Paveldjimo teis

Lektor Vilma Tenyt

Kazimiero Simonaviiaus universitetas
2017-03-05, Klaipda
 Paveldjimo teiss samprata
Teiss ir pareigos, jei j vykdymas nra susijs su j
turtojo asmenybe, neinyksta ir mirus mogui, kuriam
jos priklaus. (iandien turtins teiss ir pareigos
pereina pdiniams).
Paveldjimas universalus mirusiojo asmens teisi
permimas (reikalavimo teiss ir skolos neinyksta).
Po mirties pater familias savo turt galjo testamentu
palikti kam panorjs. Taiau paveldjimo teiss
normos i esms garantavo turto isaugojim eimoje
(giminje). Tai romn visuomens pagrindas.
 Paveldjimo teiss raida (I)
I pradi laikyta kol palikimas nepriimtas, turtas
niekieno (beeimininkis), todl jo pasisavinimas nra
vagyst. Taiau pasisavinus daiktus, pdiniai galjo
reikti vindikacinius iekinius.
Atsiradus patriarchalinei eimai atsiranda ir
patriarchalin nuosavyb. Mirus pater familias turtas
nebelaikomas beeimininkiu. Turtas atitinka tiems,
kurie rpinasi mirusiojo atminimu, eimos
sakralinmis apeigomis. I pradi pdiniai tapdavo
tik materiali daikt savininkais (skolos pdiniams
nepereidavo).
 Paveldjimo teiss raida (II)
Siekiant apsaugoti kreditori interesus, romn teis
anksti nustat, kad pdinis yra universalus mirusiojo
teisi permjas ir, kaip mirusiojo asmenybs tsjas,
atsako u mirusiojo skolas ne tik paveldtu, bet ir
asmeniniu turtu.
Ius civile numat singuliarin mirusio asmens teisi
permim, atsirandant mirusiojo patvarkymu dl
atskir savo turto dali (legata).
 Paveldjimo teiss raida (III)
Seniausiais laikais paveldjimas pagal statym (hereditas legitima):
paveldjimas pagrstas asmens prigimtine teisia, todl jo negalima keisti
palikjo valia. I pradi paveldjimo tik mirusiojo patriarchalins eimos
giminaiiai. Giminyst paveldjimo pagrindas, prigimtin teis, statymas
mirusiajam, kurio jis negali pakeisti savo valia.
Vliau didjant individo takai, didjo ir jo galimyb sprsti, kas pavelds jo
turt po jo mirties.
Paveldjimas pagal testament (hereditas testamentaria): Dvylikos lenteli
statymuose jau minimi pater familias patvarkymai dl turto po jo mirties.
Numatytas ribotas pdini nualinimas nuo paveldjimo. Vienaalika valia
dl savo turto likimo. Numatomos slygos kada paveldtojai gali bti
nualinami nuo paveldjimo.
Paveldjimas pagal testament panaikina paveldjim pagal statym. Abi
paveldjimo rys kartu bti negaljo.
Privalomasis (btinasis) pavedjimas.
 Paveldjimo teiss raida (IV)
Pretori teis nurodo paveldjim, pagal kur palikimas
perduodamas valdyti asmenims, kurie j pretendavo, bet dl
koki nors prieasi nebuvo aukiami jo priimti.
ie asmenys kreipdavosi pretori, kuris nagrindavo, ar
asmenys pagal ius civile gali bti pdiniais. Jei pirminis pdinis
nepriima palikimo, tai j gali priimti paskesnis (t. y. pretoriai
ved paveldjim pagal laipsnius ir eiles (giminysts ry)).
Atsisakius paveldjimo buvo paveldima pagal giminysts laipsn
ir eiles. Pripaintas kraujo ryys paveldint pagal statym.
Pretoriai savo interdiktais negaljo panaikinti pdinio pagal
civilin teis statuso.
 Paveldjimo rys
Pagal statym;
Pagal testament;
Privaloma paveldjimo dalis.
 Paveldjimas pagal testament
Testamentas vienaalis palikjo paskutine valia
pagrstas sandoris, sudarytas laikantis nustatyt
formalum siekiant paskirti savo teisi ir pareig
permj (pdin).
Jau Dvylikos lenteli statymai testamentui teik
pirmenyb, taiau nesant testamento galiojo teisi ir
pareig perjimas artimiesiems, laikantis statym
nuostat. Taigi tvirtinta testamento pirmenyb prie
statym.
Testamentas mirusiojo paskutin valia dl jo teisi ir
pareig jo mirties atveju.
 Testament rys pagal Ius
civile
Testamentum comitis calatis: testamentai tvirtinti du kartus
per metus kurij (tautos) susirinkimuose. Testatorius odiu
pareikdavo vali dl pdini ir darydavo patvarkymus dl
turto. Vliau pats kreipimasis jau buvo formalus aktas.
Tautos susirinkimas galjo jo nepatvirtinti, vliau tai tapo
vieu testatoriaus valios ireikimo aktu.
Testamentum in procinctu tvirtinamas ne paprastuose
tautos susirinkime, bet prie pasiruousius m karius
(skirtas tam tikriems subjektams). Negaljo io testamento
palikti asmenys nedalyvav kare.
Testatoriaus valia turjo bti viea, visiems inoma.
 Testament rys (I)
Testamentum per mancipationem : sukurtas palikjo interesams tenkinti. Turtas
perduodamas pasirinktam patiktiniui, kad is po palikjo mirties vykdyt jo
patvarkymus.
Labai formali testamento sudarymo procedra: dalyvauja 5 liudytojai. odiniai
testatoriaus patvarkymai galjo bti forminami ir ratu vakinse lentelse, kurios
bdavo uantspauduojamos liudytoj antspaudais. Ratika forma pdiniams
galjom bti ir neinoma.
Vliau is testamentas sudaromas daugiausiai ratu, kuris turjo bti
uantspauduotas. Vliau antspaudus pakeit testatoriaus ir 7 liudytoj antspaudai.
Raytin forma labai iplito, bet odin forma neinyko, bet sudaroma privalomai
dalyvaujant liudytojams sudarant testament.
Bdavo paskiriamas asmuo kaip testamento vykdytojas, visi, kuriems paskirta
testamentu j kreipdavosi dl testamento.
Formals reikalavimai testamentui kisdavo nuo aplinkybi: aklo asmens
testament turjo tvirtinti notarai, epidemij metu nereikjo visu liudytoj para,
kari testamentams formals reikalavimai visai netaikomi.
 Testament rys (II)
Testamentum per aes et libram vieieji testamentai,
sudaromi dalyvaujant valstybs valdios atstovams. Buvo
galima teisme sudaryti ir rayti protokol ar sudaryti
testamentai perduoti saugoti imperatoriui.
Materialios slygos testamentui:
Testatorius turjo turti testamentin teisnum (teis sudaryti
testament), o pdinis teis priimti testament.
Privaloma skirti pdinius. Buvo galima numatyti ir antr
pdin, jei pirmas neigyvent. Ilg laik moterys negaljo
sudaryti testament (neturjo teisnumo) arba j priimti.
Justiniano laikais moterys kaip ir vyrai galjo sprsti
paveldjimo problemas.
 Testamentas nebegaliodavo
Testatoriui panaikinus testament arba sudarius nauj
testament.
Per 10 m. neatsiradus palikimui.
Testamentas sudarytas neveiksnaus asmens.
 Paveldjimas pagal statym
(ab intestato)
Mirus paveldtojui ir nepalikus testamento, pdiniams
atsisakius priimti palikim, testament pripainus
negaliojaniu buvo aukiami pdiniai, kurie galjo
paveldti pagal statym.
 Paveldjimas pagal statym
sistemos (I)
Pagal ius civile pagrindas agnatin giminyst (pavaldume esantys
asmenys). Palikimas tenka:
pirmo laipsnio (sui heredes) vaikai, vaikaiiai, mirus palikjo vaikams
paveldi ta dalimi, kuri but gav j tvai;
Antro laipsnio (agnatus proximi): broliai, seserys, motina, jei buvo
santuokoje su mirusiu tvu. Jiems turtas dalijamas po lygiai.
Treio laipsnio (gentiles): tos genties, i kurios kils palikjas, nariai.
Maai inoma apie j.
Jei niekas nepavelddavo per keturis metus, turt perimdavo idas. Jei
turto neperimdavo idas, tai turtas atitekdavo turto valdytojui.
aukiami paveldti tik artimiausi giminaiiai, pdini ratas ribotas.
Visi vienos eils pdiniai palikim dalijasi po lygiai.
Naliai neaukti paveldti.
 Paveldjimas pagal statym
sistemos (II)
Pretorin pagrindas tiek agnatin, tiek kognatin giminyst:
Pirma eil (unde liberi): mirusiojo emancipuoti vaikai (ir atiduoti snyti
vaikai pagal kraujo ry, bet jie prie paveldto turto turjo prijungti ir savo
turt, kad eimos turtas neisiskaidyt).
Antra eil (unde legitimi): auktutins eils giminaiiai: motina, tvas,
seneliai, broliai, seserys, j vaikai (viena pus giminms i tvo, kita i
motinos).
Paveldjimas pagal gentiles inyks.
Treia eil (unde cognati): visi mirusiojo tiek i vyrikosios, tiek i
moterikosios puss kraujo giminaiiai pagal laipsnius iki etojo
giminysts laipsnio imtinai. I septintojo laipsnio antros eils pusbroli
vaikai.
Ketvirta eil (unde vir aut uxor): mirusiojo sutuoktinis.
Jei pirma eil nepriima aukiama paveldti antra eil ir toliau.
 Paveldjimas pagal statym
sistemos (III)
Justiniano - rmsi tik kognatins giminysts principais.
laikais aukiami paveldti visi vyrikos ir moterikos gimins kognatai,
remiantis j giminysts eils ir laipsnio artumu su mirusiuoju principu (remiasi
tik kognatins giminysts principais).
Pirma eil visi palikuonys (vaikai, vaikaiiai, jei mir vaikai, ir vyrai ir
moterys).
Antra eil auktutins eils giminaiiai: motina, tvas, seneliai, broliai,
seserys, j vaikai (viena pus giminms i tvo, kita i motinos).
Treia eil netikri mirusiojo broliai, seserys, j vaikai, ta dalimi, kuri bt
gav gyvi j tvai.
Ketvirta eil visi kiti, kurie gali rodyti giminyst.
Neturtingos nals paveldjimo teis gali paveldti su kitais aukiamais
pdiniais, bet ne daugiau nei viso palikimo arba ne daugiu kaip 100 svar
auksini. Pavelddama su vaikais dal turto gaudavo ususfructus teise.
Neatsiradus pdini, turtas atitekdavo idui.
 Privalomoji palikimo dalis (I)
Siekiant apsaugoti eimos turt buvo nustatytos privalomosios
palikimo dalies institutas nors ir galiojo testamento laisvs
principas, artimiems giminaiiams isaugoma teis tam tikr
palikimo dal.
Ius civile numat, kad testamente asmenys, kurie turi teis
privalom testamento dal, turjo bti paskirti pdiniais arba
reikjo aikiai ireikti j nualinim. Reikjo pagrsti, kodl
vaikai negali bti pdiniais.
Pretorius sn teises (sui) pakeit liberi (vaikai), jiems leista
paveldti pagal statym.
Nualinti pdiniai su iekiniais galjo kreiptis magnat, kad is
apgint nualint pdini teises. Iekinius galjo reikti pdiniai
pagal statym.
 Privalomoji palikimo dalis (II)
I pradi kiek turto privalu testamentu palikti pdiniams, turintiems
teis privalomj dal, sprend teismas.
Privaloma palikimo dalis - ne maesn nei priklausanios pagal
statym palikimo dalies. Turt buvo galima palikti vairia forma,
paskiriant asmen paveldtoju, darant jo naudai legat ir pan.
Gav maiau nei privalomoji dalis galjo reikalauti priteisti likusi
jiems priklausani dal palikimo, taiau negaljo reikalauti
panaikinti testamento.
Pareikti reikalavimus dl privalomosios palikimo dalies naikino
pdinio mirtis.
Taip pat nustatyti 2 m., o vliau 5 m. terminai pareikti reikalavimus.
Jei palikimo atsisakoma, jo dal perima kiti paskirtieji pdiniai.
 Palikimo primimas
Po testatoriaus mirties atsiranda tik palikimas, taiau
pdiniams teiss ir pareigos, susijusios su palikimu
neatsiranda kol jie nepriima testamento.
Paveldjimo stadijos:
aukimas paveldti - atsiranda nuo palikimo
atsiradimo momento ir baigiasi primus palikim.
Palikimo primimas.
Paveldi tas, kuris aukiamas priimti palikim ir j
priima.
 pdini kategorijos (I)
eimos nariai, gyven su mirusiuoju ir tap personae sui
iuris (laisvi nuo pater familias) nuo palikjo mirties
jiems palikimo teis priklaus savaime. Valing veiksm
palikimui priimti nereikjo. Pagal ius civile negaljo
atsisakyti palikimo (kartais perimdavo daugiau skol nei
turto).
Vergai irgi galjo paveldti laisv ir turt.
Pretoriai pasil teis atsisakyti palikimo, tada j perima
kiti pdiniai.
Nesant pdini skelbtos palikimo varytins kreditori
naudai.
 pdini kategorijos (II)
Asmenys, nepriklaus mirusiojo eimos nariams:
Reikjo j ireiktos valios priimti palikim: faktikai
pradti valdyti arba neformaliai pareikti, kad priimi
palikim. Seniausiais laikais ikilminga primimo
procedra, Justiniano laikais to atsisakyta.
Ius civile palikimo primimo termin nenumat.
Kreditoriai galjo reikalauti atsakyti, ar palikimas
priimamas, o pdiniai galjo prayti laiko apsisprsti.
Jei pdinis neisako savo valios Ius civile laik, kad
palikimo atsisak, o Justiniano laikas prim.
 Palikimo primimas
Pagal ius civile nepriimtas palikimas buvo laikomas
beeimininkiu ir j paimti nra vagyst. Po metu uvaldyto
turto valdytojas galdavo tapti savininku ir pdiniu
(apmokdavo skolas). Vliau reglamentavimas pasikeit ir
negaldavai uvaldyti nepriimto palikimo.
Priimti palikim asmenin teis, t. y. turi vali ireikti.
Priimt palikim galima perduoti arba perleisti.
Justinianas numat, kad jei pdinis mirta nesujus
terminui priimti ar atsisakyti palikimo, jo pdiniai gali
pasinaudoti likusiu laiku ir priimti palikim.
 Palikimo primimo teisiniai
padariniai (I)
Primus palikim atsiranda teisini padarini.
Pagal ius civile pdiniai perima visas teises, iskyrus grietai
asmenines. Palikimas susilieja su pdinio turtu (perima
skolas ir reikalavim teises). Ius civile numatyti teis
perleisti priimta palikim (jei skol neperima, jas dengia
pdinis).
Pretoriai numat galimyb atskirti paveldt turt nuo
pdinio turto ir kreditori galimyb pirmiausia nukreipti
reikalavimus mirusiojo turt.
pdinis prims palikim visikai atsako savo turtu, taiau
pdiniui neturint turto, palikjo kreditori interesai
nebegaldavo bti patenkinami.
 Palikimo primimo teisiniai
padariniai (II)
Siekiant apginti pdini interesus buvo sudaryt teis
priimti palikim pagal turto sra.
pdinis kreditoriams atsakys tik palikjo turtu pagal
sudaryt sra.
 pdini teisi gynimas
Civiliniai pdiniai galjo pareikti specialius
singuliarinius iekinius ir ireikalauti vis paveldim
turt (panaus vindikacin iekin).
Dalios prievols padalinamos pdiniams proporcingai,
nedalios vykdomos solidariai, bet galima reikalauti
padalinti prievoles.
Vliau pretoriai numat galimyb pdiniams
reikalauti ne tik daikt, einani paveldt turt, bet
ir reikalauti i treij asmen vykdyti palikjui
turimas prievoles.
 Atimamas palikimas
Priimtas palikimas galjo bti atimtas paaikjus, kad
pdinis nevertas palikimo. Atimtas palikimas
perduodamas kitiems pdiniams arba idui. Idas
vykd tada palikjo patvarkymus mokjo jo skolas.
Pagrindai: nusikalstama veika prie palikj,
testamento sunaikinimas, tyinis trukdymas sudaryti
testament, nepagrstas pareikimas priimti palikim,
kt.
 Palikjo patvarkymai
Palikjas konkreius daiktus ar tam tikras sumas galjo
palikti testamente nurodantiems asmenims, kurie nra
pdiniai ir neatsak u palikjo skolas. pdiniams tokie
pareigojimai privalomi.
pareigojimas imokti tam tikras sumas ar perduoti
konkreius daiktus tretiesiems asmenims (jie pdiniais
netapdavo, neatsak u palikjo skolas).
Tokie palikjo patvarkymai galiojo tik sumokjus visas
palikjo skolas.
I pradi palikjo teis palikti patvarkymus nebuvo
ribojama. Vliau riboti, kad nebt palikimas ivaistytas ir
pdiniai nieko negaut.
 Legata
Legatas teiss ginamas testatoriaus pareigojimas
testamentiniam pdiniui gyvendinti jo paskutin vali ir
vykdyti kuri nors prievol vieno ar keli asmen naudai.
inomi jau 12 lenteli statymuose, ius civile (legata
numatyta tik testamentuose).
Galima rayti tik testamente ir pareigoti tik pdin.
Pagal ius civile negalimas testamentas, kuriame yra tik
legatai.
Legatas labai formalus aktas, paeidus formos
reikalavimus inykdavo teiss, vliau toks grietas formos
reikalavimas suvelnjo.
 Legat rys pagal ius civile
Legatum per vindicationem perleidiamas konkretus
daiktas, kurio savininku tapdavo arba perleidiamos teiss
servitut. Toks legatas gydavo teis reikti vindikacinius
iekinius bet kuriam daikto valdytojui, ne tik pdiniui.
Legatum per damnationem pdinis pareigotas vykdyti
prievol, kuri paprastai nesieta su daiktins teiss
perleidimu (pvz., suarti lauk).
Legatum sinendi modo netrukdyti paimti legate
nurodyt daikt.
Legatum per praceptionem - Legatum per vindicationem
poris, ini apie j neilik.
 Fideikomisai
odiu ar ratu ireikti ir testamente nesantys palikjo neformals
pareigojimai, kurie teisins galios neturjo, j vykdymas priklaus nuo pdini
geros valios.
Imperatoriaus Augusto laikais numatytas fideikomis gynimas, pretoriai
pareigoti nagrinti skundus ir priirti fideikomis vykdym.
Fideikomis skirtumai nuo legt:
- pareigojimai fidekomisu galjo bti duodami ne tik pdiniams, bet ir legatui
ar paiam fideikomisui.
- Galjo bti odinis.
- Sudaromas iki testamento ir gali bti raytas testament ar papildantis
testament.
- Forma negrieta, daniausia pdiniui adresuotas ratas, danai pridedamas prie
testamento.
Justiniano laikais legeta ir fideikomisas sujungti, fideikomiso forma sugrietjo.
 Legatai ir fideikomisai
Suteikta vienoda galia, liko tik skirtingi pavadinimai.
Fideikomis formos reikalavimai sugrietjo (sudarant
privalo dalyvauti 5 liudytojai, taiau nra pdinio skyrimo).
Utikrinami: turto hipoteka, vindikaciniu iekiniu, jei
objektas eina paveldim turt.
Kad nebt ivaistytas visas palikjo turtas, ribotas legatu
paskirto turto dydis (negalima palikti vienam legatui daugiau
nei lieka pdiniui, vliau nustatyta, kad pdiniui turi likti ne
maiau nei palikimo).
Objektas daiktai arba reikalavimai, buvo galima pareigoti
perduoti ir tam tikr palikimo dal.
 legatum partitionis
Legatorius gydavo teis reikalauti, kad pdinis
perleist jam daikt, bet netapdavo pdiniu.
pareigojimas pdiniams perduoti ir tam tikr
palikimo dal.
Vliau reikalauta, kad asmuo, gavs legat,
proporcingai apmokt palikjo skolas.
 Herditatis fideikomisas
(universalus)
Fideikomisu buvo galima pareigoti perduoti ne tik dal, bet ir vis
palikim (vadintas herditatis arba universaliu).
Asmuo, gavs fideikomis galjo reikalauti i pdinio tik j vykdyti,
perduot palikim.
Reikalauta, kad bt perimtas ne tik palikjo turtas, bet ir skolas.
Vliau pdinis isaugodavo tik pdinio vard, o prievoles
prisiimdavo fideikomisarijus, jam kreditoriai galdavo reikti
iekinius (uima pdinio viet).
pdiniui atsisakius palikimo, testamentas nebegalioja ir
fideikomisas nebegalioja (vliau numatyta teis reikalauti , kad
pdinis priimt palikim).
Vliau nustatyta, kad pdinis turi teis palikimo ir privalo
priimti palikim.
Ai u dmes