Tema.

Baudiamosios bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme bendrosios

nuostatos

7 seminaras. Baudiamosios bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme

bendrosios nuostatos

1. Baudiamosios bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme principai.

Svarbiausi principai: teisj nepriklausomumas ir nealikumas, rungimosi principas, byl
nagr.teisme vieumas + taikomi ir bendrieji BPT principai nekaltumo prezumpcija, proceso
teisingumas ir siningumos ir kt. Nurodyti principai veikia tik ioje stadijoje, bet ne ikiteisminio
tyrimo procese.

2. Baudiamojo proceso statyme apibrt bendrj bylos nagrinjimo teisme nuostat

turinys:

2.1. Teismo posdio pirmininko galiojimai ir vadovavimas nagrinjimui teisme.

241 str.
vadovavimas pasireikia:
1. jis turi imtis vis priemoni,kad bt isamiai ir nealikai itirti bylos aplinkybes;
2. turi bti tiriamos tik su byla susijusios aplinkybs (priirima).
Teisiamojo posdio pirmininkas, vadovaudamas bylos procesui, atlieka visus st.numatytus bylos
nagrinjimo pirmosios instancijos teisme veiksmus. Profesianaliai ir atsakingai naudojasi
suteiktomis teismis ir vykdo pareigas, kad viskas vykt sklandiai ir organizuotai, kad nebt
vilkinamas procesas.
Pirmininko patvarkymams privalo paklusti visi proceso dalyviai ir kiti salje esantys asmenys.
Nesilaikantiems glai bti taikomos 259 str.numatytos priemons.
Prietaravimai teismo pirmininkui raomi protokol.

2.2. Tiesioginis ir odinis nagrinjimas pirmosios instancijos teisme. Teismo ir teisiamojo

posdio samprata, raytinis procesas ir procesas nerengiant teismo posdio
baudiamajame procese.

242 str.
tiesioginis nagrinjimas pats teisjas ar teisj kolegija turi itirti rodymus (apklausiami
asmenys, apirimi daiktiniai rodymai ir pan.) iimtis 242 str. 3d. Leidia teismui gauti
informacija i pirm rank. Teisj savarankikumo garantija susijs su 301 str. Sudaro slygas
alims aktyviai dalyvauti rodinjimo procese. Tiesioginis rodym ityrimas utikrinamas tuo, kad
nagrinjimo teisme metu privalo dalyvauti kaltinamasis, nukentjusieji ir liudytojai, kuri
parodymai reikmingi bylai (iimtis 276 str., 273 str, 291 str.)

odinis nagrinjimas procesas turi vykti odiu. Teismas negali remtis teisiniu aktu, dokumentu,
jei apie j odiu procese nepranea, jo neperskaito. Sudaro galimyb dalyviams tinkamai naudotis
savo teismis, publikai skmingai stebti visa proceso eig, ivengiamos pretenzijos dl
ukulisini teismo veiksm ir sprendim.

2.3. Pareiga inagrinti byl per kuo trumpiausi laik, nagrinjimo teisme pertrauka
bei atidjimas.

Bylos nagrinjimo atidjimas 234 str 5 d

1. Kaltinamojo sualojimo ar susirgimo faktas turi bti nustatytas gydymo staigos ar ekspert
komisijos, kuri turi patvirtinti, kad liga yra sunki, neleidianti ilg laik dalyvauti teisiamajame
posdyje, arba kad dalyvavimas glai dar labiau pabloginti sveikatos bkl. Sunki liga abstrakti
svoka, nra numatyt kriterij jai nustatyti, todl teismas turi atsivelgti ligos pobd, ar ankiau
nebuvo sirgta tokia liga, kiek truko gydymas ir pan. Bylos nagrinjimas atidedamas, kol
kaltinamasis pasveiks (konkreiai med.staigos nepasako, tad teismas turt nuolat sisti
uklausimus).
2. Kaltinamojo buvimo vietos neinojimo faktas teisme paaikja savotikai. Daniausiai tai, kad
kaltinamojo buvimo vieta yra neinoma, paaikja po to, kai kaltinamasis aukimu ikviestas
teisiamj posd neatvyko arba aukimas grta su atyma, kad kaltinamasis nurodytu adresu
negyvena. Tokiu atveju policijos pareignams pavedama atvesdinti kaltinamj teism. Jeigu
teismas nustato, kad kaltinamasis pasislp, jis priima nutart atidti bylos nagrinjim ar paskelbia
kaltinamojo paiek, kuri paveda policijai.
3. Konstitucingumo problema byloje atsiranda tuo atveju, jeigu teisjui ikyla abejoni, ar byloje
taikomas statymas ar kt.teiss aktas neprietarauja Konstitucijai. Teisjo nutartis kreiptis KT ir
atidti bylos nagrinjim priimta vienoje byloje, nra pivalo teismams kitoje byloje. Todl, jeigu yra
inoma, kad jau yra nutartimi kreiptasi KT t.t.byloje tuo paiu klausimu, teismas atskirai
kiekvienoje byloje priima nutartis kreiptis KT ir atidti bylos nagrinjim.
4. Poreikis kreiptis kompetetinga ES teismin institucij dl ES teiss akt aikinimo ar galiojimo
kol kas yra labiau teorine bylos atidjimo galimyb. BA reglamentuoja nac.st, proceso tvarka taip
pat, tad ES akt taikymo klausim paprastai neikyla.

2.4. Bylos iskyrimas, byl sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui.

Bylos iskyriamos ir sujungiamos dviejose pirmosios instancijos teismo etapuose:

- bylos parengimo nagrinti teisme metu 234 str.
- Bylos nagrinjimo teisiamajame posdyje metu 254 str (daugiau galimybi nustatyti
realius iskyrimo pagrindus)
Kai byloje keli kaltinamieji, byl galima iskirti ir atidti dl vien ir nagrinti toliau dl kit
kaltinamj, bet esmin slyga: negalima bylos iskirti jos nagrinjimo isamumo sskaita.

Bylos nutraukiamos t.p. dviejuose teismo etapuose (tokiose pat):

- parengimo etape procesinio racionalumo sumetimais, ivengiant sudtingos posdio
procedros, kurioje dalyvauja platus proceso subjekt ratas.

254 str 4 (sidmkite: nutraukiama nutartimi) ir 5 (nuosprendiu) dalys.

Dl atleidimo nuo BA pagrind, kitaip nei esant aplinkybms dl kuri BP negalimas, nutraukti
proces juos nustaius nra privaloma, teismas turi teis, bet neprivalo. Btent tokiais atvejais
nutraukiama nuosprendiu nuosprendis priimamas po baigiamj kalb ir kaltinamojo paskutinio
odio.
Perdavimas prokurorui tais paiais pagrindais ir tvarka kaip ir bylos parengimo nagrinti teisme
etape.

2.5. Asmenys, dalyvaujantys byl nagrinjant pirmosios instancijos teisme. J

neatvykimo pasekms.

245 str.
BPK numato kiekvieno bylos nagrinjamo dalyvio teises ir pareigas nagrinjant byl, atsivelgiant
tai, koks jo dalyvavimo tikslas ir koki funkcij procese dalyvis gyvendima. Bet yra labai svarbi
procesin lygyb, nors procesinis statusas ir gali skirtis. Ji padeda teismui isamiai ir nealikai
viska itirti, priimti teist ir pagrst nuosprend.

2.3.1. Prokuroras
Prokuroras prokutartos kaip baudiamojo persekiojimoj institucijos atstovas, palaikantis
baud.bylos nagrinjimo metu valstybin kaltinima.
42 str.
Be kaltinimo nebt bylos nagrinjimo dalyko, kad kaltinimas egzistuot, j reikia palaikyti tai
gali tik prokuroras.
Prokuroro dalyvavimas BP yra btinas.
Prokuroras palaiko kaltinimas ir kartu yra alis, turinti lygias teises su kt.nagrinjimo teisme
dalyviais dalyvauti tiriant rodymus, pateikti praymus ir pan.
245 str 2 d. keli prokurorai gali dalyvauti didels bylose ar bylose, sukelianiose didel
visuomens susidomjim.
Jei prokuroras neatvyko, teismas turi imtis vis priemoni j pakeisti kit arba daroma pertrauka
arba bylos nagrinjimas atidedamas. Prokuroras gali bti pakeiiamas nepaisant kit dalyvi
nuomones.Bet naujam gali pareikti nualinim. I naujo byla nenagrinjama naujam prokurorui
stojus byl, bet jam duodamas laikas susipainti su bylos mediaga ir pasiruoti.

2.3.2. Nukentjusysis
BPK 7, 28 ir 34 straipsniai
Nukentjusysis kaip bylos nagrinjimo dalyvis ir kaip kaltinimo alis teisme:
1) gina savo teises ir teistus interesus
2) yra suinteresuotas bylos baigtimi
3) gali aktyviai dalyvauti nagrinjant byl teisme ir daryti tak iam procesui bei jo
rezultatams
Nukentusysis rodomosios informacijos altinis. T.t. NV kategorijose (plimas pvz.) negali
apsieiti be nukentjusiojo parodym, todl jis apklausiamas kaip liudytojas, jam suteikiamos
liudytojo teiss ir pareigos.
Gali turti atstov: pagal statymas 53 str ir galiotasis 55 str.
251 str.
Jei neatvyko nukentjusysis, bet atvyko atstovas teismas gali leisti jam dalyvauit procese, byla
bus nagrinjama be nukentjusiosjo, bet jei ji reikia apklausti kaip liudytoj, jo parodymai svarbs
priemant nuosprend atstovas negali pakeisti nukentjusiojo, nebent jis jau yra apklaustas
ikiteisminio tyrimo teisjo.

2.3.3. Kaltinamasis
22 str.
Yra centrin procesin figura.
Kaltinimasis atvykti teismo posd, nagrinjant byla pirmosios instancijos teisme privalo. Iimtis
246 str.
Jei kaltinamasis neatvyko daroma pertrauka arba nagrinjimas atidedamas teismas imasi vis
priemoni , kad bt utikrintas kaltinamojo dalyvavimas teisme (atvesdinimas, kardomosios
priemons paskyrimas arba pakeitimas grietesne)
248 str.
249 str.

2.3.4. Gynjas
Kaip ir kaltinamasis pirmosios instancijos teisme yra alis.
47 str., 48 str, 248 str 2 d.

2.3.5. Civilinis iekovas, civilinis atsakovas

110 str ir 111 str.
Gali turti atstov, dalyvaujant teisiamajamajame posdyje kartu su civiliniu iekovu , atsakovu ar
vietoje jo.
Jei teisiamaji posdi civ.iekovas ar jo atstovas neatvyko teismas civilin iekin palieka
nenagrinta. iuo atveju asmuo, dl NV patyrs alos, turi teis pareikti iekin civ.proceso tvarka.
Teismas glai nagrinti civ.iekin nedalyvaujant civ.iekovui, jei pripastama, kad tai reikalinga,
arba yra civ.iekovo praymas nagrinti iekin jam nedalyvaujant.
Civ.atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio iekinio nagrinjimo.

Jeigu teisiamj posd neatvyko kaltinamasis, jo atstovas pagal statym, prokuroras ar gynjas,
nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas ar j atstovas, teismas, vadovaudamasis io
Kodekso 246-252 straipsni nuostatomis, nusprendia, ar nagrinti byl toliau, ar jos nagrinjim
atidti. 2. Jeigu teisiamj posd neatvyko liudytojas, ekspertas ar specialistas, teismas
nusprendia, ar nagrinti byl, ar j atidti, atsivelgdamas tai, ar galima be i asmen isamiai
itirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauk iems asmenims ikviesti. 3. Lietuvos
Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1496 (nuo 2003 m. gegus 1 d.) (in., 2003,
Nr. 38-1734) redakcija Tuo atveju, kai teismas prim nutart atidti bylos nagrinjim ar padar
pertrauk, jis gali apklausti atvykusius liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentjusiuosius ir
iklausyti civilinius iekovus, civilinius atsakovus ar j atstovus. Vliau teisiamj posd apklausti
liudytojai, ekspertai, specialistai, civiliniai iekovai, civiliniai atsakovai ar j atstovai aukiami tik
btinais atvejais.

2.6. Bylos nagrinjimo teisme ribos ir faktini bylos aplinkybi bei veikos kvalifikavimo
keitimas.

. Bylos nagrinjimo teisme ribos

statymu apibriamos atsivelgiant subjektus, dl kuri gali bti nagrinjama byla, ir pagal
dalyk, kur sudaro nagrinjamos bylos faktinis ir teisinis turinys 255 str.
Konkreias bylos nagr.teisme ribas nustato prokuroro kaltinamasis aktas ir teisjo nutartis perduoti
byl nagrinti teisiamajame posdyje.
statymas numato galimyb teisme pakeisti kaltinim 256 str.
BPK nepasakyta apie keitim lengvesn pus. Pagal Europos mogaus teisi teismo praktik
asmuo turi teis inoti apie tiek lengvesnio, tiek sunkesnio kaltinimo pasikeitim. Anksiau BPK ir
buvo pasakyta, kad asmeniui turi bti praneta apie bet kokio kaltinimo pasikeitim. BPK 255 ir
256 str numatytos taisykls sudaro slygas nesilaikyti Europos mogaus Teisi Teismo suformuotos
praktikos ir paeisti ETK (byloje Sipaviius prie Lietuv nurod kad taip yra suvaroma
kaltinamojo teis gynyb ir teising proces).
257 str.

2.7. Bylos nagrinjimo eigos ir teismo priimam sprendim fiksavimas.

Procesin veikla pateikiama ir ireikiama odiu. Bet odis yra nepakankamas siekiant logikai
gyvendinti galutinius teisingumo tikslus ir poreikius, odis turi materializuotis, o tai atliekama
fiksuojant teisiamojo posdio eig ir rezultatus.
Tai btina dl:
- teismui priimant nuosprend (ypa kai procesas ilgas) tenka remtis ratu ufiksuotais
rodymais
- proceso dalyviai gali pasitikrinti, ar j parodymai ir pareikimai pocesikai forminti ir
ar tai padaryta teisingai
- nagrinjant byl kontrolinse stadijose teismas ianalizuoja pirmosios instancijos
teismo itirtus ir ufiksuotus duomenis, patikrindamas sprendim teistum ir pagrstum
- procesas vairiais pagrindais gali bti atnaujintas
- teisingumo vykdymas konstitucins reikms valstybs funkcija, todl jos rezultatai
t.t.laik turi ilikti archyvuose

2.8. Kitos baudiamojo proceso statyme nustatytos bendrosios byl nagrinjimo teismo
nuostatos.

3. Bendrj bylos nagrinjimo teisme nuostat taikymas skirtingose baudiamojo proceso

stadijose.