1 VI TEMA. ROMN PRIVATINS TEISS SUBJEKTAI Privatins (civilins) teiss subjekto svoka. Caput. Veiksnumas.

Status libertatis, status civitatis, status familiae. Capitis deminutio (maxima, media, minima). Status libertatis. Vergo teisin padtis. Verg pekulijus. Manumissio ir jo formos. Neformals verg ilaisvinimo bdai ir j reikm. Verg ilaisvinimo apribojimai. Status civitatis. Patricij, klient, plebj ir peregrin teisin padtis. Ius conubii ir ius comercii reikm. Lotyn teisin padtis. Latini iuniani. Kolonai. Ilaisvintieji, j pareigos. Status familiae. Personae sui iuris ir personae alieni iuris. Status controversia. Pilietins negarbs atvejai. Veiksnumas. Globjai ir kuratoriai, rpintojai. Juridiniai asmenys. Pagrindiniai juridinio asmens bruoai. Aerarium, fiscus.

PRIVATINS (CIVILINS) TEISS SUBJEKTO SVOKA. Pagrindins svokos: teisnumas (caput), veiksnumas, persona, status libertatis, status civitatis, status familiae, capitis deminutio (maxima, media, minima). Teis reguliuoja moni tarpusavio santykius, t.y. visuomeninius santykius. Santyki, reguliuojam civilins teiss, dalyviai ir yra civilins teiss subjektai. Teiss subjektais gali bti ir pavieniai mons fiziniai asmenys, arba j grups, ir junginiai juridiniai asmenys. Romn teis neinojo svokos juridiniai asmenys iuolaikine prasme. Civilins teiss subjekto samprata siejama su jo gebjimu turti ir gyti civilini teisi ir pareig, t.y. su teisnumu ir veiksnumu. Civilinje teisje gebjimas turti civilini teisi ir pareig yra vadinamas teisnumu. Teisnum iuolaikinje visuomenje mogus gyja jau gimdamas. Galjimas savo veiksmais gyti civilini teisi ir pareig vadinamas veiksnumu. Taiau ne visi asmenys galjo bti teiss subjektais. Nors asmen, turjusi teisnum, ratas ir atskir visuomens grupi teisnumo apimtis Romoje nuolat pltsi, kiekvieno asmens teisnumo pripainimas niekada netapo romn teiss principu. Teisnumas Romoje buvo tam tikru visuomens sluoksni privilegija. Teiss subjektas romn teisje buvo vadinamas persona.

2 Caput. Teisnumas buvo vadinamas caput. Jis atsirasdavo mogui, atitinkaniam tam tikrus kriterijus, ir pasibaigdavo jam mirus. Asmuo, turintis visik teisnum Romoje atitiko tokius kriterijus: a) laisvs kriterijus: buvo laisvas mogus, o ne vergas; b) pilietybs kriterijus: buvo Romos pilietis, o ne svetimalis; c) eimos kriterijus: nebuvo pavaldus eimos galvos valdiai (buvo siu iuris, o ne alieni iuris). Tokiu bdu caput priklaus nuo: a) status libertatis (laisvas arba vergas); b) status civitatis (Romos pilietis arba peregrinas); c) status familiae (asmuo sui iuris arba alieni iuris). Inykus kuriam nors i i status (capitis deminutio), inykdavo arba sumadavo ir teisnumo turinys bei apimtis. Praradus status libertatis capitis deminutio maxima (visikas teisnumo praradimas patekus belaisv), praradus status civitatis capitis deminutio media (asmuo prarasdavo pilietyb ir padt eimoje, tapdavo svetimaliu), praradus status familiae capitis deminutio minima (prarasdavo padt eimoje). Nors vieno i i status praradimas sumaina teises: a) maxima status libertatis praradimas; b) media status civitatis praradimas; c) minima statuso eimos santykiuose praradimas arba pasikeitimas. Visikas civilinis teisnumas apm du elementus: a) ius conubii teis sudaryti santuok, reguliuojam romn teiss norm; b) ius commercii teis bti turtini teisini santyki subjekt ir dalyvauti sandoriuose. Romn juristai sukr taisykl, kad pradtas, bet dar negims kdikis buvo laikomas teiss subjektu tais atvejais, kai tai atitiko jo interesus.

3 Qui in utero est, perinde ac in rebus humanis esset custoditur, quotiens de commodis ipsius partus queritur Pradtas vaikas saugomas lygiomis teismis su jau gyvenaniais visais atvejais, kai kalba eina apie naud jam. Pvz., dar negims kdikis galjo tapti tvo, mirusio motinos netumo metu, paveldtoju. Asmuo prarasdavo teisnum mirties atveju, patekus belaisv (capitis deminutio maxima), kas buvo prilyginama civilinei miriai. Romn juristai man, kad pagal gamtos dsnius visi asmenys yra lygs, taiau pagal teis jie skirstomi laisvus asmenys ir vergus. STATUS LIBERTATIS. Pagrindins svokos: status libertatis, servus, servi res sunt, peculium (verg turtas), manumissio (verg ilaisvinimas) (manumissio testamento, manumissio vindicta, manumissio censu), liberti, peregrini dediticii. Romn visuomen buvo vergvaldyst, todl teisnumas joje galiojo tik laisviems asmenims. Vergai buvo ne teiss subjektais, o objektais. Anot Ulpiano j teisinis statusas i principo nesiskyr nuo daikt statuso (servi res sunt). Taiau, kita vertus, vergai visada um ypating padt teiss objekt tarpe: verg prilyginimas daiktams ne visada buvo parankus vergvaldiams, kurie norjo inaudoti ne tik verg fizines jgas, bet ir j proto energij bei asmenin verslum. Todl verg prilyginimo daiktams principas turjo tam tikr iimi. Respublikos laikotarpiu kai kurie verg sandoriai turjo juridines pasekmes, kadangi vergai vald jiems skiriam eimininko turt peculium. Vergas, kaip ir vaikai eimoje priklaus alieni iuris (svetimos teiss) monms. Vergas buvo in dominica potestate (eimininko valdioje), kaip kad vaikai in patria potestas (tvo valdioje). Ideologiniu toki iimi pagrindu buvo imperijos periodo jurist pairos, kad vergov, kaip iuris gentium, t.y. bdingas visoms senojo pasaulio tautoms, institutas yra svetimas ius naturale pagrindams. Servitus est constitutio iuris gentium qua quis dominio alieno contra naturam subiicitur Vergov yra taut teiss nustatymas, kurio pagrindu vienas yra pavaldus kitam, o tai prietarauja gamtai (Florentinas: D. 1.5.4.1).

4 Pagrindinis padalijimas teisje yra padalijimas laisvus ir vergus. Vergovs pateisinim romn juristai rasdavo karuose: Jeigu teistas yra karo prieo nuudymas, tai teistas ir jo pamimas belaisviu (captivitas). Vergovs statusas buvo paveldimas, todl vergu taip pat tampama gimus nuo vergs motinos. Tai rodo, kad laisvs svoka romn teisje buvo traktuojama ne kaip gimta teis, o kaip teis, suteikta valstybs. Prarasti laisv galima buvo ir civilins teiss pagrindu. Asmuo galjo bti parduotas trans Tiberim (u Tibro) dl skol neimokjimo, dezertyravus i kariuomens (ie metodai nustojo galioti respublikos epochoje). Laisv prarasdavo ir nubausti mirties bausme, darbui kasyklose arba kovai su laukiniais gyvnais. Pagal senatusconsultum Claudianum laisv prarasdavo ir moteris, gyvenusi su kito eimininko vergu, ir nors buvo (triskart) perspta vergo eimininko, nenutrauk io ryio. Vergo teisin padtis. Vergas (servus, homo, mancipium) buvo mogika btybe, kurios statusas buvo prilyginamas daiktui (non persona, sed res). Vergas neturjo joki teisi. Servile caput nullum ius habet vergas neturi joki teisi. Vergas buvo kins apyvartos objektu. eimininkas turjo gyvybs ir mirties valdi vergo atvilgiu (vitae necisque potestas) galjo j parduoti, inuomoti, padovanoti testamentu ir kt. Vergas negaljo dalyvauti eimyniniuose santykiuose. Dviej verg sjunga, nors ilgalaik ir monogamin, buvo vadinama contubernium ir nebuvo laikoma santuoka (matrimonium). Respublikos ir imperijos epochose verg padtis kiek pagerjo. Pvz., lex Petronia draud verg inaudojim kovai su gyvnais cirke, jeigu tam nebuvo valdios pritarimo arba Konstantino Didiojo statymai, pagal kuriuos vergo nuudymas buvo prilyginamas mogaus nuudymui ir kurie draud iskirti verg eimas jas parduodant. Nors vergai nebuvo teiss subjektais, jie atlikdavo tam tikrus teisinius veiksmus. Tai, k jie pirko, atitekdavo j eimininkui: Quodcumque per servum acquiritur, id domino acquiritur.

5 Atlikdami teisinius veiksmus vergai galjo tik gerinti eimininko turtin padt, negaljo jos bloginti: Melior condicio nostra per servos fieri potest, deterior fieri non potest. Pagal senj ius civile u prievoles, kylanias i vergo sudaryt eimininko naudai sutari, niekas neatsak. Ilgainiui pradta pripainti kai kurias vergo prievoles. Jos nebuvo utikrinamos iekiniu, o laikytos prigimtinmis ir vadinosi obligatio naturalis. Nuo I a. pradios romn teisininkai pradjo kurti privatins teiss norma, reglamentavusias verg komercin-kin veikl eimininko vardu. Kai kuriais atvejais vergai galjo dalyvauti civilinje apyvartoje savo vardu. Vergvaldiai nebuvo atsakingi u prievoles, kylanias i vergo sudaryt sutari. Verg pekulijus. Pretori teis nustat vergvaldio atsakomyb u vergo atlikt teisini veiksm padarinius. Vergvaldiui galima buvo pareikti iekin dl prievoli, kilusi i vergo. Tokie iekiniai buvo vadinami actiones adiecticiae qualitatis: a) actio de peculio iekinys eimininkui, kurio vergui buvo suteiktas peculium. Peculium (pecus gyvuliai) tai vergui savarankikam kininkavimui skiriamas turtas. Tai galjo bti ir kilnojamasis turtas, ir nekilnojamasis turtas, ir vergai. Verg pekulijus yra labai senas institutas, kuris atsirado dar iki pasirodant XII lenteli statymams. Nuo XII lenteli statym iki I a. pr. Kr. verg pekulijus nebuvo galutinai teisikai reglamentuotas. I a. pr. Kr. pretori teis suteik pekulijui savarankik teisin form. Pretoriaus ediktas pekulij apibr kaip turt, kuris eimininkas atskiria nuo savojo ir atskirai tvarko vergo sskait. is turtas visada lieka vergvaldio nuosavybe. Kilus vergo, turinio pekulij, ir eimininko nesusitarim dl atsiskaitym su eimininku, buvo pateikiamas actio tributoria. b) actio institoria iekinys, nustatantis vergvaldio atsakomyb u vergo, paskirto jo prekybos mons filialo valdytoju; c) actio exercitaria iekinys, nustatantis vergvaldio atsakomyb u vergo, paskirto jo prekybinio laivo vadu;

6 d) actio guod iussus iekinys, nustatantis vergvaldio atsakomyb vergui sudarius sandor iankstinio vergvaldio susitarimo su kontrahentu pagrindu (pvz., eimininkas prao paskolinti vergui, jeigu is to prays); e) actio de in rem verso iekinys, nustatantis vergvaldio atsakomyb u vergo sudaryt sandor, kai koks nors turtas ar pinig suma atiteko jo eimininkui (in rem domini versum est). Imperijos epochoje, vedus ekstraordinarin proces, vergai gavo galimyb dl savo teisi paeidimo skstis magistratui. Tai leido nutolti nuo draudimo vergui paiam iekoti savo asmens ir teisi gynybos (cum servo nulla actio est dl santyki su vergu iekinio nra). Manumissio ir jos formos. Nors Romoje vergija buvo laikoma natraliu, gimtu dalyku, taiau labai anksti pradtas praktikuoti verg ilaisvinimas. Manumissio buvo prastinis vergovs pasibaigimo bdas, kai vergui laisv suteikdavo eimininkas. Buvo trys manumissio formos: a) manumissio testamento laisvs vergui suteikimas pagal jo eimininko mirus palikt testament. Senaisiais Romos laikais testamentai buvo sudaromi tautos susirinkimuose (testamentum comitiis calatis). Testatoriaus vali sankcionavo visa tauta. Mirus testatoriui vergas tapdavo laisvu. Vergui galjo bti suteikta laisv ir su jam privaloma vykdyti slyga. Jos nevykdius vergo statusas buvo tarpinis tarp vergo ir laisvo mogaus ir vadinosi statu liber. b) manumissio vindicta laisvs vergui suteikimas taikant tariam laisvs suteikimo proces. c) manumissio censu laisvs vergui suteikimas po eimininko pareikimo cenzoriui. Cenzorius raydavo verg piliei sra ir is tapdavo laisvas. bd buvo galima taikyti tik sra sudarymo laikotarpiu. Vlesniuoju respublikos laikotarpiu greta i formali paleidimo laisv bd atsirado daug neformali: a) manumissio inter amicos paleidimas laisv dalyvaujant liudytojams;

7 b) manumissio per epistolam teikiant paleidimo laisv rat. iuo bdu vergas gydavo special pretoriaus suteiktos laisvs status, kuris vadinosi in libertate morari. c) manumissio per mensam paleidimas laisv leidiant vergui sdti u vieno stalo (mensa) su eimininku ir bti jo panekovu; d) manumissio in ecclesia banytin vergo paleidimo laisv form. Neformals verg paleidimo laisv bdai suteikdavo ne teisin laisv, o tik faktin. Vergo eimininkas galjo ataukti laisvs suteikim vergui. Taiau pretoriai paprastai neleisdavo eimininkams grinti neformaliai paleistus laisv vergus atgal vergov (vindicatio in servitutem). i neaiki ilaisvintj neformaliais bdai padtis buvo sureguliuota primus 19 m. lex Iunia Norbana, kuris jiems suteik teisin laisv, taiau nesuteik romn pilietybs, o tik status Latini Iuniani. Julianas leido suteikti paleistiesiems Romos pilietyb, jeigu tik paleidiant laisv paskelbiama arba paleidimo laisv ratas teikiamas ne maiau kaip penkiems liudytojams. Senovs romn teisje verg paleidimas laisv buvo neribotas, taiau jau imperijos pradioje is procesas buvo pradtas reguliuoti valstybs. Imperatoriaus Augusto valdymo metais buvo priimti lex Aelia Sentia ir Lex Fufia Caninia, kurie var verg paleidim laisv: a) Lex Fufia Caninia (2 m. pr. Kr.) apribojo testamento paleist verg skaii, kuris priklaus nuo vis verg, priklausani eimininkui, skaiiaus. b) lex Aelia Sentia (4 m. pr. Kr.) kurta speciali komisija (de causis libertatis), kuriai reikjo rodyti paleidimo laisv prieast, jeigu vergui laisv suteikdavo eimininkas iki 20 met arba vergas buvo iki 30 met. Niekiniu laikytas paleidimas laisv, alingas kreditoriams. Vergai, bausti u sunkius nusikaltimus, netapdavo Romos pilieiais, o gydavo peregrini dediticii status ir buvo isiuniami i Romos. Respublikos laikotarpiu vienintelis vergijos pasibaigimo bdas buvo laisvs suteikimas eimininko valia. Imperijos epochoje vergas galjo bti paleistas laisv ir be eimininko sutikimo, t.y. pagal statym. statymas numat, kad vergui galima suteikti laisv, jeigu eimininkas paliko j sergant likimo valiai; jeigu vergas padjo nustatyti eimininko udik; jeigu vergas 20 met siningai gyveno kaip laisvas ir kiti atvejai.

8 Paleisti laisv eimininko valia vergai liberti, nors ir tapdavo Romos pilieiais, taiau turim teisi atvilgiu nebuvo prilyginami laisviesiems (ingenui). Jie buvo tam tikroje priklausomybje nuo buvusio eimininko ir jo eimos. Libertas turjo teikti jiems i anksto numatytas paslaugas. Nustatyt slyg nesilaikymas galjo takoti liberto grim nelaisv. Taiau liberto vaikai jau buvo laisvais asmenimis. STATUS CIVITATIS. Pagrindins svokos: status civitatis, cives Romani, patricijai, plebjai, klientai, peregrini, lotynai (latini prisci, latini colonarii, latini Iuniani), kolonai. Senovs Romoje daugiausia teisi turjo Romos pilieiai (cives Romani). Romn pilietybs statusas buvo gyjamas dviem bdais: gimus Romoje arba statymu suteikus asmeniui pilietyb. Romn pilietyb gaudavo vaikas gims oficialioje santuokoje (matrimonium legitimum). Nesantuokinis vaikas gaudavo motino pilietyb. statyminiu bdu pilietyb galjo bti suteikta atskiriems asmenims arba asmen grupms (pvz., Italijos gyventojams pagal lex Plautia Papiria 89 m. pr. Kr.). Toks pilietybs suteikimo bdas nustojo galioti po Constitutio Antoniniana Karakalli (212 m.) primimo, kai visiems laisviems imperijos gyventojams (iskyrus peregrini dediticii) buvo suteikta pilietyb. Pilietyb buvo atimama tais paiais pagrindais, kaip ir status libertatis, praradus status buvo prarandama ir pilietyb. Pilieio itrmimo atveju jis prarasdavo tik pilietyb. Pagrindiniai piliei luomai Romoje buvo: patricijai, klientai ir plebjai. J teisinis statusas buvo skirtingas. Patricijai. Patricijai buvo visateisiai Romos gyventojai, giminins organizacijos nariai, qui patrem ciere possunt, t.y. tie, kurie galjo nurodyti savo tv, gimin. Anot Cicerono j tvai priklaus senatui. Jie ilgai isaugojo vieosios ir privatins teiss monopolija. Tik jie turjo teis gauti ems i valstybinio ems fondo (ager publicus). Tik patricijai turjo teis sudaryti santuoka cum manu (su vyro valdia).

9 Greta visateisi Romos gyventoj buvo ir tokie, kurie neturjo vis teisi. Tai buvo plebjai ir klientai. J teisin padtis skyrsi. Klientai. Klientai senovs Romoje turjo iskirtin teisin status. Klientas priklaus nuo patrono, kuris buvo i patricij. Klientas buvo patrono eimos narys, jis turjo eiti paskui j kar, remti j ir reikti pagarb. Patronas privaljo saugoti klient ir teisme ginti jo teises. Kaip patricij eimos nariai klientas turjo teis em. Klientas nebuvo visikai veiksnus: jis galjo sudaryti sutartys, sigyti turt ir pan., taiau negaljo ginti savo teisi teisme. Juridin apsaug jis gaudavo tik i patrono. Plebjai. Plebjai nejo giminin Romos organizacij, todl nedalyvavo tautos susirinkimuose, negaljo bti senatoriais. Jie buvo iskirti i visuomeninio gyvenimo, neturjo politini teisi. Plebjai, skirtingai nuo klient, buvo asmenikai laisvi ir nepriklausomi, jie turjo ius commercii. Plebjai neturjo ius connubii, t.y. negaljo sudaryti santuokos su patricijais. Jie neturjo nuolatins legalios teiss em (ager publicus). Peregrini svetimaliai. Tai buvo laisvi Romos arba jai pavaldi teritorij gyventojai, kurie nebuvo nei Romos pilieiai, nei lotynai. Peregrinai, kuri valstybs nebuvo sudariusios su Roma sutari, ia buvo beteisiai. Romoje peregrinas privaljo turti savo globj Romos piliet. Pateks Romos pilieio patricijaus globa, peregrinas tapdavo jo klientu. Peregrinai neturjo lygiu teisi su romn pilieiais, taiau jau XII lenteli statymuose buvo numatyta sandori sudarymo galimyb su peregrinais. Lotynai. Lotynai buvo Romos gyventojai, neturj Romos pilietybs, taiau turj beveik visas turtines teises (danai ir teis tuoktis su romnais). Lotynai tai Lacijaus gyventojai ir j palikuonys. Romai ukariavus Italij lotyn statusas buvo suteiktas Italijos miest ir bendruomeni gyventojams. Lotynai buvo skirstomi kelias kategorijas: a) Latini prisci senieji lotynai, Lacijaus gyventojai, su kuriais romnai palaikydavo draugikus santykius (turjo ius conubii cum Romanis);;

10 b) Latini coloniarii romn kolonij gyventojai (neturjo ius conubii cum Romanis, turjo ius commercii); c) Latini Iuniani buvo vergai, ilaisvinti neformaliu bdu pagal pretori teis. I pradi jie gavo tik faktin laisv. Vliau lex Iunia Norbana suteik jiems ir teisin laisv ir Latini coloniarii status. Jie turjo ius commercii, taiau neturjo politini teisi. Kolonai. Kolonai buvo kininkai, laisvieji, bet neturtingi Romos gyventojai. I pradi jie buvo smulks ems nuomininkai, vliau buvo amiams pririti prie nuomojamos ems kartu su savo eimomis. Isipltus Romos teritorijai ir padidjus ems plotams emvaldiams reikjo darbo jgos. Jie pradjo u mokest nuomoti maus ems sklypus neturtingiems Romos gyventojams. Kolonai buvo ekonomikai priklausomi nuo emvaldio. Kolono statusas buvo paveldimas, jeigu tvas arba motina buvo kolonais. Kolonu galima buvo tapti susitarus su emvaldiu (denuntiatio).

ASMENYS (PERSONAE): Laisvi (liberi): gim laisvi (ingenui) ilaisvintieji (liberti) Pusiau laisvieji asmenys: asmenys in mancipio kolonai addicti nexi Vergai (servi)

ASMENYS (PERSONAE):

11 Romos pilieiai cives Romani Lotynai Latini svetimaliai peregrini

LOTYNAI (Latini): Senieji lotynai Latini prisci Kolonijiniai lotynai Latini coloniari Iuniano lotynai Latini Iuniani

STATUS FAMILIAE. Pagrindins svokos: status familiae, persona sui iuris, personae alieni iuris (in potestate, in manu, in mancipio), status controversia, pilietins negarbs atvejai (intestabilitas, infamia, turpitudo). Personae alieni iuris. Personae gali bti savarankikais gyventojais arba pavaldiais kitiems. In potestate yra vergai, eimos nariai ir vaikai. In manu yra oficiali sutuoktin. In mancipio yra pavaldinys, perleistas kitam pater familie. Visos ios kategorijos asmen yra kito valdioje - in alieni iuris. Persona sui iuris yra asmuo niekam nepavaldus. Praktikai archainiais laikais tokiu asmeniu buvo tik didels patriarchalins eimos galva (pater familias). Persona sui iuris turi visas civilines teises, kurias sudaro trys statusai: status libertatis, status civitatis, status familiae. Sui iuris statusas nepriklaus nuo amiaus. Sui iuris galjo tapti ir vaikas, anksti prarads tv.

12 STATUS FAMILIAE A pater familias tvas B uxor in manu mona C filia familias dukt D filius familias snus E filius adoptivus vaikintas snus F nepos ankas G neptis ank Pater familias buvo asmuo sui iuris. Kiti eimos nariai: mona (uxor in manu), dukt (filia familias), snus (filius familias), vaikintas snus (filius adoptivus) bei ankai (nepos ir neptis) buvo asmenys alieni iuris. Mirus pater familias visi eimos nariai, tiesiogiai jam pavalds (B, C, D, E) tapdavo asmenimis sui iuris. Ankai (F ir G) pereidavo savo tvo (D) valdi, kuris tapdavo naujos eimos pater familias. Moterys (B, C) galjo tapti sui iuris, taiau jos negaljo tapti eimos galva.

13 Status controversia. Bet kuris i mint status galjo sukelti gin, nes bet kuris i status turjo reikms teiss subjekt politini ir civilini teisi apimiai. Ginas dl status libertatis galjo kilti dl toki prieasi: a) kai kas nors pareikdavo pretenzij, kad mogus, turintis status libertatis, i tikrj yra vergas; b) kai vergas suinodavo i tikrj ess laisvas. Pirmuoju atveju ginas sprendiamas taikant vindicatio in servitutem proces, antruoju vendicatio in libertatem. Abejais atvejais mogus turjo rasti utarj assertor in libertatem. Ginjas dl status civitatis daniausiai buvo sprendiamas administracine teisena, nes ir statusas turjo didiausi reikm vieosios teiss atvilgiu. Ginas dl status familiae kildavo, jeigu kas nors i laisv eimos nari pretendavo pater familias viet, o kitas eimos narys tvirtino, kad noriniam j uimti nepriklauso i vieta. I pradi toks ginas buvo sprstas vindikacijos forma, vliau pretoriaus ediktas nustat kit i gin sprendimo form interdictum de liberis exhibendis et ducendis. Pilietins negarbs atvejai. Be teisnumo ribojimo capitis deminutio bdu, romn teis turjo ir kit prieasi, kurios tiesiogiai neveikdamos subjekto teisinio statuso, tam tikrais atvejais ribojo jo teisnum. Teiss subjektas turjo bti garbingas, t.y. turt pilietins garbs. Praradusi pilietin garb asmen teiss buvo ribojamos. Seniausias pilietins negarbs atvejis buvo intestabilitas. Asmuo, patyrs intestabilitas, negaljo bti liudytojas, negaljo ir kit asmen kviesti bti jo liudytojais. Kitas pilietins negarbs atvejis buvo infamia (infamia iuris). Asmuo, patyrs infamia, negaljo bti iekovas ir atsakovas teisme, jis negaljo bti irinktas magistratus, jis prarasdavo rinkim teis. Buvo inomos: a) infamia censoria, kylanti i cenzoriaus pastabos; b) infamia consularis, kai rinkim pirmininkas (consulas) galjo ibraukti i srao tuos, kurie buvo neverti;

14 c) infamia pretoria, kai pretorius neleido ginti teisme kito asmens, draud jam teisme dalyvauti per savo atstov arba paiam bti atstovu. Teisnum ribojo ir turpitudo, vadinta infamia facti. Tai privataus asmens poelgis, nors ir netrauktas infamiarum sra,visuomens vieosios nuomons buvo tokiu laikomas. Tam tikros profesijos buvo laikomos negarbingomis: aktoryst, prostitucija ir kitos. i profesij atstovams ir buvo taikomas turpitudo. VEIKSNUMAS. Pagrindins svokos: veiksnumas (neveiksnus, ribotai veiksnus, visikai neveiksnus), kuratoriai, globjai, rpintojai. Teisnumas reikia galimyb turti subjektin teis, o kad t teis galima bt gyvendinti reikjo antrosios slygos veiksnumo. iuolaikinje civilinje teisje veiksnumas reikia pilieio galjim savo veiksmais gyti civilini pareig. Veiksnumas atsiranda sulaukus tam tikro amiaus, kai mogus gali tinkamai vertinti savo veiksmus, suprasti j reikm ir atsakyti u teiss paeidimo padarinius. Romn teisje asmenys, priklausomai nuo amiaus, lyties, psichins sveikatos ir eikvojimo, buvo: a) neveiksns (vaikai iki 7 met, psichikos ligoniai); b) ribotai veiksns (nepilnameiai, moterys, eikvotojai); c) visikai veiksns (suaug asmenys). Pagal ami romn teisje visi mons buvo skirstomi tris grupes: a) infantes vaikai iki 7 met, jie buvo laikomi visikai neveiksniais; b) impuberes mergaits 7-12 met ir berniukai 7-14 met buvo nepilnameiai ir turjo ribot veiksnum. Jie galjo sudaryti smulkius sandorius, priimti maas dovanas, pirkti nebrangius daiktus. c) mergaits 12-25 met, berniukai 14-25 met laikyti pilnameiais ir veiksniais.

15 Nuo II a. siekiant ivengti civilini teisini santyki neapibrtumo pilnameiams iki 25 met buvo skiriamas kuratorius, kuris paddavo jiems civilinje apyvartoje, saugojo j turtinius interesus. Pilnameiai galjo sudaryti sandor tik kuratoriaus sutikimu. Sulaukus 25 met asmenys tapdavo visikai veiksns. Asmen fiziniai ir psichiniai trkumai taip pat turjo takos j veiksnumui. Taiau fiziniai trkumai nelabai veik teiss subjekt veiksnum, tai priklaus nuo sandorio formos. Psichikos trkumai turjo didesn reikm veiksnumui. Silpnaproiai ir psichikos ligoniai vis lygos laik laikyti visikai neveiksniais ir negaljo sudaryti joki sandori. Romn teisje moter ir vyr teisin padtis nebuvo sulyginta. Respublikos laikotarpiu moterys buvo priklausoma nuo vyro, tvo ir pan. ir turjo ribot teisnum ir veiksnum. Principato laikotarpiu buvo nustatyta, kad suaugusi nepriklausoma moteris gali sudaryti sandorius dl savo turto, taiau ji negaljo sipareigoti atsakyti u kit skolas. JURIDINIAI ASMENYS. Pagrindins svokos: juridiniai asmenys, fiscus, aerarium. iuolaikinje teisje juridiniai asmenys yra mons, staigos, organizacijos, kurie yra civilini teisi ir pareig subjektai, turi savo atskir turt ir savo vardu dalyvauja civilinje apyvartoje, teisme ir arbitrae. Romn teisininkai nesuformavo juridinio asmens svokos, taiau praktiniame gyvenime plaiai taik i savo ikelta juridinio asmens idj. Taigi juridinio asmens juridins formos atsiradimas naujoje Europos teisje yra romn teiss nuopelnas. Jau XII lenteli statymuose yra nuostat, leidiani jungtis privaias korporacijas, jeigu jos neprietarauja vieosios teiss normoms. XII lenteli statymai mini vairias religines kolegijas, amatinink profesines sjungas ir panaiai. Respublikos laikotarpiu fizini asmen korporacij daugjo, taiau i pradi jos dar neturjo bendro turto, nebuvo organizacins vienybs. Pltojantis ekonominiam gyvenimui atsirado poreikis sukurti savarankiko ekonominio vieneto kategorij. Jis turjo bti atskirtas nuo kit civilins apyvartos

16 subjekt, fizini asmen, turti teisnum ir veiksnum ir galimyb savarankikai dalyvauti civilinje apyvartoje. Respublikos laikotarpiu pradta tvarkyti valstybs turt. populus Romanus pradt irti kaip vientis organizm, atstovaujama magistrato kaip jos institucijos. Visi magistrato sudaryti sandoriai sukuria teisi ir pareig visai tautai. Populus Romanus subjektins turtins teiss pradtos vertinti kaip privataus asmens teiss. Populus Romanus buvo vienintelis valstybs ido savininkas. iuos santykius reguliavo vieosios teiss normos. Principato epochoje teisiniu subjektu buvo laikomas ir romn valstybs idas fiscus, kuriuo disponavo imperatorius. I pradi turtas, kuriuo disponavo imperatorius, buvo atskiriamas nuo valstybs ido (aerarium populi Romani). Vliau imperatoriui suteikus absoliui valdi fiscus tapo aerarum ir valstybs turtas buvo traktuojamas kaip imperatoriaus privatus turtas. Romos teisininkai ne tik ikl juridinio asmens idj, bet ir suteik jai praktin iraik, pagrind juridinio asmens teisnumo ir veiksnumo svokas. Egzistavo du juridinio asmens tipai: universitetas personarum ir universitetas rerum. Universitetas personarum tai fizini asmen bendrija, turinti savo atskir turt, nepriklausant j sukurtiems asmenims, ir teisnum. Universitetas rerum tai turtas, skirtas tam tikram tikslui (vietimui, mokslui, paramai ir pan.). iam turtui suteikta tam tikr teiss subjekto savybi. Romn teis pripaino pagrindinius juridinio asmens bruous: a) civilini teisi santyki atvilgiu korporacijos prilyginamos fiziniams asmenims; b) pavieni asmen pasitraukimas i susivienijimo neturi takos jo teisiniam statusui; c) korporacijos turtas nra nei bendra j sudarani asmen nuosavyb, nei konkrei jos nari turtas; d) korporacija savo vardu gali bti kai kuri civilini teisi santyki su fiziniais asmenimis dalyv per savo atstovus fizinius asmenis, nustatyta tvarka galiotus atlikti tam tikrus veiksmus.