Vilniaus universiteto teiss fakulteto

Vieosios teiss katedra

Ulos ekutyts,
II kurso students

kursinis darbas
1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija ir jos reikm 1791 m. Pranczijos
Konstitucijai

Vadov: Lekt. dr. Lina Grikevi

Vilnius
2015

TURINYS

vadas............................................................................................................................... 2
1.

PRANCZIJOS TEIS IKI XVIIIa. ................................................................ 3

1.1.

Karali takos teisei didjimas ....................................................................... 3

1.2.

Absoliutizmo pradia ..................................................................................... 4

2. MOGAUS IR PILIEIO TEISI DEKLARACIJOS ATSIRADIMO

PRIELAIDOS ............................................................................................................. 6

3.

4.

2.1.

Absoliutizmo kriz ......................................................................................... 6

2.2.

Luomin santvarka. Treiojo luomo teisin padtis ...................................... 7

2.3.

kio ir finans kriz ...................................................................................... 8

2.4.

Didioji Pranczijos Revoliucija ................................................................... 9

2.4.1.

Generalini luom suaukimas ............................................................... 9

2.4.2.

Bastilijos turmas. Revoliucijos eiga ................................................... 10

2.4.2.

Didiosios Pranczijos revoliucijos rezultatai ir reikm ..................... 11

MOGAUS IR PILIEIO TEISI DEKLARACIJA .................................. 14

3.1.

mogaus ir pilieio teisi deklaracijos nuostatos ........................................ 14

3.2.

Idjos, dariusios tak mogaus ir pilieio teisi deklaracijos turiniui ....... 18

3.2.1.

JAV nepriklausomybs deklaracija ...................................................... 18

3.2.2.

Denisas Didro (pranc. Denis Diderot) .................................................. 19

3.2.3.

Volteras (pranc. Voltaire) ..................................................................... 21

3.2.4.

anas akas Ruso (pranc. Jean-Jacques Rousseau) ............................. 22

1791m. PRANCZIJOS KONSTITUCIJA .................................................... 24

4.2. mogaus ir pilieio teisi deklaracijos taka Pranczijos Konstitucijai .......... 24
4.3. Konstitucijos preambul .................................................................................. 25
4.4. Konstitucijos turinys ir pagrindiniai principai ................................................. 26
4.5. Konstitucijos reikm....................................................................................... 28

Ivados ........................................................................................................................... 30
Literatros sraas ....................................................................................................... 31

vadas
Gyvendami iuolaikiniame pasaulyje, danai mes net nesusimstome apie kertinius tokio
modernaus gyvenimo aspektus, itakas. odiai laisv, moni lygyb prie statymus,
valdi padalijimas dabar atrodo savaime suvokiami dalykai. Taiau labai svarbu yra
isiaikinti i demokratini princip pamat atsiradim, nes pasaulio valstybs toli grau
ne visuomet buvo paremtos mogaus teisi ir laisvi puoselejimo idjomis. Tok Europos
valstybi teisin bei politin modernjim lm viena i konstitucionalizmo pradininki
Europoje ir visame pasaulyje Pranczija.
Pranczijos kelias nuo absoliutizmo link konstitucinio valdymo istorijoje paymtas
kaip vienas rykiausi politini proces pasaulyje. Jau XII a. Pradjusi augti karali taka
teisei, politikai ir kitoms gyvenimo sritims, ne vien imtmet vystsi kol galiausiai
pasiek absoliutins monarchijos virn. Tai iprovokavo masin pasipiktinim, kuris
virto demokratinius principus knijaniu teiss aktu mogaus ir pilieio teisi
deklaracija.
1789 m. rugpjio 26 d. priimta Deklaracija pradta odiais: ,,Prancz tautos
atstovai, kr Nacionalin susirinkim ir manydami, jog tik moni tamsumas bei visikai
nepaisomos mogaus teiss yra pagrindins visuomens nelaimi ir vyriausybs yd
prieastys, nutar ikilmingoje deklaracijoje idstyti prigimtines, neatimamas ir ventas
mogaus teises.1. i deklaracija tvirtino ne tik moni teises ir laisves bei pilieiams
valstybs suteiktas teises, bet ir tautos suvereniteto idjas, konstitucins santvarkos
principus. Jau 1791 m., mogaus ir pilieio teisi deklaracija gavo svarbiausio valstybs
statymo pavidal jos nuostatomis buvo paremta pirmoji Pranczijos Konstitucija.
Taigi io darbo pagrindinis objektas mogaus ir pilieio teisi deklaracija. Tiklsas parodyti Pranczijos, konstitucija grsto valstybs valdymo pirmtaks, teisin keli nuo
absoliutizmo iki konstitucins monarchijos, pabriant mogaus ir pilieio teisi
deklaracijos svarb. Remdamiesi teiss istorijos mokomaja literatra, giliau pavelgsime
laikus iki Deklaracijos atsiradimo, siekant iki galo atskleisti jos idj aknis bei
atsiradimo prieastis. Pasitelkiant teiss aktais (1789 m. mogaus ir pilieio teisi
deklaracija ir 1791 m. Pranczijos Konstitucija), kai kuri teisinink straipsniais bei
knygomis, bus atskleidiamas Deklaracijos turinys, analizuojama 1791 m. Konstitucija
bei idjos, turjusios takos iems mogaus ir valstybs harmonijos simboliams.

1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, VASILIAUSKAS,V. Usienio teiss istorijos

chrestomatija (mokomoji knyga), VU leidykla, 1999
1

1. PRANCZIJOS TEIS IKI XVIII a.2

Nuo Pranczijos valstybs susikrimo iki pat Didiosios Pranczijos revoliucijos, ioje
valstybje teis susidjo i daugybs teiss sistem, kurios buvo skirtos arba tam tikriems
socialiniams sluoksniams (dvasininkams, bajorams, pirkliams ir pan.), arba koki nors
konkrei, danai nedideli teritorijos dali gyventojams.
Plaiausiai paplitusiu ir vienu svarbiausi Pranczijos teiss altiniu X-XI a. buvo
paproiai (vadinami kutiumais). Region paproi skirtingumas rodo paproi teiss, o
kartu ir paios feodalins visuomens, susiskaldym, kuris trukd kurtis bendrai
nacionalinei valstybei. Tokia padtis pati savaime reikalavo grieesnio, vieningo valdymo
ir tai buvo puiki proga augti karaliaus valdiai ir galiausiai virsti neribojama. Taigi, iame
skyriuje bus bandoma nuosekliai iaikinti teisinius karali valdios augimo ypatumus,
kad bt aikiai suprasta, kodl ir kam prieinantis atsirado pirmasis demokratiniais
pagrindais paraytas dokumentas Pranczijoje mogaus ir pilieio teisi deklaracija.
1.1. Karali takos teisei didjimas
XII a. Pranczij valdiusiems karaliams Liudvikui VI ir Liudvikui VII pavyko iek tiek
iplsti teritorij bei patobulinti valdymo ir teiss institucijas. Dl to m stiprti karaliaus
valdia, o valdant iems monarchams po truput pradjo atsigauti karali teiss akt,
kuriems reikjo stambij feodal pritarimo, leidyba. Nuo tada vis svarbesniais teiss
altiniais darsi karali leidiami vairios reikms teiss aktai.
Pirmuoju didiuoju Pranczijos karaliumi tapo Pilypas II Augustas, jis buvo pirmasis
Pranczijos karalius aktyviai ir reguliariai leids teiss aktus.
Nuo XIII a. Pranczijos karali aktai jau akivaizdiai brovsi anksiau galiojusi
teis ir j keit. Itin rykus pavyzdys 1258 m. Liudviko IX aktai, apriboj feodal karus
aplink karaliaus domen ir apskritai udraud kariauti paiame domene. ie aktai taip pat
iplt karali teis kaldinti monetas visai aliai, udraud teismo dvikovas, ved
grietesn miest kontrol ir kt.
Laikui bgant, imta pripainti, kad karali aktai, kuriems pritar vasalai, yra privalomi
ir juos priimant nedalyvavusiems feodalams. Dar vliau, karaliaus teiss aktams priimti
nebereikjo netgi vasal sutikimo.

Visoje 1 dalyje remtasi: MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998

Vis dlto, ie teiss aktai, labai vairs turinio atvilgiu, buvo svarbus veiksnys
mginant sukurti bendr nacionalin teis. Pranczijos gyvenimas jau negaljo be to
isiversti, nes paproiai buvo per daug vairs, ne formalizuoti, danai prietaringi ir
turjo daug sprag.
Stiprjant karaliaus galiai, jo vietiniai atstovai rpinosi vairiomis teiss sritimis
sprsdavo svarbiausias baudiamsias bylas, kontroliavo mokesi, rinkliav ir teismo
baud surinkim bei priirjo, kad pinigai laiku patekt karaliaus id. Tad jie
suvaidino svarb vaidmen stiprinant finansin karali valdi. Tuo tarpu centre
funkcionav karali teismai, kuriems pirmininkavo pats karalius, o teisjais jo buvo
kvieiami stambieji feodalai ir karnos pareignai, veik nereguliariai ir nesprend daug
byl.
Pranczijos karaliai vertino romn teis ir jos taikymo pltim irjo kaip vien i
priemoni savo valdiai stiprinti. Todl romn teise buvo remiamasi vis daniau, o dl
Pranczij i Italijos besiskverbiani glosatori (Teistyrinink, komentavusi romn
Civilins teiss svad (Corpus Iuris Civilis), jie tekstuose raydavo pastabas,
paaikinimus (glosas, glossae) dl svok, paralelini tekst viet) idj, i teis dar
labiau iplito ir sustiprjo, tapo pripainta bendra visai Pranczijos teritorijai teise.
1.2. Absoliutizmo pradia
XV-XVI a. Visuomenje pradtos platinti pairos apie karaliaus suverenum ir neribot
jo valdi. Didiul vaidmen teorikai grindiant tokias pairas suvaidino vadinamoji
legist mokykla. Pasak legist, pats karalius ess aukiausia ir nekontroliuotina valdia,
todl jis savo valia gals leisti statymus ir gyvendinti teisingum. Didiausiu legist
nuopelnu laikoma tai, kad, stengdamiesi savo pai ikelta ir suformuluota suvereniteto
samprata pateisinti absoliutin karaliaus valdi, jie rpinosi atgyvenusiais paproiais
tebesiremiani tvark valstybje pakeisti statym nustatyta tvarka, kartu ikeldami
teiss viepatavimo idj. Tokios teorijos reng dirv visikai karaliaus laisvei statym
leidybos srityje tvirtinti.
Nordamas dar labiau sustiprinti savo pozicijas, karalius sisdavo provincijas savo
atstovus, kurie galiausiai ten tapdavo nuolatiniais pareignais, inspektuojaniais teismus,
finansus, miest administracij. Per iuos atstovus karaliai visikai neutralizavo feodal
tak ir savo rankose sugebjo sutelkti vis valdi ne tik centre, bet ir kitose vietose.
sigaljo absoliutin monarchija.

Karalius pats msi reglamentuoti valstybs ekonomin politik, mokesius, sprsti

kitus svarbiausius valstybs reikalus ir visa tai reik savo paties leidiamuose teiss
aktuose. Kadaise karaliaus galias vars Paryiaus parlamentas, praktikai nebeturjo
takos: Liudviko XIV pastangomis parlamentas privaljo karaliaus akt pirmiausia rayti
registrus ir tik paskui galjo monarchui duoti nurodymus dl akto turinio.
Pranczijos teiss raidai didels reikms turjo vadinamieji didieji ordonansai,
sistemin teiss normas, sudaranias svarbiausius teiss institutus. ie ordonansai
kodifikavo kai kurias teiss sistemos dalis, tapo statymais, galiojaniais visoje
Pranczijos teritorijoje, o vliau, modifikuoti, netgi perjo iuolaikinius kodeksus.
Teiss reformos Pranczijoje buvo vykdomos iki pat Didiosios Pranczijos revoliucijos,
po kurios ios valstybs absoliutizmui atjo galas, o paios revoliucijos kov vainikavo
visikai kitoks, to meto Pranczijai nebdingas teiss aktas mogaus ir pilieio teisi
deklaracija.

2. MOGAUS

IR

PILIEIO

TEISI

DEKLARACIJOS

ATSIRADIMO

PRIELAIDOS
mogaus ir pilieio teisi deklaracijos atsiradim lm daugelis veiksni, skatinusi
Pranczij ir jos gyventojus kovoti u savo teises ir laisves. XVIII a. antroje pusje
Pranczijos teisin, politin bei socialin padtis buvo labai kebli ir atri. Valstybs
susiskirstymas luomus perengia visas ribas treiasis luomas praktikai beteisis,
kadaise valstieiams suteikta asmens laisv vis dlto nepadar j savo emi savininkais.
Senjorams priklaus daugiau kaip pus karalysts emi, bajorai u em, kuria naudojosi
valstieiai, reikalavo duokls pinigais ir produktais. Valstieiai turjo mokti papildomus
mokesius u naudojimsi malnu, vynuogi spaudyklomis, duonos kepyklomis.3
Absoliutizmas klestjo, karalius turjo neribot valdi ir vald padedant ministrams.
Kadangi, kaip jau minta, luom atstov susirinkimas Generaliniai luomai nebuvo
susirink nuo pat XVI a., valdant Liudvikui XIV dar labiau sustiprjo karaliaus valdia.
Jis, nordamas pabrti savo absoliui valdi, kart pasak: Valstyb tai a. Didel
reikm alies valdyme gijo dvarikiai, kurie Liudvik XIV pramin Karaliumi-Saule.4

2.1. Absoliutizmo kriz

Klestintis Pranczijos absoliutizmas pradjo varyti alies raid. Karaliaus dvaro
prabangai reikjo milinik ilaid. Atjus valdi Liudvikui XV, valstybs reikalams
buvo skiriama ypa maai dmesio. Be karaliaus ilaidavimo, valstyb taip pat sekino
nuolatiniai karai. 1733 m. kilo Lenkijos pdinistysts karas ir Pranczija kovojo su
Austrija. Kariaujant nebuvo siverima Nyderlandus, o Didioji Britanija buvo neutrali,
tad Austrija kovojo viena prie Ispanijos-Pranczijos sjung ir buvo sutriukinta. Po
dvej met prasidjo Austrijos pdinysts karas ir jame vl dalyvavo Pranczija.5
Absoliutizmo kriz taip pat rod mokesiai bei piliei dalyvavimas valstybs
valdyme. Mokesiai visu svoriu spaud valstieius, tuo tarpu stambioji bajorija tiesiogini
mokesi iviso nemokjo. Tik dvasininkija ir bajorija galjo uimti auktas pareigas
valstybje ir dalyvauti jos valdyme. Svarbu pabrti, jog i luom atstovai sudar netgi
maiau nei 2% vis alies gyventoj.6

http://istorijai.lt/absoliutizmo-krize/
Ibid. [3]
5
Ibid. [3]
6
Ibid. [3]
4

2.2. Luomin santvarka. Treiojo luomo teisin padtis

Pranczij stipriai stm revoliucij jos gyventoj nelygiateisikumas visuomens
suskirstymas luomus. Vieni luomai akivaizdiai turjo daugiau teisi nei kiti, visuomen
buvo susiskaldiusi. Taigi i to, kas jau aptarta matome Pranczija buvo susiskaldiusi
vairiais aspektais teisiniais, teritoriniais, visuomeniniais.7
Aukiausiai esantis buvo dvasininkijos luomas. Katalik banyiai ir vienuolynams
priklaus daugiau kaip deimtadalis Pranczijos emi, kurias ji inuomodavo u pinigus.
Dvasininkijos rankose susikaup didiuliai turtai, taiau mokesi ji nemokjo. Taiau
tokia padtis nereik, kad visi dvasininkai gyveno labai pasituriniai. Pagrindin pajam
dalis atitekdavo auktiesiems bajor kilms dvasininkams: vyskupams, prelatams,
abatams. Tuo tarpu parapij kunigai miestiei ir valstiei sns gaudavo kuklias,
netgi menkas pajamas.8
Labai nevienalytis buvo bajor luomas. Kai kurie i j steig manufaktras ir kasyklas,
usiimdavo finansinmis operacijomis. ie bajorai drauge su treiuoju luomu siek
permain visuomenje. Taiau j buvo maai, nes kilmingieji bajorai pramonin ir
prekybin veikl laik negarbinga. Dauguma bajor prieinosi paangioms permainoms ir
siek isaugoti savo privilegijas. Vis dlto dalis bajorijos ir dvasininkijos revoliucijos
ivakarse palaik treij luom.9
Treiajam luomui priklaus visi Pranczijos gyventojai nuo valstieio iki stambaus
bankininko ir manufaktr savininko. Pagrindin vaidmen treiajame luome vaidino
buruazija, kuri buvo nepatenkinta esama santvarka Pranczijoje.
Ikilusi buruazija siek verslo laisvs ir galimybs dalyvauti valstybs valdyme.
Susidariusia padtimi buvo nepatenkinti ir miestieiai. Tredal miesto gyventoj sudar
nevienalyt smulkioji buruazija: amatininkai, cech meistrai, nedideli dirbtuvli
savininkai. Taiau miest gyventoj daugum sudar laisvai samdomi darbininkai.10
Treiojo luomo stiprjim taip pat lm rinka iaurs Amerikoje. Jis vietsi,
reikalavo esmini valstybs ir visuomens pertvarkym, laikydamas tuometin santvark
neatitinkani mogaus prigimties ir proto. Treiojo luomo propaguojami laisvs, lygybs
ir brolybs kiai masino plaiuosius gyventoj sluoksnius. Taigi treiasis luomas, dar
visai neseniai buvs praktikai beteisis, pradeda stiprti. inoma, ir toliau slegiamas
milinik mokesi natos, is luomas pradeda garsiai kalbti apie prigimtines mogaus
MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998
http://istorijai.lt/absoliutizmo-krize/
9
Ibid. [8]
10
Ibid. [8]
7
8

teises ir laisves, kurios visai netrukus bus uraytos mogaus ir pilieio teisi
deklaracijoje ir galutinai teisintos 1791 m. Konstitucijoje.11
2.3. kio ir finans kriz
XVIII a. vid. Pranczija pateko sunki finans kriz. Liudviko XVI valdymo pradioje
generalinis finans kontrolierius A. Tiurgo pareng plai reform program, kuri turjo
pagerinti kio bkl ir sustiprinti finansin valstybs padt. A. Tiurgo tarp provincij
ved laisv prekyb grdais, panaikino viduramikas cech privilegijas, sumaino
valstybje gerai apmokam pareigybi skaii, palengvino valstiei prievoles. Lygia
greta imtas sprsti to meto Pranczijai labai aktualus agrarinis klausimas, ileidiant
dekret ,,Dl feodalini teisi ir privilegij panaikinimo. Taiau jis, deja, neisprend
vis sudting kaimo problem: nuo pagrindini feodalini prievoli, pavyzdiui,
duokls natra, lao ir panaiai, valstieiai buvo atleidiami tik u isipirkim, tik
isimoktinai jie tegaljo gauti ems. Neatlygintinai buvo panaikinamos tik tokios
privilegijos, kurios ir taip nebeturjo reikms, pavyzdiui, dvarinink privilegijos auginti
balandius ir triuius, mediokl ir kai kurios kitos.12
Tokios A. Tiurgo pradtos reformos sukl dvasininkijos ir bajorijos pasiprieinim.
Isigandusi reformos pasekmi, valdanioji virn privert karali paalinti A. Tiurgo i
uimam pareig. Be to, reformoms buvo pasirinktas netinkamas laikas. Tais metais
alyje uderjo menkas derlius. Pavasar Paryiuje minios moni pradjo plti sandlius
ir kepyklas. Valstybs padt band gerinti generalinis finans kontrolierius . Nekeras.
Jis sil karaliui sumainti dvaro ilaidas, sukurti provincij susirinkimus, sumainti
valstiei mokesius. Taiau . Nekero reformoms aktyviai pasiprieino Marija
Antuanet (karaliaus mona), karaliaus broliai ir bajorija.13
Revoliucijos ivakarse ypa sunki padtis susidar dl menko derliaus. alyje trko
grd, pakilo duonos kainos. Tokioje situacijoje tapo nebemanoma i valstiei ispausti
didesni mokesi, o bankininkai nebedav karaliui nauj paskol. 1788 m. rugpjio
mn. Liudvikas XVI paskelb nutarim dl Generalini luom suaukimo.14

MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998

http://istorijai.lt/absoliutizmo-krize/
13
Ibid. [12]
14
Ibid. [12]
11

12

2.4. Didioji Pranczijos Revoliucija

Didioji Pranczijos revoliucija tai laikotarpis, pakeits ne tik Pranczijos, bet ir visos
Europos gyvenim. Tai buvo naujos, demokratins, eros pradia. Absoliutizmas,
finansin kriz, vietj idjomis paremtas treiojo luomo sujudimas lm milinikos
kovos pradi. Kovos u mogaus ir pilieio teises.15
2.4.1. Generalini luom suaukimas
Kai Liudvikas XVI spaudiamas gyventoj pagaliau ryosi 1788 m. vl sukviesti
generalinius luomus, jis jau nebegaljo ignoruoti ypa paatrjusios Pranczijos padties,
buvo metas imtis kardinali reform. Negaldamas neatsivelgti ir vykusius
visuomens raidos poslinkius, ypa pasireikusius treiojo luomo sustiprjimu ir jo takos
padidjimu, karalius paskelb apie treiojo luomo deputat skaiiaus Generaliniuose
luomuose padvigubinim.16
kart Generalini luom rinkimai vyko 1789 m. pavasar, Karaliaus dekreto dl j
suaukimo pasirodymas sukl didel visos visuomens, ypatingai treiojo luomo, politin
aktyvum.
Generaliniai luomai buvo atidaryti 1789 m. gegus 5 d., ir ia dar nieko revoliucinio
nebuvo. Taiau deputatai, uuot m svarstyti klausimus, dl kuri karaliaus buvo
sukviesti, kartai msi procedrini reikal. J esm sudar tai, kad privilegijuot luom
bajorijos ir dvasinink deputatai, laikydamiesi senosios tvarkos, kuriai esant luomai
posdiaudavo skyrium ir nutarimus priimdavo remdamiesi taisykle, kad kiekvienas
luomas turi vien bendr bals, ir kart gegus 6 d. susirinko posdiauti atskirai. Tai,
suprantama, netenkino treiojo luomo, nes senoji tvarka nebt leidusi jam pasinaudoti jo
deputat skaiiaus padidinimu. Priversti rinktis skyrium nuo likusi deputat, jie penkias
savaites audringai protestavo ir reikalavo bendr posdi bei asmeninio balsavimo. Taip
pat Treiojo luomo atstovai reikalavo apriboti karaliaus valdi, panaikinti feodalines
prievoles, skirti mokesius privilegijuotiems luomams. Tuo metu mieste jau vyko suirut
- kilo badaujani beturi riaus, kaimuose valstieiai upuldavo senjor pilis,
atsisakydavo mokti mokesius.17

15

http://didziojiprancuzijosrevoliucija.weebly.com/kuo-reikscaronminga-pranc363zijos-did382iojirevoliucija.html
16
MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998
17
Ibid. [16]

Treiojo luomo reikalavimai nebuvo patenkinti, taigi 1789 m. birelio 17 d. jie

pasiskelb savarankika institucija Nacionaliniu susirinkimu. Siekdamas apsidrausti nuo
pavojaus u nepaklusnum bti karaliaus paleistas, Nacionalinis susirinkimas kartu
prim nutarim, kad esantys valstybje mokesiai, kaip statymo nenustatyti ir todl
neteisti, gyventoj mokami tik iki posdiauja Nacionalinis susirinkimas; pastarj
paleidus, gyventojai nuo mokesi mokjimo atleidiami. Pranczijos gyventojai plaiai
parm Nacionalin susirinkim.18
Karaliui, inoma, jis nebuvo priimtinas, taigi Birelio 20 d., karaliaus nurodymu
patalpa, kurioje posdiavo Nacionalinis susirinkimas, buvo udaryta remontuoti. Taiau
rad kit susirinkim viet, nariai pareik, jog neisiskistys tol, kol nebus parengta alies
konstitucija.
Garsas apie vykius Versalyje pasklido po vis Pranczij. Liudvikas XVI treiojo
luomo

nutarimus paskelb negaliojaniais. Versalyje buvo sutelkta kariuomen, taiau

Liudvikas XVI neidrso panaudoti jgos. Daliai dvasininkijos ir bajorijos deputat

prisijungus prie treiojo luomo, Nacionalinis susirinkimas liepos 9 d. pasiskelb
Steigiamuoju susirinkimu, kurio pagrindinis tikslas buvo parengti ir priimti konstitucij.19
2.4.2. Bastilijos turmas. Revoliucijos eiga
Liudvikas XVI, spaudiamas rm diduomens, ryosi perversmui. Apie Paryi ir
Versal vl buvo pradta telkti kariuomen, turjusi ivaikyti Steigiamj susirinkim.
tamp Paryiuje sukl ir populiaraus finans kontrolieriaus Z. Nekero atleidimas i
uimam pareig. Gatvse prasidjo susirmimai su kariuomene. Treiojo luomo atstovai
kreipsi pagalbos miesto varguomen, kuri buvo pravardiuojama sankiulotais. Liepos
14 d. ryte, pasklidus gandui, kad nemaai ginkl nugabenta Bastilijos tvirtov, didiul
minia puol prie Bastilijos. i tvirtov - kaljimas buvo karaliaus savivals ir
absoliutizmo simbolis. Apsupusi Bastilij, minia pradjo derybas su tvirtovs
komendantu de Lone, taiau jos buvo neskmingos. Po trumpos kovos Bastilij pavyko
uimti. is vykis turjo milinik politin reikm skelb revoliucijos pradi ir
absoliutizmo pabaig. Kai vakare hercogas Liankuras karaliui prane ini apie
Bastilijos pamim, Liudvikas XVI pareik: Bet juk tai maitas. Tai ne maitas, js
didenybe, tai revoliucija, atsak hercogas. Um Bastilij, sukilliai sugriov
tvirtov iki pamat.20
MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998
Ibid. [18]
20
http://istorijai.lt/revoliucijos-pradzia-2/
18
19

10

Liepos ir rugpjio mnesiais valstiei sukilimai apm visa al. Sukilliai

ivaikydavo karaliaus valdininkus, naikino dvarus, atsisakydavo atlikti savo prievoles
dvarininkams. Sankiulotai reikalavo ne tik miest valdymo reformos, bet ir duonos.
Alkani beturiai pl grd bei milt sandlius, neretai upuldavo ir nusiaubdavo
turtuoli namus. Riaus apm ir daugel kaim. Valstieiai griebsi dalgi, aki,
spragil. Jie upuldavo senjor pilis ir vienuolynus. Dokumentai, kuriuose buvo
suraytos feodalins valstiei prievols, buvo deginami lauuose. Dideli valstiei
maitai siliepsnojo Ryt Pranczijoje ir iaurinje alies dalyje. Dvarininkams prasidjo
didiosios baims dienos.21
Liaudies veiksmai Steigiamj susirinkim privert imtis ryting veiksm. 1789 m.
rugpjio 4 d. Steigiamasis susirinkimas panaikino senjor mediokls, teismo bei kai
kuri prievoli rinkliav teises. Dvasininkija atsisak deimtins, o treiajam luomui
buvo panaikinti apribojimai uimti pareigas valstybs administracijoje ir kariuomenje.
Taiau pagrindins senjor prievols iliko. Valstieiai turjo senjorui mokti duokl u
naudojimsi eme, kuri galjo bti ipirkta, taiau ipirkimo slygos valstieiui buvo
nepalankios. Taip nutiko todl, kad treiojo luomo atstov Steigiamajame susirinkime
daugumai neuteko ryto ir drsos sutelkti valdi savo rankose. Jie veriau buvo link
blokuotis su tais feodaliniais elementais, kurie pritar karaliaus valdios ribojimui. i
politini jg idealas buvo santvarka, kuri Anglijoje 1689 m. buvo teisins Teisi
bilis.22
2.4.3. Didiosios Pranczijos revoliucijos rezultatai ir reikm
Nors revoliucijos paskutinieji etapai truko iki pat 1794 m., bet jos sukelti reikmingi
valstybs pokyiai jau buvo matyti gerokai anksiau.
Po 1789 m. liepos 14 d. absoliutizmas nustojo egzistavs. Aukiausia valdia
priklaus jau ne karaliui, o Steigiamajam susirinkimui. Jo deputat dauguma, tarp j ir
valstiei veiksm bauginti bajorai, 1789 m. rugpjio mn. balsavo u luom skirtum
ir kai kuri feodalini valstiei prievoli panaikinim, o to paties mnesio 26 d.
mogaus ir pilieio teisi deklaracij.23
Steigiamasis susirinkimas mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje suformulavo
pagrindinius bsimosios konstitucijos principus. i deklaracija skelb luom lygyb.
Socialiniai skirtumai buvo laikomi natraliu dalyku, kaip ir privatin nuosavyb.
21

http://istorijai.lt/revoliucijos-pradzia-2/
MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998
23
Ibid. [22]
22

11

Deklaracijoje buvo teigiama, kad kiekvienos valdios altinis yra tauta, taiau statymai
yra visiems vienodi. Buvo paskelbta odio, spaudos bei religini nuomoni laisv.
Deklaracijos idjos trumpai buvo ireiktos kiu Laisv, lygyb, brolyb, atsiradusiu
netrukus po jos primimo.24
Steigiamasis susirinkimas, prims mogaus ir pilieio teisi deklaracij, ts alyje
pradtus pertvarkymus. Banyios ems buvo paskelbtos valstybs nuosavybe, jas
pradta pardavinti. Tiesa, kilo klausimas, kaip tok nusavinim suderinti su privatins
nuosavybs nelieiamumu. Ieit rado persimets revoliucijos pus vyskupas Taleiranas.
Jis iaikino, kad Banyios turtas nra dvasininkijos nuosavyb, jis i esms priklauso
tautai. i, skirdama tam tikras las dvasinink ilaikymui ir labdarai, turi teis paimti
Banyios turto pertekli neatidliotiniems alies reikalams.25
1789 m. lapkriio mn. Steigiamasis susirinkimas prim visos banytins nuosavybs
perdavimo tautai statym. Greitai prasidjo banyi ir vienuolyn dvar ipardavimas.
Tai igelbjo id nuo visiko bankroto ir drauge pagausino kart revoliucijos alinink.
i reforma sudav galing smg Katalik banyiai. Be to, buvo sulygintos protestant,
yd bei katalik teiss.26
Revoliucijos metu netgi atsirado vadinamoji revoliucijos laikotarpio teis (pranc. Droit
intermediaire). Tai yra teis, kuri kaip jokia kita teisper kelet met visikai sugriov
visa paveldta socialin tvark. Absoliutins monarchijos valdymo forma, karaliaus,
aristokratijos, dvasininkijos ir teisj oligarchijos egzistavimas, senas teritorinis alies
suskirstymas provincijas, feodalin ems valdymo sistema, teism ir mokesi sistema
visi ie institutai per trump laik buvo visikai sunaikinti. j viet atjo vietimo
laikotarpio visuomens modelis, kur sukr ymiausi t laik vietjai (Voltaire,
Rousseau, Montesquieu). mogus nebestovi prie luomines grupes, o tik prie valstyb,
kuri yra pareigota ilaisvinti piliet nuo paveldt feodalini, banytini, eimynini,
korporacini ir luomini sipareigojim bei autoritet ir suteikti jiems visiems lygias
teises.27
Taip pat padaugja moni, gaunani pajam ne i ems kio, bet i verslo,
prekybos. Banytin valdia galutinai prarado savo monopol visuomens dvasiniam
gyvenimui. Principai, suformuluoti mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje, tapo
demokratins valdymo sistemos pagrindu. iuolaikin atstovaujamoji demokratija i

24

http://en.wikipedia.org/wiki/Declaration_of_the_Rights_of_Man_and_of_the_Citizen
http://istorijai.lt/revoliucijos-pradzia/
26
Ibid. [25]
27
ZWEIGERT, K.; KOTZ, H. Lyginamosios teiss vadas, Vilnius: Eugrimas, 2001
25

12

revoliucijos paveldjo visuotin rinkim teis, politini srovi skirstym kair ir dein,
konstitucin atsiribojim tarp valdios atak.28
Taiau svarbu paminti, kad Didioji Pranczijos revoliucija tai ne vien laisvs bei
teisingumo triumfas. Neatskiriamas jos bruoas iaurus stichinis ir organizuotas teroras,
kurio aukomis tapo ne tik revoliucijos prieai. Revoliucijos pradioje tai buvo jauiama
tik teisje dl kartligiko aktyvumo statym leidyboje buvo perdedamas
individualistinis radikalizmas civilins teiss srityje. Bet vliau teroras jau tvyrojo visur
1793 m. pamusi valdi, Robespjero vadovaujama jakobin grupuot negailestingai
naikino visus politinius varovus.29 Taiau toks elgesys yra gana lengvai suvokiamas,
pagalvojus apie tai, kokioje valstybje gyveno revoliucionieriai. Jau aptartas
absoliutizmas bei priespauda greiiausiai ir imok revoliucijos dalyvius kovoti ginklu.
Vis dlto ie iaurumai toli grau nenublokia revoliucijos metu pasiekt pergali ir
naudos Pranczijai. Steigiamojo susirinkimo nuostatos ir principai, pakeit visos
valstybs politin bei socialin gyvenim, buvo prasminti mogaus ir pilieio teisi
deklaracijoje.

28
29

ZWEIGERT, K.; KOTZ, H. Lyginamosios teiss vadas, Vilnius: Eugrimas, 2001

KARLAILIS, T. Pranczijos revoliucijos istorija, Vilnius: Mintis, 1992

13

3. MOGAUS IR PILIEIO TEISI DEKLARACIJA

Paiame Didiosios Pranczijos revoliucijos kartyje, kupini laisvs ir lygybs valstybje
idj, revoliucijos aktyvistai Steigiamojo susirinkimo nariai, 1789 m. rugpjio 26 d.
prim mogaus ir pilieio teisi delaracij.
Deklaracija, kvpta Europos vietj bei JAV nepriklausomybs deklaracijos, pabr
prigimtini mogaus teisi svarb, asmens laisvs suvokim, vis moni lygyb prie
statymus. ie principai yra sudedamoji dalis daugelio demokratini valstybi konstitucij
iki i dien.
mogaus ir pilieio teisi deklaracija buvo paremta pasaulietine prigimtins teiss
koncepsija, kuri atribojo teis nuo banyios ir religini autoritet. Tai rod visuomens
nepasitenkinim ne tik karali, bet ir banyios politika, kuri stipriai var Pranczijos
pilieius itisus amius. Deklaracijoje akivaizdiai pasakyta, jog mogus yra laisvas
daryti visk, kas nepaeidia kito mogaus laisvs. ia nuostata btent bandoma
nusikratyti absoliutizmo grandini.30
Taigi, nors mogaus ir pilieio teisi deklaracija susideda tik is 17 straipsni, tai labai
turtingas dokumentas. Jame isiskiria du pagrindiniai nuostat blokai mogaus ir
pilieio teiss ir konstitucins santvarkos pagrindai.31 Taiau labai svarbu suvokti, kad tuo
metu, kai Deklaracija buvo parayta, joje idealizuojamos mogaus teiss tebuvo
siekiamyb. Deklaracijos turinys bei idja neturjo joki gili akn ne tik Pranczijos,
bet ir visos Europos teiss praktikoje, ji atsirado iprovokuota kar bei revoliucijos. Tuo
metu (XVIII a.), Deklaracijoje tvirtinti demokratijos ir asmens laisvs principai danai
buvo tapatinami su anarchija. Galima drsiai teigti, jog Deklaracija knijo siektinus
idealus, dl kuri Pranczija sipareigojo kovoti ateityje.32
3.1. mogaus ir pilieio teisi deklaracijos nuostatos 33
mogaus ir pilieio teisi deklaracijos preambulje atsispindi Nacionalinio susirinkimo
(vliau pavadinto Steigiamuoju susirinkimu) poiris pagrindines valstybs problem
prieastis: ,,<>tik tamsumas, umirtos ir j nepaisomos mogaus teiss yra
pagrindins visuomens nelaimi ir vyriausybs yd prieastys<>. Taip pat
MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998
Ibid. [30]
32
JELLINEK, G. The Declaration of the Rights of Man and of Citizens [interaktyvus],[rta 2015m.
gegus 18d.] prieiga per internet: http://www.munseys.com/diskeight/rima.pdf
33
Vis skyriaus nuostat citavimas: 1789m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, VASILIAUSKAS,V.
Usienio teiss istorijos chrestomatija (mokomoji knyga), VU leidykla, 1999
30
31

14

pabriamos idjins mogas teisi ventumo bei nelieiamumo nuostatos. Jau

preambulje matyti vietj idj taka Deklaracijai jie siek kovoti su moni tamsumu
ir neiprusimu, prigimtines asmens teises laik auktesnmis ir svarbesnmis u valstybs
valdios suformuotus galiojanius statymus.
Pirmasis Deklaracijos straipsnis neabejotinai yra pagrindinis ir svarbiausias, i jo
vystoma visa Deklaracijos esm: ,,mons gimsta laisvi ir lygiateisiai. Visuomeniniai
skirtumai gali bti grindiami tik bendros naudos sumetimais. ia rytingai atmetamos
luomins privilegijos, taip ilgai tarnavusios visuomens susiskaldymui ir simbolizavusios
piliei nelygiateisikum. i nuostata ne veltui pirmoji Deklaracijoje ji visuomet buvo
aktualiausia treiajam Pranczijos luomui, kuris ir buvo pagrindin jga, pradedant
revoliucij bei sudarant Nacionalin susirinkim. is straipsnis taip pat atriboja mogaus
teisi atsiradim nuo valstybs ji asmens teisi nesukuria, o tik jas konstatuoja. Taip pat
privalo rpintis j utikrinimu tai teigiama 2 Deklaracijos straipsnyje: ,,Kiekvienos
valstybs sjungos tikslas yra utikrinti prigimtines ir neatimamas mogaus teises. Tokios
teiss yra laisv, nuosavyb, saugumas ir prieinimasis priespaudai. Taip ireikiama
viena pagrindini prigimtins teiss idj, kad visuomens sutartimi sukurta valstyb
privalo rpintis mogaus teisi gynimu bei apsauga. Be to, ios nuostatos siekia sugriauti
ir feodalin sistem, ia vardijama kiekvieno mogaus teis privai nuosavyb, o tai
yra milinikas ir lemiamas ingsnis Pranczijos teiss sistemoje.34
Deklaracijoje idstytos ne tik moni ir piliei teiss, bet ir tautos suvereniteto
idjos. 3 straipsnyje sakoma: ,,Suvereniteto altinis i esms gldi tautoje. Jokia
korporacija, n vienas individas negali disponuoti valdia, kuri aikiai nekyla i io
altinio. Btent nuo ios Deklaracijos dalies pradedamas konstitucins valstybs
santvarkos nuostat blokas, kur akivaizdiai paneigiama absoliutins monarchijos
valdymo forma i karaliaus atimama vienvaldysts teis, o tauta pagrindinis
suverenios valdios altinis. Nacionalins konstitucijos idja, susiformavusi Didiosios
Pranczijos revoliucijos metu, btent rmsi valdios ribojimo, tautos ir konstitucijos
virenybs principais.35
Konstitucionalizmo doktrinos atsiradimui labai didel tak dar prancz politikas ir
mstytojas Emanuelis-Josephas Siyesas (1748 m.), o tiksliau jo inomiausias krinys
Quest-ce que le Tiers tat? (Kas yra Treiasis luomas?). Jis iame veikale pabr
politinio atstovavimo bei individualistini mogaus teisi idjas, kurios i dalies ymi
nacionalin vienyb. Tauta suprantama kaip vieninga, nedaloma visuma (tai puikiai

34
35

MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998

Ibid. [34]

15

paaikina 3 Deklaracijos straipsnyje ginam tautos suvereniteto idj), kuri i esms yra
treiasis luomas. E.-J. Siyesas taip pat teig, kad konstitucija yra steigiamosios valdios
krinys, o ne jau steigtosios, taigi pastaroji negali keisti joki galiojimo slyg. Taigi
taip ir ikyla 3 straipsnyje idstytos idjos, kad tauta yra steigiamosios valdios
subjektas.36
,,Laisv yra galimyb daryti visa, kas nedaro alos kitam, - taip pradedamas 4
Deklaracijos straipsnis, kuris taip pat teigia, kad leidiama laisvai elgtis tik statymo
ribose. i mintis toliau pltojama 5 straipsnyje: ,,statymas gali udrausti tik veikas,
kenkianias visuomenei. Leidiama visa, ko nedraudia statymas, ir niekas negali bti
veriamas daryti tai, ko statymas nenurodo.. Taigi Deklaracija aikiai konkretizuoja
asmens laisvs ribas, pabrdama statym svarb.
Deklaracijoje atsispindi vienas svarbiausi demokratijos princip piliei lygyb
prie statym ir galimyb jiems dalyvauti valstybs valdyme. 6 straipsnyje taip pat
apraomas vienas i prigimtins teiss teorijos element gimt mogaus teisi
atskyrimas nuo pilieio teisi, suteikiam valstybs37 : ,,Visi pilieiai turi teis asmenikai
ar per savo irinktus atstovus dalyvauti j kuriant. ia atsispindi ir . . Ruso mintis:
,,statymas yra bendros valios iraika ; pabriama visuomens nari lygyb prie
statymus: ,,statymas turi bti visiems vienodas ir tais atvejais, kai utaria, ir tada, kai
baudia
mogaus ir pilieio teisi deklaracijos 7, 8 ir 9 straipsniuose kalbama apie
baudiamosios teiss principus, kuri esm, beje, aktuali ir iandien. Juose pabriama
statymo virenyb: ,,Niekas negali bti apkaltintas, sulaikytas arba kaltinamas kitaip tik
statymo numatytais atvejais ir laikantis statymo numatytos tvarkos., taiau minimos ir
tam tikros statymo ribos: ,,statymas gali nustatyti tik grietai ir neginijamai btinas
bausmes.. 9 straipsnyje atsiskleidia vienas svarbiausi baudiamosios teiss princip:
,,<...>kiekvienas laikomas nekaltu, kol nerodyta prieingai. Taigi Deklaracijoje
pabriama, kad kiekvienas asmuo turi bti baudiamas tik remiantis statymu, o ne kieno
nors isakyta valia, nors tuo pat metu aikinama, jog statymas privalo bti racionalus ir
pagrstas tai vl gi priepriea absoliutizmui.38
Dar vienas vietiej idealas ir taip pat konstitucionalizmo principas minties bei
odio laisv atsispindi 10 ir 11 Deklaracijos straipsniuose: ,,Niekas neturi bti
varomas reikti savo mintis, netgi religines, kiek tai nepaeidia visuomens tvarkos,
JARAINAS, E. Konstitucionalizmo prieistor: itakos ar pirmavaizdis? [Interaktyvus]. Vilnius:
Jurisprudencija, 2009. [irta 2015m. gegus 13d.], prieiga per internet:
http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/archyvas/dwn.php?id=226625
37
MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998
38
Ibid. [37]
36

16

nustatytos statymo. ; ,,Laisvai reikti mintis ir nuomon yra vienas i labiausiai

brangintin mogaus teisi
Deklaracijoje numatytos ne tik asmens teiss, bet ir pareigos. 12 straipsnyje teigiama:
,,mogaus ir pilieio teisms utikrinti reikia ginkluotj pajg, ir toliau (13
straipsnis): ,,Ginkluotosioms pajgoms ilaikyti ir administracijos ilaidoms btinos
bendros mokos; jos turi bti paskirstytos visiems pilieiams pagal j padt. Taigi
apibriama pilieio pareiga prisidti prie ginkluojj pajg ir administracijos ilaikymo.
ios Deklaracijos 14 straipsnis, kaip ir jau aptartas 6 straipsnis, padeda atskirti gimtas
mogaus teises nuo piliei teisi, kurias jiems suteikia valstyb. ia kalbama apie
piliei teises nustatant mokesius: ,,Visi pilieiai turi teis patys arba per atstovus
sprsti dl valstybini mokosi btinumo<...>39
Idjin Pranczijos kova prie absoliutizm pateisinama Deklaracijos 16 straipsnyje:
,,Visuomen, kurioje nra utikrintas naudojimasis teismis ir nra valdi padalijimo,
neturi

konstitucijos.

Jame

pirm

kart

paminimas

be

galo

reikmingas

konstitucionalizmo aspektas taip pat vietj ginamas valdi padalijimo principas.

Konstitucija suvokiama kaip tautos priimtas svarbiausias statymas, aukiausioji teis,
ribojanti valstybs valdi. Valdi padalijimas greiiausiai yra veiksmingiausia
priemon kovoje prie absoliutizm, nes i teorija, sukurta vietjo D. Loko, padalina
valdi tris savarankikas dalis statym leidiamj (tai parlamentas, jis kuria ir
priima statymus), statym vykdomj (privalo priimtus statymus gyvendinti) ir
federacin (iai valdiai priklauso usienio politikos galiojimai). ios valdios yra
nepriklausomos viena nuo kitos, o tai reikia absoliutins monarchijos gyvavimo
Pranczijoje pabaig.40
Beje, mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje taip pat teigiama, jog kiekvienos i
valdi pareignai, visuomens paprayti, turi atsiskaityti u savo veikl (15 straipsnis):
,,Visuomen turi teis reikalauti, kad kiekvienas pareignas atsiskaityt u jam patikt
valdymo srit.
Paskutiniajame Deklaracijos straipsnyje yra ginama asmens teis nuosavyb:
,,Kadangi nuosavybs teis yra nelieiama ir venta, ji i nieko negali bti atimta kitaip
tik statymo numatytu atveju<...>. Taiau Deklaracija iki galo neivysto visiko
feodalini santyki panaikinimo.41

MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998

MESONIS, G. Konstitucin teis: valdi padalijimo teorija ir jos gyvendinimo modeliai: kriterij
kokybs problema [interaktyvus]. Vilnius: Jurisprudencija, 2004. [irta 2015m. gegus 15d.], prieiga per
internet: https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/13098/3156-6638-1-SM.pdf?sequence=1
41
Ibid. [39]
39
40

17

I ties Deklaracija buvo priimta revoliucijos kartyje, taigi joje atsispindjo

Steigiamojo susirinkimo revoliucinis entuziazmas, idealizmas ir naivumas. Dl to tarp
Deklaracijos nuostat ir vliau Steigiamojo susirinkimo ileist akt buvo tam tikr
neatitikim, kartais netgi prietaravim.42 Taiau vis dlto, mogaus ir pilieio teisi
deklaracija yra milinikos reikms dokumentas, aktualus ir iuolaikinje Europos ali
teisje, tvirtins svarbiausius mogaus ir pilieio vertybinius idealus bei isivysts
Pranczijos Konstitucij.
3.2. Idjos, dariusios tak mogaus ir pilieio teisi deklaracijos turiniui
mogaus ir pilieio teisi deklaracija XVIII a. gim kaip pasiprieinimas absoliutizmui ir
moni nelygiateisikumui, is dokumentas buvo realus Didiosios Pranczijos
revoliucijos rezultatas. Taiau joje idstytos idjos toli grau nra i pirto lautos joms
daugiausiai takos turjo tam tikri visame pasaulyje vykstantys demokratins santvarkos
proveriai: Jungtini Amerikos Valstij atsiskyrimas nuo Didiosios Britanijos bei
nepriklausomybs deklaracijos paskelbimas, taip pat Europoje pasireikusi vietj
veikla.
3.2.1. JAV nepriklausomybs deklaracija43
Jungtins Amerikos Valstijos (JAV) susiformavo XVIII a., o tiksliau 1776 m. Iki ios
datos, JAV teritorija buvo sudaryta i 13 kolonij, kurios priklaus Didiajai Britanijai.
Iki nepriklausomybs paskelbimo, tarp kolonij ir Didiosios Britanijos vienerius metus
vyko karas dl kolonij noro atsiskirti, bei kolonist vykdomos politikos. is karas
stipriai smukd Britanijos vyriausyb ir ji pradjo sksti skolose, taigi parlamentas ileido
tam tikrus teiss aktus, nurodanius didinti kolonij mokesius Britanijai, taip siekiant
padidinti valstybs pajamas. Parlamento nariai tikjo, jog ie aktai buvo teistos ir
teisingos priemons kolonij atvilgiu, tai buvo privalomos ilaidos kolonijoms, siekiant
ilaikyti Brit Imperij.
Vis dlto 13 kolonij atstovai parlamento veiklos koncepsij sivaizdavo visikai
kitaip suvokdami, jog Britanijos parlamento aktai neturi tiesiogins takos kolonij
sistemai, jie buvo sitikin, jog paskelbti mokesiai negali bti privalomi kolonijoms. Tuo
metu ikilo tokie raytojai kaip Tomas Defersonas, Samuelis Adamsas bei Deimsas
MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998
Visame 3.2.1. poskyryje remtasi (iskyrus citatas):
http://en.wikipedia.org/wiki/United_States_Declaration_of_Independence
42
43

18

Vilsonas, kurie teig, kad parlamentas yra statymo leidiamosios valdios organas tik
Britanijoje, o kolonijos turinios savo statym leidjus. Tokia padtis kar tarp kolonij
ir Didiosios Britanijos pavert revoliucija, o galiausiai, 1776 m. liepos 4 d., 13 kolonij
pasiskelbia nepriklausomis, atsiskiria nuo Brit ir pasivadina Jungtinmis Amerikos
Valstijomis.
JAV nepriklausomybs deklaracija buvo vienas pirmj pasaulyje demokratinius
principus tvirtinants dokumentas, didel dalis jo nuostat atsispindi Pranczijos
mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje.
JAV nepriklausomybs deklaracijoje viena pagrindini idj (kaip ir mogaus ir
pilieio teisi deklaracijoje) yra asmen lygyb ir laisv: ,,Mes laikome akivaizdiomis
ias tiesas: visi mons sutverti lygs ir apdovanoti savo krjo kai kuriomis neatimomis
teismis, kurioms priklauso: gyvyb, laisv ir laims siekimas 44. Taip pat ioje
deklaracijoje tvirtinama, jog tauta gali pakeisti esam valdios form, jei i paneigia
mogaus teises: ,,<...> jei i vyriausybs forma tampa pratinga iam tikslui, tauta turi
teis j pakeisti arba panaikinti ir steigti nauj vyriausyb, besivadovaujania tokiais
principais ir tokia valdios organizacija, kurie, tos tautos nuomone, labiausiai gali padti
jos saugumui ir laimei.45
Taigi JAV nepriklausomybs deklaracija, bdama pirmoji pasaulyje, skelbianti
valstybs demokratinius principus ir atsiribojim nuo monarcho valdios, buvo puikus
pavyzdys Pranczijai ir dar didiul tak mogaus ir pilieio teisi deklaracijai.
3.2.2. Denisas Didro (pranc. Denis Diderot)46
Denisas Didro vienas ymiausi Pranczijos vietj, raytojas bei literatros kritikas,
iniciavs ir organizavs vietj leidin ,,Enciklopedija. Didro filosofins pairos buvo
gana iskirtins XVIII a. Pranczijai. Jis buvo materialistas sensualistas, aikins, kad
pojiai duoda piln ir neikreipt pasaulio vaizd. Stebjimai ir jutimai kaupia faktus,
mstymas juos suderina, patyrimas patikrina,- tokia painimo grandin. Beje, Skirtingai
nei Volteras, Didro man, kad religija ir tikjimas nereikalingi aukljant visuomen.
Didro ileisti kriniai niekada nesutapo su to meto Pranczijos valdios poiriu ir dl
to buvo smerkiami.1746 m. ileistos ,,Filosofins mintys peln nepasitikjim ir buvo
vieai sudegintos. Vliau Didro ileidia dar kelis mokslinius bei filosofinius veikalus,
1776m. JAV nepriklausomybs deklaracija, VASILIAUSKAS,V. Usienio teiss istorijos chrestomatija
(mokomoji knyga), VU leidykla, 1999
45
Ibid. [44]
46
Visame poskyryje remtasi: http://www.britannica.com/EBchecked/topic/162433/Denis-Diderot
44

19

kuriuose buvo samprotaujama apie pasaulio painim, apie mogaus proto gali,
atsispindjo netgi ateistins idjos. Krinio autorius buvo surastas ir nubaudiamas: jam
teko 100 dien praleisti kaljime Venseno pilyje, kur jis pradjo galvoti apie didiausi
savo krin - ,,Enciklopedij.
1750 m. pasirod Enciklopedijos, arba Aikinamojo moksl, men ir amat odyno"
prospektas (l'Encyclopdie, ou Dictionnaire raisonn des sciences, des arts et des
mtiers), pradtas prenumeratori sraas. Prospektui pasirodius, dar n pirmam tomui
neijus, sunerimo prieikos jgos. Laikui einant j ipuoliai tapo vis stipresni. Septyni
tomai ileisti legaliai, bet toliau Enciklopedija udraudiama spausdinti, ir nors
sumajo enciklopedist, Didro j leido. Svarbiausias Didro nuopelnas tai, kad jis nudirbo
didel organizuojamj darb, suburdamas ymiausius epochos mokslininkus bei
menininkus, progresyviausios minties mones. Enciklopedija pateik ne tik jos
bendradarbi, bet ir viso treiojo luomo pairas bei nuotaikas. Joje buvo pateikiami
naujausi moksliniai faktai, padaryti moksliniai atradimai. Krinio straipsniuose buvo
pabriama, kad materialini grybi gamintojas yra treiojo luomo atstovas, kuris ess
visos Pranczijos maitintojas, vis materialini vertybi krjas. Taigi greiiausiai
,,Enciklopedija turjo takos treiojo luomo sujudimui Didiojoje Pranczijos
revoliucijoje bei mogaus ir pilieio teisi deklaracijos idjoms.
Didro ,,Enciklopedijai para apie tkstant vairi straipsni. Pavyzdiui, straipsnyje
Netolerancija" nurodoma, kad yra dvi netolerancijos apraikos: pilietin ir religin.
Paaikindamas antrj, Didro teig, kad banytinje praktikoje pasitaiko neleistin
priemoni prie kitaip mananius. Tame paiame straipsnyje mokslininkas vietjikai
moko, jog tikjimo dalykai turi bti iaikinami be prievartos. Straipsnyje Dvasininkai"
jis paymi, kad ie skelbiasi es tarpininkai tarp diev ir moni; laikui bgant vairi
religij dvasininkai atskleistas gamtos paslaptis panaudodavo savo galiai stiprinti;
atsitikdavo, kad jie varydavosi dl valdios su monarchais. Galima drsiai teigti, jog
Didro ,,Enciklopedijoje idst plan, pagal kur buvo kuriamas didis liberalizmo
statinys.
Dar vienas reikmingas Didro gyvenimo vykis kelion Rusij Jekaterinos II
kvietimu (17731774 m.). Atvyks ia jis kr reform planus, siek reformuoti teism
sistem bei svarbiausia vesti konstitucin valstybs valdymo form (tai vienas
didiausi mogaus ir pilieio teisi deklaracijos tiksl). inoma, Jekaterina II su iomis
idjomis nesutiko.

20

3.2.3. Volteras (pranc. Voltaire)

Volteras dar vienas ymus prancz vietjas, filosofas, raytojas. Voltero pairos
ireik pagrindinius apvietos amiaus idealus: auktino prot, gamt ir monij,
atskiriant iuos idealus nuo antgamtikj veiksni krikionybs.
Kristaus moksl Volteras laik didiausiu tiesos ir mokslo paangos prieu. Volteras
atmet dualistin pasaulio koncepcij, kuri skald pasaul gamtin ir antgamtin; jis
atmet dualistin mogaus samprat, kuri mog, kaip turint ne tik gamtin kn, bet ir
antgamtin siel, laik auktesniu u kitas gamtines esybes. Galiausiai jis nepripaino ir
dualistins gyvenimo koncepsijos, kuri mogui kelia ne tik emikus, bet ir aminus
tikslus.47
Volteras jaunystje pateks dvaro aplink, kuriai pagal kilm nepriklaus, patyr
paeminim, ilgam apkartinusi gyvenim ir nulmusi jo socialin radikalizm. 17261729 m. jis praleido Anglijoje. I ten gro visai kitas mogus: tapo filosofu, kovingai
gynusiu Apvietos idjas. Nuo 1760 m. Volteras apsistojo veicarijoje ir i ten vadovavo
liberaliajam visos Europos judjimui. Iki mirties jis buvo io sjdio vadas, o po mirties
tapo jo simboliu.48
Volteras avjosi Anglija dl jos suteiktos laisvs svarstyti ir sprsti, tad jis skleid
Pranczijoje Dono Loko politines bei filosofines idjas, kurios sutapo su prancz
konstitucionalizmo tradicija. Dl religins ir politins nuomons despotikos cenzros,
laisv skelbti savo pairas Pranczijoje tapo gyvybiniu klausimu, kuriuo visikai
usim Volteras. Jis puol persekiojani krikionyb, ir tai buvo milinikas indlis
odio laisv. Bet yg jis visikai atskyr nuo liaudies valdios reikalo. Jam smarkiai
rpjo kit tyrintoj laisv, ir jis buvo pakankamai monikas, kad sukilt prie
Pranczijos baudiamosios teiss iaurybes. Volteras buvo be galo kovingas ir
apdovanotas smoju, kuris visada galjo padaryti jo prieus juokingus. Kadangi buvo
nemanoma

ginytis

su

laik

Pranczijos

institucijomis,

pajuoka

buvo

veiksmingiausias jo ginklas.49
I ties Voltero idjos ne itin skyrsi nuo Loko idj, bet Pranczijoje jos gijo
radikal ton, ko visikai nebuvo Anglijoje. Esant tokiai Pranczijos valdiai ir tokiai
banyiai, net nuosaikios liberalios idjos buvo griaunamosios.50

SABINE, H. G. , THORSON, L. T. Politini teorij istorija; i angl kalbos vert Rasa Asimaviit,
Vilnius: Margi ratai
48
http://www.filosofija.info/ar-zinai/volteras/
49
Ibid. [47]
50
Ibid. [47]
47

21

Voltero iskirtins ir radikalios idjos ingsnis po ingsnio griov banytins doktrinos

idjas Pranczijoje. Sdamas liberalizmo idealus, Volteras ir kiti vietjai neivengiamai
stm Pranczij link kovos u moni teises ir laisves.
3.2.4. anas akas Ruso (pranc. Jean-Jacques Rousseau)
Brit raytojas Lyttonas Stracheyas yra pasaks apie . . Ruso: ,,Jis turjo vien
savyb, kuri atkirto j nuo aminink, kuri sukr didiul bedugn tarp jo ir kit: jis buvo
modernus.51 Kad ir kiek . . Ruso vartojo paplitusi posaki, jo politin filosofija tiek
savo kokybe, tiek rezultatais skyrsi nuo viso kito, kas buvo parayta XVIII a. Jo idjos
tiesiogiai paskatino Pranczijos revoliucij, nors kita vertus buvo kitaip susijusios (nei
kit vietj idjos) tiek su Revoliucija, tiek su laikotarpiu po Revoliucijos.52
Revoliucijos epochoje . . Ruso mintimis, ko gero, daugiausia rmsi Robespjeras ir
jakobinai, nes jo tautos aukiausiosios valdios teorija ir statymikos teiss valdi
neigimas sudar savotik ,,permanentins revoliucijos doktrin. . . Ruso entuziazmas
dl demokratinio miesto-valstybs buvo nebdingas to laikotarpio Pranczijai. Jis man,
kad laisva pilietyb nemanoma jokioje didesnje valstybje, i idja i esms prasiver
tautinio patriotizmo idealizavimu. Taip pat jis nuolat mei humanistinius ir
kosmopolitinius vietimo idealus, kaip aikiai stokojanius moralinio principo. Bendras
rezultatas buvo labai nekritikas pilietybs idealizavimas naujj laik nacionalinje
valstybje, kuri turjo bti beveik visikai kito pobdio socialinis ir politinis vienetas.
Tad valstyb buvo idealizuojama kaip aprpianti visas tautines civilizacijos vertybes,
panaiai kaip graik miestas aprp beveik visus graik gyvenimo aspektus, nors i
tikrj nebuvo nieko panaaus.53
Taigi . . Ruso, pats nebdamas nacionalistas, suteik senovs pilietybes idealui
toki nauj form, kad jis bt priimtinas tautiniam jausmui. Nacionalizmas nebuvo jga,
veikianti viena kryptimi. Jis galjo reikti demokratij ir mogaus teises, kaip apskritai
buvo Revoliucijos epochoje, bet jis taip pat galjo reikti sjung, kuri sudar turinti
ems smulkioji bajorija ir naujoji viduriniosios klass turto aristokratija. Jis galjo
nuluoti feodalini institucij liekanas Pranczijoje.54

STRACHEY, L. The Rousseau Affair [interaktyvus], [irta 2015m. gegus 19d.], prieiga per internet:
https://ebooks.adelaide.edu.au/s/strachey/lytton/books_and_characters/chapter10.html
52
SABINE, H. G. , THORSON, L. T. Politini teorij istorija; i angl kalbos vert Rasa Asimaviit,
Vilnius: Margi ratai
53
Ibid. [52]
54
Ibid. [52]
51

22

Svarbu paminti, jog vis dlto . . Ruso politin filosofija buvo labai miglota ir
sunku pasakyti, koki konkreiai krypt ji nurod. Jis visuomet buvo gana svetimas
prancz nacionaliniam gyvenimui, beto moraliai nesugebjo bti aktyviu visuomens
dalyviu. Visa tai ir Pranczijos politikos bkl tuo metu, sutrukd jo valiai suteikti kok
nors konkret knijim. 55
Taigi akivaizdu, jog mogaus ir pilieio tesi Deklaracija gim veikiama daugelio
vietj skleidiam idj, taip pat JAV nepriklausomybs deklaracijos. io Pranczijos
dokumento istorins ir teisins atsiradimo aplinkybs buvo be galo reikmingos to meto
valstybje, o 1791 m. Deklaracija isivyst svarbiausi tautos statym Pranczijos
Konstitucij.

SABINE, H. G. , THORSON, L. T. Politini teorij istorija; i angl kalbos vert Rasa Asimaviit,
Vilnius: Margi ratai
55

23

4. 1791m. PRANCZIJOS KONSTITUCIJA

Valstybs konstitucija tai didiausia reikm turintis teisinis dokumentas kiekvienoje
demokratinje visuomenje, kurioje yra priimtas.56 Tai svarbiausias alies statymas,
kuriame tvirtinti pamatiniai valstybs reguliavimo principai, pagrindins normos bei
prigimtins teiss. iais laikais mes nebesivaizduojame alies teisins, socialins ar
politins arenos be konstitucijos, be jos demokratini norm, tvirtinani vis valstybs
gyventoj teises ir pareigas. ia kyla klausimas kada atsirado pirmosios konstitucijos ir
kokios jos buvo?
Viena pirmj Europoje ir pasaulyje buvo 1791 m. rugsjo 3 d. Pranczijos
Konstitucija, kuri vainikavo Steigiamojo susirinkimo veikl bei prasmino plaiai aptart
mogaus ir pileio teisi deklaracij. Tai buvo pirmoji Pranczijos Konstitucija, ji
ireik to meto Pranczijos demokratini jg siekius, tvirtino valdi padalijim ir
pusiausvyr, tautos suvereniteto idjas, mogaus teises ir j apsaug. Pranczijos
absoliutizmas galutinai lugo ne tik praktikai (Revoliucijos taka), taiau tai buvo
tvirtinta ir raytinje konstitucijoje nuo iol ios valstybs valdymo santvarka
konstitucin monarchija.
Taigi Pranczijos Konstitucija visikai leido nutraukti ryius su valstybs praeitimi ir,
kartu su mogaus ir pilieio teisi Deklaracija, pradjo konstitucionalizmo praktinio
tvirtinimo epoch.57
4.2. mogaus ir pilieio teisi deklaracijos taka Pranczijos Konstitucijai
ymiosios mogaus ir pilieio teisi deklaracijos taka 1791 m. Konstitucijai buvo
neabejotina. Vis pirma, Deklaracijos nuostatos bylojo apie konstitucionalizmo epochos
gimim Pranczijoje: joje tvirtinti demokratiniai moni lygybs, prigimtini teisi,
tautos suvereniteto ir kiti principai atsispindjo ir Konstitucijoje. Konstitucija i esms
ipltojo mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje pateikt asmens teisi sistem.58
To meto prancz konstitucionalist nuomone, sujungus asmens teisi garantijas su
valdi padalijimu galima tiktis, kad konstitucija bus veiksminga (prisiminkime
mogaus ir pilieio teisi deklaracijos 16 straipsnio nuostat: Visuomenje, kurioje
Ne visos demokratins valstybs suvokia konstitucij kaip pat svarbiausi statym kai kuriose alyse
galioja neraytos konstitucijos (pvz.: Anglija, Izraelis)
57
JARAINAS, E. Apie pirmsias konstitucijas ir j reikm [Interaktyvus]. Vilnius: Jurisprudencija,
2010.[irta
2015m.
gegus
5d.],
prieiga
per
internet:
https://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/jurisprudencija/archyvas/dwn.php?id=257268
58
Ibid. [57]
56

24

mogaus teisi garantijos nra utikrintos ir valdi padalijimas nustatytas, neturi

konstitucijos59). Valdi padalijimo sampratai konstitucijoje esmin reikm turjo
mogaus ir pilieio teisi deklaracijos 3 straipsnis, kuriame buvo tvirtinta, kad bet kokio
suvereniteto principas gldi i esms tautoje. Tai atstovaujamosios valdios (t. y.
valdios, kuri atstovauja tautos valiai) principo tvirtinimas.60
Konstitucijos atsiradimas taip pat byloja apie Apvietos idj dvasi apskritai, kuri
permusi visuomen pradeda suvokti, kad tik teisingas visuomens sutvarkymas laiduoja
esminius

bendro

gyvenimo

pokyius.

is

teisingas

sutvarkymas

ir

reik

konstitucionalizmo pradi.61
mogaus ir pilieio deklaracijos taka akivaizdi ir pavelgus pirmosios Pranczijos
Konstitucijos struktra dar prie preambul, paioje Konstitucijos pradioje yra raytas
Deklaracijos tekstas.
Labai svarbu pabrti, kad nepaisant didiuls Deklaracijos takos (ypa idj
prasme),

Steigiamasis

susirinkimas

veng

tapatinti

Deklaracijos

nuostatas

su

konstitucinmis teisi garantijomis. Kaip minta 3 dalies 1 skyriuje, mogaus ir pilieio

teisi deklaracija buvo priimta klestint revoliuciniam idealizmui bei gana skubotai, dar
menkai sivaizduojant bsimj Konstitucij ir jos nuostatas.62

4.3. Konstitucijos preambul

Pagrindines 1791 m. Pranczijos Konstitucijos nuostatas apibendrina jos preambul.
Apskritai preambul itin svarbi teisinio akto (iuo atveju Konstitucijos) struktrin
dalis, apibrianti Konsitucijos tikslus bei tam tikr dalyk teisinio reguliavimo
btinum. Joje atsiskleidia Konstitucijos primimo prieastys ir aplinkybs, taip pat
principai ir vertybs.
Pranczijos pirmosios Konstitucijos preambulje autoriai (Steigiamasis susirinkimas)
akcentuoja dalykus, kurie privalo bti paalinti ir trukdo vystytis valstybei bei socialinei
gerovei.63 Preambul skelbia luomins santvarkos ir feodalini privilegij Pranczijoje
panaikinim: ,,Nebra daugiau nei bajorijos, nei per, nei paveldim, nei luomini

1789m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, VASILIAUSKAS,V. Usienio teiss istorijos

chrestomatija (mokomoji knyga), VU leidykla, 1999
60
JARAINAS, E. Apie pirmsias konstitucijas ir j reikm [Interaktyvus]. Vilnius: Jurisprudencija,
2010.[irta 2015m. gegus 5d.], prieiga per internet:
https://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/jurisprudencija/archyvas/dwn.php?id=257268
61
Ibid. [60]
62
MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998
63
Ibid. [60]
59

25

skirtum, nei feodalins santvarkos, nei tvonins justicijos, nei titul, nei laipsni ir
pirmenybi, kylani i ios santvarkos<...>64
Preambulje taip pat atmestas pareigybi pardavimas, luomini cech egzistavimas,
iimtini teisi ir pirmenybi buvimas: ,,Nebra daugiau nei parduodam, nei paveldim
koki nors valstybini pareigybi. Jokia tautos dalis, n vienas individas nebeturi
daugiau joki ypating pirmenybi<...>. Nebra daugiau nei luomini cech valdyb,
nei profesionali, meno arba amat korporacij.65. Taip pat preambulje ireikti vieni
svarbiausi konstitucionalizmo princip prigimtini mogaus teisi svarba ir
konstitucijos virenyb: ,,statymas daugiau nepripasta religini paad, nei koki kit
sipareigojim, prietaraujani prigimtinms teisms arba konstitucijai66
Taigi Pranczijos Konstitucijos preambuls tekstas grietas, kupinas imperatyvi
pasisakym, siekiant naikinti tam tikras anksiau gyvavusias nuostatas. Taiau teisininkas
E.Jarainas paaikina io grietumo prieastis: ,, alyje reformos tik pradtos, jauiamas
pasiprieinimas. Tik panaikinus praeities institutus galima naujos tvarkos kryba.67
Preambulje i ties atsispindjo t laik aktualijos, valstybingumo ir lygi teisi
siekimas, noras isaugoti tautos politin egzistencij.
4.4. Konstitucijos turinys ir pagrindiniai principai
1791 m. rugsjo 3 d. Pranczijos Konstitucija skelb jau mogaus ir pilieio teisi
deklaracijoje mintus idealus, tokius kaip prigimtini mogaus teisi gynymas, tautos
suverenitetas, valdi padalijimas, pilieio ir valstybs santyki kokybikumas. Taiau
vengdamas Deklaracijai bdingo lakonikumo bei, galbt, netgi naivumo, Steigiamasis
susirinkimas Konstitucijoje tvirtino ir kur kas platesnius principus, analizuojanius
teisinius ir politinius valstybs ypatumus (baudiamosios teiss sistema, mokesiai,
rinkimai, padalint valstybs valdi konkreios funkcijos).68
Pirmoji Konstitucijos dalis, pavadinta ,,Pagrindins konstitucijos utikrinamos
nuostatos69, skelbia prigimtini mogaus ir pilieio teisi utikrinim. ia
garantuojamos piliei teiss eiti pareigas, skelbiamas teisingas mokesi perskirstymas,
lygyb prie baudiamj statym. Taip pat utikrinamos kitos gimtos ir neatimamos
1791 m. rugsjo 3 d. Konstitucija, VASILIAUSKAS,V. Usienio teiss istorijos chrestomatija (mokomoji
knyga), VU leidykla, 1999
65
Ibid. [64]
66
Ibid. [64]
67
JARAINAS, E. Apie pirmsias konstitucijas ir j reikm [Interaktyvus]. Vilnius: Jurisprudencija,
2010.
[irta
2015m.
gegus
5d.],
prieiga
per
internet:
https://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/jurisprudencija/archyvas/dwn.php?id=257268
68
MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998
69
Ibid. [64]
64

26

moni teiss kilnojimosi, odio ir spaudos, susirinkim, peticij, nuosavybs. 70 ios

Konstitucijos dalies pabaigoje pabriama: ,,statym leidiamoji valdia negali leisti
statym, kurie ribot prigimtines ir pilietines teises arba jas paeist.71
Antroje Konstitucijos dalyje reglamentuotas administracinis valstybs teritorijos
suskirstymas, kuris buvo labai reikmingas, nes likvidavo feodalinio teritorijos
suskirstymo senjorijas liekanas.72
Konstitucijos treioji dalis - ,,Apie valstybs valdias73, skelb tautos suvereniteto
idj, kurio niekas negali pasisavinti. Pasak Konstitucijos, i tautos kyla visos valstybs
galios, kurias pati tauta deleguoja Nacionaliniam susirinkimui, karaliui, teismui. Btent
ioje dalyje tvirtintas valdi padalijimas ir i skirting valdi funkcijos.
statym leidiamoji valdia statym leidybos korpusas buvo nuolatin institucija,
susidedanti i vien rm. Kitaip statym leidybos korpusas dar vadinamas Nacionaliniu
statym leidybos susirinkimu, o pagrindins jo funkcijos buvo statym leidyba,
valstybini ilaid ir mokesi nustatymas, ilaid kontroliavimas, nutarimai dl karo ir
kariuomens (karaliaus silymu) ir kt. iems nacionalinio susirinkimo nutarimams,
iskyrus susijusiems su mokesiais, karalius turjo veto teis.74
Nacionalinis susirinkimas turjo bti renkamas 2 metams ir negaljo bti prie
termin karaliaus paleistas. Dalyvauti susirinkimo rinkimuose galjo tik ,,aktyvieji
pilieiai, iam reikalui rinkdamiesi pirminius susirinkimus kantonuose(tam tikruose
administracinuose alies vienetuose): pirmieji susirinkimai rinko rinkikus, o ie vliau,
susirink savo departamentuose, rinko nustatyt tautos atstov skaii. Konstitucijoje
pabrta, kad departamentuose irinkti atstovai laikomi visos tautos atstovais. ie atstovai
turjo visik nelieiamum: kie negaljo bti persekiojami, kaltinami ar teisiami u
odiu ar ratu pareiktas mintis arba u savo veikas, padarytas vykdant atstovo
pareigas.75
statym vykdomoji valdia buvo patikta karaliui, kurio valdia buvo nedaloma ir
paveldima, taiau vis dlto jis buvo grietai ribojamas statym. Uimdamas sost
karalius privaljo prisiekti tautai ir statymui. Paties karaliaus aktai gaudavo gali tik
patvirtinti atitinkamo ministro.
Teismai pagal Konstitucij buvo nepriklausomi nuo kit valdi. Teisjus rinko

MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998

1791 m. rugsjo 3 d. Konstitucija, VASILIAUSKAS,V. Usienio teiss istorijos chrestomatija (mokomoji
knyga), VU leidykla, 1999
72
Ibid. [70]
73
Ibid. [71]
74
Ibid. [70]
75
Ibid. [70]
70
71

27

gyventojai tam tikram terminui ir jie negaljo bti atleisti kitaip, kaip u padaryt
pareigin nusikaltim, jei tai nustat teismas. Specialiai Konstitucijoje buvo paymta,
kad teismas negali kitis statym leidiamj veikl.76
4.5. Konstitucijos reikm
1791 m. Pranczijos Konstitucija kaip jau minta, pirmoji Pranczijos, ir viena pirmj
pasaulio konstitucij, pradjo konstitucionalizmo tvirtinim visoje valstybje. Turint
omenyje XVIII a. vykusius alyje sukrtimus, i Konstitucija tapo visuomens gyvenimo
kaitos ir kelio link demokratijos rodymu. Iki pat i dien ilikusi Pranczijos
Konstitucijos svarba ir aktualumas rodo, jog reikmingos valstybs permainos padar
didiul tak Pranczijos teiss sistemai, o pati Konstitucija, kaip ir mogaus ir pilieio
teisi deklaracija, padjo pamatus tolimesniam visuomens vystymuisi.
Pranczijos Konstitucija pavert realybe mintis apie valdios ribojim konstitucijos
pagalba. Visuomenje pradedamas naujas gyvenimo tvarkymo etapas, pasilyti pirmieji
konstitucinio reguliavimo modeliai, pripaintas valdi padalijimas, pradtos vertinti
mogaus teiss. Taip pat paaikjo, kad konstitucija tinkama tiek respublikinei, tiek
monarchinei santvarkai. Tad Konstitucijoje atsispindi tautos kuriamoji dvasia, siekis
isilaisvinti nuo feodalizmo bet visikas absoliutizmo neigimas.77
Taiau svarbu paminti, jog io teiss akto nereikt per daug idealizuoti.
Konstitucijos vertintojai velgdavo jos techninius trkumus, taiau teig, kad jie bdingi
visoms ribotoms monarchijoms. Reguliavimas danai trukd sprsti kilusius nesutarimus,
o Konstitucijos primimas dar neubaig kilusios Didiosios Pranczijos revoliucijos.
Pradjo rykti taip lauktos ir tvirtintos konstitucins monarchijos minusai karaliaus
valdia vis dar trukd vystytis normaliems teisiniams ir visuomeniniams santykiams.
Taigi jau 1792 m. statym leidiamasis susirinkimas suspendavo Liudviko VII
galiojimus, o susirinks Konventas prim sprendim dl karalysts panaikinimo ir
paskelb Pranczij vieninga bei nedaloma respublika.78

JARAINAS, E. Apie pirmsias konstitucijas ir j reikm [Interaktyvus]. Vilnius: Jurisprudencija,

2010. [irta 2015m. gegus 5d.], prieiga per internet:
https://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/jurisprudencija/archyvas/dwn.php?id=257268
77
Ibid. [76]
78
Ibid. [76]
76

28

Ir vis dlto, nepaisant i Konstitucijos trkum, btina pripainti, kad ji iskirtin

vien tuo, jog yra raytin ir riboja valstybs valdia, remdamasi mogaus prigimtinmis
teismis. Beto, i vienos pirmj pasaulio konstitucij i ties galima reikalauti maiau.79
Svarbu dar kart pabrti ir Pranczijos revoliucijos bei mogaus ir pilieio teisi
deklaracijos na i Konstitucij. Jau 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracijos
16

straipsnyje

idstyta

konstitucijos

koncepcija:

Visuomen,

kurioje

teiss

negarantuotos ir kurioje nra valdi padalijimo, neturi konstitucijos.80. I ties

daugelis Konstitucijos koncepsij ir princip gim btent Deklaracijos atsiradimo metais,
ypa nuostatos, ginanios mogaus ir pilieio teises.
Teisininkas E.Jarainas, viename i savo straipsni pristato konstitucini proces
tyrintoj poir Pranczijos Konstitucij, kuris puikiai atskleidia jos prigimt ir
reikm: ,,Konstitucini proces tyrintojai pastebi, kad Pranczijos revoliucijos
konstitucin teis turi bti visiems, kurie studijuoja viej teis, tuo, kas yra romn
teis studijuojantiesiems civilin teis. Kiekviena civilizacija remiasi romn teise,
kiekvienas iuolaikini taut politinis karkasas randa pradi prancz revoliucijos
dokumentuose, mintyse, dramoje. T laik Pranczijos konstitucijos vieosios teiss
gramatika. Gal tai kiek ir per siauras poiris. Nuo 1789 m. Deklaracijos per
konstitucijas reikia vesti keli didij privatins teiss transformacij, kuri knijo
Pranczijos civilinis kodeksas.81
Taigi akivaizdu, jog tiek mogaus ir pilieio teisi deklaracija, tiek po jos sekanti
Pranczijos Konstitucija, yra be galo didels reikms teiss aktai, turj takos vairiems
valstybs teisiniams bei politiniams procesams.

JARAINAS, E. Apie pirmsias konstitucijas ir j reikm [Interaktyvus]. Vilnius: Jurisprudencija,

2010.
[irta
2015m.
gegus
5d.],
prieiga
per
internet:
https://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/jurisprudencija/archyvas/dwn.php?id=257268
80
1789m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, VASILIAUSKAS,V. Usienio teiss istorijos
chrestomatija (mokomoji knyga), VU leidykla, 1999
81
Ibid. [79]
79

29

Ivados
1. Nuo XIIIa. Pranczijoje akivaizdiai pradjusi augti karali taka teisei, skatino
visuomens pasiprieinim.
2. Atsirads absoliutizmas vert dar labiau susiskaldyti visuomen, tai lm
feodalizmo ir luomins santvarkos klestjim.
3. Kaip pasiprieinimas santvarkai kilusi Pranczijos revoliucija padjo pamatus
mogaus teisi atsiradimui, sugriov absoliutizm ir pranaavo demokratinio
valdymo atsiradim alyje. Taiau vis problem neisprend, sukl suirut
valstybje ir garsjo iaurumu.
4. 1789m. priimta mogaus ir pilieio teisi deklaracija rod alies judjim
konstitucionalizmo link, tvirtino prigimtines mogaus teises, taip pat piliei
teises, tautos suvereniteto ir valdi padalijimo idjas, taiau Deklaracija buvo
priimta skubotai, vedama revoliucinio idealizmo ir reali pokyi teisiniame
valstybs gyvenime nepadar.
5. mogaus ir pilieio deklaracijos taka 1791m. Pranczijos Konstitucijai
atsiskleid per prigimtini mogaus teisi prizm, taiau reikalavo gilesnio
iaikinimo ir tarnavo kaip Konstitucijos vadas istorinis Konstitucijos kilms
altinis.
6. 1791m. Pranczijos Konstitucija skelb valdi padalijimo princip ir valstybs
virtim konstitucine monarchija, taiau turjo visoms ribotoms monarchijoms
bding trkum, kurie ved valstyb link respublikos paskelbimo.
7. 1791m. Pranczijos Konstitucija buvo pirmoji Konstitucija alyje ir viena pirmj
visame pasaulyje.

30

Literatros sraas
1. Tarptautins teiss aktai
1) 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, VASILIAUSKAS,V. Usienio
teiss istorijos chrestomatija (mokomoji knyga), VU leidykla, 1999
2) 1776 m. JAV nepriklausomybs deklaracija, VASILIAUSKAS,V. Usienio teiss
istorijos chrestomatija (mokomoji knyga), VU leidykla, 1999
3) 1791 m. Pranczijos Konstitucija, VASILIAUSKAS,V. Usienio teiss istorijos
chrestomatija (mokomoji knyga), VU leidykla, 1999
2. Specialioji literatra
1) KARLAILIS, T. Pranczijos revoliucijos istorija, Vilnius: Mintis, 1992
2) ZWEIGERT, K.; KOTZ, H. Lyginamosios teiss vadas, Vilnius: Eugrimas, 2001
3) MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija, Vilnius: Justitia, 1998
4) SABINE, H. G. , THORSON, L. T. Politini teorij istorija; i angl kalbos vert
Rasa Asimaviit, Vilnius: Margi ratai
5) JARAINAS, E. Konstitucionalizmo prieistor: itakos ar pirmavaizdis?
[Interaktyvus]. Vilnius: Jurisprudencija, 2009. [irta 2015 m. gegus 13 d.],
prieiga

per

internet:

http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/archyvas/dwn.php?id=2266
25
6) JARAINAS, E. Apie pirmsias konstitucijas ir j reikm [Interaktyvus].
Vilnius: Jurisprudencija, 2010. [irta 2015 m. gegus 5 d.], prieiga per
internet:
https://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/jurisprudencija/archyvas/dwn.php?id=25
7268
7) MESONIS, G. Konstitucin teis: valdi padalijimo teorija ir jos gyvendinimo
modeliai: kriterij kokybs problema [interaktyvus]. Vilnius: Jurisprudencija,
2004.

[irta

2015

m.

gegus

15

d.],

prieiga

per

https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/13098/3156-6638-1SM.pdf?sequence=1

31

internet:

8) JELLINEK, G. The Declaration of the Rights of Man and of Citizens

[interaktyvus],[rta

2015

m.

gegus

18

d.],

prieiga

per

internet:

http://www.munseys.com/diskeight/rima.pdf
9) STRACHEY, L. The Rousseau Affair [interaktyvus], [irta 2015 m. Gegus 19
d.], prieiga per internet:
https://ebooks.adelaide.edu.au/s/strachey/lytton/books_and_characters/chapter10.h
tml
10) http://didziojiprancuzijosrevoliucija.weebly.com/kuo-reikscaronmingapranc363zijos-did382ioji-revoliucija.html
11) http://istorijai.lt/absoliutizmo-krize/
12) http://istorijai.lt/revoliucijos-pradzia-2/
13) http://istorijai.lt/revoliucijos-pradzia/
14) http://www.filosofija.info/ar-zinai/volteras/
15) http://en.wikipedia.org/wiki/United_States_Declaration_of_Independence
16) http://en.wikipedia.org/wiki/Declaration_of_the_Rights_of_Man_and_of_the_Citi
zen
17) http://www.britannica.com/EBchecked/topic/162433/Denis-Diderot

32