Vilniaus universiteto teisės fakulteto

Viešosios teisės katedra

Lolitos Mankevičiūtės ir Augustės Linauskaitės,

I kurso vientisosios studijų programos,

Dieninio skyriaus studenčių

Rašto darbas

Teisiniai santykiai

Vilnius

2015

TURINYS
1
 ĮVADAS...................................................................................................................................................................3

 SOCIALINIŲ IR TEISINIŲ SANTYKIŲ POŽYMIAI.......................................................................................4-5

 TEISINIŲ SANTYKIŲ STRUKTŪRA: SUBJEKTAS, OBJEKTAS, TURINYS............................................6-10

 TEISINIAI FAKTAI KAIP TEISINIŲ SANTYKIŲ ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR PASIBAIGIMO

PRIELAIDOS.........................................................................................................................................................11

 IŠVADA.................................................................................................................................................................12

 LITERATŪROS SĄRAŠAS..................................................................................................................................13

ĮVADAS

2
Terminas „santykis“ gali būti suprantamas keliomis prasmėmis. Pirma, žmogus gali turėti nuomonę apie (ar požiūrį į)
tam tikrą meno kūrinį (pavyzdžiui, nutapytą paveikslą), kurios pagrindu gali susiklostyti tam tikras santykis tarp jo ir to
meno kūrinio. Tai techninio pobūdžio santykis, t.y. toks santykis, kuris atsiranda tarp žmonių ir daiktų. Antra, sąmonės
lygmenyje gali susiklostyti žmonių santykiai su kitais žmonėmis dėl vienų nuomonės apie kitus, tačiau tai tik
ideologinio/psichologinio pobūdžio, t.y. niekaip išorėje nepasireiškiantys, santykiai. Trečia, socialiniai (visuomeniniai)
žmonių tarpusavio santykiai, kurie reiškia išorėje pasireiškiantį žmonių ir/ar jų grupių (organizacijų, įmonių, įstaigų)
tarpusavio ryšį. Žmonės visuomenėje yra saistomi įvairiausių tarpusavio santykių – ekonominių, moralinių, politinių,
nacionalinių, pasaulėžiūrinių, teisinių, giminystės ir kitokių. Visi jie vadinasi visuomeniniais, arba socialiniais, nes
susiklostę tarp žmonių ir atsiranda dėl to, kad žmonės gali veiksmingai apsaugoti ir įgyvendinti savo teises tik veikdami
kartu – keisdamiesi vienas kitam reikalingomis paslaugomis. Teisės moksle reikšmingi būtent socialiniai santykiai.

3
 SOCIALINIŲ SANTYKIŲ POŽYMIAI

1. Socialiniai santykiai yra visuomeninio pobūdžio. Tai reiškia, kad jie susiklosto tik tarp visuomenės narių ir/ar jų
grupių (organizacijų, įmonių, įstaigų), o ne tarp žmonių ir daiktų. Tik visuomenėje, kurios minimalistinis
modelis yra bent du žmonės, gali susidaryti visuomeniniai santykiai.

2. Šie santykiai yra faktinio pobūdžio ir reiškiasi išorinėje tikrovėje, t.y. negali reikštis tik žmonių sąmonėje.

3. Socialiniai (visuomeniniai) santykiai yra objektyvūs ryšiai tarp visuomenės narių ir/ar jų grupių (organizacijų,
įmonių, įstaigų); šių santykių dalyviai turi tarpusavio teises ir pareigas.

4. Šiems santykiams atsirasti būtini tam tikri pagrindai, t.y. : 1) socialinių reguliatorių, (moralės, papročių, tradicijų
ir pan.), principų bei normų buvimas, 2) faktinės aplinkybės ir 3) tam tikros asmenų savybės, kurioms esant jie
tampa socialinių (visuomeninių) santykių dalyviais. Pavyzdžiui, kad asmuo tam tikroje gentyje taptų žiniuoniu
arba burtininku, reikia, kad : pirma, toje gentyje būtų susiformavusios tam tikros tradicijos, kurių pagrindu yra
galimas apskritai žiniuonio arba burtininko institutas ir kuriomis remiantis tampama žiniuoniu arba burtininku;
antra, asmuo būtų tos genties narys; trečia, asmuo būtų tam tikro amžiaus, taip pat įžvalgus, protingas, gerbiamas
tos genties narių.

5. Socialiniai santykiai susiklosto dėl tam tikrų objektyvių gėrių (vertybių) – interesų, kuriais gali būti gyvybė,
sveikata, laisvė, orumas, garbė, daiktai ir kt.

TEISINIŲ SANTYKIŲ POŽYMIAI

1. Teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teisės normos arba viešai pripažįstamų teisės principų pagrindu

2. Teisinis santykis visada yra ne techninis, o visuomeninis santykis

3. Teisinis santykis yra teisės normos įgyvendinimo forma

4. Teisės normos paprastai nesukuria paties visuomeninio santykio, o tik suteikia jam teisinę formą ir vertybinę
kryptį

5. Valstybė, remdamasi teisės normomis, negali savavališkai keisti pradinio vienų ar kitų santykių pobūdžio ar
laisvai savo nuožiūra jų sukurti

Faktiniai visuomeniniai santykiai, kurie yra reguliuojami teisės, tampa teisiniais santykiais. Tačiau šiuo faktinių
visuomeninių santykių virsmo (transformacijos) į teisinius santykius klausimu teisės moksle yra labai daug
skirtingų požiūrių. Pagrindinės tokio virsmo teorijos yra dvi :

1. Transformacijos procese šalia visuomeninio faktinio santykio atsiranda teisinis santykis, t.y. susiklosto tarytum
dveji santykiai: lieka buvęs faktinis visuomeninis santykis ir atsiranda naujas teisinis santykis. Tokiu atveju
teisinių santykių objektas yra įvairiausi faktiniai visuomeniniai santykiai (ekonominiai, politiniai, kultūriniai ir
kt.), o jų dalykas yra materialūs arba nematerialūs gėriai, susiję su visuomeniniais ir asmens interesais 1.

2. Transformacijos procese faktinis visuomeninis santykis tampa teisiniu santykiu, t.y. įgauna teisinę formą. Tačiau
negalima teigti, kad faktinis visuomeninis santykis „kažkur dingsta“. Priešingai – tai tas pats buvęs faktinis
visuomeninis santykis, įgijęs teisinį „rūbą“ (teisinę formą). Šiai teorijai pritaria dauguma mokslininkų. Tokiu
1
Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p. 218-219

4
 atveju nėra skiriamas teisinių santykių objektas ir dalykas – tėra tik objektas, t.y. tik materialūs arba
nematerialūs gėriai, susiję su visuomeniniais ir asmens interesais. 2

Teisiniai santykiai yra socialinių santykių rūšis, todėl jiems būdingi visi minėtieji socialinių (visuomeninių)
santykių požymiai. Tiesa, juos išskiriantys iš kitų visuomeninių santykių požymiai yra tie, jog šie visuomeniniai
santykiai visuomet atsiranda tik teisės principų ir normų pagrindu ir, esant būtinybei, gali būti užtikrinami
valstybės prievartos priemonėmis.

Apibendrinant galima teigti, kad teisiniai santykiai - tai realioje tikrovėje pasireiškiantys tarpasmeniniai ryšiai, kurie
atsiranda šių santykių dalyviams turint tam tikrą teisnę savybę – teisinį subjektiškumą – teisės principų ir/ar normų
pagrindu dėl tam tikrų objektyvių gėrių (vertybių) – interesų, tai santykiai, kurių dalyviai turi subjektines teises ir
teisines pareigas ir kurie, esant būtinybei, gali būti užtikrinami valstybės prievartos priemonėmis.

TEISINIŲ SANTYKIŲ STRUKTŪRA:

2
Vaišvila A. Teisės teorija. Trečiasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 420-422; Civilinė teisė. Bendroji dalis. Vilnius: Justitia,
2009, p. 35-38, 39-40; Birmontienė T., Jarašiūnas E., Kūris E. ir kt. Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas,
2001, p. 51.

5
 SUBJEKTAI

Teisinių santykių dalyviai vadinami šių santykių subjektais. Tai asmenys, tarp kurių susiklosto teisiniai santykiai.
Teisinių santykių dalyviai yra tik žmonės (pavieniai žmonės arba žmonių grupės/kolektyvai), kitaip tariant, teisinių
santykių dalyviais (subjektais) negali būti daiktai, gamtos reiškiniai ir pan. Teisės moksle žmonės vadinami fiziniais
asmenimis.

Teisinėje literatūroje nurodoma, kad fizinio asmens sąvoka – tai teisinė kategorija, kurios negalima priešinti su žmogaus
sąvoka, bet negalima ir jų tapatinti 3: esą, žmogus yra biologinė ir socialinė būtybė, o fizinis asmuo yra teisių ir pareigų
turėtojas, teisinių santykių subjektas. Kadangi šiuolaikiniame pasaulyje vergovė yra draudžiama, o tai reiškia, jog
„kiekvienas žmogus, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu“ (Visuotinės žmogaus teisių
deklaracijos 6 straipsnis), todėl iš ėsmės šiuolaikiniame teisės moksle juridinė kategorija „žmogus“ bei juridinė
kategorija „fizinis asmuo“ turėtų būti traktuojamos kaip tapačios.

Minėta, kad teisinių santykių subjektas yra tiek pavieniai žmonės, tiek jų grupės/kolektyvai. Pastarieji taip pat yra
laikomi savarankiškais teisės subjektais. Be to, fizinių asmenų grupės/kolektyvai tam, kad būtų pripažinti teisinių
santykių subjektais, nebūtinai turi būti organizuoti į juridinius asmenis, nes teisės moksle ir praktikoje žmonių
susivienijimai, net ir nesantys juridiniais asmenimis, taip pat laikomi teisinių santykių subjektais.

Pagrindinė santykių subjekto savybė yra galimybė būti teisinių santykių subjektu ir vadinama teisiniu subjektiškumu.
Pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 6 straipsnį („kiekvienas žmogus, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas
teisinių santykių subjektu“) kiekvienas žmogus gali būti teisiniu subjektu, tai jam leidžiama pagal teisę. Net vaikai gali
būti ir yra pačių abstrakčiausių konstitucinių santykių, kurių objektas yra neatimamos žmogaus vertybės (pavyzdžiui,
gyvybė („Konstitucinis teismas 1998m. gruodžio 9 d. nutarime, kuriame pripažino, kad Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatyta mirties bausmė prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 18, 19 straipsniams ir 21 straipsnio 3 daliai, pažymėjo, kad žmogaus gyvybė ir ji orumas sudaro
asmenybės vientisumą, reiškia žmogaus esmę; gyvybė ir orumas yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būti
traktuojamos atskirai...“)4), subjektai.

Teisinis subjektiškumas – tai asmens galimybė, išplaukianti iš teisės principų ir normų formuluojamo leidimo, būti
teisinių santykių subjektu.

Teisinis subjektiškumas susideda iš dviejų struktūrinių elementų – teisnumo ir veiksnumo.

Teisnumas – tai asmens galimybė, išplaukianti iš teisės principų ir normų formuluojamo leidimo, turėti subjektines
teises ir teisines pareigas.

Veiksnumas – tai asmens galimybė savo veiksmais įgyti subjektines teises ir teisines pareigas.

Visi fiziniai asmenys, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, tautybės, rasės, socialinės padėties ir t.t., visuomet yra
teisnūs, t.y. turi galimybę turėti subjektines teises ir teisines pareigas.

Fizinių asmenų teisnumas yra :

a) Bendrasis (visuotinumas, lygiateisiškumas, diskriminacijos draudimas, realumas, prigimtinės žmogaus teisės),

3
Civilinė teisė. Bendroji dalis. Vilnius: Justitia, 2009, p.185.
4
Toma Birmontienė, Egidijus Jarašiūnas ir kt. „Lietuvos konstitucinė teisė”, Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2001 m.

6
 b) Šakinis (būdingas asmeniui tam tikrose teisės šakose) ir

c) Specialusis, susijęs su tam tikromis asmens statuso išlygomis ar papildomomis galimybėmis, numatytomis
viešojoje teisėje.

Fizinių asmenų veiksnumo galimi atvejai :

a) Visiškas veiksnumas (jį įgyja 18 metų sulaukęs pilietis)

b) Neveiksnūs asmenys pagal:

1) Įstatymą (nepilnamečiai iki 14 metų)

2) Teismo sprendimą (neveiksniems asmenims nustatoma globa).

c) Ribotai veiksnūs asmenys (kai asmens veiksnumas apribojamas teismo tvarka už, pavyzdžiui, piktnaudžiavimą
alkoholiu, ir jam yra nustatoma rūpyba)

d) Dalinis veiksnumas (asmenys nuo 14 iki 18 metų)

Pagal tai, kokiu pagrindu galiu būti įgijamos asmens teisės ir pareigos, veiksnumas yra :

a) Veiksnumas pagal įstatymq (asmens gebėjimas naudotis įstatymu)

b) Veiksnumas pagal sandorį (asmens gebėjimas savo veiksmais sudaryti sandorius ir taip įgyti teises ir pareigas)

c) Deliktinis veiksnumas (asmens gebėjimas atsakyti už savo žalingas veikas)

d) Socialinis veiksnumas (brandaus ir sveiko asmens gebėjimas užtikrinti sau orų gyvenimą)

Fiziniams asmenims yra būdingi tam tikri bruožai, kurie neatsiejami nuo asmens ir yra teisės saugomi objektai, t.y.
gyvybė, laisvė, sveikata, lytis, vardas, atvaizdas, privatumas garbė, orumas ir kt.

Fizinių asmenų susivienijimai yra juridiniai asmenys, kurie yra steigiami ir baigia savo veikla tam tikra nustatyta
tvarka.

Juridinio asmens sąvoką atskleidžia jo požymiai:

a) Organizacinis vientisumas (juridinis asmuo susideda iš dalyvių susirinkimo, valdymo ir priežiūros organų,
departamentų, padalinių, skyrių ir pan. Organizacinis vientisumas sujungia visus juridinio asmens organus į
aiškią struktūra ir padeda jiems funkcionuoti)

b) Teisinis subjektiškumas (jį sudaro teisnumas ir veiksnumas)

c) Pavadinimas (leidžia atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų)

d) Atskiras turtas (leidžia juridiniam asmeniui pasiekti savo tikslus)

Juridiniais asmenimis yra laikomos valstybės ir savivaldybės, taip pat, kitokie administraciniai valstybės vienetai.

Fiziniai asmenys gali būti klasifikuojami pagal šiuos kriterijus :

1. Veiksnumo apimtį (veiksnūs, neveiksnūs, dalinai ir ribotai veiksnūs)

2. Pilietybės turėjimą (piliečiai ir užsieniečiai)

3. Veiklos tikslus (viešieji ir privatūs fiziniai asmenys)

7
Juridiniai asmenys gali būti klasifikuojami pagal šiuos kriterijus :

1. Veiklos laikotarpį (juridiniai asmenys, įsteigti ribotam laikui bei įsteigti neribotam laikui)

2. Juridinio asmens padalinių lokalizaciją (juridiniai asmenys, neturintis teritorinių padalinių ir tuirintys
teritorinius padalinius)

3.

-----------

4. Teisinę formą (ten bendrovės kažkiokios)

5. Pagal atsakomybę

6. Veiklos tikslus (viešieji ir privatūs juridiniai asmenys)

8
 OBJEKTAI

Teisinių santykių objektai visų pirmą yra tai, dėl ko formuojasi teisiniai santykiai. Teisės moksle teisinių santykių
objektais yra vadinami tiek „gėriai”, tiek „vertybės” (tai laikoma sinonimais), taip pat jie yra sietini su interesais t.y.
poreikiais. Tačiau minėti ineteresai turi būti suprantami ne kaip moralinės vertybės, bet kaip objektyvios aplinkos
determinuoti faktai5 , objektyvi faktinė nauda 6. Svarbu ir tai, kad interesai nebūtinai turi būti numatomi, jie gali
susiformuoti ir žmogaus veikloje. Taigi, kokias vertybes vadiname teisinių santykių objektais:
I. Materialiąsias vertybes:
1. Daiktai. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, daiktais yra laikomi iš gamtos pasisavinti arba
gamybos procese sukurti materialaus pasaulio daiktai. Yra išskiriamos daiktų rūšys pagal:
1. Kilmę
2. Teisinį statusą
3. Reikšmę
4. Požymį
5. Dalumą
6. Suvartojamumą
7. Naudojimą civilinėje apyvartoje
8. Vertę
2. Materialus finansinis turtas
a) Materialieji (grynieji) pinigai (banknotai, monetos)
b) Materialūs vertybiniai popieriai, išleidžiami kaip dokumentai (akcijos, obligacijos, čekiai,
vekseliai ir panš.)
3. Oficialūs dokumentai (pasai, asmens kortelės, atestatai ir panš.)

II. Nematerialiosios vertybės:

1. Visuomeninio pobūdžio vertybės (Tautos suverenitetas, demokratija)
2. Asmeninio pobūdžio vertybės (gyvybė, sveikata, orumas, laisvė)
3. Nematerialus finansinis turtas
a) Nematerialūs pinigai (piniginės lėšos, esančios kredito įstaigų atidarytose sąskaitose)
b) Nematerialūs vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, čekiai, vekseliai ir panš.)
4. Dvasinės kūrybos rezultatai (čia xujne)
5. Informacija (valstybės, tarnybos, komercinės paslaptys)
6. Turtinės ir neturtinės teisės
7. Veiksmai ir jų rezultatai (pvz krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimai ir pnš.)
III. Mišrios vertybės - turtiniai kompleksai, apimantys tiek materialias, tiek nematerialias vertybes 7. Mišriomis
vertybėmis gali būti laikomos įmonės, kai jos suprantamos kaip turto ir turtinių teisių bei neturtinių teisių, skolų
ir kitokių pareigų visuma.
(užtenka tiesiog tų trijų vertybių)

5
Alvydas Pumputis „Poreikių ir žmogaus teisių sistemos klausimas” Jurispundencija, 2000 Nr.15(7),p.61-65
6
Leonas P „Teisės enciklopedija” Vilnius: Pozicija, 1995, p. 149-152
7
Linas Baublys ir kolektyvas „Teisės teorijos įvadas”, 2 leidimas, psl. 455

9
 TURINYS

Dėl teisinio santykio turinio apibrėžimo nuomonių yra įvarių. Pavyzdžiui, Jonas Žėruolis bei Pranciškus Stanislavas
Vitkevičius teigia, kad teisinio santykio turinys yra subjektų veikos, o forma- subjektinės teisės ir teisinės pareigos 8,
tačiau pats J. Žeruolis taip pat teigia, kad turinys ir forma yra neatskiriami vienas nuo kito9. Taigi, apibendrindami
galime daryti išvadą, kad teisinio santykio turinį sudaro subjektinės teisės, teisinės pareigos ir subjektų atliekamos veikos
(šitą laikyt kaip negerai, neskirt prie turinio) (veika- veiksmai ir neveikimas). Analizuojant teisinio santykio turinį,
svarbiausios yra teisinės pareigos ir subjetinės teisės. Pastarosios yra konkretaus asmens galimybė pasirinkti tam tikrą
elgesio variantą, kuri yra užtikrinta kitų asmenų teisinėmis pareigomis 4. Teisinio santykio subjekto teisinės galimybės
yra:

a. Pačiam atlikti tam tikras faktines, juridines veikas

b. Reikalauti, kad kiti asmenys įvykdytų savo teisines pareigas
c. Imtis priemonių subjektinei teisei ginti (kreipimasis į kompetetingas institucijas)

Subjektinės teisės požymiai:

a. Leistino elgesio matas
b. Subjektinės teisės yra nulemtos objektinės teisės ir teisinių faktų
c. Subjektinės teisės įgyvendinimas užtikrintas kitų asmenų teisinėmis pareigomis
d. Ji reikalinga subjekto teisėtiems interesams (poreikiams) patenkinti
e. Gali būti realizuojamos prieš tai minėtomis teisinėmis galimybėmis

Egzistuoja dvi subjektinės teisės prigimties teorijos: tai intereso (poreikio) arba valios (pasirinkimo). Valios teorijos
vienas iš kūrėjų yra H. L. Hartas, tačiau ši teorija atmestina, nes, pagal ją, psichinę negalią turintis, žmogus arba vaikas,
negali išreikšti valios, vadinasi, neturi ir teisių. Tokia teorija prieštarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijai,
kurioje teigiama, kad vaikas turi teisę į gyvenimą, sveikatą, tautybę, informaciją ir panš. Todėl daugumoje valstybių ir
Lietuvos teisės moksle palaikoma ir apskritai dominuojanti yra intereso teorija, pagal kurią kiekvienas gimsta su
lygiomis žmogaus teisėmis ir turi tokią subjektinę teisę, kuri užtikrina jo interesus (poreikius)10.

Subjektinės teisės klasifikuojamos pagal:

a. Kilmę (žmogaus teisės ir laisvės, kurias kiekvienas asmuo turi nuo gimimo; įgytosios teisės)
b. Teisės sritis (konstitucinė, civilinė, darbo ir panš.)
c. Teisių santykų su kitų asmenų teisinėmis pareigomis (absoliučiosios- visi yra įpareigoti nepažeisti šių teisių;
santykinės teisės- tik konkrečių santykių subjektai yra įpareigoti nepažeisti šių teisių)
d. Pobūdį (turtinės teisės; neturtinės teisės)
Prieš tai minėta kita svarbi teisinių santykių turinio dalis- teisinė pareiga- tai asmens privalėjimas elgtis taip, kad
garantuotų kito asmens subjektines teises bei teisėtus interesus 11. Ji pasireiškia trimis formomis:
a. Privalėjimas susilaikyti nuo veiksmų
b. Privalėjimas atlikti veiksmus
c. Privalėjimas patirti asmenines, turtines neigiamas pasekmes- teisinė atsakomybė
Teisinės pareigos požymiai:
a. Tai privalomo elgesio matas
b. Jos nulemtos teisės ir teisinių faktų
c. Jų įgyvendinimas yra užtikrintas moraliniu įsipareigojimu, ir, jei reikia, valstybės prievarta

8
Linas Baublys ir kolektyvas „Teisės teorijos įvadas”, 2 leidimas, psl. 456
9
Ibid, p. 51
10
Ernestas Spruogis „Dar kartą apie subjetines teises: subjektinių teisių sampratos, jų santykio su objektine teise bei prigimties
problemos” Jurispundencija, 2011, psl. 570
11
Linas Baublys ir kolektyvas „Teisės teorijos įvadas”, 2 leidimas, psl. 456, 461

10
 d. Reikalinga kito asmens subjektinėms teisėms bei teisėtiems interesams patenkinti
e. Gali būti realizuojama trijomis jau minėtomis teisinės pareigos formomis

TEISINIAI FAKTAI KAIP TEISINIŲ SANTYKIŲ ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR PASIBAIGIMO

PRIELAIDOS

Teisiniams santykiams atsirasi, pasikeisti, pasibaigti yra būtinas teisinių santykių subjektų subjektiškumas, teisės
principas arba teisės normos ir teisiniai faktai. Mes aptarsime tik pastaruosius. Teisiniai faktai (arba juridiniai) yra tokie
realios tikrovės reiškiniai, su kuriais teisė (principai ir normos) sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar
pabaigą11 . Fakto pripažinimas teisiniu reiškia valstybės įsipareigojimą reguliuoti jo pagrindu atsirandančius socialinius
santykius. Teisinę reikšmę įgija tokie gyvenimo reiškiniai ar įvykiai, kurie kokiu nors būdu paveikia svarbiausius
visuomenės ar pavienių žmonių interesus - sukelia tam tikrų teisinių padarinių ir dėl to patenka į teisinio reguliavimo
sritį. 12

Teisinių faktų požymiai:

a. Tai realios tikrovės reiškiniai
b. Tai mus supančios tikrovės aplinkybės, su kuriomis teisė sieja tam tikrus teisinius padarinius 11
Teisinių faktų rūšys:
a. Pagal atsiradusių teisinių pasekmių pobūdį (teisinių santykių atsiradimas- žmogaus gimimas, pasikeitimas-
sutarties pakeitimas, pasibaigimas- žmogaus mirtis). Svarbu, jog vienas teisinis faktas tuo pačiu metu gali turėti
kelias pasekmes.
b. Pagal asmenų valios įtaką teisiniams faktams
a. Nuo asmens valios priklausomi teisiniai faktai yra vadinami veikomis. Veikos klasifikuojamos pagal:
1. Aktyvumą t.y. veikimą ir neveikimą
2. Pagal atitiktį teisės reikalavimams t.y. teisėtos ir neteisėtos veikos
b. Nuo asmenų valios nepriklausomi teisiniai faktai yra įvykiai. Jie gali būti visiškai nepriklausomi nuo
žmogaus valios (stichinės nelaimės) ir tokie, kurie prasideda esant asmens valiai, tačiau vėliau nuo jo
nepriklauso (vaiko gimimas).
c. Pagal teisinių faktų santykį su teisiniais santykiais. Yra materialiniai faktai, iš kurių kyla materialiniai teisiniai
santykiai ir yra procesiniai faktai, iš kurių kyla procesiniai teisiniai santykiai.
(jonas, bmw, petras, ir antanas)
Kad žinotume kokie santykii keičias,
--
Kartais atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti teisiniams santykiams yra būtini keli savarankiški teisiniai faktai- teisinių faktų
sudėtis. Taip pat egzistuoja teisinės būsenos kaip teisiniai faktai. Jos paprastai yra viena iš teisinių faktų sudėties
elementų. Tai teisinio fakto pagrindu atsiradęs ir ilgai trunkantis santykis (pvz, santuoka yra prielaida atsirasti tokiems
teisiniams padariniams kaip esant susituokus įgytas turtas laikomas bendra nuosavybe).
--
Teisinių faktų sistemoje svarbūs yra terminai – apibrėžtas arba neapibrėžtas laikotarpis, kuriam pasibaigus įstatymai ar
šalių susitarimai numato tam tikrų subjektinių teisinių ar teisinių pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Taip pat
svarbi yra teisinė prezumpcija. Ji pati nėra teisinis faktas, bet jos pagrindu gali atsirasti tam tikros teisinės pasekmės.
Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį „asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas
neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.” Vadinasi, nors egizstuoja asmens
faktiškai atliktos veikos įrodymai kaip vaizdinė medžiaga ar liudytojų parodymai, asmens teisinis statusas iki teismo
sprendimo yra sprendžiamas pagal prezumpciją.

Prezumpcija- prielaida kad yra būtent toks faktas (kurią turi paneigti šalis, kuri yra suinteresuota paneigti)

12
Alfonsas Vaišvila. „Teisės teorija” 2004 m. psl. 418

11
 IŠVADA

Teisės teorijoje teisiniai santykiai turi visus visuomeninių santykių požymius tačiau išsiskiria tuo, kad jie atsiranda teisės
principų ir normų pagrindu t.y., kai visuomeninius santykius veikia teisė. Teisinių santykių struktūra yra aprašoma kaip
subjektų, objektų ir turinio visuma. Plačiausia iš jų yra teisinių subjektų struktūra, susidedanti iš pagrindinių
subjektiškumo struktūrinių elementų - apimančių fizinius bei juridinius asmenis bei visą jų struktūrą - teisnumo ir
veiksnumo. Teisinių santykių objektai parodo, dėl ko formuojasi teisiniai santykiai ir teisės moksle yra vadinami
„vertybėmis”. Analizuojant teisinių santykų turinį, svarbiausios yra subjektinės teisės ir teisinės pareigos, o teisinių
santykių atsiradimą, pasikeitimą ir baigtį lemia teisiniai faktai kaip laiko terminas ar prezumpcija, kuri nėra teisinis
faktas, bet jos pagrindu gali atsirasti teisinė pasekmė.

12
 LITERATŪROS SĄRAŠAS:

 Linas Baublys ir kolektyvas „Teisės teorijos įvadas” 2 leidimas

 Convention of the Rights of the Child (http://www.unicef.org/crc/files/Rights_overview.pdf)
 Alfonsas Vaišvila „Teisės teorija” 2004 m.
 Ernestas Spruogis „Dar kartą apie subjetines teises: subjektinių teisių sampratos, jų santykio su objektine teise
bei prigimties problemos” Jurispundencija, 2011 m. (https://www.mruni.eu/upload/iblock/43d/09_Spruogis.pdf)
 Toma Birmontienė, Egidijus Jarašiūnas ir kt. „Lietuvos konstitucinė teisė”, Vilnius: Lietuvos teisės
universitetas, 2001 m.

Kitam kartu „Teisės įgyvendinimai”, NE TEISĖKŪRA

Po dviejų sav kolis ir pranešimas „teisės sistema”

13