02 seminaras. Lietuvos valstybs konstitucingumo raida.

LDK statutai ryki Lietuvos konstitucionalizmo tradicij uuomazga.

1. 1918 m. VASARIO 16 d. LIETUVOS TARYBOS NUTARIMAS
Vasario 16 d. Lietuvos Valstybs atkrimo diena, o Kovo 11 d.
Nepriklausomybs atkrimo diena. 1905 m. Didysis Vilniaus Seimas ir 1917 m.
Vilniaus konferencija buvo teisinis pamatas atsirasti vasario 16 d. aktui.
akt galime laikyti teiss aktu, nes jis buvo publikuotas. Kad teiss aktas
sigaliot j reikia vieai paskelbti.
Nutarimas rmsi pripainta taut apsisprendimo teise ir Lietuvi Vilniaus
konferencijos nutarimu, skelb atstatantis nepriklausom, demokratiniais
pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje. Nutarime ireiktas
pasiryimas atstatyti, atkurti, o ne steigti nauj Lietuvos valstyb. Tai pabr
bsimojo valstybingumo tiesiogines ssajas su istorine Lietuvos valstybe LDK.
Nutarimas teisikai ir politikai dar nekonstatavo ubaigto Lietuvos valstybs
atkrimo, tai reik tik io sunkaus proceso pradi. Nutarimas vis Tarybos
nari buvo priimtas vienu nutarimu. Taryba nebuvo demokratikai irinkta, dl
to vliau susirinkusiam Steigiamajam Seimui teisikai reikjo akt patvirtinti.
Steigiamasis seimas 1920 m. gegus 15d. susirinko pirmj posd.
Steigiamasis seimas teisikai fiksavo naujos valstybs tapsm, ikilmingai, kaip
vykus fakt, proklomavo (patvirtino) nepriklausom Lietuvos valstyb esant
jau atkurt. Nustatyta valstybs valdymo forma demokratin respublika.
2. 1920 m. LAIKINOJI LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJA
Nustatyta, jog Lietuvos valstybs santvarka demokratin respublika.
statymai, kurie neprietarauja iai Konstitucijai, paliekami galioti. Vykdomoji
valdia Respublikos Prezidentas ir Ministr kabinetas, leidiamoji
Steigiamasis Seimas ir Ministr Kabinetas. Prezident renka Steigiamasis
Seimas. Visi pilieiai lygs prie statym. Panaikinta mirties bausm.
Steigiamajame Seime viepatavo parlamentins respublikos alininkai.
Steigiamasis seimas Laikinojoje Konstitucijoje sugro prie parlamentarizmo,
savo rankose aikiai koncentruodamas visus valstybs valdios svertus.
Steigiamasis seimas: iimtin teis leisti statymus ir priirti j vykdym,
tvirtinti valstybs biudet, ratifikuoti sutartis su kitomis valstybmis.
Skelbiamas Steigiamojo seimo nario asmens nelieiamumas.
Respublikos Prezidentas: atsisakyta net simbolins veto teiss, jam pavesta
kviesti ministr pirminink ir pavesti jam sudaryti Ministr kabinet, tvirtinti jau
sudaryt ir priimti atsistatydinim, skirti valstybs kontrolieri ir

auktesniuosius valstybs valdininkus, naudotis bausms dovanojimo teise,

taip pat teise skirti pasiuntinius ir priimti akredituojam valstybi vadovus.
Konstitucija nenustat prezidento kadencijos.
Laikinoji Konstitucija praplt piliei demokratini teisi ir laisvi sra,
traukdama j korespondencijos nelieiamyb, sins ir streik laisv, bet
ruoiant dirv kardinaliai ems reformai, nebeusiminta apie nuosavybs
nelieiamyb.
3. 1922 m. LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJA
Valstybs kontrolierius priiri valstybs finansus!
Nuolatins Konstitucijos rengimu ir primimu usim ta pati institucija, tos
paios politins sudties Steigiamasis seimas, kuris buvo rengs ir prims
1920 m. Laikinj Konstitucij.
Konstitucija susidjo i preambuls ir 108 straipsni. Suverenin valstybs
valdia priklauso tautai, kuri, pasak 103 straipsnio, suprantama kaip turini
rinkim teis piliei visuma. Ufiksuotas formalus teisinis Konstitucijos
prioritetas teiss akt sistemoje.
Lietuvos valstyb nepriklausoma demokratin Respublika, suverenitetas
priklauso tautai. Valstybs valdi vykdo Seimas, Vyriausyb ir Teismas.
Konstitucijoje nurodytos naujos, ankiau nemintos teiss: pilietybs teis,
peticijos Seim teis, statym iniciatyvos teis, taip pat savivaldybs teis.
Utikrinamos tautini maum teiss.
Seimas: renkamas proporcingja rinkim sistema, rinkti atstovus leidiama nuo
21 met amiaus, bti renkamiems nuo 24 met amiaus. Seimas leidia
statymus, priiri Vyriausybs darbus, tvirtina biudet.
Vyriausyb: j sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministr kabinetas.
Prezidentas: renka Seimas absoliuia bals dauguma trejiems metams.
Renkamas gali bti asmuo ne jaunesnis kaip 35 met. Funkcijos atitinka
nustatytas Laikinojoje Konstitucijoje, taiau yra galimyb grinti Seimui
statym pakartotiniam svarstymui. Faktikai prezidentas nebuvo takinga
politin figra: irinkimas parlamente ir visikas j kadencij sutapimas
prezident dar priklausom nuo Seimo, be to, prezident galjo nualinti nuo
pareig arba ikelti jam baudiamj byl.
Teismas: visiems pilieiams lygus, sprendimus priima Lietuvos Respublikos
vardu. Veikia vienas Aukiausiasis Teismas visai Respublikos teritorijai. 1922
m. Konstitucija pirm kart konstituciniu lygmeniu tvirtino teismo padt
valstybje.

Konstitucijos pakeitimas: sumanym keisti Konstitucij gali ikelti Seimas,

Vyriausyb arba 50 tkstani piliei, turini teis rinkti Seim. Konstitucijos
pakeitim priima Seimas 3/5 vis atstov bals dauguma, bet yra galimyb
vliau pakeitim atiduoti sprsti Tautai visuotinio balsavimo keliu. Jei
Konstitucijos pakeitim Seimas priima 4/5 vis atstov bals dauguma, jis
sigalioja nuo paskelbimo dienos.
1926 m. gruodio 17 d. perversmas, reik santvarkos, paremtos 1922 m.
Konstitucija, Lietuvoje lugim.
4. 1928 m. LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJA.
Lietuvos valstyb nepriklausoma demokratin respublika. Suverenitetas
priklauso tautai. Valdi vykdo Seimas, Vyriausyb, Teismas. Negalioja joks
statymas, prieingas Konstitucijai.
Numatyta, jog nieks negali turti dvigubos pilietybs, bet yra iimtis tai
negalioja kalbant apie Amerikos krato pilietyb.
Seimas: renkamas penkeriems metams proporcine rinkim sistema. Rinkti
atstovus seim gali ne jaunesni kaip 24 met asmenys, bti renkami ne
jaunesni kaip 30 met amiaus. Renkamas penkeriems metams. Leidia
statymus, priiri Vyriausybs veikl, tvirtina biudet, ratifikuoja tarptautines
sutartis.
Prezidentas: renkamas ypating Tautos atstov septyneriems metams. Gali bti
renkamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 40 met. Seimo nesant arba
Seimo sesij tarpe, Respublikos Prezidentas gali leisti statymus, turinios
galios ligi Seimas juos pakeis. Prezident pavaduoja ne Seimo pirmininkas, o
Ministras Pirmininkas. Neliko galimybs nualinti prezident ankiau laiko.
Teismas: numatyta tokia pati tvarka, kaip ir 1922 m. Konstitucijoje.
Numatyta po 10 met perirti Konstitucij. Bdingiausias skiriamasis ios
Konstitucijos bruoas vykdomosios valdios, pirmiausia Respublikos
prezidento, galios ipltimas. Stiprinant prezidento gali, i institucij
pirmiausia buvo pamginta ivaduoti nuo Seimo priklausomybs. Tuo tikslu
atsisakyta jo rinkim Seime.
Labai svarbus Konstitucijos 28 straipsnis, nustats, kad terminai pirmajam
seimui suaukti netaikomi, sukrs teisin pagrind beveik deimt met
neaukti parlamentins institucijos ir niekais verts visas Seimui skirtas
konstitucines nuostatas.
steigta pagalbin i ymiausi specialist sudaryta Valstybs taryba, kuriai
pavestas statym projekt rengimas, galiojani statym tvarkymas ir
kodifikavimas.

1928 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija vienas pirmj Europoje konstitucini

akt, pasukusi nuo demokratijos autoritarizm.
5. 1938 m. LIETUVOS KONSTITUCIJA.
Vyriausyb faktikai ved vienpartin sistem 1936 m. vasario 6 d. vidaus
reikal ministrui paskelbus apie vis politini partij, iskyrus tautinink
sjung, udraudim. i Konstitucija buvo parengta specialios Valstybs
tarybos komisijos ir priimta pagal nauj rinkim statym sudaryto ir
neturjusio opozicijos Seimo. Konstitucija buvo atvirai autoritarinio pobdio.
Lietuvos Valstyb yra nepriklausoma suverenin. Lietuvos valstyb yra
respublika. Valstybs valdi vykdo Respublikos Prezidentas, Seimas,
Vyriausyb ir Teismas. Numatytos valstybins vents vasario 16 d. (Lietuvos
Nepriklausomybs atstatymui paminti) ir rugsjo 8 d. (Senosios Lietuvos
Didingai praeiiai minti). Numatyta pilieio pareiga bti itikimam Valstybei.
Numatytos piliei teiss ir laisvs: sins laisv, asmens ir bsto
nelieiamyb, susiinojimo ir visuomeninio veikimo laisv spaudoje, draugijose
ar susirinkimuose. Visos ios teiss gali bti apribotos statymu.
Respublikos Prezidentas: renkamas septyneriems metams, ne jaunesnis kaip 40
met. J renka Tautos Atstovai. Respublikos Prezidentas gali bti perrinktas
(nenumatyta kiek kart). Jis neatsako u savo galios veiksmus. Tarptautines
sutartis ratifikuoja, biudet tvirtina Respublikos Prezidentas.
Seimas: renkamas proporcine sistema penkeriems metams ne jaunesni kaip 30
met amiaus. Balsuoti turi teis pilieiai ne jaunesni kaip 24 met amiaus.
Seimas neturjo iimtins statym leidybos teiss.
Vyriausyb: sudaro Ministras Pirmininkas ir kiti ministrai. Juos skiria ir atleidia
Respublikos Prezidentas. Veikia ir Valstybs Taryba. Vyriausyb menkai
tepriklaus nuo Seimo Konstitucija jau neusimin apie Seimo pasitikjim
Vyriausybe, apie teis reikalauti atsistatydinimo.
Teismas: Respublikos Prezidentas gali dovanoti teismo paskirt bausm, arba j
pakeisti velnesne, grinti teismo atimtas teises, nors nurodyta, jog Teismas
yra nepriklausomas.
6. 1949 m. VASARIO 16 d. DEKLARACIJA.
1949 m. vasario 10-20 d. Mnaii kaime, netoli Radvilikio, vyko vis
partizan apygard vad suvaiavimas. Suvaiavime buvo sudaryta Lietuvos
Laisvs Kovos Sjdio Taryba. LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininku buvo
irinktas Jonas emaitis-Vytautas. LLKS Taryba 1949 m. vasario 16 d. prim
Deklaracij, kurioje buvo tvirtinti bsimos nepriklausomos Lietuvos respublikos
valstybs
atkrimo
metmenys,
nustatyti
nepriklausomos
valstybs

konstituciniai pamatai. Deklaracijoje

aukiausias Tautos politinis organas.

nurodoma,

kad

LLKS

Taryba

yra

Pagal valdymo form Lietuva turjo bti demokratin respublika; bsimoji

nauja Lietuvos Konstitucija turjo atitikti mogaus teises ir demokratinius
siekimus; buvo numatyta, kad nauj Lietuvos Konstitucij priims Seimas, kuris
bus renkamas laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais;
btent taip irinktas Seimas ir Vyriausyb valdys Lietuv. Deklaracijoje nra
nuostat apibriani Prezidento viet valstybs valdios sistemoje bei
santykius su kitomis valdios institucijomis. Deklaracijoje numatyta ems kio
ir pramons reforma, taip pat konstatuojama teigiama religijos taka ugdant
tautos moral ir palaikant jos atsparum sunkiausiu laisvs kov laikotarpiu.
Teisingum vykdo tik teismai.
Lietuvos geopolitin orientacija demokratinis Vakar pasaulis. Deklaracijos
nuostatose atsispindi kolektyvins gynybos principas, nes LLKS Taryba prao
vis demokratin pasaul pagalbos Lietuvos isilaisvinimo kovoje.
Deklaracija priskirtina konstitucins reikms teiss aktams. LLKS Tarybos
Prezidiumo Pirmininkas Jonas emaitis pripastamas kovojanios su okupacija
Lietuvos valstybs vadovu, faktikai vykdiusiu Respublikos Prezidento
pareigas.
7. 1990 m. KOVO 11 d. AKTAS.
Nepriklausomos valstybs atkrimas galjo ir turjo bti grindiamas tik
priekario Lietuvos valstybs tstinumu.
Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba buvo atribota nuo Lietuvos TSR primus
Deklaracij Dl Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos deputat galiojim.
Deklaracijoje numatyta, jog nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 valandos ji bus
vadinama Lietuvos Aukiausija Taryba. statymas Dl valstybs pavadinimo
ir herbo numat, jog vienintelis valstybs pavadinimas yra Lietuvos
Respublika. Taip buvo nutrauktos bet kokios ssajos Su Lietuvos TSR. ie du
teiss aktai daai vadinami nepriklausomybs atkrimo parengiamaisiais teiss
aktais.
Lietuvos valstybs tstinum ireikia pirmosios dvi Akto nuostatos
atstatomas suvereni gali vykdymas, visi Liaudies seimo aktai pripainti
neteistais. Nustatomas teritorinis vientisumas. Lietuva pabria savo
itikimyb visuotinai pripaintiems tarptautins teiss principams, pripasta
sien nelieiamum, taip pat garantuoja mogaus, pilieio ir tautini bendrij
teises.

Laikinai buvo atnaujintas 1938 m. Konstitucijos galiojimas. Lietuvos

Respublikoje ir toliau galiojo iki tol veik Lietuvos statymai bei kiti teiss aktai,
kurie neprietaravo Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiam statymui.
8. LAIKINASIS PAGRINDINIS STATYMAS
Laikinasis Pagrindinis statymas vis pirma vertintinas tuo poiriu, kad jis buvo
neatskiriama Kovo 11-osios akt sistemos organikoji dalis. Pagrindin Laikinojo
statymo paskirtis buvo sudaryti konstitucines prielaidas sprsti neatidliotinus
atkurtos valstybs, visuomens organizavimo klausimus. Laikinajame
Pagrindiniame statyme buvo 132 straipsniai, suskirstyti 16 skirsni.
Bendruosiuose nuostatuose akcentuota, kad Lietuvos respublika yra suvereni
demokratin valstyb. Suvereni valstybs valdia priklauso Lietuvos liaudiai.
Valstybs valdi Lietuvoje vykd Aukiausioji Taryba, Lietuvos Respublikos
Vyriausyb ir Teismas. Lietuvos Respublikos teritorija vientisa ir nedaloma.
Skelbiama Lietuvos piliei lygyb prie statym, moters ir vyro
lygiateisikumas, vairi rasi ir tautybi lygios teiss. Numatytas valstybs
sipareigojimas teikti param visiems nedarbingiems, besimokantiems ar
laikinai darbo netekusiems pilieiams. tvirtinta piliei peticijos teis.
Banyiai ir kitoms religinms organizacijoms
buvo pripaintas juridinio
asmens statusas ir utikrinta teis vidaus gyvenim tvarkytis savarankikai.
Remiantis nekaltumo prezumpcija niekas negali bti persekiojamas be statyme
numatyto pagrindo. Kiekvienam asmeniui garantuota teisin gynyba.
Ekonomins sistemos pagrindu pripainta piliei privatin nuosavyb, piliei,
susibrusi grupes, nuosavyb ir valstybin nuosavyb. tvirtinta, kad
Lietuvos Respublikos teismai yra: Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos
apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai.
Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba buvo apibdinta kaip aukiausios
valstybins valdios organas. Ji leido statymus, vykd vairi institucij veiklos
kontrol, ratifikavo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Aukiausios
Tarybos Pirmininko galiojimai iliustravo tai, kad Aukiausios Tarybos
Pirmininkas vykd ne tik tradicines parlamento vadovo funkcijas, bet ir kai
kurias valstybs vadovo prerogatyvas.
9. 1992
m.
LR
SIGALIOJIMAS.

KONSTITUCIJOS

RENGIMAS,

PRIMIMAS,

Rengimas: Konstitucijos rengim objektyviai lm parlamentins demokratijos

patyrimas ir raida po 1990 m. kovo 11-osios, taip pat akivaizdus poreikis
sukurti tok model, kuriame valstybs valdios ne tik bt atskirtos, galios
apribotos, bet jos ir bendradarbiaut gyvendinant valstybs vidaus ir iors
funkcijas. Aukiausios Tarybos nutarime dl konstitucingumo raidos nubrtos
pagrindins Konstitucijos rengimo gairs, vardytos politins, socialins,

teisins prielaidos, kurias turi bti atsivelgiama formuluojant konstitucin

doktrin ir konkret konstitucin tekst. gyvendinant Aukiausios Tarybos
nutarim turjo bti sudaryta deputat komisija, kuri parengs Konstitucijos
projekt. 1992 m. rugsjo pabaigoje, spalio pradioje buvo du Konstitucijos
projekto variantai, kuriuos rm Aukiausios Tarybos atitinkamos deputat
grups.
Primimas: 1992 m. spalio 25 d. vykusiame referendume dalyvavo 75,26 proc.
vis rinkj. Konstitucijos projektui pritar 75,42 proc. rinkj, dalyvavusi
balsavime, o tai sudar 56,75 proc. bendro rinkj skaiiaus.
sigaliojimas: Konstitucijos baigiamuosiuose nuostatuose buvo numatyta, kad
Konstitucija sigalioja kit dien po referendumo rezultat oficialaus
paskelbimo. Vliau Konstitucinis Teismas oficialiai iaikino, kad Lietuvos
Respublikos Konstitucija sigaliojo 1992 m. lapkriio 2 d., t.y. kit dien po
oficialaus referendumo rezultat paskelbimo.