9 TEMA.

PIRMASIS TEISĖS EGZISTAVIMO LYGMUO – TEISINĖS IDĖJOS (TEISINĖ SĄMONĖ)

9.1. TEISINIŲ IDĖJŲ SAMPRATA.

Teisinės idėjos yra pirminis teisės egzistavimo lygmuo, juridinės tikrovės pradžia (ištakos).

Teisinės idėjos turi pasižymėti atitinkama struktūra ir socialiniu kryptingumu:

1) Jose turi būti aiškiai išreikštas siekis virsti visuotinai privalomo elgesio taisykle (nustatyti socialinę tvarką arba ją
pakeisti, patobulinti).
2) Formos požiūriu jos turi būti tiek išplėtotos, sukonkretintos, formalizuotos, kad įgytų apibrėžtų teisių ir pareigų
santykio pavidalą, t.y. socialinio elgesio norminimo technikos galią.

Teisių ir pareigų vienovė yra būtinas, bendras struktūrinis elementas, pasikartojantis visuose trijuose teisės ontologiniuose
lygmenyse, šitaip įrodantis kiekvieno lygmens priklausomybę teisės sąvokai. Jis turi iš vidaus suvienyti visus teisės lygmenis,
būti tų lygmenų įvairovės vienovė.

Įrodyti, kad konkreti idėja yra teisinė – tai įrodyti jos gebėjimą įgauti teisių ir pareigų vienovės (arba bent) santykio pavidalą,
suteikiantį jai techninį gebėjimą norminti ir kartu visuomeninti žmonių elgesį.

Pvz. Idėja, kad suverenitetas priklauso tautai, yra ne teisinė, o demokratinė, nes ja yra formuluojama tik pati vertybė,
reikalaujanti pripažinti tautos prioritetą prieš valstybinę valdžią. Bet ji nėra išplėtota iki konkretaus elgesio modelio. Kad taptų
ir teisine, šią idėją reikia performuluoti į tam tikrą tautos ir valdžios abipusių teisių ir pareigų santykį.
Demokratinė idėja tada virsta teisinės idėjos turiniu, o teisinė idėja – demokratinės idėjos forma.

Įstatymų projektas, kol nėra įstatymo nustatyta tvarka Seimo priimtas ir Prezidento, o tam tikrais atvejais Seimo pirmininko
pasirašytas ir oficialiai paskelbtas (įformintas), yra tik teisinė idėja.

Teisinė idėja visada gyvuoja tik teisinėje sąmonėje, neperžengia jos ribų (nors ir gali daryti tam tikrą, bet neprivalomą poveikį
žmonių elgesiui) ir egzistuoja kaip dvasinė, psichologinė teisės normos ir praktinio elgesio galimybė.

Teisinė idėja (parengtas įstatymo projektas) nesutampa su teisiniu siūlymu(siūlymas priimti įstatymą).
Teisinė idėja – tai išplėtotas iki teisių ir pareigų santykio teisinis siūlymas.

9.2.TEISINĖS SĄMONĖS SĄVOKA.

Sąmonė – tai speciali, tik žmogui būdinga reakcija į išorinę aplinką siekiant šią pažinti, o pažinus – joje orientuotis, valdyti ją
žmogaus egzistencijos įtvirtinimo interesais.
Tai dvasinis žmogaus įrankis, kuriuo žmogus siekia pažinti savo gyvenamąją aplinką, kad galėtų prie jos prisitaikyti ir kartu ją
pritaikyti prie savo paties poreikių.

Pažinti teisinę sąmonę – tai pažinti, kaip žmonės kolektyviniu būdu įsisąmonina savo interesus, kaip ir kodėl juos
transformuoja į teisines idėjas – pageidaujamo elgesio idėjinį modelį, o vėliau – į visuotinai privalomą teisinę tvarką.

Teisinė sąmonė – tai sistema vaizdinių, idėjų, teorijų, kurias susikuria tam tikrais interesais besivadovaujantys žmonės apie
galiojančią ir pageidautiną teisę, apie galiojančių įstatymų sutikimą ar nesutikimą su jų interesais (teisingumu), taip pat
teigiamos ar neigiamos emocijos, kurias patiria skirtingų interesų turėtojai, susidūrę su galiojančia teise, vertindami ją savo ir
visuomenės interesų apsaugos požiūriu.

Skirtingų interesų turėtojai gali būti ir skirtingos teisinės sąmonės – skirtingai vertinti galiojančią teisę ir skirtingai įsivaizduoti
pageidaujamą.

9.3. TEISINĖS SĄMONĖS RŪŠYS.

Teisinė sąmonė skirstoma į rūšis remiantis dviem kriterijais:

1) subjektu ir
2) jo sprendimų (idėjų) kompetentingumo (nusimanymo) laipsniu

Subjekto atžvilgiu teisinė sąmonė gali būti:

1) individuali – tai atskirų asmenų požiūris į galiojančią ar pageidaujamą teisę
2) grupinė – tai tam tikro socialinio sluoksnio ar susivienijimo teisinė sąmonė
3) visuomeninė – tai su galiojančia ir pageidaujama teise susijusios idėjos, kurias puoselėja visuomenės dauguma.
Asmens turimos teisinės kompetencijos (teisės išmanymo) požiūriu teisinė sąmonė skirstoma į:

1) paprastoji, arba empirinė sąmonė – masinė. Čia vyrauja teisinė psichologija, palyginti su teisine ideologija.

2) Profesionali teisinė sąmonė – teisininkų, ji formuojasi sistemingai ir moksliškai studijuojant teisės doktrinas,
galiojančią teisę ir jos taikymo praktiką.

3) Mokslinė teisinė sąmonė – tai teisininkų mokslininkų teisinė sąmonė. Ji formuojasi sistemingai tyrinėjant socialinius
procesus, apibendrinant jų teisinio reguliavimo praktiką.

9.4. TEISINĖS SĄMONĖS STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS.

Teisinę sąmonę sudaro du struktūriniai elementai (dalys):

 Teisinė psichologija
 Teisinė ideologija

Teisinė psichologija – tai jausmai, išgyvenimai, kuriuos žmonės patiria tiesiogiai susidurdami su įvairių valstybės institucijų
veikla šioms kuriant ir taikant teisės aktus, ginančius ar siaurinančius asmens teises.

Arba

Teisinė psichologija – tai emociniai žmonių išgyvenimai, atsirandantys konkretiems asmenims vertinant, kokiu mastu jų
interesai dalyvauja galiojančioje visuomenės teisinėje tvarkoje.

Psichologinių reakcijų sritis atskleidžia, kiek piliečiai atpažįsta galiojančioje teisėje savo interesus, valdžios institucijų
pastangas tuos interesus pripažinti, gerbti, lemti jų įgyvendinimą.

Teisinė psichologija atlieka svarbų vaidmenį garantuojant galiojančios teisės veiksmingumą. Nuo to, žmonės emocionaliai
pritaria tam tikriems įstatymams ar juos atmeta, priklausys, kaip uoliai jie juos vykdys.

Teisinė psichologija dalyvauja formuojant ir palaikant įvairius teisinio mąstymo stereotipus, įpročius, kurie gali skatinti tiek
teisėtą, tiek neteisėtą elgesį.

Teisinio reguliavimo požiūriu teisinė psichologija reikšminga ir tuo, kad ji dažnai tampa emocine paskata kurti vienokios ar
kitokios vertybinės orientacijos teisinę ideologiją (teisines idėjas), siūlyti ir priimti tam tikrus įstatymus, ryžtingai ginti savo
pažeistas teises, organizuotai veikti ir t.t. Bet teisinė psichologija gali būti tokia pat emocinė priežastis ir palaikyti bei skatinti
teisinį nihilizmą.

Teisinė ideologija – tai argumentuotas, daugiau ar mažiau sąmoningas žmonių požiūris į galiojančią ir pageidaujamą teisę, iš
kurio išsirutulioja teisės normos ir visa teisinių santykių tikrovė.
Teisinėje ideologijoje sąmoningai pagrindžiama būtinybė arba tikslingumas tam tikrų žmonių interesus transformuoti į teisinę
tvarką, kartu numatant tokios transformacijos padarinius bendrai tos visuomenės pažangai.

Palyginti su teisine psichologija, kuri laikoma pirmine ir labiau stichiška teisinės sąmonės “substancija”, teisinė ideologija yra
kryptingas mokslinis apmąstymas teisės kaip vientiso socialinio instituto, glaudžiai susijusio su kitais žmogaus kūrybos
(kultūros) reiškiniais – ekonomika, politika, visuomenės socialine struktūra ir kt.

Šiuolaikinė teisinė ideologija siekia sumodeliuoti tokią socialinę tvarką, kuri būtų atvira įvairių socialinių grupių interesams ir
kurioje kompromiso pagrindu dalyvautų įvairių socialinių grupių interesai.

Teisinė ideologija teisės pažinimo laipsniu gerokai pranoksta teisinę psichologiją. Pastaroji dažniausiai fiksuoja išorinius,
paviršinius, empirinius teisinių reiškinių požymius, o teisinė ideologija siekia atskleisti teisės esmę, siekia suformuluoti,
išdėstyti teisės pažinimą kaip tam tikrų žinių ar socialinių veiksnių sistemą.
Pvz., G.Hėgelio teisės filosofija, marksistinė valstybės ir teisės doktrina.

Tik neatsargus elgesys su ideologija, smurtinis, dogmatinis jos primetimas gali lemti neigiamą reakciją į ideologiją apskritai.
Neįmanoma gyventi nesirenkant tam tikrų vertybių sistemos – gyvenimo krypčių, kuriomis žmonės tikisi geriausiai garantuoti
savo teises. O vertybių pasirinkimas ir tokio pasirinkimo pagrindimas protu ir yra ideologija. Tai reiškia, kad ideologiją
priversti kurti net ir tie, kurie mano, kad gyventi be ideologijos ir yra geriausia ideologija.

Skirtingai nuo konkrečių ir utilitarinių programų, lozungų, planų ir pažadų, teisinė ideologija orientuojasi į ilgalaikes vertybes
ir procesus, santykiškai pastovias elgesio normas.
Į teisinės ideologijos statusą šiandien Lietuvoje pretenduoja teisinės valstybės koncepcija, kuriai būdingi požymiai:

1) nacionalinė teisinė ideologija neturi būti kuriama remiantis socialinio ir politinio visuomenės supriešinimo idėja.

2) Teisinė ideologija turi būti pakankamai atvira istorinei patirčiai ir jos apmąstymui.

3) Ne asmenybės suverenumo visuomenės ir valstybės atžvilgiu propagavimas ir kartu ne žmogaus suvalstybinimas, ne

jo savarankiškumo, iniciatyvos slopinimas turi būti ideologiškai grindžiami.

4) Teisinė ideologija, propaguodama teisės viešpatavimą, kartu turi propaguoti ir valstybės stiprinimo idėją, kad
valstybinė valdžia būtų pajėgi veiksmingai apginti teisę nuo kriminalinės agresijos.

Pilietinė teisės samprata yra šiuolaikinės teisinės ideologijos dalis, kuri lemia ją išpažįstančios visuomenės dvasinį, vertybinį
bendrumą, komunikabilumą. Jos pagrindu gali formuotis visuomenės narių bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos sąmonė.

Pagal jurisprudencijoje nusistovėjusias pažiūras, pagrindinėmis teisinės sąmonės funkcijomis laikomos:

1) Pažintinė – teisinės sąmonės tikslas – suvokti ir pagrįsti teisės vietą bei vaidmenį socialinio reguliavimo veiksnių
sistemoje, o pagrindinė jos funkcija – apmąstyti tiek teisinius reiškinius, tiek paties socialinio gyvenimo raidos
tendencijas, jų sąveiką su teisine tikrove. Tokio pažinimo subjektas yra tiek teisininkai, tiek piliečiai, vertinantys
esamos teisės adekvatumą žmogaus teisių saugos poreikiams.

2) Vertybinė – remiantis teisine sąmone konkrečios gyvenimo aplinkybės įvertinamos kaip juridiškai reikšmingos.
Teisinis įvertinimas – tai teisės subjektų veika, kuria nustatoma, ar parlamento priimami įstatymai atitinka teisę ir
konstituciją, kaip valstybės institucijos, pareigūnai ir piliečiai laikosi teisėtumo ir teisingumo vykdydami įstatymus.

3) Reguliacinė – ji įgyvendinama remiantis sistema motyvų, vertybinių orientacijų, kurios veikia žmonių elgesį, jį
normina.

9.5. TEISINĖ PSICHOLOGIJA IR TEISINĖ IDEOLOGIJA, JŲ SANTYKIS.

Teisinė psichologija yra tam tikras emocinis postūmis formuotis tam tikros vertybinės orientacijos teisinei ideologijai
(doktrinai).

Tai emocionaliai suvoktas asmens, grupės ar tautos interesų santykis su galiojančia ir pageidaujama teise.

Teisinė ideologija formuluoja ir pagrindžia tų interesų siekį virsti tam tikra visuomeninio gyvenimo tvarka.

Nuo emocijos prie logikos, o nuo logikos prie elgesio taisyklių ir konkrečių teisinių santykių – toks yra kelias nuo teisinės
psichologijos iki teisinės ideologijos, o nuo jos – iki socialinių santykių tikrovės.

9.6. TEISINĖS SĄMONĖS REIKŠMĖ TEISĖS PAŽANGAI.

Teisinė sąmonė – tai teisinių idėjų formavimosi, jų ideologinio pagrindimo ir pasirengimo tapti teisės normomis stadija.

Tai pradinė sąmoningo ir organizuoto žmonių interesų įgyvendinimo stadija verčiant tuos interesus socialine tvarka.