TEI18NV

Gabrielės Arlauskaitės
„Tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos mechanizmai“.

Žmogaus teisės gali būti, kaip asmens laisvės, galimybės jas realizuoti visuomenėje. Tai teisės, kurios galioja
visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų individualių savybių. Visuomenės tarpe, galima suprasti kaip
„orumo apginimas“. Kaip, kad sakoma, kad visos žmogaus teisės yra tarpusavyje susijusios ir nedalomos. Į
EŽTT gali kreiptis asmenys, Nevyriausybinės organizacijos ar asmenų grupės, kurių teisės ar laisvės įtvirtintos
EŽT konvencijoje buvo pažeistos. Atsakovu byloje gali būti tik valstybės, kurios yra konvencijos dalyvės.
Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis, įtvirtindamas teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą,
nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas, yra laikomas vienu iš esminių Konvencijos
straipsnių, kuris praktikoje yra gana dažnai pažeidžiamas. Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintas “nepriklausomo
ir nešališko teismo“ reikalavimas numato vieną iš esminių žmogaus teisių. 6 str. taip pat reikalauja bylas
nagrinėti viešai, taip pat viešai skelbti teismo sprendimus. Konvencija leidžia daryti išimtis, kada teismo
posėdžiai gali būti nevieši. Tai yra “visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai
demokratinėje visuomenėje, nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai ar kitos ypatingos
aplinkybės”. Iš esmės tokios pat išimtys yra numatytos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnyje,
Baudžiamojo proceso kodekso 16 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 10 straipsnyje. Konvencijos 6
straipsnio taikymas yra be galo svarbus, realizuojant kiekvieno asmens teisę į nepriklausomą ir bešališką
teismą per įmanomai trumpiausią laiką bei suteikiant asmeniui visas šiame straipsnyje numatytas garantijas.
Labai dažnai Lietuvoje ikiteisminis tyrimas vyksta neproporcingai ilgai, tuo pažeidžiant asmens teisę į teismą
“per įmanomai trumpiausią laiką”. 

Žmogaus teisės:

 Žodžio laisvė – tai reiškia, kad turime teisę kalbėti, arba kitaip sakant, skleisti informaciją, laisvai
išreikšti savo mintis be cenzūros.

 Prigimtinės teisės ( teisė į gyvybę, laisvę ir nuosavybę, ir t.t. ) – žmogus laisvas ir nuo kitų
nepriklausomas. Negalima tyčia atimti niekieno gyvybės, nebent yra vykdomas teismo nuosprendis
dėl nusikaltimo, už kurį tokią bausmę nustato įstatymas.

 Teisė į darbą, į laisvą darbo pasirinkimą – kiekvienas turime teisę rinktis ir dirbti tokį darbą, kokio
norime, atsižvelgiant į reikalavimus.

 Teisė į išsilavinimą – taip pat turime teisę laisvai rinktis, ką norime studijuoti, kokį išsilavinimą norime
turėti, ir ar iš vis jį norime gauti.

 Teisė į sveiką aplinką – turime teisę gyventi švarioje, neužterštoje aplinkoje. Tokioje aplinkoje, kurioje
gyvendami mūsų sveikata neblogėtų, dėl aplinkos užterštumo.

Lygiomis galimybės galima užtikrinti, kad visuomenė / individas laikytųsi tarptautinių teisės aktų, kurie
reglamentuoja žmogaus teises. Kai kiekvienas žmogus turi vienodas galimybes pasirinkti darbą, siekti mokslo,
profesinio tobulėjimo, karjeros, turi turėti vienodas galimybes saviraiškai kultūros ir meno srityje,
nepriklausomai nuo jo: lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, tautybės, rasės, tikėjimo ir kt. Patyčių,
diskriminacijos prevencija. Tarpkultūrinė komunikacija ir psichologijos prevencija.

6. Institucijos Lietuvoje, kurios gina žmogaus teises:

 Kontrolieriai – valstybinės institucijos. Nepriklausomos nuo valdžios institucijų, Seimo ir teismų. ( pvz.:
lygių galimybių kontrolierius, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, seimo kontrolieriai. )
 Konstitucinis teismas – nepriklausomas teismas, turintis teisę peržiūrėti įvairių Lietuvos teisės aktų
teisėtumą.
 EŽTT – nepriklausomas tarptautinis teismas, nagrinėjantis skundus dėl žmogaus teisių pažeidimo.
 Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas – tarptautinių ekspertų institucija, kuri stebi, kaip
įgyvendinama tarptautinė žmogaus teisių sutartis.
TEI18NV
Gabrielės Arlauskaitės
„Tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos mechanizmai“.

7. 2017 m. gegužės 2 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) paskelbė sprendimą

byloje Lisovskij prieš Lietuvą (Nr. 36249/14), kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 3 dalį,
kadangi valdžios institucijos neparodė „ypatingo stropumo“ pareiškėjo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje
byloje jo ilgo kardomojo kalinimo laikotarpiu. Pareiškėjo manymu, kiekvieną kartą trims mėnesiams
pratęsdami jo suėmimo terminą teismai turėjo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes ir vien pagrįsto įtarimo,
kad jis padarė nusikaltimą suėmimo terminui pratęsti nepakako. Šioje byloje priimtame sprendime Teismas
visų pirma priminė savo nusistovėjusią praktiką, kurioje pripažįstama, jog Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis
reikalauja, kad kompetentingos nacionalinės institucijos parodytų „ypatingą stropumą“. Atkreipė dėmesį, kad
nors labai ilgi suėmimo laikotarpiai automatiškai nereiškia Konvencijos 5 straipsnis 3 dalies pažeidimo,
Teismas yra pabrėžęs, kad paprastai reikalingos išskirtinės aplinkybės šiems laikotarpiams pagrįsti. Įvertinęs
šios bylos aplinkybes Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) trukmės
pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, laikotarpis, kurį byloje vertino Teismas, prasidėjo 2009 m. gruodžio
15 d., kai pareiškėjas buvo sulaikytas, ir baigėsi 2014 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismui pareiškėjo
atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, t. y., jis iš viso tęsėsi 4 metus 5 mėnesius 7 dienas. Teismas sutiko
su Vyriausybės argumentais, kad pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla buvo sudėtinga ir didelės apimties,
tačiau vis dėlto laikėsi nuomonės, kad nei bylos sudėtingumas, nei faktas, kad ji buvo susijusi su organizuotu
nusikalstamumu negali pateisinti tokios ilgos suėmimo trukmės kaip kad yra nagrinėjamu atveju. Teismas
padarė išvadą, kad valdžios institucijos neparodė „ypatingo stropumo“ pareiškėjui iškeltoje baudžiamojoje
byloje jo ilgo kardomojo kalinimo laikotarpiu. Todėl Teismas konstatavo Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies
pažeidimą. Pareiškėjas reikalavo 100 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.