19 TEMA.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai, nutartys ir rezoliucijos

Teismo sprendimo primimo tvarka

Teismo sprendimas priimamas tuoj pat po bylos inagrinjimo (iskyrus CPK numatytus atvejus) ir suraomas
teisjo ranka arba spausdinimo technika sprendim primimo kambaryje.
Kai byla nagrinjama kolegialiai, sprendimas priimamas teisj bals dauguma, n vienas teisjas neturi teiss
susilaikyti. Posdio pirmininkas kalba ir balsuoja paskutinis, trumpiausi teisjo darbo sta turintis teisjas
kalba ir balsuoja pirmas.
Vykstant pasitarimui ir priimant sprendim jame gali bti tik byl nagrinj teisjai ir jiems yra draudiama
konsultuotis su kitais asmenimis panaudojant ryio priemones (sprendim primimo kambario slaptumo
principas).Teisjams draudiama skelbti sprendim primimo kambaryje priimant sprendim pareiktas
nuomones (draudimas netaikomas teisjo atskirajai nuomonei).
Sprendim primimo kambaryje suraomos ir pasiraomos tik angin ir rezoliucin dalys. Jos paskelbiamos ,
kai tik byla inagrinjama (iskyrus CPK numatytus atvejus). Teismo sprendimo motyvus sprendim paskelbs
teisjas trumpai idsto odiu ir nurodo , kada bus suraytas visas sprendimas, visas sprendimas turi bti
suraomas ne vliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo primimo.

Teisjo atskiroji nuomon. CPK 268 str. 6 d. ir 7 d.

Teisjas, nesutinkantis su kit teisj nuomone ir priklausantis maumai, turi teis ratu idstyti savo atskirj
nuomon, nurodydamas, kok sprendim turjo priimti teismas, taiau sprendim privalo pasirayti ir teisjas,
priimantis atskirj nuomon.
Atskiroji nuomon gali bti priimama nagrinjant civilin byl bet kuriame teisme, taip pat nagrinjant
kasacine tvarka (CPK 340 str. 5d.).
Atskiroji nuomon skelbiant sprendim neskaitoma (tada dar ji nra surayta, nes suraoma per 5 dienas po
sprendimo paskelbimo, su ja galima susipainti CPK 10str. nustatyta tvarka), bet pridedama prie bylos ir
praneama, kad tokia nuomon yra.
Tai svarbi teisj nepriklausomumo garantija.

Suraius vis teismo sprendim...

alims ir kt. byloje dalyvaujantiems asmenims, kurie dalyvavo teismo posdyje, teismo sprendimas
nesiuniamas, jie patys turi kreiptis teismo ratin dl nuorao idavimo.
alims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems teismo posd, ne vliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo
paskelbimo dienos isiuniamas teismo sprendimo nuoraas.
st. nustato teismo pareig isiusti teismo sprendim ir kt. institucijoms, kurios apskritai nebuvo trauktos
bylos nagrinjim (pvz., CPK 275 str. 2d., CPK 385 str. 2d.).

Teismo sprendimo primimo ir paskelbimo atidjimas

CPK 268 str. 1 d. (teismo sprendimas priimamas, kai tik byla inagrinjama) nustato bendr taisykl. Iimt
daro CPK 269 str.
Teismas turi teis iimtinais atvejais atidti teismo sprendimo primim ir paskelbim ne ilgesniam kaip 14
dien terminui.

ia teise gali pasinaudoti tik esant 2 slygoms:

1) atvejis turi bti iimtinis (iimtinum gali lemti bylos sudtingumas, rodym ir dalyvaujani asmen
gausa ir pan.)
2) teisjas turi priimti nutart, kurioje nurodo:
a) sprendimo primimo ir paskelbimo atidjimo motyvus
b) atidjimo termin
c) dat, kada bus skelbiamas sprendimas

Nusprendus atidti sprendimo primim ir paskelbim, teismo posdis baigiamas priimant nutart atidti
sprendimo primim ir paskelbim. i nutartis gali bti priimama ir teismui neieinant sprendim primimo
kambar.
Per nutartyje nurodyt termin teisjas privalo surayti visas sprendimo dalis ( taigi, CPK 268 str. 3 d.
netaikoma). Kol bus suraytas visas sprendimas, teisjas turi teis nagrinti kitas bylas. Nurodyt dien
paskelbiant sprendim nebtina parskaityti vis - privaloma paskelbti tik angin ir rezoliucines dalis, trumpai
idstant teismo motyvus.

Teismo sprendimo forma ir turinys.

Sprendimas idstomas ratu ir susidaro i keturi dali ( CPK 270 str.);

angins
Apraomosios
Motyvuojamosios
Rezoliucins

Motyvuojamoje dalyje turi nurodyti ne tik aplinkybes, kurias laiko nustatytomis, bet ir aplinkybes, kurias laiko
nenustatytomis. Prie teisini argument prisikiriama: TN aikinimas, faktinis ir teisinis reikalavim vertinimas;
TN arba principus, taikant analogij pagrindimas; priteisiam sum apskaiiavimo tvarka, priteisiamos turto
verts pagrindimas, motyvai, dl kuri teismo sprendimas perduodamas skubiai vykdyti arba jo vykdymas
atidedamas ar idstomas, teismo ilaid alims apskaiiavimas ir paskirstymas . Sutrumpinti motyvai : CPK
268 str.

Rezoliucin. Iekinys (prieiekinys) tenkinamas visikai, i dalies arba visai netenkinamas. Jei tenkinamas
visikai, privalu nurodyti patenkinimo bd ir dyd ( koks turtas, suma priteisiamas; kaip dalijamas alims;
kokios periodins imokos, CPK 274 str., solidari, dalin ar papildoma atsakomyb ir pan.). Jeigu sprendimas
galutinis ir neskundiamas- tai nurodoma. Gali bti nurodoma, jog sprendimas perduodamas skubiai vykdyti
arba jo vykdymas atidedamas/idstomas, sprendimo vykdymo utikrinimo priemons.
270 str.- bendroji norma. Atsivelgiant bylos ypatumus formuojama ir rezoliucin dalis. Pvz. Nutraukiant
santuok- vaik ilaikymas, j gyvenamosios vietos nustatymas, sutuoktinio ilaikymo ir turto padalijimo
klausimai.
Reikalavimas rayti teismo motyvus atsirado, kai pereita nuo odinio prie raytinio proceso (XVIII-XIX a.), kai
atsirado instancin teism sistema. Teismo motyv btinumas: kontrols galimyb, sprendiamas ginas dl
teiss (gino dvialei prigimiai kaip objektyvumas), teism praktikos nuspjamumas ir vienodumas, vienodas
TN aikinimas, TN prigimtinis dviprasmikumas (alternatyvos atmetimas pagrindiamas), kad susipaint ir
nedalyvav procese asmenys (pvz. studentai ), nurodoma, kokios visuomenins vertybs ginamos (moralinis
aspektas- kokia vertyb labiau vertinama), vieas rodym tyrimas ir vieas motyvavimas. iandien
reikalavimas rayti teismo sprendimus- audiatur et altera pars principo bei apeliacijos teiss
garantas.Istorikai pereinama prie sutrumpint motyv ( kad greiiau priimt sprendim), o bendrosios teiss
valstybse motyvuojamoji dalis yra pati didiausia.

Nemotyvuoto teismo sprendimo primimo padariniai.Nemotyvuotas sprendimas- ne tik turinio, bet ir

formos paeidimas. Pagal CPK 329.2.4 str.- motyv nebuvimas- absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas.
ET ministr komitetas yra nurods, jog pirmosios instancijos teismas privalo nurodyti aikius ir isamius
motyvus pirmiausia tam , kad alys galt apsisprsti ar sksti sprendim apeliacine tvarka. LAT-
nepakankamas teismo sprendimo argumentavimas reikia, jog jis yra nemotyvuotas, taiau vien tai, jog teismo
motyvai yra nepakankamai nuosekls ar isams, nra pagrindas naikinti sprendim, jei byla isprsta teisingai.

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas

Teismo sprendimas turi bti :

Teistas
Pagrstas
Teisingas
Beslygikas
Teistumo ir pagrstumo reikalavimai susijs: vieno i j nesilaikymas reikia ir kito paeidim. Teisingumo
vykdymas- kaip Konstitucinis galiojimas. Teisingumas ir teistumas: jei sprendimas neteistas, vadinasi, ir
teisingumas nevykdytas. Teistumas: teiss norm TN- (materialij ir procesini) laikymasis, teisingas j
iaikinimas. Sprendimas neteistu pripastamas kai CP TN nesilaikoma arba jos paeidiamos. Su tuo
susijusios CPK 329 str. paskms. LAT taip pat yra nurods jog teismo sprendimas yra neteistas, jeigu jame
nenurodytos materialiosios TN, kuriomis teismas rmsi j priimdamas. Materialiosios TN paeidiamos kai
teismas : taiko ne t arba negaliojani TN, neteisingai TN aikina, taip pat kai nesilaiko siningumo
teisingumo ir protingumo princip. LAT : Konstitucija pareigoja teismus taip sprsti ginus, kad konkreioje
byloje bt priimtas kuo teisingiausias sprendimas. Teisikai nepagrstas ( TN ir bylos faktinmis
aplinkybmis) sprendimas yra neteistas. Turi bti remiamasi tik teismo itirtais rodymais (sprendime turi
nurodyti, kokias aplinkybes laiko nustatytomis, kokiais rodymais remiasi ir kokius bei kodl laiko
nepagrstais). Sprendimas, kuriame nenurodyta tiksli materialiosios TN, kuria rmsi teismas, taip pat yra
nepagrstas.Teismo sprendimo teisingumas, teistumas ir pagrstumas preziumuojami. statymai draudia
priimti slyginius sprendimus. Vienintel iimtis : preliminarusis sprendimas, priimamas dokumentinio
proc.tvarka. Taiau statymas nedraudia priimti alternatyvius arba fakultatyvinius sprendimus. (Alternatyvus-
CPK 272 str.Fakultatyvus- CPK 273 str. 1d.).

Teismo sprendim rys

CPK 260-262 str.numato kelet sprendim ri, taiau tai nra baigtin klasifikacija (pvz. pagal teisj
skaii: vienasmeniai/kolegials; pagal sprendiamo klausimo pobd:
galutiniai/daliniai/preliminars/papildomas sprendimas).

Galutinis sprendimas
Ginas isprendiamas i esms visikai. Itirti visi rodymai, byloje neliko neisprst klausim. Galutiniais
sprendimais pripaintini siteisj preliminarus sprendimas ir sprendimas u aki. Taiau i svoka (galutinis
sprendimas) kartais vartojama pabriant, kad teismo sprendimas yra siteisjs ir neapskundiamas.

Dalinis sprendimas
Isprendiama tik dalis gino, o kiti reikalavimai nagrinjami toliau. Toks sprendimas priimamas, kai byloje yra
pareikti keli reikalavimai ir surinkt rodym pakanka vieno ar keli byloje pareikt reikalavim klausimo
isprendimui arba kai yra procesinis bendrininkavimas. Vienam i keli iekov ar atsakov (! bet negalima
privalomojo bendrininkavimo atveju nes reikalavimo teis ar pareiga ia yra nedalomos).
Priimamas tokia pat tvarka kaip ir galutinis (atitinka CPK 270 str.) + turi bti aikiai nurodoma kuri dalis gino
yra isprendiama.
Taip pat priimamas ir kitais atvejais, kai isprendiamas tik t.t.klausimas, o ne visas ginas.
Apskundus dalin sprendim, dl kit reikalavim ar dalies reikalavimo byla ne sustabdoma, o nagrinjama
toliau (apeliaciniam teismui perduodama ta dalis mediagos kuri susijusi su apskust sprendimu).

Preliminarus sprendimas
Priimamas nagrinjant byl dokumentinio proceso tvarka.
Nurodoma, kaip bus isprstas ginas, jei alys neatliks t.t. sprendime nurodyt veiksm (tuomet siteisja
preliminarus sprendimas ir tampa galutiniu).

Sprendimas u aki
Tai vienintel veiksminga priemon kovai su alies piktnaudiavimu neatvykstant teismo posd ir to lemiamu
proceso vilkinimu.
Dalinis sprendimas. Galutinis sprendimas. r.aukiau.

Preliminarus teismo sprendimas.

Preliminarus spr. priimamas nagrinjant byl dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinis procesas i
esms susideda i dviej etap: 1. procesas iki preliminaraus spr. primimo; 2. pocesas primus tok spr.CPK
262str paymi, jog preliminarus spr. turi nurodyti, kaip bus isprstas ginas , jeigu alys neatliks tam tikr
sprendime nurodyt veiksm. Preliminarus spr priimamas tik tuo atveju, jeigu yra pagrindo tenkinti visus be
iimties iekinyje pareiktus reikalavimus. Toks sprendimas yra slyginis, nes jo ilikimas priklauso nuo to, ar
atsakovas pareik prietaravimus ar ne, tai yra ar vykdys tam tikr slyg. Jeigu alys preliminariame spr.
nurodyt veiksm neatlieka, preliminarus spr siteisja ir tampa galutiniu sprendimu. Darytina ivada, jog
teismas, priimdamas preliminar spr. atsivelgia tik iekovo pateiktus raytinius rodymus.
428str Preliminaraus sprendimo primimas ir jo siteisjimas nusako preliminaraus spr. turin:
Preliminarus spr. priimamas tada, kai teismas nustato, jog pagal visus sukauptus rodymus iekinys
tenkintinas. is sprendimas yra raytinis, alys nekvieiamos iklausyti sprendimo.
Preliminar spr. sudaro angin, apraomoji, motyvuojamoji bei rezoliucin dalys.
Preliminarus spr. apeliacine ir kasacine tvarka neskundiamas (tokia norma traukta todl, kad iekovas
neturi pagrindo sksti, nes buvo vertinti tik jo rodymai, o atsakovas dar savo rodym nebna
pateiks). Preliminarus spr. siteisja, jei atsakovas, per 20 dien nuo spr. nuorao teikimo nepareikia
prietaravimo.
.Preliminaraus spr. skubiai vykdyti negalima, nes siekiama apsaugoti atsakovo teis bti iklausytam,
tad kol atsakovo nuomon dl preliminaraus spr. ir iekovo reikalavim nra aiki, sprendimas
nevykdytinas.
429str nustato, jog atsakov preliminaraus spr. nuoraas turi pasiekti ne vliau kaip kit dien po spr
primimo (iimtys apraytos tame paiame str.). Iekovui preliminaraus spr. nuoraas isiuniamas ne vliau
kaip per tris dienas nuo jo siteisjimo.. Preliminaraus spr. primimas reikia tik dokumentinio proceso pradi,
o atsakovo nuomon dl visko dar tik bus idstyta prietaravime (430str prietaravimo pateikimo taisykls).
Jei atsakovas pateikia prietaravim dl preliminaraus sprendimo, skelbiamas posdis, kuriame yra
pateikiami ir vertinami rodymai.

Teismo sprendimas u aki (toliau SUA) : reikm, primimo slygos ir tvarka, turinys, teismo
sprendimo u aki perirjimo tvarka

is institutas skirtas kovoti su alies piktnaudiavimu neatvykstant teismo posd ir taip vilkinant proces. Jis
yra susijs su tinkamu alies teiss bti iklausytos gyvendinimu, taiau neigiam padarini gali kilti ne tik
asmeniui, kuris smoningai nesinaudoja teise bti iklausytas ir nevykdo pareigos skatinti proces bei itaip
siekia j vilkinti, bet ir tiems asmenims, kurie nort ia teise pasinaudoti, taiau dl objektyvi prieasi
negali ito padaryti. Todl tiek statymas, tiek proceso vedimo forma turi utikrinti aliai reali galimyb
pareikti savo nuomon byloje ginytinais klausimais. SUA nra teisin sankcija neatvykusiai aliai, o tiesiog
galima tolesn proceso eiga alies, nepasinaudojusios savo procesinmis galimybmis, atvilgiu. SUA yra
proceso koncentruotum utikrinanti priemon, iuo atveju nra tikslo nustatyti materialij ties.

SUA rys:
Pagal primimo pagrind:
Laiku nepateikus atsiliepimo iekin;
Neatvykus teismo posd.
Pagal tai, kelint kart:
Pirm kart
Pakartotinis (grietesni padariniai-CPK 289str.)
Pagal mediag, kuria remiamasi:
Tikrasis- priimamas formaliai vertinant tik atvykusios arba atlikusios tam tikr veiksm alies rodymus.
Formalus vertinimas yra kai teismas sitikina, kad jiems pasitvirtinus bt pagrindo priimti tok
sprendim (pripainimo fikcija). Netiriamas rodym turinys, daroma prielaida, kad atvykusios alies
reikalavimai yra pagrsti.
 Netiktasis- priimamas vadovaujantis visais byloje esaniais rodymais (paprastai priimamas, jei alis
neatvyksta vlesn nei pirmas teismo posd) Skirtingai nuo tikrj, netiktieji sprendimai skundiami
prastomis teism sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols formomis.

SUA gali bti priimtas neatvykus tiek iekovui, tiek atsakovui, tiek treiajam asmeniui, pareikianiam
savarankikus reikalavimus. SUA primimo slygos:
1. Neatvykusi alis turi:
Bti tinkamai informuota apie teismo posd
Neprayti nagrinti bylos jai nedalyvaujant
Neatvykti posd be svarbi prieasi (svarbios prieastys yra tokios, kai alis i anksto negali j
numatyti ir pasirpinti atstovavimu, arba kai su atstovu nebuvo suderinta tiksli teismo posdio data,
o jis buvo uimtas kitoje byloje)
Atstovavimas negalimas, jei teismas pripaino alies asmenin dalyvavim btinu.
Jei privalomo atstovavimo atveju alis atvyko, o atstovas ne, galimas SUA.
Jei alis atvyksta posd ir jam nesibaigus ivyksta, galimas SUA.
2. Btinas atvykusio ar atlikusios tam tikr veiksm alies praymas priimti SUA
SUA neatvykusiam atsakovui gali bti priimamas tik dl t iekinio reikalavim, apie kuriuos atsakovas buvo
informuotas CPK nustatyta tvarka. Todl, pavyzdiui, iekovui teismo posdyje pakeitus iekinio dalyk ar
pagrind, SUA neturt bti priimamas (iskyrus atvejus, kai pareikti reikalavimai yra mainami). Taip pat ir
iekovo atvilgiu negali bti priimtas SUA, jei atskovas pateikia papildom nesutikimo su iekiniu argument
ir jie pripastami leistinais pagal CPK 181str.

SUA negalimas:
bylose, kylaniose i eimos teisini santyki (CPK XIX skyrius)
ypatingosios teisenos bylose (CPK 443str. 9d.)
Proceso koncentruotum iais atvejais gyvendina aktyvus teismas.

SUA primimo tvarka- gavs atvykusios teismo posd ar atlikusios atitinkam procesin veiksm alies
praym priimti SUA, teismas, konstatavs nesant CPK 285str. 3d. nurodyt pagrind, ieina sprendim
primimo kambar. Atsisakymas priimti SUA forminamas motyvuota nutartimi, kuri paduodant atskirtj
skund neskundiama. Priimdamas SUA teismas neturi teiss atidti sprendimo primim ir paskelbim. SUA
nuoraas ne vliau kaip per tris dienas nuo jo primimo dienos isiuniamas neatvykusiai aliai.

SUA turinio reikalavimai nustatyti CPK 286str. Taikomi ir CPK 270str. bendrieji reikalavimai.
SUA turi tris dalis- angin, revoliucin ir sutrumpint motyv. anginje dalyje nurodoma, kad priimamas
SUA, bet tai turt atsispindti ir paiame teismo procesinio dokumento pavadinime. Rezoliucinje dalyje,
nurodant pareikimo perirti sprendim padavimo terminus ir tvark, teismas turt nurodyti, kad neatvykusi
alis neturi teiss sksti sprendim apeliacine tvarka, o atvykusi alis turi teis paduoti apeliacin skund
bendrja tvarka. Sutrumpintuose motyvuose nenurodomi argumentai, dl kuri teismas atmeta kuriuos nors
rodymus.

alis, kurios atvilgiu priimtas SUA, gali per 20 dien nuo SUA primimo dienos paduoti j primusiam
teismui pareikim perirti SUA. Teismas panaikins priimt SUA ir atnaujins bylos nagrinjim tik
konstatavs, kad alis ne tik neatvyko teismo posd ar neatliko tam tikro procesinio veiksmo dl svarbi
prieasi, bet kad ir yra aplinkybi, galini turti takos sprendimo teistumui ir pagrstumui (aplinkybs- ne
tik naujos, bet ir jau byloje egzistuojanios). Prims pareikim teismas persiunia jo ir jo pried kopijas
alims ir tretiesiems asmenims ir informuoja, jog per 14 dien nuo jo isiuntimo alys privalo, o tretieji
asmenys turi teis ratu ateikti atsiliepimus j. aliai nepateikus atsiliepimo, nebus priimamas SUA, taiau
teismas gali atsisakyti priimti pavluotai pateikiamus rodymus ir argumentus. Paduot pareikim raytinio
proceso tvarka teismas turi inagrinti ne vliau kaip per 14 dien nuo termino atsiliepimui pateikti pasibaigimo
dienos. Teismas atsisakym atnaujinti proces formina motyvuota nutartimi, kuri gali bti skundiama
paduodant atskirtj skund. Atnaujinus bylos nagrinjim nustatoma teismo posdio data ir procesas vyksta
nuo to momento, kai buvo priimtas SUA. Jei atnaujinus byl alis, kuriai priimtas SUA, pakartotinai neatvyksta
pirmj teismo posd, gali bti priimtas pakartotinis SUA, atvykusiai aliai praant. iuo atveju neleidiama
pateikti pareikimo perirti SUA. Jei neatvyksta kitus teismo posdius gali bti priimamas paprastas SUA.
Teismo sprendimo siteisjimas. siteisjimo teisins pasekms.

Priimtas teismo sprendimas ne i karto pradedamas vykdyti. Suteikiama teis dalyvaujantiems asmenims
ginyti teismo sprendim. Pirmosios instancijos teism sprendimai siteisja pasibaigus apeliacini apskundimo
terminui (30-40 dien), jei jie nebuvo apsksti. Apskundiamas apeliacine tvarka, taiau nepanaikinamas
sprendimas siteisja ir karto, baigus nagrinti byl apeliacinje instancijoje. Apeliacins instancijos teismo
sprendimas ir kasacinio teismo nutartys bei sprendimai, kurie neskundiami apeliacine tvarka siteisja nuo
primimo dienos. Teismo sprendimas u aki siteisja po 20 dien nuo jo primimo. Sprendimas u aki, kai
paduodamas pareikimas j perirti, siteisja baigus perirjimo procedr, jeigu pareikimas perirti
SUA netenkinamas. Preliminarus sprendimas (dokumentiniame procese) siteisja, jei per 20 dien atsakovas
nepareikia motyvuot prietaravim.

siteisjs teismo sprendimas tampa privalomas visoms valstybms ir savivaldybi institucijoms, tarnautojams
ir pareignams, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, t.y. neapibrtam asmen ratui. Jis gyja statymo
gali ir niekas negali atsisakyti jo vykdyti ar kitokiu bdu nepaisyti.
siteisjs teismo sprendimas gyja res judicata gali, t.y. pripastama, jog ali ginas yra galutinai isprstas,
o teismo sprendimas alimas turi statymo gali. Res judicata savyb taikoma tik alims ir byloje
dalyvaujantiems asmenims. Jos padariniai:

Procesinis- sprendimo nebegalima sksti prasta (apeliacine) tvarka ir ginyti juo nustatyt fakt.
Prarandama ir teis kreiptis kasacin teism, nes sksti kasacine tvarka galima tik sprendimus
perirtus apeliacine tvarka. Lieka tik galimyb atnaujinti proces (CPK 365str,)
Materialieji yra dvejopi. Pirma, alys negali pakartotinai reikti tapataus iekinio (negatyvusis
poveikis). Taip pasireikia siteisjusio teismo sprendimo iimtinumas. Jei bt pareiktas tapatus
iekinys, teismas atsisakyt j priimti, o ikelta byla bt nutraukta. Sprendimas turi iimtinumo savyb,
kol nra panaikinamas statymo nustatyta tvarka. Antra, sprendimas gali bti reikalavimo pagrindas
kitoje civilinje byloje (pozityvusis poveikis). Jei nra kitaip nustatyta, teismas turt ex officio tikrinti,
ar teismo sprendimas, priimtas kitoje byloje, neturi res judicata galios. Tai siteisjusio teismo
sprendimo prejudicin galia. Prejudicini fakt ir teisini santyki negalima ginyti kitose bylose.
Prejudicialumas taikomas tik byloje dalyvavusiems asmenims.
siteisjs teismo sprendimas tampa vykdytinu dokumentu. Jei skolininkas nevykdo sprendimo savanorikai,
pradedamas priverstinio sprendimo vykdymo procesas. IIMTIS- skubus teismo sprendimo vykdymas.

Teismo sprendimo trkum itaisymas

Savo priimto sprendimo, kuris jau paskelbtas teismas pats nebegali nei panaikinti, nei pakeisti.
Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo teistum ar nepagrstum galima paalinti tik apeliacine ar
kasacine tvarka arba atnaujinus proces.
( Iimtis CPK 288- teismas gali panaikinti savo sprendim u aki, pagal CPK 430 teismas gali panaikinti savo
priimt preliminar sprendim, pagal CPK 461 teismas gali panaikinti ankstesn sprendim paskelbti asmen
mirusiu ar pripainti neinia kur esaniu, jei asmuo atsiranda, taip pat CPK 469, 474, 479str)
Tuo atveju, kai priimant sprendim ar raant sprendim, padaroma neesmini klaid, kurios ateityje gali
trukdyti j vykdyti, statymai nurodo tris teismo sprendim trkum alinimo bdus:
1. Slygikai formali teismo sprendimo netikslum itaisym,
2. Papildomo sprendimo primim,
3. Sprendimo iaikinim.
Papildomas teismo sprendimas

277 straipsnis. Papildomas sprendimas

1. Teismas, prims byloje sprendim, dalyvaujani byloje asmen pareikimu ar savo iniciatyva gali
priimti papildom sprendim, jeigu:
1) kuris nors reikalavimas, dl kurio alys pateik rodymus ir dav paaikinimus, sprendime yra
neisprstas;
2) teismas, isprends teiss klausim, nenurod priteistos sumos dydio, perduotino turto ar veiksm,
kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kuri jis privalo susilaikyti;
3) teismas neisprend bylinjimosi ilaid klausimo.
2. Ikelti klausim dl papildomo sprendimo primimo galima per dvideimt dien nuo teismo
sprendimo primimo dienos.
3. Papildom sprendim teismas priima inagrinjs klausim teismo posdyje. alims praneama apie
teismo posdio laik ir viet. i asmen neatvykimas nekliudo inagrinti papildomo sprendimo primimo
klausim. Priimant papildom sprendim, io Kodekso 269 straipsnio nuostatos netaikomos. Priimamas
papildomas sprendimas turi atitikti io Kodekso 270 straipsnio keliamus reikalavimus. Papildomo sprendimo
nuoraai pasiuniami teismo posdyje nedalyvavusioms alims ir tretiesiems asmenims ne vliau kaip per tris
dienas nuo papildomo sprendimo primimo.
4. Papildomas sprendimas gali bti apskstas apeliacine tvarka per dvideimt dien nuo jo primimo
dienos.
5. Dl teismo nutarties, kuria atmetamas pareikimas papildomo sprendimo primimo klausimu, gali
bti duodamas atskirasis skundas.

Papildom sprendim teismas gali priimti tik tokiais CPK nurodytais atvejais (CPK 277 str.):
1. dl kurio nors reikalavimo, dl kurio alys pateik rodym ir paaikinim, sprendime liko nenusprsta.
Jeigu reikalavimas nenagrintas ir netirtas tesimo posdyje, teismas papildomo sprendimo negali
priimti. Suinteresuoti asmenys iuo atveju gali pareikti iekin bendrja tvarka.
2. teismas, isprends teiss klausim, nenurod priteistos sumos, perduotino turto ar veiksm, kuriuos
atsakovas privalo atlikti arba nuo kuri privalo susilaikyti. Papildomas sprendimas gali bti priimtas tik
jeigu reikalavimas, kurio patenkinimo bdo teismas sprendime nedetalizavo, buvo nagrintas teismo
posdyje.
3. teismas neisprend bylinjimosi ilaid priteisimo ir j paskirstymo klausimo.
Papildomo sprendimo primimo pagrind sraas baigtinis. Teismas papildom sprendim gali priimti savo
iniciatyva arba byloje dalyvaujani asmen praymu. Papildomo sprendimo primimui taikomi tokie patys
reikalavimai kaip ir teismo nutartims (CPK 270 str.). Papildomo teismo sprendimo primimo klausimas
sprendiamas teismo posdyje, jo laikas praneamas alims. Papildomo sprendimo primim galima inicijuoti
per 20 dien nuo teismo sprendimo primimo. Papildomas sprendimas negali keisti priimto sprendimo esms.
Nutart, kuria teismas atsisako priimti papildom teismo sprendim, gali bti skundiama paduodant atskirj
skund. Papildomas sprendimas gali bti apskstas apeliacine tvarka bendrais pagrindais, apeliacinio
apskundimo terminas yra 20 dien.

Teismo sprendimo iaikinimas

278 straipsnis. Sprendimo iaikinimas

1. Jeigu sprendimas yra neaikus, tai j prims teismas turi teis dalyvaujani byloje asmen praymu,
taip pat savo iniciatyva iaikinti savo sprendim, nekeisdamas jo turinio.
2. Sprendim iaikinti leidiama, jeigu jis dar nevykdytas, taip pat jeigu nepasibaig terminas, per kur
sprendimas gali bti priverstinai vykdytas, ar is terminas neatnaujintas.
 3. Sprendimo iaikinimo klausimas isprendiamas teismo posdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims
praneama apie teismo posdio laik ir viet. Taiau i asmen neatvykimas nekliudo inagrinti sprendimo
iaikinimo klausim.
4. Dl teismo nutarties sprendimo iaikinimo gali bti duodamas atskirasis skundas.

Sprendim galima aikinti, kai kurios nors jo dalys ar formuluots yra dviprasmikos ir neaikios. Sprendimas
iaikinamas tesimo nutartyje, o ji gali bti priimta teismo iniciatyva, taip pat byloje dalyvaujani asmen
praymu. Sprendim galima iaikinti, kol jis dar nra vykdytas ir nra pasibaigs terminas, per kur jis gali
bti vykdytas priverstinai.
Sprendimo iaikinimo klausimas sprendiamas teismo posdyje ir jo laikas bei vieta praneama byloje
dalyvaujantiems asmenims. Teismo iaikinimas negali keisti priimto sprendimo esms. Nutartis sprendimo
iaikinimo klausimu gali bti skundiama paduodant atskirj skund.

Raybos ir aritmetini klaid taisymas

276 straipsnis. Raymo apsirikim ir aiki aritmetini klaid sprendime itaisymas

1. Paskelbus byloje sprendim, teismas, prims sprendim, neturi teiss pats j panaikinti ar pakeisti.
2. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujani byloje asmen pareikimu itaisyti sprendime raymo
apsirikimus ar aikias aritmetines klaidas, kuri itaisymas nekeiia sprendimo esms. Itaisym klausimas
isprendiamas raytinio proceso tvarka.
3. Raymo apsirikimus ar aikias aritmetines klaidas itaisanios nutarties nuoraas per tris dienas nuo
jos primimo turi bti isistas alims ir tretiesiems asmenims.
4. Dl teismo nutarties itaisym sprendime gali bti paduodamas atskirasis skundas.

Sprendime padarytas aritmetines bei raybos klaidas teismas turi teis itaisyti. Teisjas tokias klaidas
sprendim primimo kambaryje ar prie skelbiant sprendim itaiso pats. Taisymai turi bti aptarti ir itaisyti.
Dl klaid taisymo sprendiama raytinio proceso tvarka. Isprends klausim teisjas priima nutart,
nutarties nuoraas per 3dienas nuo jos primimo turi bti isistas alims ir tretiesiems asmenims. Nutars
itaisyti sprendim, teismas priima nutart, kurioje nurodomos klaidos ir j taisymas. Tokia nutartis tampa
sudedamja teismo sprendimo dalimi. Raybos ir aritmetini klaid taisymas negali keisti priimto sprendimo
esms. Klaidas sprendime galima itaisyti, nesvarbu sprendimas siteisjo, ar ne. Nesant jokios raybos ar
aritmetins klaidos, sprendim taisyti draudiama.

Teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir termino nustatymas, sprendimo vykdymo utikrinimas.

Teismo sprendimai vykdomi tada, kai jie siteisja (588str), taiau pasitaiko ir iimi. Teismui yra
suteikiama teis prireikus nustatyti konkreius sprendimo vykdymo tvark ir termin, utikrinti jo vykdym,
taip pat yra numatyta skubaus teismo sprendimo vykdymo galymyb. Teismas pats sprendia, kaip realiai bus
vykdytas teismo sprendimas. Konkrets sprendimo vykdymo tvarka ir terminas nustatomi, jeigu, teismo
nuomone, sprendimas turi bti vykdytas kitokia negu paprastai tvarka. Jeigu teismas nori, kad jo sprendimas
bt vykdytas konkreiu bdu, jis turi tai aptarti argumentuotai motyvuojamojoje sprendimo dalyje ir
konkreiai nurodyti rezoliucinje sprendimo dalyje.

Teismas gali nustatyti tokias sprendimo vykdymo tvarkas:

a) vykdyti sprendim skubiai (CPK 282, 283str); pvz: nedelsiant reikia atskirti vaik nuo tv, jei tai grsia
jo gyvybei ar sveikatai. Skubaus vykdymo atveju teismas pagal iiekotojo raytin pareikim privalo iduoti
iiekotojui vykdomj rat ne vliau kaip kit darbo dien po sprendimo primimo dienos (CPK 646str2d).
Skubiai vykdomo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka jo vykdymo nesustabdo. Skubaus sprendimo
vykdymas turi dvi ris: fakultatyvin ir privalomj. Privalomosios atveju, sprendimo vykdymo tvarka
nustatyta CPK282str, o fakultatyvinio spr vykdym nusako CPK 283str.
b) priverstinai vykdyti sprendim (CPK 144str 3d) ;
c) atidti arba pakeisti sprendimo vykdym (CPK 284str). Atidti teismo sprendimo vykdym reikia
sprendimo priverstinio vykdymo galimybs nuklimas vlesniam nei teismo sprendimo siteisjimas laikui.
Pakeisti teismo sprendimo vykdym reikia kitokios sprendimo gyvendinimo tvarkos, nei nurodyta
rezoliucinje dalyje ar yra prastai priimta, statymas.
Teismas taip pat gali utikrinti priimto sprendimo vykdym. ia labiausiai taikytinas CPK XI
skyrius, kuris nusako laikinsias apsaugos priemones. Butent per jas, teismas yra netiesiogiai galiotas utikrinti
sprendimo gyvendinim.

271 straipsnis. Sprendimo vykdymo tvarkos bei termino nustatymas ir sprendimo vykdymo
utikrinimas
1. Priimdamas sprendim, teismas reikiamais atvejais nustato konkrei sprendimo vykdymo tvark bei
termin, vykdym atideda arba idsto.
2. iame Kodekse nurodytais atvejais teismas perduoda sprendim skubiai vykdyti arba isprendia
leidimo skubiai vykdyti sprendim klausim ir tai nurodo sprendime.

Teismo sprendimo nukreipimas vykdyti.

281 straipsnis. Sprendimo nukreipimas vykdyti

Teismo sprendimai gali bti vykdomi, kai jie siteisja, iskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba
kai skolininkas teismo sprendim vykdo pats.

Priverstinis teismo sprendim vykdymas yra viena i teismo sprendim gyvendinimo form.
gyvendinimo svoka yra platesn nei vykdymo svoka. gyvendinami visi teismo sprendimai, nes jie visi daro
tak teisiniams ali santykiams. Taiau priverstinai vykdomi ne visi sprendimai. Esant teismo sprendimui
pripainti, nutraukti, pakeisti ar nustatyti teisinius santykius, paprastai nereikia taikyti priverstini vykdymo
priemoni, nes teisin poveik daro pats sprendimas. Tuo tarpu teisinis sprendim priteisti poveikis pasiekiamas
tik kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti j pareigojo teismas rezoliucinje teismo sprendimo dalyje.
Atsakovui neatliekaniam pareigojim tenka taikyti valstybs prievart. Sprendimai, vykdomi taikant
priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais.
Teismo sprendimas ar nutartis pradedami vykdyti, kai jie siteisja, iskyrus atvejus, kai jie perduodami
skubiai vykdyti. (CPK 152, 281-283, 588 str.)
Vykdytini dokumentai - dokumentai, kuriais remiantis iduodami vykdomieji dokumentai ir
atliekami priverstinio sprendim vykdymo veiksmai. (CPK 584 str. Vykdytini dokumentai.:
teismo ir arbitrao sprendimai, nutartys, nutarimai ir sakymai civilinse bylose; teismo
patvirtintos taikos sutartys; ir kt.)
Vykdomasis dokumentas oficialus teismo ar kitos institucijos arba pareigno iduotas
dokumentas, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 587 str.: vykdomieji ratai,
iduoti teismo sprendim, nuosprendi, nutari pagrindu; teismo sakymai ir t.t.)
Vykdytinam sprendimui siteisjus, iiekotojui pagal raytin pareikim pirmosios instancijos teismas
iduoda vykdomj rat. Vykdomasis ratas - tai oficialus teismo procesinis dokumentas, kuriuo remiantis
atliekami priverstinio teismo sprendim vykdymo veiksmai. Be vykdomojo rato vykdymo veiksmus
draudiama atlikti (CPK 586str. 2d.), iskyrus atvejus, kai vykdytinas dokumentas atstoja vykdomj rat,
pavyzdiui, teismo sakymas.Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai iiekomos pinig sumos
valstybs biudet, kai iiekoma nusikalstama veika padaryta ala, kai iiekomas ilaikymas, alos, padarytos
suluoinant ar kitaip sualojant sveikat, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvyb, teismas vykdomj
rat iduoda iiekotojui ir be jo praymo. Iduodant vykdomj rat, prie jo pridedami turto areto
dokument bei kit byloje esani dokument, reikaling sprendimui vykdyti, nuoraai. (CPK 646str.)
CPK 606 str. 2 d. nustato bendrj taisykl, kad vykdomieji ratai pagal teism sprendimus gali
bti pateikti vykdyti per deimt dien nuo teismo sprendimo siteisjimo.
Vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Vykdomj rat ar teismo
sakym antstoliui vykdyti gali pateikti iiekotojas ar jo atstovas.(CPK 650 str.) Antstolis, gavs vykdyti
vykdomj dokument, per tris dienas, (skubaus vykdymo atveju nedelsdamas) patikrina, ar nra akivaizdi
klii priimti vykdomj dokument ir pradti vykdymo veiksmus.jei nra klii antstolis pradeda vykdymo
proces.
Teismo sprendim ir nutari skubus vykdymas

Bendroji taisykl, kad vykdytinumo savyb teismo sprendimas gyja tik siteisjas (CPK 279, 281 str.).
Iimtis - tai skubus sprendim vykdymas. Iimtiniais atvejais, kai btina kuo greiiau apginti paeistas
pagrindines mogaus teises, statymas leidia pradti vykdyti sprendim i karto, kai tik jis priimamas, t y.
jam dar nesiteisjus. Skubaus vykdymo atveju teismas pagal iiekotojo raytin pareikim privalo iduoti
iiekotojui vykdomj rat ne vliau kaip kit darbo dien po sprendimo primimo dienos (CPK 646 str.
2 d.). Skubiai vykdomo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. i
d.).

Skubaus sprendinio vykdymo rys:

Privalomas - teismas privalo perduoti sprendim skubiai vykdyti. Pagal CPK 282 straipsnio antrj dal
teismas visais atvejais privalo perduoti skubiai vykdyti:
1)sprendimus (nutarimus) priteisti ilaikym;
2)sprendimus priteisti darbo umokest - sprendim dal, nevirijani vieno mnesio vidutinio darbo
umokesio;
3)sprendimus keldinti ikeldintus i gyvenamj patalp asmenis;
4)nutartis ikelti bankroto ar restruktrizavimo byl;
5)nutartis (sprendimus) sumainti banko akcin kapital.

Fakultatyvinis skubus sprendimo vykdymas:

1)dl priteisimo imok atlyginti al, atsiradusi sualojus fizinio asmens sveikat ar atmus gyvyb;
2)dl priteisimo atlyginimo, priklausanio autoriui u naudojimsi jo mitinmis autoriaus teismis ar
iradjui, turiniam patent, - u naudojimsi jo iradimu;
3)dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo;
4)dl darbuotojo grinimo darb;
5)visose kitose bylose, jeigu dl ypating aplinkybi delsimas vykdyti sprendim gali padaryti
iiekotojui daug alos arba apskritai gali tapti nemanoma ar labai sunku vykdyti sprendim (CPK 283
str. 1 d.).

Skubus fakultatyvusis teismo sprendimo vykdymas gali paeisti atsakovo teises. Todl teismas,
leisdamas skubiai vykdyti teismo sprendim CPK 283 straipsnio pirmosios dalies 5 punkte nurodytu atveju,
privalo pareikalauti, kad iekovas utikrint sprendimo vykdymo atgrim, jeigu, skubiai vykdytas,
sprendimas bus panaikintas apeliacine ar kasacine tvarka.
Kai yra aptarti pagrindai perduoti teismo sprendim skubiai vykdyti, teismas tai privalo nurodyti
rezoliucinje sprendimo dalyje (CPK 271 str. 2 d.). Jei nenurodo, raytinio proceso tvarka priima nutart
dl skubaus sprendimo vykdymo, tuo atveju, kai sprendimas dar nesiteisjo. Skubaus sprendimo vykdym
gali isprsti ir apeliacins bei kasacins instancijos teismas.
Jeigu skubiai vykdyti perduotas sprendimas apskundiamas apeliacine tvarka ir panaikinamas, teismas
taiko sprendimo vykdymo atgrim, iskyrus CPK nurodytas iimtis, kai sprendimo vykdymo
neleidiama atgrti (CPK 760, 762 str.)
Kai kuriuos sprendimus CPK draudia skubiai vykdyti.(428 str. 9d., 436str. 7d.)

Teismo sprendimo vykdymo atidjimas, idstymas ir vykdymo tvarkos pakeitimas.

CPK 284str. 1d.: Teismas turi teis dalyvaujani byloje asmen praymu ar savo iniciatyva,
atsivelgdamas turtin abiej ali padt ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdym atidti ar idstyti, taip pat
pakeisti sprendimo vykdymo tvark.
Sprendimo vykdymo atidjimas jo priverstinio vykdymo galimybs nuklimas vlesniam nei
teismo sprendimo siteisjimas laikui. Tokia teise teismas gali pasinaudoti ypatingais atvejais,
pvz.: ikeldinimo bylose teismas, atsivelgdamas nepilnamei vaik interesus, gali atidti
ikeldinim iki tam tikro laiko.
 Teismo sprendimo vykdymo idstymas vykdymo veiksm idstymas tam tikrais etapais (gali
bti svarbu atsivelgti ypatingas aplinkybes).
Teismas atiddamas ar idstydamas teismo sprendimo vykdym, turi vadovautis abiej ali interesais
ir turti omeny, kad is institutas yra viena i priemoni utikrinti socialin teisingum ir socialin taik.
Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas kitokios sprendimo gyvendinimo tvarkos, nei
nurodyta jo rezoliucinje dalyje ar yra prastai priimta, nustatymas.

Pirmosios instancijos teismo nutartys: nutari rys, primimo tvarka ir turinys

Teismo nutartis yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo teismas isprendia klausim, nesusijus su
bylos isprendimu i esms. Taiau CPK nurodytais atvejais nutartimis gali bti isprendiama ir byla.
Teismo nutartys klasifikuojamos ris pagal vairius kriterijus. Pagal sprendiam klausim pobd
nutartys gali bti skirstomos :
a) nutartis, utikrinanias tinkam bylos nagrinjim ir sprendimo
vykdym;
b) nutartis, kuriomis ginas baigiamas sprsti (nutartis patvirtinti taikos sutart, priimti iekovo
pareikt iekinio atsisakym);
c) nutartis, ukertanias keli tolesnei proceso eigai (nutartis nutraukti byl, atsisakyti priimti
pareikim);
d) nutartis, baigianias proces, taiau netrukdanias jo pradti ateityje;

Pagal form nutartys skirstomos raytines ir odines. Raytin nutartis suraoma kaip atskiras
procesinis dokumentas, o odin nutartis raoma teismo posdio protokol.
Pagal primimo tvark nutartys skirstomos nutartis, priimamas sprendim primimo kambaryje, ir
nutartis, priimamas neieinant i sprendim primimo kambar.

Teismo nutart, kaip ir teismo sprendim, sudaro keturios dalys; an gin, apraomoji, motyvuojamoji ir
rezoliucin (CPK 291 str.).
anginje dalyje nurodoma nutarties primimo laikas ir vieta, teismo pavadinimas, teisjo vardas ir
pavard; jeigu nutartis priimta teismo posdyje - teismo posdio sekretorius, byloje dalyvaujantys
asmenys, taip pat gino dalykas.
Apraomojoje dalyje nurodoma klausimas, kuriuo priimama nutartis, byloje dalyvaujani asmen
paaikinimai, jeigu nutartis priimta teismo posdyje ir tie asmenys pateik paaikinimus.
Motyvuojamojoje dalyje nurodomi faktiniai (nustatyti faktai, rodymai) ir teisiniai (statymai, kiti
teiss altiniai) argumentai, kuriais remdamasis teismas priima nutart.
Rezoliucinje nutarties dalyje suraomas priimtas teismo nutarimas svarstomu klausimu, taip pat
nutarties apskundimo tvarka ir terminas.

Taiau ne visos teismo nutartys susideda i keturi dali. Aptartus turinio reikalavimus turi atitikti tik
raytin nutartis.
Jeigu nutartis turi bti priimama sprendim primimo kambaryje, jai priimti ir paskelbti taikoma
teismo sprendimams priimti ir skelbti nustatyta tvarka (CPK 268 str.). Taiau teismas negali atidti
nutarties primimo ir paskelbimo. Nutartys turi bti priimamos i karto, isprendus tam tikr klausim.
Teismo posdyje priimt nutart btina paskelbti i karto (CPK 290 str. 3 d.).
CPK nurodo tik vien atvej, kai nutartis turi bti raytin - jeigu ji gali bti skundiama paduodant
atskirj skund (CPK 290 str. 2 d.). Visais kitais atvejais priimamos odins nutartys.
Teisjas gali priimti raytines nutartis ir kitais atvejais. Be to, sprendim primimo kambaryje teismas
turi teis priimti ir odin nutart (CPK 290 str. 2 d.).

Specifin teismo nutari ris yra atskirosios teismo nutartys, atliekanios informacin, ir prevencin
funkcij. Teismas nagrindamas' byl nustats, kad asmenys paeid statymus ar kitas teises normas, dl
i fakt gali priimti atskirj nutarti ir isisti j atitinkamoms valstybs ar savivaldybi institucijoms arba
pareignams (CPK 299 str.). . Atskiroji nutartis atlieka ir informacin, ir prevencin funkcij, ja
remdamosi atitinkamos institucijos gali pradti tyrim ir taikyti paeidjams sankcijas. Atskirsias nutartis
teismas priima savo iniciatyva. Taigi teismas atskirja nutartimi turi reaguoti, kai paeidia-
mas vieasis interesas.

Pirmosios instancijos nutari siteisjimas

Teismo nutartis teisini padarini sukelia nuo siteisjimo momento. Paduodant atskirj skund
neskundiamos nutartys siteisja, kai yra priimamos. Nutartys, kurios gali bti skundiamos paduodant
atskirj skund, siteisja pasibaigus apskundimo terminui, t. y. septynioms dienoms, jeigu jos nra
apskundiamos (CPK 335 str.). Apsksta, taiau apeliacins instancijos teismo palikta galioti ir
nepanaikinta nutartis siteisja byl inagrinjus apeliacine tvarka.

Teismo rezoliucija

Teismo rezoliucija tai teisjo ranka padarytas raas tam tikrame procesiniame dokumente, kuriuo
isprendiamas tam tikras procesinis klausimas.
Teisjas turi teis sprsti procesinius klausimus priimdamas rezoliucij tik CPK nurodytais atvejais.
Jeigu CPK rezoliucijos primimo galimybs nenumato, klausimas turi bti sprendiamas nutartimi.
Pagal CPK teisjo rezoliucija galima isprsti tokius klausimus:
1)procesinio dokumento primimo klausim (CPK 115 str 1 d.);
2)iekinio pareikimo primimo klausim (CPK 137 str. 1 d.);
3)pastab dl teismo posdio protokolo teisingumo patvirtinimo klausim (CPK 172 str.1 d.);
4)kreditoriaus pareikimo priimti teismo sakym klausima (CPk 435 str. 1 d.);
5)antstolio patvarkymo tsti vykdymo veiksmus kitos antstoli kontoros aptarnaujamoje teritorijoje
patvirtinimo klausim (CPK 591 str 2 d.);
6)skundo dl antstolio nesutikimo su vertjui ar ekspertui pareiktu nualinimu klausim (CPK 598 str.
5 d.);
7)antstolio patvarkymo nutraukti vykdomj byl patvirtinimo klausim (CPK 630 str. 1 d.);
8)antstoliui pareikto nualinimo klausim (CPK 637 str. 3 d.);
9)turto pardavimo i varytyni akto tvirtinimo klausim (CPK 725 str. 1 d.).
Klausim, kur CPK leidiama isprsti rezoliucija, teismas gali isprsti ir priimdamas nutart (CPK
290 str. 6 d.).
Isprsdamas klausim rezoliucija, teisjas ant atitinkamo procesinio dokumento urao, kaip jis
atitinkam klausim isprendia, nurodo savo vard ir pavard, rezoliucijos primimo dat ir pasirao.
Teisjo rezoliucija neskundiam (CPK 290 str. 5 d.).