Teiskra.

Teiskros svoka ir rys: organizuota ( tautos ir valstybini

institucij) teiskra ir neorganizuota teiskra. Pagrindins organizuotos
teiskros kategorijos: teiskros subjektai; teiskros bdai; teiskros
rys. Teisin technika: pagrindiniai reikalavimai.

Teiskra procesas, apimantis teiskros iniciatyv pareikim, teiss akt projekt

rengim, teiss akt primim, pasiraym ir skelbim.
Teiskros svoka vartojama plaija ir siaurja prasme. Teiskra plaija prasme
apima ir neorganizuot teiskr, t. y. stichik teiss formavimosi proces (pvz.,
paproi, tradicij susidarym), taip pat teiss formavimsi per teism jurisprudencij.
Nubriama riba statym leidjui. Teiskra siaurja prasme tai organizuota
teiskra, kai leidiami norminiai aktai. Vieoji valdia, atsiranda teisinis
reguliavimas.
Skiriamos dvi svokos teiskra reikms: plaiaja prasme teiskra tai- stichikas
ir neorganizuotas visuomeninis procesas, kurio metu formuluojamos teisins idjos,
vertinami jau ileisti teiss altiniai, formuojamos kryptys, kokios teiss mons
nort. io proceso metu gimsta nauji teisiniai siekiai, apibriama teiss adresat
paira esam ir siektin teisin regulaivim. Teiskra siauraja prasme tai
teisikai sureguliuota valstybini institucij veikla joms kuriant, keiiant ar naikinant
teiss norminius aktus. Teiskros procesas yra reglamentuotas teiss norminiuose
aktuose, konstitucijoje, statymuose: dl LR statym ir kit teiss akt skelbimo ir si
galiojimo tvarkos, LR statym ir kit teiss akt rengimo tvarkos sttaymas, Seimo
statutas ir kt..Ir vyriausybs nutarimai skirti tam.
Teiskros (siaurja prasme) poymiai (organizuotos teiskros):
(a) t veikl vykdo kompetentingos( turinios patingus galiojimus) institucijos
(pareignai) arba teiss aktas gali bti priimtas ir referendumu (taiau jo rezultat
nustatymas taip pat patiktas atitinkamai institucijai); pagal tai skiriamos: (i)
kompetenting institucij teiskra; (ii) tiesiogin piliei teiskra;
(b) teiskros veikla siekiama sukurti norminius aktus (procesas gali bti
nebaigtas teiss aktas gali bti neileistas);
(c) teiskros procesas pats yra teisikai reglamentuotas( teiss normos
apibria kaip turi bti kuriama teiskra).
Teiskros tikslai. Teiskra siekiama sukurti ir tobulinti vientis, darni teiss
norm ir teiss princip sistem ( teiss sistem), reguliuojani vairius visuomens
santykius.
Teiskros paskirtis- kurti, keisti, panaikinti arba papildyti teiss norminius aktus.
Konstitucija yra suverenios tautos krinys, joje nustatytos svarbiausios pirminio
pobdio taisykls, todl konstitucija yra teiskros pagrindas: joje vardyti
teiskros subjektai, nurodomos j priimam teiss akt rys, nustatoma, koki
procedr laikantis priimamos teiss normos

Teisinio reguliavimo etapai:

Sukuriamas bendro pobdio elgesio taisykls

Bendro pobdio taisykli gyvendinimas. Jam bdingos 2 formos (I)
Savireguliacija ( be valstybs sikiimo. Bendrojo reguliavimo pagrindu
asmenys sudaro sutartis, rao testamentus ir pan.) (II) Teiss taikymasvalstyb pritaiko bendrasias teiss normas konkreiam atvejui sureguliuoti

Teiskros stadijos
Teiskros procedra suprantama kaip teiss akt projekt rengimas, svarstymas,
primimas ir siteisjimas nustatyta tvarka.
1. Teiskros stadijos
1) teiskros iniciatyvos pareikimas;
2) teiss akto projekto rengimas;
3) teiss akto primimas;
4) teiss akto pasiraymas ir paskelbimas.
2. Respublikos Prezidentui, Seimo nariams ir savivaldybi taryb nariams io
straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas.
statym leisybos procesas- tai visuma juridikai reikming veiksm, btin, kad
bt priimtas statymas, ir atliekam tam tikra grieta logine tvarka.
Teiskros principai
1. Teiskros principai ireikia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus
teiskroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientis, nuosekli, darni ir
veiksming teiss sistem.
2. Teiskroje vadovaujamasi iais principais:
1) tikslingumo, reikianiu, kad teiss akto projektas turi bti rengiamas ir teiss
aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiam tiksl negalima pasiekti kitomis
priemonmis;
2) proporcingumo, reikianiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemons turi
sudaryti kuo maesn administracin ir kitoki nat, nevaryti teisini santyki
subjekt daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti;
3) pagarbos asmens teisms ir laisvms, reikianiu, kad teiss akt nuostatos
turi utikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sjungos teiss aktuose,
Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse, Lietuvos Respublikos statymuose ir
kituose teiss aktuose nustatyt asmens teisi ir laisvi, teist interes;
4) atvirumo ir skaidrumo, reikianiu, kad teiskra turi bti viea, su bendraisiais
interesais susij teiskros sprendimai negali bti priimami visuomenei neinant ir
neturint galimybi dalyvauti, valstybs politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir
teiskroje dalyvaujantys subjektai turi bti inomi, visuomenei ir interes grupms
sudarytos slygos teikti pasilymus dl teisinio reguliavimo visose teiskros
stadijose, taip pat turi bti inomi teiss akt projekt rengim inicijav, teiss akt
projektus pareng, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinim atlik subjektai
ir teisinio reguliavimo stebsen atliekantys subjektai;
5) efektyvumo, reikianiu, kad rengiant teiss akto projekt turi bti vertinamos
visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia i j, teiss

akte turi bti tvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomikiausiai teisinio reguliavimo

tiksl leisianios pasiekti priemons, turi bti skelbiami ir vertinami dl teisinio
reguliavimo gauti pasilymai, o teiskros veiksmai atliekami per protingus terminus;
6) aikumo, reikianiu, kad teiss aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi bti
logikas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aikus ir nedviprasmikas;
7) sistemikumo, reikianiu, kad teiss normos turi derti tarpusavyje, emesns
teisins galios teiss aktai neturi prietarauti auktesns teisins galios teiss aktams,
statymo gyvendinamieji teiss aktai turi bti rengiami ir priimami taip, kad sigaliot
kartu su statymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias ie teiss aktai gyvendina.
Teiskros subjektai
Teiskros subjektas- subjektas, kuriam suteikta galia pareikti galutin ir
neginijam vali dl teiss akto primimo.
Teiskros subjektai teiss aktus gali leisti tik nevirydami savo galiojim
Vieojo administravimo subjekt kompetencija turi bti nustatyta statymu, veikla
vykdoma neperengiant jiems priskirtos kompetencijos rib, o bet kokie vieojo
administravimo subjekt veiksmai ar sprendimai, priimti virijant nustatyt
kompetencij, pripastami neteistais
Teiskros subjektai-tai asmenys ir institucijos dalyvaujantys teiskuros procese.
I)
Valstybins valdios institucijos-seimas ir savivaldybi tarybos.
II)
Valstybinio
valdymo
institucijos-prezidentas,vyriausyb,
ministerijos, departamentai, merai, savivaldybi administracija
III)
mons, staigos ir organizacijos priima lokalinius aktus.
IV)
Pilieiai priimantys aktus referendumo metu.
I teiskros subjekt isiskiria ypatinga kategorija, konstitucinio lygmens, statym
iniciatyvos teis seime turintys subjektai. Tai asmenys ir institucijos, kuri pateikt
pasilym ar statym projekt, seimas privalo svarstyti. Kas turi tokia gali lietuvoje:
I)
Seimo nariai
II)
Vyriausyb
III)
Prezidentas
IV)
50000 rinkim teis turini piliei.
Teiskros teis suteikiama trims subjektams:
Tautai
Kompetetingoms institucijoms
Asmenims
Kartais prie teiskros subjekt priskiriami teismai

Tauta
Pilieiai yra valstybs pagrindas ir tik nuo jos valios priklauso kit teiskros subjekt
atsiradimas.
Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
Visuomens teis dalyvauti valdant valstyb yra visuotinai pripainta pilietin teis
Pilieiai teiss akt leidyboje dalyvauja keliais bdais:

Reikdami savo vali referendumo bdu- tiesiogin demokratija yra

galimyb kontroliuoti, papildyti atstovaujamj valdi. Inicijuoti referendum
gali LR pilieiai ir seimas. Lietuvoje gali bti rengiami privalomieji ir
konsultaciniai( patariamieji) referendumai
Naudodamiesi statym leidybos iniciatyvos teise- 50 tkst. Piliei,
turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt ir j Seimas privalo
svarstyti. Ne maiau 300tkst rinkj turi teis teikti Seimui sumanym keisti ar
papildyti konstitucij. Apribojimai: (I) LR valstybs biudeto statymo projektas,
kur rengti ir pateikti gali tik Vyriausyb. (II) statytmai, kuriais ratifikuojamos bei
denonsuojamos tarptautins sutartys, projektai, kurias seimui teikia prezidentas
Teikdami peticijas atitinkamoms valstybs institucijoms, kritikuodami valstybs
staig bei pareign darb ir sksdami j sprendimus- peticijos teiskonstitucijoje laiduojama teis kreiptis io statymo nustatyta tvarka seim,
vyriausyb ar savivaldybs institucijas. Peticija- raytinis arba elektroninis
pareikjo kreipimasis seim, vyriausyb ar savivaldybs institucijas su
reikalavimais ar silymais sprsti mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar
gyvendinimo, valstybs ir savivaldybs institucij reformavimo ir kitus svarbius
visuomenei, savivaldybms ar valstybei klausimus
Dalyvaudami rengiant administracinio reglamentavimo aktus
Priimant sprendimus vietos savivaldos institucijose

Kompetetingos
valstybs,
tarptautins institucijos

savivaldybi,

Europos

Sjungos

ir

Vieosios valdios( seimas, savivaldybs) ir valdymo institucijos ir

pareignai( vyriausyb, ministerijos..)
Valstybs valdios galia, arba teis leisti teiss aktus, yra kilusi i tautos, o valdios
suverenitetas yra tik dalis tautos suvereniteto, kur per atitinkamus galiojimus tauta
perduoda j atstovaujantiems subjektams.
Valdios galias riboja Konstitucija. Tai reikia, kad seimas, atstovaudamas tautai, kaip
statym ir kit teiss akt leidjas yra savarankikas tiek, kiek jo gali neriboja
Konstitucija bei statymai.
Seimo prerogatyva yra priimti, pakeisi, papildyti bei pripainti netekusiais galios
galiojanius statymus ir postatyminius aktus, taiau tik laikantis Konstitucijoje
nustatytos tvarkos ir visotinai pripaint teiss akt suderinamumo princip.
Be seimo, kitos valstybs institucijos, pripastamos teiskros subjektais Lietuvoje yra
Prezidentas,
Vyriausyb,
savivaldybs,
ministerijos,
departamentai,
inspekcijos. Taiau jos gali priimti ir teiss taikymo aktus.
Taip pat prie teiskros institucij priskiriamos kai kurios Europos sjungos ir
tarptautins institucijos: Europos taryba, Europos parlamentas, Europos
komisija, Jungtini Taut Organizacija, Tarptautin darbo organizacija, T
arptautin migracijos organizacija ir kt.

Asmenys( juridiniai) ( tik tam tikrais atvejais)

Kai sukuria bendro pobdio taisykles( pvz. Kolektyvins sutartys, koorporatyvins
normos)
Tai asmenys, gyvendinantys tam tikras savo subjektines teises. Pvz: altiniais
formalija prasme yra laikomos kolektyvini sutari normatyvins nuostatos, todl
ias sutartis sudarantys subjektai yra teiskros subjektai

Teismai
Dl j pripainimo teiskros subjektais teiss moksle nra vieningos nuomons. Greta
teiss norm teiss sistemos dalimi pripastant teiss principus bei teisin precedent,
teismai tampa teiskros institucijomis. Teismo teis kurti teis yra riboti.
statym iniciatyvos seime teis turintys asmenys:

Seimo nariai
Vyriausyb
Prezidentas
50 tkst. Piliei, turini rinkim teis

Tai teis pateikti statymo projekt Seimui. Tai tokie asmenys, kurie gali pateikti
statymo projekt ar projekto pasilym seimui, o seimas privalo j svarstyti.

Teiskros bdai
Remiantis valstybs aktyvumu kuriant teis, skiriami keli teiss norm krimo bdai:
1)
originalioji kryba kai sukuriama nauja, visuomenje neegzistavusi teisinio
reguliavimo priemon elgesio taisykl.
2)
Sankcionavimas tai oficiali kompetentingos valstybs institucijos procedra,
kuria patvirtinama (sankcionuojama) jau esama elgesio taisykl suteikiant jai teiss
normos status. visuotin privalomum.
3)
Ratifikavimas speciali sankcionavimo ris, kai parlamentas vadovaudamasis
tam tikra procedra patvirtina tarptautins sutarties, deklaracijos, konvencijos
nustatyt elgesio taisykl, suteikia jai statymo gali ir kartu traukia j nacionalins
teiss sistem.

Teiskros rys
Atsivelgiant teiss norm krimo bdus, teiskra skirstoma ris.
I. Originalioji teiskra
Tai kompetenting valstybs institucij (parlamento, prezidento, vyriausybs,
ministerij, departament, savivaldybi taryb ar kt.valstybs institucij) krybin
veikla, kuria sukuriama nauja elgesio taisykl teiss norma.
Pagal subjekt originalioji teiskra gali bti:
1. Tautos referendumas - tai tokia teiskros ris, kai pati tauta visuotiniu
balsavimu priima konstitucijos ar konkretaus statymo nuostatas reglamentuoti vidaus
ar usienio politik.

Referendumas yra tiesiogins demokratijos institutas, kurio esm nusako du

pagrindiniai poymiai:
1)

tautos suvereni gali (suprema potestas) tiesioginis pareikimas; ir

2)

priimt akt speciali juridin galia, kuri konkretinama tokiais poymiais:

tik referendumu gali bti keiiamos konstitucijos I skirsnio Lietuvos valstyb

bei XIV skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos;

referendumu priimtos nuostatos ar kitas sprendimas yra galutinis ir

nereikalingas kurios nors institucijos patvirtinimo.;

referendumu priimti sprendimai sigalioja kit dien po paskelbimo;

referendumu priimtos nuostatos gali bti pakeistos ar panaikintos tik

referendumu.

Referendumai gali bti skirstomi :

sprendiamuosius tai tokia tautos valios pareikimo teiskros forma, kai

tauta visuotiniu balsavimu priima statymus ar j nuostatas.

patariamuosius teikiami svarstyti klausimai, apie kuriuos valdios institucijos

siekia suinoti tautos nuomon konkreiu klausimu, kur valstybs institucijos rengiasi
reglamentuoti.

Ratifikacinius kai tauta ireikia pritarim ar nepritarim parlamento

priimtam statymui arba valstybs institucij pasiraytai tarptautinei sutariai.

2. Kompetenting valstybs institucij t.y. deleguota arba galiota

teiskra tai tokia originaliosios teiskros ris, kai kompetentinga
valstybs institucija (pvz.parlamentas) paveda kitai valstybs institucijai
(prezidentui, vyriausybei) ileisti statymo gali turint teiss norm akt. (LR
Konstitucija nenumato deleguotos statym teiskros.)

II Sankcionuota teiskra
Ji nesukuria originalios teiss normos, o tik sankcionuoja (patvirtina) jau egzistuojani
elgesio taisykl, t.y. skelbia j teiss norma ir pareigoja garantuoti jos vykdym
valstybs prievarta.
Sankcionuotos teiskros pavyzdiai gali bti paproi sankcionavimas, religins,
moralins nuostatos. T.y. visuomen t norm pripasta ir ino tik ne kaip teisin. O
kai ji raoma teis, ji tampa teisine.

III Ratifikacin teiskra

Teiskros juridin technika

Teskros juridin technika- tai kalbini ir logini, organizacini priemoni
visuma, kuriomis suformuojamas kokybikas teiss aktas, kai elgesio taisykl
vienareikmikai suprantama adresatui, o teiss akt patogu taikyti praktikai.
Reikalavimai kalbai( tekstas turi bti aikus adresatui( pasiirt daugiau
it)), formai, struktrai
Reikalavimai norminio akto formai:
1. statyme eils tvarka turi bti:
1) statymo pavadinimas;
2) statymo primimo data ir numeris;
3) statymo primimo vieta;
4) statymo tekstas;
5) statym pasiraanio subjekto pareigos, vardas, pavard.
2. Reikalavimai vis kit normini akt formai:
1) teiss akt priimanios institucijos pavadinimas;
2) teiss akto ries pavadinimas; (nutarimas, potvarkis, rezoliucija..)
3) teiss akto pavadinimas (antrat);
4) teiss akto primimo data, numeris, vieta;
5) teiss akto tekstas;
6) teiss akt pasiraanio subjekto (pasiraani subjekt) pareigos, vardas (vardai),
pavard (pavards).
4.
5. Teiss aktas gali turti preambul ir pried lenteli, grafik, plan,
emlapi, schem, sra ir kita.
Reikalavimai akto struktrai:
statymo struktrai:
statym sudaro:
dalys,
skyriai,
skirsniai,
straipsniai.
Visos sudedamosios dalys turi turti pavadinimus .statymo dalys ir skyriai ymimi
romnikais skaitmenimis. Skirsniai ymimi odiais, ireiktais skaitmenimis.
Straipsniai ymimi skaitmenimis i eils. statymo straipsn sudaro: dalys(ymimos
arabikais skaitmenimis su taku) ir dali punktai ( irgi arabikai bet su skliausteliu),
punktai gali bti skaidomi papunkius. Didels apimties kodifikuoti statymai
(kodeksai) prireikus gali bti skirstomi knygas. Atsivelgiant statymo pobd, turin
ir apimt, jame gali bti ne visos sudedamosios dalys.
Reikalavimai kit normini akt struktrai:

Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus

straipsniai, straipsni dalys ir punktai( gali turti ir paunktius)

sudaro

Vyriausybs ir kit valstybs ir savivaldybi institucij ir staig priimamus

teiss aktus sudaro punktai, punkt papunkiai, punkt pastraipos.
Didesns apimties teiss aktas gali bti skirstomas skyrius ir skirsnius,
prireikus skyriai (skirsniai) gali bti skirstomi poskyrius (poskirsnius).

Reikalavimai teiss akto projektui ir jo rengimui

1. Teiss akt projektai rengiami laikantis bendrins lietuvi kalbos norm ir
teiss terminijos. ( teiss aktas turi bti teisingai idstytas gramatiniu ir stiliaus
poiriu, laikantis bendrins lietuvi kalbos norm; teiss akto tekste vartojami 4 ri
terminai, kurie turi bti parinkti)
2. Kai keiiamas teiss akto straipsnis (straipsnio dalis) ar punktas, pateikiama
keiiamo straipsnio (straipsnio dalies) ar punkto nauja redakcija. Kai teiss
aktas pildomas nauju straipsniu (straipsnio dalimi) ar punktu, pateikiama naujo
straipsnio (straipsnio dalies) ar punkto redakcija. Kai teiss akto straipsnis
(straipsnio dalis) ar punktas pripastamas netekusiu galios, nurodomas tas
straipsnis (straipsnio dalis) ar punktas.
3. Kai keiiamame teiss akte keiiama daugiau kaip pus jo straipsni ar punkt,
visas teiss aktas dstomas nauja redakcija.
4. Vienu teiss aktu keiiamas tik vienas teiss aktas.
5. Teiss aktuose pateikiant nuorodas tam tikr statym (iskyrus atvejus, kai
statyme pateikiama nuoroda j pat), turi bti nurodomas visas statymo
pavadinimas.
6. Teiss aktuose pateikiant nuorod kitus teiss aktus, iskyrus statymus,
nurodomi teiss akt primusio subjekto (subjekt) pavadinimas (pavadinimai),
teiss akto primimo data, teiss akto ris, teiss akt primusio subjekto
(subjekt) suteiktas numeris, visas teiss akto pavadinimas.
7. Teiss akte, kuriuo derinamos ir gyvendinamos Europos Sjungos teiss akt
nuostatos, turi bti nurodyti Europos Sjungos teiss aktai pagal Vyriausybs galiotos
institucijos nustatytus reikalavimus.
8. Teiss akt projekt rengimo rekomendacijas tvirtina teisingumo
ministras.

Juridinei teiskros technikai keliami du tikslai:

1)
racionaliai reguliuoti visuomeninius santykius, vengti norminimo sprag, padti
taupiausiomis priemonmis siekti bendrj teiskros tiksl;
2)
formuluoti ir idstyti teiss normas taip, kad j adresatai (asmenys) aikiai
suprast jiems nustatom teisi ir pareig turin bei pobd, taip pat teisinius faktus,
kuri pagrindu tos teiss ir pareigos atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia.
Siekiant i tiksl, teiskros technikos taisykls skirstomos tris ris:
1)
iorinio normini teiss akt tvarkymo taisykls
2)
norminio teiss akto struktrai keliami reikalavimai
3)
teiss norm kalbai keliami reikalavimai.
1. Iorinio teiss tvarkymo taisykls
Iorinio teiss akto apipavidalinimo taisykls, suteikianios jam oficialum
Teiss akte, iskyrus statymus, eils tvarka turi bti:
1) teiss akt priimanio subjekto pavadinimas;

2) teiss akto ries pavadinimas;

3) teiss akto pavadinimas (antrat);
4) teiss akto primimo data, numeris, vieta;
5) teiss akto tekstas;
6) teiss akt pasiraanio subjekto (pasiraani subjekt) pareigos, vardas (vardai),
pavard (pavards).
2. teiss akto struktrai keliami reikalavimai
statym sudaro:
a. dalys
b. skyriai
c. skirsniai
d. straipsniai
Viename teiss norm akte turi bti idstomos tik vienos ries teiss normos.
Teiss aktas turi turti pakankamai apibrt reguliavimo objekt ir bti skirtas
reguliuoti vienarius visuomeninius santykius.
Santykius, sudaranius skirting teiss ak objekt, reguliuoja atskiri teiss aktai.
Teiss norm aktuose:

pirmiau idstomos bendrosios normos, paskui specialiosios, konkretinanios

pirmsias;

pirmiau materialiosios teiss normos, paskui proceso teiss.

3) Teiss norm kalbai keliami reikalavimai.
Nuo kalbos priemoni tikslumo labai priklauso teisinio mstymo aikumas, tikslumas, o
galiausiai ir mogaus teisi gynybos operatyvumas, rezultatyvumas.
Teiss akt projektai rengiami laikantis bendrins lietuvi kalbos norm ir
teiss terminijos. ( teiss aktas turi bti teisingai idstytas gramatiniu ir stiliaus
poiriu, laikantis bendrins lietuvi kalbos norm; teiss akto tekste vartojami 4 ri
terminai, kurie turi bti parinkti)
Formuluojant teiss normas, vartojami trij ri terminai:

Bendrieji neteisiniai terminai, kuriais ymimos ne teiss, o visiems

mokslams bendros svokos (asmuo, valstyb, mogus, pilnametis brolis, sesuo,
pareiga)

Bendrieji teiss terminai tai odiai, kuriais ymimos plaiausios apimties

teiss svokos, vartojami visuose arba daugelyje teiss moksl (statymas, norma,
kodeksas, kalt, paeidimas,teis, teisingumas, teiss paeidimas)

Specials teiss terminai, ymintys teiss svokas, vartojamas tik kai

kuriuose teiss moksluose (netesybos, administracin atsakomyb, ranga, laidavimas,
senatis, plimas, apkalta)
Specials ne teiss terminai- ymintys neteisines svokas, kurios dl savo
pobdio turi bti vartojamos kai kuriuose teiss moksluose ( pvz medicininiai
terminai: liga, sveikata, negalavimas, sunkus, apysunkis, lengvas sveikatos
sutrikdymas)

Kad tinkamai ireikt teisinius nurodymus ir paliepimus terminams keliami

reikalavimai:

Termin vienareikmikumas. Reikalauja, kad teiss normos bt

formuluojamos trumpai, tiksliai ir apibrtai, kad teiss ir pareigos, j atsiradimo,
pasikeitimo ar inykimo pagrindai bt lengvai ir vienareikmikai atpastami,
suprantami, kad odinis teiss norm tekstas nesiskirt nuo logins j prasms.

Teiss terminijos vienov vairiuose teiss norm aktuose teiss terminai

turi bti vartojami ta paia prasme. Termino prasm tai ta svoka (esminiai ymimo
objekto poymiai), kuri terminas ymi. Negalima vienu terminu ymti keli teiss
svok arba keliais terminais vienos svokos. Teiss akte turi bti vartojami
visuotinai teiss moksle ir teiss praktikoje pripainti terminai. Termin tikslumo ir
apibrtumo gali bti siekiama legaliomis definicijomis (definicins normos), kuriomis
yra apibriami terminai, pateikiami j aikinimai, btini teiss akto adresatams.

Santykinis teiss termin pastovumas kaip j vienareikmio suvokimo

slyga. Teiss norm formuluots turi pasiymti tam tikru standartikumu,
gramatiniu vienodumu ir stabilumu. Nauji teiss terminai turi ateiti oficiali teiss
akt terminij per teiss moksl, kur pirmiausia suformuojama, pagrindiama ir
logikai legalizuojama tokio termino prasm teisin svoka.

Teiss kalbos (termin) ekonomikumas. Teiss

naudojant maiausiai kalbos priemoni (odi).

norma

formuluojama

Teiss akto turiniui keliami reikalavimai

a.
b.
c.
d.

Teiss aktas turi atitikti LR Konstitucij ir kitus galiojanius teiss aktus

Teiss akto turinys turi atitikti jo paskirt
Jis turi bti logikas, glaustas ir aikus, neleistini odi sutrumpinimai
Tekste neturi bti nereikaling arba netaisykling odi, odi jungini,
pastab ir dviprasmybi.

Teisin prezumpcija- tai prielaida, pagal kuri teisinis faktas pripastamas tikru, kol
nerodyta kitaip
Prezumpcjos nustatomos:
Kilus teisiniam ginui siekiama teisingai tarp teisinio santykio ali paskirstyti
rodinjimo nat, kad nuo paeidimo nukentjusi teisinio santykio alis turt
palankias slygas apginti paeistas teises
Siekiant utikrinti, kad niekas negalt bti be rimto pagrindo apkaltintas ir
priverstas rodinti tai, ko nra padars
Teisins prezumpcijos suteikia teisiniams santykiams pastovum ir aikum.
Savo ruotu tai palengvina teisi gyvendinim, o ikilus ginams j sprendim
daro paprastesn ir operatyvesn

Normini akt leidybos procesas

Norminio akto rengimas (ileidimas) apima:
(i)
teiss akto paskirties ir rengimo uduoties nustatym;
(ii)
rengjo nustatym (parinkim);
(iii)
teksto parinkim;
(iv)
teksto derinim ir aprobavim;

(v)
(vi)

balsavim (kai akt leidia kolegiali institucija);

pasiraym ir oficial paskelbim.

Normini akt leidybos procesas (jo stadijos) skiriasi pagal tai, koks tai yra aktas ir
kokia institucija (pareignas) j leidia.
statym leidimo iniciatyvos teis:
Seimo nariai
Vyriausyb
Respublikos prezidentas
50 tkst. Piliei, turini rinkim teis
statym leidybos procesas (parlamente) apima ias stadijas:
(i)
(ii)
(iii)
(iv)
(v)
(vi)
(vii)

statym leidybos iniciatyv( seimas, vyriausyb, respublikos prezidentas, 50

tkst. Piliei, turini rinkim teis) ;
statymo projekto rengim;
projekto preliminar svarstym;
projekto derinim (su kitomis institucijomis), reikaling ivad gavim;
projekto papildym ir preliminar aprobavim( projektas pataisomas
atsivelgiant gautas pastabas);
projekto pateikim, svarstym, koregavim ir primim;
statymo pro mulgavim (pasiraym ir oficial paskelbim)

Geros statym leidybos reikalavimai (geros teiskros principai):

(i)
pagrstumas;
(ii)
planingumas;
(iii)
teistumas;
(iv)
demokratikumas (apima ir vieum).