10 seminaras.

SEIMAS, SEIMO NARIO STATUSAS

PARLAMENTO SAMPRATA
Parlamento terminas kildinamas i prancz kalbos odio parlet
kalbti. Terminas parliament, kaip jis suprantamas dabar, pirmiausia
buvo pradtas vartoti Didiojoje Britanijoje. Didiosios Britanijos
parlamentas yra vis iuolaikini parlament pradininkas. Jo atsiradim
lm stambi emvaldi, turting burua, aukiausios dvasininkijos
siekis apriboti karaliaus valdi.
Pagal savo struktr parlamentai gali bti vieneri rm arba dviej
rm. Dviej rm parlamentai atsirado dl to, kad teko derinti
feodalins aristokratijos ir valdi besiverianios buruazijos
interesus: emieji parlamento rmai turjo atspindti buruazijos
interesus, o auktieji rmai tuometins diduomens siekius ir
poreikius.
Bikameralizmas grindiamas tuo, kad kiekvieni parlamento rmai
posdiauja atskirai; jie savarankikai priima sprendimus; vieni rmai
negali kitis kit rm veikl; kiekvieni rmai turi savo veiklos
reglamentus; vien rm narys tuo pat metu negali bti kit rm
nariu. Paprastai dviej rm parlamentai yra federacinse valstybse:
emieji rmai atstovauja visai tautai, o auktieji rmai yra federacijos
subjekt atstovai (federacinis bikamerizmas). Unitarinse valstybse
auktieji rmai paprastai steigiami kaip tam tikra atsvara
emesniesiems parlamento rmams, turint stabdyti ne visada
pamatuotus emj rm sprendimus (funkcionalinis bikameralizmas).
Dviej parlament rmuose statymas laikomas priimtu, jeigu jam
atskirai pritaria abu parlamento rmai. Pirmiausia statymo projekt
priima emieji rmai, o vliau jis perduodamas auktiesiems rmams
svarstyti. Jeigu auktieji rmai nepritaria statymo projektui, i abiej
rm atstov paprastai yra sudaromos derinimo komisijos.
Pagal rmams nustatyt galiojim santyk galima skirti:
Rm lygiateisikumo bikameralizm abu parlamento rmai
turi vienodus galiojimus;
Rm nelygiateisikumo
skirtingi.

bikameralizm

rm

galiojimai

Daniausiai rm galiojimai yra skirtingi, didesnius galiojimus

paprastai turi emesnieji rmai, nes btent jie yra visuotinius bdu
suformuota tautos atstovaujamoji institucija.
Parlamentai yra aukiausios atstovaujamosios institucijos, bet tai
nereikia, jog parlamentai yra aukiausios valdios institucijos. i

valstybs valdia yra aukiausia tik jai priskirtoje srityje, o ne

aukiausia apskritai.
SEIMAS TAUTOS ATSTOVYB
Seimas yra kolegiali valstybs valdios institucija, kuri susideda i
Tautos Atstov, ir kuri priima sprendimus tik po debat, tik bals
dauguma ir atsivelgdama vairias nuomones.
Konstitucijoje tvirtinta Seimo, kaip Tautos atstovybs koncepcija,
grindiama iomis nuostatois:
Seim steigia pati Tauta;
Tauta subjektas, kuriam priklauso suverenitetas ir kuris vykdo
aukiausi suvereni gali, galioja Seim pagal Konstitucijoje
nustatyt galiojim ribas vykdyti statym leidiamj valdi;
Seimas, vykdydamas jam pagal Konstitucij pavestus galiojimus,
negali perengti rib, kurias jam Konstitucijoje nustat Tauta, t.y.
Seim jo veikloje saisto Konstitucija;
Tauta, siekdama utikrinti, kad visos valstybs valdi
gyvendinanios institucijos, taip pat ir Seimas, laikytsi
Konstitucijos, jos nepaeist, Konstitucijoje numato konstitucins
kontrols institucij KT, kuriam paveda priirti ar Seimas,
gyvendindamas
savo
galiojimus,
veikia
nevirydamas
Konstitucijoje jam nustatyt galiojim;
Tautai atstovaujantis Seimas formuojamas demokratini, laisv,
sining rinkim bdu.
PARLAMENTO RAIDA LIETUVOJE
Lietuvoje parlamentas atsirado XV a. antrojoje pusje. Tuo metu esant
reikalus Seim aukdavo LDK kunigaiktis. Atvykti Seim buvo
gvieiami Pon Tarybos nariai, aukti valstybs pareignai,
kunigaikiai ir visi galintys atvykti bajorai. statym leidiamja
institucija Seimas tapo XVI a., taiau jis tik turjo teis pareikti savo
nuomon ar praym kunigaikiui. I svarbesni Seimo sprendim,
priimt XVI a. pamintinas Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), 1566
n. Priimtas Antrasis Lietuvos Statutas formino bajor atstovavim
Seime, Seimas tapo aukiausia statym leidybos ir valstybs valdios
institucija. ATR buvo vienas bendras Seimas, taiau egzistavo ir
Lietuvos Seimai. To meto dokumentuose Lietuvos Seimai vadinami
Vyriausiais Lietuvos suvaiavimais arba Lietuvos konvokacijomis. 1795
m. po III ATR padalijimo parlamentarizmo raida Lietuvoje buvo
nutraukta.

1905 m. lietuviai susirinko Didj Vilniaus Seim, kuriame buvo nutarta

reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje. 1917 m. rugsjo 1823 d. Vilniaus konferencijoje buvo sudaryta Lietuvos Taryba.
Steigiamasis Seimas, irinktas 1920 m., buvo pirmoji tautos atstovyb,
turjusi visos tautos mandat. Nuo 1918 m. iki iol Lietuvos valstyb
turjo dvylika Seim.
SEIMO FUNKCIJOS IR GALIOJIMAI
Parlamento funkcijos ir galiojimai priklauso nuo to, kokia yra valstybs
valdymo forma. Valdi padalijimo teorijoje ir praktikoje prasta iskirti
tam tikras funkcijas, kurias paprastai vykdo tik parlamentai:
Leidia statymus;
Keiia, papildo konstitucijas;
Steigia kitas valstybs institucijas, skiria (dalyvauja skiriant) j
vadovus;
Atlieka parlamentin vykdomosios valdios kontrol;
Tvirtina valstybs biudet;
Ratifikuoja (patvirtina) ir denonsuoja (paskelbia negaliojaniomis)
tarptautines sutartis;
Priima sprendimus paskelbti kar, karo padt, nepaprastj
padt, taip pat sprendimus sudaryti taik;
Gali paalinti i pareig aukiausius alies pareignus, taikant
impymento procedr.
KT yra konstatavs, kad LR Seimas vykdo
demokratins valstybs parlamento funkcijas.

visas

klasikines

Seimas:
svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
leidia statymus;
priima nutarimus dl referendum;
skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir
atleidia j vadovus;
pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro
Pirmininko kandidatrai;
svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir

sprendia, ar jai pritarti;

Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos
ministerijas;
priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru
Pirmininku ar ministru;
skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus
bei i teism pirmininkus;
skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos
pirminink;
skiria savivaldybi taryb rinkimus;
sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt;
tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas;
nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus;
ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos
sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus;

tarptautines

nustato Respublikos administracin suskirstym;

steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
leidia amnestijos aktus;
veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia
mobilizacij ir priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas.
Konstitucijos 67 straipsnyje tvirtint Seimo galiojim sraas nra
baigtinis. Seimas turi teis statymuose nustatyti ir tokius savo
galiojimus, kurie nra expressis verbis nurodyti konstitucijoje, taiau
yra skirti gyvendinti Seimo konstitucinms funkcijoms. Kitaip tariant,
Seimas turi ir numanomus galiojimus (KT doktrina).
SEIMO STATUTO KAIP TEISS AKTO YPATUMAI
Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo Statutas, jis turi
statymo gali. Pagal Konstitucij tik Seimas turi galiojimus
savarankikai nustatyti savo struktr ir darbo tvark, iuos
galiojimus negali siterpti jokia kita valstybs valdios institucija (KT
doktrina). Seimo statutas nra statymo formos teiss aktas pagal
Konstitucij jis turi statymo gali, bet neturi statymo formos. Todl jis
priimamas, keiiamas ar papildomas ne statymu, bet Seimo Statutu ir
j pasirao Seimo Pirmininkas.
Postatyminiai teiss aktai negali prietarauti Seimo Statutui. Jeigu
atsitikt taip, kad statyme ir Seimo statute bt nustatytas skirtingas
ir tarpusavyje konkuruojantis teisinis reguliavimas, turt bti

vadovaujamasi bendromis tos paios galios teiss akto norm taikymo

taisyklmis.