teismą
pagal galiojančius civilinio proceso įstatymus.