Vadapalas TV Dokumentai

V i l e n a s Vadapalas
VILNIAUS UNIVERSITETO TEISS FAKULTETO TARYBA 2003 M. BALANDIO 30 D. REKOMENDAVO PUBLIKUOTI I KNYG KAIP MOKYMO PRIEMON.
T A R PT A U T IN
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI IR JURISPRUDENCIJA
TEIS
Virelyje panaudota XVII a. neinomo dailininko vario gravira i Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabineto rinkini. Autorius dkingas Vilniaus universiteto bibliotekai, u suteikt galimyb i gravir atspausdinti knygos virelyje.
VILNIUS EUGRIMAS 2003
UDK 341 Va21
TURINYS
DOKUMENTUS I ANGL KALBOS VERT:

Vilenas Vadapalas: 1. Agresijos apibrimas. Jungtini Taut Generalins Asambljos 1974 m. gruodio 14 d. rezoliucija 3314 (XXIX), 2. Europos Bendrijos steigimo sutartis (itrauka), 3. iaurs Atlanto sutartis, 4. Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projektas, patvirtintas 53 Jungtini Taut Tarptautins teiss komisijos sesijoje (2001), 5. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutartims (itrauka), 6. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs nuosavybei, archyvams ir skoloms (itrauka), 7. Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo 1928 m. rugsjo 13 d. sprendimas Factory at Chorzow byloje (itrauka), 8. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1949 m. balandio 11 d. konsultacin ivada Reparations for Injuries Suffered in the Service of the United Nations byloje (itrauka), 9. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1980 m. gegus 24 d. sprendimas United States Diplomatic and Consular Staff in Tehran (United States of America v. Iranj byloje (itrauka), 10. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1986 m. birelio 27 d. sprendimas Military and Paramilitary Activities in and against Nicaragua (Nicaragua / United States of America) Merits byloje (itraukos), 11. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas GabcikovoNagymaros Project (Hungary / Slovakia) byloje (itraukos), 12. Tarptautinio Teisingumo Teismo 2002 m. vasario 14 d. sprendimas Arrest Warrant of 11 April 2000 (Democratic Republic of the Congo v. Belgium) byloje, 13. Arbitrao 1978 m. gruodio 9 d. sprendimas Air Services Agreement of March 27, 1946 behveen United States and France byloje (itrauka). V i l e n a s Vadapalas ir M i n d a u g a s V a d a p a l a s : 1. Konvencija dl valstybi teisi ir pareig, 2. Deklaracija dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij. Generalins Asambljos 1970 met spalio 24 dienos rezoliucija 2625 (XXV). Mindaugas V a d a p a l a s : 1. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 12, 2. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 13. - d i! 'i ISBN 9955-501-46-4
Vilenas Vadupalas, 2003 O EUGRIMAS, 2003
Pratarm .............................................................................................................9
1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS 1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai ......... 14 1.1.1 Jungtini Taut Chartija...................................................................42 1.1.2 Tarptautins teiss princip deklaracija: Deklaracija dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij. Generalins Asambljos 1970 met spalio 24 dienos rezoliucija 2625 (XXV) ..................................................................42 1.1.3 Sien nelieiamumo principas: Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo, vykusio 1975 m. rugpjio 1 d. Helsinkyje, Baigiamasis aktas (itrauka) ........................................ 51 1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna........52 1.2.1 Agresijos apibrimas: Jungtini Taut Generalins Asambljos 1974 m. gruodio 14 d. rezoliucija 3314 (XXIX) dl agresijos apibrimo........................................................................................ 52 1.2.2 Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1986 m. birelio 27 d. sprendimas Military and Paramilitary Activities (Nicaragua / United States of America) byloje (itrauka)................................................ 56 1.3 iaurs Atlanto sutartis.............................................................................. 62
2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS 2.1 Pagrindins valstybi teiss ir pareigos: Montevideo konvencija dl valstybi teisi ir pareig.......................................................................... 68
TURINYS
2.2 Valstybi teisi permimas........................................................................ 71 2.2.1 Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutartims (itrauka) .........................................................................................71 2.2.2 Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs nuosavybei, archyvams ir skoloms (itrauka) ................................76 2.3 Aukiausij valstybs pareign imunitetai nuo usienio valstybi baudiamosios jurisdikcijos: Tarptautinio Teisingumo Teismo 2002 m. vasario 14 d. sprendimas Arrest Warrant of 11 April 2000 (Democratic Republic ofthe Congo v. Belgium) byloje (itrauka)........... 86
3. SUTARI TEIS 3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss .......................................92 3.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project (Hungary I Slovakia) byloje ................ 124
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai..............................222 5.2.1 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija.........T22 5.2.2 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 1..............................................................................239 5.2.3 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 4.............................................................................241 5.2.4 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 6.............................................................................244 5.2.5 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 7.............................................................................247 5.2.6 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 12...........................................................................251 5.2.7 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 13...........................................................................254
6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE 6.1 Pagrindiniai valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus principai ir normos: Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projektas, patvirtintas 53 Jungtini Taut Tarptautins teiss komisijos sesijoje (2001).........................................258 6.2 Valstybi atsakomybs formos tarptautinje teisminje, arbitrainje ir sutari praktikoje................................................................................273 6.2.1 Reparacija ir restitucija: Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo 1928 m. rugsjo 13 d. sprendimas Factory at Chorzovv byloje (itrauka).............................................................................273 6.2.2 Reparacija: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project (Hungary I Slovakia) byloje..............................................................................273 6.2.3 Kompensacija: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project (Hungary I Slovakia) byloje........................................................... 274 6.2.4 Satisfakcija: Tarptautinio Teisingumo Teismo 2002 m. vasario 14 d. sprendimas Arrest Warrant of 11 April 2000 (Democratic Republic ofthe Congo v. Belgium) byloje (itrauka)....................275 6.2.5 Atsakomosios priemons (represalijos): Arbitrao 1978 m. gruodio 9 d. sprendimas Air Services Agreement ofMarch 27, 1946 between United States and France byloje (itrauka)............275
4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS 4.1 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki ......................... 130 4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki............................... 146 4.3. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1980 m. gegus 24 d. sprendimas United States Diplomatic and Consular Staff in Tehran (United States of America v. Iran) byloje (itrauka)............................................ 175
5. MOGAUS TEISS 5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija......................................................... 178 5.1.1 Visuotin mogaus teisi deklaracija............................................ 178 5.1.2 Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas.... 184 5.1.3 Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas............................. 195 5.1.4 Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto fakultatyvus protokolas......................................................................................215 5.1.5 Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto antrasis fakultatyvus protokolas mirties bausmei panaikinti......................218
TURINYS
6.2.6 Atsakomj priemoni teistumo slygos: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project (Hungary I Slovakia) byloje.......276 6.2.7 Diplomatin gynyba: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1949 m. balandio 11 d. konsultacin ivada Reparations for Injuries Suffered in the Service of the United Nations byloje....................278 6.2.8 Europos Sjungos piliei diplomatin gynyba: Europos Bendrijos steigimo sutartis (itrauka)............................................278
PRATARME
7. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS 7.1 Tarptautini gin sprendimo priemons: Jungtini Taut Chartija (itrauka)..................................................................................................280 7.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas............................................... 281
Rinkinyje pateikti pagrindiniai vieosios tarptautins teiss bendrosios dalies dokumentai. Skaitytojas ia ras universalias tarptautines sutartis, Jungtini Taut Generalins Asambljos rezoliucijas, Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendim itraukas ir kai kuriuos kitus dokumentus. Rinkin sudaro septyni skyriai: (1) pagrindiniai tarptautins teiss principai, tarptautins taikos ir saugumo palaikymas, (2) valstyb kaip tarptautins teiss subjektas, (3) sutari teis, (4) diplomatin teis ir konsulin teis, (5) mogaus teiss, (6) valstybi atsakomyb tarptautinje teisje ir (7) tarptautini gin sprendimas. Tarptautins vieosios teiss srityje teisininkas daniausiai susiduria btent su iomis tarptautins teiss akomis ir institutais. Pagrindinius tarptautins teiss principus vis pirma parodo Jungtini Taut Chartija, Tarptautins teiss princip deklaracija, Montevideo konvencija dl valstybi teisi ir pareig. Tarptautini santyki istorija nuo 1945 met akivaizdiai rodo, kad nepaisant gili tarptautini krizi ir regionini kar, Jungtini Taut Chartija yra solidus norminis ir institucinis tarpvalstybini, santyki pagrindas. Pasibaigus tarptautiniams konfliktams, visada sugrtama prie pagarbos Jungtini Taut tikslams bei principams ir prie ios organizacijos tarptautins taikos ir saugumo palaikymo procedr. ios universalios sistemos principus geriausiai atspindi knygoje pateikta Tarptautins teiss princip deklaracija (Generalins Asambljos rezoliucija 2625 (XXV). Montevideo konvencija dl pagrindini valstybi teisi ir pareig tvirtina normas, nustatanias valstybs poymius (1 str.), federacins valstybs status (2 str.), normas, apibrianias valstybs pripainim ir jo pasekmes (3 ir 6 str.), ir normas, draudianias gyti usienio valstybi teritorij paeidiant tarptautin teis ir pripainti tokio gijimo teistum (11 str.). ios normos, kartu su Jungtini Taut sistemos normomis, jau se-
10
PRATARM
PRATARM
11
niai tapo bendrosios tarptautin teiss dalimi, tarptautiniais teisiniais paproiais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 str., nustatantis, jog Lietuvos Respublika, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis, sudaro pagrind taikyti iuos principus ir normas Lietuvos teisinje sistemoje. Didel dmes skyriau jgos ir grasinimo jga draudimo normoms. Ryium su tuo pateikiu Deklaracij dl agresijos apibrimo (Generalins Asambljos rezoliucija 3314 (XXIX), taip pat ioje srityje svarbiausias Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo Nicaragua byloje itraukas. Teisininkui ypa svarbi tarptautini sutari teis, kodifikuota 1969 m. Vienos konvencijoje dl sutari teiss. ioje srityje reikia turti omeny tai, kad Lietuvos teisinje sistemoje taikomas monistinis tarptautini sutari ir nacionalins teiss norm tarpusavio santykio modelis: Lietuvos tarptautins sutartys veikia tiesiogiai nacionalinje teiss sistemoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. 3 d. Seimo ratifikuotas tarptautines sutartis inkorporuoja Lietuvos teisin sistem. Pagal Tarptautini sutari statymo 11 str. 1 d. visos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys tiesiogiai veikia ir tiesiogiai taikomos Lietuvos teisinje sistemoje, aiku, su slyga, kad vienos ar kitos sutarties normos sukuria teises ar nustato pareigas nacionalins teiss subjektams. Be to, Tarptautini sutari statymo 11 str. 2 d. pirmenyb atiduoda ratifikuotoms tarptautinms sutartims j kolizijos su statymais ir kitais teiss aktais situacijose. iuos principus btina inoti taikant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Skaitytojui, nagrinjaniam 1969 m. Vienos konvencij dl sutari teiss, taip pat bus naudingos Gabcikovo-Nagymaros bylos itraukos, pateikiamos ios knygos sutari teiss skyriuje. Rinkinyje pateikiami visi Tarptautins mogaus teisi chartijos dokumentai, Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai. Atsakomybs tarptautinje teisje skyriuje skaitytojas ras Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projekt, kuriame Jungtini Taut Tarptautins teiss komisija kodifikavo pagrindines valstybi atsakomybs tarptautinje teisje normas. Projektu jau ne kart rmsi Tarptautinis Teisingumo Teismas. iame skyriuje taip pat galima rasti nemaai princip ir norm, kurias taik tarptautins teismins ir arbitrains institucijos, sprsdamos valstybi atsakomybs bylas. Tarptautins jurisprudencijos pavyzdiai parinkti taip, kad paaikint tarptautins teiss taikym pagrindiniais i skyri klausimais. Pavyzdiui, Tarp-
tautinio Teisingumo Teismo sprendimas Nicaragua byloje paaikina pagrindinius karins jgos naudojimo draudimo bei savigynos klausimus. io rinkinio tikslas - pateikti skaitytojams pagrindinius tarptautins vieosios teiss dokumentus lietuvi kalba. Kartu reikia paymti, kad lietuvi kalba nra autentika kalba jokio ia pateikiamo dokumento, skaitant Jungtini Taut Chartij. Jungtini Taut oficiali dokument autentikomis kalbomis yra tik Jungtini Taut oficialios kalbos, Europos mogaus teisi konvencijos ir jos protokol - angl ir prancz kalbos. Todl kilus teisiniam ginui dl i dokument termin taikymo ir aikinimo vis pirma reikia vadovautis autentikomis j kalbomis.
Pro f. habil. dr. Vilenas Vadapalas Rinkinio sudarytojas ir vertjas Vilnius, 2003 met birelio 5 diena
1
PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
14
1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai
15
1.1 JUNGTINI TAUT CHARTIJA, PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI
1.1.1 JUNGTINI TAUT CHARTIJA * Mes, Jungtini Taut Tautos, pasiryusios igelbti bsimas kartas nuo karo rykts, kuris du kartus vienos kartos monms atne neapsakom kani, ir vl tvirtinti tikjim pagrindinmis mogaus teismis, jo asmenybs orumu bei verte, lygiomis vyr ir moter, ir dideli bei ma taut teismis, ir sudaryti slygas, kuriomis galt bti laikomasi teisingumo ir sipareigojim, numatyt tarptautinse sutartyse bei kituose tarptautins teiss altiniuose, ir skatinti socialin paang ir kurti geresnes laisvo gyvenimo slygas, ir iais tikslais bti pakanios ir taikiai gyventi kartu geros kaimynysts dvasia, ir suvienyti ms jgas tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti, ir, laikantis princip ir nustatant metodus, utikrinti, kad ginkl jga bt naudojama tik siekiant bendro tikslo, ir panaudoti tarptautines institucijas vis taut ekonominei bei socialinei paangai skatinti, nusprendme suvienyti ms pastangas iems tikslams pasiekti. Todl ms vyriausybs per atstovus, susirinkusius San Francisko mieste ir pateikusius patikrintus tinkamus galiojimus, pritar iai Jungtini Taut Chartijai ir ja steig tarptautin organizacij, pavadint Jungtins Tautos".
* Valstybs inios, 2002-02-13, Nr. 15, publ. Nr. 557. Jungtini Taut Chartija Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1991 m. rugsjo 17 d., kai Lietuvos Respublika buvo priimta Jungtines Tautas.
I SKYRIUS. TIKSLAI IR PRINCIPAI 1 straipsnis Jungtini Taut tikslai yra: 1. Palaikyti tarptautin taik bei saugum ir imtis veiksming kolekty vini priemoni, siekiant ukirsti keli grsmei taikai ir j paalinti, sustabdyti agresijos veiksmus arba kitus taikos paeidimus bei taikio mis priemonmis, remiantis teisingumo ir tarptautins teiss princi pais, sureguliuoti arba isprsti tarptautinius ginus arba situacijas, dl kuri gali bti paeista taika. 2. Pltoti draugikus taut santykius, grindiamus taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo principu, taip pat imtis kit reikiam priemo ni visuotinei taikai stiprinti. 3. gyvendinti tarptautin bendradarbiavim sprendiant ekonominio, so cialinio, kultrinio ir humanitarinio pobdio tarptautines problemas, ugdant ir skatinant pagarb visoms mogaus teisms ir pagrindinms laisvms, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos bei religijos. 4. Bti centru, vienijaniu taut veiksmus iems bendriems tikslams gy vendinti. 2 straipsnis Organizacija ir jos nars, siekdamos gyvendinti 1 straipsnyje nurodytus tikslus, veikia remdamosi iais principais: 1. Organizacija grindiama vis jos nari suverenios lygybs principu. 2. Visos nars tam, kad visoms bt utikrintos teiss ir dl narysts Or ganizacijoje nauda, siningai vykdo pagal i Chartij j prisiimtus sipareigojimus. 3. Visos nars tarptautinius ginus sprendia taikiomis priemonmis taip, kad nekelt grsms tarptautinei taikai bei saugumui ir teisingumui. 4. Visos nars tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo tiek prie kurios nors valstybs teritorin vientisu m arba politin nepriklausomyb, tiek kuriuo kitu bdu, nesuderi namu su Jungtini Taut tikslais. 5. Visos nars teikia Jungtinms Tautoms visokeriop pagalb bet ku rioje veikloje, kurios ji imasi vadovaudamasi ia Chartija, ir susilai ko nuo pagalbos teikimo bet kuriai valstybei, prie kuri Jungtins Tautos imasi prevencini arba prievartos veiksm. 6. Organizacija utikrina, kad valstybs, kurios nra Jungtini Taut na rs, remtsi iais principais, jei tai btina siekiant tarptautins taikos ir saugumo.
16
1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
17
7. Jokia ios Chartijos nuostata nesuteikia Jungtinms Tautoms teiss kitis reikalus, kurie i esms priklauso kiekvienos valstybs vidaus jurisdikcijai, ir nepareigoja nari tokius reikalus sprsti pagal i Chartij; taiau is principas netrukdo taikyti prievartos priemones pagal VII skyri. II SKYRIUS. NARYST 3 straipsnis Pirminiai Jungtini Taut nars yra valstybs, kurios dalyvavo Jungtini Taut konferencijoje San Franciske steigiant tarptautin organizacij, arba anksiau - 1942 m. sausio 1 d. - pasira Jungtini Taut deklaracij, ir kurios pagal 110 straipsn pasira i Chartij ir j ratifikavo. 4 straipsnis 1. Jungtini Taut nars gali bti visos kitos taikingos valstybs, kurios prisiima ioje Chartijoje tvirtintus sipareigojimus ir kurios Organi zacijos sprendimu gali ir nori iuos sipareigojimus vykdyti. 2. Kiekviena tokia valstyb priimama Jungtini Taut nare Generalins Asambljos sprendimu, Saugumo Tarybai rekomendavus. 5 straipsnis Jeigu prie kuri nors Jungtini Taut nar Saugumo Taryba msi prevencini arba prievartos veiksm, Generalin Asamblja, Saugumo Tarybai rekomendavus, turi teis sustabdyti jos galimyb naudotis teismis bei privilegijomis, susijusiomis su naryste. Naudojimosi iomis teismis bei privilegijomis galimyb Saugumo Taryba gali vl grinti. 6 straipsnis Jungtini Taut nar, sistemingai paeidiani ioje Chartijoje tvirtintus principus, Generalin Asamblja, Saugumo Tarybai rekomendavus, gali paalinti i Organizacijos.
2. Pagal i Chartij gali bti steigiamos reikalingos pagalbins institucijos. 8 straipsnis Jungtins Tautos niekaip neriboja vyr ir moter lygi galimybi uimti kurias nors pareigas pagrindiniuose ir pagalbiniuose jos organuose.
IV SKYRIUS. GENERALIN ASAMBLJA SUDARYMAS 9 straipsnis 1. Generalin Asamblj sudaro visos Jungtini Taut nars. 2. Kiekvienai narei Generalinje Asambljoje gali atstovauti ne daugiau kaip penki atstovai. FUNKCIJOS IR GALIOJIMAI 10 straipsnis Generalin Asamblja gali svarstyti visus klausimus ir reikalus, pagal i Chartij priklausanius jos kompetencijai arba susijusius su ioje Chartijoje nurodytais kit organ galiojimais ir funkcijomis, ir, iskyrus 12 straipsnyje nurodytas iimtis, bet kuriuo i i klausim ar reikal teikti rekomendacijas Jungtini Taut narms arba Saugumo Tarybai, arba ir Jungtini Taut narms, ir Saugumo Tarybai. 11 straipsnis
1.
Generalin Asamblja gali nagrinti bendrus bendradarbiavimo palaikant tarptautin taik ir saugum principus, skaitant nusiginklavimo bei ginkluots reguliavimo principus, ir teikti su iais principais susijusias rekomendacijas narms arba Saugumo Tarybai, arba ir narms, ir Saugumo Tarybai. Generalin Asamblja gali svarstyti visus su tarptautins taikos ir saugumo palaikymu susijusius klausimus, kuriuos jai pateikia kuri nors Jungtini Taut nar ar Saugumo Taryba, arba kokia nors valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, pagal 35 straipsnio 2 dal, ir, iskyrus 12 straipsnyje nurodytas iimtis, gali teikti rekomendacijas iais klausimais suinteresuotai valstybei ar valstybms, arba Saugumo Tarybai, arba ir Saugumo Tarybai, ir suinteresuotai valstybei ar valstybms. Bet
III SKYRIUS. ORGANAI 7 straipsnis 1. steigiami ie pagrindiniai Jungtini Taut organai: Generalin Asamblja, Saugumo Taryba, Ekonomin ir Socialin Taryba, Globos Taryba, Tarptautinis Teisingumo Teismas ir Sekretoriatas.
18
19
kur tok klausim, dl kurio btina imtis veiksm, Generalin Asamblja perduoda Saugumo Tarybai-prie svarstym arba po jo. 3. Generalin Asamblja gali atkreipti Saugumo Tarybos dmes situ acijas, galinias kelti grsm tarptautinei taikai ir saugumui. 4. Siame straipsnyje nustatyti Generalins Asambljos galiojimai neap riboja bendros 10 straipsnio taikymo srities. 12 straipsnis 1. Saugumo Tarybai vykdant ioje Chartijoje numatytas funkcijas, susi jusias su kokiu nors ginu ar situacija, Generalin Asamblja netei kia jokios rekomendacijos dl io gino ar situacijos, jeigu Saugumo Taryba to neprao. 2. Generalinis Sekretorius, Saugumo Tarybai pritarus, Generalinei Asam bljai kiekvienoje jos sesijoje pranea apie visus su tarptautine taika ir saugumo palaikymu susijusius klausimus, kurie tuo metu svarsto mi Saugumo Taryboje, ir ta paia tvarka nedelsdamas pranea Gene ralinei Asambljai, o jeigu ji neposdiaja - Jungtini Taut narms, apie tai, kad Saugumo Taryba baig svarstyti iuos klausimus. 13 straipsnis 1. Generalin Asamblja pradeda tyrimus ir teikia rekomendacijas, siek dama: a) prisidti prie tarptautinio politinio bendradarbiavimo ir skatinti tarp tautins teiss pltr bei jos kodifikavim; b) remti tarptautin bendradarbiavim ekonominje, socialinje, kul tros, vietimo bei sveikatos apsaugos srityse ir padti naudotis mogaus teismis ir pagrindinmis laisvmis, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ir religijos. 2. Kitos Generalins Asambljos pareigos, funkcijos ir galiojimai, su sij su io straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais klausimais, nusta tyti IX ir X skyriuose. 14 straipsnis Remdamasi 12 straipsnio nuostatomis, Generalin Asamblja gali rekomenduoti kiekvienos situacijos taikaus sureguliavimo priemones, nesvarbu, kokios jos susidarymo prieastys, jei, Asambljos nuomone, tai galt pakenkti bendrai gerovei arba taut draugikiems santykiams, skaitant ir situacij, kylani dl ios Chartijos nuostat, kuriose idstyti Jungtini Taut tikslai ir principai, paeidimo.
15 straipsnis 1. Generalin Asamblja gauna ir nagrinja kasmetinius ir specialiuo sius Saugumo Tarybos praneimus; iuos praneimus turi bti traukta tarptautins taikos ir saugumo palaikymo priemoni, kuri Saugumo Taryba nusprend imtis arba msi, ataskaita. 2. Generalin Asamblja gauna ir nagrinja kit Jungtini Taut orga n praneimus. 16 straipsnis Generalin Asamblja atlieka tarptautins globos sistemos funkcijas, kurios jai priskirtos pagal XII ir XIII skyrius, taip pat tvirtina globos susitarimus dl teritorij, kurios nepripaintos strateginmis. 17 straipsnis 1. Generalin Asamblja svarsto ir tvirtina Organizacijos biudet. 2. Organizacijos nars turi padengti Organizacijos ilaidas pagal Gene ralins Asambljos paskirstym. 3. Generalin Asamblja svarsto ir tvirtina visus finansinius bei biude tinius susitarimus su 57 straipsnyje nurodytomis specializuotosiomis agentromis ir svarsto j administracinius biudetus, kad galt teik ti rekomendacijas suinteresuotoms agentroms.
BALSAVIMAS
18 straipsnis 1. Kiekvienas Generalins Asambljos narys turi vien bals. 2. Generalins Asambljos nutarimai svarbiais klausimais priimami dvi ej tredali balsavimo metu buvusi ir balsavusi Asambljos nari bals dauguma. Tokie klausimai yra: rekomendacijos dl tarptautins taikos ir saugumo palaikymo, nenuolatini Saugumo Tarybos nari rin kimai, Ekonomins ir Socialins Tarybos nari rinkimai, Globos Ta rybos nari rinkimai pagal 86 straipsnio 1 dalies c punkt, nauj na ri primimas Jungtines Tautas, narysts teisi ir privilegij sustab dymas, nari paalinimas i Organizacijos, globos sistemos funkcio navimo bei biudeto klausimai. 3. Sprendimai kitais klausimais, skaitant sprendimus dl papildom klausim kategorij, kuriais sprendimas priimamas dviej tredali bals dauguma, priimami balsuojant buvusi ir balsavusi nari bal s dauguma.
20
21
19 straipsnis Jungtini Taut nar, laiku Organizacijai nesumokjusi pinigins mokos, praranda teis balsuoti Generalinje Asambljoje, jeigu jos siskolinimo suma lygi jai nustatytos mokos sumai u dvejus pastaruosius metus arba j virija. Taiau Generalin Asamblja gali leisti tokiai narei balsuoti, jeigu nustatoma, kad moka laiku nesumokta dl nuo jos nepriklausani aplinkybi. PROCEDRA 20 straipsnis Generalin Asamblja renkasi eilines kasmetines sesijas ir specialisias sesijas, kurios suaukiamos dl susiklosiusi aplinkybi. Specialisias sesijas aukia Generalinis Sekretorius Saugumo Tarybos arba Jungtini Taut nari daugumos reikalavimu. 21 straipsnis Generalin Asamblja pati nustato savo darbo tvark. Ji irenka kiekvienos sesijos Pirminink. 22 straipsnis Generalin Asamblja gali steigti pagalbinius organus, kuri, jos nuomone, reikia jos funkcijoms atlikti.
V SKYRIUS. SAUGUMO TARYBA SUDTIS 23 straipsnis 1. Saugumo Taryb sudaro penkiolika Jungtini Taut nari. Kinijos Res publika, Pranczija, Taryb Socialistini Respublik Sjunga, Jung tin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst ir Jungtins Amerikos Valstijos yra nuolatins Saugumo Tarybos nars. Deimt kit Jungtini Taut nari nenuolatinmis Saugumo Tarybos narmis ren ka Generalin Asamblja, atsivelgdama pirmiausia tai, kiek Jung tini Taut nars prisideda prie tarptautins taikos ir saugumo palai kymo ir kiek padeda siekti kit Organizacijos tiksl, taip pat teisin g geografin pasiskirstym. 2. Nenuolatins Saugumo Tarybos nars renkamos dvejiems metams. Pir m kart renkant nenuolatines nares, po to, kai Saugumo Tarybos na-
ri skaiius padidintas nuo vienuolikos iki penkiolikos, dvi i keturi papildom nari renkamos vieneri met laikotarpiui. Tarybos nar, kurios galiojim laikas pasibaig, negali bti tuoj pat perrinkta kitai kadencijai. 3. Kiekvienai Saugumo Tarybos narei atstovauja vienas atstovas. FUNKCIJOS IR GALIOJIMAI 24 straipsnis 1. Siekdamos utikrinti greit ir veiksming Jungtini Taut veikl, jos nars patiki Saugumo Tarybai pagrindin atsakomyb u tarptautins taikos ir saugumo palaikym ir susitaria, kad, vykdydama savo parei gas, susijusias su ia atsakomybe, Saugumo Taryba veikia j vardu. 2. Vykdydama ias pareigas, Saugumo Taryba remiasi Jungtini Taut tikslais ir principais. Konkrets Saugumo Tarybos galiojimai, suteikti atsivelgiant ias pareigas, idstyti VI, VII, VIII ir XII skyriuose. 3. Saugumo Taryba Generalinei Asambljai teikia svarstyti kasmetinius ir prireikus specialiuosius praneimus. 25 straipsnis Jungtini Taut nars, remdamosi ia Chartija, sutinka paklusti Saugumo Tarybos nutarimams ir juos vykdyti. 26 straipsnis Siekdama prisidti prie tarptautins taikos ir saugumo tvirtinimo bei palaikymo, kad ginklavimuisi pasaulyje bt panaudota kuo maiau moni darbo ir ekonomini itekli, Saugumo Taryba, 47 straipsnyje nurodyto Karo tabo komiteto padedama, yra atsakinga u plan, kurie bus pateikti Jungtini Taut narms dl ginkluots reguliavimo sistemos sukrimo, parengim. BALSAVIMAS 27 straipsnis 1. Kiekviena Saugumo Tarybos nar turi vien bals. 2. Saugumo Tarybos sprendimai procedriniais klausimais priimami de vyni Tarybos nari bals dauguma. 3. Saugumo Tarybos sprendimai visais kitais klausimais priimami devy ni Tarybos nari bals dauguma, skaitant vieningai balsavusi vis nuolatini Tarybos nari balsus, jei, priimant nutarimus, remiantis VI skyriumi ir 52 straipsnio 3 dalimi, gino alis balsuojant susilaiko.
22
23
PROCEDRA 28 straipsnis 1. Saugumo Tarybos darbas organizuojamas taip, kad ji galt funkcio nuoti nuolat. Todl kiekviena Saugumo Tarybos nar vis laik turi turti atstov Jungtini Taut bstinje. 2. Saugumo Taryba rengia periodinius posdius, kuriuose kiekvienai jos narei jos nuoira gali atstovauti arba vyriausybs narys, arba kuris nors kitas specialiai paskirtas atstovas. 3. Saugumo Taryba gali rengti posdius ne vien Organizacijos bsti nje, bet ir kitoje, jos nuomone, darbui labiau tinkamoje vietoje. 29 straipsnis Saugumo Taryba gali steigti pagalbinius organus, kurie, jos nuomone, reikalingi jos funkcijoms vykdyti. 30 straipsnis Saugumo Taryba pati nustato savo darbo tvark, kurioje taip pat numato savo Pirmininko irinkimo bd. 31 straipsnis Kiekviena Jungtini Taut nar, kuri nra Saugumo Tarybos nar, be balsavimo teiss gali dalyvauti nagrinjant bet kok klausim Saugumo Taryboje, jei tik Saugumo Tarybai atrodo, kad svarstomas klausimas ypa susijs su ios nars interesais. 32 straipsnis Bet kuri Jungtini Taut nar, kuri nra Saugumo Tarybos nar, arba bet kuri valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, jeigu tik ji yra Saugumo Taryboje nagrinjamo gino alis, svarstant gin kvieiama dalyvauti be balsavimo teiss. Saugumo Taryba valstybei, kuri nra Jungtini Taut nar, savo nuoira nustato tinkamas dalyvavimo slygas.
tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitrau, teismo sprendimu ir kreipdamosi regionines institucijas ar vadovaudamosi regioniniais susitarimais bei kitomis j nuoira pasirinktomis taikiomis priemonmis. 2. Saugumo Taryba, kai, jos nuomone, tai yra btina, reikalauja, kad alys gin sprst iomis priemonmis. 34 straipsnis Saugumo Taryba gali tirti bet kur gin ar bet kuri situacij, galini sukelti tarptautin nesantaik ar nesutarimus, kad nustatyt, ar utruks toks ginas arba tokia situacija negresia tarptautinei taikai bei saugumui. 35 straipsnis 1. Kiekviena Jungtini Taut nar gali atkreipti Saugumo Tarybos arba Generalins Asambljos dmes bet kur 34 straipsnyje nurodyto po bdio gin ar situacij. 2. Valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, gali atkreipti Saugumo Ta rybos arba Generalins Asambljos dmes kiekvien gin, kurio alis ji yra, jeigu dl io gino ji i anksto sutinka laikytis taikaus gin sprendimo tvarkos, numatytos ioje Chartijoje. 3. Klausimai, apie kuriuos praneta Generalinei Asambljai pagal straipsn, sprendiami atsivelgiant 11 ir 12 straipsni nuostatas. 36 straipsnis 1. Saugumo Taryba dl 33 straipsnyje nurodyto pobdio gino arba pa naaus pobdio situacijos gali bet kuriuo metu rekomenduoti tam tik r procedr arba sureguliavimo metodus. 2. Saugumo Taryba atsivelgia kiekvien tokio gino sprendimo pro cedr, kuria alys jau naudojosi j sprsdamos. 3. Pateikdama rekomendacijas pagal straipsn, Saugumo Taryba taip pat atsivelgia tai, kad teisinio pobdio ginus alys paprastai turi perduoti sprsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui pagal Teismo Sta tuto nuostatas.
VI SKYRIUS. TAIKUS GIN SPRENDIMAS
33 straipsnis 1. alys bet kur gin, kuriam utrukus gali kilti grsm tarptautinei
tai-< kai ir saugumui, pirmiausia turi stengtis isprsti derybomis, tyrimu,
37 straipsnis 1. Jei alys 33 straipsnyje nurodyto pobdio gino neisprendia ia me straipsnyje nurodytomis priemonmis, jis perduodamas sprsti Sau gumo Tarybai. 2. Jeigu Saugumo Taryba mano, kad usitss ginas gali kelti grsm tarptautinei taikai ir saugumui, ji sprendia, ar imtis 36 straipsnyje
24
25
nurodyt veiksm, ar rekomenduoti, jos nuomone, tinkamas gino sprendimo slygas. 38 straipsnis Nepaeidiant 33-37 straipsnio nuostat, Saugumo Taryba, jeigu visos kurio nors gino alys to prao, gali teikti alims rekomendacijas, kad is ginas bt isprstas taikiai.
VII SKYRIUS. VEIKSMAI, KAI KYLA GRSM TAIKAI, JI PAEIDIAMA AR VYKDOMI AGRESIJOS AKTAI 39 straipsnis Saugumo Taryba nustato grsms taikai, jos paeidimo ar agresijos akto pavoj ir teikia rekomendacijas arba sprendia, koki reikia imtis priemoni pagal 41 ir 42 straipsnius siekiant palaikyti arba atkurti tarptautin taik bei saugum. 40 straipsnis Siekdama ivengti situacijos pablogjimo, Saugumo Taryba, prie pateikdama rekomendacijas arba nusprsdama, koki 39 straipsnyje numatyt priemoni reikia imtis, gali- pareikalauti, kad suinteresuotos alys laikytsi, jos nuomone, btin arba pageidautin laikinj priemoni. ios laikinosios priemons nepaeidia suinteresuot ali teisi, pretenzij arba padties. Saugumo Taryba nedelsdama imasi priemoni, jei i laikinj priemoni nesilaikoma. 41 straipsnis Saugumo Taryba gali nusprsti, koki priemoni, nesusijusi su ginkluotosios jgos naudojimu, turi bti imamasi jos sprendimams vykdyti, taip pat gali pareikalauti, kad Jungtini Taut nars taikyt ias priemones. Tai gali bti visikas arba dalinis ekonomini santyki, geleinkelio, jr, oro, pato, telegrafo, radijo ir kitoki ryi bei susisiekimo nutraukimas, taip pat diplomatini santyki nutraukimas. 42 straipsnis Jeigu, Saugumo Tarybos nuomone, 41 straipsnyje numatyt priemoni gali nepakakti arba jau nepakanka, ji, pasinaudodama oro, jr bei sausu-
mos pajgomis, gali imtis veiksm, kuri reikia tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti arba atkurti. Tokie veiksmai gali bti demonstracijos, blokada ir kitokios Jungtini Taut nari oro, jr bei sausumos pajg operacijos. 43 straipsnis 1. Visos Jungtini Taut nars, prisiddamos prie tarptautins taikos ir saugumo palaikymo, Saugumo Tarybos reikalavimu ir remdamosi spe cialiu susitarimu ar susitarimais, sipareigoja suteikti ginkluotsias pa jgas, pagalb bei atitinkamas aptarnavimo priemones, skaitant tran zito teis, kurios btinos tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti. 2. Toks susitarimas ar susitarimai nustato ginkluotj pajg skaii ir ris, j parengt bei bendr j isidstymo viet ir teikiam aptarna vimo priemoni ir pagalbos pobd. 3. Saugumo Tarybos iniciatyva derybos dl susitarimo ar susitarim tu ri vykti kuo trumpiau. Susitarimai sudaromi tarp Saugumo Tarybos ir valstybi nari arba tarp Saugumo Tarybos ir valstybi nari gru pi ir pateikiami ratifikuoti juos pasiraiusioms valstybms, remian tis j atitinkamomis konstitucinmis procedromis. 44 straipsnis Nusprendusi panaudoti jg, Saugumo Taryba, prie pareikalaudama, kad Taryboje neatstovaujama valstyb nar, vykdydama pagal 43 straipsn prisiimtus sipareigojimus, suteikt savo ginkluotsias pajgas, turi pakviesti t nar, jai pageidaujant, dalyvauti priimant Saugumo Tarybos sprendimus dl jos ginkluotj pajg dalini panaudojimo. 45 straipsnis Siekiant sudaryti galimyb Jungtinms Tautoms imtis skubi karini priemoni, jos nari nacionalini karini oro pajg daliniai turi bti pasireng skubiems jungtiniams tarptautiniams prievartos veiksmams. i dalini dyd ir parengties laipsn bei j jungtini veiksm planus nustato Saugumo Taryba, Karo tabo komiteto padedama, kaip tai nurodyta specialiame susitarime ar susitarimuose, nurodytuose 43 straipsnyje. 46 straipsnis Ginkluotj pajg panaudojimo planus sudaro Saugumo Taryba, Karo tabo komiteto padedama.
26
27
47 straipsnis 1. steigiamas Karo tabo komitetas, kuris pataria ir teikia pagalb Sau gumo Tarybai visais j dominaniais kariniais klausimais, susijusiais su tarptautiniu taikos ir saugumo palaikymu, kai ji panaudoja savo inioje esanias ginkluotsias pajgas ir joms vadovauja, taip pat re guliuoja ginkluot ir sprendia galimo nusiginklavimo klausimus. 2. Karo tabo komitet sudaro Saugumo Tarybos nuolatini nari Karo tab virininkai ir j atstovai. Kiekviena Jungtini Taut nar, netu rinti nuolatini atstov Komitete, turi bti Komiteto kvieiama daly vauti jo veikloje, jeigu to reikia, kad Komitetas veiksmingai atlikt savo pareigas. 3. Karo tabo komitetas, bdamas pavaldus Saugumo Tarybai, yra atsa kingas u vis ginkluotj pajg, esani Saugumo Tarybos inio je, strategin vadovavim. Vadovavimo tokioms pajgoms klausimai turi bti isprsti vliau. 4. Karo tabo komitetas su Saugumo Tarybos leidimu ir pasikonsulta vs su atitinkamomis regioninmis institucijomis gali steigti regioni nius pakomiteius. 48 straipsnis 1. Visos Jungtini Taut nars arba Saugumo Tarybos sprendimu kai ku rios i j turi imtis veiksm, kad bt gyvendinti Saugumo Tarybos sprendimai dl tarptautins taikos bei saugumo palaikymo. 2. Jungtini Taut nars gyvendina iuos nutarimus tiesiogiai, taip pat savo veiksmais per atitinkamas tarptautines institucijas, kuri nars jos yra. 49 straipsnis Jungtini Taut nars turi vieningai teikti tarpusavio pagalb gyvendinant priemones, dl kuri sprendim prim Saugumo Taryba. 50 straipsnis Jeigu Saugumo Taryba prie kuri nors valstyb imasi prevencini ar prievartos priemoni, bet kuri kita valstyb, nesvarbu, ar ji yra Jungtini Taut nar, ar ne, susidrusi su ypatingomis ekonominmis problemomis, kilusiomis dl mint priemoni vykdymo, turi teis konsultuotis su Saugumo Taryba dl i problem sprendimo.
51 straipsnis Jokia ios Chartijos nuostata neriboja prigimtins teiss imtis individualios ar kolektyvins savigynos, jei vykdomas Jungtini Taut nars ginkluotas upuolimas, tol, kol Saugumo Taryba nesiima btin priemoni tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Valstybs nars nedelsdamos pranea Saugumo Tarybai apie priemones, kuri jos msi, gyvendindamos i savigynos teis, ir kurios jokiu bdu nedaro takos Saugumo Tarybos galiojimams bei atsakomybei pagal i Chartij bet kuriuo metu imtis veiksm, kurie, jos manymu, yra reikalingi tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti.
VIII SKYRIUS. REGIONINIAI SUSITARIMAI
52 straipsnis 1. Jokia ios Chartijos nuostata neukerta kelio sudaryti regionini su sitarim ar steigti institucij tarptautins taikos ir saugumo palaiky mo klausimams sprsti region mastu, jei tik tokie susitarimai ar ins titucijos bei j veikla suderinami su Jungtini Taut tikslais ir prin cipais. 2. Jungtini Taut nars, sudaranios tokius susitarimus arba steigian ios tokias institucijas, turi dti visas pastangas, kad vietinio pob dio konfliktai, prie perduodant juos sprsti Saugumo Tarybai, bt taikiai isprendiami remiantis tokiais regioniniais susitarimais arba per tokias regionines institucijas. 3. Saugumo Taryba skatina, kad kuo daugiau vietinio pobdio gin bt taikiai sprendiama pagal tokius regioninius susitarimus arba to kiose regioninse institucijose tiek suinteresuot valstybi iniciatyva, tiek Saugumo Tarybai nurodius. 4. is straipsnis jokiu bdu nepaeidia 34 ir 35 straipsni. 53 straipsnis 1. Saugumo Taryba, jei tai tikslinga, naudojasi tokiais regioniniais susitarimais ar institucijomis vykdydama prievartos veiksmus. Taiau joki prievartos veiksm pagal iuos regioninius susitarimus arba per regionines institucijas, jei tam nepritar Saugumo Taryba, nesiima tol, kol Organizacijai, suinteresuotoms vyriausybms praant, gali bti suteikta teis sustabdyti tolesn prieikos valstybs agresij, iskyrus 107 straipsnyje numatytas priemones prie bet kuri prieik valstyb, kaip ji api-
28
I. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
29
budinta io straipsnio 2 dalyje, arba priemones, numatytas regioniniuose susitarimuose, sudarytuose tam, kad bt ukirstas kelias bet kurios tokios valstybs agresyvios politikos atnaujinimui. 2. Svoka prieika valstyb", vartojama io straipsnio 1 dalyje, taikoma tai valstybei, kuri Antrojo pasaulinio karo metu buvo bet kurios i Chartij pasiraiusios valstybs prieas. 54 straipsnis Saugumo Taryba visada turi bti visikai informuota apie visus veiksmus, kuri imtasi ar ketinama imtis pagal regioninius susitarimus arba regioninse institucijose tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti.
IX SKYRIUS. TARPTAUTINIS EKONOMINIS IR SOCIALINIS BENDRADARBIAVIMAS 55 straipsnis Siekdamos sudaryti stabilumo bei gerovs slygas, btinas taikiems ir draugikiems taut savitarpio santykiams, pagrstiems taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo principu, Jungtins Tautos padeda: a) kelti gyvenimo lyg, siekti visiko gyventoj uimtumo, geresni eko nomins bei socialins paangos ir pltros slyg; b) sprsti tarptautines ekonomines, socialines, sveikatos apsaugos ir su jomis susijusias problemas; plsti tarptautin bendradarbiavim kult ros ir vietimo srityse; c) siekti, kad visada bt gerbiamos mogaus teiss bei pagrindins lais vs ir j laikomasi, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ar religijos. 56 straipsnis Visos nars, bendradarbiaudamos su Organizacija, sipareigoja imtis bendr ir individuali veiksm, siekdamos 55 straipsnyje nurodyt tiksl. 57 straipsnis 1. vairios specializuotosios agentros, steigtos tarpvyriausybiniais susitarimais ir turinios plai j steigiamuose aktuose nustatyt tarptautin atsakomyb ekonominje, socialinje, kultrinje, vietimo, sveikatos apsaugos ir kitose panaiose srityse, susiejamos su Jungtinmis Tautomis pagal 63 straipsnio nuostatas.
2. ios staigos, taip susietos su Jungtinmis Tautomis, toliau vadinamos specializuotosiomis agentromis. 58 straipsnis Organizacija teikia rekomendacijas dl specializuotj agentr politikos bei veiklos koordinavimo. 59 straipsnis Jungtins Tautos prireikus inicijuoja suinteresuot valstybi derybas dl nauj specializuotj agentr, reikaling siekiant 55 straipsnyje nurodyt tiksl, steigimo. 60 straipsnis Atsakomyb u iame skyriuje nurodytas Organizacijos funkcijas tenka Generalinei Asambljai ir Generalins Asambljos vadovaujamai Ekonominei ir Socialinei Tarybai, kuriai iam tikslui suteikiami X skyriuje nurodyti galiojimai.
X SKYRIUS. EKONOMINE IR SOCIALINE TARYBA SUDTIS 61 straipsnis 1. Ekonomin ir Socialin Taryb sudaro penkiasdeimt keturios Jung tini Taut nars, kurias renka Generalin Asamblja. 2. Laikantis 3 dalies nuostat, atuoniolika Ekonomins ir Socialins Ta rybos nari kasmet renkamos trejiems metams. Tarybos nar, kurios galiojim laikas pasibaig, gali bti perrinkta kitai kadencijai. 3. Pirm kart renkant nars, po Ekonomins ir Socialins Tarybos nari skaiiaus padidinimo nuo vienuolikos iki penkiolikos, dvi i keturi pa pildom nari renkamos vieneri met laikotarpiui. Tarybos nar, ku rios galiojim laikas pasibaig, negali bti perrinkta kitai kadencijai. 4. Kiekvienai Ekonomins ir Socialins Tarybos narei atstovauja vienas atstovas. FUNKCIJOS IR GALIOJIMAI 62 straipsnis 1. Ekonomin ir Socialin Taryba gali atlikti ar inicijuoti tyrimus ir rengti praneimus tarptautiniais ekonomikos, socialiniais, kultros, vietimo,
30
31
sveikatos apsaugos ir su jais susijusiais klausimais, taip pat bet kuriais iais klausimais teikti rekomendacijas Generalinei Asambljai, Jungtini Taut narms ir suinteresuotoms specializuotosioms agentroms. 2. Ji gali tekti rekomendacijas, siekdama utikrinti mogaus teisi ir pa grindini laisvi gerbim bei laikymsi. 3. Ji savo kompetencijos klausimais gali rengti konvencij projektus ir teikti juos Generalinei Asambljai. 4. Remdamasi Jungtini Taut parengtomis taisyklmis, ji gali aukti tarptautines konferencijas savo kompetencijos klausimais. 63 straipsnis 1. Ekonomin ir Socialin Taryba su bet kuria 57 straipsnyje nurodyta agentra gali sudaryti susitarimus, nustatanius slygas, kuriomis ati tinkama agentra susiejama su Jungtinmis Tautomis. iuos susitari mus tvirtina Generalin Asamblja. 2. Ji gali koordinuoti specializuotj agentr veikl, su jomis konsultuodamasi ir teikdama joms rekomendacijas, taip pat teikdama reko mendacijas Generalinei Asambljai ir Jungtini Taut narms. 64 straipsnis 1. Ekonomin ir Socialin Taryba gali imtis atitinkam priemoni, kad gaut reguliarius specializuotj agentr praneimus. Taryba gali su daryti susitarimus su Jungtini Taut nars ir su specializuotosiomis agentromis, kad gaut j praneimus apie priemones, kuri imtasi, kad bt gyvendintos jos bei Generalins Asambljos rekomendaci jos jos kompetencijai priklausaniais klausimais. 2. Taryba gali pateikti Generalinei Asambljai savo pastabas dl i pra neim. 65 straipsnis Ekonomin ir Socialin Taryba gali teikti informacij Saugumo Tarybai ir pastarosios praymu jai padeda. 66 straipsnis 1. Ekonomin ir Socialin Taryba, siekdama gyvendinti Generalins Asambljos rekomendacijas, atlieka jos kompetencijai priklausanias funkcijas.
2. Taryba gali, Generalinei Asambljai pritarus, teikti paslaugas, jei to prao Jungtini Taut nars bei specializuotosios agentros. 3. Taryba turi vykdyti ir kitas ioje Chartijoje numatytas funkcijas arba funkcijas, kurias jai paveda Generalin Asamblja. BALSAVIMAS 67 straipsnis 1. Kiekviena Ekonomins ir Socialins Tarybos nar turi vien bals. 2. Ekonomins ir Socialins Tarybos sprendimai priimami per balsavi m buvusi ir balsavusi Tarybos nari bals dauguma. PROCEDRA 68 straipsnis Ekonomin ir Socialin Taryba sudaro komisijas ekonominiams ir socialiniams klausimams sprsti bei mogaus teisms remti, taip pat kitas komisijas, kurios gali bti reikalingos jos funkcijoms atlikti. 69 straipsnis Ekonomin ir Socialin Taryba kvieia bet kuri Jungtini Taut nar be balso teiss dalyvauti svarstant tai narei ypa svarbius klausimus. 70 straipsnis Ekonomin ir Socialin Taryba gali sudaryti susitarimus, kad specializuotj agentr atstovai be balso teiss dalyvaut svarstant joje arba jos sudarytose komisijose sprendiamus klausimus, taip pat kad jos atstovas dalyvaut svarstant klausimus specializuotosiose agentrose. 71 straipsnis Ekonomin ir Socialin Taryba gali sudaryti atitinkamus susitarimus, kad bt rengiamos konsultacijos su nevyriausybinmis organizacijomis dl j kompetencijai priskirt klausim sprendimo. Tokie susitarimai gali bti sudaromi su tarptautinmis ir, jei reikia, su nacionalinmis organizacijomis, pasikonsultavus su atitinkama Jungtini Taut nare. 72 straipsnis 1. Ekonomin ir Socialin Taryba nustato savo darbo tvark, taip pat savo pirmininko rinkimo tvark.
32
33
2. Ekonomin ir Socialin Taryba aukiama, kaip nustatyta jos darbo tvarkoje, kurioje numatytos nuostatos dl posdi suaukimo jos daugumos nari reikalavimu.
XI SKYRIUS. DEKLARACIJA DL PRIKLAUSOM TERITORIJ 73 straipsnis Jungtini Taut nars, bdamos atsakingos ar prisiimanios atsakomyb u teritorij, kuri tautos dar nra pasiekusios visikos savivaldos, valdym, pripasta i teritorij gyventoj interes pirmumo princip ir laiko savo venta pareiga kuo daugiau prisidti keliant gyventoj gerov pagal ia Chartija nustatyt tarptautins taikos ir saugumo sistem, siekdamos: a) utikrinti, tinkamai atsivelgiant i taur kultr, j politin, eko nomin, socialin ir vietimo paang, kad bt teisingai elgiamasi su jomis ir kad jos bt saugomos nuo piktnaudiavim; b) pltoti savivald, tinkamai atsivelgiant i taut politinius siekius, ir padti joms spariai vystyti laisvas politines institucijas remiantis kiekvienai teritorijai ir jos tautoms bdingomis specifinmis aplinky bmis ir skirtingu pasiekim lygiu; c) stiprinti tarptautin taik ir saugum; d) remti konstruktyvias raidos priemones, skatinti mokslo tyrinjimus, bendradarbiauti vienai su kita ir prireikus su specializuotosiomis tarp tautinmis institucijomis, kad bt pasiekti iame straipsnyje nurody ti socialiniai, ekonominiai bei mokslo tikslai; ir e) Generaliniam Sekretoriui informacijos tikslais, bet su tokiais apribo jimais, kuri reikia saugumo ir konstituciniais sumetimais, reguliariai perduoti statistin ir kitoki specialij informacij apie ekonomines, socialines ir vietimo slygas teritorijose, u kurias jos yra atitinka mai atsakingos, iskyrus teritorijas, kurioms taikomos XII ir XIII sky ri nuostatos. 74 straipsnis Jungtini Taut nars taip pat sutinka, kad j politika, susijusi su teritorijomis, kurioms taikomos io skyriaus nuostatos, kaip ir j metropolijose, turi bti pagrsta bendru geros kaimynysts principu, tinkamai atsivelgiant likusio pasaulio interesus bei gerov socialinje, ekonominje ir prekybos srityse.
XII SKYRIUS. TARPTAUTIN GLOBOS SISTEMA 75 straipsnis Jungtins Tautos kuria j vadovaujam tarptautin globos sistem valdyti ir priirti teritorijoms, kurios gali bti trauktos j vlesniais atskirais susitarimais. ios teritorijos toliau vadinamos globojamosiomis teritorijomis". 76 straipsnis Atsivelgiant ios Chartijos 1 straipsnyje idstytus Jungtini Taut tikslus, pagrindiniai globos sistemos udaviniai yra ie: a) stiprinti tarptautin taik ir saugum; b) remti globojamj teritorij gyventoj politin, ekonomin ir sociali n paang bei j laimjimus vietimo srityje, taip pat j spari pltr siekiant savivaldos ir nepriklausomybs, kiek tai manoma kiekvienos teritorijos ir jos taut specifinmis slygomis bei atsivelgiant i taut laisvai ireikt vali ir kiekvieno globos susitarimo slygas; c) skatinti pagarb visoms mogaus teisms ir pagrindinms laisvms, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ir religijos, ir skatinti pasau lio taut tarpusavio priklausomybs pripainim; ir d) utikrinti vienod slyg sudarym visoms Jungtini Taut narms bei j subjektams socialinje, ekonominje ir prekybos srityse, taip pat vie nod poir juos, siekiant teisingumo, atsisakant ketinimo vykdyti anksiau idstytus udavinius ir laikantis 80 straipsnio nuostat. 77 straipsnis 1. Globos sistema apima tokias toliau ivardyt kategorij teritorijas, ku rios j trauktos pagal globos susitarimus: a) teritorijas, iuo metu valdomas vadovaujantis suteiktu mandatu; b) teritorijas, atimtas i prieik valstybi dl Antrojo pasaulinio ka ro, ir c) teritorijas, savanorikai trauktas globos sistem valstybi, atsa king u j valdym. 2. Klausimas, kokios i pirmiau ivardyt kategorij teritorij ir kokio mis slygomis turi bti trauktos globos sistem, bus vlesnio susi tarimo dalykas. 78 straipsnis Globos sistema neapima teritorij ali, tapusi Jungtini Taut narmis; j tarpusavio santykiai grindiami suverenios lygybs principu.
34
35
79 straipsnis Globos slygas kiekvienai teritorijai, kuri turi bti traukta globos sistem, taip pat visus pakeitimus ar pataisas nustato tiesiogiai suinteresuotos valstybs, taip pat valstybs, kurioms suteikti mandatai, pagal turimus galiojimus, jei teritorijas pagal mandat valdo Jungtini Taut nar, ir jie turi bti patvirtinti 83 ir 85 straipsniuose nustatyta tvarka. 80 straipsnis 1. Jei kitaip nenustatoma atskirais globos susitarimais, sudarytais pagal 77, 79 ir 81 straipsnius, kuriais kiekviena teritorija traukiama glo bos sistem, ir, kol ie susitarimai bus sudaryti, jokia io skyriaus nuo stata negali bti aikinama kaip pakeiianti bet kurios valstybs ar tau tos teises arba galiojanius tarptautinius susitarimus, kuri alimis yra Jungtini Taut nars. 2. io straipsnio 1 dalis neturi bti aikinama kaip duodanti pagrind sustabdyti ar atidti derybas bei sudaryti susitarimus dl mandatini ar kitoki teritorij traukimo globos sistem, kaip tai numatyta 77 straipsnyje. 81 straipsnis globos susitarim visada turi bti trauktos slygos, kuriomis remiantis bus valdoma teritorija, taip pat nurodyta administracija, kuri valdys globojamj teritorij. Tokia administracija, toliau vadinama valdanioji administracija", gali bti tiek viena, tiek daugiau valstybi arba pati Jungtini Taut Organizacija. 82 straipsnis Bet kuriame globos susitarime gali bti nurodomas strateginis regionas arba regionai, kuriuos gali eiti visa globojamoji teritorija, kuriai taikomas susitarimas, arba jos dalis, nepaeidiant jokio specialaus susitarimo ar susitarim, sudaryt remiantis 43 straipsniu. 83 straipsnis 1. Visas Jungtini Taut funkcijas, susijusias su strateginiais regionais, skaitant globos susitarim slyg bei j pakeitim ar patais tvirti nim, atlieka Saugumo Taryba. 2. Pagrindiniai tikslai, idstyti 76 straipsnyje, taikomi kiekvieno strate ginio regiono gyventojams. 3. Saugumo Taryba, laikydamasi globos susitarim slyg ir nepaeis dama saugumo reikalavim, naudojasi Globos Tarybos parama, vyk-
dydama tas Jungtini Taut globos sistemos funkcijas, kurios susijusios su strategini region politiniais, ekonominiais, socialiniais ir vietimo klausimais. 84 straipsnis Valdanioji administracija turi garantuoti, kad globojamoji teritorija padt palaikyti tarptautin taik ir saugum. iam tikslui ji, vykdydama savo sipareigojimus Saugumo Tarybai, taip pat susijusius su vietos gynyba ir teiss bei tvarkos palaikymu globojamojoje teritorijoje, gali panaudoti savanoriksias ginkluotsias pajgas ir pasinaudoti globojamosios teritorijos infrastruktra ir suteikta pagalba. 85 straipsnis 1. Jungtini Taut funkcijas, susijusias su globos susitarimais visuose re gionuose, nepriskirtuose prie strategini, skaitant globos susitarim s lyg ir j pakeitim bei patais tvirtinim, atlieka Generalin Asamblja. 2. Globos Taryba, vadovaujama Generalins Asambljos, padeda Gene ralinei Asambljai atlikti ias funkcijas.
XIII SKYRIUS. GLOBOS TARYBA SUDTIS 86 straipsnis 1. Globos Taryb sudaro ios Jungtini Taut nars: a) Jungtini Taut nars, kurios valdo globojamsias teritorijas; b) Jungtini Taut nars, ivardytos 23 straipsnyje, nors jos ir neval do globojamj teritorij; c) kit Jungtini Taut nari, Generalins Asambljos irinkt tre jiems metams, skaiius, kurio gali prireikti siekiant utikrinti, kad bendras Globos Tarybos nari skaiius br lygiai paskirstytas tarp t Jungtini Taut nari, kurios valdo globojamsias teritorijas, ir t, kurios j nevaldo. 2. Kiekviena Globos Tarybos nar skiria vien ypa kvalifikuot asme n, kuris jai atstovaut Globos Taryboje. FUNKCIJOS IR GALIOJIMAI 87 straipsnis Generalin Asamblja ir jos vadovaujama Globos Taryba, vykdydamos savo funkcijas, gali:
36
37
a) svarstyti ataskaitas, kurias teikia valdanioji administracija; b) priimti peticijas bei jas nagrinti, konsultuodamosi su valdanija ad ministracija; c) periodikai lankyti atitinkamas globojamsias teritorijas su vadovau jania administracija suderintais terminais, ir d) imtis mint ir kit veiksm pagal globos susitarim slygas. 88 straipsnis Globos Taryba parengia anket apie kiekvienos globojamosios teritorijos gyventoj politin, ekonomin, socialin bei vietimo paang, o kiekvienos globojamosios teritorijos, priskirtos Generalins Asambljos kompetencijai, valdanioji administracija, remdamasi ia anketa, Generalinei Asambljai kasmet rengia praneimus. BALSAVIMAS 89 straipsnis 1. Kiekviena Globos Tarybos nar turi vien bals. 2. Globos Tarybos sprendimai priimami balsavimo metu buvusi ir bal savusi Tarybos nari bals dauguma. PROCEDRA 90 straipsnis 1. Globos Taryba nustato savo darbo tvark, taip pat savo pirmininko rinkimo tvark. 2. Globos Tarybos posdiai prireikus aukiami pagal taisykles, kuriose numatyta, jog jie aukiami jos nari daugumos reikalavimu. 91 straipsnis Globos Taryba prireikus naudojasi Ekonomins ir Socialins Tarybos bei specializuotj agentr pagalba, sprsdama jas dominanius klausimus.
93 straipsnis 1. Visos Jungtini Taut nars ipso facto yra Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto alys. 2. Valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, gali bti Tarptautinio Tei singumo Teismo Statuto alis pagal slygas, kurias kiekvienu atskiru atveju nustato Generalin Asamblja, remdamasi Saugumo Tarybos rekomendacija. 94 straipsnis 1. Kiekviena Jungtini Taut nar sipareigoja vykdyti Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendim kiekvienoje byloje, kurios alis ji yra. 2. Jeigu kuri nors bylos alis nevykdo Teismo sprendimu jai nustatyto sipareigojimo, kita alis gali kreiptis Saugumo Taryb, kuri prirei kus gali pateikti rekomendacijas arba imtis sprendimui vykdyti reika ling priemoni. 95 straipsnis i Chartija nekliudo Jungtini Taut narms patikti sprsti savo nesutarim kitiems teismams, remiantis esamais ar bsimais susitarimais. 96 straipsnis 1. Generalin Asamblja ar Saugumo Taryba gali prayti Tarptautin Teism pateikti konsultacin ivad bet kokiu teiss klausimu. 2. Kitos Jungtini Taut institucijos ir specializuotosios agentros, ku rioms Generalin Asamblja gali bet kuriuo metu duoti leidim, taip pat gali prayti Teism pateikti konsultacin ivad j veikloje iky laniais teiss klausimais.
XIV SKYRIUS. TARPTAUTINIS TEISINGUMO TEISMAS 92 straipsnis Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindin Jungtini Taut teismo institucija. Jis veikia pagal pridedam Statut, kuris yra pagrstas Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutu ir yra ios Chartijos sudtin
dalis.
XV SKYRIUS. SEKRETORIATAS 97 straipsnis Sekretoriat sudaro Generalinis Sekretorius ir toks personalas, kurio gali prireikti Organizacijai. Generalin Sekretori skiria Generalin Asamblja Saugumo Tarybai rekomendavus. Generalinis Sekretorius yra vyriausiasis Jungtini Taut administracijos pareignas.
38
39
98 straipsnis Generalinis Sekretorius ias pareigas eina visuose Generalins Asambljos, Saugumo Tarybos, Ekonomins ir Socialins Tarybos bei Globos Tarybos posdiuose ir atlieka kitas i institucij jam patiktas funkcijas. Generalinis Sekretorius pateikia Generalinei Asambljai metin Organizacijos darbo ataskait. 99 straipsnis Generalinis Sekretorius turi teis atkreipti Saugumo Tarybos dmes bet kokius klausimus, kurie, jo nuomone, gali kelti grsm tarptautins taikos ir saugumo palaikymui. 100 straipsnis 1. Eidami savo pareigas, Generalinis Sekretorius ir Sekretoriato perso nalas neturi prayti arba gauti nurodym i jokios Organizacijai pa alins vyriausybs ar valdios. Jie turi susilaikyti nuo bet koki veiks m, kurie galt pakenkti j, tik Organizacijai atsaking tarptautini pareign, padiai. 2. Kiekviena Jungtini Taut nar sipareigoja gerbti iimtinai tarptauti n Generalinio Sekretoriaus ir Sekretoriato personalo pareig pobd ir nemginti daryti jiems takos, kai jie atlieka savo pareigas. 101 straipsnis 1. Sekretoriato personal skiria Generalinis Sekretorius pagal Generali ns Asambljos nustatytas taisykles. 2. Atitinkamas personalas priimamas nuolatiniam darbui Ekonomin ir Socialin Taryb, Globos Taryb, ir, kai reikia, kitas Jungtini Taut institucijas. is personalas yra Sekretoriato dalis. 3. Priimant dirbti Sekretoriato personal ir nustatant tarnybos slygas, svar biausia turi bti vadovaujamasi btinumu utikrinti, kad darbuotojai la bai gerai dirbt, bt kompetentingi ir siningi. Parenkant personal, turi bti tinkamai atsivelgiama kuo platesn geografin pasiskirstym.
XVI SKYRIUS. VAIRIOS NUOSTATOS
102 straipsnis 1. sigaliojus iai Chartijai, Jungtini Taut nar kiekvien sudaryt tarptautin sutart ir kiekvien tarptautin susitarim turi kuo greiiau registruoti Sekretoriate ir paskelbti.
2. Jeigu tokia tarptautin sutartis ar tarptautinis susitarimas neregistruoti pagal io straipsnio 1 dal, n viena j alis negali jais remtis n vienoje Jungtini Taut institucijoje. 103 straipsnis Jeigu Jungtini Taut nari sipareigojimai pagal i Chartij prietarauja j sipareigojimams pagal kok nors kit tarptautin susitarim, j sipareigojimai pagal i Chartij turi pirmenyb. 104 straipsnis Organizacija kiekvienos nars teritorijoje turi tok teisnum ir veiksnum, kokio reikia jos funkcijoms atlikti bei siekti jos tiksl. 105 straipsnis 1. Organizacija kiekvienos savo nars teritorijoje naudojasi tokiomis pri vilegijomis ir imunitetais, kuri btinai reikia jos tikslams pasiekti. 2. Jungtini Taut nari atstovai bei jos pareignai taip pat naudojasi to kiomis privilegijomis ir imunitetais, kuri btinai reikia, kad galt sa varankikai atlikti savo funkcijas, susijusias su Organizacijos veikla. 3. Generalin Asamblja gali duoti rekomendacijas, siekdama nustatyti io straipsnio 1 ir 2 dali taikymo detales, taip pat iam tikslui Jung tini Taut narms gali silyti sudaryti konvencijas.
XVII SKYRIUS. SAUGUMO PRIEMONS PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU
106 straipsnis Kol pradeda galioti 43 straipsnyje nurodyti specialieji susitarimai, kurie, Saugumo Tarybos nuomone, suteikia jai galimyb pradti eiti savo pareigas pagal 42 straipsn, Keturi valstybi deklaracijos, pasiraytos Maskvoje 1943 met spalio 30 dien, alys ir Pranczija pagal ios deklaracijos 5 punkto nuostatas Organizacijos vardu konsultuosis tarpusavyje ir, kai reikia, su kitomis Jungtini Taut narmis dl bendr veiksm, kuri gali prireikti tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. 107 straipsnis i Chartija jokiu bdu nepanaikina veiksm, kuri msi arba kuriuos sankcionavo po Antrojo pasaulinio karo u tokius veiksmus atsakingos vyriausybs prie bet kuri valstyb, kuri per Antrj pasaulin kar buvo bet
4 0
41
kurios valstybs, pasiraiusios i Chartij, prieas, teistumo, taip pat nesustabdo toki veiksm.
XVIII SKYRIUS. PATAISOS 108 straipsnis ios Chartijos pataisos sigalioja visoms Jungtini Taut narms po to, kai jos priimamos Generalinje Asambljoje dviej tredali nari bals dauguma ir jas pagal atitinkamas konstitucines procedras ratifikuoja du tredaliai Jungtini Taut nari, skaitant visas nuolatines Saugumo Tarybos nares. 109 straipsnis 1. Siekiant perirti i Chartij, gali bti suaukta Jungtini Taut nari Generalin konferencija dviej tredali Generalins Asambljos na ri bals dauguma ir bet kuri septyni Saugumo Tarybos nari bal s dauguma nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje. Kiekviena Jungti ni Taut nar Konferencijoje turi vien bals. 2. Bet koks ios Chartijos pakeitimas, rekomenduotas Konferencijos da lyvi dviej tredali bals dauguma, sigalios, kai j pagal atitinka mas konstitucines procedras ratifikuos du tredaliai Jungtini Taut nari, skaitant visas nuolatines Saugumo Tarybos nares. 3. Jeigu tokia Konferencija nebus suaukta iki Generalins Asambljos deimtosios kasmetins sesijos nuo ios Chartijos sigaliojimo, pasi lymas suaukti toki Konferencij traukiamas ios Generalins Asambljos sesijos darbotvark, ir Konferencija aukiama, jei taip nu sprendiama Generalins Asambljos nari paprasta bals dauguma ir septyniais bet kuri Saugumo Tarybos nari balsais.
3. i Chartija sigalioja, kai Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Ai rijos Karalyst, Jungtins Amerikos Valstijos, Kinijos Respublika, Pranczija, Taryb Socialistini Respublik Sjunga bei dauguma kit Chartij pasiraiusi valstybi deponuoja savo ratifikavimo dokumen tus. Ratifikavimo dokument deponavimo protokol parengia Jungti ni Amerikos Valstij Vyriausyb ir perduoda jo kopijas visoms Char tij pasiraiusioms valstybms. 4. i Chartij pasiraiusios valstybs, kurios j ratifikuoja po jos siga liojimo, tampa Jungtini Taut narmis nuo tada, kai deponuoja ati tinkamus ratifikavimo dokumentus. 111 straipsnis i chartija, kurios tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kalbomis yra autentiki, deponuojama Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybs archyvuose. i Vyriausyb tinkamai patvirtintas Chartijos kopijas perduoda vis kit j pasiraiusi valstybi vyriausybms. TAI PATVIRTINDAMI, Jungtini Taut nari vyriausybi atstovai pasira i Chartij. PRIIMTA tkstantis devyni imtai keturiasdeimt penktj met birelio dvideimt etj dien San Franciske. TARPTAUTINIO TEISMO STATUTAS (r. ios knygos 7 skyri)
1.1.2 Tarptautins teiss princip deklaracija:*

DEKLARACIJA DL TARPTAUTINS TEISS PRINCIP, LIEIANI DRAUGIKUS VALSTYBI SANTYKIUS IR J BENDRADARBIAVIM PAGAL JUNGTINI TAUT CHARTIJ. GENERALINS ASAMBLJOS 1970 MET SPALIO 24 DIENOS REZOLIUCIJA 2625 ( XXV ) Generalin Asamblja, Primindama savo 1962 met gruodio 18 dienos rezoliucij 1815 (XVII), 1963 met gruodio 16 dienos rezoliucij 1966(XVIII), 1965 met gruodio
* Versta i: Resolutions adopted by the General Assembly during its Twenty-fifth Session, 15 September - 17 December 1970. General Assembly. Official Records: Twenty-flfth Session. Supplement No. 28 (A/8028). United Nations, New York, 1971, pp. 121-125
XIX SKYRIUS. RATIFIKAVIMAS IR PASIRAYMAS 110 straipsnis 1. i Chartij j pasiraiusios valstybs turi ratifikuoti pagal j atitin kamas konstitucines procedras. 2. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybei, kuri pranea apie kiekvien deponavim Chartij pasi raiusioms valstybms, taip pat ir Organizacijos Generaliniam Sekre toriui, kai jis bus paskirtas.
42
43
20 dienos rezoliucij 2103 (XX), 1966 met gruodio 12 dienos rezoliucij 2181 (XXI), 1967 met gruodio 18 dienos rezoliucij 2327 (XXII), 1968 met gruodio 20 dienos rezoliucij 2463 (XXIII) ir 1969 met gruodio 8 dienos rezoliucij 2533 (XXIV), kuriose ji patvirtino tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim, progresyvaus vystymo ir kodifikavimo svarb, Inagrinjusi praneim Specialaus komiteto dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim, kuris posdiavo enevoje nuo 1970 met kovo 31 iki gegus 1 dienos, Pabrdama Jungtini Taut Chartijos aukiausi svarb tarptautins taikos ir saugumo palaikymui bei valstybi draugik santyki ir bendradarbiavimo vystymui, Giliai sitikinusi, kad Deklaracijos dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij primimas Jungtini Taut dvideimt penktj metini proga prisids prie taikos pasaulyje stiprinimo ir ubr svarbi rib tarptautins teiss ir valstybi santyki vystymesi, skatindama teiss virenyb tarp taut ir ypa pasaulin taikym princip, tvirtint Chartijoje, Nordama, kad Deklaracijos tekstas bt visuotinai platinamas, 1. Patvirtina Deklaracij dl tarptautins teiss princip, lieiani drau gikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Tau t Chartij, kurios tekstas pridedamas prie ios rezoliucijos; 2. Reikia savo padk Specialiam komitetui dl tarptautins teiss prin cip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavi m, u jo darb, apvainikuot Deklaracijos parengimu; 3. Rekomenduoja, kad bt imamasi vis pastang, kad Deklaracija tapt visuotinai inoma.
1883-oji plenarin sesija, 1970 met spalio 24 diena PRIEDAS. DEKLARACIJA DL TARPTAUTINS TEISS PRINCIP, LIEIANI DRAUGIKUS VALSTYBI SANTYKIUS IR J BENDRADARBIAVIM PAGAL JUNGTINI TAUT CHARTIJ
PREAMBUL Generalin Asamblja, Vl patvirtindama, kad pagal Jungtini Taut Chartij tarptautins taikos ir saugumo palaikymas bei draugik santyki ir bendradarbiavimo tarp taut vystymas yra vieni i Jungtini Taut pamatini tiksl, Primindama, kad Jungtines Tautas sukrusios tautos yra pasiryusios reikti tolerancij ir gyventi tarpusavio taikoje kaip geros kaimyns, Turdama omenyje tarptautins taikos, pagrstos laisve, lygybe, teisingumu ir pagarba pagrindinms mogaus teisms, palaikymo bei stiprinimo svarb, o taip pat draugik santyki tarp taut, nepriklausomai nuo j politini, ekonomini bei visuomenini sistem ar j isivystymo lygi, reikm, Turdama omeny taip pat Jungtini Taut Chartijos aukiausi svarb skatinant teiss virenyb tarp taut, Laikydama, kad siningas tarptautins teiss princip, lieiani valstybi draugikus santykius ir bendradarbiavim, laikymasis bei valstybi prisiimt pagal Chartij sipareigojim vykdymas gera valia turi didiausios reikms tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti bei kitiems Jungtini Taut tikslams pasiekti, Paymdama, kad nuo Chartijos primimo dienos pasaulyje vyk didiuliai politiniai, ekonominiai bei socialiniai pokyiai ir mokslo paanga padidino i princip bei j veiksmingesnio taikymo Valstybi veikloje, kad ir kurioje srityje ji bebt vykdoma, reikm, Primindama nusistovjus princip, kad kosmin erdv, taip pat Mnulis ir kiti dangaus knai, negali tapti nacionalinio pasisavinimo objektu nei skelbiant joms suverenias teises, nei naudojimosi jais ar j umimo bdais, nei jokiais kitais bdais, o taip pat turdama omeny tai, kad Jungti-
44
45
nse Tautose is klausimas jau buvo svarstomas siekiant sukurti atitinkamas nuostatas, Bdama sitikinusi, kad valstybi sipareigojimo nesikiti kitos valstybs vidaus reikalus grietas laikymasis yra esmin slyga tam, kad bt utikrinta, jog tautos viena su kita gyvent taikoje, kadangi bet koki kiimosi form praktika ne tik paeidia pai Chartijos dvasi ir raid, bet ir skatina sukrim situacij, kurios gresia tarptautinei taikai ir saugumui, Primindama valstybi pareig susilaikyti j tarptautiniuose santykiuose nuo karins, politins, ekonomins ar kokios nors kitos formos prievartos, nukreiptos prie bet kurios valstybs politin nepriklausomyb ar teritorijos vientisum, Laikydama, jog ypa svarbu, kad visos valstybs susilaikytj tarptautiniuose santykiuose nuo jgos panaudojimo ar grasinimo jga prie bet kurios valstybs teritorijos vientisum ar politin nepriklausomyb ar bet kokiu kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais, Laikydama taip pat svarbiu tai, kad visos valstybs sprst j tarptautinius ginus taikiomis priemonmis sutinkamai su Chartija, Vl patvirtindama sutinkamai su Chartija suverenios lygybs pamatin svarb ir pabrdama, kad Jungtini Taut tikslus galima pasiekti tik tada, kai valstybs naudojasi suverenia lygybe ir visikai laikosi io principo reikalavim savo tarptautiniuose santykiuose, Bdama sitikinusi, kad taut pajungimas usienio priespaudai, dominavimas joms ar j eksploatavimas sudaro didiausi klit tarptautins taikos ir saugumo skatinimui, Bdama sitikinusi, kad taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo principas sudaro esmin indl iuolaikin tarptautin teis, ir jo veiksmingas taikymas turi didiausi reikm draugikiems santykiams tarp valstybi, pagrstiems pagarba suverenios lygybs principui, skatinti, Ir todl, bdama sitikinusi, kad bet koks bandymas, kuriuo siekiama i dalies ar visikai paeisti valstybs ar alies nacionalin vienyb ar teritorijos vientisum, yra nesuderinamas su Chartijos tikslais ir principais, Nagrindama Chartijos nuostatas j visumoje ir atsivelgdama Jungtini Taut kompeteting organ priimtas atitinkamas rezoliucijas, lieianias i princip turin, Laikydama, kad i princip progresyvus vystymas ir kodifikavimas: (a) principo, pagal kur valstybs j tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo tiek prie bet kurios vals-
tybs teritorin nelieiamyb ar politin nepriklausomyb, tiek bet kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais, (b) principo, pagal kur valstybs sprendia savo tarptautinius ginus tai kiomis priemonmis taip, kad nesukelt grsms tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui, (c) pareigos pagal Chartij nesikiti reikalus, kurie priklauso bet kurios valstybs vidaus jurisdikcijai, (d) valstybi pareigos bendradarbiauti tarpusavyje pagal Chartij, (e) taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo, (f) valstybi suverenios lygybs principo, (g) valstybi sipareigojim, priimt pagal Chartij, siningo vykdymo principo, tokiu bdu utikrindamas j veiksmingesn taikym tarptautinje bendrijoje, skatint Jungtini Taut tiksl gyvendinim, prisids prie Jungtini Taut tiksl gyvendinimo skatinimo taip, kad utikrins j veiksmingesn gyvendinim, Inagrinjusi tarptautins teiss principus, lieianius draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim, 1. Ikilmingai skelbia iuos principus:
S, PAGAL KUR VALSTYBS J TARPTAUTINIUOSE SANTYKIUOSE SUSILAIKO NUO GRASINI MO J GA AR JOS PANAUDO JI MO TIEK PRIE BET KURIOS VALSTYBS TERITORIN NELIE IAMYB AR POLITIN NEPRIKLAUSOMYB, TIEK BET KURIUO KITU BDU, NESUDERINAMU
su JUNGTINI TAUT TIKSLAIS Kiekviena valstyb privalo savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo tiek prie bet kurios valstybs teritorin nelieiamyb ar politin nepriklausomyb, tiek bet kuriuo kitu bdu, nesu- ^ derinamu su Jungtini Taut tikslais. Toks grasinimas ar jgos panaudojimas yra tarptautins teiss ir Jungtini Taut Chartijos paeidimas ir niekad negali bti naudojamas kaip priemon tarptautiniams klausimams sprsti. Agresyvus karas yra nusikaltimas taikai, sukeliantis atsakomyb pagal tarptautin teis. Sutinkamai su Jungtini Taut tikslais ir principais valstybs turi pareig susilaikyti nuo agresyvi kar propagandos.
46
47
Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo tikslu paeisti egzistuojanias kitos valstybs tarptautines sienas arba naudoti tai sprsti tarptautinius ginus, skaitant teritorinius ginus ar problemas, lieianias valstybi sienas. Tokiu pat bdu kiekviena valstyb privalo susilaikyjijnuojgrasinirno jga ar jos panaudojimo tikslu paeisti tarptautins demarkacijos linijas, tokias, kaip tarptautiniame susitarime ar pagal j nustatytas paliaub linijas, kai i valstyb yra tokio susitarimo alis, arba kuri i valstyb privalo laikytis kitokiu pagrindu. Taiau tai negali bti aikinama tokiu bdu, kad paeist suinteresuot ali pozicijas dl to, kad toki linij nustatymas bei tokio nustatymo pasekms gali turti special reim ar bti laikini. Valstybs sipareigoja susilaikyti nuo represalij, kuri metu naudojama jga. Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo bet koki prievartini veiksm, kuriais atimt i taut j teis apsisprendim, laisv ir nepriklausomyb, idstyt nuostatose, konkretizuojaniose lygiateisikumo bei apsisprendimo principus. Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kuriais organizuojamos ar skatinamos organizuoti nereguliarios pajgos ar ginkluotos gaujos bei samdiniai, ketinantys siverti kitos valstybs teritorij. Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kuriais organizuojami, skatinami ar remiami pilietinio karo ar teroristiniai veiksmai kitoje valstybje ar juose dalyvaujama arba leidiama savo teritorijoje organizuoti veiksmus iais tikslais, jeigu tokie veiksmai susij su grasinimu jga ar jos panaudojimu. Valstybs teritorija negali bti karins okupacijos objektu panaudojus jg paeidiant Chartijos nuostatas. Valstybs teritorija negali bti kitos valstybs gijimo objektu grasinant jgaTar j panaudojus. Joks teritorijos gijimas, atsirads grasinant jga ar j panaudojus negali bti pripaintas teistu. Taiau visa tai negali bti aikinama kokiu nors bdu palieiant: (a)Chartijos ar kokio nors tarptautinio susitarimo, kuris buvo sudarytas "prie Chartij ir yra teistas pagal tarptautin teis, nuostatas; ar (b) Saugumo Tarybos kompetencij pagal Chartij. Visos valstybs gera valia vykdys derybas tam, kad kuo skubiau bt sudaryta universali sutartis dl bendro ir visiko nusiginklavimo, veiksmingai kontroliuojamo tarptautiniu mastu, o taip pat sieks imtis tinkam priemoni, kad sumaint tarptautines tampas bei stiprint pasitikjim tarp valstybi. Visos valstybs turi siningai vykdyti j sipareigojimus pagal visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus ir normas tarptautins taikos ir
saugumo palaikymo srityje, ir siekti, kad Jungtini Taut saugumo palaikymo sistema, pagrsta Chartija, bt veiksmingesn. Niekas aukiau idstytose nuostatose negali bti aikinama taip, kad kokiu nors bdu iplst ar susiaurint Chartijos nuostat, lieiani atvejus, kai jgos panaudojimas yra teistas, turin. PRINCIPAS, PAGAL KUR VALSTYBS SPRENDIA SAVO TARPTAUTINIUS GINUS TAIKIOMIS PRIEMONMIS TAIP, KAD NESUKELT GRSMS TARPTAUTINEI TAIKAI, SAUGUMUI IR
TEISINGUMUI
Kiekviena valstyb sprendia savo tarptautinius ginus su kitomis valstybmis taikiomis priemonmis taip, kad nesukelt grsms tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui. Todl valstybs turi siekti savo tarptautinius ginus sprsti j anksiausiose stadijose ir teisingai derybomis, tyrimu, tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitrau, teisminiu nagrinjimu, kreipimsi regioninius organus ar susitarimus ar kitomis taikiomis priemonmis j nuoira. Siekdamos tokio sureguliavimo, alys turi susitarti dl toki taiki priemoni, kurios atitikt gino aplinkybes bei prigimt. Gino alys privalo, jei joms nepavykt pasiekti sureguliavimo viena ar kita taikia priemone, toliau siekti isprsti gin kitomis tarpusavyje sutartomis priemonmis. Valstybs, tarptautinio gino dalyvs ir kitos valstybs turi susilaikyti nuo bet koki veiksm, kurie apsunkint padt, sukeldami pavoj tarptautins taikos ir saugumo palaikymui, o taip pat turi veikti pagal Jungtini Taut tikslus ir principus. Jarptautiniai ginai turi bti sprendiami valstybi suverenios lygybs pagrindu ir pagal laisvo j sprendimo priemoni pasirinkimo princip. Vienos ar kitos sprendimo procedros laisvas pasirinkimas ar sutikimas su ja, taikant j esamiems ar bsimiems ginams, kuri alimis jos yra ar bus, negali bti laikomas nesuderinamu su suverenia lygybe. Niekas aukiau idstytose nuostatose nepaeidia ir nenukrypsta nuo atitinkamai taikytin Chartijos nuostat, ypa t, kurios lieia taik gin sprendim. PRINCIPAS, LIEIANTIS PAREIG PAGAL CHARTIJ NESIKITI REIKALUS, KURIE PRIKLAUSO
BET KURIOS VALSTYBS VIDAUS JURISDIKCIJAI
Jokia valstyb ar valstybi grup neturi teiss kitis, tiesiogiai ar netiesiogiai, o ir jokiu pagrindu kokios nors kitos valstybs vidaus ar usienio
48
1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS [R SAUGUMO PALAIKYMAS
49
reikalus. Ryium su tuo ginkluota intervencija ir visos kitos kiimosi ar bandym grasinti formos, nukreiptos prie valstybs teisin asmen ar prie jos politinius, ekonominius ar kultrinius sudedamuosius elementus, yra tarptautins teiss paeidimas. Jokia valstyb neturi naudoti ar skatinti naudoti ekonominio, politinio ar kitokio pobdio priemones tam, kad verst kit valstyb paklusti sau, kai pastaroji valstyb naudojasi savo suvereniomis teismis ir gauti ijos kokios nors ries naud. Taip pat jokia valstyb neturi organizuoti, remti, kurstyti, finanjsuoti ar toleruoti perversminink, terorist ar ginkluot veikl, kad prievarta nuverst kitos valstybs reim ar kitsi pilietin kov kitoje valstybje. Jgos naudojimas siekiant atimti i taut j tautin tapatum yra j neatimam teisi bei nesikiimo principo paeidimas. Kiekviena valstyb turi neatimam teis pasirinkti savo politin, ekonomin, socialin ir kultrin sistemas, be jokio kitos valstybs kiimosi. Niekas aukiau idstytose nuostatose neturi bti aikinama taip, kad paliest atitinkamas Chartijos nuostatas, lieianias tarptautins taikos ir saugumo palaikym. VALSTYBI PAREIGA BENDRADARBIAUTI TARPUSAVYJE PAGAL CHARTIJ Valstybs turi pareig bendradarbiauti tarpusavyje vairiose tarptautini santyki srityse nepriklausomai nuo j politini, ekonomini bei socialini sistem skirtum, tam, kad bt palaikoma tarptautin taika ir saugumas, skatinamas tarptautinis ekonominis stabilumas bei paanga, taut gerov ir tarptautinis bendradarbiavimas, laisvas nuo diskriminacijos, pagrstos iais skirtumais. iam tikslui: (a) valstybs bendradarbiauja su kitomis valstybmis, palaikydamos tarp tautin taik ir saugum; (b) valstybs bendradarbiauja skatindamos visuotin pagarb ir mogaus teisi bei pagrindini laisvi laikymsi vis asmen atvilgiu, taip pat paalindamos vis form rasin diskriminacij bei vis form religi n nepakantum; (c) valstybs, laikydamosi suverenios lygybs ir nesikiimo princip, tvar ko savo tarptautinius santykius ekonominje, socialinje, kultrinje, technikos bei prekybos srityse; (d) valstybs - Jungtini Taut nars - turi pareig imtis bendr ir indi viduali veiksm bendradarbiaudamos su Jungtinmis Tautomis pa gal atitinkamas Chartijos nuostatas.
Valstybs, skatindamos tarptautin kultrin bei vietimo paang, bendradarbiauja ekonominje, socialinje, kultrinje, o taip pat mokslo bei technologij srityse. Valstybs bendradarbiauja skatindamos ekonomin augim pasaulyje ir ypa besivystaniose alyse. TAUT LYGIATEISIKUMO IR APSISPRENDIMO PRINCIPAS Dl taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo, tvirtinto Jungtini Taut Chartijoje, visos tautos turi teis laisvai, be kiimosi i svetur, nustatyti savo politin status ir vykdyti savo ekonomin, socialin ir kultrin vystymsi, o kiekviena valstyb turi pareig gerbti i teis sutinkamai su Chartijos nuostatomis. Kiekviena valstyb turi teis skatinti tiek bendrais, tiek individualiais veiksmais taut lygiateisikumo ir apsisprendimo princip sutinkamai su Chartijos nuostatomis, ir remti Jungtines Tautas, vykdant Chartijos Jungtinms Tautoms priskirt atsakomyb ryium su io principo gyvendinimu tam,_kad: ~""(a) skatint draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstybi; ir (b) nedelsiant padaryt gal kolonializmui, rodydama deram pagarb suinteresuot taut laisvai ireiktai valiai; o taip pat turdama omenyje tai, kad taut pajungimas usienio priespaudai, dominavimui ir eksploatacijai sudaro tiek io principo paHeTdim, tiek neigim pagrindini mogaus teisi, o tai prietarauja Chartijai. Kiekviena valstyb turi pareig skatinti tiek bendrais, tiek individualiais veiksmais visuotin pagarb mogaus teisms ir pagrindinms laisvms sutinkamai su Chartija. Suverenios ir nepriklausomos valstybs sukrimas, laisvas jos susijungimas ar apsijungimas su nepriklausoma valstybe, arba kitokio politinio statuso atsiradimas, kur laisvai nustat tauta, yra ios tautos apsisprendimo teiss gyvendinimo bdai. Kiekviena valstyb turi pareig susilaikyti nuo bet koki jgos veiksm, kuriais i aukiau minim taut bt atimama j teis apsisprendim, laisv ir nepriklausomyb, kuri detalizuojama io principo nuostatose. ios tautos savo akcijose prie tokius jgos veiksmus, o taip pat pasiprieinimo veiksmuose, kuriais siekiama gyvendinti j apsisprendimo teis, turi teis siekti ir gauti pagalb vadovaudamosi Chartijos tikslais ir principais.
50
51
Kolonija ar kitokia nesavavaldi teritorija turi pagal Chartij kitok status, skirting nuo valstybs, kuri valdo j, teritorijos statusas; ir toks ypatingas ir skirtingas statusas pagal Chartij egzistuos tol, kol kolonijos ar nesavavaldios teritorijos tauta negyvendins savo teis apsisprendim sutinkamai su Chartija, ypa su jos tikslais ir principais. Niekas aukiau idstytose principuose negali bti aikinama tokiu bdu, kad leist ar skatint kokius nors veiksmus, kuriais bt skaidomai arba visikai ar i dalies paeidiami suverenios ir nepriklausomos valstybs teritorijos vientisumas ar politin vienyb, kai i valstyb veikia laikydamasi aukiau apibrto taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo ir todl turi vyriausyb, atstovaujania visai tautai, kuri priklauso iai teritorijai, nedarydama joki skirtum dl rass, tikjimo ar odos spalvos. Kiekviena valstyb turi susilaikyti nuo bet koki veiksm, kuriais siekiama suskaidyti kitos valstybs ar alies nacionalin vienyb ir teritorijos vientisum. VALSTYBI SUVERENIOS LYGYBS PRINCIPAS Visos valstybs naudojasi suverenia lygybe. Jos turi lygias teises bei pareigas ir yra lygiateiss tarptautins bendrijos nars, nepaisant ekonominio, socialinio, politinio ar kitokio pobdio skirtum. Skyrium pamus, suvereni lygyb apima iuos elementus: (a) teiss poiriu valstybs yra lygios; (b) kiekviena valstyb naudojasi nedalomomis visiko suvereniteto tei smis; (c) kiekviena valstyb turi pareig gerbti kitos valstybs, kaip teisinio sub jekto, status; (d) valstybs teritorijos vientisumas ir politin nepriklausomyb yra ne lieiami; (e) kiekviena valstyb turi teis laisvai pasirinkti ir vystyti savo politin, socialin, ekonomin ir kultrin sistemas; (f) kiekviena valstyb turi pareig vykdyti savo tarptautinius sipareigo jimus visikai ir siningai ir gyventi taikoje su kitomis valstybmis. VALSTYBI SIPAREIGOJIM , PRIIMT PAGAL CHARTIJ, SININGO
VYKDYMO PRINCIPAS
Kiekviena valstyb turi pareig siningai vykdyti sipareigojimus, jos prisiimtus pagal Jungtini Taut Chartij. Kiekviena valstyb turi pareig siningai vykdyti savo sipareigojimus pagal visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus ir normas.
Kiekviena valstyb turi pareig siningai vykdyti savo sipareigojimus pagal tarptautines sutartis, galiojanias pagal visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus ir normas. Kai sipareigojimai pagal tarptautines sutartis prietarauja Jungtini Taut nari sipareigojimams pagal Jungtini Taut Chartij, sipareigojimai pagal Chartij turi virenyb. BENDROJI DALIS 2. Pareikia, kad: Aukiau idstyti principai, juos aikinant ir taikant, yra tarpusavyje susij ir kiekvienas principas turi bti aikinamas kit princip kontekste. Niekas ioje Deklaracijoje negali bti aikinama taip, kad kaip nors paeist Chartijos nuostatas ar valstybi nari teis ir pareigas pagal Chartij arba taut teises ir pagal Chartij, atsivelgiant i teisi konkretizavim ioje Deklaracijoje; 3. Skelbia toliau, kad: Chartijos principai, idstyti ioje Deklaracijoje, sudaro pamatinius tarptautins teiss principus, ir ryium su tuo kvieia visas valstybes vadovautis iais principais j tarptautinje veikloje ir vystyti j tarpusavio santykius i princip grieto laikymosi pagrindu.
1.1.3 Sien nelieiamumo principas:

SAUGUMO IR BENDRADARBIAVIMO EUROPOJE PASITARIMO, VYKUSIO 1975 M. RUGPJIO 1 D. HELSINKYJE, BAIGIAMASIS AKTAS (ITRAUKA)* III. Sien nelieiamumas Dalyvaujanios valstybs laiko nelieiamomis visas viena kitos sienas, kaip ir vis valstybi Europoje sienas, ir todl jos dabar ir ateityje vengs bet kuri pasiksinim tas sienas. Jos atitinkamai vengs ir bet koki reikalavim ar veiksm, kuriais siekiama ugrobti bei uzurpuoti bet kurios dalyvaujanios valstybs teritorijos dal arba vis teritorij."
* Taikos, saugumo ir bendradarbiavimo labui: 1975 m. liepos 30 - rugp. 1 dienomis Helsinkyje vykusio saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo rezultatai. Vilnius: Mintis, 1975, p. 20. Lietuvos Respublika tapo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos nare 1991 m. rugsjo 10 d. ir kartu Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo, vykusio 1975 m. rugpjio 1 d. Helsinkyje, Baigiamojo akto signatare.
52
1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna
53
1.2 AGRESIJOS APIBRIMAS. GINKLUOTAS UPUOLIMAS, AGRESIJA IR SAVIGYNA
3. Kvieia visas valstybes susilaikyti nuo agresijos akt ar kitokio jgos panaudojimo, prieingo Jungtini Taut Chartijai ir Deklaracijai dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij; 3 4. Atkreipia Saugumo Tarybos dmes Agresijos apibrim, pateikt emiau, ir rekomenduoja, kad ji turt, kai reikia, atsivelgti Api brim kaip vadovaujanias gaires nustatant agresijos akto buvim pagal Chartij.
1.2.1 Agresijos apibrimas:

JUNGTINI TAUT GENERALINS ASAMBLJOS 1974 M. GRUODIO 14 D. REZOLIUCIJA 3314 (XXIX)* Komitetas: 6 Balsavimas: priimta be balsavimo Nuorodos: 3105(XXVIII), 2967(XXVII), 2781 (XXVII), 2644(XXV), 2549(XXIV), 2420(XXIII), 2330(XXII), 1181(XII), 895(IX), 688(VII), 599(VI) Generalin Asamblja, Inagrinjusi Specialaus agresijos apibrimo komiteto, kuris buvo steigtas pagal jos 1967 met gruodio 18 dienos rezoliucij 2330(XXII), praneim, lieiant jo septintos sesijos, vykusios nuo 1974 met kovo 11 iki balandio 12 dienos, darb, kuris apm taip pat ir Agresijos apibrim, Specialaus komiteto priimt konsensusu ir jo rekomenduot priimti Generalinei Asambljai, 2 Giliai sitikinusi, jog Agresijos apibrimo primimas pasitarnaus tarptautins taikos ir saugumo stiprinimui, 1. Priima Agresijos apibrim, kurio tekstas pridedamas prie ios re zoliucijos; 2. Ireikia savo dkingum Specialaus agresijos apibrimo komitetui u jo darb, kurio metu buvo paruotas Agresijos apibrimas;
* Versta i: Resolutions adopted by the General Assembly during its Twenty-ninth Session, 17 September - 18 December 1974. General Assembly. Official Records: Twenty-ninth Session. Supplement No. 31 (A/9631). United Nations, New York, 1975, p. 142-144. 2 Official Records of the General Assembly, Twenty-ninth Session, Supplement No. 19 (A/9619 and Corr. 1).
2319-oji plenarin sesija 1974 met gruodio 14 diena PRIEDAS. AGRESIJOS APIBRIMAS Generalin Asamblja, Remdamasi tuo, kad vienas pagrindini Jungtini Taut tiksl yra palaikyti tarptautin taik ir saugum bei imtis efektyvi kolektyvi veiksm tam, kad bt ivengta grsmi taikai, o kilusios paalintos, kad agresijos aktai ir kitokie taikos paeidimai bt panaikinti, Primindama, kad Saugumo Taryba pagal Jungtini Taut Chartijos 39 straipsn nustato bet kokio grsms taikai, taikos paeidimo ar agresijos akto buvim ir teikia rekomendacijas arba nusprendia, koki priemoni reikia imtis pagal 41 ir 42 straipsnius, kad bt utikrinta ar atkurta tarptautin taika ir saugumas, Taip pat primindama valstybi pareig pagal Chartij sprsti j tarptautinius ginus taikiomis priemonmis, kad nebt sukeltas pavojus tarptautinei taikai, saugumui ar teisingumui, Turdama omenyje, kad niekas iame Apibrime negali bti aikinama taip, kad kokiu nors bd bt paliestas Chartijos nuostat dl Jungtini Taut organ funkcij ir gali, turinys, Taip pat atsivelgdama tai, kad agresija yra rimiausia ir gavojimiausia neteisto jgos panaudojimo^forma situacjpje,=jkaLegzistuoj vairiausi fttrtTSasinib"naikinimo ginklai, kurf gali sukelti pasaulinio konflikto grsm bei visus jo katastrofikus padarinius, todl iuo metu turi bti nustatytas agresijos apibrimas,
Resolution 2625 (XXV), annex.
54
55
Vl patvirtindama valstybi pareig nenaudoti ginkluotos jgos tam, kad i taut bt atimta j teis laisv apsisprendim, laisv ir nepriklausomyb ar paeisti teritorin vientisum, Vl patvirtindama tai, kad valstybs teritorija negali bti paeista, tapdama, net laikinai, karins okupacijos ar kitoki jgos priemoni, kuri imtsi kita valstyb, paeisdama Chartij, objektu, ir kad ji negali tapti kitos valstybs gijimo objektu dl toki priemoni panaudojimo ar grasinimo jomis, Vl patvirtindama Deklaracijos dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij, nuostatas, Bdama sitikinusi, kad agresijos apibrimo primimas, atgrasinaniai veikdamas galim agresori, supaprastint agresijos akt nustatym ir j nubaudimo priemoni taikym bei palengvint nukentjusij teisi bei teist interes gynim ir pagalbos jiems suteikim, Tikdama tuo, kad nors agresijos akto vykdymo klausimas turi bti sprendiamas vertinant kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, vis dlto yra tikslinga suformuluoti pamatinius principus, leidianius priimti tok sprendim, Priima Agresijos apibrim: 4 1 straipsnis Agresija yra valstybs ginkluotos jgos panaudojimas prie kitos valstybs suverenitet, teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb arba bet kokiu kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut Chartija, kaip nustatoma iame Apibrime. Aikinamoji pastaba: iame apibrime terminas valstyb": (a) naudojamas nelieiant pripainimo klausimo ir to, ar valstyb yra Jungtini Taut nar; ' " (b) apima, ten kur tinkama, svok valstybi grup". 2 straipsnis Tai, kad valstyb pirma panaudoja ginkluot jg paeisdama Chartij, sudaro agresijos akto prima facie rodym, nors Saugumo Taryba gali pagal
komiteto praneimo 9 ir 10 punktuose (A/9890).
4 3 ir 5 straipsnio aikinamsias pastabas galima rasti Specialaus komiteto agresijos apibrimo klausimu praneimo 20 punkte (Official Records of the General Assembly, Twentyninth Session, Supplement No. 19 (A/9619 and Corr. 1). Pareikimai dl Apibrimo yra etojo
Chartij padaryti ivad, jog nebus pagrindo nustatyti, kad agresijos aktas vykdytas ir yra pateisinamas dl kit reikm turini aplinkybi, taip pat dl tokio fakto, kad atitinkami aktai ar j pasekms nra pakankamai sunks. 3 straipsnis Bet kuris i akt, nepriklausomai nuo karo paskelbimo, kvalifikuojamas, vadovaujantis 2 straipsnio nuostatomis ir j pagrindu, kaip agresijos aktas: (a) Valstybs ginkluotj pajg siverimas kitos valstybs teritorij ar jos upuolimas, ar bet kokia karin okupacija, net laikina, vykdyta taip siverus ar upuolus, arba bet kokia kitos valstybs teritorijos ar jos dalies aneksija panaudojus jg, (b) Valstybs ginkluotj pajg vykdytas kitos valstybs teritorijos bom bardavimas ar bet koki ginkl panaudojimas prie kitos valstybs te ritorij; (c) Valstybs ginkluotosiomis pajgomis vykdyta kitos valstybs uost ar pakrani blokada; (d) Valstybs ginkluotj pajg vykdytas kitos valstybs sausumos, j r ar oro pajg ar jr arba oro laivyn upuolimas; (e) Vienos valstybs ginkluotj pajg, dislokuot kitos valstybs teri torijoje pagal susitarim su ia kita jas priimania valstybe, panaudo jimas paeidiant iame susitarime nustatytas slygas ar j buvimo pra tsimas ioje teritorijoje pasibaigus susitarimui; (f) Vienos valstybs veiksmai, leidiantys, kad antra valstyb panaud jai suteikt ios pirmosios valstybs teritorij agresijos aktui prie trei valstyb vykdyti; (g) Valstybs ar jos vardu siuntimas ginkluot gauj, grupi, neregulia ri pajg ar samdini, vykdani ginkluotus veiksmus prie kit vals tyb, turintis tok sunk pobd, kuris prilygsta aukiau idstytiems aktams, arba jos esminis sitraukimas juos. - -'4 straipsnis Akt, idstyt aukiau, sraas nra isamus, ir Saugumo Taryba gali nustatyti, kad kiti aktai sudaro agresij pagal Chartijos nuostatas. 5 straipsnis 1. Jokie sumetimai - politinio, ekonominio, karinio ar kokio kito pobdio - negali bti naudojami agresijai pateisinti.
56
57
2. Agresyvus karas yra nusikaltimas tarptautinei taikai. Agresija sukelia tarptautin atsakomyb. 3. Joks teritorijos gijimas ar kokia nors speciali nauda, gauta dl agre sijos, nra ir negali bti pripainta teista. 6 straipsnis Niekas iame apibrime negali bti aikinama tokiu bdu, kad iplst ar susiaurint Chartijos veikim, taip pat ir jos nuostatas, lieianias atvejus, kai jgos panaudojimas yra teistas. 7 straipsnis Niekas iame apibrime, ypa jos 3 straipsnis, negali daryti poveikio teisei laisv apsisprendim, laisv ir nepriklausomyb, kuri iplaukia i Chartijos, ir kuri turi tautos, i kuri i teis atimta jga, kaip tai paymta Deklaracijoje dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij, ir ypa tautos, esanios kolonijini ir rasistini reim ar valdioje ar kitos formos usienio viepatavimo priespaudoje, ar toki taut teis kovoti, kad pasiekt tiksl, ar siekti ir gauti param pagal Chartijos principus ir sutinkamai su aukiau paminta Deklaracija. 8 straipsnis Jas aikinant ir taikant, aukiau idstytos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir kiekviena j turi bti aikinama kit nuostat kontekste.
1.2.2 Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna:

TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS MIUTARY AND PARAMILITARY ACTIVITIES IN AND AGAINST NICARAGUA (NICARAGUA v. UNITED STATES OF AMERICA). MERITS BYLOJE (ITRAUKA)* 190. Tai, jog jgos naudojimo draudimojtaip paprotins tarptautins teiss principo gali toliauLjreikia Jungtini Taut Chartijos 2 straipsnio 4 punktas, galima patvirtinti tuo faktu, jog juo danai remiasi valstybi atstovai savo pareikimuose teigdami, kad jis nra vien tik "tarptautms'pa* Versta i: I.C.J. Reports 1986, p. 14.
protin s teiss princip as, bet taip pat ios teiss pagrind inis ir kertinis principas.T arptauti ns teiss komisij a, kodifik uodam a sutari teis, ireik nuomon, jog Charti jos teis, lieiant i jgos draudi m, pati savaim e yra y' miausi
as pavyzdys tarptautins teiss normos, turinios jus cogens pobd.'/ (...) Nikaragva savo Memorandume bylos sprendimo i esms stadijoje pa reikia, jog principas, draudiantis naudoti jg ir tvirtintas Jungtini Tau t Chartijos 2 straipsnio 4 punkte, tapopripaintas jus cogens". Jungtins Valstijos savo Atsakomajame memorandume dl jurisdikcijos ir priimtinu mo klausim rado esmingu pabrti mokslinink ivadas, kad is principas yra universali norma", universali tarptautin teis", visuotinai pripain tas tarptautins teiss principas" ir jus cogens" principas." 191. Kas lieia kai kuriuos nagrinjamo klausimo specialius aspektus, btmjkirti sunkiausias jgos panaudojimo formas (kurios sudaro ginkluo t upuolim) nuo kit, lengvesni form. Siekdamas nustatyti teisin nor m, kuri taikomaTioms pastarosioms formoms, Teismas gali dar kart rem tis formuluotmis, trauktomis Deklaracij dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jung tini Taut Chartij, (nurodyta aukiau Generalins Asambljos rezoliucija 2625 (XXV)). Kai jau buvo nurodyta, tai, jog valstybs prim tekst, ireikia j opinio juris dl paprotins tarptautins teiss iuo klausimu. Sa lia kai kuri formuluoi, kurios gali liesti agresij, is tekstas turi kitas,, iimtinai lieianias maiau sunkesnes jgos panaudojimo formas. Ypa to kias, kaip nurodoma ioje rezoliucijoje: Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo grasinimo jga ar jos panau dojimo siekdama paeisti egzistuojanias kitos valstybes tarptautines^ sienas arba naudoti tai sprsti tarptautiniams ginams, skaitant teritorinius ginus ar problemas, lieianias valstybi sienas. Valstybs sipareigoja susilaikyti nuo represalij, kuri metu
naudojama jga. Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo bet koki prievartini veiks m, kuriais atimtuos Jautj teis apsisprendim, laisvir^nepriklausornyb, idstyt nuostatoserkorikretizuojaniose lygiateisikumo bei apsi sprendimo principus. kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kuriais organizuoja mos ar skatinamos organizuoti nereguliarios pajgos ar ginkluotos gaujos bei samdiniai, ketinantys siverti kitos valstybs teritorij.
58
59
Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kuriais organizuojami, skatinami ar remiami pilietinio karo ar teroristiniai veiksmai kitoje valstybje ar juoseJaJ^vjyj,,m_arJb leidiama savo teritorijoje organizuoti veiksmus iais tikslais, jeigu tokie veiksmai susij su grasinimu jga ar jos panaudojimu." (...) 193. Bendroji norma, draudianti naudoti jg, leidia tam tikras iimtis. Argument, kuriuos pateik Jungtins Valstijos, kad pateisint veiksmus, kuriais jas apkaltino Nikaragva, viesoje, Teismas turi pareikti savo nuomon dl savigynos teiss turinio, ir, konkreiai pamus, dl kolektyvins savigynos teiss. Vis pirma, kas dl paties ios teiss buvimo, jis paymi, kad pagal Jungtini Taut Chartijos 51 straipsnio terminologij neatimama teis (ar droit naturel" 5), kuri kiekviena valstyb turi ginkluoto upuolimo atveju, apima tiek kolektyvin, tiek individuali savigyn." (...) 194. Kas lieia reikalavimus, pagal kuriuos reguliuojama teis savigyn, kadangi alys laiko, jog i teis yra aikiai nustatyta kaip paprotins tarptautins teiss norma, jos didiausi dmes skyr paioms slygoms, kurios keliamos naudojimuisi ja. Ryium su aplinkybmis, kurioms esant kilo is ginas, alys teikia nuorodas vien tik toki situacij, kai ginkluotas upuolimas jau vyko, ir todl nekelia klausimo, ar yra teistas atsakas nedelsiant gresiant ginkluoto upuolimo pavoj. Todl Teismas tuo reikalu nepareik jokios nuomons. alys taip pat sutaria laikydamos, jog tai, ar atsakas upuolim yra teistas, priklauso nuo to, ar, panaudojant savigynos priemones, buvo laikomasi btinybs ir proporcingumo kriterij. Kadangi savigynos teis jau sitvirtino paprotinje tarptautinje teisje, Teismui dabar reikia apibrti specialias slygas, kuri turi bti laikomasi ja naudojantis, kartu su ali jau nurodytomis btinybs ir proporcingumo. * 195. Individualios savigynos atveju, pasinaudojimas ia teise priklauso nuo to, ar konkreti valstyb tapo ginkluoto upuolimo auka. Aiku, kad pasinaudojimas kolektyvine savigyna tokio reikalavimo nepanaikina. iuo metu jau susiformavo bendras sutarimas dl to, koks turi bti veiksm, kurie gali bti laikomi sudaraniais ginkluot upuolim, pobdis. Ypa laikoma, jog sutariama, kad ginkluotas upuolimas turi bti suprantamas ne vien tik kaip reguliarij ginkluotj pajg veiksmai perengiant tarptautin "sien, bet ir valstybs ar jos vardu siuntimas ginkluot gauj, grupi, nereguliari pa5 Pranczikas droit naturel veriamas lietuvi kalb kaip prigimtin teis" (sudarytojo pastaba).
jg ar samdini, vykdani ginkluotus veiksmus, prie, kit valstyb, turintis tok sunk pobd, kuris pnlygstaS^Jjttier a//aji jeguliarij pajg vykdomam tikrajam ginkluotam upuolimui, arba jos esminiam sitraukimui juos". is apibrimas, nustatytas Agresijos apibrime, pridtame prie Generalins Asambljos rezoliucijos 3314 (XXIX), gali bti laikomas atspindiniu paprotin tarptautin teis. (...) Taip pat akivaizdu, kad tik valstyb, kuri yra ginkluoto upuolimo auka, turrielgti, kdjTbvo taip upult ir pareikti apie tau Paprotinje tarptautinje teisje nra normos, kuri leist kitai valstybei vykdyti kolektyvin savigyn remiantis vien tik jos paios daromu situacijos vertinimu. Kai remiamasi kolektyvine savigyna, laukiama, kad valstyb, kurios naudai naudojamasi ia teise^paskelbt, jog ji tapo ginkluoto upuolimo auka." 196. Lieka isprsti klausim, ar tai, jog treioji valstyb pasinaudojo kolektyymesjvgynaupaitasj^sâstybs naudai, yra teista, priklauso nuo to, ar pastaroji valstyb kreipsi, ar ne su praymu i treij valstyb (...)." 199. Bet kokiais atvejais Teismas konstatuoja, kad paprotinje tarptautinje teisje, ar bendrojoje, ar specialiojoje Visos Amerikos teisinje sistemoje nra normos, kuri leist vykdyti kolektyvin savigyn, jei nra valstybs, kuri laiko save ginkluoto upuolimo auka, praymo. Teismas daro ivad, kad is reikalavimas, jog valstyb, tapusi ginkluoto upuolimo auka, to prayt, papildo reikalavim,kad J valstYbj Mtjpaskelbs, jo.g.Lyra upulta. 200. (...) Jungtini Taut Chartijos 51 straipsnis reikalauja, kad apie priemones, kuri msi valstybs, pasinaudodamos teise savigyna, turi bti nedelsiant praneta" Saugumo Tarybai." (...) 211. Aukiau Teismas jau primin (193-195 punktai), jog tam, kad iimties keliu bt laikomas teistu vienos valstybs jgos panaudojimas prie kit dl to, kad pastaroji valstyb neteistai panaudojo jg prie trei valstyb, reikia, kad paeidimas, iauks tok atsak, bt ginkluotas upuolimas. Todl negalima laikyti teistu valstybs jgos panaudojimo atsakant paeidim, kurio auka ji pati nebuvo, jeigu is paeidimas nebuvo ginkluotas upuolimas." (...) 232. Pasinaudojimas kolektyvins savigynos teise lemiamas to, kad vyko ginkluotas upuolimas ir todl yra akivaizdu, kad btent i valstybs, jo aukos, tiesiogiai suvokianios fakt, tikimasi, jog ji atkreips vis dmes savo padt. Taip pat akivaizdu, jei i valstyb auka nori, kad kita valstyb jai padt pasinaudoti kolektyvins savigynos teise, ji, kaip prasta, aikiai to paprays."
60
61
EMIAU PATEIKIAMA TEISMO SPRENDIMO IOJE BYLOJE TEISMO

SEKRETORIATO PADARYTA BENDRA SANTRAUKA JGOS NAUDOJIMO IR SAVIGYNOS KLAUSIMAIS.
(Jgos naudojimo draudimas ir teis savigyn) (90-91 p.) (187-201 punktai) Paprotinje teisje nustatyta bendra jgos draudimo norma leidia tam tikras iimtis. Iimtis, numatant teis^,individuali .s-t kolektyvin, sayigy-, n'^vaTsYyrJhl"iionTone, yra nustatyta paprotinje teisje, kaip tai matyti terminologijoje, panaudotoje Jungtini Taut Chartijos 51 straipsnyje, kuris daro nuorod neatskiriam teis", ir rezoliucijos 2625 (XXV) deklaracijoje. alys, mananios, kad tokios teiss buvimas turi savo prigimt paprotinje tarptautinje teisje, sutaria, kad atsakymas klausim, ar atsakas upuolim yra teistas, priklauso nuo to, ar imantis savigynos priemoni buvo laikomasi btinumo ir proporcingumo kriterij. Nepriklausomai nuo to, ar savigyna bt individuali, ar kolektyvin, jos gali bti imamasi tik atsakant ginkluot upuolim". Teismo nuomone, tai turi bti suprantama ne tik kaip reguliari ginkluotj pajg veiksmai, perengiantys tarptautin, sien, bet ir kaip valstybs siuntimas ginkluot gauj Mtos valstybs teritorij, jei tokia operacija dl jos masto ir pasekmi but kvalifikuojama kaip ginkluotas upuolimas, vykdomas reguliari ginkluotj pajg. Teismas daro nuorod Agresijos apibrim, pridt prie Generalins Asambljos rezoliucijos 3314 (XXIX), kaip ireikiant ryium su tuo paprotin teis. Teismas nemano, kad ginkluoto upuolimo" svoka apima pagalb sukilliams ginkl tiekimo ar logistins arba kitokios paramos forma. Dar daugiau, Teismas mano, kad paprotinje teisje, tiek bendrojoje, tiek specialiojoje - tokioje, kaip visos Amerikos teisin sistema, nra normoj,Jkur leist vykdyti kolektyvin savigyn nesant valstybs, nukentjusios nuo ginkluoto upuolimo, praymo, ir laiko j papildoma slyga prie reikalavimo, kad pastaroji valstyb bt paskelbusi, jog ji yra upulta. (227-238 punktai) Vertindamas faktus pirmiausia jgos nenaudojimo principo viesoje, Teismas laiko, jog minavimas 1984 met pradioje ir kai kurie Nikaragvos uost, naftos rengini ir jr bazi upuolimai, priskiriami Jungtinms Valstijoms, sudaro io principo paeidimus, nebent tai bt pateisinta aplinkybmis, paalinaniomis i veiksm neteistum. Jis taip pat laiko, kad Jungtins Valstijos vykd prima facie io principo paeidim apginklodjnosJtSP 1110" kydarnqs_co|ra, nebent ta-bt pateisinta naudojimusi savigynos teise.
Kita vertus, jis nelaiko, kad Jungtini Valstij surengti netoli Nikaragvos sien kariniai manevrai ar fond suteikimas contras, prilygsta jgos panaudojimui. Teismas turi inagrinti, ar veiksmai, kuriuos jis laiko io principo paeidimais, gali bti pateisinti naudojimusi kolektyvins savigynos teise, ir todl turi nustatyti, ar egzistuoja tam reikalingos aplinkybs. iam tikslui jis pirmiausia turi nustatytiâr Nikaragva dalyvavo ginkluotame upuolime prie Salvador, Hondr r^Kosta Rik, nes tik toks upuolimas galt pateisinti rmimsi savigynos teise. O dl Salvadoro, Teismas laiko, kad paprotinje tarptautinje teisje ginkl tiekimas opozicijai kitoje valstybje nesudaro, ios vltybsgnkoto puoljmo. O dl Hondro ir Kosta Rikos, Teismas pareikia, kad nesant pakankamos informacijos apie sienos kirtimus, vykdytus i dviej valstybi teritorij i Nikaragvos, yra sunku nusprsti, ar j apimtis, nagrinjant kiekvien j atskirai ar visus kartu, prilygt Nikaragvos vykdytam ginkluotam upuolimui. Teismas laiko, kad nei ie kirtimai, nei, kaip teigiama, ginkl tiekimas, negali bti pagrindas naudojimuisi kolektyvins savigynos teise pateisinti. Antra, tam, kad nustatyt, ar Jungtins Valstijos gali pasiteisinti naudojimusi savigyna, Teismas turi vertinti, ar egzistavo aplinkybs, reikalingos naudojimuisi ia individualios ar kolektyvins savigynos teise, ir todl nagrinja, ar atitinkamos valstybs man, kad jos yra Nikragypsiyyjcdyto. ginkluoto upuolimo aukos, ir pra. Jungtini Valstij pagalbos joms naudojantis kolektyvins savigynos teise. Teismas nemat joki rodym, jog ne- ; va i valstybi elgesys atitikt toki situacij. Pagaliau, vertindamas Jungtini Valstij veikl ryium su btinybs ir proporcingumo kriterijais, Teismas negali nustatyti, kad i veiksm bt imtasi ikilus btinumui, ir todl nustato, kad kai kurie j negali bti laikomi patenkinaniais proporcingumo kriterijaus reikalavimus. Kadangi Jungtini Valstij pasirinkta kolektyvins savigynos argumentacija negali bti apginta, i to iplaukia, jog Jungtins Valstijos paeid grasinimo jga ar jgos naudojimo draudimo princip veiksmais, nurodytais io skyriaus pirmajame punkte." (Kolektyvins atsakomosios priemons atsakant veiksmus, kurie neprilygsta ginkluotam upuolimui) (211 punktas) ^Teismo" nuomone, pagal iandien galiojani tarptautin teis valstybs neturi teiss kolektyvin ginkluot atsak veiksmus, kurie nesudaro gin kluoto upuolimo." _ s l ^ __,=-=_,
6 2
1.3 iaurs Atlanto sutartis
63
1.3 SIAURS ATLANTO SUTARTIS
IAURS ATLANTO SUTARTIS* Vaingtonas, 1949 met balandio 4 diena ios Sutarties alys patvirtina j tikjim Jungtini Taut Chartijos tikslais ir principais bei j trokim gyventi taikoje su visomis tautomis ir visomis vyriausybmis. Jos yra pasiryusios saugoti j taut laisv, bendr paveld ir civilizacij, pagrst demokratijos, asmens laisvs ir teiss virenybs principais. Jos siekia skatinti stabilum ir gerov iaurs Atlanto regione. Jos yra pasiryusios suvienyti savo pastangas vykdyti kolektyvin gynyb ir apsaugoti taik ir saugum. Todl jos susitaria ioje iaurs Atlanto Sutartyje: 1 straipsnis alys sipareigoja, kaip nustatoma Jungtini Taut Chartijoje, sprsti bet kok tarptautin gin, kuriame jos dalyvaut, taikiomis priemonmis tokiu
* Versta i: North Atlantic Treaty, iaurs Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) internetin svetain (http://www.nato.int/docu/basictxt/treaty.html 2002 m. lapkriio 21 d. Prahos virni susitikime iaurs Atlanto Taryba nusprend pakviesti Lietuv kartu su kitomis eiomis Vidurio ir Ryt Europos valstybmis pradti formalias stojimo NATO derybas. Po i deryb 2003 m. kovo 26 d. NATO valstybs pasira iaurs Atlanto sutarties protokol dl Lietuvos Respublikos prisijungimo (Protocol to the North Atlantic Treaty on the Acces-sion of the Republic of Lithuania - internete adresu: http://www.nato.int/docu/basictxt/ b030326d.pdf). iam Protokolui sigaliojus (tam btini vis 19 ali ratifikavimo ratai ir j deponavimas), Lietuvos Respublika vis NATO valstybi vardu Generalinio Sekretoriaus bus oficialiai pakviesta pagal iaurs Atlanto sutarties 10 straipsn prisijungti prie Sutarties (laukiama, kad tai vyks 2004 m. kov). Po io kvietimo Lietuvos Respublikos Seimas turs ratifikuoti iaurs Atlanto sutart pagal Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 2 punkt. Lietuvos Respublika taps NATO nare deponavusi ratifikavimo (prisijungimo) rat Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybei (laukiama, kad tai vyks 2004 m. gegus mn.). Sudarytojas dkingas doc. dr. Dainiui alimui u ioje inaoje idstyt informacij.
bdu, kad nesukelt pavojaus tarptautinei taikai ir saugumui bei teisingumui, ir susilaikyti j tarptautiniuose santykiuose nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo bet kokiu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais. 2 straipsnis alys prisids prie tolesnio taiki ir draugik tarptautini santyki pltojimo stiprindamos j laisvas institucijas, skatindamos princip, kuriais grindiamos ios institucijos, geresn supratim, paddamos kurti stabilumo bei gerovs slygas. Jos sieks paalinti konflikt i j tarptautins ekonomins politikos ir skatins savitarpio ar visuotin j ekonomin bendradarbiavim. 3 straipsnis Tam, kad veiksmingiau siekt ios Sutarties tiksl, alys, veikdamos tiek individualiai, tiek kartu, naudodamos nuoseklios ir veiksmingos savigarbos bei savitarpio pagalbos priemones, palaikys ir pls savo individualius bei kolektyvinius gebjimus pasiprieinti ginkluotam upuolimui. 4 straipsnis alys tarpusavyje konsultuosis kai tik, bet kurios j manymu, bet kurios i ali teritorijos vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui ikils pavojus. 5 straipsnis alys susitaria, kad ginkluotas upuolimas prie vien ar kelias j Europoje ar iaurs Amerikoje yra laikomas vis j upuolimu ir todl jos susitaria, kad, vykus tokiam ginkluotam upuolimui, kiekviena j, pasinaudodama individualios ar kolektyvins savigynos teis, kuri pripasta Jungtini Taut Chartijos 51 straipsnis, pads taip upultai aliai ar alims imdamasi individuali ar sutart su kitomis alimis toki veiksm, kuriuos, jos manymu, btina imtis, taip pat ir naudojant ginkluot jg tam, kad bt atkurtas ir palaikomas saugumas iaurs Atlanto regione. Apie bet kur tok ginkluot upuolim ir dl vis priemoni, kuri imtasi dl jo, nedelsiant praneama Saugumo Tarybai. Tokios priemons nutraukiamos, kai Saugumo Taryba imasi priemoni, btin atkurti ir palaikyti tarptautin taik bei saugum.
64
1.3 iaurs Atlanto sutartis
65
66 straipsnis 5 straipsnio tikslais laikoma, kad vienos ar keli ali ginkluotas upuolimas apima ginkluot upuolim: bet kurios ali Europoje ar iaurs Amerikoje teritorijos, Pranczi jos Alyro departament teritorijos 7 (2), bet kurios ali teritorijos ar sal jos jurisdikcijoje iaurs Atlanto regione iaur nuo Vio atogros; bet kurios ali pajg, laiv ar orlaivi, iose teritorijose ar vir j arba bet kuriame kitame Europos regione, kuriame dislokuotos bet kurios a li okupacins pajgos Sutarties sigaliojimo dien arba Viduriemio j roje ar iaurs Atlanto regione iaur nuo Vio atogros. 7 straipsnis i Sutartis nelieia ir negali bti aikinama kaip lieianti kokiu nors bdu ali, kurios yra Jungtini Taur nars, teises ir sipareigojimus pagal Chartij, ar Saugumo Tarybos pagrindin atsakomyb u tarptautins taikos ir saugumo palaikym. 8 straipsnis Kiekviena ali pareikia, kad joks galiojantis tarp jos ir kurios nors kitos alies ar kurios nors treiosios valstybs tarptautinis sipareigojimas neprietarauja ios Sutarties nuostatoms ir sipareigoja neprisiimti jokio tarptautinio sipareigojimo, prietaraujanio iai Sutariai. 9 straipsnis iuo alys steigia Taryb, kurioje kiekvienai j yra atstovaujama, tam, kad bt nagrinjami klausimai, lieiantys ios Sutarties gyvendinim. Taryba yra organizuojama taip, kad galt bti bet kuriuo metu skubiai suaukta. Taryba steigia tokias pagalbines institucijas, kurios gali bti btinos; ypa ji gali nedelsdama steigti gynybos komitet, kuris rekomenduoja priemones 3 ir 5 straipsniams gyvendinti.
t liepos 3 dienos.
6 Teritorij, kurioms taikomas 5 straipsnis, apibrimai buvo perirti iaurs Atlanto Sutarties Protokolo dl Graikijos ir Turkijos prisijungimo, pasirayto 1951 met spalio 22 dien, 2 straipsnyje. 7 1963 sausio 16 d. iaurs Atlanto Taryba pabr, kad, kiek tai lieia buvusius Pranc zijos Alyro departamentus, atitinkamos ios Sutarties nuostatos nebetaikomos nuo 1962 me
10 straipsnis alys, vieningai sutarusios, gali pakviesti prisijungti prie ios Sutarties bet kuri kit Europos valstyb, stengiani paremti ios Sutarties principus ir prisidti prie iaurs Atlanto regiono saugumo. Taip pakviesta bet kuri valstyb gali tapti ios Sutarties alimi deponuodama savo prisijungimo ratus Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybei. Jungtini Amerikos Valstij Vyriausyb prane kiekvienai aliai apie kiekvien toki prisijungimo rat deponavimo akt. 11 straipsnis i Sutartis yra ratifikuojama ir jos nuostatas alys vykdo pagal j atitinkamas konstitucines procedras. Ratifikaciniai ratai deponuojami kuo greiiau Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybei, kuri prane visoms kitoms signatarms apie kiekvien deponavimo akt. Sutartis sigalioja tarp valstybi, j ratifikavusi, kai tik deponuojami daugumos signatar, tarp j Belgijos, Kanados, Pranczijos, Liuksemburgo, Nyderland, Jungtins Karalysts ir Jungtini Valstij ratifikaciniai ratai ir sigalioja kit valstybi atvilgiu j ratifikacini rat deponavimo dien. 8 (2) 12 straipsnis Pasibaigus Sutarties deimties met galiojimo laikui ar bet kuriuo metu vliau alys, jei viena j to reikalauja, tarpusavyje konsultuojasi tam, kad Sutartis bt perirta, atsivelgdamos veiksnius, kurie tuo metu palies taik ir saugum iaurs Atlanto regione, skaitant universali ir regionini susitarim, skirt tarptautins taikos ir saugumo palaikymo pagal Jungtini Taut Chartij, pltojim. 13 straipsnis Pasibaigus Sutarties dvideimties met galiojimo laikui, kiekviena ali gali nustoti bti alimi prajus metams po to, kai ji pranea apie savo denonsavimo akt Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybei, kuri prane visoms kitoms signatarms apie kiekvien denonsavimo akt. 14 straipsnis i Sutartis, kurios anglikasis ir pranczikasis tekstai yra vienodai autentiki, deponuojami Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybs archyvuo8 Sutartis sigaliojo 1949 met rugpjio 24 d. po to, kai buvo deponuoti vis valstybi signatari ratifikaciniai ratai.
66
se. Jungtini Valstij Vyriausyb prane visoms kitoms signatarms apie kiekvien deponavimo akt. Tinkamai patvirtintas kopijas i Vyriausyb perduos kir signatari Vyriausybms. Inaos: 1. Teritorij, kurioms taikomas 5 straipsnis, apibrimai buvo perirti iaurs Atlanto Sutarties Protokolo dl Graikijos ir Turkijos prisijun gimo, pasirayto 1951 met spalio 22 dien, 2 straipsnyje. 2. 1963 sausio 16 d. iaurs Atlanto Taryba pabr, kad, kiek tai lie ia buvusius Pranczijos Alyro departamentus, atitinkamos ios Su tarties nuostatos nebetaikomos nuo 1962 met liepos 3 dienos. 3. Sutartis sigaliojo 1949 met rugpjio 24 d. po to, kai buvo depo nuoti vis valstybi signatari ratifikaciniai ratai.
VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS
68
2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS
2.1 Pagrindins valstybi teiss ir pareigos: Montevideo konvencija dl valstybi teisi ir pareig
69
2.1 PAGRINDINS VALSTYBI TEISS IR PAREIGOS: MONTEVIDEO KONVENCIJA DL VALSTYBI TEISI IR PAREIG
KONVENCIJA DL VALSTYBI TEISI IR PAREIG, PATVIRTINTA SEPTINTOJE AMERIKOS VALSTYBI KONFERENCIJOJE . PASIRAYTA MONTEVIDEO , 1933 MET GRUODIO 26 DIEN * (ITRAUKA) Vyriausybs, atstovaujamos Septintoje tarptautinje Amerikos valstybi konferencijoje: Siekdamos sudaryti Konvencij dl valstybi teisi ir pareig, paskyr iuos galiotuosius atstovus: (...) Kurie, pateik savo galiojimo ratus, pripaintus galiojaniais ir tinkamais, susitar dl: 1 straipsnis ._ Valstyb kaip tarptautins teiss subjektas turi turti iuos poymius: (a)jinuolatinius gyventojus; (b) apibrt teritorij; (c) Vyriausyb; ir (d) gebjim umegzti santykius su kitomis valstybmis. ' 2 straipsnis Federalin valstyb sudaro vien subjekt pagal tarptautin teis. 3 straipsnis Valstyb politikai egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar j pripasta kitos valstybs. Valstyb, net prie j pripastant, turi teis ginti savo vientisum ir nepriklausomyb, utikrinti savo apsaug bei gerov, ir dl to organizuoti save kaip mano tinkama, priimti statymus pagal savo poreikius, valdyti savo institucijas ir apibrti savo teism jurisdikcij bei kompetencij. Naudojimosi iomis teismis ribos yra tik tokios, kiek kitos valstybs naudojasi savo teismis pagal tarptautin teis.
* Versta i: League of Nations Treaty Series, vol. CLXV, 1936, No 3802, p. 20-31.
4 straipsnis % Valstybs teisikai yra lygios, turi tokias paias teises ir galimybes jomis lygiai naudotis. Kiekvienos j teiss nepriklauso nuo tos galios, kuri jji turi tam, kad jas apsaugot, taiau iplaukia i paprasiausio valstybs, kaip tarptautins teiss subjekto, egzistavimo fakto. 5 straipsnis Valstybi pagrindins teiss jokiu bdu negali bti ribojamos. 6 straipsnis Valstybs pripainimas paprasiausiai reikia tai, kad j pripastanti valstyb sutinka su tuo, kad kita valstyb yra subjektas,, turintis visas teises ir pareigas, kurias apibria tarptautin teis. Pripainimas yra beslygikas ir neataukiamas. 7 straipsnis Valstybs pripainimas gali bti aikiai ireiktas arba numanomas. Pas\ tarasis iplaukia i bet kokio veiksmo, ireikianio ketinim pripainti nauj valstyb. 8 straipsnis Jokia valstyb neturi teiss kitis kitos valstybs vidaus ar usienio reikalus. 9 straipsnis Valstybi jurisdikcija j nacionalins teritorijos ribose taikoma visiems gyventojams. statymai ir valstybs institucijos vienodai apsaugo pilieius ir usienieius, o usienieiai negali reikalauti kitoki ar platesni teisi negu pilieiai. 10 straipsnis Valstybi pagrindinis interesas - isaugoti taik. Bet kokie tarp j kylantys ginai turi bti sprendiami pripaint taiki priemoni pagalba. 11 straipsnis Susitarianios valstybs galutinai nustato, kad j elgesio norma yra aikus sipareigojimas nepripainti teritorini gijim ar koki nors pirmenybi, pasiekt jga tiek panaudojant ginklus, tiek grasinant diplomatiniams
70
2.2 Valstybi teisi permimas
71
atstovams, ar kokiomis nors kitomis veiksmingomis priemonmis. Valstybs teritorija yra nelieiama ir negali tapti objektu nei karins okupacijos, nei jokios kitos jgos priemons, kuri dl kokios nors prieasties iai valstybei net laikinai primest kita valstyb tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. 12 straipsnis i Konvencija nelieia sipareigojim, Auktj Susitariani ali prisiimt pagal tarptautinius susitarimus. 13 straipsnis i Konvencij Auktosios Susitarianios alys ratifikuoja pagal j atitinkamas konstitucines procedras. Urugvajaus Respublikos usienio reikal ministras perduoda Vyriausybms jos autentikas patvirtintas kopijas aukiau nurodytu ratifikavimo tikslu. Ratifikavimo ratai deponuojami Visos Amerijos Sjungos, kuri pranea apie tok deponavim Vyriausybms signatarms, archyvuose Vaingtone. Toks praneimas laikomas apsikeitimu ratifikavimo ratais. 14 straipsnis i Konvencija sigalios tarp Auktj Susitariani ali tokia tvarka, kokia jos deponuos savo atitinkamus ratifikacinius ratus. 15 straipsnis ios Konvencijos galiojimas neterminuotas, taiau j galima denonsuoti praneant apie tai prie metus Visos Amerikos Sjungai, kuri perduoda tokius praneimus kitoms Vyriausybms signatarms. Pasibaigus iam terminui, Konvencija nustoja galios j denonsavusios alies atvilgiu, bet lieka galioti likusioms Auktosioms Susitarianioms alims. 16 straipsnis i Konvencija atvira prisijungti ir tapti jos dalyve valstybms, kurios nra jos signatars. Atitinkami ratai deponuojami Visos Amerijos Sjungos, kuri pranea apie tok deponavim Vyriausybms signatarms, archyvuose. Tai liudydami, ie galiotieji atstovai pasira ia Konvencij ispan, angl, portugal ir prancz kalbomis ir sutvirtino j savo atitinkamais antspaudais Montevideo mieste, Urugvajaus Respublikoje, i 1933 met gruodio 26 dien.
2.2 VALSTYBI TEISI PERMIMAS
2.2.1 Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutartims (itrauka)*

1 DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS (...) 2 straipsnis VARTOJAMI TERMINAI 1. ios Konvencijos tikslais: (...) (b) valstybi teisi permimas" reikia vienos valstybs pakeitim kita neant atsakomyb u teritorijos tarptautinius santykius; (c) valstyb pirmtak" reikia valstyb, kuri pakeit kita valstyb vykus valstybi teisi permimui; (d) valstyb teisi permja reikia valstyb, kuri pakeit kit vals tyb vykus valstybi teisi permimui; (...) 9 straipsnis VALSTYBS TEISI PERMJOS PAREIKIMAS DL VALSTYBS PIRMTAKS SUTARI 1. sipareigojimai ar teiss pagal galiojanias sutartis, lieianias teritorij valstybi teisi permimo dien, netampa valstybs teisi permjos ar kit i sutari valstybi dalyvi sipareigojimais ar teismis vien tik dl to, kad valstyb teisi permja padar vienaal pareikim, teigdama, kad ios sutartys toje teritorijoje galioja toliau.
* Versta i: Vienna Convention on Succession of States in respect of Treaties / Web-site of the United Nations International Law Commission http://www.un.org/1aw/ile/texts/treasucc.htm. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutartims buvo priimta 1978 met rugpjio 22 dien, sigaliojo - 1996 met lapkriio 6 dien pagal jos 49 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2003 met birelio mnes, kai buvo baigiamas ruoti is rinkinys, Lietuvos Respublika ioje konvencijoje nedalyvavo.
72
73
2. iuo atveju valstybi teisi permimo pasekmes sutartims, kurios io valstybi teisi permimo dien galiojo ioje teritorijoje, reguliuoja i Konvencija. (...) 11 straipsnis SIEN REIMAI Valstybi teisi permimas pats savaime nelieia: (a) sienos, kuri nustato sutartis; ar (b) sipareigojim ir teisi, kurias nustato sutartis ir kurios lieia sienos reim. (...)
II DALIS. TEISI PERMIMAS TERITORIJOS DALIAI 15 straipsnis TEISI PERMIMAS TERITORIJOS DALIAI Kai valstybs teritorijos dalis ar kai kokia nors teritorija, u kurios tarp tautinius santykius atsako valstyb, taiau nra jos teritorijos dalis, tampa kitos valstybs teritorijos dalimi: (a) valstybs pirmtaks sutartys nustoja galioti teritorijai, kuri lieia vals tybi teisi permimas, nuo valstybi teisi permimo dienos; ir (b) valstybs teisi permjos sutartys sigalioja teritorijai, kuri lieia valstybi teisi permimas, nuo valstybi teisi permimo dienos; ne bent i sutarties sekt ar kitokiu bdu bt nustatyta, kad sutarties taikymas iai teritorijai bt nesuderinamas su ios sutarties objektu ir tikslu ar radikaliai pakeist jos vykdymo slygas.
III DALIS. NAUJOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS 1 SKIRSNIS. BENDROJI TAISYKL 16 straipsnis SANTYKIS SU VALSTYBS PIRMTAKS SUTARTIMIS Nauja nepriklausoma valstyb neprivalo laikyti galiojania ar tapti ali mi kokios nors sutarties tik dl to fakto, kad valstybi teisi permimo die n sutartis galiojo teritorijai, kuriai taikomas valstybi teisi permimas.
2 SKIRSNIS. DAUGIAALS SUTARTYS 17 straipsn is DALYVAVIMAS SUTARTYSE, GALIOJANIOSE VALSTYBI TEISI PERMIMO DIEN 1. Su 2 ir 3 dali taikymo slyga, nauja nepriklausoma valstyb gali, da rydama pareikim apie teisi permim, gyti sutarties dalyvs statu s bet kokioje daugiaalje sutartyje, kuri valstybi teisi permimo die n galiojo teritorijoje, kuriai taikomas valstybi teisi permimas. 2. 1 dalis netaikoma, jei i sutarties seka ar kitokiu bdu bt nustaty ta, kad sutarties taikymas naujos nepriklausomos valstybs atvilgiu bt nesuderinamas su ios sutarties objektu ir tikslu ar radikaliai pa keist jos vykdymo slygas. 3. Kai pagal sutarties nuostatas ar dl riboto besiderjusi dl jos valsty bi skaiiaus ir sutarties objekto bei tikslo, kokios nors kitos valstybs dalyvavimui reikia vis ali sutikimo, nauja nepriklausoma valstyb gali gyti ios sutarties alies status tik gavusi tok sutikim. (...) 22 straipsnis PRANEIMAS APIE TEISI PERMIM 1. Praneimas apie teisi permim daugiaals sutarties atvilgiu pagal 17 ar 18 straipsnius turi bti padarytas ratu.
23 straipsnis PRANEIMO APIE TEISI PERMIMO PASEKMS 1. Nebent pati sutartis numato kitaip ar buvo susitarta kitaip, nauja ne priklausoma valstyb, kuri padaro praneim apie valstybi teisi pe rmim pagal 17 straipsn ar 18 straipsnio 2 dal, laikoma sutarties alimi nuo valstybi teisi permimo dienos ar nuo sutarties sigalio jimo dienos, priklausomai nuo to, kuri diena sek paskiau. (...) 3 SKIRSNIS. DVIALS SUTARTYS 24 straipsnis SLYGOS, KURIOMS ESANT SUTARTIS LAIKOMA GALIOJANIA VALSTYBI TEISI
PERMIMO ATVEJU
1. Dvial sutartis, kuri valstybi teisi permimo dien galiojo teritori jai, kuri lieia valstybi teisi permimas, laikoma galiojania tarp
74
75
naujos nepriklausomos valstybs ir kitos valstybs sutarties alies, kai: (a) jos aikiai dl to susitaria; ar (b) dl j veiksm jos laikomos dl to susitarusiomis. Sutartis, kuri laikoma galiojanti pagal 1 dal, taikoma santykiuose tarp naujos nepriklausomos valstybs ir kitos valstybs sutarties alies nuo valstybi teisi permimo dienos, nebent kitoks ketinimas sekt i j susitarimo ar bt nustatyta kitaip. (...)
IV DALIS. VALSTYBI SUSIJUNGIMAS IR ATSISKYRIMAS 31 straipsnis VALSTYBI SUSIJUNGIMO PASEKMS SUTARTIMS, GALIOJANIOMS
VALSTYBI TEISI PERMIMO DIEN
1. Kai susijungia dvi ar daugiau valstybi ir taip sudaro vien valstyb permj, bet kokia galiojanti joms valstybi teisi permimo dien sutartis lieka galioti valstybs permjos atvilgiu, nebent: (a) valstyb permja ir kita valstyb sutarties alis at kitos valstybs sutarties alys susitaria kitaip; ar (b) i sutarties seka ar kitokiu bdu nustatyta, kad sutarties taikymas valstybei teisi permjai bt nesuderinamas su ios sutarties ob jektu ir tikslu ar radikaliai pakeist jos vykdymo slygas. 2. Bet kokia sutartis, kuri lieka galioti pagal 1 dal, taikoma tik tos vals tybs teisi permjos teritorijos daliai, kuriai i sutartis galiojo vals tybi teisi permimo dien, nebent: (a) daugiaals sutarties, nepriklausanios sutari, nurodyt 17 straipsnio 3 dalyje, kategorijai, atveju valstyb teisi permja pa daro pareikim, kad sutartis bus taikoma visai jos teritorijai; (b) daugiaals sutarties, priklausanios sutari, nurodyt 17 straips nio 3 dalyje, kategorijai, atveju valstyb teisi permja ir kitos valstybs sutarties alys susitaria kitaip; ar (c) dvials sutarties atveju valstyb teisi permja ir kita valstyb sutarties alis susitaria kitaip. 3. 2 dalies (a) punktas netaikomas, jei i sutarties seka ar yra nustatyta kitokiu bdu, jog sutarties taikymas visos valstybs teisi permjos teritorijai bt nesuderinamas su ios sutarties objektu ir tikslu ar ra dikaliai pakeist jos vykdymo slygas. (...)
34 straipsnis VALSTYBI TEISI PERMIMAS VALSTYBS DALI ATSISKYRIMO ATVEJAIS 1. Kai valstybs teritorijos dalis ar dalys atsiskiria sukurdamos vien ar daugiau valstybi, nepriklausomai nuo to, ar valstyb pirmtak toliau egzistuoja: (a) bet kokia sutartis, kuri galioja valstybi teisi permimo dien vi sai valstybs pirmtaks teritorijai, galioja toliau kiekvienai tokiu bdu susikrusiai valstybei; (b) bet kokia sutartis, kuri galioja valstybi teisi permimo dien tik tam tikrai valstybs pirmtaks teritorijos daliai, kuri tapo valsty be teisi permja, galioja toliau tik vienai iai valstybei teisi pe rmjai. 2. 1 dalis netaikoma, kai: (a) suinteresuotos valstybs susitaria kitaip; ar (b) i sutarties seka ar yra nustatyta kitokiu bdu, jog sutarties taiky mas valstybs teisi permjos teritorijos atvilgiu bt nesuderi namas su ios sutarties objektu ir tikslu ar radikaliai pakeist jos veikimo slygas. 35 straipsnis PADTIS, SUSIDARANTI JEI VALSTYB TOLIAU EGZISTUOJA ATSISKYRUS
JOS TERITORIJOS DALIAI
taikymas valstybs pirmtaks atvilgiu bt nesuderinamas su ios sutarties ob jektu ir tikslu ar radikaliai pakeist jos vykdymo slygas. (...) 38 straipsnis PRANEIMAI 1. Bet koks praneimas pagal 31, 32 ar 36 straipsnius turi bti padarytas ratu. (...)
Kai, atsiskyrus kokiai nors valstybs teritorijos daliai, valstyb pirmtak toliau egzistuoja, bet kokia sutartis, kuri valstybi teisi permimo dien galiojo valstybei pirmtakei, galioja toliau liekaniai teritorijai nebent: (a)suinteresuotos valstybs susitaria kitaip; (b) nustatyta, kad sutartis liet tik teritorij, kuri atsiskyr nuo valstybs pirmtaks; ar (c) i sutarties seka ar yra nustatyta kitokiu bdu, jog sutarties
76
77
V DALIS. KITOS NUOSTATOS 39 straipsnis VALSTYBS ATSAKOMYBS IR KARO VEIKSM PRADIOS ATVEJAI ios Konvencijos nuostatos neapsprendia jokio klausimo, kuris gali kilti i valstybs tarptautins atsakomybs ar karo veiksm pradios ryium su valstybi teisi permimo pasekmmis sutariai. 40 straipsnis KARO OKUPACIJOS ATVEJAI ios Konvencijos nuostatos neapsprendia jokio klausimo, kuris gali kilti dl sutarties ryium su teritorijos karine okupacija.
valstybs), o Lietuvos Respublika ios konvencijos nei pasira, nei ratifikavo.
2.2.2 Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs nuosavybei, archyvams ir skoloms (itrauka)*
1 DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS (...) 2 straipsnis NAUDOJAMI TERMINAI 1. ios Konvencijos tikslais: (a) valstybi teisi permimas" reikia vienos valstybs pakeitim kita neant atsakomyb u teritorijos tarptautinius santykius; (b) valstyb pirmtak" reikia valstyb, kuri pakeit kita valstyb vy kus valstybi teisi permimui; (c) valstyb teisi permja" reikia valstyb, kuri pakeit kit valsty b, vykus valstybi teisi permimui; (...)
* Versta i: Vienna Convention on Succession of States in Respect of States Property, Archives and Debts (Vienna, 8 April 1983)/ http://www.austlii.edu.au/au/other/dfat/seldoc/1983/ 3112.html. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs nuosavybei, archyvams ir skoloms priimta 1983 met balandio 8 dien. 2003 met birelio mnes, kai buvo baigiamas ruoti is rinkinys, i Konvencija dar nesigaliojo (j pasira 6 valstybs ir ratifikavo 6
6 straipsnis FIZINI AR JURIDINI ASMEN TEISS IR SIPAREIGOJIMAI Jokia ios Konvencijos nuostata negali bti laikoma kaip kokiu nors b du sprendianti kok nors klausim, lieiant fizini ar juridini asmen tei ses ir sipareigojimus.
II DALIS. VALSTYBS NUOSAVYB I SKIRSNIS. VADAS (...) II straipsnis VALSTYBS NUOSAVYBS PERJIMAS BE KOMPENSACIJOS Pagal ios Dalies straipsni nuostatas ir jei kitaip nesusitar suinteresuotos valstybs ar nenusprend kompetetinga tarptautin institucija, valstybs nuosa vyb pereina i valstybs pirmtaks valstybei teisi permjai be kompensacijos. (...)
2 SKIRSNIS. NUOSTATOS, LIEIANIOS SPECIALIAS VALSTYBI TEISI PERMIMO KATEGORIJAS 14 straipsnis VALSTYBS TERITORIJOS DALIES PERDAVIMAS 1. Kai valstyb perduoda dal savo teritorijos kitai valstybei, valstybs nuosavybs perjimo i valstybs pirmtaks valstybei teisi perm jai klausimas sprendiamas j susitarimu. 2. Nesant tokio susitarimo: (a) valstybs pirmtaks nekilnojamas valstybs turtas, esantis teritori joje, kuri lieia valstybi teisi permimas, pereina valstybei tei si permjai; (b) valstybs pirmtaks kilnojamas valstybs turtas, susijs su valsty bs pirmtaks veikla teritorijoje, kuri lieia valstybi teisi per mimas, pereina valstybei teisi permjai. 15 straipsnis NAUJA NEPRIKLAUSOMA VALSTYB 1. Kai valstyb teisi permja yra nauja nepriklausoma valstyb:
78
79
(a) valstybs pirmtaks nekilnojamas valstybs turtas, esantis teritori joje, kuri lieia valstybi teisi permimas, pereina valstybei tei si permjai; (b) kilnojamas turtas, priklauss teritorijai, kuri lieia valstybi tei si permimas, ir kuris yra u jos rib ir tapo valstybs pirmtaks nuosavybe priklausomybs laikotarpio metu, pereina valstybei tei si permjai; (c) valstybs pirmtaks nekilnojamas valstybs turtas, kitoks negu nu rodytas (b) punkte, ir kuris yra u rib teritorijos, kuri lieia vals tybi teisi permimas, pereina valstybei teisi permjai propor cingai indeliui, kur padar priklausoma teritorija; (d) valstybs pirmtaks kilnojamas valstybs turtas, susijs su valsty bs pirmtaks veikla teritorijos, kuri lieia valstybi teisi per mimas, pereina valstybei teisi permjai; (e) kilnojamas turtas, priklauss teritorijai, kuri lieia valstybi tei si permimas, ir kuris tapo valstybs pirmtaks nuosavybe pri klausomybs laikotarpio metu, pereina valstybei teisi permjai; (f) valstybs pirmtaks kilnojamas valstybs turtas, kitoks negu nu rodytas (d) ir (e) punktuose, prie kurio sukrimo prisidjo priklau soma teritorija, pereina valstybei teisi permjai proporcingai in deliui, kur padar priklausoma teritorija; 2. Kai nauja nepriklausoma valstyb susikuria i dviej ar daugiau' pri klausom teritorij, valstybs pirmtaks nuosavybs perjimas vals tybei teisi permjai sprendiamas pagal 1 dalies nuostatas. 3. Kai priklausoma teritorija tampa valstybs, kitokios negu ta, kuri bu vo atsakinga u teritorijos tarptautinius santykius, teritorija, valstybs pirmtaks'nuosavybs perjimas valstybei teisi permjai sprendia mas pagal 1 dalies nuostatas. 4. Susitarimai, sudaryti tarp valstybs pirmtaks ir naujos nepriklausomos valstybs tam, kad isprst valstybs pirmtaks nuosavybs teisi per jim kitaip, negu tai numato 1-3 dali taikymas, neturi paeisti kiek vienos tautos nuolatinio suvereniteto jos turtams ir gamtos itekliams. 16 straipsnis VALSTYBI SUSIJUNGIMAS Kai dvi ar daugiau valstybi susijungia ir tokiu bdu sukuria vien valstyb teisi permj, valstybi pirmtaki nuosavyb pereina valstybei teisi
permjai.
17 straipsnis
VALSTYBS TERITORIJOS DALIES AR DALI ATSISKYRIMAS 1. Kai valstybs teritorijos dalis ar dalys atsiskiria nuo ios valstybs ir sukuria valstyb teisi permj ir jei valstyb pirmtak ir valstyb teisi permja nesusitaria kitaip: (a) valstybs pirmtaks nekilnojamas turtas, esantis teritorijoje, kuri lieia valstybi teisi permimas, pereina valstybei teisi permjai; (b)valstybs pirmtaks kilnojamas turtas, susijs su valstybs pirmtaks veikla teritorijoje, kuri lieia valstybi teisi permimas, pereina valstybei teisi permjai; (c) valstybs pirmtaks kilnojamas turtas, kitoks, negu nurodytas (b) punkte, pereina valstybei teisi permjai teisinga dalimi. 2. 1 dalis taikoma, kai valstybs teritorijos dalis atsiskiria nuo ios vals tybs ir susijungia su kita valstybe. 3. 1 ir 2 dali nuostatos nesprendia jokio klausimo dl teisingos kom pensacijos tarp valstybs pirmtaks ir valstybs teisi permjos, ku ris galt kilti valstybi teisi permimo paskoje. 18 straipsnis VALSTYBS IIRIMAS 1. Kai valstyb iyra ir nustoja egzistuoti, o valstybs pirmtaks terito rijos dalys sukuria dvi ar daugiau valstybi teisi permj ir jei su interesuotos valstybs nesusitaria kitaip: (a) valstybs pirmtaks nekjnojamas turtas pereina tai valstybei tei si permjai, kurios teritorijoje jis yra; (b) valstybs pirmtaks kilnojamas turtas, esantis u jos teritorijos ri b, pereina valstybei teisi permjai teisinga dalimi; (c) valstybs pirmtaks kilnojamas turtas, susijs su valstybs pirmta ks veikla teritorijose, kurias lieia valstybi teisi permimas, per eina atitinkamoms valstybms teisi permjoms; (d) valstybs pirmtaks kilnojamas turtas, kitoks, negu nurodytas (c) punkte, pereina valstybei teisi permjai teisinga dalimi. 2. 1 dalies nuostatos nesprendia jokio klausimo dl teisingos kompen sacijos tarp valstybi teisi permj, kuris galt kilti valstybi tei si permimo paskoje.
80
81
III DALIS. VALSTYBES ARCHYVAI 1 SKIRSNIS. VADAS (...) 23 straipsnis VALSTYBS ARCHYV PERJIMAS BE KOMPENSACIJOS Pagal ios Dalies straipsni nuostatas ir jei suinteresuotos valstybs nesusitar ar kompetetinga tarptautin institucija nenusprend kitaip, Valstybs pirmtaks archyvai pereina valstybei teisi permjai be kompensacijos, 24 straipsnis VALSTYBI TEISI PERMIMAS IR TREIJ VALSTYBI ARCHYVAI Valstybi teisi permimas pats savaime nelieia archyv, kurie valstybi teisi permimo dien yra valstybs pirmtaks teritorijoje ir kurie i dien yra treiosios valstybs nuosavyb pagal valstybs pirmtaks vidaus teis. 25 straipsnis VALSTYBS ARCHYV GRUPI INTEGRALAUS POBDIO APSAUGA Jokia ios dalies nuostata negali bti laikoma kokiu nors bdu sprendiania kok nors klausim, kuris galt kilti siekiant apsaugoti valstybs permjos valstybs archyv grupi integral pobd. 26 straipsnis VALSTYBS ARCHYV APSAUGA IR SAUGUMAS Tam, kad bt gyvendintos ios Dalies straipsni nuostatos, valstyb pirmtak imasi vis priemoni, kad ivengt alos valstybs archyv, kurie pagal ias nuostatas pereina valstybei teisi permjai, atvilgiu ar j sunaikinimo. 2 SKIRSNIS. NUOSTATOS, LIEIANIOS SPECIALIAS VALSTYBI TEISI PERMIMO KATEGORIJAS 27 straipsnis VALSTYBS TERITORIJOS DALIES PERDAVIMAS 1. Kai valstybs teritorijos dalis yra ios valstybs perduodama kitai valstybei, valstybs pirmtaks archyv perjimo valstybei teisi permjai klausimas turi bti sprendiamas j susitarimu.
2. Nesant tokio susitarimo: (a) ta valstybs pirmtaks valstybs archyv dalis, kuri dl prastinio teritorijos, kuri lieia valstybi teisi permimas, administravimo, turi bti tos valstybs, kuriai i teritorija perduota, dispozicijoje, pereina valstybei teisi permjai; (b) valstybs pirmtaks valstybs archyv dalis, kitokia negu nurody ta (a) punkte, ir kuri iimtinai ar daugiausiai susijusi su teritorija, kuri lieia valstybi teisi permimas, pereina valstybei teisi pe rmjai. 3. Valstyb pirmtak turi suteikti valstybei teisi permjai visus esamus rodymus i jos valstybs archyv, kurie lieia teis perduodam te ritorij ar jos sienas, ar kurie yra btini iaikinti valstybs pirmtaks valstybs archyv, pereinani valstybei teisi permjai pagal kitas io straipsnio nuostatas, dokument turin. 4. Valstyb pirmtak suteikia valstybei teisi permjai, pastarajai vals tybei praant ir apmokant, jos valstybs archyv, susijusi su perduo damos teritorijos interesais, tinkamas reprodukcijas. 5. Valstyb teisi permja suteikia valstybei pirmtakei, pastarajai vals tybei praant ir apmokant, valstybs pirmtaks valstybs archyv, kurie perjo valstybei teisi permjai pagal 1 ar 2 dalis. 28 straipsnis NAUJA NEPRIKLAUSOMA VALSTYB 1. Kai valstyb teisi permja yra nauja nepriklausoma valstyb : (a) valstybs archyvai, priklaus teritorijai, kuri lieia valstybi teisi permimas, ir vliau tap valstybs pirmtaks archyvais priklauso mybs laikotarpio metu, pereina naujai nepriklausomai valstybei; (b) ta valstybs pirmtaks valstybs archyv dalis, kuri dl prastinio teritorijos, kuri lieia valstybi teisi permimas, administravimo turi bti ioje teritorijoje, pereina naujai nepriklausomai valstybei; (c) valstybs pirmtaks valstybs archyv dalis, kitokia negu nurody tos (a) ir (b) punktuose, ir kuri iimtinai ar daugiausiai susijusi su teritorija, kuri lieia valstybi teisi permimas, pereina naujai ne priklausomai valstybei. 2. (...) 3. Valstyb pirmtak suteikia naujai nepriklausomai valstybei visus esa mus rodymus i jos valstybs archyv, kurie lieia naujos nepriklau somos valstybs teis jos teritorij ar sienas, ar kurie yra btini i-
82
83
4.
5. 6.
7.
aikinti valstybs pirmtaks valstybs archyv, pereinani naujai nepriklausomai valstybei pagal kitas io straipsnio nuostatas, dokument turin. Valstyb pirmtak bendradarbiauja su nauja nepriklausoma valstybe tam, kad bt atrasti bet kokie archyvai, kurie priklaus teritorijai, ku ri lieia valstybi teisi permimas ir buvo iskaidyti priklausomy bs laikotarpio metu. 1-4 dalys taikomos taip pat naujai nepriklausomai valstybei, susik rusiai i dviej ar daugiau priklausom teritorij. 1-4 dalys taikomos taip pat tada, kai priklausoma teritorija tampa te ritorija valstybs, kitokios negu valstyb, buvusi atsakinga u jos tarp tautinius santykius. Susitarimai, sudaryti tarp valstybs pirmtaks ir naujos nepriklauso mos valstybs dl valstybs pirmtaks valstybs archyv, nedaro a los i valstybi taut teisei vystymsi, informacij apie j istorij ir j kultrin paveld.
29 straipsnis VALSTYBI SUSIJUNGIMAS Kai dvi ar daugiau valstybi susijungia ir tokiu bdu sukuria vien valstyb teisi permj, valstybi pirmtaki valstybs archyvai pereina valstybei teisi permjai. 30 straipsnis VALSTYBS TERITORIJOS DALIES AR DALI ATSISKYRIMAS 1. Kai valstybs teritorijos dalis ar dalys atsiskiria nuo ios valstybs ir sukuria valstyb ir jei valstyb pirmtak ir valstyb teisi permja nesusitaria kitaip: (a) valstybs pirmtaks archyv dalis, kuri dl prastinio teritorijos, ku ri lieia valstybi teisi permimas, administravimo turi bti io je teritorijoje, pereina valstybei teisi permjai; (b) valstybs pirmtaks valstybs archyv dalis, kitokia negu nuro dyta (a) punkte, ir kuri tiesiogiai susijusi su teritorija, kuri lieia valstybi teisi permimas, pereina valstybei teisi per mjai. 2. Valstyb pirmtak suteikia valstybei teisi permjai visus esamus ro dymus i jos valstybs archyv, kurie lieia valstybs teisi perm jos teis jos teritorij ar sienas, ar kurie yra btini iaikinti valsty-
bs pirmtaks valstybs archyv, pereinani valstybei teisi permjai pagal kitas io straipsnio nuostatas, dokument turin. 3. Susitarimai, sudaryti tarp valstybs pirmtaks ir valstybs teisi per mjos dl valstybs pirmtaks valstybs archyv, nedaro alos i vals tybi taut teisei vystymsi, informacij apie j istorij ir j kul trin paveld. 4. Valstyb pirmtak ir valstyb teisi permja, vienai j pareikala vus ir apmokjus ar apsikeitimo pagrindu, suteikia j valstybs ar chyv, susijusi su j atitinkam teritorij interesais, tinkamas rep rodukcijas. 5. 1-4 dali nuostatos taikomos ir tada, kai valstybs teritorijos dalis at siskiria nuo ios valstybs ir susijungia su kita valstybe. 31 straipsnis VALSTYBS IIRIMAS 1. Kai valstyb iyra ir nustoja egzistuoti, o valstybs pirmtaks dalys sukuria vien ar daugiau valstybi teisi permj, ir jeigu suintere suotos valstybs teisi permjos nesusitaria kitaip: (a) valstybs pirmtaks archyv dalis, kuri turi bti valstybs teisi permjos teritorijoje dl prastinio jos teritorijos administravimo, pereina tai valstybei teisi permjai; (b)valstybs pirmtaks valstybs archyv dalis, kitokia negu nurody ta (a) punkte, ir kuri tiesiogiai susijusi su valstybs teisi perm jos teritorija, pereina iai valstybei teisi permjai. 2. Valstybs pirmtaks valstybs archyvai, kitokie negu nurodyta 1 da lyje, pereina valstybms teisi permjoms atsivelgiant visas reik m turinias aplinkybes. 3. Kiekviena valstyb teisi permja suteikia kitai valstybei teisi pe rmjai ar valstybms teisi permjoms visus esamus rodymus i jai tenkanios valstybs pirmtaks valstybs archyv dalies, kurie lieia kit valstybi teisi permj teis j teritorijas ar sienas, ar kurie yra btini iaikinti valstybs pirmtaks valstybs archyv, pereinan i iai valstybei ar ioms valstybms pagal kitas io straipsnio nuo statas, dokument turin. 4. Susitarimai, sudaryti tarp suinteresuot valstybi teisi permj dl valstybs pirmtaks valstybs archyv, nedaro alos i valstybi tau t teisei vystymsi, informacij apie j istorij ir j kultrin pa veld.
84
85
5. Kiekviena valstyb teisi permja, vienai j pareikalavus ir apmokjus ar apsikeitimo pagrindu, suteikia kitoms valstybms teisi permjoms i jai atitekusios valstybs pirmtaks valstybs archyv dalies tinkamas reprodukcijas, susijusias su kitos valstybs teisi permjos teritorijos interesais.
IV DALIS. VALSTYBES SKOLOS 1 SKIRSNIS. {VADAS (...) 33 straipsnis VALSTYBS SKOLA ios Dalies straipsni tikslais valstybs skola" reikia bet kok finansin valstybs pirmtaks sipareigojim, atsiradus sutinkamai su tarptautine teise, kitai valstybei, tarptautinei organizacijai ar kokiam nors kitam tarptautins teiss subjektui. (...) 36 straipsnis VALSTYBI TEISI PERMIMO PASEKMI NEBUVIMAS KREDITORIAMS Valstybi teisi permimas pats savaime nelieia kreditori teisi ir sipareigojim.
2 SKIRSNIS. NUOSTATOS, LIEIANIOS SPECIALIAS VALSTYBI TEISI PERMIMO KATEGORIJAS 37 straipsnis VALSTYBS DALIES TERITORIJOS PERDAVIMAS 1. Kai valstybs teritorijos dalis yra ios valstybs perduodama kitai vals tybei, valstybs pirmtaks valstybs skolos perjimo valstybei teisi permjai klausimas turi bti sprendiamas j susitarimu. 2. Nesant tokio susitarimo, valstybs pirmtaks valstybs skola pereina valstybei teisi permjai teisinga dalimi ypa atsivelgiant nuosa vyb, turtines teises ir interesus, kurie pereina valstybei teisi per mjai ryium su ia valstybs skola.
38 straipsnis NAUJA NEPRIKLAUSOMA VALSTYB 1. Kai valstyb teisi permja yra nauja nepriklausoma valstyb, jokia valstybs pirmtaks skola nepereina naujai nepriklausomai valstybei, nebent j susitarimas numato kitaip dl ryio tarp valstybs pirmta ks skolos ir jos veiklos teritorijoje, kuri lieia valstybi teisi pe rmimas ir nuosavybs, turtini teisi ir interes, kurie pereina nau jai nepriklausomai valstybei. 2. Susitarimas, nurodytas 1 dalyje, neturi paeisti kiekvienos tautos nuo latinio suvereniteto jos turtams ir gamtos itekliams principo, ir jo gy vendinimas neturi sukelti pavojaus naujos nepriklausomos valstybs pamatiniam ekonominiam balansui. 39 straipsnis VALSTYBI SUSIJUNGIMAS Kai dvi ar daugiau valstybi susijungia ir tokiu bdu sukuria vien valstyb teisi permj, valstybi pirmtaki valstybs skola pereina valstybei teisi permjai. 40 straipsnis VALSTYBS DALIES AR DALI ATSISKYRIMAS 1. Kai valstybs teritorijos dalis ar dalys atsiskiria nuo ios valstybs ir sukuria valstyb ir jei valstyb pirmtak ir valstyb teisi permja nesusitaria kitaip, valstybs pirmtaks valstybs skola pereina valsty bei teisi permjai teisinga dalimi ypa atsivelgiant nuosavyb, tur tines teises ir interesus, kurie pereina valstybei teisi permjai ry ium su ia valstybs skola. 2. 1 dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai valstybs teritorijos da lis atsiskiria nuo ios valstybs ir susijungia su kita valstybe. 41 straipsnis VALSTYBS IIRIMAS Kai valstyb iyra ir nustoja egzistuoti, o valstybs pirmtaks dalys sukuria vien ar daugiau valstybi teisi permj, ir jeigu suinteresuotos valstybs teisi permjos nesusitaria kitaip, valstybs pirmtaks valstybs skola pereina valstybms teisi permjoms teisingomis dalimis ypa atsivelgiant nuosavyb, turtines teises ir interesus, kurie pereina valstybei teisi permjai ryium su ia valstybs skola.
86
2.3 Aukiausij valstybs pareign imunitetai nuo usienio valstybi baudiamosios jurisdikcijos
87
2.3 AUKIAUSIJ VALSTYBS PAREIGN IMUNITETAI NUO USIENIO VALSTYBI BAUDIAMOSIOS JURISDIKCIJOS
TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO 2002 M. VASARIO 14 D. SPRENDIMAS ARREST WARRANT OF 11 A PRIL 2000 (DEMOCRATIC REPVBLIC OF THE CONGO v. BELGIUM) BYLOJE (ITRAUKA )* 52. alys ryium su tuo citavo tam tikras sutartis. Tarp j vis pirma -1961 met balandio 18 dienos Vienos konvencij dl diplomatini santyki, kuri savo preambulje nustato, kad diplomatini imunitet ir privilegij tikslas yra utikrinti veiksming diplomatini misij, kaip atstovaujani valstybms, funkcij atlikim". 32 straipsnyje ji nustato, kad tik siunianti valstyb gali atsisakyti nuo io imuniteto. ioje srityje Vienos konvencija dl diplomatini santyki, kurios alimis yra tiek Kongas, tiek Belgija, atspindi paprotin tarptautin teis. Tas pats taikytina ir atitinkamoms 1963 met balandio 24 dienos Vienos konvencijos dl konsulini santyki nuostatoms, kurios alimis taip pat yra tiek Kongas, tiek Belgija. Toliau Kongas ir Belgija, net ir nebdamos konvencijos alimis, cituoja 1969 met gruodio 8 dienos Niujorko konvencij dl speciali misij. Jos primena, kad pagal ios Konvencijos 21 straipsnio 2 dal: Vyriausybs vadovas, usienio reikal ministras ir kiti aukto rango asmenys, dalyvaudami siunianios valstybs specialioje misijoje, naudojasi priimanioje valstybje ar treiojoje valstybje tarptautins teiss jiems suteikiamomis pirmenybmis, privilegijomis bei imunitetais, papildomai prie to, kas jiems yra suteikiama ioje Konvencijoje". ios konvencijos nustato tinkamas gaires tam tikrais imunitet klausimo aspektais. Taiau jos neturi joki nuostat, kurios specialiai apibrt imunitetus, kuriais naudojasi usienio reikal ministrai. Ryium su tuo Teismas tarptautins paprotins teiss pagrindu turi isprsti ioje byloje ikeltus klausimus, lieianius i ministr imunitetus. 53. Paprotinje tarptautinje teisje usienio reikal ministrams suteikiami imunitetai nra duodami j asmeninei naudai, bet tam, kad utikrint tinkam j funkcij atlikim j valstybi naudai. Tam, kad nustatyt i imu* Versta i: ICJ Reports 2002, p. 20-22, 27-28.
nitet ribas, Teismas turi inagrinti funkcij, kurias vykdo usienio reikal ministras, prigimt. Jis ar ji yra atsakingi u jo ar jos Vyriausybs diplomatin veikl ir bendrai veikia kaip jos atstovas tarptautinse derybose ir tarpvyriausybiniuose susitikimuose. Ambasadoriai ir kiti diplomatiniai agentai vykdo savo pareigas jam ar jai vadovaujant. Jo ar jos veiksmai gali pareigoti atstovaujamj valstyb ir yra preziumuojama, kad usienio reikal ministras paprasiausiai pagal jo oficialias pareigas turi visikus galiojimus veikti valstybs vardu (r., pavyzdiui, 1969 met Vienos Konvencijos dl sutari teiss 7 straipsnio 2 dalies a punkt). Atlikdamas ias funkcijas, jis ar ji danai turi atlikti tarptautines keliones, ir todl turi turti galimyb tai daryti laisvai, kada ir kiek tai bt reikalinga. Jis ar ji turi taip pat turti nuolatin ry su Vyriausybe ir savo diplomatinmis misijomis visame pasaulyje ir turti galimyb bet kokiu metu susisiekti su kit valstybi atstovais. Toliau Teismas turi pabrti, kad usienio reikal ministras, bdamas atsakingas u jo ar jos valstybs santyki su visomis kitomis valstybmis palaikym, uima toki padt, kuri, kaip ir valstybs vadovo ar vyriausybs vadovo, kuri pagal tarptautin teis pripastama kaip padtimi, kurioje bdamas, jis ar ji yra valstybs atstovas vien tik dl savo pareig. Jis ar ji neturi teikti kredencial, prieingai, paprastai
jis, usienio reikal ministras, nusprendia, kokie galiojimai bus suteikti diplomatiniams agentams ir kontrasignuoja j kredencialus. Pagaliau prijo, usienio reikal ministro, akredituojami chargs d'ffaires. 54. Todl Teismas daro ivad, kad usienio reikal ministro funkcijos yra tokios, jog per t laik, kai jis ar ji vykdo savo pareigas, jis ar ji usie nyje naudojasi visiku imunitetu baudiamajai jurisdikcijai ir yra nelieia mas. Toks imunitetas ir tokia nelieiamyb apsaugo atitinkam asmen nuo bet koki kitos valstybs veiksm, kurie neleist jam ar jai atlikti jo ar jos pareigas. 55. iuo poiriu, negali bti daromas joks skirtumas tarp usienio reika l ministro veiksm, atlikt jo oficialioje" padtyje ir veiksm, kurie tariamai yra buv atlikti privaioje padtyje", arba, kas lieia nagrinjam klausim, tarp veiksm, kuriuos atitinkamas asmuo atliko prie uimdamas usienio rei kal ministro pareigas, ir veiksm, atlikt pareig atlikimo laikotarpiu. Todl, jei usienio reikal ministras yra suimtas kitoje valstybje apkaltinus j ar j nusikaltimo padarymu, tuo paiu jam aikiai ukertamas kelias atlikti jo ar jos pareigas. Tokios klities atlikti ias oficialias funkcijas padariniai yra vieno dai sunks, nepriklausomai nuo to, ar usienio reikal ministras jo sumimo momentu buvo j suimanios valstybs teritorijoje su oficialiu", ar su priva-
2.3 Aukiausij valstybs pareign imunitetai nuo usienio valstybi baudiamosios jurisdikcijos
89
iu" vizitu, nepriklausomai nuo to, ar sumimas susijs su veiksmais, tariamai vykdytais prie iam asmeniui tampant usienio reikal ministru, ar jam jau vykdant ias pareigas ir nepriklausomai nuo to, ar sumimas susijs su veiksmais, tariamai atliktais oficialioje" padtyje ar privaiai". Dar daugiau, net pats pavojus, kad keliaudamas ar vykdamas tranzitu per kit valstyb, usienio reikal ministras gali pastatyti save teisinio persekiojimo pavoj, gali sulaikyti ministr nuo tarptautini kelioni, kuri i jo reikalaujama jo ar jos oficiali funkcij atlikimo tikslais. * * 56. Dabar Teismas nagrins Belgijos argument, kad imunitetai, suteikiami savo pareigas einantiems usienio reikal ministrams, jokiu atveju j negali apsaugoti, kai jie tariami padar karo nusikaltimus ar nusikaltimus monikumui. iai pozicijai paremti Belgija savo atsakomajame memorandume nurodo vairius teiss aktus dl tarptautini baudiamj teism steigimo, nacionalini statym pavyzdius, ir nacionalini bei tarptautini teism praktik. Belgija pradeda savo argumentacij tuo, jog kai kurios i akt dl tarptautini baudiamj teism steigimo nuostatos aikiai nustato, kad asmens oficialus statusas negali bti klitis iems tribunolams vykdyti savo jurisdikcij. Belgija taip pat akcentuoja kai kuriuos nacionalini teism sprendimus, skyrium pamus - 1999 met kovo 24 dienos Jungtins Karalysts Lord Rm ir 2001 met kovo 13 dienos Pranczijos Kasacinio Teismo sprendimus, priimtus atitinkamai Pinochet ir Qaddft bylose, kuriuose, kaip ji teigia, iimties i imuniteto taisykl buvo pripainta sunki nusikaltim pagal tarptautin teis atvejais. Taigi pagal Belgij, Pinochet sprendimas pripasta iimties i imuniteto taisykl, nes lordas Millettas nurod, jog tarptautin teis negali bti aikinama taip, kad nustatydama nusikaltimo jus cogens pobd, ji neva tuo paiu numatyt imunitet, lieiant tokio pobdio ir tokiu tikslu nustatom sipareigojim", o lordas Phillips of Worth Matravers pareik, kad Jokia tarptautinje teisje tvirtinta norma nereikalauja suteikti valstybs imuniteto ratione materiae ryium su persekiojimu u tarptautin nusikaltim". Kas dl Pranczijos Kasacinio teismo, Belgija, nurodydama, jog pagal iandien egzistuojani tarptautin teis, inkriminuojamam nusikaltimui (teroristiniam aktui), nepriklausomai nuo jo sunkumo, nra iimties i imuniteto taisykls, kuri kitu atveju bt taikoma einaniam savo pareigas valstybs vadovui", teigia, kad is teismas aikiai pripaino toki iimi buvim. (...)
* * * 58. Teismas nuodugniai inagrinjo valstybi praktik, skaitant nacio nalinius statymus ir iuos kelis nacionalini aukiausij teism, toki, kaip Lord Rmai ir Pranczijos Kasacinis Teismas, sprendimus. Jis negali i vesti i ios praktikos taisykls, jog neva pagal paprotin teis yra kokia nors iimtis i normos, suteikianios savo pareigas usienio reikal ministrams imunitet nuo baudiamosios jurisdikcijos ir nelieiamyb, kai jie tariami padar karo nusikaltimus ar nusikaltimus monikumui. Teismas taip pat i nagrinjo normas dl asmen, turini oficial status, imunitet ar baudia mosios atsakomybs, kurias nustato tarptautini baudiamj teism steigi mo aktai, ir kurios specialiai taikomos iuose teismuose (r.: Niurnbergo Tarptautinio karo tribunolo Statutas, 7 str.; Tokijo Tarptautinio karo tribu nolo Statutas, 6 str.; Tarptautinio baudiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavi jai Statutas 7str., 2 d.; Tarptautinio baudiamojo tribunolo Ruandai Statu tas, 6 str.; Tarptautinio baudiamojo teismo Statutas, 27 str.). Jis laiko, jog ios normos taip pat neleidia jam daryti ivados, jog kokia nors tokia i imtis yra paprotinje tarptautinje teisje ir ryium su nacionaliniais teismais. Pagaliau nei Niurnbergo ir Tokijo tarptautini karo tribunol, nei Tarptautinio baudiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendiai, kuriuos citavo Belgija, nelieia savo pareigas einani usienio reikal ministr imunitet nacionaliniuose teismuose, kur jie bt kaltinami padar karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui. Todl Teismas pabria, kad nurodyti nuosprendiai jokiu bdu neprietarauja jo anksiau padarytoms ivadoms. Atsivelgdamas tai, Teismas negali sutikti su Belgijos pateiktais argumentais. 59. Toliau reikia pabrti, kad normos, reguliuojanios nacionalini teis m jurisdikcij, turi bti kruopiai atskirtos nuo norm, reguliuojani imu nitetus nuo jurisdikcijos: jurisdikcijos turjimas nereikia imuniteto nebuvi mo, taip pat ir imuniteto nebuvimas nereikia, kad yra jurisdikcija. Todl, nors vairios tarptautins konvencijos dl kai kuri sunki nusikaltim u kardymo ir baudimo pareigoja valstybes persekioti ar iduoti ir tuo iplsti j baudiamj jurisdikcij, toks jurisdikcijos ipltimas jokiu bdu nelie ia imunitet pagal paprotin tarptautin teis, skaitant ir usienio reikal ministr imunitet. Jais galima remtis usienio valstybs teismuose net jei ie teismai vykdo jurisdikcij pagal ias konvencijas. 60. Teismas pabria, kad vis dlto imunitetas nuo jurisdikcijos, kuriuo naudojasi einantys savo pareigas usienio reikal ministrai, nereikia, kad jie naudojasi nebaudiamumu u kokius nors j galimai vykdytus nusikal-
90
timus, nepriklausomai nuo j sunkumo. Imunitetas nuo baudiamosios jurisdikcijos ir asmens baudiamoji atsakomyb yra gantinai skirtingos svokos. Jurisdikcinis imunitetas yra procedrinis savo prigimtimi, tuo tarpu baudiamoji atsakomyb yra materialins teiss klausimas. Jurisdikcinis imunitetas gali neleisti persekioti tam tikr laik ar u tam tikrus nusikaltimus; taiau ji negali visikai atleisti nuo baudiamosios atsakomybs asmens, kuriam priklauso imunitetas. 61. Ryium su tuo tarptautins teiss pripastami savo pareigas einani ar buvusi usienio reikal ministr imunitetai nra klitis juos persekioti esant tam tikroms slygoms. Pirma, ie asmenys neturi jokio baudiamojo imuniteto pagal tarptautin teis savo alyse, kur jie todl gali bti i ali teism teisiami pagal vietos teiss atitinkamas normas. Antra, jie nustos naudotis imunitetu nuo usienio jurisdikcijos, jei valstyb, kuriai jie atstovauja ar atstovavo, nusprs atsisakyti nuo tokio imuniteto. Treia, po to, kai asmuo nustojo vykdyti usienio reikal ministro pareigas, jis ar ji daugiau nebesinaudos jokiais imunitetais, j turimais pagal tarptautin teis kitose valstybse. Su slyga, kad tam tikros valstybs teismas turi jurisdikcij pagal tarptautin teis, is teismas gali teisti kitos valstybs buvus usienio reikal ministr u veikas, padarytas prie ar po jo ar jos oficiali pareig vykdym, ir u veikas, per laik jo ar jos padarytas privaiai. Ketvirta, einantis savo pareigas ar buvs usienio reikal ministras gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn tam tikruose tarptautiniuose baudiamuosiuose tesimuose, jei jie turi tam jurisdikcij. Pavyzdiui, tai gali bti padaryta Tarptautiniame baudiamajame tribunole buvusiai Jugoslavijai ir Tarptautiniame baudiamajame tribunole, kurie steigti pagal Saugumo Tarybos rezoliucijas, priimtas vadovaujantis Jungtini Taut Chartijos VII skyriumi ir bsimajame Tarptautiniame baudiamajame teisme, steigtame pagal 1998 Romos Konvencij. Pastarojo Statutas aikiai numato savo 27 straipsnio 2 dalyje, kad imunitetai ar specialios procedrins normos, kurios susijusios su oficialia asmens padtimi pagal nacionalin ar tarptautin teis, negali bti klitimi Teismui vykdyti savo jurisdikcij tokio asmens atvilgiu."
SUTARI TEIS
92
3. SUTARI TEIS
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss
93
3.1 1969 M. VIENOS KONVENCIJA DL SUTARI TEISS9
patvirtindamos, kad paprotins tarptautins teiss normos ir toliau reguliuos ios Konvencijos nuostatomis nereglamentuojamus klausimus, susitar:
VIENOS KONVENCIJA DL TARPTAUTINI10 SUTARI TEISS* Valstybs, ios Konvencijos alys, vertindamos itin reikming sutari vaidmen tarptautini santyki istorijoje; pripaindamos nuolat didjani sutari, kaip tarptautins teiss altinio ir kaip taikaus bendradarbiavimo tarp taut nepriklausomai nuo j konstitucins ir socialins santvarkos pltojimo priemons, svarb; paymdamos, kad laisvo apsisprendimo bei geros valios principai ir pacta sunt servanda norma yra visuotinai pripastami; patvirtindamos, kad ginai dl sutari, kaip ir kiti tarptautiniai ginai, turi bti sprendiami taikiomis priemonmis ir vadovaujantis teisingumo principais bei tarptautins teiss normomis; primindamos Jungtini Taut taut pasiryim sukurti slygas, kuriomis bt galima utikrinti teisingum ir sipareigojim pagal sutartis vykdym; atsivelgdamos tokius Jungtini Taut Chartijoje tvirtintus tarptautins teiss principus kaip taut lygiateisikumas ir laisvo apsisprendimo teis, vis valstybi suvereni lygyb ir nepriklausomyb, nesikiimas kit valstybi vidaus reikalus, draudimas grasinti jga ar vartoti jg ir visuotin pagarba mogaus teisms bei pagrindinms laisvms ir j gynimas; tikdamos, kad ia Konvencija kodifikavus ir patobulinus tarptautini sutari teis bus lengviau siekti Jungtini Taut Chartijoje numatyt tiksl, btent tarptautinio saugumo ir taikos utikrinimo, draugik taut santyki pltojimo ir j bendradarbiavimo;
Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1992 met vasario 14 dien. Angl ir prancz kalbose autentikas konvencijos tekstas io dokumento pavadinime neturi odio tarptautini". Jungtini Taut oficialiame leidinyje angl kalba United Nations,/ Treaty Series (liet. - Jungtins Tautos. Sutari serijos") ios konvencijos pavadinimo teks tas yra toks: Vienna Convention on the Law of Treaties. - United Nations, Treaty Series, vol. 1155, p.331. Analogikas yra autentikas ios konvencijos pavadinimas prancz kalba: Con vention de Vienne sur le droit des traits. - Sudarytojo pastaba.
10 9
* Valstybs inios, 2002-02-06, Nr. 13, publ. Nr. 480.
I DALIS. VADAS 1 straipsnis KONVENCIJOS TAIKYMO SRITIS i Konvencija taikoma sutartims tarp valstybi. 2 straipsnis VARTOJAMOS
SVOKOS
1. ioje Konvencijoje: a) sutartis" - taij ^ susitarimas, kuriam taikomos tarptautins teiss normos, tvirtintas~viria-me ar keliuose susijusiuose dokumentuose, nesvarbu, koks bt to susitarimo pavadinimas; T ratifikavimas", primimas", patvirtinimas" ar prisijungimas" tai atskiri tarptautiniai veiksmai, kuriais valstyb tarptautiniu mastu ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania; galiojamieji ratai" - tai valstybs kompetentingos institucijos i duotas dokumentas, kuriuo asmuo ar asmenys yra paskiriami at stovauti tai valstybei derantis dl sutarties sudarymo, j priimant, tvirtinant sutarties teksto autentikum, ireikiant valstybs suti kim laikyti sutart pareigojania ir atlikti kitus su sutartimi susi jusius veiksmus; ilyga" - tai vienaalikas valstybs pareikimas, nesvarbu, kaip suformuluotas ar pavadintas, padarytas pasiraant, ratifikuojant, pri imant, tvirtinant sutart ar prisijungiant prie jos, kuriuo valstyb siekia netaikyti tam tikr sutarties nuostat tai valstybei arba pa keisti j teisin gali tai valstybei; derybose dalyvaujanti valstyb" - tai valstyb, kuri dalyvauja ren giant sutarties tekst ir j priimant; susitarianioji valstyb" - tai valstyb, kuri yra ireikusi sutiki m laikyti sutart pareigojania, nesvarbu, ar ta sutartis jau siga liojo, ar ne; alis" - tai valstyb, kuri ireik sutikim laikyti sutart parei gojania ir kuriai ta sutartis jau sigaliojo;
b)
c)
d)
e) f)
g)
94
3. SUTARI TEIS
95
h) treioji valstyb" - tai valstyb, kuri nra sutarties alis; i) tarptautin organizacija" - tai tarpvyriausybin organizacija. 2. io straipsnio 1 dalies nuostatos dl ioje Konvencijoje vartojam svok nekeiia valstybi vidaus teiss ioms svokoms suteiktos prasms ir netrukdo j vartoti valstybi vidaus teisje. 3 straipsnis TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI , KURIEMS I KONVENCIJA NETAIKOMA Tai, kad i Konvencija netaikoma tarptautiniams susitarimams, sudarytiems tarp valstybi ir kit tarptautins teiss subjekt arba tik tarp kit tarptautins teiss subjekt, taip pat ne ratu sudarytiems tarptautiniams susitarimams, nekeiia: a) toki susitarim teisins galios; b) ioje Konvencijoje tvirtint norm taikymo jiems, jei ios normos jiems bt taikomos pagal tarptautin teis ir be ios Konvencijos; c) Konvencijos taikymo valstybi tarpusavio santykiams pagal tarptau tinius susitarimus, kuri alys yra ir kiti tarptautins teiss subjektai. 4 straipsnis KONVENCIJOS NEGALIOJIMAS ATGAL Nepaeidiant ioje Konvencijoje tvirtint norm, kurios bt taikomos sutartims pagal tarptautin teis ir be ios Konvencijos, taikymo, i Konvencija taikoma tik toms sutartims, kurias valstybs sudar po to, kai joms sigaliojo i Konvencija. 5 STRAIPSNIS SUTARTYS, STEIGIANIOS TARPTAUTINES ORGANIZACIJAS, IR
TARPTAUTINJE ORGANIZACIJOJE SUDARYTOS SUTARTYS
i Konvencija taikoma visoms sutartims, kuriomis steigiamos tarptautins organizacijos, ir visoms sutartims, sudarytoms tarptautinje organizacijoje nepaeidiant atitinkam organizacijos taisykli.
II DALIS. SUTARI SUDARYMAS IR SIGALIOJIMAS 1 SKYRIUS. SUTARI SUDARYMAS 6 straipsnis VALSTYBI TEIS SUDARYTI SUTARTIS Kiekviena valstyb turi teis sudaryti sutartis.
7 straipsnis
GALIOJAMIEJI RATAI 1. Laikoma, kad asmuo atstovauja valstybei priimant sutarties tekst, tvir tinant jo autentikum arba ireikiant valstybs sutikim laikyti su tart pareigojania, jei: a) jis pateikia reikiamus galiojamuosius ratus; arba b) i suinteresuot valstybi veiksm ar i kit aplinkybi yra aiku, kad tos valstybs laiko t asmen tuo tikslu atstovaujaniu valsty bei, nereikalaudamos pateikti galiojamuosius ratus. 2. Laikoma, kad ie pareignai pagal einamas pareigas yra savo valsty bs atstovai, nereikalaujant, kad jie pateikt galiojamuosius ratus: f a) valstybi vadovai, vyriausybi vadovai, usienio reikal minist rai - visiems su sutarties sudarymu susijusiems veiksmams atlikti; b) diplomatini atstovybi vadovai - juos akreditavusios valstybs ir valstybs, kurioje jie yra akredituoti, sutarties tekstui priimti; . c) tarptautinje konferencijoje, tarptautinje organizacijoje ar viename i tokios organizacijos organ valstybs akredituoti atstovai -sutarties tekstui tokioje konferencijoje, organizacijoje ar organizacijos organe priimti. 8 straipsnis VLESNIS BE REIKIAM GALIOJIM ATLIKTO VEIKSMO PATVIRTINIMAS Asmens, kuris pagal 7 straipsn negali bti laikomas atstovaujaniu valstybei, veiksmas, susijs su sutarties sudarymu, neturi teisins galios, jei vliau valstyb jo nepatvirtina. 9 straipsnis TEKSTO PRIMIMAS 1. Sutarties tekstas priimamas visoms j rengusioms valstybms pritarus, iskyrus io straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Sutarties tekstas tarptautinje konferencijoje priimamas dviej tredali dalyvaujani ir balsuojani valstybi bals dauguma, iskyrus at vejus, kai valstybs tokia pat bals dauguma nustato kitoki tvark. 10 straipsnis TEKSTO AUTENTIKUMO PATVIRTINIMAS Sutarties tekstas laikomas autentiku ir galutiniu po to, kai: a) atliekama tos sutarties tekste numatyta procedra arba tokia procedra, dl kurios atskirai susitar sutart rengusios valstybs;
96
3. SUTARI TEIS
97
b) jei tokios procedros nra - kai mint, valstybi atstovai pasirao, pasirao ad referendum arba parafuoja sutarties tekst ar konferencijos baigiamj akt, kur toks tekstas yra trauktas. 11 straipsnis SUTIKIMO LAIKYTI SUTART PAREIGOJANIA IREIKIMO BODAI Valstyb savo sutikim laikyti sutart pareigojania-gali ireikti j pasiraydama, pasikeisdama sutart sudaraniais dokumentais, j ratifikuodama, priimdama, patvirtindama, prisijungdama prie jos arba kitu sutartu bdu. 12 straipsnis SUTIKIMAS LAIKYTI SUTART PAREIGOJANIA J PASIRAANT 1. Laikoma, kad valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania, kai j pasirao jos atstovas, jei: a) sutartyje numatyta, kad paraas turi toki gali; b) yra kitu bdu ufiksuota, kad derybose dalyvaujanios valstybs susitar, jog paraas turs toki gali; arba c) jei valstybs ketinimas suteikti paraui toki gali yra nurodytas jos atstovui iduotuose galiojamuosiuose ratuose arba buvo i reiktas deryb metu. 2. io straipsnio 1 dalyje: a) teksto parafavimas laikomas sutarties pasiraymu, jei taip susitar derybose dalyvaujanios valstybs; b) sutarties pasiraymas ad referendum laikomas galutiniu sutarties pa siraymu, jei atstovaujamoji valstyb patvirtina savo atstovo para. 13 straipsnis SUTIKIMAS LAIKYTI SUTART PAREIGOJANIA PASIKEIIANT J
SUDARANIAIS DOKUMENTAIS
Laikoma, kad valstybs ireik sutikim laikyti sutart pareigojania pasikeisdamos sutart sudaraniais dokumentais, jei: a) dokumentuose yra nurodyta, kad pasikeitimas jais turi toki gali; arba b) yra kitu bdu ufiksuota, kad tos valstybs susitar, jog pasikeitimas dokumentais turs toki gali. 14 straipsnis SUTIKIMAS LAIKYTI SUTART PAREIGOJANIA J RATIFIKUOJANT, PRIIMANT AR
PATVIRTINANT
1. Valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania j ratifikuodama, kai:
a) sutartyje nurodyta, kad toks valstybs sutikimas turi bti ireik tas sutart ratifikuojant; b) yra kitu bdu ufiksuota, kad derybose dalyvaujanios valstybs susitar, jog sutartis turi bti ratifikuota; c) valstybs atstovas sutart pasira su slyga, kad vliau ji bus ra tifikuota; arba d) valstybs ketinimas pasirayti sutart su slyga, kad vliau ji bus ratifikuota, yra aikus i jos atstovo galiojamj rat arba buvo ireiktas deryb metu. 2. Valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania j priimdama ar patvirtindama pagal tas paias slygas, kurios taikomos ratifikavimui. 15 straipsnis SUTIKIMAS LAIKYTI SUTART PAREIGOJANIA PRISIJUNGIANT PRIE SUTARTIES Valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania prie jos prisijungdama, kai: a) sutartyje nurodyta, kad valstyb tok sutikim gali ireikti prisijung dama prie sutarties; b) yra kitu bdu ufiksuota, kad derybose dalyvaujanios valstybs su sitar, jog ta valstyb tok sutikim gali ireikti prisijungdama prie sutarties; arba c) visos sutarties alys vliau susitar, kad ta valstyb tok sutikim gali ireikti prisijungdama prie sutarties. 16 straipsnis PASIKEITIMAS SUTARTIES RATIFIKAVIMO, PRIMIMO, PATVIRTINIMO AR
PRISIJUNGIMO PRIE JOS DOKUMENTAIS ARBA J DEPONAVIMAS
Jei sutartis nenumato kitaip, sutarties ratifikavimo, primimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumentais tvirtinamas valstybs sutikimas laikyti sutart pareigojania nuo tada, kai: a) susitarianiosios valstybs jais pasikeiia; b) jie deponuojami depozitarui; arba c) apie juos praneama susitarianiosioms valstybms arba depozitarui, jei taip susitarta. 17 straipsnis SUTIKIMAS LAIKYTI PAREIGOJANIA SUTARTIES DAL IR
PASIRENKAMJ SUTARTIES NUOSTAT PASIRINKIMAS
1. Nepaeidiant 19-23 straipsni, valstybs sutikimas laikyti pareigojania sutarties dal galioja tik tuo atveju, jei sutartis tai leidia arba jei kitos susitarianiosios valstybs su tuo sutinka.
98
3. SUTARI TEIS
99
2. Valstybs sutikimas laikyti pareigojania sutart, kuri leidia pasirinkti pasirenkamsias nuostatas, galioja tik tuo atveju, jei aikiai nurodoma, kurioms i t nuostat sutikimas taikomas. 18 straipsnis SIPAREIGOJIMAS NEPAEISTI SUTARTIES OBJEKTO IR JOS TIKSLO IKI
SIGALIOJIMO
JOS
Valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kurie paeist sutarties objekt ir jos tiksl, jei: a) ji yra pasiraiusi sutart ar pasikeitusi sutart, kuri vliau turi bti ra tifikuota, priimta ar patvirtinta, sudaraniais dokumentais, iki to lai ko, kol valstyb aikiai pareikia neketinanti tapti sutarties alimi; arba b) jei ji yra ireikusi sutikim laikyti sutart pareigojania iki jai sigaliojant, su slyga, kad sutarties sigaliojimas nra be pagrindo udelsiamas.
2 SKYRIUS. ILYGOS 19 straipsnis ILYG DARYMAS Pasiraydama, ratifikuodama, priimdama, tvirtindama sutart ar prisijungdama prie jos valstyb gali padaryti ilyg, iskyrus atvejus, kai: y ilyg draudia sutartis; b) sutartyje nurodyta, kad gali bti padarytos tik tam tikros ilygos, tarp kuri ta ilyga nra numatyta; arba c) a ir b punktuose nenumatytais atvejais - kai ilyga nesuderinama su sutarties objektu ir tikslu. 20 straipsnis PRITARIMAS ILYGOMS IR PRIETARAVIMAS JOMS 1. Jei sutartyje nra nurodyta kitaip, nereikalaujama, kad ilygai, kuri sutartis aikiai leidia, vliau pritart kitos susitarianiosios valstybs. 2. Kai derybose dalyvaujani valstybi skaiius yra ribotas ir kai su tarties objektas ir tikslas aikiai rodo, jog taikyti sutart visa jos ap imtimi vis tos sutarties ali tarpusavio santykiams yra btina, kad kiekviena i j sutikt laikyti sutart pareigojania, ilygai turi pri tarti visos sutarties alys. 3. Jei sutartis yra tarptautins organizacijos steigiamasis dokumentas ir jei ji nenumato kitaip, ilygai turi pritarti ios organizacijos kompe tentingas organas.
4. Jei ankstesnse io straipsnio dalyse nenustatyta kitaip ir jei sutartis nenumato kitaip: a) kai viena susitarianioji valstyb pritaria kitos valstybs padarytai ilygai, ilyg padariusios valstybs santykiams su ilyg primu si valstybe ta sutartis taikoma, jei ji sigalioja ioms valstybms, ir nuo tada, kai ji joms sigalioja; b) kai viena susitarianioji valstyb pareikia prietaraujanti kitos vals tybs padarytai ilygai, tai netrukdo sutariai sigalioti tarp prie taraujanios valstybs ir ilyg padariusios valstybs, jei prieta raujanti valstyb aikiai nepareikia prieingo ketinimo; c) aktas, kuriame yra ireiktas valstybs sutikimas laikyti sutart pa reigojania ir kuriame daroma ilyga, sigalioja nuo to momento, kai bent viena kita susitarianioji valstyb pritaria ilygai. 5. Pagal io straipsnio 2 ir 4 dalis, jei sutartyje nra numatyta kitaip, laikoma, kad valstyb pritar ilygai, jei per dvylika mnesi nuo tos dienos, kai jai buvo praneta apie ilyg, arba iki tos dienos, kai ji sutinka laikyti sutart pareigojania - priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesn, - ji nepareikia prietaravim dl tos ilygos. 21 straipsnis ILYG IR PRIETARAVIMO ILYGOMS TEISINS PASEKMS 1. Pagal 19, 20 ir 23 straipsnius kitos alies atvilgiu padaryta ilyga: a) ilyg padariusiai valstybei jos santykiuose su ta kita alimi pa keiia sutarties, kuriai taikoma ilyga, nuostatas tiek, kiek tai nu mato ta ilyga; b) tokiu pat mastu pakeiia tas sutarties nuostatas tai kitai aliai jos santykiuose su ilyg padariusia valstybe. 2. Ilyga nekeiia sutarties nuostat, kai jos taikomos kit sutarties a li tarpusavio santykiams. 3. Jei ilygai prietaraujanti valstyb neprietarauja tam, kad sigaliot jos ir ilyg padariusios valstybs sutartis, sutarties nuostatos, dl kuri padaryta ilyga, i valstybi tarpusavio santykiams netaikomos tiek, kiek tai numato padaryta ilyga. 22 straipsnis ILYG IR PRIETARAVIMO ILYGOMS ATAUKIMAS 1. Jei sutartyje nra numatyta kitaip, ilyga bet kuriuo metu gali bti ataukta, ir tam nereikia valstybs, kuri pritar ilygai, sutikimo.
100
3. SUTARI TEIS
3.1 1969 ra. Vienos konvencija dl sutari teiss
101
2. Jei sutartyje nra numatyta kitaip, prietaravimas ilygai gali bti at auktas bet kuriuo metu. 3. Jei sutartyje nra numatyta kitaip ir nra atskirai kitaip susitarta: a) ilygos ataukimas susitarianiajai valstybei sigalioja tik tada, kai ta valstyb gauna praneim apie ilygos ataukim; b) prietaravimo ilygai ataukimas sigalioja tik tada, kai ilyg pa dariusi valstyb gauna praneim apie prietaravimo ilygai atau kim. 23 straipsnis ILYG DARYMO TVARKA 1. Ilyga, ilygos primimas ir prietaravimas ilygai turi bti suformu luoti ratu ir perduoti susitarianiosioms valstybms bei kitoms vals tybms, turinioms teis tapti sutarties alimis. 2. Jei ilyga daroma pasiraant sutart, kuri vliau turi bti ratifikuota, priimta ar patvirtinta, ilyg daranti valstyb privalo oficialiai j pa tvirtinti tada, kai ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania. iuo atveju laikoma, kad ilyga yra padaryta jos patvirtinimo dien. 3. Prie ilygos patvirtinim padarytas ilygos primimas ar prietaravi mas ilygai neprivalo bti atskirai tvirtinami. 4. Ilygos ar prietaravimo ilygai ataukimas turi bti suformuluoti ratu.
3 SKYRIUS. SUTARI SIGALIOJIMAS IR LAIKINAS SUTARI TAIKYMAS 24 straipsnis SIGALIOJIMAS 1. Sutartis sigalioja tokiu bdu ir t dien, kokie nurodyti sutartyje ar ba dl kuri susitaria derybose dalyvaujanios valstybs. 2. Jei tokios nuostatos ar atskiro susitarimo nra, sutartis sigalioja i kar to, kai tik visos derybose dalyvaujanios valstybs ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania. 3. Jei valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania po to, kai ta sutartis sigalioja, jai sutartis sigalioja tokio sutikimo ireikimo dien, jei toje sutartyje nenumatyta kitaip. 4. Sutarties nuostatos, reglamentuojanios jos teksto autentikumo patvir tinim, valstybi sutikimo laikyti t sutart pareigojania tvirtinim,
sutarties sigaliojimo bd ir dien, ilygas, depozitaro funkcijas ir kitus prie sutarties sigaliojim neivengiamai ikylanius klausimus, taikomos nuo sutarties teksto primimo dienos. 25 straipsnis LAIKINAS TAIKYMAS 1. Sutartis ar sutarties dalis yra laikinai taikoma iki jos sigaliojimo, jei: a) tai numatyta paioje sutartyje; arba b) derybose dalyvaujanios valstybs kuriuo nors kitu bdu yra at skirai dl to susitarusios. 2. Jei sutartyje nra nurodyta kitaip ir jei derybose dalyvaujanios vals tybs atskirai dl to nra kitaip susitarusios, laikinas sutarties ar jos dalies taikymas valstybei yra nutraukiamas, jei ji kitoms valstybms, kurioms sutartis yra laikinai taikoma, pranea apie savo ketinim ne tapti tos sutarties alimi.
Jei kitokia ali valia nra numanoma i sutarties ir nra kitaip ireikta, aliai netaikomos sutarties nuostatos dl veiksm, kurie buvo atlikti, vyki, kurie vyko, ar padties, kuri pasibaig iki sutarties sigaliojimo tai aliai dienos.
III DALIS. SUTARI LAIKYMASIS, TAIKYMAS IR AIKINIMAS 1 SKYRIUS. SUTARI LAIKYMASIS 26 straipsnis PACTA SUNT SERVANDA Kiekviena sigaliojusi sutartis jos alims yra privaloma, ir alys privalo siningai j vykdyti. 27 straipsnis VIDAUS TEIS IR SUTARI LAIKYMASIS alis negali pasitelkti savo vidaus teiss nuostat, kad pasiteisint dl sutarties nesilaikymo. i nuostata nepaeidia 46 straipsnio.
2 SKYRIUS. SUTARI TAIKYMAS 28 straipsnis SUTARI NEGALIOJIMAS ATGAL
102
3. SUTARI TEIS
103
29 straipsnis SUTARTIES TAIKYMO TERITORIJA Jei kitokia ali valia nra numanoma i sutarties ir nra kitaip ireikta, sutartis kiekvienai tos sutarties aliai yra privaloma visoje jos teritorijoje. 30 straipsnis VLIAU TUO PAIU KLAUSIMU SUDARYT SUTARI TAIKYMAS 1. Atsivelgiant Jungtini Taut Chartijos 103 straipsn, valstybi, ku rios yra vliau tuo paiu klausimu sudaryt sutari alys, teiss ir sipareigojimai nustatomi vadovaujantis tolesni io straipsnio dali nuostatomis. 2. Jei sutartyje nurodoma, kad ji sudaroma atsivelgiant ankstesn ar vlesn sutart arba kad ji neturi bti laikoma prietaraujania tokiai sutariai, tuomet tos kitos sutarties nuostatos yra viresns. 3. Jei visos ankstesns sutarties alys taip pat yra ir vlesns sutarties alys, taiau ankstesn sutartis nra nutraukta ar jos galiojimas nra sustabdytas pagal 59 straipsn, tuomet ankstesn sutartis galioja tik tiek, kiek jos nuostatos atitinka vlesns sutarties nuostatas. 4. Jei ne visos ankstesns sutarties alys yra vlesns sutarties alys, tuomet: a) valstybms, abiej sutari alims, galioja io straipsnio 3 dalyje nurodytos taisykls; b) valstybs, abiej sutari alies, ir valstybs, vienos i t sutari alies, tarpusavio teises ir sipareigojimus nustato ta sutartis, ku rios alys yra abi ios valstybs. 5. io straipsnio 4 dalis neturi poveikio nei 41 straipsniui, nei jokiam sutarties nutraukimo ar jos galiojimo sustabdymo pagal 60 straipsn klausimui, nei jokiam valstybs atsakomybs dl sutarties, kurios nuo statos neatitinka jos sipareigojim kitai valstybei pagal kit sutart, sudarymo ar taikymo klausimui.
3 SKYRIUS. SUTARI AIKINIMAS 31 straipsnis BENDRA AIKINIMO TAISYKL 1. Sutartis aikinama laikantis geros valios princip, atsivelgiant joj vartojam svok prastin reikm sutarties kontekste ir atsivelgiant 1 sutarties objekt bei jos tiksl.
2. Aikinant sutart jos kontekst, be jos teksto, preambuls ir pried, sudaro: a) visi su ta sutartimi susij susitarimai, sudaryti tarp vis tos sutar ties ali dl jos sudarymo; b) visi dokumentai, kuriuos pasira viena ar kelios tos sutarties a lys dl jos sudarymo ir kuriuos kitos tos sutarties alys prim kaip su sutartimi susijusius dokumentus. 3. Be sutarties konteksto, dar atsivelgiama : a) visus vlesnius susitarimus, tos sutarties ali sudarytus dl jos ai kinimo ar jos nuostat taikymo; b) vis vlesn tos sutarties taikymo praktik, kuri ireikia tos su tarties ali sutarim dl sutarties aikinimo; c) visas ali tarpusavio santykiams taikytinas atitinkamas tarptauti ns teiss normas. 4. Atskirai svokai gali bti suteikta speciali reikm, jei yra nustatyta, kad to pageidauja sutarties alys. 32 straipsnis PAPILDOMOS SUTARTIES AIKINIMO PRIEMONS Jei norima patvirtinti pagal 31 straipsn nustatyt reikm arba jei reikm, aikinama pagal 31 straipsn, lieka: a) neaiki ar dviprasmika; arba b) toks aikinimas duoda akivaizdiai beprasmik ar nepagrst rezulta t, gali bti naudojamos papildomos sutarties aikinimo priemons, skaitant rengiant sutart atlikt darb ir sutarties sudarymo aplinkybes. 33 straipsnis SUTARI, KURI AUTENTIKUMAS BUVO PATVIRTINTAS DVIEM ARBA KELIOMIS KALBOMIS, AIKINIMAS 1. Jei sutarties autentikumas buvo patvirtintas dviem arba keliomis kal bomis, visomis tomis kalbomis suraytas sutarties tekstas turi vieno d gali, iskyrus atvejus, kai sutartyje yra nurodyta arba alys yra susitarusios, kad ikilus aikinimo skirtum bus remiamasi vienu i t tekst. 2. Sutarties tekstas kita kalba nei tos kalbos, kuriomis buvo suraytas autentikas sutarties tekstas, yra laikomas autentiku tik tuo atveju, jei taip yra nurodyta toje sutartyje arba alys yra taip susitarusios. 3. Laikoma, kad sutartyje vartojamos svokos turi vienod reikm vi suose autentikuose sutarties tekstuose.
104
3. SUTARI TEIS
105
4. Iskyrus atvejus, kai pagal io straipsnio 1 dal yra remiamasi vienu konkreiu tekstu, tais atvejais, kai sulyginus autentikus sutarties tekstus nustatomas reikmi skirtumas, kuris neinyksta pritaikius 31 ir 32 straipsnius, vadovaujamasi ta reikme, kuri, atsivelgiant sutarties objekt ir tiksl, yra artimiausia visiems sutarties tekstams.
4 SKYRIUS. SUTARTYS IR TREIOSIOS VALSTYBS 34 straipsnis BENDRA TAISYKL DL TREIJ VALSTYBI Sutartis be treiosios valstybs sutikimo nesukuria nei jos sipareigojim, nei teisi. 35 straipsnis SUTARTYS, NUSTATANIOS TREIJ VALSTYBI SIPAREIGOJIMUS Treiosios valstybs sipareigojimas pagal sutarties nuostat kyla tuo atveju, jei sutarties alys siekia, kad tokia nuostata toks sipareigojimas bt nustatytas, ir jei treioji valstyb aikiai ratu pareikia prisiimanti tok sipareigojim. 36 straipsnis SUTARTYS, NUSTATANIOS TREIJ VALSTYBI TEISES 1. Treioji valstyb gyja teis pagal sutarties nuostat tuo atveju, jei su tarties alys siekia, kad tokia nuostata tokia teis bt suteikta treia jai valstybei, valstybi grupei, kuriai priklauso i treioji valstyb, ar visoms valstybms, ir jei treioji valstyb su tuo sutinka. Laikoma, kad ji yra pareikusi tok sutikim, kol ji nra pareikusi prieingos nuostatos, nebent paioje sutartyje yra numatyta kitaip. 2. Valstyb, gyvendindama savo teis pagal io straipsnio 1 dal, turi laikytis sutartyje nurodyt ar pagal t sutart nustatyt teiss gyven dinimo slyg. 37 straipsnis TREIJ VALSTYBI TEISI IR SIPAREIGOJIM PANAIKINIMAS ARBA J
PAKEITIMAS
1. Jei treiosios valstybs sipareigojimas kilo pagal 35 straipsn, jis gali bti panaikintas arba pakeistas tik sutikus visoms sutarties alims ir paiai treiajai valstybei, nebent yra ufiksuota, kad jos susitar kitaip.
2. Jei treioji valstyb gijo teis pagal 36 straipsn, sutarties alys negali jos panaikinti arba pakeisti, jei yra nustatyta, kad i teis negali bti panaikinta ar pakeista be treiosios valstybs sutikimo. 38 straipsnis SUTARTIES NORMOS, PAREIGOJANIOS TREISIAS VALSTYBES
KAIP TARPTAUTINS PAPROTINS TEISS NORMOS
N viena 34-37 straipsni nuostata netrukdo jokiai sutarties nuostatai tapti privaloma treiajai valstybei, jei ji pripastama paprotine tarptautins teiss norma.
IV DALIS. SUTARI PATAISOS IR J TAIKYMO PAKEITIMAS 39 straipsnis BENDRA TAISYKL DL SUTARI PATAIS Sutarties pataisos gali bti daromos jos ali tarpusavio susitarimu. ios Konvencijos II dalyje idstytos taisykls mintam ali susitarimui galioja, jei toje sutartyje nra numatyta kitaip. 40 straipsnis DAUGIAALI SUTARI PATAISOS 1. Jei sutartyje nra nurodyta kitaip, daugiaali sutari pataisos daro mos vadovaujantis tolesnmis io straipsnio dalimis. 2. Kiekvienas pasilymas padaryti daugiaals sutarties patais, galiojan i visoms jos alims, turi bti pateiktas visoms susitarianiosioms valstybms, ir kiekviena i j turi teis dalyvauti: a) priimant sprendim dl veiksm, kuri reikia imtis dl tokio pa silymo; b) derybose dl susitarimo dl daugiaals sutarties pataisos ir suda rant tok susitarim. 3. Kiekviena valstyb, turinti teis tapti sutarties alimi, taip pat turi teis tapti pakeistos sutarties alimi. 4. Susitarimas dl sutarties pataisos nepareigoja valstybs, kuri yra tos sutarties alis, taiau nra susitarimo dl sutarties pataisos alis. To kiai valstybei taikomas 30 straipsnio 4 dalies b punktas. 5. Kiekviena valstyb, sutarties alimi tampanti po to, kai sigalioja su sitarimas dl sutarties pataisos, jei tik ji nepareikia kitokio ketinimo:
106
3. SUTARI TEIS
107
a) yra laikoma pakeistos sutarties alimi; ir b) yra laikoma nepakeistos sutarties alimi santykiuose su tomis sutar ties alimis, kurios neprisim sipareigojim pagal susitarim dl su tarties pataisos. 41 straipsnis SUSITARIMAI KEISTI DAUGIAALES SUTARTIS TARP KAI KURI JOS ALI 1. Dvi ar kelios daugiaals sutarties alys gali sudaryti susitarim pa keisti t sutart tik tarpusavyje, jei: a) ta sutartis numato tokio pakeitimo galimyb; b) ta sutartis nedraudia tokio pakeitimo; ir: i) jei toks pakeitimas netrukdo kitoms alims pagal t sutart naudotis savo teismis ir vykdyti savo sipareigojimus; ii) jei toks pakeitimas nra susijs su sutarties nuostata, nukrypimas nuo kurios yra nesuderinamas su visa apimtimi taikomos sutarties objektu ir tikslu. 2. Jei io straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju sutartyje nra nu matyta kitaip, suinteresuotos sutarties alys pranea kitoms sutarties alims apie savo ketinim sudaryti tok susitarim ir apie sutarties pa keitimus, kuriuos numato toks susitarimas.
V DALIS. SUTARI NEGALIOJIMAS, NUTRAUKIMAS IR J GALIOJIMO SUSTABDYMAS 1 SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 42 straipsnis SUTARI GALIOJIMAS IR GALIOJIMO TRUKM 1. Sutarties ar valstybs sutikimo laikyti sutart pareigojania galiojimas gali bti ginijamas tik pagal i Konvencij. 2. Sutartis gali bti nutraukta, denonsuota arba viena i ali gali pasi traukti i sutarties tik pagal tos sutarties ar ios Konvencijos nuosta tas. i taisykl taikoma ir sutarties galiojimo sustabdymui. 43 straipsnis
SU SUTARTIMI NESUSIJ SIPAREIGOJIMAI PAGAL TARPTAUTIN TEIS
Sutarties negaliojimas, nutraukimas ar denonsavimas, sutarties alies pasitraukimas i sutarties, taip pat sutarties galiojimo sustabdymas pagal i
Konvencij ar pagal tos sutarties nuostatas jokiu bdu nekeiia valstybs pareigos vykdyti sutartyje tvirtintus sipareigojimus, kuriuos ji turt vykdyti pagal tarptautin teis net ir be tos sutarties. 44 straipsnis SUTARTIES NUOSTAT ATSKYRIMAS 1. Paioje sutartyje ar ios Konvencijos 56 straipsnyje nustatyta alies teis denonsuoti sutart, pasitraukti i sutarties ar sustabdyti jos ga liojim gali bti gyvendinta tik visai sutariai, nebent sutartyje yra nurodyta kitaip arba sutarties alys yra kitaip susitarusios. 2. ioje Konvencijoje tvirtinti sutarties negaliojimo, nutraukimo, galio jimo sustabdymo ir sutarties alies pasitraukimo i sutarties pagrin dai gali bti taikomi tik visai sutariai, iskyrus tolesnse io straips nio dalyse ir 60 straipsnyje nurodytus atvejus. 3. Jei mintas pagrindas susijs tik su atskiromis sutarties nuostatomis, jis gali bti taikomas tik toms nuostatoms, kai: a) mintos nuostatos gali bti taikomos atskirai nuo vis likusi su tarties nuostat; b) i sutarties yra aiku ar yra kitaip nustatyta, kad mint nuostat primimas nebuvo btinas tam, kad kita sutarties alis ar alys su tikt laikyti sutart pareigojania visa jos apimtimi; ir c) tolesnis likusios sutarties dalies taikymas nepaeist kit jos ali interes. 4. 49 ir 50 straipsniuose numatytais atvejais valstyb, turinti teis pa reikti kaltinim apgaule ar papirkimu, gali j taikyti visai sutariai arba, laikantis io straipsnio 3 dalies, tik atskiroms jos nuostatoms. 5. 51, 52 ir 53 straipsniuose numatytais atvejais sutarties nuostat atskirti neleidiama. 45 straipsnis TEISS REMTIS SUTARTIES NEGALIOJIMO , NUTRAUKIMO , JOS GALIOJIMO
SUSTABDYMO AR PASITRAUKIMO I SUTARTIES PAGRINDAIS NETEKIMAS
Valstyb netenka teiss remtis sutarties negaliojimo, nutraukimo, jos galiojimo sustabdymo ar pasitraukimo i sutarties pagrindais pagal ios Konvencijos 46-50 ar 60 ir 62 straipsnius, jei paaikjus atitinkamoms aplinkybms: a) ji aikiai pareik, jog sutinka su tuo, kad sutartis yra galiojanti ar lieka galioti arba turi bti toliau vykdoma; arba
108
3. SUTARI TEIS
109
b) i jos veiksm suprantamas jos sutikimas su tuo, kad sutartis galioja ar turi likti galioti arba turi bti toliau vykdoma.
2 SKYRIUS. SUTARI NEGALIOJIMAS 46 straipsnis VIDAUS TEISS NUOSTATOS DL GALIOJIM SUDARYTI SUTARTIS 1. Valstyb, siekdama, kad jos sutikimas laikyti sutart pareigojania b t pripaintas negaliojaniu, negali remtis tuo, kad sutikimas buvo i reiktas paeidiant jos vidaus teiss nuostat dl galiojim sudaryti sutartis, nebent tas paeidimas buvo akivaizdus ir buvo paeista itin svarbi vidaus teiss norma. 2. Paeidimas yra akivaizdus, jei jis bt objektyviai matomas kiekvie nai valstybei, kuri tokioje situacijoje vadovaujasi prasta praktika ir gera valia. 47 straipsnis TAM TIKRI GALIOJIM IREIKTI VALSTYBS SUTIKIM APRIBOJIMAI Jei atstovo galiojimai ireikti valstybs sutikim laikyti konkrei sutart pareigojania buvo kaip nors apriboti, valstyb, siekdama, kad jos atstovo ireiktas sutikimas bt pripaintas negaliojaniu, negali remtis tuo, kad atstovas nepais i apribojim, nebent kitoms derybose dalyvaujanioms alims apie tokius apribojimus buvo praneta prie tai, kai atstovas ireik tok sutikim. 48 straipsnis KLAIDA 1. Valstyb, siekdama, kad jos sutikimas laikyti sutart pareigojania b t pripaintas negaliojaniu, gali remtis klaida sutartyje, jei ta klaida susijusi su faktu ar situacija, kuriuos ta valstyb man egzistuojant sutarties sudarymo metu ir dl kuri i esms ji ir sutiko laikyti su tart pareigojania. 2. io straipsnio 1 dalis netaikoma, jei ta valstyb savo veiksmais prisi djo prie tos klaidos atsiradimo arba jei aplinkybs buvo tokios, kad valstyb turjo inoti apie galim klaid. 3. Tik su sutarties teksto formuluote susijusi klaida neturi takos sutar ties galiojimui; tokiu atveju taikomas 79 straipsnis.
49 straipsnis APGAUL Jei valstyb dl kitos derybose dalyvaujanios valstybs apgaulingo elgesio buvo tikinta sudaryti sutart, valstyb, siekdama, kad jos sutikimas laikyti sutart pareigojania bt pripaintas negaliojaniu, gali remtis apgauls faktu. 50 straipsnis VALSTYBS ATSTOVO PAPIRKIMAS Jei valstybs sutikim laikyti sutart pareigojania kita derybose dalyvaujanti valstyb igavo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkdama jos atstov, pirmoji valstyb, siekdama, kad jos sutikimas laikyti sutart pareigojania bt pripaintas negaliojaniu, gali remtis papirkimo faktu. 51 straipsnis PRIEVARTA PRIE VALSTYBS ATSTOV Valstybs sutikimas laikyti sutart pareigojania, igautas veiksmais ar grasinimais vartojant prievart prie jos atstov, neturi jokios teisins galios. 52 straipsnis PRIEVARTA PRIE VALSTYB GRASINANT JGA AR J VARTOJANT Sutartis yra negaliojanti, jei ji buvo sudaryta grasinant jga ar j vartojant, taip paeidiant Jungtini Taut Chartijoje tvirtintus tarptautins teiss principus. 53 straipsnis SUTARTYS, PRIETARAUJANIOS PRIVALOMO" POBDIO BENDROSIOS TARPTAUTINS TEISS NORMOMS (JUS COGENS)
" Sudarytojo nuomone, anglik bdvard peremptory lietuvi kalb reikia versti: imperatyvinis. r. autentik anglik io straipsnio tekst: Article 53 Treaties conflicting \vith a peremptory norm of general internationai law (jus cogens) A treaty is void if, at the time of its conclusion, it conflicts with a peremptory norm of general internationai law. For the purposes of the present Convention, a peremptory norm of general internationai law is a norm accepted and recognized by the internationai community of States as a whole as a norm from which no derogation is permitted and which can be modified only by a subsequent norm of general internationai law having the ame character."
110
3. SUTARig TEIS
111
Sutartis yra niekin, jei jos sudarymo metu ji prietarauja privalomo 12 pobdio bendrosios tarptautins teiss normoms. ioje Konvencijoje privalomo 13 pobdio bendrosios tarptautins teiss normomis yra laikomos normos, kurias tarptautin valstybi bendrija yra visa apimtimi primusi ir pripainusi kaip normas, nuo kuri draudiama nukrypti ir kurios gali bti keiiamos tik priimant kit tokio pat pobdio bendrj tarptautins teiss norm.
56 straipsnis SUTARTIES DENONSAVIMAS ARBA PASITRAUKIMAS I JOS, KAI NRA NUOSTAT DL JOS NUTRAUKIMO, DENONSAVIMO ARBA PASITRAUKIMO I
JOS
3 SKYRIUS. SUTARI NUTRAUKIMAS IR J GALIOJIMO SUSTABDYMAS 54 straipsnis SUTARTIES NUTRAUKIMAS ARBA PASITRAUKIMAS I SUTARTIES PAGAL JOS NUOSTATAS
ARBA ALIMS PRITARUS
1. Sutartis, kurioje nenustatyta jos nutraukimo tvarka ir kuri nenumato denonsavimo arba pasitraukimo i sutarties galimybs, negali bti de nonsuota ir i jos negalima pasitraukti, nebent: a) yra nustatoma, kad alys ketino leisti sutarties denonsavimo arba pasitraukimo i jos galimyb; arba b) sutarties denonsavimo arba pasitraukimo i jos teis yra aiki i tos sutarties pobdio. 2. alis apie savo ketinim denonsuoti sutart arba i jos pasitraukti pa gal io straipsnio 1 dal pranea ne vliau kaip prie 12 mnesi. 57 straipsnis SUTARTIES GALIOJIMO SUSTABDYMAS VADOVAUJANTIS JOS NUOSTATOMIS ARBA ALI
SUSITARIMU
alis gali nutraukti sutart arba i jos pasitraukti: f a)) vadovaudamasi tos sutarties nuostatoms; arba b), bet kuriuo metu vis sutarties ali pritarimu, pasitarusi su kitomis susitarianiosiomis valstybmis. 55 straipsnis DAUGIAALS SUTARTIES ALI SKAIIAUS SUMAJIMAS IKI
NEPAKANKAMO JOS SIGALIOJIMUI
Jei sutartyje nra nustatyta kitaip, daugiaal sutartis nenustoja galioti vien dl to, kad jos ali skaiius sumajo iki skaiiaus, kurio nepakakt jai sigalioti.
Pranczik bdvard impratif lietuvi kalb reikia taip pat versti: imperatyvinis. r. autentik pranczik io straipsnio tekst: Article 53 Traits en conflit avec une norme imprative du droit International gnral (jus cogens) Est nul tout trait qui, au moment de sa conclusion, est en conflit avec une norme imprative du droit intemational gnral. Aux fins de la prsente Convention, une norme imprative du droit intemational gnral est une norme accepte et reconnue par la communaut internationale des Etats dans son ensemble en tant que norme a lauelle aucune drogation n'est permise et qui ne peut tre modifie que par une nouvelle norme du droit intemational gnral ayant le mme caractere." Analogikai veriama i rus kalbos. Imperatyvini norm esm yra tai, kad kitos normos turi joms atitikti, o kolizijos atveju galioja tik imperatyvins normos. 12 r. 2 ina. 13 r. 2 ina.
Sutarties galiojimas visoms jos alims ar tam tikrai aliai gali bti sustabdytas: a) vadovaujantis tos sutarties nuostatomis; arba b) bet kuriuo metu vis sutarties ali susitarimu, pasitarus su kitomis susitarianiosiomis valstybmis. 58 straipsnis DAUGIAALS SUTARTIES GALIOJIMO SUSTABDYMAS
TIK KELI ALI SUSITARIMU
1. Dvi ar kelios daugiaals sutarties alys gali sudaryti susitarim lai kinai ir tik joms sustabdyti sutarties nuostat galiojim, jei: a) tokia sustabdymo galimyb yra numatyta toje sutartyje; arba b) ta sutartis nedraudia tokio sustabdymo ir: i) jis netrukdo kitoms alims pagal t sutart naudotis savo teismis ir vykdyti savo sipareigojimus; ii) jis nra nesuderinamas su sutarties objektu ir jos tikslu. 2. Jei io straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju sutartyje nra nu matyta kitaip, alys pranea kitoms sutarties alims apie savo ketini m sudaryti tok susitarim ir tai, kuri sutarties nuostat galiojim jos ketina sustabdyti.
112
3. SUTARI TEIS
113
59 straipsnis SUTARTIES NUTRAUKIMAS AR JOS GALIOJIMO SUSTABDYMAS DL VLESNS

SUTARTIES SUDARYMO
vendinimui ar tikslo pasiekimui, paeidimas.
1. Sutartis laikoma nutraukta, jei visos jos alys sudaro vlesn sutart dl to paties dalyko ir: a) i ios vlesns sutarties yra aiku arba yra kitaip nustatyta, jog alys norjo, kad t dalyk reguliuot vlesn sutartis, arba: b) vlesns sutarties nuostatos nesutampa su ankstesns sutarties nuo statomis ir dl to ios dvi sutartys negali bti taikomos vienu metu. 2. Ankstesns sutarties galiojimas yra laikomas tik sustabdytu, jei i v lesns sutarties yra aiku arba yra kitaip nustatyta, kad to norjo su tarties alys. 60 straipsnis SUTARTIES NUTRAUKIMAS AR GALIOJIMO SUSTABDYMAS DL
SUTARTIES PAEIDIMO
1. Vienai i ali i esms paeidus dvial sutart, kita alis gyja teis remtis iuo paeidimu kaip pagrindu nutraukti t sutart arba sustab dyti tos sutarties ar jos dalies galiojim. 2. Vienos i ali padarytas esminis daugiaals sutarties paeidimas su teikia teis: a) kitoms tos sutarties alims vieningu susitarimu sustabdyti sutarties ar jos dalies galiojim arba nutraukti sutart: i) t ali santykiuose su sutart paeidusi valstybe; arba ii) vis ali tarpusavio santykiuose; b) dl sutarties paeidimo ypa nukentjusiai aliai remtis iuo pa eidimu kaip pagrindu sustabdyti sutarties ar jos dalies galiojim savo santykiuose su sutart paeidusi alimi; c) kiekvienai sutarties aliai, iskyrus sutart paeidusi valstyb, rem tis iuo paeidimu kaip pagrindu sustabdyti sutarties ar jos dalies galiojim jai paiai, jei sutarties pobdis yra toks, kad, vienai su tarties aliai i esms paeidus jos nuostatas, i esms pakinta vi s jos ali galimybs toliau vykdyti pagal i sutart prisiimtus sipareigojimus. 3. iame straipsnyje esminiu sutarties paeidimu laikomas: a) ia Konvencija nesankcionuotas atsisakymas vykdyti sutart; arba b) sutarties normos, turinios esmin reikm sutarties objekto gy
4. Pirmesni io straipsnio dali nuostatos nekeiia jokios sutarties nuo statos, taikytinos tos sutarties paeidimo atveju. 5. io straipsnio 1-3 dalys nra taikomos humanitarinio pobdio su tartyse tvirtintoms normoms, susijusioms su mogaus apsauga, ypa toms, kurios draudia bet kokios formos represalijas prie toki su tari ginamus asmenis. 61 straipsnis PASKESNIS SUTARTIES VYKDYMO NEGALIMUMAS 1. alis gali sutarties vykdymo negalimum laikyti pagrindu j nutrauk ti ar pasitraukti i jos, jei toks negalimumas atsiranda dl sutarties vyk dymui btino objekto galutinio inykimo ar sunaikinimo. Jei negali mumas vykdyti sutart yra laikinas, alis gali remtis juo tik kaip pa grindu sustabdyti sutarties galiojim. 2. alis negali sutarties vykdymo negalimumo laikyti pagrindu j nu traukti, pasitraukti i jos ar sustabdyti jos galiojim, jei is negalimu mas atsiranda i tos alies pagal t sutart prisiimt sipareigojim pa eidimo arba kokio kito tarptautinio sipareigojimo, prisiimto tos su tarties kitos alies atvilgiu, paeidimo. 62 straipsnis ESMINIS APLINKYBI PASIKEITIMAS 1. Negalima esminio aplinkybi, egzistavusi sutarties sudarymo metu, pasikeitimo, kurio sutarties alys nenumat, laikyti pagrindu nutrauk ti sutart ar pasitraukti i jos, nebent : a) t aplinkybi buvimas turjo esmin reikm tam, kad alys su tikt laikyti sutart pareigojania; b) dl vykusi pokyi i esms pakito pagal sutart vykdytin ali sipareigojim apimtis. 2. Esminio aplinkybi pasikeitimo negalima laikyti pagrindu nutraukti sutart ar pasitraukti i jos, nebent: a) ta sutartis nustato valstybi sien; arba b) tas esminis aplinkybi pasikeitimas atsiranda i alies, kuri juo re miasi kaip pagrindu, pagal t sutart prisiimt sipareigojim pa eidimo arba kokio kito tarptautinio sipareigojimo, prisiimto tos sutarties kitos alies atvilgiu, paeidimo. 3. Jei alis, remdamasi ankstesnse io straipsnio dalyse idstytomis nuostatomis, turi teis esmin sutarties sudarymo aplinkybi pasikeiti-
114
3. SUTARI TEIS
115
m laikyti pagrindu nutraukti sutart ar pasitraukti i jos, ji taip pat gali tok pasikeitim laikyti pagrindu sustabdyti sutarties galiojim. 63 straipsnis DIPLOMATINI AR KONSULINI SANTYKI NUTRAUKIMAS Diplomatini ar konsulini santyki nutraukimas tarp sutarties ali neturi takos j sutartimi sukurtiems teisiniams santykiams, iskyrus tuos atvejus, kai konsulini ar diplomatini santyki egzistavimas yra btina sutarties taikymo slyga. 64 straipsnis NAUJOS PRIVALOMO* POBDIO BENDROSIOS TARPTAUTINS TEISS NORMOS (JUS COGENS ) ATSIRADIMAS Jei atsiranda nauja privalomo pobdio bendrosios tarptautins teiss norma, kiekviena egzistuojanti sutartis, kuri prietarauja iai normai, tampa nebegaliojania ir yra nutraukiama.
4 SKYRIUS. PROCEDRA \ 65 straipsnis SUTARTIES NEGALIOJIMO, JOS NUTRAUKIMO, GALIOJIMO SUSTABDYMO ARBA
PASITRAUKIMO I JOS ATVEJU TAIKOMA PROCEDRA
1. alis, kuri, vadovaudamasi ios Konvencijos nuostatomis, reikalauja jos sutikim laikyti sutart pareigojania pripainti negaliojaniu ar turi kok nors kit pagrind pareikalauti sutart laikyti negaliojania, j nutraukti, sustabdyti jos galiojim ar pasitraukti i sutarties, apie savo reikalavimus privalo praneti kitoms alims. Praneime turi bti nurodomos priemons, kurias siloma taikyti dl tos sutarties, ir prie astys, dl ko jas reikt taikyti. 2. Jei pasibaigus ne maiau kaip trij mnesi laikotarpiui nuo tokio pra neimo gavimo dienos, iskyrus ypatingos skubos atvejus, n viena i ali nepareikia joki prietaravim, praneim pateikusi alis ga li savo pasilytas priemones taikyti 67 straipsnyje nurodytu bdu. 3. Taiau jei kuri nors i ali pareikia prietaravim, sutarties alys ie ko bendro sprendimo Jungtini Taut Chartijos 33 straipsnyje nuro dytu bdu.
* r. sudarytojo pastab dl ios konvencijos 53 str.
4. Jokia ankstesnse io straipsnio dalyse idstyta nuostata nekeiia ali pagal galiojanius susitarimus turim teisi ir prisiimt sipareigoji m, susijusi su gin sprendimu. 5. Nepaeidiant 45 straipsnio, ta aplinkyb, kad alis anksiau nra pa dariusi io straipsnio 1 dalyje nurodyto praneimo, neatima i jos tei ss padaryti praneim atsakant kitos alies reikalavim vykdyti sutart ar kaltinim tos sutarties paeidimu. 66 straipsnis NESUTARIM SPRENDIMO TEISME, ARBITRAE IR TAIKINIMO PROCEDROS Jei pagal 65 straipsnio 3 dal per dvylika mnesi nuo prietaravimo pareikimo dienos nepavyksta priimti jokio sprendimo, taikoma i proce dra: -J_^_. a) kiekviena gino fe^3 ar 64 straipsnio^taikyrnpâr ikinrmcT>alis gaffjatu perduoti gin sprsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui, iskyrus atvejus, kai alys susitaria perduoti gin sprst arbitraui; b) kiekviena gino dl bet kurio kito ios Konvencijos V dalies straips nio taikymo ar aikinimo alis gali pradti Konvencijos priede nusta tyt procedr, pateikdama atitinkam praym Jungtini Taur Ge neraliniam Sekretoriui. \ 67 straipsnis
.^POKUMENTAI DL SUTARTIES PASKELBIMO NEGALIOJANIA, JOS NUTRAUKIMO, PASITRAUKIMO I SUTARTIES ARBA SUTARTIES GALIOJIMO SUSTABDYMO
1. 65 straipsnio 1 dalyje nurodytas praneimas turi bti pateiktas ratu. 2. Kiekvienas sutarties paskelbimo negaliojania, jos nutraukimo, pa sitraukimo i jos arba jos galiojimo sustabdymo veiksmas pagal tos sutarties nuostatas arba ios Konvencijos 65 straipsnio 2 ir 3 dali nuostatas atliekamas perduodant kitoms tos sutarties alims atitin kam dokumntrTr tokio dokumento nra pasiras valstybs vadovas, vyriausybs vadovas ar usienio reikal ministras, i j perduodanio valstybs atstovo gali bti pareikalauta pateikti ga liojimus. 68 straipsnis
65 IR 67 STRAIPSNIUOSE NURODYT PRANEIM IR DOKUMENT ATAUKIMAS
65 ar 67 straipsniuose nurodytas praneimas ar dokumentas gali bti atauktas bet kuriuo metu prie jam sigaliojant.
116
3. SUTARI TEIS
117
5 SKYRIUS. SUTARTIES NEGAL10J1M0, JOS NUTRAUKIMO IR GALIOJIMO SUSTABDYMO PASEKMS 69 straipsnis SUTARTIES NEGALIOJIMO PASEKMS 1. Sutartis, kurios negaliojimas nustatomas vadovaujantis ia Konvencija, yra niekin. Niekins sutarties nuostatos neturi jokios teisins galios. 2. Jei, nepaisant to, remiantis tokia sutartimi buvo atliekami veiksmai: a) kiekviena alis gali pareikalauti, kad bet kuri kita alis, kiek tai manoma, j dvialiuose santykiuose tvirtint toki padt, kuri b t buvusi, jei tie veiksmai nebt buv atlikti; b) prie sutarties pripainim negaliojania gera valia atlikti veiksmai netampa neteisti vien dl to, kad sutartis buvo paskelbta nega liojania. 3. 49, 50, 51 ir 52 straipsniuose numatytais atvejais io straipsnio 2 da lis nra taikoma aliai, kuri kaltinama apgaule, papirkimu ar prievar tos vartojimu. 4. Jei paskelbiamas negaliojaniu vienos i valstybi sutikimas laikyti daugiaal sutart pareigojania, tos valstybs santykiams su kitomis tos sutarties alimis taikomos aukiau idstytos taisykls. 70 straipsnis SUTARTIES NUTRAUKIMO PASEKMS 1. Jei sutartyje nra numatyta kitaip arba alys nra kitaip susitarusios, sutarties nutraukimas pagal jos nuostatas arba vadovaujantis ia Kon vencija: a) atleidia sutarties alis nuo bet koki sipareigojim toliau vykdyti su tart; b) neturi takos jokioms ali teisms, sipareigojimams ar j teisinei pa diai, sukurtoms vykdant t sutart iki jos nutraukimo. 2. Jei valstyb denonsuoja daugiaal sutart arba pasitraukia i jos, io straipsnio 1 dalis jos santykiams su kitomis tos sutarties alimis tai koma nuo tos dienos, kai sigalioja toks denonsavimas arba pasitrau kimas. 71 straipsnis SUTARTIES, KURI PAEIDIA PRIVALOMO POBDIO BENDROSIOS TARPTAUTINS TEISS NORM ,
NEGALIOJIMO PASEKMS
1. Jei sutartis pripastama niekine pagal 53 straipsn, alys:
a) kiek manoma paalina bet kokio veiksmo, atlikto vadovaujantis privalomo pobdio bendrosios tarptautins teiss norm paei dianiomis nuostatomis, pasekmes; b) tarpusavio santykius suderina su privalomo pobdio bendrosios tarptautins teiss norma. 2. Jei sutartis tampa niekine ir yra nutraukiama pagal 64 straipsn, sutarties nutraukimas: a) atleidia jos alis nuo bet koki sipareigojim toliau vykdyti sutart; b) neturi takos jokioms ali teisms, sipareigojimams ar j teisinei pad iai, sukurtoms vykdant t sutart iki jos nutraukimo; taiau ios teiss, sipareigojimai ir padtis vliau gali bti ilaikyti, tik jei tai neprietarau ja naujai privalomo pobdio bendrosios tarptautins teiss normai. 72 straipsnis SUTARTIES GALIOJIMO SUSTABDYMO PASEKMS 1. Jei sutartyje nra numatyta kitaip arba alys nra kitaip susitarusios, sutarties galiojimo sustabdymas pagal jos nuostatas arba vadovaujan tis ia Konvencija: a) atleidia sutarties alis, kurioms jos veikimas yra sustabdytas, nuo sipareigojimo vykdyti t sutart j tarpusavio santykiuose, kol su tarties galiojimas sustabdytas; b) niekaip kitaip nepakeiia ta sutartimi nustatyt sutarties ali tei sini santyki. 2. Kol sutarties galiojimas yra sustabdytas, alys sipareigoja susilaikyti nuo veiksm, kurie gali trukdyti atnaujinti sutarties galiojim.
73 straipsnis VALSTYBS TEISI PERMIMAS, VALSTYBI ATSAKOMYB IR KARO VEIKSMAI ios Konvencijos nuostatos i anksto nenusprendia su sutartimis susijusi klausim, kurie gali kilti dl valstybs teisi permimo, valstybs tarptautins atsakomybs ar tarp valstybi prasidjusi karo veiksm. 74 straipsnis DIPLOMATINIAI BEI KONSULINIAI SANTYKIAI IR SUTARI SUDARYMAS Diplomatini ar konsulini santyki nutraukimas arba j nebuvimas tarp dviej ar keli valstybi neukerta kelio sudaryti sutartis tarp i valstybi.
VI DALIS. JVAIRIOS NUOSTATOS
118
3. SUTARI TEIS
119
Sutarties sudarymas savaime nepakeiia valstybi tarpusavio diplomatini ar konsulini santyki. 75 straipsnis VALSTYBS AGRESORS ATVEJIS ios Konvencijos nuostatos nekeiia joki valstybs agresors su sutartimi susijusi sipareigojim, kurie valstybei agresorei gali atsirasti dl to, kad dl jos vykdytos agresijos jos atvilgiu buvo imtasi priemoni pagal Jungtini Taut Chartij.
VIII DALIS. DEPOZITARAS, PRANEIMAI, PATAISYMAI IR REGISTRAVIMAS 76 straipsnis SUTARI DEPOZITARAS 1. Sutarties depozitar gali paskirti derybose dalyvaujanios valstybs, nurodydamos j paioje sutartyje arba kokiu kitu bdu. Depozitaro funkcijas gali vykdyti viena ar kelios valstybs, tarptautin organiza cija ar tarptautins organizacijos vadovas. 2. Sutarties depozitaro funkcijos yra tarptautinio pobdio ir jis yra pa reigotas vykdyti jas bealikai. Ypa paymtina, kad tai, jog sutartis dar nesigaliojo tam tikr ali tarpusavio santykiams ar kad tarp vie nos i ali ir depozitaro kilo nesutarim dl to, kaip is vykdo savo funkcijas, neturi takos mintai depozitaro pareigai. 77 straipsnis DEPOZITARO FUNKCIJOS 1. Jei sutartyje nra numatyta kitaip ir jei susitarianiosios valstybs nra kitaip susitarusios, depozitaro funkcijos yra ios: a) saugoti sutarties teksto original ir visus depozitarui pateiktus ga liojamuosius ratus; b) parengti teksto originalo patvirtintas kopijas, parengti vlesnius su tarties tekstus papildomomis kalbomis, kuri reikalauja sutartis, ir perduoti iuos dokumentus sutarties alims ir valstybms, turin ioms teis tapti sutarties alimis; c) priimti sutarties paraus, priimti ir saugoti visus kitus su sutartimi susijusius dokumentus bei praneimus;
d) patikrinti, ar paraai, praneimai ir visi kiti su sutartimi susij do kumentai yra pateikti reikalaujama forma, ir prireikus atkreipti tai atitinkamos valstybs dmes; e) informuoti sutarties alis ir valstybes, turinias teis tapti sutarties alimi, apie su sutartimi susijusius veiksmus ir praneimus; f) informuoti valstybes, turinias teis tapti sutarties alimi, kad yra gauta ar deponuota tiek para arba ratifikavimo, primimo, pa tvirtinimo ar prisijungimo dokument, kiek yra reikalinga sutar iai sigalioti; g) registruoti sutart Jungtini Taut Sekretoriate; h) vykdyti kitas ios Konvencijos nuostatose nurodytas funkcijas. 2. Jei tarp valstybs ir depozitaro kyla nesutarim dl io funkcij vykdymo, depozitaras apie tai pranea sutart pasiraiusioms valstybms ir susitarianiosioms valstybms arba atitinkamais atvejais - suinteresuotos tarptautins organizacijos kompetentingam organui. 78 straipsnis PRANEIMAI Iskyrus atvejus, kai sutartis ar i Konvencija nustato kitaip, kiekvienas pagal i Konvencij valstybs daromas praneimas yra: a) jei nra depozitaro, perduodamas tiesiogiai tai valstybei, kuriai jis yra skirtas, o jei depozitaras yra, - depozitarui; b) laikomas atitinkamos valstybs padarytu tik tada, kai valstyb, kuriai jis buvo skirtas, gauna praneim, arba tik tada, kai praneim gauna depozitaras; c) jei praneimas perduodamas depozitarui, laikoma, kad valstyb, ku riai jis buvo skirtas, j gavo tik tada, kai depozitaras, vadovaudama sis 77 straipsnio 1 dalies e punktu, pranea iai valstybei apie gaut praneim. 79 straipsnis KLAID SUTARTIES TEKSTE IR PATVIRTINTOSE JOS KOPIJOSE ITAISYMAS 1. Jei jau patvirtinus sutarties teksto autentikum sutart pasiraiusios valstybs ir susitarianiosios valstybs sutinka, kad jame yra klaid, klaida, iskyrus tuos atvejus, kai alys yra numaiusios kit klaid itaisymo bd, itaisoma taip: a) tekste aptikta klaida itaisoma ir atitinkamus galiojimus turintis atstovas itaisym patvirtina savo parau;
120
3. SUTARI TEIS
121
2.
3.
4.
5. 6.
b) sudaromas dokumentas ar dokumentai, kuriuose nurodoma, kok itaisym sutarta padaryti, arba pasikeiiama tokiu dokumentu ar dokumentais; arba c) itaisytas sutarties tekstas forminamas pagal t pai procedr, kuri taikoma ir sutarties originalo tekstui. Jei sutartyje yra numatytas depozitaras, jis sutart pasiraiusioms vals tybms ir susitarianiosioms valstybms pranea apie sutarties tekste aptikt klaid ir apie pasilym j itaisyti; depozitaras nurodo atitin kam termin, iki kurio gali bti pareiktas prietaravimas pataisymui. Jei terminui pasibaigus: a) nra pareikta joki prietaravim, depozitaras itaiso tekste ap tikt klaid, savo parau patvirtina atlikt itaisym, surao sutar ties teksto itaisymo protokol ir perduoda jo kopijas tos sutarties alims bei valstybms, turinioms teis tapti tos sutarties alimis; b) yra pareiktas prietaravimas, depozitaras perduoda prietaravi m t sutart pasiraiusioms valstybms bei susitarianiosioms vals tybms. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisykls taikomos ir tais atve jais, kai sutarties teksto autentikumas yra patvirtintas dviem ar ke liomis kalbomis ir paaikja, kad variantai skirtingomis kalbomis ne sutampa, o sutart pasiraiusios valstybs bei susitarianiosios valsty bs sutaria, kad tok neatitikim reikia paalinti. Pataisytas sutarties tekstas ab initio pakeiia sutarties tekst, kuriame buvo aptiktos klaidos, iskyrus tuos atvejus, kai sutart pasiraiusios valstybs ir susitarianiosios valstybs nusprendia kitaip. Jungtini Taut Sekretoriatui praneama apie kiekvien uregistruot sutarties teksto pataisym. Jei klaida aptinkama patvirtintoje sutarties kopijoje, depozitaras surao protokol, kuriame nurodo pataisym ir perduoda protokolo kopijas su tart pasiraiusioms valstybms bei susitarianiosioms valstybms.
80 straipsnis SUTARI REGISTRAVIMAS IR SKELBIMAS 1. sigaliojusios sutartys perduodamos Jungtini Taut Sekretoriatui, kuris jas registruoja arba daro atitinkamus raus bylose, taip pat vieai jas paskelbia. 2. Skiriamas sutarties depozitaras kartu yra pareigojamas vykdyti anks tesnje io straipsnio dalyje nurodytas funkcijas.
VIII DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 81 straipsnis PASIRAYMAS i Konvencija toliau nurodyta tvarka pateikiama pasirayti visoms valstybms, Jungtini Taut narms, specializuot agentr narms, Tarptautins atomins energijos agentros narms, Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto alims, taip pat visoms kitoms valstybms, kurias Jungtini Taut Generalin Asamblja yra pakvietusi tapti ios Konvencijos alimis: iki 1969 m. lapkriio 30 d. - Austrijos Respublikos federalinje usienio reikal ministerijoje, o po to, iki 1970 m. balandio 30 d., - Jungtini Taut bstinje Niujorke. 82 straipsnis RATIFIKAVIMAS i Konvencija turi bti ratifikuota. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. 83 straipsnis PRISIJUNGIMAS Prie ios Konvencijos gali prisijungti visos valstybs, kurios priklauso kuriai nors i 81 straipsnyje nurodyt kategorij. Prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. 84 STRAIPSNIS KONVENCIJOS SIGALIOJIMAS 1. i Konvencija sigalioja trisdeimt dien, skaiiuojant nuo tos die nos, kai deponuojamas trisdeimt penktasis ios Konvencijos ratifi kavimo ar prisijungimo prie jos dokumentas. 2. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja i Konvencij ar prie jos prisi jungia po to, kai deponuojamas trisdeimt penktasis Konvencijos ra tifikavimo ar prisijungimo prie jos dokumentas, Konvencija sigalio ja trisdeimt dien, skaiiuojant nuo tos dienos, kai ta valstyb
de ponuoja savo ratifikavimo ar prisijungimo dokument. 85 straipsnis AUTENTIKI TEKSTAI ios Konvencijos originalas, kurio tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kalbomis yra autentiki, deponuojamas Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui.
122
3. SUTARI TEIS
123
TAI PATVIRTINDAMI toliau nurodyti tinkamai savo vyriausybi galioti asmenys pasira i Konvencij. Priimta tkstantis devyni imtai eiasdeimt devint met gegus dvideimt trei dien Vienoje.
PRIEDAS 1. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius i kvalifikuot teisinink su daro taikintoj sra, kur nuolat atnaujina. Tuo tikslu kiekvienai vals tybei, kuri yra Jungtini Taut nar ar ios Konvencijos alis, pasi loma pasilyti dvi taikintoj kandidatras. Taip pasilyti kandidatai raomi sra. Taikintojo, skaitant ir taikintojus, paskirtus uimti laisv viet, kadencija yra penkeri metai, ji gali bti pratsta. Pasibaigus kadencijai taikintojas ir toliau vykdo visas pagal tolesn punkt jam priskirtas funkcijas. 2. Generalinis Sekretorius, gavs praym pagal 66 straipsn, perduoda gin svarstyti taikinimo komisijai, kuri sudaroma taip: Valstyb ar valstybs, sudaranios vien gino al, paskiria: a) vien taikintoj, kuris yra tos valstybs arba vienos i t valstybi pilietis ir kuris gali bti parinktas i 1 punkte nurodyto srao ar ba parinktas ne i jo; ir b) vien taikintoj, kuris nra tos valstybs arba vienos i t valstybi pilietis ir kuris turi bti parinktas i 1 punkte nurodyto srao. Valstyb ar valstybs, sudaranios kit gino al, tokia pat tvarka taip pat paskiria du taikintojus. ie keturi gino ali parinkti taikintojai paskiriami per eiasdeimt dien nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna mint praym. ie keturi taikintojai per eiasdeimt dien nuo tos dienos, kai paskiriamas paskutinis i j, i minto srao paskiria penktj taikintoj, kuris tampa j pirmininku. Jei per anksiau nurodyt paskyrimui nustatyt termin pirmininkas ar vienas i taikintoj nra paskiriamas, j per eiasdeimt dien nuo minto termino pabaigos paskiria Generalinis Sekretorius. Generalinis Sekretorius pirminink gali paskirti i srao arba i Tarptautins teiss komisijos nari tarpo. Gino alys gali susitarti pratsti bet kur pareign skyrimui nustatyt termin. Kiekviena laisva vieta uimama tokia pat tvarka, kokia taikoma pirmajam paskyrimui.
3. Taikinimo komisija pati nusprendia dl savo darbo tvarkos. Komisi ja, gavusi gino ali sutikim, gali pakviesti bet kuri i sutarties ali odiu ar ratu pateikti jai savo nuomon. Komisijos sprendimai ir rekomendacijos priimami penki jos nari bals dauguma. 4. Komisija gali atkreipti gino ali dmes priemones, galinias pa dti draugikai isprsti gin. 5. Komisija iklauso kiekvien al, inagrinja pretenzijas bei prieta ravimus ir pateikia alims pasilymus, kad kils ginas bt draugi kai isprstas. 6. Komisija per dvylika mnesi nuo jos sukrimo parengia ataskait. i ataskaita deponuojama Generaliniam Sekretoriui ir perduodama kiekvienai gino aliai. Komisijos ataskaita su visomis joje padaryto mis ivadomis dl fakt ar teiss klausim nesukelia alims joki si pareigojim. Ji yra tik rekomendacijos, pateiktos alims apsvarstyti, siekiant joms padti taikiai isprsti gin, pobdio dokumentas. 7. Generalinis Sekretorius teikia Komisijai visokeriop jai reikaling pa galb. Komisijos darbo ilaidas padengia Jungtins Tautos.
124
3. SUTARI TEIS
3.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project
125
3.2 TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO 1997 M. RUGSJO 25 D. SPRENDIMAS GABCIKOVO-NAGYMAROS PROJECT (HUNGARY / SLOVAKIA) BYLOJE*
I vis i element Teismas daro ivad, kad ioje byloje, neirint to, jog kad ir bt nustatyta, kad 1989 metais susidar btinasis reikalingumas, susijs su 1977 m. Sutarties laikymusi, Vengrija nebt buvusi galinta remtis btinuoju reikalingumu tam, kad pateisint jos sutartini sipareigojim nevykdym, kur paskatino j sukl veiksmai ar neveikimas." (Sutarties neveikimas atgal) 99. Teismas ankiau paliet klausim dl 1969 m. Vienos konvencijos dl sutari teiss taikymo galimybs ioje byloje. Vienos konvencija tiesiogiai netaikoma 1977 m. sutariai, kadangi abi alys ratifikavo i konvencij po sutarties sudarymo. Ryium su tuo tik tos normos, kurios skelbia paprotin teis, yra taikytinos 1977 m. sutariai. Kaip Teismas jau paymjo aukiau (r. 46 punkt), tai daugiausiai lieia Vienos konvencijos 60 ir 62 straipsnius, lieianius sutarties veikimo nutraukim ar sustabdym. Paios alys iuo klausimu taip pat i esms sutaria." (Denonsavimo negalimumas. Anuliavimo galimybs) 100. 1977 m. Sutartis neturi nuostat dl jos nutraukimo. ia taip pat nra jokio poymio, kad alys ketino leisti jos denonsavimo ar ijimo i jos galimyb. Prieingai, sutartis nustato ilgalaik ir nuolatin bendr investicij bei bendros operacijos reim. Todl, kadangi alys nesusitar kitaip, Sutartis gali bti nutraukta tik tais ribotais pagrindais, kuriuos ivardijo Vienos konvencija." (Btinasis reikalingumas ir sutarties veikimas) 101. Dabar Teismas pereina prie pirmojo Vengrijos ikelto argumento, tai yra prie btinojo reikalingumo. iuo poiriu, Teismas tik paymi, kad net jei btu nustatyta, jog egzistuoja btinasis reikalingumas, jis nra sutarties nutraukimo pagrindas. Juo galima bt pasiremti tik siekiant atleisti nuo atsakomybs valstyb, nestengusi vykdyti sutarties. Net jei tai ir bt pateisinama, tai nenutraukia sutarties; sutartis gali neveikti tiek ilgai, kiek egzistuoja btinojo reikalingumo aplinkybs; faktikai ji gali bti mieganti, taiau tol, kol alys tarpusavio susitarimu nenutrauks sutarties, ji tebeegzistuoja. Kai tik btinojo reikalingumo bsena nustoja egzistuoti, atgimsta pareiga laikytis sutarties sipareigojim." (Negaljimas vykdyti sutart) 102. Vengrija taip pat rmsi principu, kad sutart vykdyti nemanoma, taip kaip jis tvirtintas Vienos konvencijos dl sutari teiss 61 straipsny-
(Btinasis reikalingumas ir tarptautins sutarties nevykdymas) 57. (...) Dar daugiau, Teismas paymi, kad Vengrija nutar sudaryti 1977 m. Sutart, tai yra sutart, kuri, kokios bebt vyravusios j sudarant politins aplinkybs, Vengrija laik veikiania ir galiojania iki tos datos, kai ji paskelb j nutraukianti 1992 gegus mnes. Kaip galima matyti i mediagos, pateiktos Teismui, labai daug mokslinio ir techninio pobdio tyrim tiek Vengrija, tiek ekoslovakija atliko anksiau. Kaip galima pre-ziumuoti, Vengrija suvok inom situacij tuo metu, kai ji prisim sipareigojimus pagal Sutart. Vengrija ginijo Teisme, kad ie tyrimai buvo neadekvats ir jog tuo metu ini lygis nebuvo toks, koks leist pilnai vertinti GabcikovoNagymaros Projekto ekologines pasekmes. Vis dlto iuo atveju net neirint to, jog 1977 m. Sutarties pagrindinis objektas buvo liuz sistemos elektros energijai gaminti statyba, o taip pat navigacijos Dunojuje pagerinimas bei apsauga nuo potvyni ir btinumo saugoti aplink alys neignoravo, k galima matyti i Sutarties 15, 19 it 20 straipsni. Dar daugiau, Teismas negali nepastebti Vengrijos pozicijos, kuri ji um po 1977 m. Sutarties sigaliojimo. 1983 metais Vengrija papra, kad darbai pagal Sutart bt sultinti dl prieasi, kurios buvo i esms ekonomins, taiau papildomai taip pat liet susirpinim aplinkosauga. 1989 metais, kai, kaip teigia pati Vengrija, mokslo ini lygis ymiai pakilo, ji papra paspartinti darbus ir tik tada, po trij mnesi nusprend juos sustabdyti, o vliau nutraukti. Teismas visgi neignoruoja, kad 1989 metais Vengrijoje vyko gils pokyiai, ir kad io pereinamojo laikotarpio metu galjo bti labiau, nei paprasta, sunku koordinuoti vairius, kartas nuo karto sivyraujanius, poirius.
* Versta i: International Court of Justice. Reports of Judgements, Advisory Opinions and Orders (toliau - ICJ Reports) 1997, p. 7. ioje knygoje pateikiam Teismo sprendim itraukoms suteikiau pavadinimus tik ios knygos tikslais. Paiame Teismo sprendime toki pavadinim nra (sudarytojo pastaba).
126
3. SUTARI TEIS
3.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project
127
je. Taiau Vengrijos pateikiamas 61 straipsnio formuluots aikinimas neatitinka nei io straipsnio termin, nei Diplomatins konferencijos, patvirtinusios Konvencij, ketinim. 61 straipsnio 1 dalis reikalauja, jog visam laikui inykt ar bt sunaikintas objektas, btinas sutarties vykdymui", kad bt galima pateisinti sutarties nutraukim tuo pagrindu, kad jos nebemanoma vykdyti. Konferencijos metu buvo siloma iplsti io straipsnio apimt, traukiant j atvejus, tokius, kai nemanoma vykdyti tam tikrus mokjimus dl rimt finansini sunkum (Official Records of the United Nations Conference on the Law of Treaties, First Session, Vienna, 26 March24 May 1968, Doc. A/CONF.39/11, Summary records of the plenary meetings and of the meetings of the Committee of the Whole, 62nd Meeting of the Committee of the Whole, pp. 361-365). Nors buvo pripainta, jog tokios situacijos gali lemti tai, kad bus paalintas vienos i ali savo sutartini sipareigojim nevykdymo neteistumas, valstybs dalyvs nebuvo pasirengusios toki situacij laikyti pagrindu nutraukti ar sustabdyti sutart, ir apsiribojo siauresne svoka." (Esminis aplinkybi pasikeitimas) 104. Vengrija taip pat teig, jog ji turjo teis remtis vyki seka, kuri apskritai sudar esmin aplinkybi pasikeitim. Dl to ji nurod giluminius politins prigimties pasikeitimus, majant Projekto ekonomin gyvybingum, paang aplinkosaugos painime ir nauj aplinkosaugos teiss norm bei reikalavim vystymsi (...). Teismas primena, kad Fisheries Jurisdiction byloje (I.C.J. Reports 1973, p. 63, para. 36), jis nurod, kad, Vienos konvencijos dl sutari teiss 62 straipsnis,... daugeliu aspekt gali bti laikomas esamos paprotins teiss, reguliuojanios sutartini santyki nutraukim dl aplinkybi pasikeitimo, kodifikavimu . Vyraujanti politin situacija buvo tikrai svarbi 1977 met Sutariai sudaryti. Taiau Teismas primena, kad Sutartis numat bendr investicij energijai gaminti program, vandens tkms kontrol ir navigacijos pagerinim Dunojuje. Teismas mano, kad, vyraujanios politins slygos nebuvo taip artimai susijusios su sutarties objektu ir tikslu, kad jos sudaryt esmin pagrind tam, kad alys duot sutariai ir, pasikeitusios, radikaliai pakeist dar tebeprivalom vykdyti sipareigojim apimt. Tas pats lieia ekonomin sistem, galiojusi 1977 metais sudarant Sutart. Beje, net jei laukiamas Projekto pelningumas 1992 metais atrodyt maesnis nei 1977-aisias, i Teismui pateikt duomen neatrodo, jog jis bt sumajs tiek, jog dl ios prieasties ali sutartiniai santykiai i esms pasikeist.
Teismas nemano, kad nauji pasikeitimai aplinkosaugos iniose bei aplinkosaugos teisje gali bti laikomi visikai nenumatytais. Dar daugiau, 15, 19 ir 20 straipsni formuluots, skirtos prisitaikyti prie pasikeitim, galino alis atsivelgti iuos pasikeitimus ir pritaikyti jas gyvendinant ias sutari nuostatas. Vengrijos nurodytos pasikeitusios aplinkybs - tiek kiekviena j atskirai, tiek ir j visuma - Teismo nuomone, neturi tokios prigimties, kad j poveikis radikaliai pakeist dar tebeprivalom vykdyti sipareigojim apimt tam, kad projektas bt ubaigtas. Esminis aplinkybi pasikeitimas turi bti nenumatytas; aplinkybs, egzistuojanios Sutarties sudarymo metu turjo sudaryti esmin pagrind alims sutikti su tuo, kad joms Sutartis bus privaloma. Negatyvi ir slygin Vienos konvencijos dl sutari teiss 62 straipsnio formuluot yra aikus to poymis, juolab, kad sutartini santyki stabilumas reikalauja, kad teisinimasis dl esmini aplinkybi pasikeitimo bt naudojamas tik iimtiniais atvejais." (Sutarties paeidimas) 106. Dl ios Vengrijos ikeltos argumentacijos dalies, pagrstos kitomis sutartimis ir bendromis tarptautins teiss normomis Teismas laikosi nuomons, kad tik esminis paios sutarties paeidimas, padarytas valstybs, ios sutarties alies, leidia kitai aliai remtis tokiu paeidimu kaip pagrindu sutariai nutraukti. Kitos sutarties norm ar bendrosios tarptautins sutarties norm paeidimas gali pateisinti tam tikras kitokias priemones, tarp j ir atsakomsias, kurias taikyt nukentjusioji Valstyb, taiau nesudaro pagrindo sutariai nutraukti pagal sutari teis." {Pacta sunt servanda) lH.Galiausiai, Vengrija teig, kad abi alys savo veiksmais atmet Sutart ir kad abiej ali atmesta dvial sutartis negali ilikti. Teismas taiau mano, jog nors ir yra nustatyta, kad tiek Vengrija, tiek ekoslovakija nesilaik savo sipareigojim pagal 1977 m. Sutart, is abipusis neteistas elgesys nei pabaig sutart, nei pateisino jos nutraukim. Teismas sukurt sutartinius santykius bei normos pacta sunt servanda vientisum sujaukiant precedent, jei padaryt ivad, kad tarp valstybi galiojanti sutartis, kuri jos alys ymiu mastu ir didelmis snaudomis ilgus metus gyvendino, galt bti atmesta vienaaliais veiksmais dl abipusio nesilaikymo pagrind. Bt, be abejo, prieingai, jei alys, tarpusavyje sutarusios, nusprst nutraukti sutart. Taiau ioje byloje, nors Vengrija pareik nutraukianti su-
128
3. SUTARI TEIS
I
Geros valios principas pareigoja alis taikyti j protingai ir taip, kad bt pasiektas jos tikslas."
tart, ekoslovakija nuolat prietaravo iam aktui ir paskelb, jog jis neturi joki teisini pasekmi." (...) (Ex injuria jus non oritur) 133. Teismas vis dlto negali neatsivelgti fakt, kad n viena Sutarties ali ilgus metus jos negyvendino visa apimtimi, ir tokiu bdu ali veiksmai ir neveikimas prisidjo prie dabar susiklosiusios faktins padties. Jis, sprsdamas klausim dl teisini reikalavim, keliam ali bsimam elgesiui, taip pat negali ignoruoti faktins padties arba i jos iplaukianio elgesio praktini galimybi ar negalimumo. Tai nereikia, jog faktai, o ioje byloje tai yra faktai, iplaukiantys i neteisto elgesio, apsprendia taikytin teis. Teismas rmsi principu ex injuria jus non oritur, kad nustatyt, kad 1977 met Sutarties sukurtas teisinis santykis yra iliks ir ioje byloje negali bti laikoma, kad j panaikino neteistas elgesys. Todl yra svarbu tai, jog faktin padtis, tokia, kokia ji susidar nuo 1989 met, gali bti vilkta isaugoto ir besipltojanio sutartinio santykio rmus tam, kad bt, kiek tai tiktina, pasiektas Sutarties objektas ir tikslas." (Pacta sunt servanda) 142. Tai, ko ioje byloje reikalauja pacta sunt servanda norma, kaip ji atspindta 1969 m. Vienos konvencijos dl sutari teiss 26 straipsnyje, yra tai, kad alys rast tarpusavyje sutart sprendim Sutarties sukurtame bendradarbiavimo kontekste. 26 straipsnis suderina du lygiareikmikus elementus. Jis numato, kad Kiekviena galiojanti sutartis yra privaloma alims ir j turi bti gera valia vykdoma". Pastarasis elementas, Teismo nuomone, slygoja, kad Sutarties tikslas ir ali ketinimai j sudarant turi vyrauti prie jos taikym paraidiui.
DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
130
4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
4.1 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki
131
4.1 1961 M. VIENOS KONVENCIJA DL DIPLOMATINI SANTYKI14
VIENOS KONVENCIJA DL DIPLOMATINI SANTYKI* Valstybs, ios Konvencijos alys: paymdamos, kad vis ali tautos nuo sen laik pripasta diplomat status; atsivelgdamos Jungtini Taut stat tikslus ir principus, susijusius su suverenia valstybi lygybe, tarptautins taikos ir saugumo palaikymu bei draugik santyki tarp valstybi stiprinimu; sitikinusios, kad tarptautins konvencijos dl diplomatini santyki, privilegij ir imunitet sudarymas skatins draugik santyki tarp valstybi pltr nepriklausomai nuo j konstitucins ir socialins sistemos skirtum; suprasdamos, kad tokios privilegijos ir imunitetai suteikiami ne atskir asmen poreikiams tenkinti, bet siekiant utikrinti, kad diplomatins atstovybs, kaip valstybms atstovaujanios institucijos, veiksmingai vykdyt savo funkcijas; patvirtindamos, kad ios Konvencijos nuostat tiesiogiai nesureguliuoti klausimai ir toliau bus sprendiami laikantis tarptautins paprotins teiss norm, susitar: 1 straipsnis ioje Konvencijoje vartojam svok reikm: a) atstovybs vadovas" yra asmuo, kur atstovaujamoji valstyb galio jo vadovauti diplomatins atstovybs darbui; b) atstovybs nariai" yra atstovybs vadovas ir atstovybs personalo nariai;
c) atstovybs personalo nariai" yra atstovybje dirbantys diplomatinio personalo, administracinio ir techninio personalo bei aptarnaujanio jo personalo nariai; d) diplomatinio personalo nariai" yra atstovybs personalo nariai, turin tys diplomatin rang; e) diplomatas" 15 yra atstovybs vadovas arba atstovybs diplomatinio personalo narys; f) administracinio ir techninio personalo nariai" yra atstovybs perso nalo nariai, dirbantys administracin ir technin darb atstovybje; g) aptarnaujaniojo personalo nariai" yra atstovybs personalo nariai, aptarnaujantys diplomatin atstovyb; h) privatus nam darbininkas" yra asmuo, dirbantis atstovybs nario namuose ir nesantis atstovaujamosios valstybs tarnyboje; i) atstovybs patalpos" yra atstovybs tikslams naudojami pastatai arba j dalys, skaitant atstovybs vadovo rezidencij, ir jiems priklausantys ems sklypai nepriklausomai nuo to, kieno tai yra nuosavyb. 2 straipsnis Diplomatiniai santykiai tarp valstybi umezgami ir nuolatins diplomatins atstovybs steigiamos abipusiu sutikimu. 3 straipsnis 1. Diplomatins atstovybs funkcijos inter alia yra ios: a) atstovavimas atstovaujamajai valstybei priimanioj oje valstybje; b) atstovaujamosios valstybs ir jos piliei interes gynimas priimaniojoje valstybje laikantis tarptautins teiss normj c) derybos su priimaniosios valstybs vyriausybe; d) informacijos apie slygas bei vykius priimaniojoje valstybje rin kimas teistomis priemonmis ir ios informacijos perdavimas at stovaujamosios valstybs vyriausybei; e) draugik santyki tarp atstovaujamosios ir priimaniosios valsty bi skatinimas bei j ekonomini, kultrini ir mokslini ryi pl tojimas. 2. Jokia ios Konvencijos nuostata negali bti aikinama kaip trukdanti diplomatinms atstovybms vykdyti konsulines funkcijas.
14
Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1992 met vasario 14 dien. *
Valstybs inios, 1999-10-06, Nr. 83, publ. Nr. 2455.
15 1961 m. Vienos konvencijoje dl diplomatini santyki ia ir kituose jos straipsniuose vartojamas ne terminas diplomatas", o diplomatinis agentas" (ang. - diplomatic agent, pranc. - agent diplomatiue). Analogikai - rus kalba (sudarytojo pastaba).
132
133
4 straipsnis 1. Atstovaujamoji valstyb turi sitikinti, jog yra gautas priimaniosios valstybs sutikimas (agremanas) tam asmeniui, kur ji numato akre dituoti atstovybs toje valstybje vadovu. 2. Priimanioji valstyb neprivalo nurodyti atstovaujamajai valstybei at sisakymo iduoti agreman prieasi. 5 straipsnis 1. Atsivelgdama susiklosiusias aplinkybes, atstovaujamoji valstyb, tinkamai praneusi atitinkamoms priimaniosioms valstybms, gali ak redituoti atstovybs vadov arba paskirti bet kur diplomatinio perso nalo nar daugiau nei vien valstyb, jeigu n viena i j tam tie siogiai neprietarauja. 2. Jeigu atstovaujamoji valstyb akredituoja atstovybs vadov vienoje arba keliose kitose valstybse, ji gali steigti diplomatines atstovybes, kurioms vadovaut laikinieji reikal patiktiniai, kiekvienoje valsty bje, kur nra atstovybs vadovo bstins. 3. Atstovybs vadovas arba bet kuris atstovybs diplomatinio personalo narys gali atstovauti atstovaujamajai valstybei bet kurioje tarptautin je organizacijoje. 6 straipsnis Dvi ar daugiau valstybi gali akredituoti t pat asmen atstovybs vadovu kitoje valstybje, jei pastaroji priimanioji valstyb tam neprietarauja. 7 straipsnis Atsivelgdama iimtis, numatytas 5, 8, 9 ir 11 straipsniuose, atstovaujamoji valstyb gali laisvai skirti atstovybs personalo narius. Skiriant karo, jr arba aviacijos ata, priimanioji valstyb gali pareikalauti, kad bt gautas jos sutikimas paskirti i anksto vardytus asmenis. 8 straipsnis 1. Atstovybs diplomatinio personalo nariai paprastai turt bti atsto vaujamosios valstybs pilieiai. 2. Atstovybs diplomatinio personalo nariais negali bti skiriami priiman iosios valstybs pilieiai be pastarosios sutikimo, kuris gali bti at auktas bet kuriuo metu.
3. Priimanioji valstyb gali pasilikti teis taikyti tokias pat nuostatas treiosios valstybs pilieiams, kurie nra tuo paiu metu ir atstovaujamosios valstybs pilieiai. 9 straipsnis 1. Priimanioji valstyb, neprivaldama motyvuoti savo sprendimo, gali bet kuriuo metu praneti atstovaujamajai valstybei, kad atstovybs va dovas arba bet kuris atstovybs diplomatinio personalo narys yra ne pageidaujamas (persona non grata) arba kad bet kuris kitas atstovy bs personalo narys yra nepriimtinas. Tokiu atveju atstovaujamoji vals tyb privalo atitinkamai ataukti tok asmen arba atleisti j i parei g atstovybje. Asmuo gali bti paskelbtas persona non grata arba ne priimtinu iki jam atvykstant priimaniosios valstybs teritorij. 2. Jeigu atstovaujamoji valstyb atsisako vykdyti arba per pakankam lai ko tarp nevykdo savo sipareigojim, numatyt io straipsnio 1 da lyje, priimanioji valstyb gali atsisakyti pripainti tok asmen atsto vybs nariu. 10 straipsnis 1. Priimaniosios valstybs Usienio reikal ministerijai arba kitai ministerijai, dl kurios buvo susitarta, praneama apie: a) atstovybs nari paskyrim, j atvykim ir galutin ivykim arba j funkcij atstovybje pasibaigim; b) atstovybs nario eimai priklausanio asmens atvykim arba galu tin ivykim, ir atitinkamais atvejais apie tai, kad tas arba kitas asmuo tapo arba nustojo buvs atstovybs nario eimos nariu; c) privai nam darbinink, dirbani asmenims, pamintiems ios dalies a punkte, atvykim arba galutin ivykim bei tam tikrais atvejais apie i darbo santyki pasibaigim; d) priimaniosios valstybs gyventoj primim bei atleidim i dar bo atstovybje ar darb privaiais nam darbininkais, suteikiant teis privilegijas ir imunitetus. 2. Esant galimybei, apie atvykim arba galutin ivykim praneama i anksto. 11 straipsnis 1. Jei nra vienareikmio susitarimo dl atstovybs personalo dydio, priimanioji valstyb gali pasilyti, kad atstovybs personalo dydis ne-
134
4.] 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki
135
viryt toki rib, kokias ji laiko pagrstomis ir prastomis, atsivelgiant priimaniojoje valstybje susiklosiusias aplinkybes ir slygas bei konkreios atstovybs poreikius. 2. Priimanioji valstyb, laikydamasi toki pat nuostat ir nediskriminuodama n vienos valstybs, taip pat gali atsisakyti priimti tam tikros kategorijos pareignus. 12 straipsnis Atstovaujamoji valstyb negali be iankstinio vienareikmiko priimaniosios valstybs sutikimo steigti staigas, sudaranias diplomatins atstovybs dal, kitose vietovse nei pati atstovyb yra steigta. 13 straipsnis 1. Vadovaujantis priimaniojoje valstybje vyraujania praktika, kuri turi bti taikoma vienodai, atstovybs vadovas laikomas pradjusiu vyk dyti savo funkcijas priimaniojoje valstybje nuo galiojamj rat teikimo momento arba nuo praneimo apie jo atvykim ir galioja mj rat teist nuora teikimo momento Usienio reikal minis terijai arba kitai ministerijai, dl kurios buvo susitarta. 2. galiojamj rat arba j teist nuora teikimo eilikumas nusta tomas pagal atstovybs vadovo atvykimo dat ir laik. 14 straipsnis 1. Atstovybi vadovai skirstomi tris klases: a) ambasadoriai ir nuncijai, akredituoti prie valstybs vadov, bei kiti atstovybs vadovai, turintys lygiavert rang; b) pasiuntiniai, ministrai ir internuncijai, akredituoti prie valstybs va dov; c) reikal patiktiniai, akredituoti prie usienio reikal ministr. 2. Negali bti daroma skirtum tarp atstovybi vadov, iskyrus vyres nybs ir etiketo klausimus, priklausomai nuo to, kokiai klasei jie pri klauso. 15 straipsnis Bsim atstovybi vadov klas nustatoma valstybi susitarimu. 16 straipsnis 1. Vienos klass atstovybi vadov vyresnyb nustatoma pagal laik, kai jie pradjo vykdyti savo funkcijas pagal 13 straipsn.
2. Atstovybs vadovo galiojamj rat pakeitimai, nekeiiantys jo kla ss, nedaro takos jo vyresnybei. 3. is straipsnis neukerta kelio buvimo valstybje priimtai praktikai ventojo Sosto atstovo vyresnybs atvilgiu. 17 straipsnis Atstovybs diplomatinio personalo nari vyresnybs sek atstovybs vadovas pranea Usienio reikal ministerijai arba kitai ministerijai, dl kurios buvo susitarta. 18 straipsnis Tvarka, kurios kiekviena valstyb laikosi priimdama atstovybi vadovus, turi bti vienoda kiekvienai j klasei. 19 straipsnis 1. Jeigu atstovybs vadovo vieta yra laisva arba atstovybs vadovas ne gali vykdyti savo funkcij, tai atstovybs vadovo funkcijas laikinai atlieka laikinasis reikal patiktinis. Laikinojo reikal patiktinio pa vard pranea atstovybs vadovas arba, jeigu jis to padaryti negali, atstovaujamosios valstybs Usienio reikal ministerija priimaniosios valstybs Usienio reikal ministerijai arba kitai ministerijai, dl ku rios buvo susitarta. 2. Kai priimaniojoje valstybje nra n vieno atstovybs diplomatinio personalo nario, atstovaujamoji valstyb, priimaniajai valstybei su tinkant, gali skirti atsaking asmen einamiesiems atstovybs administ raciniams reikalams tvarkyti i administracinio ir techninio personalo nari. 20 straipsnis Atstovyb ir jos vadovas turi teis kelti atstovaujamosios valstybs vliav ir kabinti jos herb ant atstovybs patalp, skaitant atstovybs vadovo rezidencij, bei ant pastarojo transporto priemoni. 21 straipsnis 1. Buvimo valstyb arba suteikia atstovaujamajai valstybei pagalb si gyjant, vadovaudamasi jos statymais, iai atstovybei btinas patalpas savo teritorijoje, arba padeda apsirpinti jomis kitu bdu. 2. Jei reikia, ji taip pat padeda atstovybms aprpinti tinkamu gyvena muoju plotu atstovybs narius.
136
137
22 straipsnis 1. Atstovybs patalpos nelieiamos. Priimaniosios valstybs valdios at stovai negali jas eiti negav atstovybs vadovo sutikimo. 2. Priimanioji valstyb privalo imtis vis reikiam veiksm atstovybs patalpoms apsaugoti nuo bet kokio siverimo ar alos padarymo ir ukirsti keli bet kokiam atstovybs rimties sutrikdymui ar orumo pa eminimui. 3. Atstovybs patalpos, j baldai ir kitas turtas, taip pat transporto prie mons turi imunitet nuo kratos, rekvizicijos, areto ir vykdomj veiksm. 23 straipsnis 1. Atstovaujamoji valstyb ir atstovybs vadovas atleidiami nuo vis valstybini, regionini ir municipalini mokesi bei rinkliav u nu osavas ar nuomojamas atstovybs patalpas, iskyrus mokesius u su teiktas konkreias paslaugas. 2. Atleidimas nuo mokesi, numatytas iame straipsnyje, netaikomas mokesiams ir rinkliavoms, kuriais pagal priimaniosios valstybs teis apmokestinami asmenys, esantys sutartiniuose santykiuose su atsto vaujamja valstybe ar atstovybs vadovu. 24 straipsnis Atstovybs archyvai ir dokumentai nelieiami bet kuriuo metu, kur jie bebt. 25 straipsnis Priimanioji valstyb sudaro atstovybei visas slygas vykdyti savo funkcijas. 26 straipsnis Priimanioji valstyb utikrina vis atstovybs nari judjimo ir kelioni laisv savo teritorijoje, jei jos statymai ir kiti teiss aktai dl zon, kuri lankymas draudiamas ar ribojamas valstybs saugumo sumetimais, nenumato kitaip. 27 straipsnis ' 1. Priimanioji valstyb leidia ir saugo atstovybs laisv susiinojim visais oficialiais klausimais. Susisiekdama su atstovaujamosios vals-
2.
3. 4.
5.
6.
7.
tybs vyriausybe bei kitomis jos atstovybmis ir konsulatais, kur jie bebt, atstovyb gali naudotis visomis tinkamomis priemonmis, skaitant diplomatinius kurjerius ir koduotus arba ifruotus praneimus. Taiau rengti ir eksploatuoti bevielius sistuvus atstovyb gali tik priimaniajai valstybei sutinkant. Oficiali atstovybs korespondencija nelieiama. Oficiali koresponden cija suprantama kaip visa korespondencija, susijusi su atstovybe ir jos funkcijomis. Diplomatinis patas negali bti atidarytas ar sulaikytas. Visi diplomatinio pato maiai turi turti aikius iorinius atpainimo enklus; juose gali bti gabenami tik oficials dokumentai bei daik tai, skirti oficialiam naudojimui. Diplomatiniam kurjeriui, kuriam iduodamas oficialus dokumentas, nu rodantis jo status ir diplomatinio pato mai kiek, vykdaniam sa vo pareigas, suteikiama priimaniosios valstybs apsauga. Jis naudo jasi asmens nelieiamybe ir negali bti sulaikytas ar laikomas suim tas jokia forma. Atstovaujamoji valstyb arba atstovyb gali paskirti diplomatinius kur jerius vienkartinms uduotims atlikti (ad hoc diplomatinius kurjerius). Tokiais atvejais taip pat taikomos io straipsnio 5 dalies nuostatos, taiau ioje dalyje nurodyti imunitetai nebeteikiami, kai kurjeris pri stato gavjui jam patikt diplomatin pat. Diplomatinis patas gali bti patiktas i anksto numatyt oro uost skrendanio civilinio orlaivio vadui. Jam iduodamas oficialus doku mentas, kuriame nurodomas diplomatin pat sudarani mai kie kis, taiau jis nra pripastamas diplomatiniu kurjeriu. Vienas i at stovybs nari gali bti pasistas tiesiogiai ir nekliudomas perimti di plomatin pat i orlaivio vado.
28 straipsnis U vykdant jos oficialias funkcijas renkamus mokesius ir rinkliavas atstovyb yra atleidiama nuo vis fiskalini prievoli priimaniajai valstybei. 29 straipsnis Diplomato asmuo nelieiamas. Jis negali bti sulaikytas ar laikomas suimtas jokia forma. Priimanioji valstyb turi reikti jam tinkam pagarb ir imtis vis reikiam priemoni, kad bt ivengta bet kokio pasiksinimo jo asmen, asmens laisv ir orum.
138
139
30 straipsnis 1. Privati diplomato rezidencija naudojasi tokia pat nelieiamybe ir ap sauga kaip ir atstovybs patalpos. 2. Jo dokumentai, korespondencija ir jo nuosavyb, atsivelgiant 31 straipsnio 3 dalyje numatytas iimtis, taip pat nelieiami. 31 straipsnis 1. Diplomatas naudojasi imunitetu nuo priimaniosios valstybs baudia mosios jurisdikcijos. Jis taip pat naudojasi imunitetu nuo civilins ir administracins jurisdikcijos, iskyrus bylas dl: a) privataus nekilnojamojo turto, esanio priimaniosios valstybs te ritorijoje, jeigu is nra valdomas atstovaujamosios valstybs var du siekiant atstovybs tiksl; b) paveldjimo, kai diplomatas veikia kaip privatus asmuo, o ne at stovaujamosios valstybs vardu, ir yra testamento vykdytojas, pa veldimo turto globjas, pdinis ar paveldtojas; c) bet kokios profesins ar komercins diplomato veiklos, neeinan ios jo tarnybines pareigas. 2. Diplomatas neprivalo duoti parodym kaip liudytojas. 3. Diplomatui negali bti taikomos jokios vykdomosios priemons, i skyrus atvejus, numatytus io straipsnio 1 dalies a), b) ir c) punktuo se, ir tik jei tokios priemons gali bti taikomos nepaeidiant jo as mens ir jo rezidencijos nelieiamybs. 4. Diplomato imunitetas nuo priimaniosios valstybs jurisdikcijos ne atleidia jo nuo atstovaujamosios valstybs jurisdikcijos. 32 straipsnis 1. Atstovaujamoji valstyb gali atsisakyti jos diplomat ir asmen, kurie naudojasi imunitetu pagal 37 straipsn, imuniteto nuo jurisdik cijos. 2. Atsisakymas visada turi bti aikiai ireiktas. 3. Diplomat ar asmen, kurie naudojasi imunitetu pagal 37 straipsn, iniciatyva ikelta byla atima teis remtis imunitetu nuo jurisdikcijos kaip gynybos argumentu nuo prieiekinio, tiesiogiai susijusio su j pareiktu iekiniu. 4. Imuniteto nuo jurisdikcijos atsisakymas civiliniame arba administra ciniame procese nereikia, kad atsisakyta imuniteto nuo sprendimo vykdymo, kurio gali bti atsisakyta atskirai.
33 straipsnis 1. Jei tai neprietarauja io straipsnio 3 dalies nuostatoms, diplomatas yra atleidiamas nuo priimaniojoje valstybje galiojani socialinio aprpinimo prievoli, kiek tai susij su jo tarnyba atstovaujamajai vals tybei. 2. Atleidimas, numatytas io straipsnio 1 dalyje, taip pat taikomas na m darbininkams, dirbantiems tik diplomatui, jeigu: a) jie nra priimaniosios valstybs pilieiai arba nuolatiniai gyven tojai; ir b) jiems taikomos atstovaujamosios arba treiosios valstybs sociali ns apsaugos nuostatos. 3. Diplomatas, darbins asmenis, kuriems nra taikomas io straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimas, turi vykdyti priimaniosios valstybs darbdaviams taikomas socialinio aprpinimo prievoles. 4. Atleidimas nuo prievoli, numatytas io straipsnio 1 ir 2 dalyse, ne ukerta kelio savanorikai dalyvauti priimaniosios valstybs sociali nio aprpinimo sistemoje, jei toks dalyvavimas yra leidiamas. 5. io straipsnio nuostatos nekeiia anksiau sudaryt dviali ar dau giaali susitarim dl socialinio aprpinimo ir neukerta kelio toki susitarim sudarymui ateityje. 34 straipsnis Diplomatas atleidiamas nuo vis asmen ir nekilnojamojo turto, valstybini, regionini ar municipalini mokesi ir rinkliav, iskyrus: a) netiesioginius mokesius, paprastai skaiiuotus preki ir paslaug kain; b) nekilnojamojo turto mokesius ir rinkliavas u asmenin turt, esant
c) d)
e) f)
priimaniosios valstybs teritorijoje, jeigu is nra valdomas atstovau jamosios valstybs vardu siekiant atstovybs tiksl; paveldimo turto ir paveldjimo mokesius priimaniajai valstybei, jei 39 straipsnio 4 dalies nuostatos nenumato kitaip; pajam mokesius u asmens pajamas, gaunamas i altinio priiman iojoje valstybje, bei mokesius u kapital, investuot verslo mo nes priimaniojoje valstybje; mokesius u suteiktas konkreias paslaugas; ymin, registravimo ir analogikus mokesius, hipotekos mokesius bei atlyginim u atliekamus notarinius veiksmus nekilnojamojo tur to atvilgiu, jei 23 straipsnio nuostatos nenumato kitaip.
140
141
35 straipsnis Priimanioji valstyb atleidia diplomatus nuo vis darbo ir kit viej prievoli, nepriklausomai nuo j pobdio, bei karini prievoli, toki kaip rekvizicija, kontribucija ar kariuomens postovis. 36 straipsnis 1. Priimanioji valstyb, vadovaudamasi savo statymais ir kitais teiss aktais, leidia veti ir atleidia nuo vis muito mokesi ir susijusi rinkliav, iskyrus atlyginim u sandliavim, perveim ir panaias paslaugas: a) prekes, skirtas oficialiam naudojimui atstovybje; b) prekes, skirtas diplomato arba kartu gyvenani jo eimos nari asmeniniam naudojimui, skaitant daiktus, skirtus jo sikrimui. 2. Asmeninis diplomato bagaas atleidiamas nuo apiros, nebent yra pagrindo manyti, kad veami daiktai, kuriems netaikomos io straips nio 1 dalyje pamintos iimtys, arba daiktai, kuriuos veti arba i veti draudia priimaniosios valstybs teiss normos arba j vei m ir iveim reguliuoja karantino taisykls. Tokia apira gali bti atliekama tik diplomatui arba jo galiotam atstovui dalyvaujant. 37 straipsnis 1. Diplomato eimos nariai, gyvenantys kartu su juo, jeigu jie nra pri imaniosios valstybs pilieiai, naudojasi 29-36 straipsniuose numa tytomis privilegijomis ir imunitetais. 2. Atstovybs administracinio ir techninio personalo nariai ir kartu gy venantys j eim nariai, jeigu jie nra priimaniosios valstybs pi lieiai arba nuolatiniai gyventojai, naudojasi 29-35 straipsniuose nu matytomis privilegijomis ir imunitetais, su slyga, kad imunitetas nuo civilins ir administracins priimaniosios valstybs jurisdikcijos, nu matytas 31 straipsnio 1 dalyje, netaikomas veiksmams, kuriuos jie at liko neidami tuo metu savo tarnybini pareig. Jie taip pat naudojasi 36 straipsnio 1 dalyje nurodytomis privilegijomis, susijusiomis su pir minio sikrimo daiktais. 3. Atstovybs aptarnaujaniojo personalo nariai, jeigu jie nra priiman iosios valstybs pilieiai arba nuolatiniai gyventojai, naudojasi imu nitetu u veiksmus, kuriuos atliko eidami savo tarnybines pareigas, taip pat atleidiami nuo mokesi ir rinkliav u tarnybines pajamas
bei naudojasi atleidimu, numatytu 33 straipsnyje.
4. Atstovybs nari nam darbininkai, jeigu jie nra priimaniosios valstybs pilieiai arba nuolatiniai gyventojai, atleidiami nuo mokesi ir rinkliav u darbines pajamas. Kitomis privilegijomis ir imunitetais jie gali naudotis tik tiek, kiek leidia priimanioji valstyb. Taiau iems asmenims priimanioji valstyb turi vykdyti savo jurisdikcij taip, kad be prieasties netrukdyt vykdyti atstovybs funkcijas. 38 straipsnis 1. Be papildom privilegij ir imunitet, kuriuos gali suteikti priiman ioji valstyb, diplomatas, kuris yra priimaniosios valstybs pilietis arba nuolatinis gyventojas, naudojasi tik imunitetu nuo jurisdikcijos ir nelieiamybe u veiksmus, atliktus vykdant savo funkcijas. 2. Kiti atstovybs personalo nariai ir nam darbininkai, kurie yra pri imaniosios valstybs pilieiai arba nuolatiniai gyventojai, naudojasi privilegijomis ir imunitetais tiek, kiek leidia priimanioji valstyb. Taiau iems asmenims priimanioji valstyb turi vykdyti savo juris dikcij taip, kad be prieasties netrukdyt vykdyti atstovybs funkci jas. 39 straipsnis 1. Kiekvienas asmuo, turintis teis privilegijas ir imunitetus, naudojasi jais nuo to momento, kai atvyksta priimaniosios valstybs teritori j, vykdamas atstovyb, kuri yra paskirtas, arba, jeigu jis jau yra toje teritorijoje, nuo praneimo apie jo paskyrim usienio reikal mi nisterijai arba kitai ministerijai, dl kurios buvo susitarta. 2. Pasibaigus asmens, kuris naudojasi privilegijomis ir imunitetais, funk cijoms, ios privilegijos ir imunitetai paprastai nebeteikiami nuo to mo mento, kai jis ivyksta i alies arba kai pasibaigia tam reikalingas laiko tarpas, taiau iki tol jie toliau teikiami net ir kilus ginkluotam konfliktui. Imunitetas taip pat toliau teikiamas u asmens veiksmus, kuriuos jis atliko eidamas savo pareigas atstovybje. 3. Atstovybs nario mirties atveju jo eimos nariai naudojasi suteikto mis privilegijomis ir imunitetais, iki pasibaigia ivykimui i alies rei kalingas laiko tarpas. 4. Mirus atstovybs nariui, kuris nebuvo priimaniosios valstybs pilie tis ar nuolatinis gyventojas, arba kartu gyvenusiam jo eimos nariui, priimanioji valstyb leidia iveti mirusiojo kilnojamj turt, isky rus ioje alyje gyt turt, kurio iveimas buvo draudiamas jo mir-
142
143
ties momentu. Paveldjimo mokesiai neimami u kilnojamj turt, kuris buvo priimaniojoje valstybje dl to, kad joje buvo mirusysis kaip atstovybs narys arba atstovybs nario eimos narys. 40 straipsnis 1. Jei diplomatas kerta treiosios valstybs teritorij, turdamas, jei rei kia, ios valstybs viz, arba yra joje pakeliui atstovyb, kuri yra paskirtas arba grta tsti savo funkcij, bei grta savo al, i tre ioji valstyb suteikia jam nelieiamyb ir kitus imunitetus, reikalin gus jo tranzitui ar grimui utikrinti. Ta pati nuostata galioja bet ku riam privilegijomis ir imunitetais besinaudojaniam diplomato eimos nariui, kuris lydi diplomat, atskirai keliauja pas j ar grta savo al. 2. Esant aplinkybms, panaioms numatytas io straipsnio 1 dalyje, tre iosios valstybs neturi kliudyti kirsti j teritorij atstovybs administ racinio ir techninio arba aptarnaujaniojo personalo nariams bei j ei m nariams. 3. Oficialiai korespondencijai ir kitiems oficialiems praneimams, skai tant koduotus arba ifruotus praneimus, siuniamiems per j terito rij, treiosios valstybs suteikia t pai laisv ir apsaug, kuri su teikia priimanioji valstyb. 4. Treij valstybi sipareigojimai, numatyti io straipsnio 1, 2 ir 3 da lyse, taikomi ir asmenims, nurodytiems iose dalyse, bei oficialiems praneimams ir diplomatiniam patui, kuri buvimas treiosios vals tybs teritorijoje yra nulemtas nenugalimos jgos (force mjeure ap linkybmis). 41 straipsnis 1. Neapribojant j privilegij ir imunitet visi asmenys, kurie naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, privalo gerbti priimaniosios valstybs statymus ir kitus teiss aktus. Jie taip pat privalo nesikiti ios valstybs vidaus reikalus. 2. Visi oficials reikalai su priimanija valstybe, patikti atstovaujamo sios valstybs atstovybei, tvarkomi su priimaniosios valstybs Usie nio reikal ministerija ar per i ministerij, arba su kita ministerija, dl kurios buvo susitarta, arba per t kit ministerij. 3. Atstovybs patalpos negali bti naudojamos tikslams, nesuderina miems su atstovybs funkcijomis, numatytomis ioje Konvencijoje, ki-
tose bendrosios tarptautins teiss normose arba bet kokiuose galiojaniuose specialiuose susitarimuose tarp atstovaujamosios ir buvimo valstybi. 42 straipsnis Diplomatas negali siekdamas asmenins naudos usiimti priimaniojoje valstybje privaia profesine arba komercine veikla. 43 straipsnis Diplomato funkcijos pasibaigia inter alia: a) atstovaujamai ai valstybei praneus priimaniajai valstybei apie diplo mato funkcij pasibaigim; b) priimaniajai valstybei praneus atstovaujamajai valstybei apie jos at sisakym pripainti diplomat atstovybs nariu remiantis 9 straipsnio 2 dalimi. 44 straipsnis Net kilus ginkluotam konfliktui, priimanioji valstyb privalo padti asmenims, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais ir nra priimaniosios valstybs pilieiai, bei j eim nariams nepriklausomai nuo pastarj pilietybs kuo skubiau ivykti i alies. Skyrium imant, ji privalo, jei reikia, suteikti transporto priemones mintiems asmenims ivykti ir j turtui iveti. 45 straipsnis Jei diplomatiniai santykiai tarp dviej valstybi yra nutraukiami arba atstovybs nariai yra laikinai ar visam laikui ataukiami: a) priimanioji valstyb privalo gerbti bei saugoti atstovybs patalpas kartu su joje esaniu turtu ir archyvais net ir kilus ginkluotam konfliktui; b) atstovaujamoji valstyb gali savo atstovybs patalpas kartu su joje esaniu turtu ir archyvais patikti globoti treiajai valstybei, dl ku rios sutinka priimanioji valstyb; c) atstovaujamoji valstyb gali patikti savo ir savo piliei interes ap
saug treiajai valstybei, dl kurios sutinka priimanioji valstyb. 46 straipsnis Atstovaujamoji valstyb, priimaniajai valstybei i anksto sutikus ir papraius treiajai valstybei, neatstovaujamai priimaniojoje valstybje, gali laikinai rpintis tos treiosios valstybs ir jos piliei interes apsauga.
144
145
47 straipsnis 1. ios Konvencijos nuostatas priimanioji valstyb turi taikyti nedisk riminuodama n vienos valstybs. 2. Diskriminacija nelaikoma: a) jeigu priimanioji valstyb riboja koki nors ios Konvencijos nuo stat taikym atsivelgdama i nuostat taikymo apribojimus jos atstovybms atstovaujamojoje valstybje; b) jeigu laikydamosi paproi arba susitarimo, valstybs teikia viena kitai palankesn reim nei tas, kurio reikalauja ios Konvencijos nuostatos. 48 straipsnis i Konvencij gali pasirayti visos valstybs, Jungtini Taut organizacijos arba jos specializuotj agentr nars, Tarptautinio Teismo Statuto nars, taip pat bet kurios kitos valstybs, kurias Jungtini Taut Generalin asamblja yra pakvietusi tapti Konvencijos alimis: iki 1961 m. spalio 31 d. - Austrijos federalinje usienio reikal ministerijoje, ir vliau, iki 1962 m. kovo 31 d. - Jungtini Taut centrinje bstinje Niujorke. 49 straipsnis i Konvencija turi bti ratifikuojama. Ratifikaciniai ratai deponuojami Jungtini Taut Generaliniam sekretoriui. 50 straipsnis Prie ios Konvencijos gali prisijungti bet kuri valstyb, priskiriama vienai i keturi kategorij, ivardyt 48 straipsnyje. Prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtini Taut Generaliniam sekretoriui. 51 straipsnis 1. i Konvencija sigalioja trisdeimt dien, skaiiuojant nuo tos die nos, kai dvideimt antrieji ratifikaciniai ratai arba prisijungimo prie ios Konvencijos dokumentai buvo deponuoti Jungtini Taut Gene raliniam sekretoriui. 2. Deponavus dvideimt antruosius ratifikacinius ratus arba prisijungi mo prie ios Konvencijos dokumentus, Konvencija kiekvienai vliau j ratifikuojaniai ar prisijungianiai valstybei sigalioja trisdeimt dien nuo jos ratifikacini rat ar prisijungimo dokument depona vimo.
52 straipsnis Jungtini Taut Generalinis sekretorius pranea visoms valstybms, priskiriamoms vienai i keturi kategorij, ivardyt 48 straipsnyje, apie: a) ios Konvencijos pasiraym ir ratifikacini rat arba prisijungimo prie jos dokument deponavim pagal 48, 49 ir 50 straipsnius; b) ios Konvencijos sigaliojimo dat pagal 51 straipsn. 53 straipsnis ios Konvencijos originalus egzempliorius, kurio tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kalbomis turi vienod teisin gali, yra deponuojamas Jungtini Taut Generaliniam sekretoriui, kuris perduoda patvirtintus jos nuoraus visoms valstybms, priskiriamoms vienai i keturi kategorij, ivardyt 48 straipsnyje. TAI PATVIRTINDAMI, emiau nurodyti tinkamai savo vyriausybi galioti asmenys pasira i Konvencij. PRIIMTA Vienoje tkstantis devyni imtai eiasdeimt pirmj met balandio atuoniolikt dien.
146
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki
147
4.2 1963 M. VIENOS KONVENCIJA DL KONSULINI SANTYKI16
Valstybs inios, 1999-10-06, Nr. 83, publ. Nr. 2456.
VIENOS KONVENCIJA DL KONSULINI SANTYKI* Valstybs, ios Konvencijos alys, paymdamos, kad konsuliniai santykiai tarp taut egzistuoja nuo sen laik; atsivelgdamos Jungtini Taut stat tikslus ir principus, susijusius su suverenia valstybi lygybe, tarptautins taikos ir saugumo palaikymu bei draugik santyki tarp valstybi stiprinimu; atsivelgdamos tai, kad Jungtini Taut Konferencija dl diplomatini santyki ir imunitet prim Vienos Konvencij dl diplomatini santyki, atvir pasiraymui nuo 1961 m. balandio 18d.; sitikinusios, kad tarptautin konvencija dl konsulini santyki, privilegij ir imunitet taip pat prisids prie draugik santyki tarp valstybi pltros nepriklausomai nuo j konstitucins ir socialins sistemos skirtum; suprasdamos, kad tokios privilegijos ir imunitetai suteikiami ne atskir asmen poreikiams tenkinti, bet siekiant utikrinti, kad konsulins staigos veiksmingai vykdyt savo funkcijas j atstovaujam valstybi vardu; patvirtindamos, kad ios Konvencijos nuostat tiesiogiai nesureguliuoti klausimai ir toliau bus sprendiami laikantis tarptautins paprotins teiss norm, susitar: 1 straipsnis APIBRIMAI 1. ioje Konvencijoje vartojam svok reikm: a) konsulin staiga" yra bet kuris generalinis konsulatas, konsula tas, vicekonsulatas ar konsulin agentra; b) konsulin apygarda" yra teritorija, skirta konsulinei staigai kon sulinms funkcijoms atlikti;
16
Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1992 met vasario 14 dien. *
c) konsulins staigos vadovas" yra asmuo, kuriam pavesta vadovauti konsulins staigos darbui; d) konsulinis pareignas" yra bet kuris asmuo, skaitant ir konsuli ns staigos vadov, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas; e) konsulinis darbuotojas" yra bet kuris asmuo, konsulinje staigo je atliekantis administracin ar technin darb; f) aptarnaujanio personalo narys" yra bet kuris asmuo, aptarnau jantis konsulin staig; g) konsulins staigos nariai" yra konsuliniai pareignai, konsuliniai darbuotojai ir aptarnaujanio personalo nariai; h) konsulinio personalo nariai" yra konsuliniai pareignai, iskyrus konsulins staigos vadov, taip pat konsuliniai darbuotojai ir aptarnaujanio personalo nariai; i) privatus nam darbininkas" yra asmuo, iimtinai dirbantis konsulins staigos nario namuose; j) konsulins patalpos" yra tik konsulins staigos tikslams naudojami pastatai ar j dalys ir jiems priklausantys ems sklypai, nesvarbu, kieno tai nuosavyb; k) konsulin archyv" sudaro visi konsulins staigos ratai, dokumentai, korespondencija, knygos, foto negatyvai, juostos ir registrai kartu su ifrais ir kodais, kartotekos ir kiekvienas baldas, skirtas j apsaugai ir saugojimui. 2. Konsuliniai pareignai yra dviej kategorij: etatiniai konsuliniai parei gnai ir garbs konsuliniai pareignai. ios Konvencijos II dalies nuo statos taikomos konsulinms staigoms, kurioms vadovauja etatiniai konsuliniai pareignai; ios Konvencijos III dalies nuostatos taikomos konsulinms staigoms, kurioms vadovauja garbs konsuliniai pareignai. 3. Konsulini staig nari, kurie yra valstybs, kurioje yra ta konsuli n staiga, pilieiai ar nuolatiniai gyventojai, ypatingam statusui tai komas ios Konvencijos 71 straipsnis.
I DALIS. BENDRIEJI KONSULINIAI SANTYKIAI 1 SKYRIUS. KONSULINI SANTYKI UMEZGIMAS IR PALAIKYMAS 2 straipsnis KONSULINI SANTYKI UMEZGIMAS 1. Konsuliniai santykiai tarp valstybi umezgami abipusiu sutikimu.
148
149
2. Sutikimas umegzti diplomatinius santykius tarp valstybi reikia su tikim umegzti konsulinius santykius, jei nenurodyta prieingai. 3. Diplomatini santyki nutraukimas ipso facto nereikia konsulini san tyki nutraukimo. 3 straipsnis KONSULINI FUNKCIJ VYKDYMAS Konsulines funkcijas vykdo konsulins staigos. Jas taip pat vykdo diplomatins atstovybs, laikydamosi ios Konvencijos nuostat. 4 straipsnis KONSULINS STAIGOS STEIGIMAS 1. Konsulin staiga gali bti steigta valstybs teritorijoje tik tai valsty bei sutinkant. 2. Konsulins staigos buvimo viet, jos klasifikacij ir konsulin apy gard nustato atstovaujamoji valstyb, o patvirtina priimanioji vals tyb. 3. Atstovaujamoji valstyb vliau gali keisti konsulins staigos buvimo viet, jos klasifikacij ar konsulin apygard tik priimaniajai valsty bei sutikus. 4. Priimaniosios valstybs sutikimas taip pat reikalingas tais atvejais, jei generalinis konsulatas ar konsulatas ketina atidaryti vicekonsulat ar konsulin agentr kitoje vietoje, nei jie patys yra steigti. 5. Iankstinis priimaniosios valstybs sutikimas taip pat reikalingas ati darant staig, kuri yra esamos konsulins staigos dalis, jei ta staiga yra kitoje vietovje nei pati konsulin staiga. 5 straipsnis KONSULINS FUNKCIJOS Konsulins funkcijos yra ios: a) atstovaujamosios valstybs, jos piliei ir juridini asmen interes gynimas priimanioj oje valstybje laikantis tarptautins teiss norm; b) prekybini, ekonomini, kultrini ir mokslini ryi tarp atstovau jamosios ir priimaniosios valstybi pltojimas bei kit draugik san tyki tarp j skatinimas laikantis ios Konvencijos nuostat; c) informacijos apie priimaniosios valstybs prekybin, ekonomin, kul trin ir mokslin gyvenim bei vykius rinkimas teistomis priemo nmis, ios informacijos perdavimas atstovaujamosios valstybs vy riausybei bei jos teikimas suinteresuotiems asmenims;
d) pas ir kelions dokument idavimas atstovaujamosios valstybs pi lieiams, taip pat viz ar atitinkam dokument idavimas asmenims, ketinantiems vykti atstovaujamj valstyb; e) pagalba atstovaujamosios valstybs pilieiams ir juridiniams asmenims; f) notarini, civilins registracijos ir panai veiksm atlikimas, taip pat atskir administracini funkcij atlikimas su slyga, kad tai neprie tarauja priimaniosios valstybs statymams; g) atstovaujamosios valstybs piliei ir juridini asmen interes apsau ga palikimo atsiradimo (succession mortis causa) atveju priimanio sios valstybs teritorijoje, laikantis pastarosios statym; h) nepilnamei ir kit asmen, neturini visiko veiksnumo ir esani atstovaujamosios valstybs pilieiais, interes gynimas nepaeidiant priimaniosios valstybs statym, ypa jei tokiems asmenims reikia globos ar rpybos; i) remiantis priimaniosios valstybs praktika ir nustatyta tvarka, atstovavimas atstovaujamosios valstybs pilieiams ar to atstovavimo organizavimas priimaniosios valstybs teismuose ar kitose staigose siekiant pagal priimaniosios valstybs statymus ir kitus teiss aktus imtis laikin priemoni i piliei teisms ir interesams apsaugoti, jei ie pilieiai dl buvimo vietos ar kit prieasi negali tinkamu laiku pradti ginti savo teisi ir interes; j) teismini ir neteismini dokument perdavimas, teismini pavedim bei pavedim apklausti atlikimas pagal galiojanias tarptautines sutartis, o nesant toki sutari, kitu bdu, atitinkaniu priimaniosios valstybs statymus; k) atstovaujamosios valstybs statymuose numatyt teisi priirti ir inspektuoti atstovaujamosios valstybs laivus ir orlaivius bei j gul narius gyvendinimas; 1) pagalbos teikimas laivams ir orlaiviams, nurodytiems io straipsnio k) punkte, bei j gul nariams, pareikim apie laivo kelion primimas, laivo dokument nagrinjimas ir tvirtinimas bei, nepaeidiant priimaniosios valstybs kompetenting institucij teisi, bet koki atsitikim, kurie vyko kelions metu, tyrimas, kapitono, pareign ir jreivi gin sprendimas tiek, kiek leidia atstovaujamosios valstybs statymai ir kiti teiss aktai; m) vykdymas bet koki kit funkcij, kurias atstovaujamoji valstyb paveda atlikti konsulinei staigai, kuri nedraudia priimaniosios valstybs statymai ir kiti teiss aktai, arba dl kuri neprietarauja priimanioji valstyb, arba kurie numatyti galiojaniose atstovaujamosios valstybs ir priimaniosios valstybs tarptautinse sutartyse.
150
151
6 straipsnis KONSULINI FUNKCIJ VYKDYMAS U KONSULINS APYGARDOS RIB Susidarius ypatingoms aplinkybms ir priimaniajai valstybei pritarus, konsulinis pareignas gali atlikti savo funkcijas u savo konsulins apygardos rib. 7 straipsnis KONSULINI FUNKCIJ ATLIKIMAS TREIOJOJE VALSTYBJE Atstovaujamoji valstyb, informavusi suinteresuotas valstybes, gali galioti konsulin staig, steigt vienoje valstybje, atlikti konsulines funkcijas kitoje valstybje, jei n viena i i valstybi tam neprietarauja. 8 straipsnis KONSULINI FUNKCIJ VYKDYMAS TREIOSIOS VALSTYBS VARDU Atitinkamai informavus priimanij valstyb, atstovaujamosios valstybs konsulin staiga gali atlikti konsulines funkcijas priimaniojoje valstybje treiosios valstybs vardu, jei tam neprietarauja priimanioji valstyb. 9 STRAIPSNIS KONSULINI STAIG VADOV KLASS 1. Konsulini staig vadovai skirstomi keturias klases: a) generaliniai konsulai; b) konsulai; c) vicekonsulai; d) konsuliniai agentai. 2. io straipsnio 1 punktas neriboja n vienos Susitarianiosios alies teiss paskirti konsulinius pareignus, kurie nra konsulini staig vadovai. 10 straipsnis KONSULINI STAIG VADOV SKYRIMAS IR PRIMIMAS 1. Atstovaujamoji valstyb skiria konsulini staig vadovus, priimanioji valstyb juos priima atlikti konsulines funkcijas. 2. Konsulins staigos vadovo skyrimo ir primimo formalumus nustato atitinkamai atstovaujamosios ir priimaniosios valstybs statymai ir paproiai, atsivelgiant ios Konvencijos nuostatas.
11 straipsnis KONSULINIS PATENTAS AR PRANEIMAS APIE PASKYRIM 1. Atstovaujamoji valstyb, kiekvien kart paskirdama konsulins stai gos vadov, suteikia jam konsulin patent ar lygiavert dokument, kuriame nurodomos jo pareigos ir paprastai jo pavard, kategorija ir klas, konsulin apygarda ir konsulins apygardos buvimo vieta. 2. Atstovaujamoji valstyb perduoda konsulin patent ar lygiavert do kument diplomatiniais kanalais ar kitu tinkamu bd valstybs, ku rioje konsulins staigos vadovas atliks savo funkcijas, vyriausybei. 3. Jei priimanioji valstyb sutinka, atstovaujamoji valstyb gali vietoj konsulinio patento ar lygiaverio dokumento nusisti priimaniajai valstybei praneim, kuriame pateikiami io straipsnio 1 punkte nu rodyti duomenys. 12 straipsnis EGZEKVATRA 1. Konsulins staigos vadovui leidiama pradti atlikti savo funkcijas priimaniajai valstybei suteikus leidim - egzekvatr nepriklausomai nuo io leidimo formos. 2. Valstyb, kuri atsisako iduoti egzekvatr, neprivalo nurodyti atstovaujamajai valstybei tokio atsisakymo prieasi. 3. Atsivelgiant 13 ir 15 straipsni nuostatas, konsulins staigos va dovas nepradeda eiti savo pareig, kol negauna egzekvatros. 13 straipsnis KONSULINI STAIG VADOV LAIKINAS PRIMIMAS Kol bus suteikta egzekvatra, konsulins staigos vadovui gali bti leista laikinai atlikti savo funkcijas. Tokiu atveju taikomos ios Konvencijos nuostatos. 14 straipsnis PRANEIMAS KONSULINS APYGARDOS STAIGOMS Jei konsulins staigos vadovas net ir laikinai priimamas atlikti savo funkcijas, priimanioji valstyb nedelsdama apie tai pranea konsulins apygardos kompetentingoms institucijoms. Ji taip pat utikrina, kad bt imtasi btin priemoni suteikti konsulins staigos vadovui galimybes atlikti savo pareigas ir naudotis ios Konvencijos nuostat privilegijomis.
152
153
15 straipsnis KONSULINS STAIGOS VADOVO FUNKCIJ LAIKINAS ATLIKIMAS 1. Jei konsulins staigos vadovas negali atlikti savo funkcij arba ios pareigos neuimtos, konsulins staigos vadovo pareigas gali eiti lai kinasis konsulins staigos vadovas. 2. Laikinai einanio konsulins staigos vadovo pareigas asmens pavar d priimaniosios valstybs Usienio reikal ministerijai ar jos nuro dytai institucijai pranea arba atstovaujamosios valstybs diplomatin atstovyb, arba, jei i valstyb neturi tokios atstovybs priimaniojoje valstybje, konsulins staigos vadovas, o jei jis to negali padaryti, tuomet pranea bet kuri atstovaujamosios valstybs kompetentinga ins titucija. Paprastai praneama i anksto. Priimanioji valstyb gali leisti laikinai eiti staigos vadovo pareigas asmeniui, kuris nra atstovauja mosios valstybs diplomatinis agentas ar konsulinis pareignas priimaniojoje valstybje, tik jeigu i tam pritaria. 3. Kompetentingos priimaniosios valstybs institucijos suteikia laikinai einaniam staigos vadovo pareigas asmeniui pagalb ir apsaug. Kol laikinai einantis pareigas staigos vadovas vadovauja staigai, ios Konvencijos nuostatos yra jam taikomos tuo paiu pagrindu kaip ir konsulins staigos vadovui. Taiau priimanioji valstyb neprivalo suteikti laikinai einaniam pareigas staigos vadovui joki lengvat, privilegij ar imunitet, kuriomis konsulins staigos vadovas nau dojasi tik dl slyg, kuri laikinai einantis pareigas staigos vado vas neatitinka. 4. Kai atstovaujamoji valstyb, esant io straipsnio 1 punkte nurodytoms aplinkybms, laikinai einaniu pareigas staigos vadovu paskiria sa vo diplomatins atstovybs priimaniojoje valstybje diplomatinio per sonalo nar, jis ir toliau naudojasi diplomatinmis privilegijomis ir imunitetais, jei tam neprietarauja priimanioji valstyb. 16 straipsnis KONSULINI STAIG VADOV VYRESNYB 1. Vienos klass konsulini staig vadov vyresnyb nustatoma pagal egzekvatros suteikimo dat. 2. Taiau jei konsulins staigos vadovas prie gaudamas egzekvatr yra priimtas laikinai atlikti savo funkcijas, jo vyresnyb yra nustato ma pagal laikino primimo dat; i vyresnyb ilaikoma ir suteikus egzekvatr.
3. Vyresnybs tvarka tarp dviej ar daugiau konsulini staig vadov, kuriems buvo suteikta egzekvatra ar jie buvo laikinai priimti t pa i dien, nustatoma pagal dat, kai j konsuliniai patentai ar pana s dokumentai ar praneimai, nurodyti 11 straipsnio 3 punkte, buvo teikti priimaniajai valstybei. 4. Laikinai einantys pareigas konsulini staig vadovai yra emesns vyresnybs u visus konsulini staig vadovus, o j tarpusavio vyresnyb nustatoma pagal dat, kai jie pradjo laikinai vykdyti staig vadov funkcijas, kaip nurodyta praneimuose pagal 15 straipsnio 2 punkt. 5. Garbs konsuliniai pareignai, konsulini staig vadovai yra emes ns vyresnybs u etatinius konsulini staig vadovus kiekvienoje kla sje. J vyresnyb nustatoma laikantis aukiau pateiktuose punktuo se nurodytos tvarkos ir taisykli. 6. Konsulini staig vadovai yra auktesns vyresnybs u tokio statu so neturinius konsulinius pareignus. 17 straipsnis KONSULINI PAREIGN ATLIEKAMI DIPLOMATINIAI AKTAI 1. Valstybje, kurioje atstovaujamoji valstyb neturi diplomatins atsto vybs ir nra atstovaujama treiosios valstybs diplomatins atstovy bs, konsuliniam pareignui, priimaniajai valstybei sutikus ir nepakeiiant jo konsulinio statuso, gali bti leista atlikti diplomatinius ak tus. Toki diplomatini akt atlikimas nesuteikia konsuliniam parei gnui jokios teiss reikalauti diplomatini privilegij ir imunitet. 2. Konsulinis pareignas, informavus apie tai priimanij valstyb,
ga li bti paskirtas atstovaujamosios valstybs atstovu prie bet kokios tarpvyriausybins organizacijos. Einant ias pareigas, jam suteikiamos tokios privilegijos ir imunitetai, kokios suteikiamos tokiam atstovui pagal tarptautin paprotin teis ar tarptautines sutartis; taiau atlie kant bet kurias konsulines funkcijas jam nesuteikiamas didesnis imu nitetas nuo jurisdikcijos negu tas, kuris konsuliniam pareignui su teikiamas pagal i Konvencij. 18 straipsnis VIENO ASMENS PASKYRIMAS DVIEJ AR DAUGIAU VALSTYBI KONSULINIU
PAREIGNU
Dvi ar daugiau valstybi, priimaniajai valstybei pritarus, gali paskirti t pat asmen konsuliniu pareignu ioje valstybje.
T
154
155
19 straipsnis KONSULINIO PERSONALO NARI PASKYRIMAS 1. Vadovaudamasi 20, 22 ir 23 straipsni nuostatomis, atstovaujamoji valstyb gali laisvai paskirti konsulinio personalo narius. 2. Atstovaujamoji valstyb pranea priimaniajai valstybei vis konsulini pareign, iskyrus konsulins staigos vadov, pavardes, kategorij ir klas, kad priimanioji valstyb turt pakankamai laiko pasinaudoti sa vo teismis pagal 23 straipsnio 3 punkt, jei ji to pageidauja. 3. Atstovaujamoji valstyb gali, jei to reikalauja jos statymai ir kiti tei ss aktai, prayti priimaniosios valstybs iduoti egzekvatr konsu liniam pareignui, nesaniam konsulins staigos vadovu. 4. Priimanioji valstyb gali, jei to reikalauja jos statymai, iduoti eg zekvatr konsuliniam pareignui, nesaniam konsulins staigos va dovu. 20 straipsnis KONSULINIO PERSONALO DYDIS Jei nra vienareikmio susitarimo dl konsulinio personalo dydio, priimanioji valstyb gali pasilyti, kad personalo dydis neviryt toki rib, kokias ji laiko pagrstomis ir prastomis, atsivelgiant konsulinje apygardoje susiklosiusias aplinkybes ir slygas bei konkreios konsulins staigos poreikius. 21 straipsnis KONSULINS STAIGOS KONSULINI PAREIGN VYRESNYB Atstovaujamosios valstybs diplomatin atstovyb arba, jei i valstyb neturi tokios atstovybs priimanioj oje valstybje, konsulins staigos vadovas pranea priimaniosios valstybs Usienio reikal ministerijai arba jos paskirtai institucijai apie konsulins staigos konsulini pareign vyresnybs sek ir bet kok jos pasikeitim. 22 straipsnis KONSULINI PAREIGN PILIETYB 1. Konsuliniai pareignai paprastai turt bti atstovaujamosios valsty bs pilieiai. 2. Konsuliniais pareignais negali bti skiriami asmenys, turintys pri imaniosios valstybs pilietyb be pastarosios vienareikmio pritari mo, kuris gali bti atauktas bet kuriuo metu.
3. Priimanioji valstyb gali pasilikti teis taikyti tokias pat nuostatas treiosios valstybs pilieiams, kurie nra tuo paiu metu ir atstovaujamosios valstybs pilieiai. 23 straipsnis NEPAGEIDAUJAMI ASMENYS 1. Priimanioji valstyb gali bet kuriuo metu praneti atstovaujamajai valstybei, kad konsulinis pareignas yra nepageidaujamas (persona non grata) arba kad bet kuris kitas konsulinio personalo narys yra nepri imtinas. Tokiu atveju atstovaujamoji valstyb privalo arba ataukti tok asmen, arba atleisti j i pareig konsulinje staigoje. 2. Jei atstovaujamoji valstyb atsisako vykdyti arba per pakankam lai ko tarp nevykdo savo sipareigojim, numatyt io straipsnio 1 punk te, priimanioji valstyb gali arba ataukti io asmens egzekvatr, ar ba atsisakyti pripainti tok asmen konsulinio personalo nariu. 3. Asmuo, paskirtas konsulins staigos nariu, gali bti paskelbtas ne priimtinu prie jam atvykstant priimaniosios valstybs teritorij, ar ba, jam jau esant priimaniojoje valstybje, prie pradedant eiti pa reigas konsulinje staigoje. Bet kuriuo atveju atstovaujamoji valsty b privalo ataukti jo paskyrim. 4. io straipsnio 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais priimanioji valstyb neprivalo nurodyti atstovaujamajai valstybei savo sprendimo prieasi. 24 straipsnis PRIIMANIOSIOS VALSTYBS INFORMAVIMAS APIE PASKYRIM, ATVYKIM IR
IVYKIM
1. Priimaniosios valstybs usienio reikal ministerijai arba jos paskirtai institucijai praneama apie: a) konsulins staigos nari paskyrim, j atvykim po paskyrimo konsulin staig, j galutin ivykim ar j funkcij pasibaigim bei kitus j statusui takos turinius pasikeitimus, kurie vyko at liekant pareigas konsulinje staigoje; b) priklausanio konsulins staigos nario eimai ir kartu su juo gy venanio asmens atvykim ir galutin ivykim bei atitinkamais at vejais apie tai, kad tas arba kitas asmuo tapo ar nustojo buvs kon sulins staigos nario eimos nariu; c) privai nam darbinink atvykim ir galutin ivykim bei atitin kamais atvejais apie i darbo santyki pasibaigim;
156
157
d) priimaniosios valstybs gyventoj primim bei atleidim i darbo konsulinje staigoje ar darb privaiais nam darbininkais, suteikiant teis privilegijas ir imunitetus. Esant galimybei, apie atvykim ir galutin ivykim praneama i anksto.
II SKYRIUS. KONSULINI FUNKCIJ PASIBAIGIMAS 25 straipsnis KONSULINS STAIGOS NARIO FUNKCIJ PASIBAIGIMAS Konsulins staigos nario funkcijos pasibaigia inter alia: a) atstovaujamajai valstybei praneus priimaniajai valstybei apie jo funk cij pasibaigim; b) ataukus egzekvatr; c) priimaniajai valstybei praneus atstovaujamajai valstybei apie jos at sisakym pripainti j konsulinio personalo nariu. 26 straipsnis IVYKIMAS I PRIIMANIOSIOS VALSTYBS TERITORIJOS Net kilus ginkluotam konfliktui, priimanioji valstyb suteikia konsulins staigos nariams ir privatiems nam darbininkams, ne priimaniosios valstybs pilieiams, bei kartu gyvenantiems j eim nariams nepriklausomai nuo pilietybs, btin laiko tarp ir slygas, kurios padt jiems pasirengti ivykimui ir ivykti kiek manoma greiiau aukiau mint nari funkcijoms pasibaigus. Skyrium imant, priimanioji valstyb, jei reikia, suteikia reikiamas transporto priemones jiems patiems ivykti ir j turtui iveti, iskyrus priimaniojoje valstybje gyt turt, kur iveti ivykimo metu yra draudiama. 27 straipsnis KONSULINI PATALP IR ARCHYV BEI ATSTOVAUJAMOSIOS VALSTYBS INTERES
APSAUGA ESANT YPATINGOMS APLINKYBMS
1. Nutraukus konsulinius santykius tarp dviej valstybi: a) priimanioji valstyb gerbia ir saugo konsulines patalpas kartu su konsulins staigos turtu ir konsuliniais archyvais net ir kilus gin kluotam konfliktui; b) atstovaujamoji valstyb gali patikti konsulini patalp kartu su jo je esaniu turtu ir konsuliniais archyvais saugojim treiajai vals tybei, kuri yra priimtina priimaniajai valstybei;
c) atstovaujamoji valstyb gali patikti savo ir savo piliei interes apsaug treiajai valstybei, kuri yra priimtina priimaniajai valstybei. c) atstovaujamoji valstyb gali patikti treiajai valstybei, dl kurios sutinka priimanioji valstyb, savo ir savo piliei interes apsaug. 2. Laikinai ar visam laikui udarius konsulin staig, taikomos io straipsnio 1 punkto a) papunkio nuostatos. Be to, a) jei atstovaujamoji valstyb, kurios priimaniojoje valstybje neat stovauja diplomatin atstovyb, turi tos valstybs teritorijoje kit konsulin staig, pastarajai gali bti patikta saugoti udarytos konsulins staigos patalpas kartu su joje esaniu turtu ir konsuli niais archyvais bei vykdyti konsulines funkcijas tos konsulins staigos apygardoje; arba b) jei atstovaujamoji valstyb neturi nei diplomatins atstovybs, nei kitos konsulins staigos priimaniojoje valstybje, taikomos io straipsnio 1 punkto b) ir c) papunki nuostatos.
II DALIS. KONSULINI STAIG, ETATINI KONSULINI PAREIGN IR KIT KONSULINS STAIGOS NARI LENGVATOS, PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI I SKYRIUS. KONSULINS STAIGOS LENGVATOS, PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI 28 straipsnis KONSULINS STAIGOS DARBO SLYGOS Priimanioji valstyb sudaro konsulinei staigai visas slygas vykdyti savo funkcijas. 29 straipsnis VALSTYBS VLIAVOS IR HERBO NAUDOJIMAS 1. Atstovaujamoji valstyb turi teis naudoti savo vliav ir herb pri imaniojoje valstybje laikydamasi io straipsnio nuostat. 2. Atstovaujamosios valstybs vliava gali bti ikelta ir herbas ikabi namas ant pastato, kuriame sikrusi konsulin staiga, bei prie ji mo konsulin staig, ant konsulins staigos vadovo rezidencijos bei ant jo transporto priemons, kai ji naudojama oficialiems tarny bos tikslams.
158
159
3. gyvendinant iuo straipsniu suteikt teis, atsivelgiama priimaniosios valstybs statymus, kirus teiss aktus bei paproius. 30 straipsnis APRPINIMAS PATALPOMIS 1. Priimanioji valstyb arba suteikia atstovajamajai valstybei pagalb sigyjant, vadovaujantis jos statymais, iai konsulinei staigai btinas patalpas savo teritorijoje, arba padeda pastarajai apsirpinti jomis ki tu bdu. 2. Jei reikia, ji taip pat padeda konsulinei staigai aprpinti tinkamu gy venamuoju plotu jos narius. 31 straipsnis KONSULINI PATALP NELIEIAMYB 1. Konsulins patalpos nelieiamos, kiek tai numato is straipsnis. 2. Priimaniosios valstybs institucijos negali engti t konsulini pa talp dal, kuri naudojama iimtinai konsulins staigos darbo tikslams, be atstovaujamosios valstybs konsulins staigos vadovo, jo nustatyto asmens ar diplomatins atstovybs vadovo sutikimo. Taiau konsuli ns staigos vadovo sutikimas gali bti preziumuojamas gaisro ar kitos nelaims atveju, kai reikalingos neatidliotinos apsaugos priemons. 3. Vadovaudamasi io straipsnio 2 punkto nuostatomis, priimanioji vals tyb privalo imtis vis reikiam veiksm konsulins staigos patalpoms apsaugoti nuo bet kokio siverimo ar alos padarymo ir ukirsti ke li bet kokiam atstovybs rimties sutrikdymui ar orumo paeminimui. 4. Konsulins patalpos, j baldai, konsulins staigos nuosavyb ir trans porto priemons turi imunitet nuo bet kokios rekvizicijos formos krato apsaugos ar vieojo naudojimo tikslams. Jei tokiems tikslams yra btina ekspropriacija, imamasi vis galim priemoni, kad neb t trukdoma atlikti konsulines funkcijas, o atstovajamajai valstybei nedelsiant imokama tolygi ir veiksminga kompensacija. 32 straipsnis , KONSULINI STAIG ATLEIDIMAS NUO MOKESI 1. Konsulins patalpos ir etatinio konsulins staigos vadovo rezidencija, kurios nuosavybs teise priklauso atstovajamajai valstybei, jos galiotam asmeniui arba yra j nuomojamos, atleidiamos nuo vis nacionalini, regionini ar municipalini rinkliav ir mokesi, iskyrus mokesius u suteiktas konkreias paslaugas.
2. Atleidimas nuo mokesi, numatytas io straipsnio 1 punkte, netaikomas rinkliavoms ir mokesiams, kuriais pagal priimaniosios valstybs teiss normas apmokestinami asmenys, esantys sutartiniuose santykiuose su atstovaujamja valstybe ar jos galiotu asmeniu. 33 straipsnis KONSULINI DOKUMENT IR ARCHYV NELIEIAMYB Konsuliniai archyvai ir dokumentai nelieiami bet kuriuo metu, kur jie bebt. 34 straipsnis JUDJIMO LAISV Priimanioji valstyb utikrina vis konsulins staigos nari judjimo ir kelioni laisv savo teritorijoje, jei jos statymai ir kiti teiss aktai dl zon, kuri lankymas draudiamas ar ribojamas valstybs saugumo sumetimais, nenumato kitaip. 35 straipsnis SUSIINOJIMO LAISV 1. Priimanioji valstyb leidia ir saugo laisv konsulins staigos susi inojim visais oficialiais klausimais. Susisiekdama su atstovaujamo sios valstybs vyriausybe, diplomatinmis atstovybmis ir kitomis kon sulinmis staigomis, kur jos bebt, konsulin staiga gali naudotis visomis tinkamomis priemonmis, skaitant diplomatinius ar konsuli nius kurjerius, diplomatin ar konsulin pat, koduotus ar ifruotus praneimus. Taiau rengti ir eksploatuoti bevielius sistuvus konsu lin staiga gali tik priimaniajai valstybei sutinkant. 2. Oficiali konsulins staigos korespondencija nelieiama. Oficiali ko respondencija suprantama kaip visa korespondencija, susijusi su kon suline staiga ir jos funkcijomis. 3. Konsulinis patas negali bti atidarytas ar sulaikytas. Nepaisant to, jei priimaniosios valstybs kompetentingos institucijos turi rimt
prie ast manyti, kad patu siuniama ne korespondencija, dokumentai ar daiktai, nurodyti io straipsnio 4 punkte, jos gali reikalauti, kad at stovaujamosios valstybs galiotas atstovas atidaryt pat j akivaiz doje. Jei atstovaujamosios valstybs institucijos atsisako patenkinti praym, patas grinamas jo isiuntimo viet. 4. Visi konsulinio pato maiai turi turti aikius iorinius atpainimo enklus; juose gali bti gabenama tik oficiali korespondencija, doku mentai bei daiktai, skirti iimtinai oficialiam naudojimui.
r
160
161
5. Konsuliniam kurjeriui iduodamas oficialus dokumentas, nurodantis jo status bei mai, sudarani konsulin pat, kiek. Be priiman iosios valstybs pritarimo juo negali bti paskirtas nei priimanio sios valstybs pilietis, nei, iskyrus atvejus, kai jis yra atstovaujamo sios valstybs pilietis, priimaniosios valstybs nuolatinis gyventojas. Atliekant funkcijas, jam suteikiama priimaniosios valstybs apsau ga. Jis naudojasi asmens nelieiamybe ir negali bti sulaikytas ar lai komas suimtas jokia forma. 6. Atstovaujamoji valstyb, jos diplomatins atstovybs ir konsulins staigos gali paskirti konsulinius kurjerius vienkartinms uduotims at likti (ad hoc konsulinius kurjerius). Tokiais atvejais taip pat taikomos io straipsnio 5 punkto nuostatos, taiau iame punkte nurodyti imu nitetai nebeteikiami, kai toks kurjeris pristato gavjui jam patikt kon sulin pat. 7. Konsulinis patas gali bti patiktas i anksto numatyt uost vyks tanio laivo kapitonui ar civilinio orlaivio vadui. Jiems iduodamas oficialus dokumentas, kuriame nurodomas konsulin pat sudarani mai kiekis, taiau minti asmenys nepripastami konsuliniais kur jeriais. Suderinusi su atitinkamomis vietos institucijomis, konsulin staig gali pasisti vien i savo nari tiesiogiai ir nekliudomai per imti pat i laivo kapitono ar orlaivio vado. 36 straipsnis SUSIINOJIMAS IR RYIAI SU ATSTOVAUJAMOSIOS VALSTYBS PILIEIAIS 1. Siekiant palengvinti konsulini funkcij, susijusi su atstovaujamosios valstybs pilieiais, atlikim: a) konsuliniai pareignai laisvai bendrauja su atstovaujamosios vals tybs pareignais ir yra j priimami. Atstovaujamosios valstybs pilieiai turi toki pat laisv susiinoti su atstovaujamosios vals tybs konsuliniais pareignais ir susitikti su jais; b) priimaniosios valstybs kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja atstovaujamosios valstybs konsulin staig, kai jos konsulins apygardos ribose atstovaujamosios valstybs pilietis yra sulaikomas, suimamas iki teismo proceso ar bet kuriuo kitu bdu sulaikomas ir jei is pilietis reikalauja, kad apie tai bt praneta. Bet kokius praneimus, kuriuos konsulinei staigai siunia sulai kytasis ar suimtasis, mintos institucijos perduoda nedelsdamos. Mintos institucijos nedelsdamos iaikina mintam asmeniui jo tei ses, nurodytas iame papunktyje;
c) konsuliniai pareignai turi teis aplankyti suimt ar sulaikyt atstovaujamosios valstybs piliet j laikymo vietoje, tiesiogiai bendrauti ir susirainti su juo, pasirpinti jo teisine gynyba. Jie taip pat turi teis aplankyti bet kur sulaikyt ar suimt iki nuosprendio paskelbimo atstovaujamosios valstybs piliet. Nepaisant to, konsuliniai pareignai susilaiko nuo atstovavimo suimtam ar sulaikytam asmeniui, jeigu jis aikiai tam prietarauja. 2. io straipsnio 1 punkte numatytos teiss gyvendinamos laikantis priimaniosios valstybs statym ir kit teiss akt su slyga, kad ie statymai ir kiti teiss aktai turi utikrinti visik tiksl, kuriems suteikiamos teiss pagal straipsn, gyvendinim. 37 straipsnis INFORMAVIMAS APIE MIRTIES, GLOBOS IR RPYBOS, LAIV IR
ORLAIVI AVARIJ ATVEJUS
Jei tokia informacija yra inoma priimaniosios valstybs kompetentingoms institucijoms, jos privalo: a) atstovaujamosios valstybs pilieio mirties atveju nedelsdamos infor muoti konsulin staig, kurios apygardoje tas pilietis mir; b) nedelsdamos informuoti kompetenting konsulin staig apie bet kur atvej, kai globos ar rpybos steigimas atitinka nepilnameio ar kito visiko veiksnumo neturinio atstovaujamosios valstybs pilieio in teresus. Taiau ios informacijos suteikimas nekliudo taikyti priiman iosios valstybs statymus ir kitus teiss aktus, reguliuojanius glo bos ir rpybos steigim; c) nedelsdamos informuoti ariausiai nelaims vietos esani konsulin staig, jei laivas, priklausantis atstovaujam)ai valstybei, sudta ar uplaukia ant seklumos priimaniosios valstybs teritorinje jroje ar vidaus vandenyse arba atstovaujamojoje valstybje registruotas orlai vis patiria avarij priimaniosios valstybs teritorijoje. 38 straipsnis SUSIINOJIMAS SU PRIIMANIOSIOS VALSTYBS INSTITUCIJOMIS Atlikdami savo funkcijas, konsuliniai pareignai gali kreiptis : a) savo konsulins apygardos kompetentingas vietos valdios institucijas; b) priimaniosios valstybs kompetentingas centrines institucijas tiek, kiek tai leidia priimaniosios valstybs statymai, kiti teiss aktai ir paproiai ar atitinkamos tarptautins sutartys.
162
163
39 straipsnis KONSULINS RINKLIAVOS IR MOKESIAI 1. Konsulin staiga priimaniosios valstybs teritorijoje u konsulini veiksm atlikim gali rinkti konsulines rinkliavas ir mokesius, ku riuos numato atstovaujamosios valstybs statymai. 2. Los, gautos i io straipsnio 1 punkte nurodytos rinkliavos ir mo kesi, bei kvitai u toki rinkliav ir mokesius atleidiami nuo bet koki mokesi priimaniojoje valstybje.
II SKYRIUS. ETATINI KONSULINI PAREIGN IR KIT KONSULINS ITAIGOS NARI LENGVATOS, PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI 40 straipsnis KONSULINI PAREIGN APSAUGA Priimanioji valstyb rodo deram pagarb konsuliniams pareignams ir imasi vis reikiam priemoni, kad bt ivengta bet kokio pasiksinimo j asmen, laisv ar orum. 41 straipsnis KONSULINI PAREIGN ASMENS NELIEIAMYB 1. Konsuliniai pareignai negali bti sulaikomi ar laikomi suimti iki teis mo proceso, iskyrus atvejus, kai padarytas sunkus nusikaltimas, ir tik kompetentingos teismo staigos sprendimu. 2. Iskyrus io straipsnio 1 punkte numatytus atvejus, konsuliniams pa reignams negali bti paskirta laisvs atmimo bausm ar kita forma suvaryta j asmens laisv, iskyrus siteisjusio teismo nuosprendio vykdym. 3. Jei konsuliniam pareignui yra ikeliama baudiamoji byla, jis priva lo atvykti kompetentingas institucijas. Nepaisant to, proceso metu turi bti rodoma derama pagarba jo oficialiai padiai ir, iskyrus io straipsnio 1 punkte nurodytus atvejus, kiek manoma maiau kliudo ma jam atlikti konsulines funkcijas. Jei esant io straipsnio 1 punkte numatytoms aplinkybms yra btina suimti konsulin pareign, pro cesas turi vykti kiek manoma greiiau. 42 straipsnis PRANEIMAS APIE SULAIKYM, SUMIM ARBA TEISMIN PERSEKIOJIM Apie konsulinio personalo nario sulaikym, jo sumim iki teismo ar baudiamosios bylos jam iklim priimanioji valstyb nedelsdama pranea
konsulins staigos vadovui. Jei bet kuri tokia priemon yra taikoma pastarajam, priimanioji valstyb diplomatiniais kanalais pranea apie tai atstovaujamajai valstybei. 43 straipsnis IMUNITETAS NUO JURISDIKCIJOS 1. Konsuliniams pareignams ir konsuliniams darbuotojams netaikoma priimaniosios valstybs teismini arba administracini institucij ju risdikcija u veiksmus, padarytus atliekant konsulines funkcijas. 2. Taiau io straipsnio 1 punkto nuostatos netaikomos civilinse bylo se dl: a) konsulinio pareigno ar konsulinio darbuotojo sudarytos sutarties, kurioje jis tiesiogiai arba netiesiogiai neatstovauja atstovajamajai valstybei; arba b) treiosios alies reikalavimo atlyginti al, padaryt dl nelaimin go atsitikimo, kur sukl automobilis, laivas ar orlaivis, vykusio priimaniojoje valstybje. 44 straipsnis PAREIGA DUOTI PARODYMUS 1. Konsulins staigos nariai gali bti pakviesti liudyti teismo ar administ raciniame procese. Konsulinis darbuotojas ar aptarnaujanio persona lo narys gali atsisakyti duoti parodymus tik io straipsnio 3 punkte nu matytais atvejais. Jei konsulinis pareignas atsisako duoti parodymus, jam negali bti taikomos jokios prievartins priemons ar sankcijos. 2. Institucija, praanti konsulinio pareigno duoti parodymus, stengiasi ne sikiti jo funkcij atlikim. Kai manomj gali apklausti pareign jo rezidencijoje ar konsulinje staigoje arba priimti jo parodymus ratu. 3. Konsulins staigos nariai jokiu bdu neprivalo duoti parodym dl klausim, susijusi su j funkcij atlikimu, arba pateikti su tuo susi jusi oficiali korespondencij ir dokumentus. Jie taip pat turi teis atsisakyti duoti parodymus apie atstovaujamosios valstybs teis. 45 straipsnis ATSISAKYMAS NUO PRIVILEGIJ IR IMUNITET 1. Atstovaujamoji valstyb gali atsisakyti bet kuri 41, 43 ir 44 straips niuose numatyt konsulins staigos nario privilegij ir imunitet. 2. Visais atvejais atsisakymas turi bti aikiai ireiktas, iskyrus io straipsnio 3 punkte numatytus atvejus, ir ratu perduotas priimaniajai valstybei.
164
4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEISE
165
3. Konsulinio pareigno ar konsulinio darbuotojo pradtas procesas, ku riame jis gali turti imunitet nuo jurisdikcijos pagal 43 straipsn, at ima jam teis remtis imunitetu nuo jurisdikcijos ginantis nuo prieiekinio, tiesiogiai susijusio su pradiniu iekiniu. 4. Imuniteto nuo jurisdikcijos atsisakymas civiliniame ar administracinia me procese nereikia, kad atsisakyta imuniteto nuo priemoni, susiju si su sprendimo vykdymu; tokio imuniteto gali bti atsisakyta atskirai. 46 straipsnis ATLEIDIMAS NUO USIENIEI REGISTRAVIMO IR
LEIDIMO APSIGYVENTI SUTEIKIMO
1. Konsuliniai pareignai, konsuliniai darbuotojai bei kartu gyvenantys j eim nariai atleidiami nuo vis priimaniosios valstybs staty muose numatyt pareig dl usieniei registravimo ir leidimo apsi gyventi suteikimo. 2. Taiau io straipsnio 1 punkto nuostatos netaikomos jokiam konsuli niam darbuotojui, kurio atstovaujamoji valstyb nra nuolat darbinusi arba kuris priimanioje valstybje siekdamas asmenins naudos usi ima privaia veikla, taip pat jokiam tokio darbuotojo eimos nariui. 47 straipsnis ATLEIDIMAS NUO LEIDIMO DIRBTI SUTEIKIMO 1. Konsulins staigos nariai, kiek tai susij su j darbu atstovaujamo sios valstybs tarnyboje, atleidiami nuo bet koki pareig dl leidi mo dirbti suteikimo, kurias nustato priimaniosios valstybs statymai ir kiti teiss aktai dl usieniei darbo. 2. Konsulini pareign ir konsulini darbuotoj privats nam darbi ninkai, jei jie siekdami asmenins naudos priimanioj oje valstybje neusiima kita veikla, atleidiami nuo bet koki io straipsnio 1 punk te nurodyt pareig. 48 straipsnis IIMTYS I SOCIALINIO APRPINIMO SISTEMOS 1. Jei tai neprietarauja io straipsnio 3 punkto nuostatoms, konsulins staigos nariai, kiek tai susij su j tarnyba atstovaujamajai valstybei, bei kartu gyvenantys j eim nariai yra atleidiami nuo priimaniojoje valstybje galiojani socialinio aprpinimo prievoli. 2. Atleidimas, numatytas io straipsnio 1 punkte, taip pat taikomas pri-
vatiems nam darbininkams, dirbantiems tik konsulins staigos nariams, jei: a) jie nra priimaniosios valstybs pilieiai arba nuolatiniai gyven tojai; ir b) jiems taikomos atstovaujamosios arba treiosios valstybs sociali ns apsaugos nuostatos. 3. Konsulins staigos nariai, darbin asmenis, kuriems nra taikomas io straipsnio 2 punkte numatytas atleidimas, turi vykdyti priimanio sios valstybs darbdaviams taikomas socialinio aprpinimo prievoles. 4. Atleidimas nuo prievoli, numatytas io straipsnio 1 ir 2 punktuose, neukerta kelio savanorikai dalyvauti priimaniosios valstybs socia linio aprpinimo sistemoje, jei toks dalyvavimas yra leidiamas. 49 straipsnis ATLEIDIMAS
NUO MOKESI
1. Konsuliniai pareignai, konsuliniai darbuotojai ir kartu gyvenantys j eim nariai atleidiami nuo vis asmen ir nekilnojamojo turto, valstybini, regionini ar municipalini mokesi ir rinkliav, iskyrus: a) netiesioginius mokesius, paprastai skaiiuotus preki ir paslaug kain; b) nekilnojamojo turto mokesius ir rinkliavas u asmenin turt, esan t priimaniosios valstybs teritorijoje, vadovaujantis 32 straipsnio nuostatomis; c) paveldimo turto ir paveldjimo mokesius priimaniajai valstybei, jei 51 straipsnio b) punkto nuostatos nenumato kitaip; d) pajam mokesius u asmens pajamas, gaunamas i altinio priimaniojoje valstybje, skaitant mokesius u kapitalo padidji mo pajamas bei mokesius u kapital, investuot verslo ar fi nans mones priimaniojoje valstybje; e) mokesius u suteiktas konkreias paslaugas; f) ymin, registravimo ir analogikus mokesius, hipotekos mokes ius bei atlyginim u atliekamus notarinius veiksmus, jei 23 straipsnio nuostatos nenumato kitaip. 2. Aptarnaujanio personalo nariai atleidiami nuo mokesi u darbo umokest, kur gauna u savo tarnyb. 3. Konsulins staigos nariai, darbinantys asmenis, kurie nra atleidia mi nuo pajam mokesio u darbo umokest ar kit atlyg, vykdo priimaniosios valstybs statym ir kit teiss akt numatytus reika lavimus darbdaviams dl pajam mokesio mokjimo.
166
167
50 straipsnis ATLEIDIMAS NUO MUITO MOKESI IR MUITINIO PATIKRINIMO 1. Priimanioji valstyb, vadovaudamasi savo statymais ir kitais teiss ak tais, leidia veti ir atleidia nuo vis muito mokesi ir susijusi rin kliav, iskyrus atlyginim u sandliavim, perveim ir panaias pa slaugas: a) prekes, skirtas oficialiam naudojimui konsulinje staigoje; b) prekes, skirtas konsulinio pareigno arba kartu gyvenani jo ei mos nari asmeniniam naudojimui, skaitant daiktus skirtus jo si krimui. Vartojimo preki turi bti ne daugiau, nei reikia iems asmenims tiesiogiai suvartoti. 2. Konsuliniai pareignai naudojasi io straipsnio 1 punkte nurodytomis privilegijomis ir imunitetais vedami daiktus, reikalingus pirminiam sikrimui. 3. Asmeninis konsulini pareign ir kartu gyvenani j eim nari ba gaas atleidiamas nuo apiros. Jis gali bti patikrintas tik esant rim tam pagrindui manyti, kad veami daiktai, kuriems netaikomos io straipsnio 1 punkte pamintos iimtys, arba daiktai, kuriuos veti arba iveti draudia priimaniosios valstybs statymai ir kiti teiss aktai, ar ba j veim ir iveim reguliuoja karantino taisykls. Tokia apira gali bti atliekama tik diplomatui arba jo eimos nariui dalyvaujant. 51 straipsnis KONSULINS STAIGOS NARIO IR JO EIMOS TURTAS Konsulins staigos nario ar kartu gyvenanio jo eimos nario mirties atveju priimanioji valstyb: a) leidia iveti mirusiojo kilnojamj turt, iskyrus bet kok priimaniojoje valstybje gyt turt, kurio iveimas buvo draudiamas jo mirties metu; b) neapmokestina valstybiniais, regioniniais ar municipaliniais paveldimo turto ar paveldjimo mokesiais bei perleidimo mokesiais u kilnoja mj turt, kuris buvo priimaniojoje valstybje dl to, kad joje buvo mirusysis, kaip atstovybs narys arba atstovybs nario eimos narys. 52 straipsnis ATLEIDIMAS NUO ASMENINI PRIEVOLI IR NA Priimanioji valstyb atleidia konsulins staigos narius ir kartu gyvenanius j eim narius nuo vis darbo ir kit viej prievoli, nepriklausomai nuo j pobdio, bei karini prievoli, toki kaip rekvizicija, kontribucija ar kariuomens postovis.
53 straipsnis KONSULINI PRIVILEGIJ IR IMUNITET SUTEIKIMAS BEI NEBETEIKIMAS 1. Kiekvienas konsulins staigos narys naudojasi ioje Konvencijoje nu matytomis privilegijomis ir imunitetais nuo to momento, kai atvyksta priimaniosios valstybs teritorij, vykdamas pradti eiti savo parei g, arba, jeigu jis jau yra toje teritorijoje, nuo momento, kai jis pra deda eiti savo pareigas konsulinje staigoje. 2. Kartu gyvenantiems konsulins staigos nario eimos nariams ir jo pri vatiems nam darbininkams ioje Konvencijoje numatytos privilegi jos ir imunitetai teikiami nuo tos dienos, kai jis pradeda naudotis pri vilegijomis ir imunitetais pagal io straipsnio 1 punkt, arba nuo j atvykimo priimaniosios valstybs teritorij dienos, arba nuo tos die nos, kai jie tapo tokios eimos nariais ar privaiais nam darbinin kais, priklausomai nuo to, kas vyko vliau. 3. Pasibaigus konsulins staigos nario funkcijoms, jo, kartu gyvenanio jo eimos nario ar jo privataus nam darbininko privilegijos ir imuni tetai paprastai nebeteikiami nuo to momento, kai is asmuo ivyksta i priimaniosios valstybs, arba kai pasibaigia tam reikalingas laiko tar pas, priklausomai, kas vyksta anksiau, bet iki to laiko toliau teikiami net ir kilus ginkluotam konfliktui. Asmen, nurodyt io straipsnio 2 punkte, privilegijos ir imunitetai nebeteikiami, kai jie nustoja kartu gy venti ar nustoja dirbti konsulins staigos nariui, su slyga, kad, jei to kie asmenys ketina palikti priimanij valstyb per pagrst laik, j privilegijos ir imunitetai toliau teikiami iki j ivykimo laiko. 4. Konsulinio pareigno ar konsulinio darbuotojo imunitetas nuo juris dikcijos u veiksmus, atliktus vykdant savo funkcijas, ilieka neribo t laik. 5. Mirus konsulins staigos nariui, kartu gyvenantys jo eimos nariai naudojasi jiems suteiktomis privilegijomis ir imunitetais tol, kol ne palieka priimaniosios valstybs arba kol nesibaigia tam reikalingas laiko tarpas, priklausomai nuo to, kas vyksta anksiau. 54 straipsnis TREIJ VALSTYBI SIPAREIGOJIMAI 1. Jei konsulinis pareignas kerta treiosios valstybs teritorij, turdamas, jei reikia, ios valstybs viz, arba yra joje pakeliui konsulin staig, kuri yra paskirtas arba grta tsti savo funkcij, bei grta atstovaujamj valstyb, i treioji valstyb suteikia visus imunitetus, numatytus kituose ios Konvencijos straipsniuose ir reikalingus jo tranzitui ar grimui utikrinti. Ta pati nuostata galioja bet kuriam
168
169
kartu gyvenaniam ir privilegijomis bei imunitetais besinaudojaniam jo eimos nariui, kuris lydi diplomat, atskirai keliauja pas j ar grta atstovaujamj valstyb. 2. Esant aplinkybms, panaioms numatytas io straipsnio 1 punkte, tre iosios valstybs nekliudo kirsti j teritorij kitiems konsulins stai gos nariams ar kartu gyvenantiems j eim nariams. 3. Oficialiai korespondencijai ir kitiems oficialiems praneimams, skai tant koduotus arba ifruotus praneimus, siuniamiems per j terito rij, treiosios valstybs suteikia t pai laisv ir apsaug, kuri pri imanioji valstyb yra sipareigojusi suteikti pagal i Konvencij. Jos suteikia per j teritorij vykstantiems konsuliniams kurjeriams, turin tiems, jei reikia, ios valstybs viz, ir konsuliniam patui toki pat nelieiamyb ir apsaug, koki priimanioji valstyb yra sipareigo jusi suteikti pagal i Konvencij. 4. Treij valstybi sipareigojimai, numatyti io straipsnio 1, 2 ir 3 da lyse, taikomi ir asmenims, nurodytiems iose dalyse, bei oficialiems praneimams ir konsuliniam patui, kuri buvimas treiosios valsty bs teritorijoje yra nulemtas nenugalimos jgos (force majeure aplin kybmis). 55 straipsnis PRIIMANIOSIOS VALSTYBS STATYM IR KIT TEISS AKT GERBIMAS 1. Neribojant j privilegij ir imunitet, visi asmenys, kurie naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, privalo gerbti priimaniosios valstybs statymus ir kitus teiss aktus. Jie taip pat privalo nesikiti ios valstybs vidaus reikalus. 2. Konsulins patalpos negali bti naudojamos tikslams, nesuderina miems su konsulini funkcij atlikimu. 3. io straipsnio 2 punkto nuostatos neatmeta galimybs rengti kit ins titucij ar staig biurus toje pastato dalyje, kurioje yra konsulin stai ga, su slyga, jei jiems skirtos patalpos yra atskirtos nuo patalp, ku riomis naudojasi konsulin staiga. Tokiu atveju aukiau minti biu rai pagal i Konvencij nelaikomi konsulini patalp dalimi. 56 straipsnis CIVILINS ATSAKOMYBS DRAUDIMAS
Konsulins staigos nariai laikosi vis priimaniosios valstybs statym ir kit teiss akt reikalavim dl draudimo nuo alos, padarytos treiajai aliai naudojant bet kok automobil, laiv ar orlaiv.
57 straipsnis SPECIALIOS NUOSTATOS DL PRIVAIOS VEIKLOS, KURIA SIEKIAMA

ASMENINS NAUDOS
1. Etatiniai konsuliniai pareignai negali siekdami asmenins naudos u siimti priimanioj oje valstybje profesine arba komercine veikla. 2. ioje dalyje numatytos privilegijos ir imunitetai nesuteikiami: a) konsuliniams darbuotojams arba aptarnaujanio personalo nariams, kurie priimaniojoje valstybje siekdami asmenins naudos usii ma privaia veikla; b) asmens, nurodyto io punkto a papunktyje, eimos nariams arba jo privatiems nam darbininkams; c) konsulins staigos nario eimos nariams, kurie patys siekdami as menins naudos usiima priimaniojoje valstybje bet kokia pri vaia veikla.
III DALIS. GARBS KONSULINI PAREIGN BEI KONSULINI (STAIG, KURIOMS VADOVAUJA TOKIE PAREIGNAI, REIMAS 58 straipsnis BENDROSIOS NUOSTATOS DL LENGVAT, PRIVILEGIJ IR IMUNITET 1. 28, 29, 30, 34, 35, 36, 37, 38 ir 39 straipsniai, 54 straipsnio 3 punk tas bei 55 straipsnio 2 ir 3 punktai taikomi konsulinms staigoms, kurioms vadovauja garbs konsulinis pareignas. Be to, toki konsu lini staig lengvatas, privilegijas ir imunitetus reguliuoja 59, 60, 61 ir 62 straipsniai. 2. 42 ir 43 straipsniai, 44 straipsnio 3 punktas, 45 ir 53 straipsniai bei 55 straipsnio 1 punktas taikomi garbs konsuliniams pareignams. Be to, toki konsulini pareign lengvatas, privilegijas ir imunitetus re guliuoja 63, 64, 65, 66 ir 67 straipsniai. 3. Privilegijos ir imunitetai, numatyti ioje Konvencijoje, nesuteikiami garbs konsulinio pareigno eimos nariams ar konsuliniams darbuo tojams, dirbantiems konsulinje staigoje, kuriai vadovauja garbs kon sulinis pareignas. 4. Pasikeitimas konsuliniu patu tarp dviej skirtingose valstybse esan i konsulini staig, kurioms vadovauja garbs konsuliniai pareig nai, neleidiamas be i dviej valstybi sutikimo.
170
171
59 straipsnis KONSULINI PATALP APSAUGA Priimanioji valstyb imasi reikiam priemoni konsulins staigos, kuriai vadovauja garbs konsulinis pareignas, patalpoms apsaugoti nuo bet kokio siverimo ar alos padarymo ir ukirsti keli bet kokiam jos rimties sutrikdymui ar orumo paeminimui. 60 straipsnis ATLEIDIMAS NUO MOKESI U KONSULINES PATALPAS 1. Konsulins staigos, kuriai vadovauja garbs konsulinis pareignas, pa talpos, kurios nuosavybs teise priklauso atstovaujamajai valstybei arba jos nuomojamos, atleidiamos nuo vis valstybini, regionini ir mu nicipalini mokesi ir rinkliav u nuosavas ar nuomojamas konsu lines patalpas, iskyrus mokesius u suteiktas konkreias paslaugas. 2. Atleidimas nuo mokesi, numatytas io straipsnio 1 punkte, netai komas tokiems mokesiams ir rinkliavoms, kuriais pagal priimanio sios valstybs statymus ir kitus teiss aktus apmokestinamas asmuo, esantis sutartiniuose santykiuose su atstovaujamja valstybe. 61 straipsnis KONSULINI ARCHYV IR DOKUMENT NELIEIAMYB Konsulins staigos, kuriai vadovauja garbs konsulinis pareignas, archyvai ir dokumentai yra nelieiami bet kuriuo metu, kur jie bebt, su slyga, kad jie laikomi atskirai nuo kit rat ir dokument bei, skyrium imant, nuo konsulins staigos vadovo ir bet kurio su juo dirbanio asmens asmenins korespondencijos, knyg, dokument ar kitos mediagos, susijusi su j profesija ar verslu. 62 straipsnis ATLEIDIMAS NUO MUITO MOKESI Priimanioji valstyb pagal savo priimtus statymus leidia veti ir atleidia nuo vis muito ir kit susijusi mokesi, iskyrus mokesius u saugojim, perveim ir panaias paslaugas, su slyga, jei jie yra skirti oficialiam konsulins staigos, kuriai vadovauja garbs konsulinis pareignas, naudojimui, iuos daiktus: herbus, vliavas, ikabas, antspaudus, oficialius spaudinius, staigos baldus, staigos rang bei panaius daiktus, kuriuos atstovaujamoji valstyb siunia konsulinei staigai savo nuoira ar pastarosios praymu. 63 straipsnis BAUDIAMOSIOS BYLOS Jei garbs konsuliniam pareignui ikeliama baudiamoji byla, jis privalo atvykti kompetentingas institucijas. Nepaisant to, proceso metu turi b-
ti rodoma derama pagarba jo oficialiai padiai, iskyrus atvejus, kai jis yra sulaikytas ar laikomas suimtas, ir kiek manoma maiau kliudoma jam atlikti konsulines funkcijas. Jei suimti konsulin pareign btina, procesas turi vykti kiek manoma greiiau. 64 straipsnis GARBS KONSULINI PAREIGN APSAUGA Priimanioji valstyb privalo suteikti garbs konsuliniam pareignui toki apsaug, kokios gali prireikti atsivelgiant jo oficialias pareigas. 65 straipsnis ATLEIDIMAS NUO USIENIEI REGISTRAVIMO IR
LEIDIMO APSIGYVENTI SUTEIKIMO
Garbs konsuliniai pareignai, jeigu jie, siekdami asmenins naudos, neusiima privaia komercine ar profesine veikla priimaniojoje valstybje, atleidiami nuo vis priimaniosios valstybs statymuose ir kituose teiss aktuose numatyt pareig dl usieniei registravimo ir leidimo apsigyventi suteikimo. 66 straipsnis ATLEIDIMAS NUO MOKESI Garbs konsulinis pareignas atleidiamas nuo vis mokesi ir rinkliav u atlyginimus ir kitas imokas, kurias jam moka atstovaujamoji valstyb u konsulini funkcij atlikim. 67 straipsnis ATLEIDIMAS NUO ASMENINI PRIEVOLI IR NA Priimanioji valstyb atleidia garbs konsulinius pareignus nuo vis darbo ir kit viej prievoli nepriklausomai nuo j pobdio bei karini prievoli, toki kaip rekvizicija, kontribucija ar kariuomens postovis. 68 straipsnis GARBS KONSULINI PAREIGN INSTITUCIJOS FAKULTATYVINIS POBDIS Kiekviena valstyb laisvai nusprendia, ar ji skirs bei ar priims garbs konsulinius pareignus.
IV DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 69 straipsnis KONSULINIAI PAREIGNAI, KURIE NRA KONSULINS STAIGOS VADOVAI 1. Kiekviena valstyb laisvai nusprendia, ar ji steigs bei ar priims kon-
172
173
sulines agentras, kurioms vadovauja konsuliniai pareignai, kurie atstovaujamosios valstybs nra paskirti konsulins staigos vadovais. 2. Slygos, kurioms esant io straipsnio 1 punkte numatytos konsulins agentros gali vykdyti savo veikl, bei joms vadovaujani konsulini pareign privilegijos ir imunitetai nustatomi atstovaujamosios valstybs ir priimaniosios valstybs susitarimu. 70 straipsnis DIPLOMATINI ATSTOVYBI ATLIEKAMOS KONSULINS FUNKCIJOS 1. ios Konvencijos nuostat, kiek leidia kontekstas, turi laikytis diplo matins atstovybs atlikdamos konsulines funkcijas. 2. Diplomatins atstovybs nari, kurie paskirti dirbti konsuliniame sky riuje ar kuriems kitaip pavesta atlikti atstovybs konsulines funkci jas, pavards praneamos priimaniosios valstybs usienio reikal mi nisterijai ar ios ministerijos nurodytai institucijai. 3. Vykdydama konsulines funkcijas, diplomatin atstovyb gali kreip tis : a) konsulins apygardos vietos valdios institucijas; b) priimaniosios valstybs centrines institucijas, jei tai leidia pri imaniosios valstybs statymai, kiti teiss aktai ir paproiai ar ati tinkamos tarptautins sutartys. 4. Diplomatins atstovybs nari, nurodyt io straipsnio 2 punkte, pri vilegijas ir imunitetus nustato tarptautins teiss normos, reguliuojan ios diplomatinius santykius. 71 straipsnis PRIIMANIOSIOS VALSTYBS PILIEIAI IR NUOLATINIAI GYVENTOJAI 1. Iskyrus papildomas lengvatas, privilegijas ir imunitetus, kuriuos su teikia priimanioji valstyb, konsuliniai pareignai, kurie yra priiman iosios valstybs pilieiai ar nuolatiniai gyventojai, naudojasi tik imu nitetu nuo jurisdikcijos ir asmens nelieiamybe u oficialius veiksmus, atliktus vykdant konsulines funkcijas, bei privilegija, numatyta 44 straipsnio 3 punkte. Priimaniosios valstybs sipareigojimas, numa tytas 42 straipsnyje, taikomas ir iems konsuliniams pareignams. Jei tokiam konsuliniam pareignui ikeliama baudiamoji byla, iskyrus atvejus, kai jis yra sulaikytas ar laikomas suimtas, procesas turi vykti kiek manoma maiau kliudant atlikti konsulines funkcijas. 2. Kiti konsulins staigos nariai, kurie yra priimaniosios valstybs pilie iai ar jos nuolatiniai gyventojai, j eim nariai, taip pat konsulini pa reign, nurodyt io straipsnio 1 punkte, eim nariai naudojasi tik to-
mis lengvatomis, privilegijomis ir imunitetais, kurias jiems suteikia priimanioji valstyb. Tie konsulins staigos nari eim nariai ir tie privats nam darbininkai, kurie patys yra priimaniosios valstybs pilieiai ar jos nuolatiniai gyventojai, taip pat naudojasi tik tomis lengvatomis, privilegijomis ir imunitetais, kurias jiems suteikia priimanioji valstyb. Taiau priimanioji valstyb vykdo savo jurisdikcij iems asmenims taip, kad be reikalo netrukdyt atlikti konsulins staigos funkcijas. 72 straipsnis NEDISKRIMINAVIMAS 1. ios Konvencijos nuostatas priimanioji valstyb turi taikyti nedisk riminuodama n vienos valstybs. 2. Diskriminacija nelaikoma: a) jeigu priimanioji valstyb riboja koki nors ios Konvencijos nuo stat taikym atsivelgdama i nuostat taikymo apribojimus jos konsulinms staigoms atstovaujamojoje valstybje; b) jeigu laikydamosi paproi arba susitarimo valstybs teikia viena kitai palankesn reim nei tas, kurio reikalauja ios Konvencijos nuostatos. 73 straipsnis ios KONVENCIJOS SANTYKIS SU KITOMIS TARPTAUTINMIS SUTARTIMIS 1. ios Konvencijos nuostatos neturi takos kitoms galiojanioms vals tybi tarptautinms sutartims. 2. Niekas ioje Konvencijoje neudraudia valstybms sudaryti tarptau tines sutartis, kurios patvirtina, papildo ar prapleia ios Konvencijos nuostatas.
PASIRAYMAS i Konvencij gali pasirayti visos valstybs, Jungtini Taut organizacijos arba jos specializuotj agentr nars, Tarptautinio Teismo Statuto nars, taip pat bet kurios kitos valstybs, kurias Jungtini Taut Generalin asamblja yra pakvietusi tapti Konvencijos alimis: iki 1963 m. spalio 31 d. - Austrijos Respublikos federalinje usienio reikal ministerijoje, ir vliau, iki 1964 m. kovo 31 d. - Jungtini Taut centrinje bstinje Niujorke.
V DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 74 straipsnis
174
4.3 Tarptautinio Teisingumo Teismo 1980 m. gegus 24 d. sprendimas
175
75 straipsnis RATIFIKAVIMAS i Konvencija turi bti ratifikuojama. Ratifikaciniai ratai deponuojami Jungtini Taut Generaliniam sekretoriui. 76 straipsnis PRISIJUNGIMAS Prie ios Konvencijos gali prisijungti bet kuri valstyb, priskiriama vienai i keturi kategorij, ivardyt 74 straipsnyje. Prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtini Taut Generaliniam sekretoriui. 77 straipsnis SIGALIOJIMAS 1. i Konvencija sigalioja trisdeimt dien, skaiiuojant nuo tos die nos, kai dvideimt antrieji ratifikaciniai ratai arba prisijungimo prie ios Konvencijos dokumentai buvo deponuoti Jungtini Taut Gene raliniam sekretoriui. 2. Deponavus dvideimt antruosius ratifikacinius ratus arba prisijungimo prie ios Konvencijos dokumentus, Konvencija kiekvienai vliau j ra tifikuojaniai ar prisijungianiai valstybei sigalioja trisdeimt dien nuo jos ratifikacini rat ar prisijungimo dokument deponavimo. 78 straipsnis GENERALINIO SEKRETORIAUS PRANEIMAI Jungtini Taut Generalinis sekretorius pranea visoms valstybms, priskiriamoms vienai i keturi kategorij, ivardyt 74 straipsnyje, apie: a) ios Konvencijos pasiraym ir ratifikacini rat arba prisijungimo prie jos dokument deponavim pagal 74, 75 ir 76 straipsnius; b) ios Konvencijos sigaliojimo dat pagal 77 straipsn. 79 straipsnis AUTENTIKI TEKSTAI ios Konvencijos originalas, kurio tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kalbomis turi vienod teisin gali, deponuojamas Jungtini Taut Generaliniam sekretoriui, kuris perduoda patvirtintus jos nuoraus visoms valstybms, priskiriamoms vienai i keturi kategorij, ivardyt 74 straipsnyje. TAI PATVIRTINDAMI, emiau nurodyti tinkamai savo vyriausybi galioti asmenys pasira i Konvencij. PRIIMTA Vienoje tkstantis devyni imtai eiasdeimt treij met balandio mnesio dvideimt ketvirt dien.
4.3 TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO 1980 M. GEGUS 24 D. SPRENDIMAS UNITED STATES DIPLOMATIC AND CONSULAR STAFF IN TEHRAN (UNITED STATES OF AMERICA V. IRAN) BYLOJE (ITRAUKA)*
82. (...) Didel informacijos, kuri Jungtins Valstijos paios pateik Teismui, dalis i tikrj apima tam tikrus Irano valdios ar jos alinink pareikimus, kuriuose daromos nuorodos Jungtini Valstij tariamai vykdyt Irane nipinjim ir kiimsi, kurio centras buvo j ambasada Irane. (...) 83. Bet kokiu atveju, jei net tariamai Jungtini Valstij vykdyta Irane kriminalin veikla bt laikoma nustatyta, Teismui likt isprsti klausim, ar ji leist pateisinti Irano veiksmus ir tuo apsiginti nuo Jungtini Valstij reikalavim ioje byloje. Taiau Teismas negali sutikti, kad i veikla bt laikoma turinia toki pasekmi. Taip yra todl, kad pati diplomatin teis nustato priemones, reikalingas tam, kad bt apsiginama prie diplomatini ar konsulini misij nari neteist veikl. 17 (...) 86. Diplomatins teiss normos, trumpai tariant, sukuria savaime pakankam reim, kuris, viena, nustato priimaniosios valstybs sipareigojimus suteikti diplomatinms misijoms lengvat, privilegij ir imunitet, ir, kita, numato galim piktnaudiavim jais i i misij nari puss ir idsto priemones, kurias prie tokius piktnaudiavimus turi savo dispozicijoje priimanioji valstyb. ios priemons dl j prigimties yra visikai veiksmingos, nes jei siunianioj! valstyb neataukia apkaltinto misijos nario, pa-
* Versta i: I.C.J. Reports 1980, p. 3. 17 Toliau savo sprendime (84 p.) Teismas padar nuorodas 1961 m. Vienos konvencijos dl diplomatins teiss 9 str. bei 1963 m. Vienos konvencijos dl konsulini santyki 23 str., leidianius priimaniajai valstybei bet kada savo nuoira paskelbti bet kur diplomatins atstovybs ar konsulins staigos personalo nar persona non grata, ir tai, kad diplomatin teis leidia iai valstybei nutraukti diplomatinius santykius su siuniania valstybe ir pareikalauti nedelsiant udaryti jos misij.
176
4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEISE
ti grsm, kad beveik nedelsiant jis praras privilegijas ir imunitetus, nes priimanioji valstyb atsisako j toliau pripainti misijos nariu, praktikai priveria asmen ivykti dl jo paties interes. Taiau principas, nustatantis diplomatini agent ir diplomatini misij nelieiamum, yra vienas i pagrind io seniai nustatyto reimo, kurio evoliucijoje Islamo tradicijos padar esmin indl. Dar daugiau, nelieiamumo principo pamatin pobd pabria 1961 m. Konvencijos 44 ir 45 straipsniai (r. taip pat 1963 m. Konvencijos 26 ir 27 straipsnius). Net ginkluoto konflikto atveju ar nutraukus diplomatinius santykius, ios nuostatos reikalauja, kad priimanioji valstyb gerbt tiek diplomatins misijos nari, tiek misijos patalp nuosavybs ir archyv nelieiamum. Be abejo, io principo laikymasis nereikia, ir tai aikiai pripasta iekovo Vyriausyb, kad diplomatinis agentas, ukluptas jam vykdant upuolim ar kit nusikaltim, negalt iuo atveju bti priimaniosios valstybs policijos trumpai sulaikytas tam, kad bt ukirstas kelias padaryti konkret nusikaltim. Taiau tokios galimybs neturi nieko bendro su tuo, kas vyko ioje byloje."
MOGAUS TEISS
1
178
5. MOGAUS TEISS
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija
179
5.1 TARPTAUTIN MOGAUS TEISI CHARTIJA18
5.1.1 Visuotin mogaus teisi deklaracija19

VISUOTIN MOGAUS TEISI DEKLARACIJA* Atsivelgdama tai, kad visiems moni gimins nariams bdingo orumo ir lygi bei neatimam teisi pripainimas yra laisvs, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas; atsivelgdama tai, kad mogaus teisi visikas nepaisymas ir niekinimas pastmjo vykdyti barbarikus aktus, piktinanius monijos sin, o sukrimas pasaulio, kuriame mons turs odio ir sitikinim laisv ir bus ilaisvinti i baims ir skurdo pani, paskelbtas kaip kilniausias mogaus siekimas; atsivelgdama tai, jog btinai reikia, kad mogaus teises saugot statymo galia, dl to, kad jis nebt priverstas imtis, kaip kratutins priemons, sukilimo prie tironij ir priespaud; atsivelgdama tai, jog btinai reikia remti draugik santyki tarp taut vystym;
atsivelgdama tai, kad Suvienytj Nacij Organizacijos statuose 20 tautos vl tvirtino savo tikjim pagrindinmis mogaus teismis, mogaus, kaip asmenybs, orumu ir vertingumu, lygiomis vyr ir moter teismis ir pareik, jog esanios pasiryusios skatinti visuomens paang ir sukurti geresnes gyvenimo slygas, didesn laisv; atsivelgdama tai, kad valstybs nars, bendradarbiaudamos su Suvienytj Nacij Organizacija, sipareigojo garantuoti visuotin ir tikr mogaus teisi ir pagrindini laisvi laikymsi; atsivelgdama tai, jog bendras visiems monms i teisi ir laisvi supratimas turi didiausi reikm, kad bt visikai vykdytas is sipareigojimas, Generalin Asamblja skelbia i Visuotin mogaus teisi deklaracij, kaip visuotin ideal^ kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybs dl to, kad kiekvienas mogus ir kiekvienas visuomens organas, nuolat turdami galvoj i Deklaracij, pasitelk vietim ir moksl, stengtsi prisidti prie to, kad ios teiss ir laisvs bt gerbiamos ir kad bt garantuota, imantis nacionalini ir tarptautiniu paangi priemoni, kad jos bus visuotinai ir tikrai pripastamos ir taikomos tiek valstybi nari gyventojams, tiek gyventojams teritorij, esani j jurisdikcijoje. 1 straipsnis / Visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis. Jiems suteiktas protas ir sin ir jie turi elgtis vienas kito atvilgiu kaip broliai. 2 straipsnis Kiekvienas mogus gali naudotis visomis teismis ir laisvmis, paskelbtomis ioje Deklaracijoje, be joki skirtum, toki kaip ras, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie sitikinimai, nacionalin ar socialin kilm, turtin, jo gimimo ar kokia nors kitokia padtis. Be to, neturi bti daroma joki skirtum remiantis alies ar teritorijos, kuriai priklauso mogus, politiniu, teisiniu ar tarptautiniu statusu, dl to, kad i alis ar teritorija yra nepriklausoma, globojama, nesavavaldi ar kaip nors kitaip apribotas jos suverenitetas.
20 iuo metu vartojamas Jungtini Taut Chartijos" terminas. r. io rinkinio 1.1 skirsn (sudarytojo pastaba).
18 Tarptautin mogaus teisi chartij sudaro: 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklara cija, 1966 m. Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas, 1966 m. Tarptau tinis pilietini ir politini teisi paktas, 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pak to fakultatyvus protokolas ir 1989 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto antrasis fakultatyvus protokolas mirties bausmei panaikinti. Skirstant iuos dokumentus pagal j teisi n gali, reikt pabrti, kad Visuotin mogaus teisi deklaracija yra deklaracija, priimta Jungtini Taut Generalins Asambljos rezoliucija, o kiti nurodyti dokumentai - tarptautins sutartys. 19 Priimta Jungtini Taut Generalins Asambljos 1948 m. gruodio 10 d. rezoliucija 217 A(III). Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Dl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautins mogaus teisi char tijos dokument sipareigojo laikytis Visuotins mogaus teisi deklaracijos. r. - Valstybs inios, 1991, Nr. 9-244. * Web-site of the Office of the High Commissioner for Human Rights - http:// www.unhchr.ch/udhr/lang/lit.htm
180
5. MOGAUS TEISS
181
3 straipsnis Kiekvienas mogus turi teis gyvyb, laisv ir asmens nelieiamyb. 4 straipsnis Niekas negali bti laikomas vergijoje ar nelaisvas: vis form vergija ir prekyba vergais draudiama. 5 straipsnis Niekas negali bti kankinamas arba iauriai, nemonikai eminant jo orum su juo elgiamasi ir jis baudiamas. 6 straipsnis Kiekvienas mogus, kad ir kur jis bt turi teis bti pripaintas teisini santyki subjektu. 7 straipsnis Visi lygs prie statym ir turi teis, be jokio skirtumo, lygi statymo apsaug. Visi turi teis lygi apsaug nuo visokios diskriminacijos, paeidianios i Deklaracij ir nuo visokio kurstymo tokiai diskriminacijai. 8 straipsnis Kiekvienas mogus turi teis pasinaudoti kompetentingais nacionaliniais teismais savo teisms atgauti, kai jo pagrindins teiss, pripastamos jam konstitucijos ar statymo, buvo paeistos. 9 straipsnis Niekas negali bti savavalikai aretuotas, suimtas ar itremtas. 10 straipsnis Kiekvienas mogus, remdamasis visika lygybe, turi teis tai, kad jo byl vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas, kuris nustatyt jo teises ir pareigas ar jam pareikto baudiamojo kaltinimo pagrstum. 11 straipsnis 1. Kiekvienas mogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas ne kaltu tol, kol jo kaltumas bus nustatytas statymo tvarka vieo teis minio nagrinjimo metu, kur jam bus sudaromos visos btinos gyny bos garantijos. 2. Niekas negali bti nuteistas u veiksmus ar neveikim, kurie j vyk^ dymo metu nebuvo laikomi nusikaltimais pagal valstybs vidaus sta-
tymus arba tarptautin teis. Taip pat negali bti skiriama sunkesn bausm u t, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo momentu. 12 straipsnis Niekas neturi patirti savavaliko kiimosi jo asmenin ir eimin gyvenim jo buto nelieiamyb susirainjimo slaptum ksinimosi jo garb ir orum. Kiekvienas mogus turi teis statymo apsaug nuo tokio kiimosi arba toki pasiksinim. 13 straipsnis 1. Kiekvienas mogus turi teis laisvai kilnotis ir laisvai pasirinkti gy venamj viet kiekvienoje valstybje. 2. Kiekvienas mogus turi teis ivaiuoti i kiekvienos alies, skaitant savj, ir grti savo al. 14 straipsnis 1. Persekiojamas kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio kito se alyse ir juo naudotis. 2. ia teise negali bti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrstas pa darymu kriminalinio nusikaltimo ar veiksm, prietaraujani Suvie nytj Nacij Organizacijos tikslams ir principams. 15 straipsnis 2. Niekam negs teis j pakeisti. 1. Kiekvienas mogus turi teis pilietyb. XT:I gali bti savavalikai atimta jo pilietyb ar
16 straipsnis 1. Vyrai ir moterys, pasiek brandos ami, turi teis be joki apriboji m dl rass, tautybs ar religijos sudaryti santuok it sukurti eima. Jie turi lygias teises tiek santuokos sudarymo bei jos trukms, tiek santuokos nutraukimo metu. 2. Santuoka gali bti sudaryta tik tada, kai susituokiantieji duoda laisva ir visik sutikim. 3. eima yra natrali ir pagrindin visuomens lstel ir ji turi teis visuomens ir valstybs apsaug. 17 straipsnis 1. Kiekvienas mogus turi teis turti nuosavyb tiek vienas, tiek kartu su kitais. 2. I nieko negali bti savavalikai atimta jo nuosavyb.
T
182
5. MOGAUS TEISS
183
18 straipsnis Kiekvienas mogus turi teise, minties, sins ir religijos laisv. i teis apima laisv pakeisti religij ar tikjim, taip pat laisv skelbti savo religij ar tikjim tiek vienam, tiek kartu su kitais, vieai ar privaiai, mokant, praktikuojant tikjim, laikant pamaldas bei atliekant apeigas. 19 straipsnis Kiekvienas mogus turi teis sitikinim ir j reikimo laisv, kuri apima teis nekliudomai laikytis savo sitikinim ir teis iekoti, gauti ir skleisti informacij ir idjas nepriklausomai nuo valstybi sien, ir nesvarbu, kokiomis priemonmis jos bt ireiktos. 20 straipsnis 1. Kiekvienas mogus turi teis taiki susirinkim ir asociacij laisv. 2. Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors asociacijai. 21 straipsnis 1. Kiekvienas mogus turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesio giai, tiek per laisvai irinktus atstovus. 2. Kiekvienas mogus turi teis lygybs slygomis stoti savo alies vals tybin tarnyb. 3. Liaudies valia yra valstybins valdios pagrindas; i valia turi bti i reikiama teisinguose rinkimuose, kurie turi vykti periodikai, kai yra visuotin ir lygi rinkim teis ir slaptas balsavimas arba kitos lygia verts procedros, garantuojanios balsavimo laisv. 22 straipsnis Kiekvienas mogus, kaip visuomens narys, turi teis socialin aprpinim, kuris skirtas btinoms jo orumui ir laisvam asmenybs vystymuisi ekonominms, socialinms ir kultrinms teisms gyvendinti nacionalinmis pastangomis ir per tarptautin bendradarbiavim ir pagal kiekvienos alies vidin struktr bei iteklius. 23 straipsnis 1. Kiekvienas mogus turi teis darb, laisv darbo pasirinkim, teisingas ir tinkamas darbo slygas ir apsaug nuo nedarbo. 2. Visi mons, be jokios diskriminacijos, turi teis lyg apmokjim u lygiavert darb.
3. Kiekvienas darbo mogus turi teis teising ir patenkinam atlygi nim, garantuojant mogaus orumo vert egzistavim jam paiam ir jo eimai, ir papildom, kai reikia, visomis kitomis socialins apsau gos lomis. 4. Kiekvienas mogus turi teis kartu su kitais steigti profesines sjun gas ar stoti jas savo interesams ginti. 24 straipsnis Kiekvienas mogus turi teis poils ir laisvalaik ir ypa teis pagrst darbo laiko apribojim ir periodines apmokamas atostogas. 25 straipsnis 1. Kiekvienas mogus turi teis pakankam gyvenimo lyg, kuris ga rantuot jo ir jo eimos sveikat ir gerov, ir ypa maist, drabu ius, bst, medicinin prieir ir btin socialin aptarnavim: jis turi teis aprpinim nedarbo, ligos, invalidumo, nalysts, senat vs ar kitokio pragyvenimo altini netekimo atveju dl nepriklausan i nuo jo aplinkybi. 2. Motinyst ir kdikyst turi bti itin globojamos ir remiamos. Visi vai kai, tiek gim santuokoje, tiek nesantuokiniai, naudojasi vienoda so cialine apsauga. 26 straipsnis 1. Kiekvienas mogus turi teis moksl. Mokslas turi bti nemokamas - bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Pradinis lavinimas yra pri valomas. Profesinis techninis mokymas turi bti visuotinai prieinamas; auktasis mokslas turi bti vienodai prieinamas visiems pagal kiek vieno mogus sugebjimus. 2. Mokslas turi bti skirtas tam, kad visikai suklestt mogaus asme nyb ir kad bt vis labiau gerbiamos mogaus teiss ir pagrindins laisvs. Jis turi padti ugdyti savitarpio supratim, pakantum ir drau gyst tarp vis taut, rasini, ir religini grupi, taip pat turi skatini Suvienytj Nacij Organizacijos vykdom taikos isaugojimo veikl. 3. Tvai turi pirmenybs teis parenkant savo vaik mokym. 27 straipsnis 1. Kiekvienas mogus turi teis laisvai dalyvauti visuomens kultriniame gyvenime, grtis menu, dalyvauti mokslinje paangoje ir naudotis jos grybmis.
184
5. MOGAUS TEISS
185
2. Kiekvienas mogus turi teis apsaug jo dvasini ir materialini interes, atsirandani ryium su mokslo, literatros ar meno krini, kuri jis yra autorius, sukrimu. 28 straipsnis Kiekvienas mogus turi teis tai, kad visuomenje ir tarp taut siviepataut tokia tvarka, kurioje galt bti visikai gyvendintos teiss ir laisvs, idstytos ioje Deklaracijoje. 29 straipsnis 1. Kiekvienas mogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali lais vai ir visikai vystytis jo asmenyb. 2. gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, kiekvie nas mogus negali patirti kitoki apribojim kaip statymo numaty ti vien tik tam, kad garantuot kit moni teisi ir laisvi deram pripainim ir gerbim siekiant patenkinti teisingus morals, vieo sios tvarkos ir visuotins gerovs reikalavimus demokratinje visuo menje. 3. ios teiss ir laisvs jokiu bdu negali bti gyvendinamos, jeigu tai prietarauja Suvienytj Nacij Organizacijos tikslams ir principams. 30 straipsnis Jokia ios Deklaracijos nuostata negali bti aikinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teis vykdyti koki nors veikl ar atlikti veiksmus, skirtus joje idstytoms teisms ir laisvms panaikinti.
5.1.2 Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas

TARPTAUTINIS EKONOMINI, SOCIAIIM IR KULTRINI TEISI PAKTAS* Valstybs, io Pakto alys, atsivelgdamos tai, kad pagal Jungtini Taut Chartijoje idstytus principus vis monijos nari orumo ir lygi bei neatimam teisi pripainimas yra laisvs, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas,
* Valstybs inios, 2002-08-02, Nr. 77, publ. Nr. 3290. Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1992 met vasario 20 dien.
pripaindamos, kad ios teiss kyla i prigimtinio mogaus asmenybs orumo, pripaindamos, kad pagal Visuotin mogaus teisi deklaracij laisvos mogaus asmenybs, kuri naudojasi pilietinmis bei politinmis laisvmis ir yra atsikraiusi baims bei skurdo pani, idealas gali bti gyvendintas tik sudarius slygas kiekvienam mogui naudotis savo pilietinmis ir politinmis bei ekonominmis, socialinmis ir kultrinmis teismis, atsivelgdamos tai, kad Jungtini Taut Chartija pareigoja valstybes skatinti visuotinai gerbti mogaus teises bei laisves ir j laikytis, suvokdamos, jog kiekvienas konkretus asmuo, turdamas pareig kitiems ir tai bendruomenei, kuriai jis priklauso, privalo stengtis skatinti tvirtinti iame Pakte pripastamas teises ir siekti, kad j bt laikomasi, s u s i t a r dl i straipsni:
I DALIS 1 straipsnis < lj,""
1. Visos tajr]os ratux^rsspr^dmoi_teis. Remdamosi ia teisj jos laisvai nustato savo politin status ir laisvai vykdo savo ekonomin, socialin ir kultrin pltr. 2." SiekdarrioVsavo tiksl, visos tautos gali laisvai naudotis savo gamtos turtais ir itekliais, nepaeisdamos joki sipareigojim, atsirandani dl tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo, grindiamo abipuss naudos principu, ir i tarptautins teiss. Jokiais atvejais n i vienos tautos negalima atimti jai priklausani pragyvenimo l. 3. Valstybs, io Pakto alys, skaitant valstybes, atsakingas u nesavarankik ir globojam teritorij valdym, laikydamosi Jungtini Taut Chartijos nuostat skatina gyvendinti apsisprendimo teis ir i teis gerbia.
II DALIS
2 straipsnis 1. Kiekviena valstyb, io Pakto alis, sipareigoja tiek savo pastangomis, tiek pasinaudodama tarptautine pagalba ir bendradarbiavimu, ypa ekonomikos ir technikos srityse, imtis, kiek daugiausia leidia jos i-
186
5. MOGAUS TEISS
187
tekliai, vis atitinkam, svarbiausia, teisini priemoni, kad iame Pakte pripastamos teiss palaipsniui bt visikai gyvendintos. 2. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja utikrinti, kad iame Pakte i dstytos teiss bus gyvendinamos be jokio diskriminavimo dl rass, Jbdos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politini arba koki nors kit sitikinim," tautybs ar socialins kilms, turtins padties, gimimo ar dl kokio nors kito poymio. 3. Besivystanios alys, deramai atsivelgdamos mogaus teises ir sa vo alies ekonomik, gali nustatyti, kiek jos iame Pakte pripasta mas ekonomines teises utikrins asmenims, kurie nra j pilieiai. 3 straipsnis Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja utikrinti vyrams ir moterims lygias teises naudotis visomis iame Pakte ivardytomis ekonominmis, socialinmis ir kultrinmis teismis. 4 straipsnis Valstybs, io Pakto alys, pripasta, kad numatytas pagal Pakt teises valstyb gali apriboti statymu tik tiek, kiek toks apribojimas atitinka i teisi pobd ir tik visuotins gerovs skatinimo demokratinje visuomenje tikslais. 5 straipsnis 1. Jokia io Pakto nuostata negali bti aikinama kaip numatanti kokios nors valstybs, kokios nors grups ar kokio nors asmens teis vyk dyti koki nors veikl arba atlikti kokius nors veiksmus, kuriais sie kiama panaikinti kokias nors iame Pakte pripaintas teises ar lais ves arba jas apriboti labiau, negu numatyta iame Pakte. 2. JSIegali bti leidiama kaip nors apriboti ar sumainti pagrindines mogaus teises, pripaintas ar galiojanias pagal kokios nors alies staJtyms, konvencijas, taisykles ar paproius, ta dingstimi, kad is Paktas toki teisi nepripasta ar jas pripasta maesniu mastu. III DALIS 6 straipsnis 1. Valstybs, io Pakto alys, piirjaistajej se j darb, apimani kiekvieno JariogausJteiss gauti galimyb usidirbti pragyvenimui darbu, ku(N
rjis laisvaijjasirenka arba kur dirbti jis laisvai sutinka, ir imasi reikiam priemoni iai teisei apsaugoti. T. Priemons, kuri kiekviena valstyb, io Pakto alis, imasi iai teisei visikai gyvendinti, apima technin ir profesin orientavim ir mokymo programas, strategij ir metodus, taikomus siekiant tolygios ekonomins, socialins ir kultrins pltros ir visiko bei produktyvaus uimtumo, kad br apsaugotos asmens pagrindins politins ir ekonomins laisvs. 7 straipsnis Valstybs, io Pakto alys, pripasta kiekvieno mogaus teis jeisin-^ gas ir palankias darbo slygas, 'kurios vis pirma utikrint: a) atlyginim, visiems darbuotojams utikrinant ma maiausiai: i) teising darbo umokest ir vienod apmokjim u lygiavert darb be jokio skirtumo, vis pirma moterims utikrinant ne prastesnes darbo slygas nei tos, kurias turi vyrai, ir vienod apmokjim u vienod darb; ii) deram pragyvenim jiems patiems ir j eimoms pagal io Pakto nuostatas; b) darbo slygas, atitinkanias saugos ir higienos reikalavimus; c) vienod visiems galimyb bti pakeliamiems darbe atitinkamas auktesnes pareigas atsivelgiant vien darbo sta ir kompetencij; d) poils, laisvalaik bei pagrst darbo laiko apribojim ir mokamas pras tines atostogas, taip pat apmokjim u darb valstybini veni die nomis. 8 straipsnis 1. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja utikrinti: a) kiekvieno mogaus teis steigti profesines sjungas ar stoti gasirinkt profesin sjung savo ekonominiams bei socialiniams inTeresam" tenkinti ir apsaugoti su vienintele slyga, kad bt lai komasi atitinkamos organizacijos nustatyt taisykli. Naudojimui si ia teise negali bti taikomi jokie apribojimai, iskyrus tuos, ku riuos numato statymas ir kurie demokratinje visuomenje btini valstybs saugumo ar vieosios tvarkos interesais arba kit asme n teisms ir laisvms apsaugoti; b) profesini sjung teis steigti nacionalines federacijas arba kon,Ted"eracijas ir i teis kurti tarptautines profesini sjung orga nizacijas arba stoti tokias organizacijas;
188
5. MOGAUS TEISS
189
c) profesini sjung teis vykdyti savo veikl nekliudomai, be jo ki apribojim, iskyrus tuos, kuriuos numato statymas ir kurie btini demokratinje visuomenje valstybs saugumo ar vieosios tvarkos interesais arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti; d) teis streikuoti, kuria naudojamasi pagal kiekvienos alies statymus. 2. Sis straipsnis nekliudo taikyti teist naudojimosi iomis teismis ap ribojim asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajgose, policijo je ar valstybs administracijoje. 3. Jokia io straipsnio nuostata nesuteikia teiss valstybms, Tarptauti ns darbo organizacijos 1948 m. Konvencijos dl asociacij laisvs ir teiss jungtis organizacijas gynimo alims, priimti statym ga lios akt, ribojani nurodytoje Konvencijoje numatytas garantijas, ar ba taikyti statym taip, kad ios garantijos bt ribojamos. 9 straipsnis Valstybs, io Pakto alys, pripasta kiekvieno mogaus teis socialin apsaug, skaitant socialin draudim. 10 straipsnis Valstybs, io Pakto alys, pripasta, kad: 1. eimai, kuri yra natrali ir pagrindin visuomens lstel, turi bti tei kiama kuojdesnâpsaga ir pagalba, ypa tuomet, kai ji yra kuria ma, ir tol, kol ji yra atsakinga u nesavarankik vaik ilaikym ir aukljim. Santuoka turi bti sudaroma laisvu bsimj sutuoktini sutikimu. 2. Ygatnga apsauga tur btijeikiama motinoms per pagrst laiko tarp jKLgiffldyjnoJ^r go jo. Dirbanios motinos tuo laikotarpiu turi gauti mokamas atostogas arba atostogas ir pakankamas socialins paramos imokas. 3. Speciali apsaugos ir pagalbos priemoni turi bti imamasi vis vai k ir jaunuoli atvilgiu, be jokio diskriminavimo dl j kilms arba dl kokio nors kito poymio. Vaikai ir jaunuoliai turi bti ginami nuo ekonominio ir socialinio inaudojimo. U vaik samdym darbui, kenksmingam j dorovei ir sveikatai ar pavojingam j gyvybei arba galiniam pakenkti j normaliam vystymuisi, turi bti baudiama pa gal statym. Valstyb taip pat turi nustatyti amiaus ribas, kad jau nesni Jiegu nuittyto"iiftiau" vaik samdomas darbas bt draudia mas ir u j bt baudiama pagal statym.
11 straipsnis <yf l''" C*"-: 1. Valstybs, io Pakto alys, pripasta kiekvieno teis pakankam sa vo ir savo eimos gyvenimo lyg, skaitaiitte^tujt_pjkankjmaj^ria^to, drabui ir bst, taip pat nuolatin gyvenimo slyg gerinim. Valstybs, ioTakto alys, imasi reikiam priemoni, kad FutuzfiKrintas ios teiss gyvendinimas, pripaindamos, jog svarbi reikm tam turi laisvu sutikimu grindiamas tarptautinis bendradarbiavimas. 2. Valstybs, io Pakto alys, pripaindamos pagrindin kiekvieno mo gaus teis bti apsaugotam nuo bado, pavieniui ir bendradarbiauda mos tarptautiniu mastu imasi priemoni, skaitant konkreias progra mas, kuri reikia siekiant: a) pagerinti maisto produkt gamybos, laikymo ir skirstymo bdus plaiai naudojantis technikos ir mokslo iniomis, skleidiant inias apie mitybos principus ir tobulinant arba reformuojant ems kio sistemas, kad bt kuo veiksmingiau igaunami ir naudojami gam tos itekliai; b) utikrinti teising pasaulini maisto atsarg skirstym pagal porei kius ir atsivelgiant tiek importuojani, tiek eksportuojani maisto produktus ali problemas. 12 straipsnis VUt.t > il ^C* 1. Valstybs, io Pakto alys, pripasta kiekvieno mogaus teis turti kuo geriausi fizin ir psichin sveikat. 2. Priemons, kuri valstybs, io Pakto alys, imasi iai teisei visikai gyvendinti, turi apimti priemones, kuri reikia siekiant utikrinti: a) kad maiau gimt negyv kdiki, sumat kdiki mirtingumas ir kad vaikai augt sveiki; b) kad visais aspektais gert aplinkos ir gamybos higiena; c) epidemini, endemini, profesini bei kitoki lig profilaktik, gy dym ir kontrol; d) kad bt sudarytos slygos, utikrinanios visiems medicinos pa slaugas ir medicinin prieir susirgus. 13 straipsnis 1. Valstybs, io Pakto alys, pripasta kiekvieno mogaus teis moksl. Jos sutaria, jog vietimo tikslas - siekti, kad mogaus asmenyb visapusikai vystytsi ir suvokt savo orum, taip pat didinti pagarb mogaus" teisms ir pagrindinms laisvms. Jos taip pat sutaria, kad
190
5. MOGAUS TEISS
191
isimokslinimas turi suteikti visiems monms galimyb tapti naudingais laisvos visuomens dalyviais, padti ugdyti savitarpio supratim, pakantum ir draugyst tarp vis taut, vis rasini, etnini bei reli~gmu grupi ir prisidti prie Jungtini Taut vykdomos taikos palaikymo veiklos pltojimo. 2. Valstybs, io Pakto alys, pripasta, kad siekiant visikai gyvendinti i teis: a) pradinis mokymas turi bti visiems privalomas ir nemokamas; b) vairi form vidurinis mokslas, skaitant technin ir profesin vi durin mokym, turi bti atviras bei prieinamas visiems imantis vis reikiam priemoni, vis pirma palaipsniui vedant nemokam moksl; c) auktasis mokslas turi bti vienodai prieinamas visiems pagal kiek vieno gabumus, imantis vis reikiam priemoni, vis pirma pa laipsniui vedant nemokam moksl; d) pagrindinis lavinimas t asmen, kurie nra ij arba baig viso pradinio mokslo kurso, turi bti skatinamas ir intensyvinamas; e) turi bti aktyviai pltojamas vis pakop mokykl tinklas, turi bti diegta atitinkama stipendij sistema ir nuolat gerinamos materia lins dstytoj slygos. 3. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja gerbti tv ir atitinkamais at vejais - teist globj laisv parinkti savo vaikams ne tik valstybs institucij steigtas mokyklas, bet ir kitas mokyklas, atitinkanias t mokslo reikalavim minimum, kuris gali bti valstybs nustatytas ar ba patvirtintas, ir utikrinti religin bei dorovin savo vaik auklji m pagal savo pai sitikinimus. 4. Jokia io straipsnio nuostata neturi bti aikinama kaip ribojanti as men ar institucij laisv steigti mokymo staigas ir joms vadovauti, jeigu visuomet laikomasi princip, idstyt io straipsnio 1 dalyje, ir reikalavimo, kad tokiose staigose suteikiamas isimokslinimas turi atitikti minimalius valstybs nustatytus standartus.
; 1 4 stra ipsnis / " ' > ! y ', ' - ' " '\ j Kiekviena valstyb, io Pakto alis, kuri, tapdama io Pakto alimi, nesteng savo pagrindinje teritorijoje arba kitose jos jurisdikcijai priklausaniose teritorijose vesti privalomo nemokamo pradinio mokymo, sipareigoja per dvejus metus parengti ir priimti isam priemoni plan, kad palaipsniui - per tiek met, kiek pagrstai turi bti nustatyta tame plane, - bt gyvendintas privalomo visuotinio nemokamo pradinio mokymo principas.
15 straipsnis 1. Valstybs, io Pakto alys, pripasta kiekvieno mogaus teis: a) dalyvauti kultriniame gyvenime; b) nauBotis mokslo paangos ir jos praktinio taikymo laimjimais; c) naudotis dvasini jr materialini interes, atsirandani sukrus koTTus nors mokslo, literatros ar meno darbus, kuri autorius jis yra, apsauga. 2. Priemons, kuri valstybs, io Pakto alys, imasi, siekdamos utik rinti ios teiss visik gyvendinim, apima ir tas, kuri btinai rei kia mokslo ir kultros isaugojimui, pltojimui ir sklaidai. 3. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja gerbti laisv, kurios btinai reikia moksliniams tyrimams ir krybinei veiklai. 4. Valstybs, io Pakto alys, origasta naud, kuri duoda tarptautini ryi ir bendradarbiavimo skatinimas bei pltojimas mokslo ir kult ros srityse.
IV DALIS
^
, , _ /,

- , , r, < , , ' , , , y
, ,
* J
16 straipsnis 1. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja pagal Pakto ios dalies nuo statas pateikti ataskaitas apie tai, koki jos imasi priemoni ir kas jau padaryta, kad bt utikrintas iame Pakte pripastam teisi laiky masis. 2. a) Visos ataskaitos pateikiamosi/JFngiini Taut Generaliniam Sekre- itoriuijkuris siunia j kopijasfEkonominei ir Socialinei reikal Tai'ryba apsvarstyti pagal io Pakto nuostatas. .......... b) Jungtini Taut Generalinis Sekretorius taip pat siunia specil? zuotosioms agentroms valstybi, io Pakto ali, kurios kartu yra t specializuotj agentr nars, atajkait kopijas arba kurias nors ' atitinkamas j dalis, jei tos ataskaitos arba j dalys siejasi su kokiaiiTnbrs klausimaiX"*pnkKsahiais mint agentr kompetencijai pagal j steigiamuosius aktus. 17 straipsnis 1. Valstybs, io Pakto alys, savo ataskaitas pateikia etapais pagal program, kuri Ekonomin ir Socialin Taryba parengia per vienerius metus nuo io Pakto sigaliojimo, pasikonsultavusi su valstybmis, io Pakto alimis, ir suinteresuotomis specializuotosiomis agentromis.
1
192
5. MOGAUS TEISS
193
2. Ataskaitose gali bti nurodomi veiksniai ir klitys, trukdantys ioms valstybms visikai vykdyti iame Pakte numatytus sipareigojimus. 3. Jeigu valstyb, io Pakto alis, Jungtini Taut ar kuriai nors specializuotajai agentrai atitinkamus duomenis jau pateik, tai nereikia j kartoti, ir pakanka tik tikslios nuorodos tuos duomenis. 18 straipsnis Atlikdama savo pareigas pagal Jungtini Taut Chartij mogaus teisi ir pagfin3ini laisvi srityje, Ekonomin ir Socialin Taryba gali sudaryti susitarimus su specializuotosiomis agentromis, kad jos teikt jai paangos, padarytos gyvendinant io Pakto nuostatas, skirtas j veiklos sriiai, ataskaitas. iose ataskaitose gali bti smulkiai informuojama apie specializuotj agentr kompetenting padalini priimamus nutarimus ir rekomendacijas dl ios veiklos vykdymo. 19 straipsnis Ekonomin ir Socialin Taryba valstybi pagal 16 ir 17 straipsnius pateiktas ataskaitas ir specializuotj agentr pagal 18 straipsn pateiktas mogaus teisi gyvendinimo ataskaitas gali perduoti mogaus teisi komisijai, kad ji jas inagrint, pateikt bendras rekomendacijas arba prireikus su jomis susipaint. 20 straipsnis Valstybs, io Pakto alys, ir suinteresuotos specializuotosios agentros gali pateikti Ekonominei ir Socialinei Tarybai pastab dl bet kurios bendros rekomendacijos, pateiktos pagal 19 straipsn, arba dl nuorodos toki bendr rekomendacij betkuriame mogaus teisi komisijos praneime arba bet kuriame ten nurodytame dokumente. 21 straipsnis Ekonomin ir Socialin Taryba gali kartkartmis pateikti Generalinei Asambljai praneimus su bendro pobdio rekomendacijomis ir su trumpai idstytais i valstybi, io Pakto ali, ir i specializuotj agentr gaunamais duomenimis koki priemoni imtasi ir kas jau padaryta, kad visuotinai bt laikomasi iame Pakte pripastam teisi. 22 straipsnis Ekonomin ir Socialin Taryba gali atkreipti kit Jungtini Taut institucij, j pagalbini tarnyb ir specializuotj agentr, teikiani technin pagalb, dJnie^-.JdekvienJdausiiii,.kylant.dj.ioje Pakto dalyje mini-
m praneim bei ataskait, kurios toms tarnyboms gali praversti, kiekvie~nai H"j pagal savo kompetencij sprendiant, kokios tarptautinio pobdio priemons galt padti veiksmingai ir nuosekliai gyvendinti Pakt. 23 straipsnis Valstybs, io Pakto alys, susitaria, kad tarptautins ^pjjejrj^ns^^tunn^ ios utikrinti iame Pakte pripastam teisi gyvendinim, apima tokias ^fWTT6hs"kaipTconvenT| r sudarymas, rekomendacij primimas, technins ^pagarbos telkimas, regionini ir technini pasitarim kartu su suinteresuolomis vyriausyEmis organizavimas konsultacij ir^tyrim tikslais. "*"* 24 straipsnis Jokia io Pakto nuostata neturi bti aikinama kaip ribojanti Jungtini Taut Chartijos ir specializuotj agentr nuostatas, kurios nustato atitinkamas Jungtini Taut vairi institucij ir specializuotj agentr pareigas io Pakto reguliuojamais klausimais. 25 straipsnis Jokia io Pakto nuostata neturi bti aikinama kaip ribojanti neatimam vis taut teis visikai ir laisvai disponuoti ir naudotis savo gamtos turtais bei itekliais.
o^
V DALIS 26 straipsnis 1. Pakt gali pasirayti visos valstybs, Jungtini Taut arba jos spe cializuotj agentr nars, Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto nars, taip pat kiekviena kita valstyb, kuri Jungtini Taut Genera lin Asamblja pakvieia tapti io Pakto alimi. 2. is Paktas turi bti ratifikuojamas. Ratifikavimo dokumentai deponuo jami Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. 3. Prie io Pakto gali prisijungti kiekviena valstyb, nurodyta io straips nio 1 dalyje. 4. Prisijungiama prisijungimo dokument deponuojant Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. 5. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius visoms Pakt pasiraiusioms arba prie*jo"pTiijung"*sioms valstybms pranea apie kiekvien de ponuot ratifikavimo arba prisijungimo dokument.
194
5. MOGAUS TEISS
195
27 straipsnis 1. is Paktas sigalioja prajus trims mnesiams nuo tos dienos, kai Jung tini Taut Generaliniam Sekretoriui buvo deponuotas trisdeimt penk tas ratifikavimo arba prisijungimo dokumentas. 2. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja Pakt arba prie jo prisijungia po to, kai buvo deponuotas trisdeimt penktas ratifikavimo arba pri sijungimo dokumentas, is Paktas sigalioja prajus trims mnesiams nuo jos paios ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavi mo dienos. 28 straipsnis io Pakto nuostatos visoms federacini valstybi dalims taikomos be joki apribojim ar iimi. 29 straipsnis 1. Kiekviena valstyb, io Pakto alis, gali silyti pakeitimus ir pateikti juos Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. Generalinis Sekreto rius visus pasilytus pakeitimus paskui siunia valstybms, io Pakto alims, ir prao jam praneti, ar jos pritaria, kad bt suaukta vals tybi, io Pakto ali, konferencija tiems silymams apsvarstyti ir u juos balsuoti. Jeigu bent tredalis valstybi, io Pakto ali, pritaria tokios konferencijos suaukimui, Generalinis Sekretorius j suaukia Jungtinms Tautoms remiant. Kiekvienas pakeitimas, kur priima dau guma konferencijoje dalyvavusi ir balsavusi valstybi, io Pakto a li, pateikiamas tvirtinti Jungtini Taut Generalinei Asambljai. 2. Pakeitimai sigalioja, kai juos patvirtina Jungtini Taut Generalin Asamblja ir priima trys tredaliai valstybi, io Pakto ali, pagal savo atitinkamas konstitucines procedras. 3. sigalioj pakeitimai tampa privalomi toms valstybms, io Pakto a lims, kurios juos prim, o kitoms valstybms, io Pakto alims, lie ka privalomos io Pakto nuostatos ir visi pirmesni pakeitimai, kuriuos jos yra primusios. 30 straipsnis Nepriklausomai nuo praneim, pateikiam pagal 26 straipsnio 5 dal, Jungtini Taut Generalinis Sekretorius visoms valstybms, nurodytoms to paties straipsnio 1 dalyje, pranea: a) apie visus io Pakto pasiraymo, ratifikavimo ir prisijungimo prie jo
pagal 26 straipsn atvejus;
b) io Pakto sigaliojimo pagal 27 straipsn dat ir 29 straipsnyje numatyt pakeitim sigaliojimo dat. 31 straipsnis 1. is Paktas, kurio tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kalbo mis yra autentiki, deponuojamas Jungtini Taut archyve. 2. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius patvirtintas io Pakto kopi jas nusiunia visoms 26 straipsnyje nurodytoms valstybms. TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai savo vyriausybi galioti asmenys pasirao Pakt, pateikiam pasirayti tkstantis devyni imtai eiasdeimt etj met gruodio devynioliktj dien Niujorke.
5.1.3 Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas

TARPTAUTINIS PILIETINI IR POLITINI TEISI PAKTAS* Valstybs, io Pakto alys, jy^ tai, kad pagal Jungtini Taut Chartijoje skelbiamus principus vis monijos nari orumo ir lygi bei neatimam teisi pripainimas yra laisvs, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas, pripaindamos, kad ios teiss kyla i prigimtinio mogaus asmenybs orumo, pripaindamos, kad pagal Visuotin mogaus teisi deklaracij laisvos mogaus asmenybs, kuri naudojasi pilietinmis bei politinmis laisvmis ir yra atsikraiusi baims bei skurdo pani, idealas gali bti gyvendintas tik sudarius slygas kiekvienam mogui naudotis savo pilietinmis ir politinmis bei ekonominmis, socialinmis ir kultrinmis teismis, atsivelgdamos tai, kad Jungtini Taut Chartija pareigoja valstybes skatinti visuotinai gerbti mogaus teises bei laisves ir j laikytis, suvokdamos, jog kiekvienas konkretus asmuo, turdamas pareig kitiems ir tai bendruomenei, kuriai jis priklauso, privalo stengtis skatinti tvirtinti iame Pakte pripastamas teises ir siekti, kad j bt laikomasi, s u s i t a r i a dl i straipsni:
* Valstybs inios, 2002-08-02, Nr. 77, publ. Nr. 3288. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1992 met vasario 20 dien. Lietuvos Respublika nedar pareikimo pagal io Pakto 41 str. dl mogaus teisi komiteto kompetencijos pripainimo gauti ir nagrinti kit valstybi praneimus dl Lietuvos Respublikos sipareigojim pagal Pakt nevykdymo.
196
5. MOGAUS TEISS
197
I DALIS
y 1 straipsnis 1. Vsosjautosjujjgsisprendimo teis. Remdamosi ia teise, jos lais vai nustato savo politin status ir laisvai vykdo savo ekonomin, so cialin ir kultrin pltr. 2. Siekdamos savo tiksl, visos tautos gali laisvai naudotis savo gamtos turtais ir itekliais, nepaeisdamos joki sipareigojim, atsirandani dl tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo, grindiamo abipuss naudos principu, ir i tarptautins teiss. Jokiais atvejais n i vienos tautos negalima atimti jai priklausani pragyvenimo l. 3. Valstybs, io Pakto alys, skaitant valstybes, atsakingas u nesava rankik ir globojam teritorij valdym, skatina apsisprendimo tei ss gyvendinim ir gerbia i teis pagal Jungtini Taut Chartijos nuostatas.
mons, teis toki teisin gynyb nustatyt valstybs teisinje sis-
II DALIS 2 straipsnis <-,~<i: 1. Kiekviena valstyb,"io' Pakto alis, sipareigoja gerbti ir visiems esan tiems jos teritorijoje bei priklausantiems jos jurisdikcijai asmenims u tikrinti teises, pripastamas iame Pakte, be joki skirtum, toki kap ras, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai arba kiti sitikinimai, tautin ar socialin kilm, turtin padtis, gimimas ar koks nors kitas poymis. 2. Kiekviena Valstyb, io Pakto alis, sipareigoja pagal savo konstitu cines procedras ir io Pakto nuostatas priimti tokius statymus ar imtis toki priemoni, kurios gali bti reikalingos iame Pakte pripasta moms teisms gyvendinti, jeigu tai dar nra numatyta galiojaniuose statymuose ar kitose priemonse. 3. Kiekviena valstyb, io Pakto alis, sipareigoja: a) utikrinti, kad kiekvienam asmeniui, kurio teiss ar laisvs, pripa intos iame Pakte, yra paeistos, bt^prieinamo^ veiksmingos tei sins gynybos priemons, net jeigu paeidim padar oficialias pa reigas atliekantys asmenys; b) utikrinti, kad asmens, reikalaujanio tokios teisins gynybos prie
temoje numatytos kompetentingos teismins, administracins ar statym leidiamosios institucijos arba kitos kompetentingos institucijos, ir pltoti teisins gynybos galimybes; c) utikrinti, kad, pripainus tokias teisins gynybos priemones, kompetentingos institucijos jas gyvendint. 3 straipsnis Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja utikrinti vyrams ir mo terims ly-gias teises naudotisjvisomisLfiame Pakte ivardytomis pilietinmis ir politi-"nerriis teismis, 4 straipsnis 1 Susidarius nepaprastajai padiai, dl kurios ikyla grsm tautos ilikimui ir apie kuri yra oficialiai paskelbta, valstybs, io Pakto alys, galijmtis^r^monjjkriomis nuoj sipareigojim pagal Pakt nukrypstama tik tiek, kiek tai reikalinga dl padties kritikumo, jeiguto-KIoTpTfemons nra nesuderinamos su kitais tarptautins teiss nustatytais j sipareigojimais ir jeigu jos nesukelia diskriminacijos vien dl rass, oHos spalvos, lyties, kalbos, religijos ar socialins kilms. 2. i nuostata negali bti pagrindas kokiam nors nukrypimui nuo 6 ir 7 straipsni, 8 straipsnio 1 ir 2 dali, 11, 15, 16 ir 18 straipsni. 3. Valstybs, io Pakto alys, kurios pasinaudoja teise nukrypti nuo nu statyt sipareigojim, per Jungtini Taut Generalin Sekretori ne delsdamos pranea kitoms valstybms, io Pakto alims, apie nuosta tas, nuo kuri jos niflcrypo, ir apie prieastis, paskatinusias tok spren dim. Per t pat tarpinink papildomai praneama data, nuo kurios toks nukrypimas nebetaikomas. 5 straipsnis 1. Jokia io Pakto nuostata negali bti aikinama kaip numatanti kokios nors valstybs, kokios nors grups ar kokio nors asmens teis vyk
dyti koki nors veikl arba atlikti kokius riors veiksmus, kuriais sie kiama panaikinti kokias nors iame Pakte pripaintas teises ar lais ves arba jas apriboti labiau, negu numatyta iame Pakte. 2. Negali bti leidiama kaip nors apriboti ar sumainti pagrindines mo gaus teises, pripaintas ar galiojanias pagal kokios nors alies sta tymus, konvencijas, taisykles ar paproius, ta dingstimi, kad is Pak tas toki teisi nepripasta ar jas pripasta maesniu mastu.
198
5. MOGAUS TEISS
199
III DALIS 6 straipsnis p 1. Kiekvienas mogus turi neatimam teis gyvyb. i teis saugo statymas. Negalima savavalikai atimti niekieno gyvybs. "alyse, kuriose nepanaikinta mirties bausm, mirties nuosprendiai gali bti priimami tik u sunkiausius nusikaltimus pagal statym, kurf galiojo tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas, ir kuris neprieta rauja io Pakto ir Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltHHttHr baudimo u j nuostatoms. i bausm gali bti vykdyta tik pagal kompetentingo teismo paskelbt galutin nuosprend. Kai gyvybs atmimas_yra genocido nusikaltimas, jokia i straipsnio nuostata nesuteikia valstybms, io Pakto alims, teiss kokiu nors bdu nukrypti nuo koki nors sipareigojim,, prisiimt pagal Kon vencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j nuostatas. Kiekvienas nuteistas mirties bausmeâsmuo turi teis prayti malons arba suvelninti nuosprend? Amnestij, malon arba mirties bausms pakeitim velnesne bausme galima suteikti visais atvejais. Mirties nuosprendis negali bti skirtas u nusikaltimus, padarytus jau nesni kaip atuoniolikos met asmen, ir negali bti vykdytas n ioms moterims. Jokia io straipsnio nuostata negalima remtis tam, kad kuri nors vals tyb, io Pakto alis, atidliot mirties bausms panaikinim arba ne leist jos panaikinti.
darb;
2.
3.
4.
5.
6.
7 straipsnis Niekas negali bti kankinamas arba patirti iaur, nemonik ar eminant jo orum elges arba bti taip baudiamas. Ypa draudiama daryti medicinos ar mokslinius bandymus su asmeniu be jo laisvo sutikimo. 8 straipsnis 1. Niekas negali bti laikomas vergijoje; vis form vergija ir prekyba vergais yra draudiama. 2. Niekas neturi bti laikomas nelaisvas. 3. a) Niekas neturi bti veriamas dirbti prievartin arba privalomj
b) ios straipsnio dalies a punktas negali bti aikinamas kaip drau diantis atlikti kompetentingo teismo paskirt sunkij darb baus m tose alyse, kuriose u tam tikrus nusikaltimus gali bti bau diama laisvs atmimu ir sunkiaisiais darbais; c) ioje straipsnio dalyje Priev artiniu arba privalomuoju darb nelai komas: i) joks b punkte neminimas darbas arba tarnyba, kuriuos paprastai turi dirbti arba atlikti asmuo, kalinamas pagal teist teismo sprendim, arba asmuo, lygtinai atleistas nuo tokio kalinimo; ii) jokia karinio pobdio tarnyba, o tose alyse, kuriose pripastamas atsisakymas nuo karo tarnybos dl sitikinim, - jokia tarnyba, statymo nustatyta asmenims, atsisakantiems nuo karo tarnybos dl sitikinim; iii) jokia tarnyba, btina dl nepaprastosios padties arba nelaims, kelianios pavoj bendruomens egzistavimui ar gerovei; iv) joks darbas arba tarnyba, kurie yra prastini pilietini pareig dalis.
j
9 straipsnis , { y^' ' 1. Kiekvienas asmuo turi teis Ja^syjjjsn^ns nelieiamyb. Niekas negali bti savavalikai aretuotas ir sulaikomas. Niekam laisv ne gali bti atimta kitaip, kaip tokiais pagrindais ir laikantis tokios pro cedros, kokius yra nustats statymas. 2. Kiekvienam aretuotam j aretuojant praneama, dl ko jis aretuo jamas, ir nedelsiant praneama, kuo jis kaltinamas. 3. Kiekvienas aretuotas ar sulaikytas kaltinamas padars nusikaltim as muo skubiai pristatomas teisjui arba kitam pareignui, kuriam pagal statym priklauso teis vykdyti teismin valdi, ir turi teis bti tei siamas per pagrst laik arba bti paleistas. Teisminio nagrinjimo laukiani asmen laikymas nelaisvje neturi bti prastas dalykas, bet paleidimas gali bti slygojamas, reikalaujant garantij, kad jie atvyks teism, dalyvaus visose kitose teismo proceso stadijose ir prireikus atvyks vykdyti teismo sprendimo. 4. Kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisv j aretavus ar sulaikius, turi teis kreiptis teism, kad is nedelsdamas priimt sprendim dl jo sulaikymo teistumo ir sakyt j paleisti, jei sulaikymas neteistas. 5. Kiekvienas asmuo, buvs neteisto areto arba sulaikymo auka, turi teis iiekom nuostoli atlyginim.
200
5. MOGAUS TEISS
201
10 straipsnis A~*}o><''\ u'if ' < Ii >.'* r* * 1. Su visais akmenimis, kurierns_atimta ajgygjjyrjJbtj elgiamasi huma nikai ir gerbiant prigimtin mogaus asmenybs orum. 2. iffTskyrus ypatingus atvejus, suimti kaltinamieji laikomi atskirai nuo nuteistj ir jiems taikomas atskiras reimas, atitinks j, kaip nenuteist asmen, status; b) suimti kaltinamieji nepilnameiai laikomi atskirai nuo pilnamei ir j bylos per kuo trumpiausi laik pateikiamos teismui, kad is priimt sprendim. 3. Penitenciarinje sistemoje nuteistiesiems numatomas toks reimas, ku rio pagrindinis tikslas yra j pataisa ir socialinis peraukljimas. Ne pilnameiai teiss paeidjai atskiriami nuo pilnamei ir jiems nu statomas j ami ir teisin status atitinkantis reimas. 11 straipsnis Niekam negali bti atimta laisv vien dl to, kad jis nestengia vykdyti kokios nors sutartins prievols.
12 straipsnis /|l'r ' ';"< '
1. Kiekvienas asmuo, teistai esantis kurios nors valstybs teritorijoje, turi teis joje laisvai judtiJjLlaisâipasirinktLsavo gyvenamj^ 2. Kiekvienas asmuo turi teis ivykti i bet kurios alies, taip pat ir i savosios. 3. Pirmiau mintoms teisms negali bti taikomi jokie ribojimai, isky ras tuos, kuriuos numato statymas ir kurie btini valstybs saugumui, vieajai tvarkai, gyventoj sveikatai ar dorovei arba kit asmen tei sms ir laisvms apsaugoti ir kurie yra suderinami su kitomis iame Pakte pripastamomis teismis. 4. Niekam negali bti savavalikai atimta teis atvykti savj al. 13 straipsnis /Ttiit U >7i*'"* f ' f f > ! " ' " Usienietis, teistai esantis kurios nors valstybs, io Pakto alies, teritorijoje, gali bti isistas tik vykdant pagal statym priimt sprendim, ir, jeigu imperatyviais valstybs saugumo sumetimais nereikalinga kitaip, jis turi galimyb pateikti argumentus prie savo isiuntim ir kad kompetentinga institucija arba tokios institucijos specialiai paskirtas asmuo ar asmenys i naujo perirt jo byl ir tam tikslui jis bt atstovaujamas.
14 straipsnis */&*^ "-'""^'"% Cl;,*,fctfi(i v , " " 1 ' - - ^ ^ 1. Visi asmenys teismams ir tribunolams yra lygs. Kiekvienas asmuo turi teis, kad jo byla bt nagrinjama lygybs ir vieumo slygo mis pagal statym sudaryto kompetentingo, nepriklausomo ir nea liko teismo, kuris nustatyt, ar jam pareiktas baudiamasis kaltini mas yra pagrstas, arba nustatyt jo ginijamas civilines teises ir pa reigas. Spauda ir visuomen gali bti neleidiami per vis teismin nagrinjim ar tik per jo dal tuomet, kai tai reikalinga demokratins visuomens dorovs, vieosios tvarkos arba valstybs saugumo inte resais, taip pat bylos ali privataus gyvenimo interesais, arba kai tai, teismo nuomone, btinai reikalinga esant ypatingoms aplinkybms, jei vieumas paeist teisingumo interesus; taiau kiekvienas teismo sprendimas baudiamojoje ar civilinje byloje turi bti vieas, isky rus tuos atvejus, kai nepilnamei interes labui turi bti kitaip arba kai byla yra susijusi su santuokiniais ginais ar su vaik globa. 2. Kiekvienas asmuo, kaltinamas padars baudiamj nusikaltim, turi teis bti laikomas nekaltu tol, kol jo kalt nerodyta pagal statym. 3. Kiekvienas asmuo, nagrinjant bet kur jam pareikt kaltinim, vi sikos lygybs slygomis turi teis bent ias garantijas: apTcaS jam bt skubiai ir isamiai tokia kalba, kuri jis supranta, praneta apie jam pareikto kaltinimo pobd ir pagrind; b) kad jis turt pakankamai laiko ir galimybi pasirengti savo gy nybai ir bendrauti su savo pasirinktu gynju; c) kad jis bt teisiamas be nepateisinamo delsimo; d) kad jis bt teisiamas jam dalyvaujant ir galt gintis pats arba padedamas savo pasirinkto gynjo; jeigu jis neturi gynjo, jis turi bti informuotas apie teis turti gynj; turti paskirt jam gyn j kiekvienu atveju, kai teisingumo interesai to reikalauja, ir kiek vienu atveju nemokamai, kai jis neturi pakankamai l tam gy njui umokti; e) kad kaltinimo liudytojai bt apklausti arba kad tie liudytojai b t apklausti ir turti teis reikalauti, kad gynybos liudytojai bt ikviesti ir apklausti tokiomis pat slygomis, kokios taikomos kal tinimo liudytojams; f) kad jis galt nemokamai naudotis vertjo pagalba, jeigu nesupran ta kalbos, kuri vartojama teisme, arba ta kalba nekalba; g) kad jis nebt veriamas duoti parodym prie save arba prisipa inti ess kaltas.
202
S. MOGAUS TEISS
203
4. Nepilnamei bylose btina taikyti toki procedr, kurioje atsivel
giama j ami ir pageidaujam param j peraukljimui.

5. Kiekvienas asmuo, nuteistas u nusikaltimo padarym, turi teis, kad
jo nuteisim ir nuosprend pagal statym perirt auktesn teis min instancija. 6. Jeigu asmuo galutiniu sprendimu nuteistas u baudiamojo nusikalti mo padarym ir jo apkaltinamasis nuosprendis vliau panaikintas ar jam suteikta malon dl to, kad kuri nors nauja ar naujai iaikjusi aplinkyb neginijamai rodo, jog teismas padar klaid, tai nubaus tam pagal tok nuosprend asmeniui atlyginama pagal statym, jeigu nerodoma, kad minta neatskleista aplinkyb laiku nebuvo iaikinta vien dl jo kalts arba i dalies dl jo kalts. 7. Niekas neturi bti antr kart teisiamas ar baudiamas u nusikalti m, u kur jis jau buvo galutinai nuteistas ar iteisintas pagal kiek vienos alies statym ir baudiamojo proceso normas.
1 5 straip sn is # * r * * "" ^ " " ' ' ' "> * ' <\ / " ! '' "
1. Niekas negali bti laikomas kaltu padars baudiamj nusikaltim dl
veikimo ar neveikimo, kuris pagal jo padarymo metu galiojusius na cionalinius statymus arba tarptautin teis nebuvo laikomas baudia muoju nusikaltimu. Taip pat negali bti skiriama sunkesn bausm ne gu ta, kuri buvo taikoma baudiamojo nusikaltimo padarymo metu. Jeigu po nusikaltimo padarymo statymas nustato lengvesn bausm, tas statymas taikomas tam nusikaltusiam asmeniui. 2. Jokios io straipsnio nuostatos nekliudo perduoti teismui ar bausti kiekvien asmen u kok nors veikim ar neveikim, kurie j pada rymo metu pagal tarptautins bendruomens pripaintus bendruosius teiss principus buvo laikomi baudiamaisiais nusikaltimais. 16 straipsnis Kiekvienas asmuo, kad ir kur jis bt, turi teis bti pripaintas teisini santyki subjektu. 17 straipsnis
1. Niekas neturi patirti savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin
ir eimynin gyvenim, jo bsto nelieiamyb, susirainjimo slaptu m, neteisto ksinimosi jo garb ir orum. 2. Kiekvienas asmuo turi teis statymo apsaug nuo tokio kiimosi arba toki pasiksinim.
li 18 straipsnis J"}i,W^** " ^ " "; ' V 1. Kiekvienas asmuo turi teis minties, sins ir religijos laisv. i teis apima laisv turti ar pasirinkti religij arba tikjim savo nuo ira ir laisv vienam ar kartu su kitais, vieai ar privaiai ipainti savo religij ar tikjim laikant pamaldas, atliekant tikjimo apeigas ir mokant jo. 2. Niekas neturi patirti prievartos, kuri varyt jo laisv turti arba pa sirinkti religij ar tikjim savo nuoira. 3. Laisv ipainti savo religij arba tikjim gali bti ribojama tik tiek, kiek yra nustats statymas, ir tik kai tai btina visuomens saugu mui, tvarkai, sveikatai ar dorovei arba kit asmen pagrindinms tei sms bei laisvms apsaugoti. 4. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja gerbti tv ir atitinkamais at vejais - teist globj laisv rpintis savo vaik religiniu ir dorovi niu aukljimu pagal savo pai sitikinimus.
19 straipsnis 1. Kiekvienas mogus turi teis nekliudomai laikytis savo sitikinim. 2. Kiekvienas mogus turi teis saviraikos laisv; i teis apima lais v nekliudomai iekoti, gauti ir perteikti visoki informacij bei id jas, nepaisant valstybi sien, odiu, ratu arba per spaud, arba me ninmis iraikos formomis, arba kitokiais bdais savo nuoira. 3. Naudojantis io straipsnio 2 dalyje numatytomis laisvmis atsiranda ypatingos pareigos ir ypatinga atsakomyb. Todl naudojimasis gali bti tam tikrais atvilgiais ribojamas, taiau tik tiek, kiek numato sta tymai ir yra btina: a) kit asmen teisms ir reputacijai gerbti; b) valstybs saugumui, vieajai tvarkai, gyventoj sveikatai ar doro vei apsaugoti. 20 straipsnis iC , ^;'i'f: '"<- 1. Bet kokia karo propaganda draudiama statymu. 2. Kiekvienas tautins, rasins ar religins neapykantos kurstymo atve jis, kai yra skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, draudia mas statymu. 21 straipsnis /i#V l J^Ccf <" :7 ^^l/ Pripastama teis rengti taikius susirinkimus. Naudojimuisi ia teise ne gali bti taikomi jokie apribojimai, iskyrus tuos, kuriuos nustato statymas
204
5. MOGAUS TEISS
5.1 Tarptautin mogaus teisi, chartija
205
ir kurie demokratinje visuomenje butini valstybs ar visuomens saugumo, vieosios tvarkos interesais, gyventoj sveikatai ir dorovei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti.
2 2 s t r a i p s n i s( i ' ^ ' " ( ' " : ' , " ^ " "
2. Kiekvienas kdikis turi bti registruotas tutuojau po gimimo ir pri valo turti vard. 3. Kiekvienas vaikas turi teis gyti pilietyb. 25 straipsnis Kiekvienas pilietis^bejokios 2 straipsnyje nurodytos diskriminacijos ir be nepagrst apribojim turi teis ir galimyb: a) dalyvauti tvarkant vieuosius reikalus tiek tiesiogiai, tiek per laisvai irinktus atstovus; b) balsuoti ir bti irinktas per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remdamasis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu, kurie garantuoja laisv rinkj valios ireikim; c) bendromis lygybs slygomis stoti savo alies valstybs tarnyb. 26 straipsnis Visi mons yra lygs statymui ir turi teis vienod, be jokios diskriminacijos statymo apsaug. iuo atvilgiu statymas turi drausti bet koki diskriminacij ir utikrinti visiems vienod ir veiksming apsaug nuo diskriminacijos rass, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politini arba koki nors kitoki pair, tautins ar socialins kilms, turtins padties, gimimo ar kokio nors kito poymio pagrindu. 27 straipsnis Tose valstybse, kur yra tautini, religini ir kalbini maum, asmenims, priklausantiems tokioms maumoms, negali bti atimta teis drauge su kitais j grups nariais turti savo kultr, ipainti ir praktikuoti savo religij ar vartoti gimtj kalb.
1. Kiekvienas asmuo turi teis laisvai jungtis asociacijas kartu su ki tais, skaitant teis steigti profesines sjungas ir stoti jas siekiant ginti savo interesus. 2. Naudojimuisi ia teise negali bti taikomi jokie apribojimai, iskyrus tuos, kuriuos nustato statymas ir kurie demokratinje visuomenje yra btini valstybs ar visuomens saugumo, vieosios tvarkos interesais, gyventoj sveikatai ir dorovei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti. is straipsnis nekliudo taikyti teist naudojimosi ia teise apribojim asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajgose ir poli cijoje. 3. Jokia io straipsnio nuostata nesuteikia teiss valstybms, Tarptauti ns darbo organizacijos 1948 m. Konvencijos dl asociacij laisvs ir teiss jungtis organizacijas gynimo alims, priimti statym ga lios akt, ribojani nurodytoje Konvencijoje numatytas garantijas, ar ba taikyti statym taip, kad ios garantijos bt ribojamos. 23 straipsnis ^' i '' \ 1. eima yra natrali ir pagrindin visuomens lstel ir ji turi teis visuomens ir valstybs apsaug. 2. Vyrams ir moterims, sulaukusiems santuokinio amiaus, pripastama teis tuoktis ir kurti eim. 3. N viena santuoka negali bti sudaryta be laisvo ir visiko bsimj sutuoktini sutikimo. 4. Valstybs, io Pakto alys, turi imtis reikiam priemoni, kad bt utikrintos lygios sutuoktini teiss ir pareigos, sudarant santuok, san tuokos metu ir santuok nutraukiant. Nutraukiant santuok turi bti numatoma reikiama vaik apsauga. 24 straipsnis ^ { 7 j ' /J t % " < ? ! .* ' ' " 1. Kiekvienas vajkas = be jokios diskriminacijos dl rass, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, tautins ar socialins kilms, turtins padties ar jo gimimo uri teis tokiasaâ^pj^riemones, kurnyreikia jam, kaip nepiJnameeilErf^durias turi-teikti eirna ;r visuomenjir_yals-
IV DALIS
?'<
28 straipsnis 1. Steigiamas mogaus teisi komitetas (toliau iame Pakte vadinamas Komitetu). J sudaro atuoniolika nari ir jis vykdo toliau numatytas funkcijas. 2. Komitetas sudaromas i valstybi, io Pakto Sali, piliei, kurie pri valo bti labai dorovingi ir bti pripainti kompetentingais mogaus teisi srityje, atsivelgiant tai, jog naudinga, kad Komitete dalyvau t keletas asmen, turini teisinio darbo patirt. 3. Komiteto nariai renkami ir dirba savo vardu.
206
5. MOGAUS TEISS
207
29 straipsnis 1. Komiteto nariai renkami slaptu balsavimu i srao asmen, kurie ati tinka 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir kuri kandidatras iam tikslui pasil valstybs, io Pakto alys. 2. Kiekviena valstyb, io Pakto alis, gali silyti ne daugiau kaip dvi ej asmen kandidatras. ie asmenys turi bti juos silanios vals tybs pilieiai. 3. Kiekvienas asmuo gali bti pasilytas pakartotinai. 30 straipsnis 1. JPirmiîrinkima organizuojami ne vliau kaip prajus eiems m nesiams nuo io Pakto sigaliojimo dienos. 2. Likus ne maiau kaip keturiems mnesiams iki kiekvien Komiteto rinkim dienos, iskyrus rinkimus uimti laisvoms vietoms, kurios skelbiamos pagal 34 straipsn, Jungtini Taut Generalinis Sekreto rius ratu pakvieia valstybes, io Pakto alis, per tris mnesius pa teikti kandidatras Komiteto narius. 3. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius abcls tvarka sudaro vis iuo bdu pasilyt asmen sra, nurodydamas valstybes, io Pak to alis, pasiliusias tuos asmenis, ir ne vliau kaip prie vien m nes iki kiekvien rinkim dienos pateikia t sra valstybms, io Pakto alims. 4. Komiteto nariai renkami valstybi, io Pakto ali, posdyje, kur Jungtini Taut Generalinis Sekretorius suaukia Jungtini Taut bs tinje. iame posdyje, kurio kvorum sudaro du tredaliai valstybi, io Pakto ali, irinktais Komitet laikomi tie asmenys, kuri kan didatros gavo daugiausia bals ir absoliui daugum dalyvavusi posdyje ir balsavusi valstybi, io Pakto ali, atstov bals. 31 straipsnis 1. Komitet negali bti irinkta daugiau kaip po vien tos paios vals tybs piliet. 2. Renkant Komitet atsivelgiama teising geografin nari pasiskirs tym ir vairi civilizacijos form bei pagrindini teisini sistem atstovavim. 32 straipsnis 1. Komiteto nariai renkami ketveriems metams. Jie gali bti perrinkti pakartotinai iklus j kandidatras. Taiau devyniems i t nari, ku-
rie buvo irinkti per pirmuosius rinkimus, galiojim terminas pasibaigia po dvej met; tuoj po pirmj rinkim tuos devynis narius burtais nustato 30 straipsnio 4 dalyje nurodyto posdio pirmininkas. 2. Pasibaigus galiojimams, rinkimai vyksta pagal ios Pakto dalies pirmesnius straipsnius. 33 straipsnis 1. Jeigu, kit nari vieninga nuomone, kuris nors Komiteto narys nebevyk do savo funkcij dl kokios nors prieasties, iskyrus laikin nebuvim, Komiteto pirmininkas apie tai pranea Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui, kuris po to io nario viet paskelbia esant laisv. 2. Kuriam nors Komiteto nariui mirus ar atsistatydinus, pirmininkas apie tai tuoj pat pranea Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui, kuris t viet paskelbia esant laisv nuo mirties dienos arba nuo tos die nos, kai sigalioja atsistatydinimas. 34 straipsnis 1. Kai pagal 33 straipsn paskelbiama laisva vieta ir jeigu pakeistino na rio galiojim terminas nepasibaigia per eis mnesius nuo laisvos vietos paskelbimo dienos, Jungtini Taut Generalinis Sekretorius pra nea apie tai kiekvienai valstybei, io Pakto aliai, kuri pagal 29 straipsn per du mnesius gali pasilyti kandidatr i laisv viet. 2. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius abcls tvarka sudaro tokiu bdu ikelt asmen sra ir pateikia j valstybms, io Pakto a lims. Rinkimai laisvai vietai uimti po to vyksta pagal atitinkamas ios Pakto dalies nuostatas. 3. Komiteto narys, irinktas paskelbt pagal 33 straipsn laisv viet,
eina tas pareigas per likusi nario, kuris pagal to straipsnio nuostatas paliko viet Komitete, galiojim laiko dal. 35 straipsnis Komiteto nariai gauna Jungtini Taut Generalins Asambljos tvirtinam atlyginim i Jungtini Taut l tokiomis slygomis, kurias nustato Generalin Asamblja, atsivelgdama Komiteto funkcij svarb. 36 straipsnis Jungtini Taut Generalinis Sekretorius aprpina Komitet reikiamu personalu ir materialinmis priemonmis tam, kad jis galt veiksmingai atlikti pagal Pakt jam suteiktas funkcijas.
1 \
208
5. MOGAUS TEISS
209
37 straipsnis 1. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius suaukia pirmj Komiteto po sd Jungtini Taut bstinje. 2. Po pirmojo posdio Komitetas posdius renkasi tokiu laiku, kuris numatytas jo darbo tvarkos taisyklse. 3. Komiteto posdiai paprastai vyksta Jungtini Taut bstinje arba Jungtini Taut enevos skyriuje. 38 straipsnis Kiekvienas Komiteto narys prie praddamas eiti savo pareigas atvirame Komiteto posdyje ikilmingai pareikia, kad savo funkcijas vykdys nealikai ir siningai. 39 straipsnis 1. Komitetas savo pareignus renka dvejiems metams. Jie gali bti per renkami. 2. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles, bet ios taisykls, be kita ko, turi numatyti, kad: a) kvorum sudaro dvylika nari; b) Komiteto sprendimai priimami dalyvaujani nari bals dauguma. 40 straipsnis 1. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja pateikti ataskaitas apie prie mones, kuri jos msi iame Pakte pripaintoms teisms gyvendin ti, ir apie paang, padaryt naudojantis iomis teismis: a) per vienerius metus po to, kai is Paktas sigalioja atitinkamai vals tybei, io Pakto aliai; b) vliau - visais atvejais, kai to pareikalauja Komitetas. 2. Visos ataskaitos pateikiamos Jungtini Taut Generaliniam Sekreto riui, kuris jas perduoda nagrinti Komitetui. Ataskaitose nurodomi veiksniai ir sunkumai, jei j yra, kurie turi poveikio io Pakto gy vendinimui. 3. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius, pasikonsultavs su Komite tu, suinteresuotoms specializuotosioms agentroms gali perduoti ata skaitos dali, kurios gali sietis su j kompetencija, kopijas. 4. Komitetas nagrinja valstybi, io Pakto ali, pateiktas ataskaitas. Valstybms, io Pakto alims, Komitetas perduoda savo ataskaitas ir tokias bendro pobdio pastabas, kokios, jo manymu, yra tikslingos.
Komitetas tokias pastabas kartu su valstybi, io Pakto ali, atsist ataskait kopijomis taip pat gali perduoti Ekonominei ir Socialinei Tarybai. 5. Valstybs, io Pakto alys, gali pateikti Komitetui savo samprotavimus dl pastab, padaryt pagal io straipsnio 4 dal. 41 straipsnis 1. Pagal straipsn kiekviena valstyb, io Pakto alis, bet kada gali pareikti pripastanti Komiteto kompetencij gauti ir nagrinti praneimus, kad, kaip teigia kuri nors valstyb, io Pakto alis, kita valstyb, io Pakto alis, nevykdo savo sipareigojim pagal Pakt. Praneimai, pateikiami io straipsnio pagrindu, gali bti priimami ir nagrinjami tik tuo atveju, jeigu juos pateikusi valstyb, io Pakto alis, yra pareikusi, kad pripasta Komiteto kompetencij savo atvilgiu. Komitetas nepriima joki praneim, susijusi su valstybe, io Pakto alimi, kuri nra padariusi tokio pareikimo. Pagal straipsn gauti praneimai nagrinjami ia tvarka: a) jeigu kuri nors valstyb, io Pakto alis, mano, kad kita valstyb, io Pakto alis, nevykdo io Pakto nuostat, ji gali raytiniu pra neimu atkreipti tai tos valstybs, io Pakto alies, dmes. Per tris mnesius nuo io praneimo gavimo j gavusi valstyb ratu pateikia pasiuntusiai tok praneim valstybei paaikinim arba ko kius nors kitus pareikimus, kuriuose paaikinamas tas klausimas ir kuriuose, kiek tai yra manoma ir tikslinga, yra nurodomos vi daus procedros bei priemons, kurios jau buvo taikytos, yra svars tomos ar gali bti taikomos; b) jeigu per eis mnesius po to, kai valstyb, kuri buvo kreipta si, gavo pirmutin praneim, klausimas neisprendiamas taip, kad bt patenkintos abi suinteresuotos valstybs, io Pakto alys, kiek viena i t valstybi turi teis perduoti klausim Komitetui, apie tai pranedama Komitetui ir kitai valstybei; c) perduotajam klausim Komitetas nagrinja tik po to, kai sitikina, kad pagal visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus visos prieinamos vidaus teisins priemons iuo atveju buvo ibandytos ir panaudotos. i taisykl netaikoma tais atvejais, kai vidaus teisi ni priemoni taikymo terminai yra nepagrstai utsiami; d) iame straipsnyje minimiems praneimams nagrinti Komitetas au kia udarus posdius;
210
S. MOGAUS TEISS
211
e) laikydamasis c punkto nuostat, Komitetas suinteresuotoms vals tybms, io Pakto alims, geranorikai padeda klausim isprsti draugikai, gerbiant io Pakto pripastamas mogaus teises ir pa grindines laisves; f) kiekvienu jam perduotu svarstyti klausimu Komitetas gali kreiptis suinteresuotas valstybes, io Pakto alis, mintas b punkte, ir pra yti pateikti jam atitinkam informacij; g) b punkte minimos suinteresuotos valstybs, io Pakto alys, turi teis bti atstovaujamos nagrinjant Komitete klausim ir daryti pa reikimus odiu ir (arba) ratu; h) per dvylika mnesi nuo tos dienos, kai buvo gautas pareikimas pagal b punkt, Komitetas pateikia ataskait: i) jeigu buvo manoma priimti sprendim pagal e punkto nuostatas, tai Komitetas savo ataskaitoje tiktai trumpai idsto faktus ir priimt sprendim; ii) jeigu sprendimo pagal e punkto nuostatas nebuvo manoma priimti, Komitetas savo ataskaitoje tiktai trumpai idsto faktus; suinteresuot valstybi, io Pakto ali, pateikti raytiniai pareikimai ir urayti odiniai pareikimai pridedami prie ataskaitos. Kiekvienu klausimu ataskaita siuniama suinteresuotoms valstybms, io Pakto alims. 2. io straipsnio nuostatos sigalioja, kai deimt valstybi, io Pakto ali, paskelbia pareikimus pagal io straipsnio 1 dal. Tok pareikim valstyb, io Pakto alis, deponuoja Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui, kuris j kopijas siunia kitoms valstybms, io Pakto alims. Pareikimas bet kada gali bti atsiimtas, apie tai praneus Generaliniam Sekretoriui. Toks atsimimas nekliudo nagrinti jokio klausimo, apie kur jau praneta pagal straipsn; jokie paskesni praneimai i valstybs, io Pakto alies, nebus priimami po to, kai praneim apie jos pareikimo atsimim yra gavs Generalinis Sekretorius, jeigu suinteresuota valstyb, io Pakto alis, nepaskelbia naujo pareikimo. 42 straipsnis 1. a) Jeigu kuris nors klausimas, perduotas Komitetui pagal 41 straipsn, neisprendiamas taip, kad suinteresuotos valstybs, io Pakto alys, bt patenkintos, Komitetas gali, i anksto gavs suinteresuot valstybi, io Pakto ali, sutikim, paskirti laikinj taikinimo komisij (toliau - komisija). Komisija geranorikai padeda
2.
3. 4.
5. 6.
7.
suinteresuotoms valstybms, io Pakto alims, laikantis io Pakto priimti draugik sprendim; b) komisija sudaroma i penki asmen, skiriam suinteresuot valstybi, io Pakto ali, sutikimu. Jeigu suinteresuotos valstybs, io Pakto alys, per tris mnesius nesusitaria dl visos komisijos arba dl jos dalies sudties, tai tie komisijos nariai, dl kuri paskyrimo nesutarta, irenkami slaptu balsavimu dviej tredali Komiteto nari bals dauguma i jo nari. Komisijos nariai dirba savo vardu. Jie neturi bti nei suinteresuot valstybi, io Pakto ali, nei iame Pakte nedalyvaujani valstybi, nei valstybs, io Pakto alies, nepaskelbusios 41 straipsnyje mini mo praneimo, pilieiai. Komisija irenka savo pirminink ir patvirtina savo darbo tvarkos tai sykles. Komisijos posdiai paprastai vyksta Jungtini Taut bstinje arba Jungtini Taut enevos skyriuje. Taiau jie gali bti surengti tokio se kitose patogiose vietose, kurias komisija gali nustatyti pasitarusi su Jungtini Taut Generaliniu Sekretoriumi ir atitinkamomis valsty bmis, io Pakto alimis. Sekretoriatas, numatytas pagal 36 straipsn, aptarnauja ir komisijas, skiriamas remiantis iuos straipsniu. Komiteto gauta ir inagrinta informacija pateikiama komisijai; ko misija gali prayti suinteresuotas valstybes, io Pakto alis, pateikti jai atitinkam papildom informacij. Nuodugniai inagrinjusi klausim, taiau jokiu bdu ne vliau kaip prajus dvylikai mnesi po to, kai jai buvo perduota sprsti klausi m, komisija pateikia Komiteto pirmininkui ataskait, kuri is per duoda suinteresuotoms valstybms, io Pakto alims: a) jeigu komisija negali per dvylika mnesi galutinai inagrinti klausimo, ji savo ataskaitoje tiktai trumpai nuvieia klausimo nag rinjimo padt; b) jeigu priimamas draugikas sprendimas, pagrstas iame Pakte pri paint mogaus teisi gerbimu, komisija savo praneime tiktai trumpai idsto faktus ir priimt sprendim; c) jeigu b punkte nurodytas sprendimas nepriimamas, komisijos ata skaitoje pateikiamos jos ivados visais faktinio pobdio klausimais, susijusiais su ginu tarp suinteresuot valstybi, io Pakto ali, ir jos nuomon dl galimybi priimti draugik sprendim. ioje
212
5. MOGAUS TEISS
213
ataskaitoje taip pat pateikiami suinteresuot valstybi, io Pakto ali, raytiniai pareikimai ir urayti j odiniai pareikimai; d) jeigu komisijos ataskaita pateikiama pagal c punkt, suinteresuotos valstybs, io Pakto alys, per tris mnesius po ataskaitos gavimo Komiteto pirminink informuoja, ar jos sutinka su komisijos ataskaitos turiniu, ar nesutinka. 8. io straipsnio nuostatos nepaeidia Komiteto sipareigojim, numa tyt 41 straipsnyje. 9. Suinteresuotos valstybs, io Pakto alys, pagal smat, kuri patei kia Jungtini Taut Generalinis Sekretorius, vienodai atlygina visas komisijos nari ilaidas. 10. Prireikus Jungtini Taut Generalinis Sekretorius turi teis komisijos nari ilaidas apmokti tol, kol pagal io straipsnio 9 dal jas atlygins suinteresuotos valstybs, io Pakto alys. 43 straipsnis Komiteto ir laikinj taikinimo komisij, kurios gali bti paskirtos pagal 42 straipsn, nariai turi teis naudotis ekspertams, atliekantiems Jungtini Taut misijas, teikiamomis priemonmis, privilegijomis ir imunitetu, kaip yra numatyta atitinkamose Konvencijos dl Jungtini Taut privilegij ir imunitet skyriuose. 44 straipsnis io Pakto gyvendinimo nuostatos taikomos taip, kad nepakenkt mogaus teisi srities procedroms, nurodytoms Jungtini Taut ir specializuotj agentr steigiamuosiuose aktuose bei konvencijose arba remiantis jais, ir nekliudyt valstybms, io Pakto alims, imtis sprsti ginus kitokiais bdais, remiantis galiojaniais tarp j bendro pobdio ir specialiais tarptautiniais susitarimais. 45 straipsnis Komitetas per Ekonomin ir Socialin Taryb pateikia Jungtini Taut Generalinei Asambljai kasmetin savo darbo ataskait.
V DALIS 46 straipsnis Jokia io Pakto nuostata neturi bti aikinama kaip ribojanti Jungtini Taut Chartijos nuostatas ir specializuotj agentr status, kurie nustato
atitinkamus Jungtini Taut vairi institucij ir specializuotj agentr galiojimus io Pakto reglamentuojamais klausimais. 47 straipsnis Jokia io Pakto nuostata neturi bti aikinama kaip ribojanti neatimam vis taut teis visikai ir laisvai disponuoti bei naudotis savo gamtos turtais ir itekliais.
VI DALIS 48 straipsnis 1. Pakt gali pasirayti visos valstybs, Jungtini Taut arba jos spe cializuotj agentr nars, Tarptautinio Teisingumo teismo statuto na rs, taip pat kiekviena kita valstyb, kuri Jungtini Taut Generali n Asamblja pakvieia tapti io Pakto alimi. 2. is Paktas turi bti ratifikuojamas. Ratifikavimo dokumentai deponuo jami Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. 3. Prie io Pakto gali prisijungti kiekviena valstyb, nurodyta io straips nio 1 dalyje. 4. Prisijungiama prisijungimo dokument deponuojant Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. 5. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius visoms Pakt pasiraiusioms arba prie jo prisijungusioms valstybms pranea apie kiekvien de ponuot ratifikavimo arba prisijungimo dokument. 49 straipsnis 1. is Paktas sigalioja prajus trims mnesiams nuo tos dienos, kai Jung tini Taut Generaliniam Sekretoriui buvo deponuotas trisdeimt penk tas ratifikavimo arba prisijungimo dokumentas. 2. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja Pakt arba prie jo prisijungia po to, kai buvo deponuotas trisdeimt penktas ratifikavimo arba prisijun gimo dokumentas, is Paktas sigalioja prajus trims mnesiams nuo jos paios ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo dienos. 50 straipsnis io Pakto nuostatos taikomos visoms federacini valstybi dalims be joki apribojim ar iimi.
214
5. MOGAUS TEISS
215
51 straipsnis 1. Kiekviena valstyb, io Pakto alis, gali silyti pakeitimus ir pateikti juos Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. Generalinis Sekretorius visus pasilytus pakeitimus paskui siunia valstybms, io Pakto a lims, ir prao jam praneti, ar jos pritaria, kad bt suaukta valstybi, io Pakto ali, konferencija tiems silymams apsvarstyti ir u juos bal suoti. Jeigu bent tredalis valstybi, io Pakto ali, pritaria tokios kon ferencijos suaukimui, Generalinis Sekretorius j suaukia Jungtinms Tautoms remiant. Kiekvienas pakeitimas, kur priima dauguma konfe rencijoje dalyvavusi ir balsavusi valstybi, io Pakto ali, pateikia mas tvirtinti Jungtini Taut Generalinei Asambljai. 2. Pakeitimai sigalioja, kai juos patvirtina Jungtini Taut Generalin Asamblja ir priima trys tredaliai valstybi, io Pakto ali, pagal savo atitinkamas konstitucines procedras. 3. sigalioj pakeitimai tampa privalomi toms valstybms, io Pakto a lims, kurios juos prim, o kitoms valstybms, io Pakto alims, lie ka privalomos io Pakto nuostatos ir visi pirmesni pakeitimai, kuriuos jos yra primusios. 52 straipsnis Nepriklausomai nuo praneim, pateikt pagal 48 straipsnio 5 dal, Jungtini Taut Generalinis Sekretorius visoms valstybms, nurodytoms to paties straipsnio 1 dalyje, pranea: a) apie visus io Pakto pasiraymo, ratifikavimo ir prisijungimo prie jo pagal 48 straipsn atvejus; b) io Pakto sigaliojimo pagal 49 straipsn dat ir 51 straipsnyje numa tyt pakeitim sigaliojimo dat. 53 straipsnis 1. is Paktas, kurio tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kalbo mis yra autentiki, deponuojamas Jungtini Taut archyve. 2. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius patvirtintas io Pakto kopi jas nusiunia visoms 48 straipsnyje nurodytoms valstybms. TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai savo vyriausybi galioti asmenys pasira Pakt, pateikiam pasirayti tkstantis devyni imtai eiasdeimt etj met gruodio devynioliktj dien Niujorke.
5.1.4 Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto fakultatyvus protokolas

TRPTAUTINIO PILEITINI IR POLITINIV TEISI PAKTO FAKULTATYVUS PROTOKOLAS* Valstybs, io Protokolo alys, atsivelgdamos tai, kad toliau siekiant Pilietini ir politini teisi pakto (toliau - Paktas) tiksl ir gyvendinant jo nuostatas reikt suteikti mogaus teisi komitetui (toliau - Komitetas), steigiamam pagal Pakto IV dal, galimyb priimti ir svarstyti, kaip numatyta iame Protokole, privai asmen, teigiani, kad jie yra Pakte idstyt teisi paeidim aukos, praneimus, susitaria: 1 straipsnis .Vlstvb, Pakjtojalis, kuri tampa io Protokolo alimi, prigasta Komiteto kompetencij priimti ir svarstyti jos jurisdikcijai priklausani privai asmen pTaneimus, kuriuose teigiama, kad toji valstyb, io Protokolo alis, yra paeidusi tam tikras Pakte idstytas j teises. Komitetas nepriima jokio praneimo, susijusio su valstybe, Pakto alimi, kuri nra io Protokolo alis. 2 straipsnis Atsivelgiant 1 straipsnio nuostatas, asmuo, kuris teigia ess koki nors Pakte idstyt teisi paeidimo auka ir kuris iband ir panaudojo visas turimas vidaus teisins gynybos priemones, gali kreiptis Komitet su raytiniu praneimu, kad Komitetas j inagrint. 3 straipsnis Komitetas nepriimtinais laiko pagal Protokol pateiktus praneimus, kurie yra anoniminiai arba kuriais, jo nuomone, piktnaudiaujama teise pateikti tokius praneimus, arba kurie yra nesuderinami su Pakto nuostatomis. 4 straipsnis 1. Atsivelgdamas 3 straipsnio nuostatas, Komitetas apie kiekvien jam pateikt pagal Protokol praneim pranea valstybei, io Protokolo aliai, kuri, kaip teigiama, paeidinja kuri nors Pakto nuostat.
* Valstybs inios, 2002-08-02, Nr. 77, publ. Nr. 3289. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto fakultatyvus protokolas Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1992 met vasario 20 dien.
216
5. MOGAUS TEISS
217
2. Tok praneim gavusi valstyb per eis mnesius Komitetui pateikia raytinius paaikinimus ar pareikimus, aikinanius klausim ir nurodanius teisines gynybos priemones, jei j yra, kurias galbt toji valstyb yra pritaikiusi. 5 straipsnis 1. Komitetas svarsto pagal Protokol gautus praneimus, atsivelgda mas vis privataus asmens ir suinteresuotos valstybs, io Protoko lo alies, ratu pateikt informacij. 2. Komitetas nesvarsto jokio privataus asmens praneimo, kol nesitiki na, kad: a) tas pats klausimas tuo paiu metu nenagrinjamas pagal kit tarp tautinio tyrimo ar gino sprendimo procedr; b) privatus asmuo iband ir panaudojo visas turimas vidaus teisines gynybos priemones. i taisykl netaikoma tais atvejais, kai vidaus teisins gynybos priemons taikomos nepagrstai ilgai. 3. Pagal Protokol pateiktus praneimus Komitetas svarsto udaruose posdiuose. 4. Komitetas savo ivadas pranea suinteresuotai valstybei, io Protoko lo aliai, ir privaiam asmeniui. 6 straipsnis Komitetas savo kasmetin ataskait, pateikiam pagal Pakto 45 straipsn, traukia trump savo veiklos pagal Protokol ataskait. 7 straipsnis Kol nebus pasiekti tikslai, numatyti 1960 m. gruodio 14 d. priimtoje Jungtini Taut Generalins Asambljos rezoliucijoje 1514 (XV) dl Deklaracijos dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms alims ir tautoms, io Protokolo nuostatos jokiu bdu neapriboja teiss teikti peticijas, kuri ioms tautoms suteikia Jungtini Taut Chartija ir kitos tarptautins konvencijos bei Jungtini Taut ir jos specializuotj agentr dokumentai. 8 straipsnis 1. is Protokolas pateikiamas pasirayti visoms valstybms, pasiraiu sioms Pakt. 2. Protokol ratifikuoja kiekviena valstyb, ratifikavusi Pakt ar pri sijungusi prie jo. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui.
3. Prie io Protokolo gali prisijungti kiekviena valstyb, ratifikavusi Pakt ar prisijungusi prie jo. 4. Prisijungiama prisijungimo dokument deponuojant Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. 5. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius pranea visoms Protokol pasiraiusioms arba prie jo prisijungusioms valstybms apie kiekvie n deponuot ratifikavimo ar prisijungimo dokument. 9 straipsnis 1. sigaliojus Paktui, is Protokolas sigalioja prajus trims mnesiams nuo tos dienos, kai Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui bus de ponuotas deimtas ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas. 2. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja Protokol arba prie jo prisi jungia po to, kai yra deponuotas deimtas ratifikavimo arba prisijun gimo dokumentas, is Protokolas sigalioja prajus trims mnesiams nuo jos paios ratifikavimo rato arba prisijungimo dokumento depo navimo dienos. 10 straipsnis io Protokolo nuostatos taikomos visoms federacini valstybi dalims be joki apribojim ar iimi. 11 straipsnis 1. Kiekviena valstyb, io Protokolo alis, gali silyti pakeitimus ir pateik ti juos Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. Generalinis Sekreto rius visus pasilytus pakeitimus paskui siunia valstybms, io Proto kolo alims, ir prao jam praneti, ar jos pritaria, kad bt suaukta vals tybi, io Protokolo ali, konferencija silymams apsvarstyti ir u juos balsuoti. Jeigu bent tredalis valstybi, io Protokolo ali, pritaria to kios konferencijos suaukimui, Generalinis Sekretorius j suaukia Jungtinms Tautoms remiant. Kiekvienas pakeitimas, priimtas daugu mos konferencijoje dalyvavusi ir balsavusi valstybi, io Protokolo ali, pateikiamas tvirtinti Jungtini Taut Generalinei Asambljai. 2. Pakeitimai sigalioja, kai juos patvirtina Jungtini Taur Generalin Asamblja ir priima du tredaliai valstybi, io Protokolo ali, pa gal savo atitinkamas konstitucines procedras. 3. sigalioj pakeitimai tampa privalomi toms valstybms, io Protokolo alims, kurios juos prim, o kitoms valstybms, io Protokolo a lims, lieka privalomos io Protokolo nuostatos ir visi pirmesni pakei timai, kuriuos jos yra primusios.
218
5. MOGAUS TEISS
219
12 straipsnis 1. Kiekviena valstyb, io Protokolo alis, gali bet kuriuo metu denon suoti Protokol, ratu praneusi apie tai Jungtini Taut Generali niam Sekretoriui. Denonsavimas sigalioja prajus trims mnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna praneim. 2. Denonsavimas nekliudo io Protokolo nuostat taikyti kiekvienam pra neimui, iki denonsavimo sigaliojimo dienos pateiktam pagal 2 straipsn. 13 straipsnis Nepriklausomai nuo praneim, pateikt pagal io Protokolo 8 straipsnio 5 dal, Jungtini Taut Generalinis Sekretorius visoms Pakto 48 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybms pranea: a) apie io Protokolo pasiraymo, ratifikavimo ir prisijungimo prie jo pa gal 8 straipsn atvejus; b) io Protokolo sigaliojimo pagal 9 straipsn dat ir 11 straipsnyje nu matyt pakeitim sigaliojimo dat; c) denonsavimo pagal 12 straipsn atvejus. 14 straipsnis 1. is Protokolas, kurio tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kal bomis yra autentiki, deponuojamas Jungtini Taut archyve. 2. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius patvirtintas io Protokolo ko pijas nusiunia visoms Pakto 48 straipsnyje nurodytoms valstybms.
5.1.5 Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto antrasis fakultatyvus protokolas mirties bausmei panaikinti
TARPTAUTINIO
PILIETINI IR POLITINI TEISI PAKTO ANTRASIS FAKULTATYVUS PROTOKOLAS MIRTIES BAUSMEI PANAIKINTI *
Valstybs, io Protokolo alys, tikdamos, kad mirties bausms panaikinimas padeda kelti mogaus orum ir skatina laipsnik mogaus teisi pltot,
* Valstybs inios, 2001, Nr. 75-2641. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto antrasis fakultatyvus protokolas mirties bausmei panaikinti Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 2002 met birelio 27 dien.
prisimindamos 1948 m. gruodio 10 d. priimtos Visuotins mogaus teisi deklaracijos 3 straipsn ir 1966 m. gruodio 16 d. priimto Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 6 straipsn, paymdamos, kad Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 6 straipsnyje apie mirties bausms panaikinim kalbama taip, jog yra aiku, kad mirties bausm pageidautina panaikinti, sitikinusios, kad visos priemons mirties bausmei panaikinti turt bti laikomos paanga naudojantis teise gyvyb, nordamos iuo Protokolu prisiimti tarptautin sipareigojim panaikinti mirties bausm, s u s i t a r : 1 straipsnis 1. Valstybi, io Protokolo ali, jurisdikcijoje niekam negali bti vykcfyta' mirties bausm. 2. Kiekviena Valstyb alis imasi vis btin priemoni mirties baus mei savo jurisdikcijoje panaikinti. 2 straipsnis 1. iam Protokolui negalima daryti joki ilyg, iskyrus ratifikavimo ar prisijungimo metu darom ilyg, numatani mirties bausms tai kym kajojrietUj_pripainus__asmenjcalt= .karoijneta padarius labai sunk karinio pobdio nusikaltim. 2. Valstyb alis, kuri daro toki ilyg, ratifikavimo ar prisijungimo me tu Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui pranea atitinkamas sa vo nacionalini statym nuostatas, taikomas karo metu. 3. Valstyb alis, kuri yra padariusi toki ilyg, Jungtini Taut Gene raliniam Sekretoriui privalo praneti apie karo padties pradi ir pa baig jos teritorijoje. 3 straipsnis Valstybs, io Protokolo alys, savo ataskaitose, kurias jos pagal Pakto 40 straipsn pateikia mogaus teisi komitetui, pranea, koki priemoni msi iam Protokolui gyvendinti. 4 straipsnis Jei Valstyb, Pakto alis, yra padariusi pareikim pagal 41 straipsn, mogaus teisi komiteto kompetencija gauti ir svarstyti praneimus, kuriuose
220
5. MOGAUS TEISS
221
Valstyb alis tvirtina, kad kita Valstyb alis nevykdo savo sipareigojim, taikoma ir io Protokolo nuostatoms, nebent atitinkama Valstyb alis ratifikavimo ar prisijungimo metu yra padariusi prieing pareikim. 5 straipsnis Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto, priimto 1966 m. gruodio 16 d., pirmojo fakultatyvinio protokolo Valstybi ali atvilgiu mogaus teisi komiteto kompetencija gauti ir svarstyti jo jurisdikcijai priklausani fizini asmen praneimus taikoma ir io Protokolo nuostatoms, nebent atitinkama Valstyb alis ratifikavimo ar prisijungimo metu yra padariusi prieing pareikim. 6 straipsnis 1. io Protokolo nuostatos taikomos kaip papildomos Pakto nuostatos. 2. Nepaeidiant ilygos galimybs pagal io Protokolo 2 straipsn, tei sei, kuri garantuojama io Protokolo 1 straipsnio 1 dalyje, netaiko mos jokios iimtys pagal Pakto 4 straipsn. 7 straipsnis 1. Protokol gali pasirayti bet kuri valstyb, kuri yra pasiraiusi Pakt. 2. Protokol privalo ratifikuoti kiekviena Valstyb, kuri yra ratifika vusi Pakt arba prie jo prisijungusi. Ratifikavimo dokumentai depo nuojami Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. 3. Prie io Protokolo gali prisijungti kiekviena Valstyb, kuri yra ratifi kavusi Pakt arba prie jo prisijungusi. 4. Prisijungiama deponuojant prisijungimo dokument Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. 5. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius visoms Valstybms, kurios yra pasiraiusios Protokol ar prie jo prisijungusios, pranea apie kiek vieno ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavim. 8 straipsnis 1. is Protokolas sigalioja prajus trims mnesiams nuo tos dienos, kai Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui deponuojamas deimtas ra tifikavimo ar prisijungimo dokumentas. 2. Kiekvienai Valstybei, ratifikuojaniai Protokol ar prie jo prisijun gianiai po to, kai yra deponuotas deimtas ratifikavimo ar prisijun gimo dokumentas, is Protokolas sigalioja prajus trims mnesiams nuo tos dienos, kai ji deponuoja savo ratifikavimo ar prisijungimo do kument.
9 straipsnis io Protokolo nuostatos taikomos visoms federacini valstybi dalims be joki apribojim ir iimi. 10 straipsnis Jungtini Taut Generalinis Sekretorius pranea visoms Pakto 48 straipsnio 1 dalyje minimoms Valstybms: a) apie ilygas, praneimus ir notifikacijas pagal io Protokolo 2 straipsn; b) apie pareikimus, padarytus pagal io Protokolo 4 ir 5 straipsnius; c) apie io Protokolo pasiraym, ratifikavim ir prisijungim prie jo pa gal io Protokolo 7 straipsn; d) io Protokolo sigaliojimo pagal jo 8 straipsn dat. 11 straipsnis 1. is Protokolas, kurio tekstai arab, kin, angl, prancz, rus ir is pan kalbomis turi vienod teisin gali, deponuojamas Jungtini Tau t archyvuose. 2. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius io Protokolo patvirtintas ko pijas nusiunia visoms Valstybms, minimoms Pakto 48 straipsnyje.
222
5. MOGAUS TEISS
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai
223
5.2 EUROPOS MOGAUS TEISI KONVENCIJA IR JOS PROTOKOLAI
Straipsniams pavadinimai suteikti ir j tekstai pakeisti pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo jo sigaliojimo 1998 m. lapkriio 1 d. ios Konvencijos signatari, Europos Tarybos nari, vyriausybs, atsivelgdamos Jungtini Taut Generalins Asambljos 1948 met gruodio 10 dien paskelbt Visuotin mogaus teisi deklaracij; atsivelgdamos tai, jog ia Deklaracija siekiama, kad joje skelbiamos teiss bt visuotinai bei veiksmingai pripastamos ir kad j bt laikomasi; atsivelgdamos tai, kad Europos Tarybos tikslas yra siekti didesns savo nari vienybs, ir tai, kad vienas i bd siekti io tikslo yra mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsauga bei pltojimas; dar kart patvirtindamos savo tvirt tikjim iomis pagrindinmis laisvmis, kurios yra teisingumo bei taikos pasaulyje pagrindas ir kurias geriausiai apsaugo, viena vertus, veiksminga politin demokratija, o kita vertus, jas nulemiantis bendras mogaus teisi supratimas ir j laikymasis; kaip Europos valstybi, turini bendras pairas ir bendr politini tradicij, ideal, laisvi bei teiss virenybs paveld, vyriausybs, pasiryusios engti pirm ingsn, kad bendromis pastangomis utikrint tam tikras Visuotinje deklaracijoje paskelbtas teises, susitar: 1 straipsnis PAREIGA GERBTI MOGAUS TEISES Auktosios Susitarianiosios alys kiekvienam j jurisdikcijai priklausaniam asmeniui garantuoja ios Konvencijos I skyriuje apibrtas teises bei laisves.
5.2.1 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija

MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJA, I DALIES PAKEISTA PROTOKOLU NR . 11* Roma, 1950 met lapkriio 4 diena Konvencijos tekstas pakeistas pagal Protokolo Nr. 3 (ETS, Nr.45), sigaliojusio 1970 m. rugsjo 21 d., Protokolo Nr. 5 (ETS, Nr. 55), sigaliojusio 1971 m. gruodio 20 d., ir Protokolo Nr. 8 (ETS, Nr. 118), sigalio jusio 1990 m. sausio 1 d., nuostatas, taip pat traukus Protokolo Nr. 2 (ETS, Nr. 44), pagal 5 straipsnio 3 punkt sigaliojusio 1970 m. rugsjo 21 d., tekst. Visos mint protokol pakeistos ar papildytos nuostatos yra pakeistos Protokolu Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuo jo sigaliojimo dienos - 1998 m. lapkriio 1 d. Nuo ios datos Protokolas Nr. 9 (ETS, Nr. 140), sigaliojs 1994 m. spalio 1 d., pripastamas netekusiu galios, o Protokolas Nr. 10 (ETS, Nr. 146) netenka paskirties.
* Valstybs inios, 2000-11-10, Nr. 96, publ. Nr. 3016; Valstybs inios, 2001-02-23, Nr. 17. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija sigaliojo Lietuvos Respublikos atvilgiu 1995 met birelio 20 dien. Lietuvos Respublika, prisijungdama prie Konvencijos, padar ias 2 ilygas: 2. Vadovaujantis Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 64 straipsniu, padarytos ios ilygos dl mintos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies: 1) Lietuvos Respublika daro ilyg, kad pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo proce so kodekso 104 straipsn teis sankcionuoti asmen, tariam padarius nusikaltim, sumim turi ir prokuroras. i ilyga galioja vienerius metus po mintos Konvencijos sigaliojimo Lie tuvos Respublikoje; 2) Lietuvos Respublika daro ilyg, pagal kuri mintos Konvencijos 5 straipsnio reika lavimai nebus taikomi drausmins nuobaudos - areto - skyrimo krato apsaugos kariams pagal Drausms statut atveju." (1995 m. balandio 27 d. statymas dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, jos ketvirtojo, septintojo ir vienuoliktojo protokol ratifikavimo - Valstybs inios, 1995-05-05, Nr. 37, publ. Nr. 913.)
1 SKYRIUS. TEISES IR LAISVES 2 straipsnis TEIS J GYVYB 1. Kiekvieno asmens teis gyvyb saugo statymas. Negalima tyia at imti niekieno gyvybs, nebent yra vykdomas teismo nuosprendis dl nusikaltimo, u kur toki bausm nustato statymas. 2. Gyvybs atmimas nra laikomas io straipsnio paeidimu, jeigu tai padaroma nepanaudojant daugiau jgos negu neivengiamai btina: a) ginant kiekvien asmen nuo neteisto smurto; b) teistai suimant arba sutrukdant teistai sulaikytam asmeniui pa bgti; c) pagal statym malinant riaues ar sukilim.
224
5. MOGAUS TEISS
225
3 straipsnis KANKINIMO UDRAUDIMAS Niekas negali bti kankinamas, patirti nemonik ar eminant jo orum elges arba bti taip baudiamas. 4 straipsnis VERGUOS IR PRIVERIAMOJO DARBO UDRAUDIMAS 1. Niekas negali bti laikomas vergijoje ar nelaisvas. 2. Niekas negali bti veriamas dirbti priveriamj ar privalomj darb. 3. iame straipsnyje priveriamuoju ar privalomuoju darbu" nelaikoma: a) joks darbas, paprastai reikalaujamas atlikti, kai yra kalinama pa gal ios Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, arba darbas lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu; b) jokia karin tarnyba arba tarnyba, kurios reikalaujama i asmen, atsisakani nuo privalomosios karins tarnybos dl sitikinim, vietoj karins tarnybos tose alyse, kur toks atsisakymas yra pri pastamas; c) jokia tarnyba, btina nepaprastosios padties ar nelaimi, keliani pavoj visuomens egzistavimui ar gerovei, atvejais; d) joks darbas ar tarnyba, kurie yra prastini pilietini pareig dalis. 5 straipsnis TEIS LAISV IR SAUGUM 1. Kiekvienas asmuo turi teis laisv ir saugum. Niekam laisv negali bti atimta kitaip, kaip iais atvejais, ir statymo nustatyta tvarka: a) kai asmuo teistai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosp rend; b) kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas dl to, kad nevykd teismo teisto sprendimo, arba kai norima garantuoti kokios nors statymo nustatytos prievols vykdym; c) kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas, kad bt pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrstai tariant j padarius nu sikaltim ar kai pagrstai manoma, jog btina neleisti padaryti nu sikaltimo, arba manoma, jog jis, padars tok nusikaltim, gali pa bgti; d) kai nepilnameiui laisv atimama pagal teist sprendim atiduoti j aukljimo prieirai arba kai jis teistai suimamas, kad bt pri statytas kompetentingai institucijai; e) kai teistai sulaikomi asmenys, galintys platinti ukreiamsias ligas, psichikai nesveiki asmenys, alkoholikai, narkomanai ar valkatos;
2. 3.
4.
5.
f) kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas dl to, kad negalt be leidimo vaiuoti al, arba kai yra pradtas jo deportavimo ar idavimo kitai valstybei procesas. Kiekvienam suimtajam turi bti nedelsiant jam suprantama kalba pra neta, dl ko jis suimtas ir kuo kaltinamas. Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis pagal io straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas turi bti skubiai pristatytas teisjui ar kitam parei gnui, kuriam statymas yra suteiks teis vykdyti teismines funkci jas, ir turi teis bylos nagrinjim per manomai trumpiausi laik arba teis bti paleistas proceso metu. Paleidimas gali bti slygoja mas garantij, kad jis atvyks teism. Kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisv j sulaikius ar sumus, turi teis kreiptis teism, kad is greitai priimt sprendim dl sulaiky mo ar sumimo teistumo ir, jeigu asmuo kalinamas neteistai, nu sprst j paleisti. Kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo, sumimo ar kalinimo paei diant io straipsnio nuostatas auka, turi teis nuostoli atlyginim.
6 straipsnis TEIS J TEISING BYLOS NAGRINJIM 1. Kai yra sprendiamas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pareig ar jam pareikto kokio nors baudiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teis, kad byl per manomai trumpiausi laik vieumo slygomis teisingai inagrint pagal statym steigtas nepriklausomas ir bealikas teismas. Teismo sprendimas paskelbiamas vieai, taiau demokratinje visuomenje morals, vieosios tvarkos ar valstybs saugumo interesais spaudos atstovams ar visuomenei gali bti neleidiama dalyvauti per vis proces ar jo dal, kai tai reikalinga dl nepilnamei ar bylos ali privataus gyvenimo apsaugos, arba tiek, kiek, teismo nuomone, yra btina dl ypating aplinkybi, dl kuri vieumas pakenkt teisingumo interesams. 2. Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekal tu tol, kol jo kalt nerodyta pagal statym. 3. Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi maiausiai ias teises: a) bti skubiai ir isamiai jam suprantama kalba informuotas apie pa teikiamo jam kaltinimo pobd ir pagrind; b) turti pakankamai laiko ir galimybi pasirengti savo gynybai;
226
5. MOGAUS TEISS
227
c) gintis pats ar padedamas savo paties pasirinkto gynjo arba, jei ne turi pakankamai l gynjui atsilyginti ir kai tai reikalinga tei singumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalb; d) pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turti galimyb, kad tie liudy tojai bt apklausti, ir kad gynybos liudytojai bt ikviesti ir ap klausti tokiomis pat slygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams; e) nemokamai naudotis vertjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba. 7 straipsnis NRA BAUSMS BE STATYMO 1. Niekas negali bti nuteistas u veiksmus ar neveikim, kurie pagal j padarymo metu galiojusius valstybs statymus arba tarptautin teis nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali bti skiriama sunkesn bausm negu ta, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo metu. 2. is straipsnis nekliudo teisti ir nubausti kiekvien asmen u kokius nors veiksmus ar neveikim, kurie j padarymo metu pagal civilizuot taut visuotinai pripaintus bendruosius teiss principus buvo laiko mi nusikaltimais. 8 straipsnis TEIS PRIVATAUS IR EIMOS GYVENIMO GERBIM 1. Kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo privatus ir eimos gyvenimas, bsto nelieiamyb ir susirainjimo slaptumas. 2. Valstybs institucijos neturi teiss apriboti naudojimosi iomis teis mis, iskyrus statym nustatytus atvejus ir kai tai btina demokra tinje visuomenje valstybs saugumo, visuomens apsaugos ar alies ekonomins gerovs interesams siekiant ukirsti keli vieosios tvar kos paeidimams ar nusikaltimams, taip pat btina moni sveikatai ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti. 9 straipsnis MINTIES, SINS IR RELIGIJOS LAISV 1. Kiekvienas turi teis minties, sins ir religijos laisv; i teis apima laisv keisti savo religij ar tikjim, taip pat laisv ipainti ir skelbti savo religij ar tikjim tiek vienam, tiek kartu su kitais, vieai ar privaiai, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikjim ar mokant jo.
2. Laisv skelbti savo religij ar tikjim gali bti apribojama tik tiek, kiek yra nustats statymas, ir tik kai tai btina demokratinje visuomenje jos apsaugos interesams, vieajai tvarkai, moni sveikatai ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti. 10 straipsnis SAVIRAIKOS LAISV 1. Kiekvienas turi teis saviraikos laisv. i teis apima laisv turti savo nuomon, gauti bei skleisti informacij ir idjas valdios insti tucij netrukdomam ir nepaisant valstybs sien. is straipsnis netruk do valstybms licencijuoti radijo, televizijos ar kino staig. 2. Naudojimasis iomis laisvmis, kadangi tai yra susij ir su pareigo mis bei atsakomybe, gali bti priklausomas nuo tam tikr formalu m, slyg, apribojim ar sankcij, kurias nustato statymas ir kurios demokratinje visuomenje yra btinos dl valstybs saugumo, teri torinio vientisumo ar visuomens apsaugos, siekiant ukirsti keli vie osios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti moni svei kat ar moral, taip pat kit asmen garb ar teises, ukirsti keli slaptintos informacijos atskleidimui arba utikrinti teismins valdios autoritet ir bealikum. 11 straipsnis SUSIRINKIM IR ASOCIACIJOS LAISV 1. Kiekvienas turi teis taiki susirinkim laisv, taip pat laisv jung tis asociacijas kartu su kitais, skaitant teis steigti profesines s jungas ir stoti jas, kad bt ginami savi interesai. 2. Naudojimuisi iomis teismis netaikomi jokie apribojimai, iskyrus
tuos, kuriuos nustato statymas ir kurie yra btini demokratinje vi suomenje dl valstybs saugumo ar visuomens apsaugos, siekiant ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, apsau goti moni sveikat ar moral arba kit asmen teises ir laisves. is straipsnis nekliudo vesti teist naudojimosi iomis teismis apribo jim asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajgose, policijoje ar valstybs tarnyboje. 12 straipsnis TEIS SANTUOK Vyras ir moteris, sulauk santuokinio amiaus, turi teis tuoktis ir kurti eim pagal naudojimsi ia teise reguliuojanius valstybs statymus.
228
5. MOGAUS TEISS
229
13 straipsnis TEIS I VEIKSMING TEISINS GYNYBOS PRIEMON Kiekvienas, kurio teiss ir laisvs, pripaintos ioje Konvencijoje, yra paeistos, turi teis pasinaudoti veiksminga teisins gynybos priemone kreipdamasis valstybs institucij nepriklausomai nuo to, ar t paeidim asmenys padar eidami savo oficialias pareigas. 14 straipsnis DISKRIMINACIJOS UDRAUDIMAS Naudojimasis ioje Konvencijoje pripaintomis teismis ir laisvmis yra utikrinamas be jokios diskriminacijos dl asmens lyties, rass, odos spalvos, kalbos, religijos, politini ar kitoki pair, tautins ar socialins kilms, priklausymo tautinei maumai, nuosavybs, gimimo ar kitais pagrindais. 15 straipsnis NUKRYPIMAS NUO SIPAREIGOJIM NEPAPRASTOSIOS PADTIES ATVEJU 1. Kilus karui ar esant kitokiai nepaprastajai padiai, dl kuri atsi randa grsm tautos gyvavimui, kiekviena Auktoji Susitarianioji a lis gali nukrypti nuo sipareigojim pagal i Konvencij, taiau tik tiek, kiek tai reikalinga dl susidariusios padties, ir jei tokios prie mons neprietarauja kitiems jos sipareigojimams pagal tarptautin teis. 2. Ankstesn nuostata neleidia nukrypti nuo sipareigojim pagal 2 straipsn, iskyrus mirties atvejus dl teist karo veiksm, taip pat pagal 3 straipsn, 4 straipsnio 1 dal ir 7 straipsn. 3. Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis, besinaudojanti ia teise nu krypti nuo sipareigojim, privalo isamiai informuoti Europos Tary bos Generalin Sekretori apie priemones, kuri ji msi, ir apie to ki priemoni itakas bei motyvus. Ji Europos Tarybos Generalin Sekretori taip pat informuoja, nuo kokios datos ios priemons ne teko galios ir Konvencijos nuostatos vl buvo imtos visapusikai gy vendinti. 16 straipsnis USIENIEI POLITINS VEIKLOS SUVARYMAI Jokia 10, 11 ir 14 straipsni nuostata negali bti laikoma klitimi Auktosioms Susitarianiosioms alims taikyti usieniei politins veiklos su-
varymus.
17 straipsnis PIKTNAUDIAVIMO TEISMIS UDRAUDIMAS Jokia ios Konvencijos nuostata negali bti aikinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teis vykdyti koki nors veikl ar atlikti kok nors veiksm, kuriais siekiama panaikinti kokias nors ioje Konvencijoje numatytas teises ir laisves ar jas apriboti daugiau nei nustatyta ioje Konvencijoje. 18 straipsnis TEISI APRIBOJIM RIBOS Pagal i Konvencij joje skelbiam teisi ir laisvi apribojimai netaikomi jokiais kitais tikslais, iskyrus tuos, kuri siekiant ie apribojimai buvo nustatyti.
II SKYRIUS. EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMAS 19 straipsnis TEISMO STEIGIMAS Siekiant utikrinti, kad bt laikomasi sipareigojim, kuriuos Auktosios Susitarianiosios alys prisim pagal i Konvencij ir jos protokolus, steigiamas Europos mogaus teisi teismas (toliau vadinamas Teismu). Jis veikia nuolatos. 20 straipsnis TEISJ SKAIIUS Teismo teisj yra tiek, kiek yra Auktj Susitarianij ali. 21 straipsnis REIKALAVIMAI TEISJUI 1. Teisjai yra auktos morals ir privalo turti kvalifikacij, kurios rei kia auktoms teisminms pareigoms uimti, arba bti pripaintos kom petencijos teisininkai. 2. Teisjai Teisme dirba savo vardu. 3. Savo kadencijos metu teisjai neusiima jokia veikla, nesuderinama su j nepriklausomumu, bealikumu arba pagrindinmis pareigomis dirbant visu etatu; visus klausimus dl ios nuostatos taikymo spren dia Teismas.
230
5. MOGAUS TEISS
231
22 straipsnis TEISJ RINKIMAI 1. Teisjus nuo kiekvienos Auktosios Susitarianiosios alies renka Par lamentin Asamblja dalyvaujani deputat bals dauguma i trij kandidat srao, kur pateikia Auktoji Susitarianioji alis. 2. Tokia pat tvarka Teismo sudtis papildoma prisijungus naujoms Auk tosioms Susitarianiosioms alims ar atsiradus laisvoms teisjo pa reigoms. 23 straipsnis KADENCIJOS LAIKAS 1. Teisjai renkami eeriems metams. Jie gali bti pakartotinai irinkti. Taiau puss per pirmuosius rinkimus irinkt teisj kadencija bai giasi po trej met. 2. Teisjus, kuri kadencija baigiasi po pirmj trej met, traukdamas burtus i karto po pirmj rinkim renka Europos Tarybos Generali nis Sekretorius. 3. Siekdama kiek manoma utikrinti, kad puss teisj kadencija bt atnaujinta kas treji metai, prie rengdama paskesnius rinkimus Parla mentin Asamblja gali nutarti, kad vieno renkamo teisjo ar keleto j kadencija truks ne eerius metus, taiau nebus ilgesn kaip devy neri ir trumpesn kaip trej met. 4. Parlamentinei Asambljai pagal ankstesn io straipsnio dal nusta tant daugiau nei vien teisjo kadencij, kadencijas traukdamas bur tus i karto po rinkim nustato Europos Tarybos Generalinis Sekre torius. 5. Teisjas, irinktas pakeisti teisj, kurio kadencija nepasibaigusi, sa vo pirmtako pareigas eina likus ios kadencijos laik. 6. Teisj kadencija baigiasi jiems sukakus 70 met. 7. Teisjai uima pareigas tol, kol nra pakeisti. Taiau ir tokiu atveju jie toliau nagrinja jau pradtas bylas. 24 straipsnis ATLEIDIMAS I PAREIG Teisjas negali bti atleistas i savo pareig, nebent kiti teisjai dviej tredali bals dauguma nusprst, kad jis nebeatitinka keliam reikalavim.
25 straipsnis KANCELIARIJA IR TEISS REFERENTAI Teismas turi savo kanceliarij, kurios funkcijas ir struktr nustato Teismo reglamentas. Teismui padeda teiss referentai. 26 straipsnis PLENARINIAI TEISMO POSDIAI Plenariniuose posdiuose Teismas: a) trej met kadencijai renka savo pirminink ir vien ar du jo pava duotojus, kurie gali bti perrenkami; b) tam tikram laikui steigia kolegijas; c) renka kolegij pirmininkus, kurie gali bti perrenkami; d) priima Teismo reglament; e) renka Teismo sekretori ir vien ar daugiau jo pavaduotoj. 27 straipsnis KOMITETAI , KOLEGIJOS IR DIDIOJI KOLEGIJA 1. geismui pateiktas bylas nagrinja trij teisj komitetai, septyni tei sj kolegijos ir septyniolikos teisj Didioji kolegija. Teismo kole gijos tam tikram laikui steigia komitetus. 2. Nagrinjant byl kolegijos ar Didiosios kolegijos posdyje ex officio dalyvauja teisjas, irinktas nuo byloje dalyvaujanios Auktosios Susitarianiosios alies, arba, jeigu tokio nra ar jis negali posdiauti, jos parinktas asmuo, kuris dalyvauja teisjo teismis. 3. Didij kolegij taip pat eina Teismo pirmininkas, jo pavaduoto jai, kolegij pirmininkai ir kiti teisjai, parinkti pagal Teismo regla ment. Kai byla Didiajai kolegijai perduodama pagal 43 straipsn, n vienas sprendim primusioje kolegijoje buvs teisjas nedalyvauja Didiosios kolegijos posdyje, iskyrus tos kolegijos pirminink bei teisj, posdiavus nuo byloje dalyvaujanios Auktosios Susitarian iosios alies. 28 straipsnis KOMITET NEPRIIMTINOS PETICIJOS Pagal 34 straipsn pateikt individuali peticij komitetas gali visais baljsais pripainti nepriimtina arba ibraukti j i byl srao, jei toks nutarimas gali bti priimtas be tolesnio tyrimo. is nutarimas yra galutinis.
232
5. MOGAUS TEISS
233
29 straipsnis KOLEGIJ NUTARIMAI DL PETICIJ PRIIMTINUMO IR ESMS 1. Jei joks nutarimas pagal 28 straipsn nepriimamas, kolegija sprendia dl individuali peticij, pateikt pagal 34 straipsn, priimtinumo ir esms. 2. Kolegija sprendia dl tarpvalstybini peticij, pateikt pagal 33 straipsn, priimtinumo ir esms. 3. Nutarimas dl priimtinumo priimamas atskirai, taiau iimtiniais at vejais Teismas nusprendia ir kitaip. 30 straipsnis BYLOS PERLEIDIMAS DIDIAJAI KOLEGIJAI Kai kolegijos turima byla kelia sudting Konvencijos ar jos protokol aikinimo klausim arba kai klausimo svarstymas kolegijoje gali slygoti nesuderinam su ankstesniu Teismo sprendimu rezultat, bet kuriuo metu iki sprendimo primimo kolegija gali nutarti perleisti byl Didiajai kolegijai, jei bylos alys tam neprietarauja. 31 straipsnis DIDIOSIOS KOLEGIJOS GALIOJIMAI Didioji kolegija savo posdiuose: "a) priima sprendimus dl peticij, pateikt pagal 33 arba 34 straipsnius, kai kolegija perleidia byl pagal 30 straipsn arba kai byla jai perduodama svarstyti pagal 43 straipsn; ir b) svarsto praymus pateikti konsultacin ivad pagal 47 straipsn. 32 straipsnis TEISMO JURISDIKCIJA 1. Teismo jurisdikcija apima visus ios Konvencijos ir jos protokol ai kinimo bei taikymo klausimus, kurie jam pateikiami pagal 33, 34 ir 47 straipsnius. 2. Kilus ginui dl Teismo jurisdikcijos, Teismas pats j isprendia. 33 straipsnis TARPVALSTYBINS BYLOS Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis gali kreiptis Teism dl kiekvieno, jos manymu, kitos Auktosios Susitarianiosios alies padaryto Konvencijos ir jos protokol nuostat paeidimo.
34 straipsnis INDIVIDUALIOS PETICIJOS Kiekvienas fizinis asmuo, nevyriausybin organizacija ar asmen grup, teigiantys, kad jie yra vienos i Auktj Susitarianij ali padaryto Konvencijoje ir jos protokoluose tvirtint teisi paeidimo auka, Teismui gali pateikti individuali peticij. Auktosios Susitarianiosios alys sipareigoja niekaip netrukdyti veiksmingai pasinaudoti ia teise. 35 straipsnis PRIIMTINUMO SLYGOS 1. Teismas gali priimti byl nagrinti tik po to, kai pagal visuotinai pri paintus tarptautins teiss principus buvo panaudotos visos valsty bs vidaus teisins gynybos priemons, ir ne vliau kaip per eis m nesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas paio je valstybje. 2. Teismas nepriims nagrinti pagal 34 straipsn pateiktos peticijos, jei i yra: a) anonimin; arba b) pagal savo esm tokia pat, koki Teismas jau svarst arba kokia jau buvo perduota kitai tarptautinei tyrimo ar gino sprendimo ins titucijai ir jeigu peticijoje nra joki bylai reikming nauj duo men. 3. Teismas paskelbs nepriimtina kiekvien pagal 34 straipsn pateikt pe ticij, jeigu manys, kad ta peticija nesuderinama su Konvencijos ir jos protokol nuostatomis, yra aikiai nepagrsta arba pateikta piktnau diaujant peticijos teise. 4. Teismas atmes kiekvien jam pateikt peticij, jeigu manys j esant nepriimtin pagal straipsn. Toks sprendimas gali bti priimtas bet kurioje proceso stadijoje. 36 straipsnis TREIOSIOS ALIES DALYVAVIMAS 1. Auktoji Susitarianioji alis, kurios pilietis yra peticijos pateikjas, kolegijai ar Didiajai kolegijai paskirtoje byloje turi teis pateikti ra tikas pastabas ir dalyvauti Teismo posdiuose. 2. Teismo pirmininkas, kad teisingumas bt tinkamai gyvendintas, gali paprayti bet kuri su byla nesusijusi Auktj Susitarianija al arba bet kok kit suinteresuot asmen, kuris nra pareikjas bylo-
234
5. MOGAUS TEISS
235
je, ratu pateikti savo pastabas arba leisti jam dalyvauti Teismo posdiuose. 37 straipsnis PETICIJOS IBRAUKIMAS I SRAO 1. Teismas gali kiekvienoje proceso stadijoje nutarti ibraukti peticij i savo byl sra, kai aplinkybs leidia daryti ivad, kad: a) pareikjas nebeketina palaikyti savo peticijos; arba b) klausimas yra isprstas; arba c) dl kokios nors kitos Teismo nustatytos prieasties nra pagrindo toliau tirti peticij. Taiau Teismas toliau nagrins peticij, jeigu tai reikalinga ger_banKonvencijojeyir jos protokoluose tvirtintas mogaus teises. 2. Teismas gali nutarti vl rayti peticij savo byl sra, jeigu ma no, kad aplinkybs tai pateisina. 38 straipsnis BYLOS NAGRINJIMAS IR TAIKAUS SUSITARIMO PROCESAS 1. Jeigu Teismas paskelbia jam pateikt peticij priimtina, jis: a) kartu su ali atstovais toliau nagrinja byl, o prireikus imasi ty rimo, kuriam veiksmingai atlikti suinteresuotos valstybs privalo sudaryti visas reikiamas slygas; b) pareikia ess pasirengs suteikti suinteresuotoms alims paslau gas, kad byloje, laikantis Konvencijoje ir jos protokoluose apibr t mogaus teisi, bt pasiektas taikus susitarimas. 2. 1 dalies b punkte nurodytas procesas yra slaptintas. 39 straipsnis TAIKAUS SUSITARIMO PASIEKIMAS Jeigu pavyksta pasiekti taik susitarim, Teismas ibraukia peticij i byl Sfao prims sprendim, kuriame glaustai idstomi faktai ir pasiektas usiTarimas. 40 straipsnis POSDI VIEUMAS IR SUSIPAINIMAS SU DOKUMENTAIS 1. Teismo posdiai yra viei, nebent iimtinmis aplinkybmis Teismas nusprendia kitaip.
2. Visuomen gali susipainti su kanceliarijos vadovui pateiktais doku-
mentais, iskyrus tuos atvejus, kai Teismo pirmininkas nusprendia kitaip. 41 straipsnis TEISINGAS ATLYGINIMAS Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu Auktosios Susitarianiosios alies statymai leidia tik i dalies atlyginti paeidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai aliai teising atlyginim. 42 straipsnis KOLEGIJ SPRENDIMAI Kolegij sprendimai tampa galutiniai pagal 44 straipsnio 2 dalies nuostatas. 43 straipsnis BYLOS PERDAVIMAS SVARSTYTI DIDIAJAI KOLEGIJAI 1. Per tris mnesius nuo kolegijos sprendimo primimo dienos iimtiTiiais atvejais kiekviena bylos alis gali prayti byl perduoti svarstyti Didiajai kolegijai. 2. Penki Didiosios kolegijos teisj komisija patenkina tok praym, jeigu byloje keliamas sudtingas Konvencijos arba jos protokol ai kinimo ar taikymo klausimas arba rimta visuotins svarbos problema. 3. Jei Komisija patenkina praym, Didioji kolegija isprendia byl pri imdama sprendim. 44 straipsnis GALUTINIAI SPRENDIMAI 1. Didiosios kolegijos sjirenjjmas,ya ! galutns., 2. Kolegijos sprendimas tampa galutinis: a) alims paskelbus, kad jos neprao perduoti bylos svarstyti Didia jai kolegijai; ar b) prajus trims mnesiams nuo sprendimo primimo dienos, jei ne buvo praymo perduoti byl svarstyti Didiajai kolegijai; ar c) Didiosios kolegijos teisj komisijai atmetus praym pagal 43 straipsn. 3. Galutinis sprendimas yra paskelbiamas vieai.
236
5. 2M0GAUS TEISS
237
45 straipsnis SPRENDIM IR NUTARIM MOTYVAVIMAS 1. Sprendimai ir nutarimai dl peticij priimtinumo ar nepriimtinumo yra motyvuojami. 2. Jei sprendimas visikai ar i dalies neireikia vieningos teisj nuo mons, kiekvienas teisjas turi teis pateikti atskirj nuomon. 46 straipsnis SPRENDIM PRIVALOMUMAS IR J VYKDYMAS 1. Auktosios Susitarianiosios alys sipareigoja vykdyti galutin Teis mo sprendim kiekvienoje byloje, kurios alys jos yra. 2. Galutinis Teismo sprendimas siuniamas Ministr Komitetui, kuris pri iri jo vykdym. 47 straipsnis KONSULTACIN IVADA 1. Ministr Komiteto praymu Teismas gali pateikti konsultacines iva das Konvencijos ir jos protokol nuostat aikinimo teisiniais klau simais. 2. Tokia ivada negali bti pateikta Konvencijos I skyriuje ir jos proto koluose apibrt teisi ar laisvi turinio arba taikymo srities klau simais ar kokiais nors kitais klausimais, kuriuos Teismas ar Ministr Komitetas galt svarstyti dl bet kokios pagal Konvencij pateiktos peticijos. 3. Ministr Komiteto sprendimai prayti Teismo konsultacins ivados priimami galiot dalyvauti Komitete atstov bals dauguma. 48 straipsnis TEISMO KOMPETENCIJA KONSULTUOTI Teismas sprendia, ar Ministr Komiteto praymas pateikti konsultacin ivad pagal 47 straipsn priklauso jo kompetencijai. 49 straipsnis KONSULTACINI IVAD MOTYVAVIMAS 1. Teismo konsultacins ivados yra motyvuojamos. 2. Jei konsultacins ivados visikai ar i dalies neireikia vieningos teis j nuomons, kiekvienas teisjas turi teis pateikti atskirj nuomon. 3. Teismo priimtos konsultacins ivados pateikiamos Ministr Komitetui.
50 straipsnis TEISMO ILAIDOS Teismo ilaidas atlygina Europos Taryba. 51 straipsnis TEISJ PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI Vykdydami savo funkcijas teisjai turi teis naudotis privilegijomis ir imunitetais, numatytais Europos Tarybos statuto 40 straipsnyje ir pagal jo nuostatas sudarytuose susitarimuose.
III SKYRIUS. VAIRIOS NUOSTATOS 52 straipsnis GENERALINIO SEKRETORIAUS PAKLAUSIMAI Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus praymu kiekviena Auktoji Susitarianioji alis turi pateikti paaikinimus dl to, kaip jos statymai utikrina veiksming vis ios Konvencijos nuostat gyvendinim. 53 straipsnis PRIPAINT MOGAUS TEISI APSAUGA Jokia ios Konvencijos nuostata negali bti laikoma ribojania kokias nors mogaus teises ir pagrindines laisves, tvirtintas pagal kurios nors Auktosios Susitarianiosios alies statymus ar bet kok kit jos sudaryt tarptautin susitarim. 54 straipsnis MINISTR KOMITETO GALIOS Jokia ios Konvencijos nuostata neriboja Ministr Komiteto gali, kurias jam suteik Europos Tarybos statutas. 55 straipsnis KIT GINO SPRENDIMO PRIEMONI ATSISAKYMAS Auktosios Susitarianiosios alys susitaria, kad, iskyras specialaus susitarimo atvej, jos nesinaudos j tarpusavio santykiuose galiojaniomis sutartimis, susitarimais ar deklaracijomis, kad peticijomis, kitokiomis priemonmis, kurios nenumatytos ioje Konvencijoje, sprst dl ios Konvencijos aikinimo ar taikymo kilus gin.
238
5. MOGAUS TEISS
239
56 straipsnis TAIKYMAS TERITORIJOSE 1. Ratifikuodama Konvencij arba kada nors vliau kiekviena valstyb gali pareikti, ratu pranedama apie tai Europos Tarybos Generaliniam Sek retoriui, kad pagal io straipsnio 4 dal Konvencija taikoma visose ar kai kuriose teritorijose, u kuri tarptautinius santykius ji yra atsakinga. 2. Konvencija iame praneime nurodytoje teritorijoje ar teritorijose si galios trisdeimtj dien po to, kai Europos Tarybos Generalinis Sek retorius bus gavs t praneim. 3. ios Konvencijos nuostatos tokiose teritorijose taikomos jas tinkamai suderinus su tos alies galiojaniais statymais. 4. Kiekviena valstyb, padariusi pareikim pagal io straipsnio 1 dal bet kada vliau gali vienos ar keli pareikime minim teritorij var du pareikti, kad pripasta Teismo kompetencij nagrinti fizini as men, nevyriausybini organizacij ar asmen grupi peticijas, pateik tas laikantis Konvencijos 34 straipsnio. 57 straipsnis ILYGOS 1. Kiekviena valstyb, pasiraydama i Konvencij arba deponuodama ratifikacinius ratus, gali padaryti ilyg dl tam tikros Konvencijos nuo statos, jei kuris nors tuo metu jos teritorijoje galiojantis statymas ne atitinka tos nuostatos. Bendro pobdio ilygos pagal straipsn ne leidiamos. 2. Kiekvienoje pagal straipsn padarytoje ilygoje glaustai idstomas atitinkamas statymas. 58 straipsnis DENONSAVIMAS 1. Auktoji Susitarianioji alis gali denonsuoti i Konvencij tik pra jus penkeriems metams nuo tos dienos, kai ji tapo jos dalyve, ir pra jus eiems mnesiams po praneimo isiuntimo Europos Tarybos Ge neraliniam Sekretoriui, kuris apie tai pranea kitoms Auktosioms Su sitarianiosioms alims. 2. Toks denonsavimas neatleidia Auktosios Susitarianiosios alies nuo jos sipareigojim pagal i Konvencij dl kiekvieno akto, kuris ga ljo tokius sipareigojimus paeisti ir kuris galjo bti padarytas iki denonsavimo sigaliojimo. 3. Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis, kuri nebebus Europos Tarybos nar, tomis paiomis slygomis nebebus ir ios Konvencijos alis.
4. 4 - Pagal ankstesni dali nuostatas Konvencija gali bti denonsuota kiekvienos teritorijos, kurioje ji veik pagal 56 straipsnio nuostatas, atvilgiu. 59 straipsnis PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS 1. i Konvencij gali pasirayti Europos Tarybos nars. Ji turi bti ra tifikuojama. Ratifikaciniai ratai deponuojami Europos Tarybos Ge neraliniam Sekretoriui. 2. i Konvencija sigalios deponavus deimtj ratifikacin rat. 3. Toms valstybms, kurios i Konvencij ratifikuos vliau, ji sigalios joms deponavus savo ratifikacinius ratus. 4. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius prane visoms Europos Ta rybos narms apie Konvencijos sigaliojim, apie j ratifikavusias vals tybes ir apie visus vliau gautus ratifikacinius ratus. Sudaryta 1950 met lapkriio 4 dien Romoje angl ir prancz kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai signatarei siunia patvirtint jo nuora.
teisi ir pagrin* Valstybs inios, 2000-11-10, Nr. 96, publ. Nr. 3016; Valstybs inios, 2001-02-23, Nr. 17. Protokolas Nr. 1 Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1996 met gegus 24 dien.
5.2.2 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 1

MOGAUS
TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS PROTOKOLAS NR.
1, I DALIES PAKEISTAS PROTOKOLU NR. 11*
Paryius, 1952 met kovo 20 diena Straipsniams pavadinimai suteikti ir j tekstai pakeisti pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo jo sigaliojimo 1998 m. lapkriio 1 d. io Protokolo signatari, Europos Tarybos nari, vyriausybs, pasiryusios imtis priemoni, kad bendromis pastangomis utikrint tam tikras teises ir laisves, ne tik tas, kurios jau yra trauktos mogaus
240
5. MOGAUS TEISS
241
dini laisvi apsaugos konvencijos (toliau vadinamos Konvencija), pasiraytos 1950 met lapkriio 4 dien Romoje, I skyri, s u s i t a r : 1 straipsnis NUOSAVYBS APSAUGA Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teis netrukdomas naudotis savo nuosavybe. I nieko negali bti atimta jo nuosavyb, iskyrus tuos atvejus, kai tai yra btina visuomens interesams ir tik statymo nustatytomis slygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautins teiss principais. Taiau ankstesns nuostatos jokiu bdu neriboja valstybs teiss taikyti tokius statymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galt kontroliuoti nuosavybs naudojim atsivelgdama bendrj interes arba kad garantuot mokesi, kit rinkliav ar baud mokjim. 2 straipsnis TEIS MOKSL Niekam neturi bti atimta teis moksl. Valstyb, rpindamasi vietimu ir mokymu, sipareigoja gerbti tv teis parinkti savo vaikams vietim ir mokym pagal savo religinius ir filosofinius sitikinimus. 3 straipsnis TEIS J LAISVUS RINKIMUS Auktosios Susitarianiosios alys sipareigoja pagrstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, kai yra slaptai balsuojama, kad sudaryt tokias slygas, kurios garantuot moni nuomons raikos laisv renkant statym leidybos institucijas. 4 straipsnis TAIKYMAS TERITORIJOSE Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis, pasiraydama ir ratifikuodama Protokol arba bet kada vliau, gali pateikti Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui pareikim, kuriame bt nurodyta, kokiu mastu ji sipareigoja io Protokolo nuostatas taikyti tose pareikime nurodytose teritorijose, u kuri tarptautinius santykius ji yra atsakinga. Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis, pateikusi pareikim pagal ankstesn pastraip, gali tam tikrais laiko tarpais pateikti nauj pareikim, pakeiiant ankstesnio pareikimo slygas arba nutraukiant io Protokolo nuostat taikym kurioje nors teritorijoje. Pareikimas, pateiktas pagal straipsn, bus laikomas pateiktu pagal Konvencijos 56 straipsnio 1 dal.
5 straipsnis RYYS SU KONVENCIJA Auktosios Susitarianiosios alys io Protokolo 1, 2, 3 ir 4 straipsnius laikys papildomais Konvencijos straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvencijos nuostatas. 6 straipsnis PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS Protokol gali pasirayti Europos Tarybos nars, Konvencijos signatars; jis bus ratifikuotas kartu su Konvencija arba j jau ratifikavus. Jis sigalios deponavus deimtj ratifikacin rat. Toms valstybms, kurios Protokol ratifikuos vliau, jis sigalios nuo ratifikacini rat deponavimo dienos. Ratifikaciniai ratai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, kuris visoms kitoms valstybms narms prane, kokios valstybs Protokol ratifikavo. Sudaryta 1952 met kovo 20 dien Paryiuje angl ir prancz kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienos signatars vyriausybei siunia patvirtint jo nuora.

MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS PROTOKOLAS NR . 4, UTIKRINANTIS TAM TIKRAS TEISES IR LAISVES , NE TIK TAS , KURIOS JAU
TVIRTINTOS KONVENCIJOJE
IR JOS PROTOKOLE NR. 1, I DALIES PAKEISTAS PROTOKOLU NR. 11*
Strasbras, 1963 met rugsjo 16 diena Straipsniams pavadinimai suteikti ir j tekstai pakeisti pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo jo sigaliojimo 1998 m. lapkriio 1 d. io Protokolo signatari, Europos Tarybos nari, vyriausybs, pasiryusios imtis priemoni, kad bendromis pastangomis utikrint tam tikras teises ir laisves, ne tik tas, kurios jau trauktos mogaus teisi ir pa* Valstybs inios, 2000-11-10, Nr. 96, publ. Nr. 3016; Valstybs inios, 2001-02-23, Nr. 17. Protokolas Nr. 4 Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1995 met birelio 20 dien.
1
242
5. MOGAUS TEISS
243
grindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau vadinamos Konvencija), pasiraytos 1950 met lapkriio 4 dien Romoje, I skyri ir Konvencijos Protokolo Nr. 1, pasirayto 1952 met kovo 20 dien Paryiuje, 1-3 straipsnius, susitar: 2. 1 straipsnis DRAUDIMAS KALINTI DL SKOLOS Niekam negali bti atimta laisv vien dl to, kad jis nestengia vykdyti kokios nors sutartins prievols. 2 straipsnis JUDJIMO LAISV 1. Kiekvienas asmuo, teistai esantis valstybs teritorijoje, turi teis, jo je laisvai judti ir laisv pasirinkti gyvenamj viet. 2. Kiekvienas asmuo turi teis ivaiuoti i bet kurios alies, taip pat ir i savosios. 3. i teisi gyvendinimui negali bti taikomi jokie apribojimai, isky rus tuos, kuriuos nustato statymas ir kuri demokratinje visuome nje reikia valstybs ar visuomens saugumui, vieajai tvarkai palai kyti, nusikalstamumui sustabdyti, moni sveikatai ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti. 4. 1 dalyje nurodytos teiss pagal statym atskirose srityse gali bti ap ribotos, jei tai pateisina demokratins visuomens interesai. 3 straipsnis DRAUDIMAS ISISTI PILIEIUS 1. Niekas negali bti, musis individuali ar kolektyvini priemoni, i sistas i tos valstybs, kurios pilietis jis yra, teritorijos. 2. Niekam negali bti atimta teis atvykti tos valstybs, kurios pilietis jis yra, teritorij. 4 straipsnis DRAUDIMAS KOLEKTYVIAI ISISTI USIENIEIUS Kolektyviai isisti usienieius yra draudiama. 5 straipsnis TAIKYMAS TERITORIJOSE 1. Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis, pasiraydama ar ratifikuodama Protokol arba bet kada vliau, gali pateikti Europos Tarybos
3. 4.
5.
Generaliniam Sekretoriui pareikim, kuriame bt nurodyta, kokiu mastu ji sipareigoja io Protokolo nuostatas taikyti tose pareikime nurodytose teritorijose, u kuri tarptautinius santykius ji yra atsakinga. Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis, pateikusi pareikim pagal ankstesn io straipsnio dal, gali tam tikrais laiko tarpais pateikti nauj pareikim, pakeiiant ankstesnio pareikimo slygas arba nutraukiant io Protokolo nuostat taikym kurioje nors teritorijoje. Pareikimas, pateiktas pagal straipsn, bus laikomas pateiktu pagal Konvencijos 56 straipsnio 1 dal. Kiekvienos valstybs teritorija, kurioje is Protokolas taikomas pagal tos valstybs ratifikacin rat ar jo pripainimo dokument, ir kiek viena teritorija, kurioje Protokolas taikomas tai valstybei pateikus pa reikim pagal straipsn, apibdinant valstybs teritorij pagal 2 ir 3 straipsnius yra laikomos atskiromis teritorijomis. Kiekviena valstyb, padariusi pareikim pagal i straipsnio 1 ir 2 da lis, bet kada vliau gali vienos ar keli pareikime minim teritorij vardu pareikti, kad pripasta Teismo kompetencij nagrinti asme n, nevyriausybini organizacij ar asmen grupi peticijas, pateik tas laikantis Konvencijos 34 straipsnio, dl vis ar kai kuri i \- io Protokolo straipsni.
6 straipsnis RYYS SU KONVENCIJA Auktosios Susitarianiosios alys io Protokolo 1- 5 straipsnius laikys papildomais Konvencijos straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvencijos nuostatas. 7 straipsnis PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS 1. Protokol gali pasirayti Europos Tarybos nars, Konvencijos sig natars; jis bus ratifikuotas kartu su Konvencija arba j jau ratifika vus. Jis sigalios deponavus penktj ratifikacin rat. Toms valsty bms, kurios Protokol ratifikuos vliau, jis sigalios nuo ratifikaci ni rat deponavimo dienos. 2. Ratifikaciniai ratai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sek retoriui, kuris visoms kitoms valstybms narms prane, kokios vals tybs Protokol ratifikavo.
244
5. MOGAUS TEISS
245
Tai patvirtindami toliau nurodyti savo vyriausybi atitinkamai galioti asmenys pasira Protokol. Sudaryta 1963 met rugsjo 16 dien Strasbre angl ir prancz kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai valstybei signatarei siunia patvirtint jo nuora.
2 straipsnis MIRTIES BAUSM KARO METU Valstyb turi teis savo statymuose nustatyti mirties bausm u veiksmus karo metu arba atsiradus neivengiamam pavojui kilti karui; tokia bausm gali bti taikoma tik statym nustatytais atvejais ir pagal j nuostatas. Atitinkama valstyb privalo praneti Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui toki statym nuostatas dl mirties bausms. 3 straipsnis UDRAUDIMAS NUKRYPTI NUO SIPAREIGOJIM Neleidiama nukrypti nuo io Protokolo nuostat remiantis Konvencijos 15 straipsniu. 4 straipsnis ILYG UDRAUDIMAS - 1 Dl io Protokolo nuostat negali bti joki ilyg pagal Konvencijos 57 straipsn. 5 straipsnis TAIKYMAS TERITORIJOSE

MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS PROTOKOLAS NR. 6 DL MIRTIES BAUSMS PANAIKINIMO , I DALIES PAKEISTAS PROTOKOLU NR. 11* Strasbras, 1983 met balandio 28 diena Straipsniams pavadinimai suteikti ir j tekstai pakeisti pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo j sigaliojimo 1998 m. lapkriio 1 d. Valstybs, Europos Tarybos nars, io mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau vadinamos Konvencija), pasiraytos 1950 met lapkriio 4 dien Romoje, Protokolo signatars, bdamos sitikinusios, kad daugelyje valstybi, Europos Tarybos nari, vykstantys pokyiai ireikia bendr tendencij, palanki panaikinti mirties bausm, susitar: 1 straipsnis MIRTIES BAUSMS PANAIKINIMAS Mirties bausm panaikinama. Niekas negali bti nuteistas mirties bausme, ir ji niekam nevykdoma.
1.
Kiekviena valstyb, pasiraydama arba deponuodama ratifikacin rat, primimo ar patvirtinimo dokument, gali nurodyti vien ar kelias teritorijas, kuriose bus taikomos io Protokolo nuostatos. Kiekviena valstyb vliau bet kuriuo metu gali pateikti Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui pareikim, kuriame bt nurodyta, jog is Protokolas dar taikomas kurioje nors kitoje jame nurodytoje teritorijoje. Protokolas toje teritorijoje sigalioja pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok pareikim. Kiekvienas pareikimas dl jame nurodytos kokios nors teritorijos, pateiktas pagal dvi ankstesnes io straipsnio dalis, gali bti atauktas informuojant apie tai Generalin Sekretori. Ataukimas sigalioja pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok praneim.
* Valstybs inios, 1999-07-14, Nr. 61, publ. Nr. 1978. Protokolas Nr. 6 Lietuvos Res-
publikos atvilgiu sigaliojo 1999 met rugpjio 1 dien.
6 straipsnis RYYS SU KONVENCIJA Valstybs dalyvs io Protokolo 1 - 5 straipsnius laikys Konvencijos papildomais straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvencijos nuostatas.
246
5. MOGAUS TEISS
247
7 straipsnis PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS Protokol gali pasirayti valstybs, Europos Tarybos nars, Konvencijos signatars. Jis gali bti ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas. Valstyb, Europos Tarybos nar, negali io Protokolo ratifikuoti, priimti ar patvirtinti, jei kartu ar anksiau neratifikavo Konvencijos. Protokolo ratifikaciniai ratai, primimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui. 8 straipsnis SIGALIOJIMAS 1. is Protokolas sigalioja pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai penkios valstybs, Europos Tarybos nars, pareikia sutinkanios prisijungti prie Protokolo pagal 7 straipsnio nuostatas. 2. Kiekvienai valstybei narei, kuri vliau pareik sutinkanti prisijungti prie io Protokolo, jis sigalios pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai buvo deponuoti ratifikacinis ratas, primimo ar patvirti nimo dokumentai. 9 straipsnis DEPOZITARO FUNKCIJOS Europos Tarybos Generalinis Sekretorius valstybms, Tarybos narms, pranea apie: a) kiekvien pasiraym; b) kiekvieno ratifikacinio rato, primimo ar patvirtinimo dokumento de ponavim; c) kiekvien io Protokolo sigaliojimo dat pagal jo 5 ir 8 straipsnius; d) kiekvien kit akt, pareikim ar praneim, susijus su iuo Proto kolu. Tai patvirtindami toliau nurodyti savo vyriausybi atitinkamai galioti asmenys pasira Protokol. Sudaryta 1983 met balandio 28 dien Strasbre angl ir prancz kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai valstybei, Europos Tarybos narei, siunia patvirtint jo nuora.

MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS
PROTOKOLAS NR. 7, I DALIES PAKEISTAS PROTOKOLU NR. 11*
Strasbras, 1984 m. lapkriio 22 diena Straipsniams pavadinimai suteikti ir j tekstai pakeisti pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo j sigaliojimo 1998 m. lapkriio 1 d. Valstybs, Europos Tarybos nars, io Protokolo signatars, pasiryusios imtis priemoni, kad bendromis pastangomis utikrint tam tikras teises ir laisves, numatytas mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje (toliau vadinamoje Konvencija), pasiraytoje 1950 met lapkriio 4 dien Romoje, susitar: 1 straipsnis PROCEDRINS GARANTIJOS USIENIEI ISIUNTIMO ATVEJU 1. Usienietis, teistai gyvenantis valstybs teritorijoje, gali bti isistas tik vykdant pagal statym priimt sprendim; jam yra leidiama: a) pateikti argumentus prietaraujant savo isiuntimui; b) reikalauti, kad jo byla bt perirta; ir c) dl to reikalauti, kad bt pristatytas kompetenting institucij arba tokios institucijos specialiai paskirtiems vienam ar keliems as menims. 2. Usienietis gali bti isistas i alies nepasinaudojs io straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytomis teismis, jeigu j isisti yra btina vieosios tvarkos ar valstybs saugumo interesais. 2 straipsnis TEIS APSKSTI BAUDIAMOSIOSE BYLOSE 1. Kiekvienas asmuo, teismo nuteistas u nusikaltim, turi teis reikalauti, kad auktesn teismin instancija perirt jo kaltinamj nu* Valstybs inios, 2000-11-10, Nr. 96, publ. Nr. 3016; Valstybs inios, 2001-02-23, Nr. 17. Protokolas Nr. 7 sigaliojo Lietuvos Respublikos atvilgiu 1995 met rugsjo 1 dien.
248
5. MOGAUS TEISS
249
osprend ar bausm. ios teiss gyvendinim, taip pat io gyvendinimo pagrind nustato statymas. 2. Lengvesni nusikaltim atvejais iai teisei gali bti taikomos iimtys, jei tai nustatyta statymo arba jei asmuo pirmojoje teismo instancijoje buvo nuteistas auktesns instancijos teismo, arba jei jis buvo pripaintas kaltu ir nuteistas inagrinjus skund dl jo iteisinimo. 3 straipsnis ALOS ATLYGINIMAS DL KLAIDINGO NUOSPRENDIO Jeigu asmuo galutiniu nuosprendiu nuteisiamas u nusikaltim, o vliau nuosprendis panaikinamas arba asmuo iteisinamas dl to, kad koks nors naujas ar naujai paaikjs faktas neginijamai rodo, jog teismas padar klaid, tai asmeniui, atlikusiam bausm pagal nuosprend, imokama kompensacija pagal statym arba praktik, galiojani atitinkamoje valstybje, jeigu nerodoma, kad atitinkamu laiku neinomas faktas nebuvo iaikintas tik dl to asmens kalts arba i dalies dl jos. 4 straipsnis TEIS NEBOTI DUKART TEISIAMAM AR NUBAUSTAM U T PAT NUSIKALTIM 1. Niekas negali bti tos paios valstybs institucij vl persekiojamas ar baudiamas u nusikaltim, dl kurio jis jau buvo iteisintas arba nuteistas nuosprendiu pagal tos valstybs statymus ir baudiamj proces. 2. Ankstesns io straipsnio dalies nuostatos nedraudia atnaujinti by los proceso pagal tos valstybs statymus ir baudiamj proces tuo atveju, kai ikyla nauji ar naujai paaikj faktai ar nustatomos es mins ankstesnio proceso klaidos, galjusios turti reikms bylos baigiai. 3. Neleidiama nukrypti nuo io straipsnio remiantis Konvencijos 15 straipsniu. 5 straipsnis SUTUOKTINI LYGYB Sutuoktiniai turi lygias civilins teiss pobdio teises ir atsakomyb tarpusavio santykiuose bei savo vaik atvilgiu tiek santuok sudarius ir jai tsiantis, tiek j nutraukus. is straipsnis netrukdo valstybms imtis toki priemoni, kokios yra btinos vaik interesams ginti.
6 straipsnis TAIKYMAS
TERITORIJOSE
1. Kiekviena valstyb, pasiraydama arba deponuodama ratifikacin ra t, primimo ar patvirtinimo dokument, gali nurodyti vien ar kelias teritorijas, kuriose bus taikomos io Protokolo nuostatos, ir kartu nu rodyti priemones, pareigojanias ias nuostatas gyvendinti vienoje ar keliose teritorijose. 2. Kiekviena valstyb vliau bet kuriuo metu gali pateikti Europos Ta rybos Generaliniam Sekretoriui pareikim, kuriame bt nurodyta, jog is Protokolas dar taikomas kokioje nors kitoje jame nurodytoje teri torijoje. Protokolas toje teritorijoje sigalioja pirmj kito mnesio die n prajus dviem mnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekre torius gauna tok pareikim. 3. Kiekvienas pareikimas dl jame nurodytos kokios nors teritorijos, pateiktas pagal dvi ankstesnes io straipsnio dalis, gali bti atauk tas arba pakeistas informuojant apie tai Generalin Sekretori. Atau kimas arba pakeitimas sigalioja pirmj mnesio dien prajus dviem mnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok pra neim. 4. Pareikimas, pateiktas pagal straipsn, bus laikomas pateiktu pagal Konvencijos 56 straipsnio 1 dal. 5. Kiekvienos valstybs teritorija, kurioje is Protokolas taikomas pagal tos valstybs ratifikacin rat, jo primimo ar patvirtinimo dokument, ir kiekviena teritorija, kurioje Protokolas taikomas tai valstybei pa teikus pareikim pagal straipsn, apibdinant valstybs teritorij pa gal 1 straipsn yra laikomos atskiromis teritorijomis. 6. Kiekviena valstyb, padariusi pareikim pagal io straipsnio 1 ir 2 dalis, bet kada vliau gali vienos ar keli pareikime minim terito rij vardu pareikti, kad pripasta Teismo kompetencij nagrinti fi zini asmen, nevyriausybini organizacij ar asmen grupi petici jas, pateiktas laikantis Konvencijos 34 straipsnio, dl io Protokolo 1-5 straipsni. 7 straipsnis RYYS SU KONVENCIJA Valstybs dalyvs io Protokolo 1-6 straipsnius laikys Konvencijos papildomais straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvencijos nuostatas.
250
5. MOGAUS TEISS
251
8 straipsnis PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS Protokol gali pasirayti valstybs, Europos Tarybos nars, Konvencijos signatars. Jis bus ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas. Valstyb, Europos Tarybos nar, negali io Protokolo ratifikuoti, priimti ar patvirtinti, jei kartu ar anksiau neratifikavo Konvencijos. Protokolo ratifikaciniai ratai, primimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui. 9 straipsnis SIGALIOJIMAS 1. is Protokolas sigalioja pirmj mnesio dien prajus dviem mne siams nuo tos dienos, kai septynios valstybs, Europos Tarybos nars, pa reikia sutinkanios prisijungti prie Protokolo pagal 8 straipsnio nuostatas. 2. Kiekvienai valstybei narei, kuri vliau pareik sutinkanti prisijungti prie io Protokolo, jis sigalios pirmj mnesio dien prajus dviem mnesiams nuo tos dienos, kai buvo deponuoti ratifikacinis ratas, primimo ar patvir tinimo dokumentai. 10 straipsnis DEPOZITARO FUNKCIJOS Europos Tarybos Generalinis Sekretorius visoms valstybms, Europos Tarybos narms, pranea apie: a) kiekvien pasiraym; b) kiekvieno ratifikacinio rato, primimo ar patvirtinimo dokumento de ponavim; c) kiekvien io Protokolo sigaliojimo dat pagal jo 6 ir 9 straipsnius; d) kiekvien kit akt, pareikim ar praneim, susijus su iuo Proto kolu. Tai patvirtindami toliau nurodyti savo vyriausybi atitinkamai galioti asmenys pasira Protokol. Sudaryta 1984 met lapkriio 22 dien Strasbre angl ir prancz kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai valstybei, Europos Tarybos narei, siunia patvirtint jo nuora.

MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI PROTOKOLAS NR. 12*
LAISV I APSAUGOS KONVENCIJOS
Roma, 2000 met lapkriio 4 diena Nesigaliojo: pagal 2003 m. birelio 4 d. duomenis Protokol ratifikavo 4 valstybs (Lietuva kol kas nepasira ir neratifikavo) Valstybs, Europos Tarybos nars, io Protokolo signatars, atsivelgdamos pamatin princip, pagal kur visi asmenys yra lygs prie statym ir turi bti lygiai statymo ginami; pasiryusios imtis tolimesni ingsni vis reikiam priemoni, kad skatint vis asmen lygyb kolektyviai utikrindamos bendro diskriminacijos draudimo gyvendinim mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, pasiraytos 1950 met lapkriio 4 dien Romoje (toliau vadinamoje Konvencija") priemonmis; patvirtindamos, kad nediskriminacijos principas neukerta kelio Valstybms Dalyvms imtis priemoni tam, kad jos skatint visik ir veiksming lygyb su slyga, kad tokioms priemonms yra objektyvus ir protingas pateisinimas, susitar: 1 straipsnis BENDRAS DISKRIMINACIJOS DRAUDIMAS 1. Naudojimasis bet kokia teise, numatyta statyme utikrinamas be diskriminacijos dl kokio nors pagrindo, tokio, kaip lytis, ras, odos spalva, kalba, religija, politins ar kitokios pairos, tautin ar socialin kilm, susisiejimas su tautine mauma, nuosavyb, gimimas ar kitoks statusas.
* Versta i: Protocol No. 12 to the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamentai Freedoms ETS No. : 177. Council of Europe portal http://conventions.coe.int/ Treaty/EN/CadreListeTraites.htm. Protokolas Nr.12 2003 m. birelio 4 d., kai buvo baigiamas rengti is rinkinys, dar nesigaliojo, o Lietuvos Respublika jo nepasira ir neratifikavo. Tuo metu j ratifikavo 4 valstybs, taiau kad jis sigaliot reikia, kad jo dalyvmis tapt 10 valstybi pagal Protokolo 5 str.
252
5. MOGAUS TEISS
253
2. Jokia valdios institucija negali nieko diskriminuoti tais pagrindais, kurie nurodyti 1 dalyje. 2 straipsnis TAIKYMAS TERITORIJOSE 1. Kiekviena valstyb, pasiraydama arba deponuodama ratifikacin rat, primimo ar patvirtinimo dokument, gali nurodyti vien ar kelias teritorijas, kuriose bus taikomos io Protokolo nuostatos. 2. Kiekviena valstyb vliau bet kuriuo metu gali pateikti Europos Ta rybos Generaliniam Sekretoriui pareikim, kuriame bt nurodyta, jog is Protokolas dar taikomas kurioje nors kitoje jame nurodytoje teritorijoje. Protokolas toje teritorijoje sigalioja pirmj kito mne sio dien nuo tos dienos, kai pasibaigia trij mnesi terminas nuo datos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok pareikim. 3. Kiekvienas pareikimas dl jame nurodytos kokios nors teritorijos, pateiktas pagal dvi ankstesnes io straipsnio dalis, gali bti atauk tas informavus apie tai Generalin Sekretori. Ataukimas sigalioja pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai pasibaigia trij m nesi terminas nuo datos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok pra neim. 4. Pareikimas, padarytas pagal straipsn, yra laikomas padarytu pa gal Konvencijos 56 straipsnio 1 dal. 5. Bet kuri valstyb, padariusi pareikim pagal io straipsnio 1 ir 2 da l, gali bet kada pareikti, kad ji pripasta Teismo kompetencij vie nai ar kelioms teritorijoms priimti peticijas i atskir asmen, nevy riausybini organizacij ar asmen grupi, kaip tai yra numatyta Kon vencijos 34 straipsnyje dl io Protokolo 1 straipsnio. 3 straipsnis RYYS SU KONVENCIJA Valstybs dalyvs io Protokolo 1 ir 2 straipsnius laikys Konvencijos papildomais straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvencijos nuostatas. 4 straipsnis PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS Protokol gali pasirayti valstybs, Europos Tarybos nars, Konvencijos signatars. Jis gali bti ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas. Valstyb,
Europos Tarybos nar, negali io Protokolo ratifikuoti, priimti ar patvirtinti, jei kartu ar anksiau neratifikavo Konvencijos. Protokolo ratifikaciniai ratai, primimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui. 5 straipsnis SIGALIOJIMAS 1. is Protokolas sigalioja pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai pasibaigia trij mnesi terminas nuo datos, kai deimt valstybi, Europos Tarybos nari, pareikia sutinkanios prisijungti prie Proto kolo pagal 4 straipsnio nuostatas. 2. Kiekvienai valstybei narei, kuri vliau pareik sutinkanti prisijungti prie io Protokolo, jis sigalios pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai pasibaigia trij mnesi terminas nuo datos, kai buvo de ponuoti ratifikacinis ratas, primimo ar patvirtinimo dokumentai. 6 straipsnis DEPOZITARO FUNKCIJOS Europos Tarybos Generalinis Sekretorius valstybms, Europos Tarybos narms, pranea apie: a) kiekvien pasiraym; b) kiekvieno ratifikacinio rato, primimo ar patvirtinimo dokumento de ponavim; c) kiekvien io Protokolo sigaliojimo dat pagal jo 2 ir 5 straipsnius; d) kiekvien kit akt, pareikim ar praneim, susijus su iuo Proto kolu. Tai patvirtindami, toliau nurodyti savo vyriausybi atitinkamai galioti asmenys pasira Protokol. Sudaryta 2000 met lapkriio 4 dien Romoje angl ir prancz kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai valstybei, Europos Tarybos narei, siunia patvirtint jo nuora.
254
5. MOGAUS TEISS
255

MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS
PROTOKOLAS N R . 13 DL MIRTIES BAUSMS PANAIKINIMO VISAIS ATVEJAIS*
[Vilnius, pasira 3.V.2002] Valstybs, Europos Tarybos nars, io Protokolo signatars, sitikinusios, kad kiekvieno asmens teis gyvyb yra pagrindin vertyb demokratinje visuomenje ir kad mirties bausms panaikinimas yra btinas apsaugant i teis bei visikam neatskiriamo mogaus orumo pripainimui; siekdamos sustiprinti teiss gyvyb apsaug, garantuojam mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijoje pasiraytoje Romoje 1950 m. lapkriio 4 d. (toliau vadinama Konvencija"); konstatuodamos, kad Konvencijos Protokolas Nr. 6 dl mirties bausms panaikinimo, pasiraytas Strasbre 1983 m. balandio 28 d. neudraudia mirties bausms dl veiksm atlikt karo atveju ar esant realiai karo grsmei; pasiryusios engti galutin ingsn mirties bausms udraudimui visais atvejais, susitar: 1 straipsnis MIRTIES BAUSMS PANAIKINIMAS Mirties bausm panaikinama. Niekas negali bti nuteistas mirties bausme ir ji niekam nevykdoma. 2 straipsnis NUKRYPIM DRAUDIMAS Neleidiama nukrypti nuo io Protokolo nuostat remiantis Konvencijos 15 straipsniu.
* Versta i: Protocol No. 13 to the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamentai Freedoms, concerning the abolition of the death penalty in all circumstances ETS n : 187. Council of Europe portal http://conventionsxoe.int/Treatv/EN/CadreListeTraites.htrr]. Protokolas Nr. 13 sigalios 2003 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublika Protokol pasira 2002 m. gegus 3 d., taiau 2003 m. birelio 4 d., kai buvo baigiamas rengti is rinkinys, Lietuvos Respublika jo dar nebuvo ratifikavusi.
3 straipsnis ILYG DRAUDIMAS Dl io Protokolo nuostat negali bti joki ilyg pagal Konvencijos 57 straipsn. 4 straipsnis TAIKYMAS TERITORIJOSE 1. Kiekviena valstyb, pasiraydama arba deponuodama ratifikacin ra t, primimo ar patvirtinimo dokument, gali nurodyti vien ar kelias teritorijas, kuriose bus taikomos io Protokolo nuostatos. 2. Kiekviena valstyb vliau bet kuriuo metu gali pateikti Europos Tary bos Generaliniam Sekretoriui pareikim, kuriame bt nurodyta, jog is Protokolas dar taikomas kurioje nors kitoje jame nurodytoje terito rijoje. Protokolas toje teritorijoje sigalioja pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok pareikim. 3. Kiekvienas pareikimas dl jame nurodytos kokios nors teritorijos, pa teiktas pagal dvi ankstesnes io straipsnio dalis, gali bti atauktas in formuojant apie tai Generalin Sekretori. Ataukimas sigalioja pir mj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok praneim. 5 straipsnis RYYS SU KONVENCIJA Valstybs dalyvs io Protokolo 1-4 straipsnius laikys Konvencijos papildomais straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvencijos nuostatas. 6 straipsnis PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS Protokol gali pasirayti valstybs, Europos Tarybos nars, Konvencijos signatars. Jis gali bti ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas. Valstyb, Europos Tarybos nar, negali io Protokolo ratifikuoti, priimti ar patvirtinti, jei kartu ar anksiau neratifikavo Konvencijos. Protokolo ratifikaciniai ratai, primimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui. 7 straipsnis SIGALIOJIMAS 1. is Protokolas sigalioja pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai pasibaigia trij mnesi terminas nuo datos, kai deimt valstybi,
256
5. MOGAUS TEISS
Europos Tarybos nari, pareikia sutinkanios prisijungti prie Protokolo pagal 6 straipsnio nuostatas. 2. Kiekvienai valstybei narei, kuri vliau pareik sutinkanti prisijungti prie io Protokolo, jis sigalios pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai pasibaigia trij mnesi terminas nuo datos, kai buvo deponuotas jos ratifikacinis ratas arba primimo ar patvirtinimo dokumentai. 8 straipsnis DEPOZITARO
FUNKCIJOS
Europos Tarybos Generalinis Sekretorius valstybms, Europos Tarybos narms, pranea apie: a) kiekvien pasiraym; b) kiekvieno ratifikacinio rato, primimo ar patvirtinimo dokumento de ponavim; c) kiekvien io Protokolo sigaliojimo dat pagal jo 4 ir 7 straipsnius; d) kiekvien kit akt, pareikim ar praneim, susijus su iuo Proto kolu. Tai patvirtindami, toliau nurodyti savo vyriausybi atitinkamai galioti asmenys pasira Protokol. Sudaryta 2002 met gegus 3 dien Vilniuje angl ir prancz kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai valstybei, Europos Tarybos narei, siunia patvirtint jo nuora.
6
ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE
258
6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE
6.1 Pagrindiniai valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus principai ir normos
259
6.1 PAGRINDINIAI VALSTYBI ATSAKOMYBS U TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMUS PRINCIPAI IR NORMOS
3 straipsnis
VALSTYBS VEIKSM KVALIFIKAVIMAS TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMU Valstybs veiksmai kvalifikuojami tarptautins teiss paeidimu pagal tarptautin teis. Toks" kvalifikavimas nesikeiia dl to, kad pagal vidaus teis valstybs veiksmai kvalifikuojami kaip teisti.
VALSTYBI ATSAKOMYBS U TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMUS STRAIPSNI

PROJEKTAS
JUNGTINI TAUT TARPTAUTINS TEISS KOMISUOS PATVIRTINTAS JOS 53 (2001)* VALSTYBI ATSAKOMYB U TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMUS
SESIJOJE
PIRMOJI DALIS. VALSTYBS VYKDYTAS TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMAS 1 SKYRIUS. BENDRIEJI PRINCIPAI 1 straipsnis VALSTYBS ATSAKOMYB U JOS VYKDYT TARPTAUTINS TEISS PAEIDIM Bet koks valstybes vykdytas tarptautins teiss paeidimas utraukia ios valstybs tarptautin atsakomyb. 2 straipsnis VALSTYBS JVYKDYTO TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMO ELEMENTAI Valstyb vykdo tarptautins teiss paeidim, kai jos veika, pasireikianti veikimu ar neveikimu: ( , (a) priskiriama iai valstybei pagal tarptautin teis; ir \.(b)yra ios valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimas.
* Versta i: Report of the International Law Commission on the work of its Fifty-third session, Official Records of the General Assembly, Fifty-sixth session, Supplement No. 10 (A/56/10), chp.IV.E.l), November 2001, p. 43-59. Draft articles on Responsibility of States for international ly wrongful acts adopted by the International Law Commission at its fiftythird session (2001) (extract from the Report of the International Law Commission on the work of its Fifty-third session, Official Records of the General Assembly, Fifty-sixth session, Supplement No. 10 (A/56/10), chp.IV.E.l). November 2001 (E. Text of the draft articles on Responsibility of States for internationally vvrongful acts)
11 SKYRIUS. VEIKOS PRISKYRIMAS VALSTYBEI 4 straipsnis VALSTYBS ORGAN VEIKA 1. Bet kurio valstybs organo veika pagal tarptautin teis laikoma ios valstybs veika nepriklausomai nuo to, ar is organas vykdo statym leidimo, vykdomsias, teismines ar kurias nors kitas funkcijas, taip pat nepriklausomai nuo to, koki padt jis uima ios valstybs or ganizavimo struktroje, ir ar is organas yra centrins vyriausybs ar valstybs teritorinio vieneto organas. 2. Organo svoka apima bet kuri asmen ar vienet, kuris turi organo status pagal ios valstybs vidaus teis. 5 straipsnis ASMEN AR VIENET, VYKDANI TAM TIKRUS VALSTYBINS VALDIOS ELEMENTUS, ELGESYS Elgesys asmens ar vieneto, kuris nra valstybs organas pagal 4 straipsn, taiau kuris pagal ios valstybs teis galiotas vykdyti valstybins valdios tam tikrus elementus laikomas valstybs veika su slyga, kad is asmuo ar vienetas veikia turdamas tok status konkreioje situacijoje. 6 straipsnis ELGESYS VIENOS VALSTYBS ORGAN, SUTEIKT KITAI VALSTYBEI Elgesys vienos valstybs organo, suteikto kitai valstybei, laikomas ios kitos valstybs veika pagal tarptautin teis, su slyga, kad is organas vykd valstybs, kuriai jis suteiktas, valstybins valdios elementus. 7 straipsnis VALDIOS PERENGIMAS AR INSTRUKCIJ PAEIDIMAS Valstybs organo, arba asmens ar vieneto, galioto vykdyti tam tikrus valstybins valdios elementus, laikomas valstybs veika pagal tarptautin tei-
260
261
s, su slyga, kad is organas, asmuo ar vienetas veikia turdamas tok status net tada, kai jis perengia savo galiojimus ar paeidia instrukcijas. 8 straipsnis ELGESYS, KURIAM VADOVAUJA AR KURI KONTROLIUOJA VALSTYB Asmens ar asmen grups elgesys laikomas valstybs veika pagal tarptautin teis su slyga, kad is asmuo ar i asmen grup faktikai veikia vykdydami valstybs instrukcijas arba jos vadovaujami ar kontroliuojami tokio elgesio metu. 9 straipsnis ELGESYS, ATLIEKAMAS SITUACIJOSE,
KAI VALSTYBINS VALDIOS INSTITUCIJ NRA AR JOS NEFUNKCIONUOJA
Asmens ar asmen grups elgesys laikomas valstybs veika pagal tarptautin teis, su slyga, kad is asmuo ar asmen grup faktikai vykdo valstybins valdios elementus situacijoje, kai valstybins valdios institucij nra ar jos nefunkcionuoja, taiau aplinkybs reikalauja tokius valdios elementus gyvendinti. 10 straipsnis SUKILLIU AR KITOKIO JUDJIMO ELGESYS 1. Sukilli judjimo, kuris tampa nauja valstybs valdia, elgesys lai komas ios valstybs veika pagal tarptautin teis. 2. Sukilli ar kitokio judjimo, kuriam pasiseka sukurti nauj valsty b, elgesys buvusios valstybs teritorijos dalyje ar buvusios jos val dioje teritorijoje, laikomas naujos valstybs veika pagal tarptautin teis. 3. is straipsnis neapsprendia priskyrimo valstybei kokio nors elgesio, kuris, nors ir bt susijs su atitinkamu judjimu, vis dlto laikomas valstybs veika 4-9 straipsni pagrindu. 11 straipsnis ELGESYS, KUR VALSTYB PRIPASTA SAVO VEIKA AR KUR JI
PRIIMA KAIP SAVO VEIK
Elgesys, nepriskiriamas valstybei pagal ankstesnius straipsnius, vis dlto pripastamas valstybs veika pagal tarptautin teis tiek, kiek i valstyb j pripasta savo veika ar priima j kaip savo veik.
111 SKYRIUS. TARPTAUTINIO SIPAREIGOJIMO PAEIDIMAS 12 straipsnis TARPTAUTINIO SIPAREIGOJIMO PAEIDIMO BUVIMAS Valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimas yra tada, kai ios valstybs veika neatitinka to, ko i jos reikalauja is sipareigojimas, nepriklausomai nuo sipareigojimo altinio ar pobdio. 13 straipsnis VALSTYBS GALIOJANTIS SIPAREIGOJIMAS Valstybs veika nra jos tarptautinio sipareigojimo paeidimas, jeigu jos atlikimo metu is sipareigojimas jos nepareigoja. 14 straipsnis TARPTAUTINIO SIPAREIGOJIMO PAEIDIMO TSTINUMAS 1. Valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimas vyksta tuo metu, kai atliekama jos veika, kuri neturi tstinio pobdio net tada, kai ios veikos pasekms tsiasi. 2. Valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimo tstinio pobdio veika apima vis laikotarp, kur i veika tsiasi ir neatitinka io tarptauti nio sipareigojimui. 3. Valstybs tarptautinio sipareigojimo, kuris reikalauja, kad valstyb u kirst keli tam tikram vykiui, paeidimas vyksta tada, kai is vy kis vyksta ir tsiasi vis laikotarp, kur is vykis vyksta ir neatitin ka io sipareigojimo. 15 straipsnis PAEIDIMAS, KUR SUDARO SUDTIN VEIKA 1. Valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimas, atliktas veiksm ar neveikimo seka, apibriamas kaip neteistas savo visumoje, vyksta tada, kai atliekamas tam tikras veiksmas ar neveikimas, kuri, paim t kartu su kitais veiksmais ar neveikimu, pakanka tam, kad jie su daryt neteist veik. 2. Tokiu atveju paeidimas tsiasi vis laikotarp, kuris prasideda pir mais veiksmais ar neveikimu aukiau nurodytoje sekoje ir tsiasi, kol ie veiksmai ar neveikimas neatitinka io tarptautinio siparei gojimo.
262
263
IV SKYRIUS. VALSTYBS ATSAKOMYB DL KITOS VALSTYBS VEIKOS 16 straipsnis PARAMA AR PAGALBA VYKDANT TARPTAUTINS TEISS PAEIDIM Valstyb, kuri remia ar teikia pagalb kitai valstybei pastarajai atliekant tarptautins teiss paeidim, tai darydama atsako pagal tarptautin teis, jei: (a) i valstyb tai daro inodama tarptautins teiss paeidimo aplinky bes; ir (b) toks paeidimas bt tarptautins teiss paeidimas jei j atlikt pati i valstyb. 17 straipsnis VADOVAVIMAS ATLIEKANT TARPTAUTINS TEISS PAEIDIM IR JO ATLIKIMO VADOVAVIMAS Valstyb, kuri vadovauja kitai valstybei ar j kontroliuoja, pastarajai atliekant tarptautins teiss paeidim, atsako u paeidim pagal tarptautin teis, jei: (a) i valstyb tai daro inodama tarptautins teiss paeidimo aplinky bes; ir (b) toks paeidimas bt tarptautins teiss paeidimu, jei j atlikt pati i valstyb. 18 straipsnis PRIEVARTA KITOS VALSTYBS ATVILGIU Valstyb, kuri priveria kit valstyb atlikti paeidim, atsako u paeidim pagal tarptautin teis, jei: (a) paeidimas, net be ios prievartos, bt ios kitos priverstos valsty bs tarptautins teiss paeidimas; ir (b) priverianti valstyb tai daro inodama tarptautins teiss paeidimo aplinkybes. 19 straipsnis io SKYRIAUS VEIKIMAS is skyrius neapsprendia tarptautins atsakomybs, kylanios pagal kitas i Straipsni nuostatas tiek tai valstybei, kuri pati atlieka paeidim, tiek bet kokiai kitai valstybei.
V SKYRIUS. APLINKYBS, PAALINANIOS VEIKOS NETEISTUM 20 straipsnis SUTIKIMAS Vienos valstybs galiojantis sutikimas, kad kita valstyb atlikt tam tikr veik, paalina ios kitos valstybs veikos neteistum tiek, kiek i veika atitinka tokio sutikimo apimt. 21 straipsnis SAVIGYNA Valstybs veikos neteistum paalina tai, kad jos veika sudaro teist savigynos priemon, kurios ji msi sutinkamai su Jungtini Taut Chartija. 22 straipsnis ATSAKOMOSIOS PRIEMONS TARPTAUTINS TEISS PAEIDIM Valstybs veikos, neatitinkanios jos tarptautinio sipareigojimo kitos valstybs atvilgiu neteistumas paalinamas tiek ir tokiu mastu, kiek i veika yra atsakomoji priemon, kurios ji msi prie i kit valstyb sutinkamai su Treiosios dalies II skyriumi. 23 straipsnis
FORCE MAJEURE
1. Valstybs veikos, neatitinkanios jos tarptautinio sipareigojimo, ne teistumas paalinamas tuo, kad veika sukelta force majeure, tai yra veikiant nenugalimai jgai ar vykus nenumatytam vykiui, kuri i valstyb nekontroliuoja, ir dl to tokiose aplinkybse tampa fizikai nemanoma vykdyti sipareigojim. 2. 1 dalis netaikoma, jei: {a) force majeure situacija savo visumoje arba kartu su kitais veiksniais susidar dl valstybs, kuri remiasi ja, elgesio; ar (b) i valstyb prisim tokios situacijos rizik situacijai susidarant. 24 straipsnis NELAIM 1. Valstybs veikos, neatitinkanios jos tarptautinio sipareigojimo, neteistumas paalinamas, jei asmuo, veikdamas nelaims situacijoje,
264
265
neturjo jokios kitos ieities, kaip tik gelbti savo ar kit, jam patikt asmen, gyvyb. 2. 1 dalis netaikoma, jei: (a) nelaims situacija savo visumoje arba kartu su kitais veiksniais su sidar dl valstybs, kuri remiasi ja, elgesio; ar (b) veika gali sukelti tok pat arba didesn pavoj. 25 straipsnis BTINASIS REIKALINGUMAS 1. Valstyb negali remtis btinuoju reikalingumu kaip pagrindu, paali naniu veikos, neatitinkanios jos tarptautinio sipareigojimuo, netei stum, nebent tokia veika: (a) yra vienintelis bdas apsaugoti jos esmin interes nuo sunkaus ir neivengiamo pavojaus; ir (b) nesukelia rimtos grsms valstybs ar valstybi, kurioms nustaty tas is sipareigojimas, arba visos tarptautins bendrijos esminiam interesui. 2. Bet kokiu atveju valstyb negali remtis btinuoju reikalingumu kaip pagrindu, paalinaniu veikos neteistum, jei: (a) pats tarptautinis sipareigojimas paalina galimyb remtis btinuoju reikalingumu; ar (b) i valstyb prisidjo prie btinojo reikalingumo situacijos susida rymo. 26 straipsnis ATITIKIMAS IMPERATYVIN NORM Niekas iame Skyriuje nepaalina neteistumo veikos, neatitinkanios sipareigojimo, kylanio i bendrosios tarptautins teiss imperatyvins normos. 27 straipsnis RMIMOSI APLINKYBE, PAALINANIA NETEISTUM, PASEKMS Rmimasis aplinkybe, paalinania neteistum pagal skyri, nedaro alos: (a) pareigai laikytis atitinkamo sipareigojimo tiek ir tokiu mastu, kiek neteistum paalinanti aplinkyb nebeegzistuoja; (b) sprendimui klausimo apie materialins alos, padarytos atitinkama vei ka, kompensavim.
ANTROJI DALIS. VALSTYBS TARPTAUTINS ATSAKOMYBS TURINYS 1 SKYRIUS. BENDRIEJI PRINCIPAI 28 straipsnis TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMO PASEKMS Valstybs tarptautin atsakomyb, sukeliama tarptautins teiss paeidimo pagal Pirmosios dalies nuostatas, sukelia pasekmes, kurias nustato i dalis. 29 straipsnis ILIEKANTI PAREIGA LAIKYTIS SIPAREIGOJIMO Tarptautins teiss paeidimo pasekms pagal i dal jokiu bdu nelieia atsakingos valstybs iliekani pareig toliau laikytis paeisto sipareigojimo. 30 straipsnis PAEIDIMO NUTRAUKIMAS IR NEPAKARTOJIMO GARANTIJOS Valstyb, atsakinga u tarptautins teiss paeidim, privalo: (a) nutraukti i veik, jei ji tsiasi; (b)jei aplinkybs to reikalauja, tinkamai utikrinti ir garantuoti, kad pa eidimas nebus pakartotas. 31 straipsnis REPARACIJA 1. Atsakinga valstyb privalo suteikti visik reparacij u nuostolius, padarytus tarptautins teiss paeidimu. 2. Nuostoliai apima bet koki al - tiek materialin, tiek nemateriali n - atsiradusi dl valstybs padaryto tarptautins teiss paeidimo. 32 straipsnis NEATSIVELGIMAS VIDAUS TEIS Atsakinga valstyb negali remtis savo vidaus teiss nuostatomis tam, kad pateisint savo sipareigojim pagal i dal nesilaikym. 33 straipsnis IOJE DALYJE NUSTATYT SIPAREIGOJIM APIMTIS 1. Atsakingos valstybs sipareigojimai, nustatyti ioje dalyje, gali bti sipareigojimai kitai valstybei, kelioms valstybms ar visai tarptauti-
266
267
nei bendrijai, priklausomai ypa dl tarptautinio sipareigojimo pobdio bei turinio, o taip pat nuo paeidimo aplinkybi. 2. i dalis nedaro alos jokiai teisei, kuri atsirast i valstybs tarptautins atsakomybs ir kuri tiesiogiai gaut bet koks asmuo ar vienetas, kitoks nei valstyb.
II SKYRIUS. REPARACIJA U NUOSTOLIUS 34 straipsnis REPARACIJOS FORMOS Visika reparacija u nuostolius, padarytus tarptautins teiss paeidimu pagal io skyriaus nuostatas, vykdoma restitucijos, kompensacijos ir satisfakcijos formomis, tai yra arba kiekviena i form atskirai, arba keliomis j. 35 straipsnis RESTITUCIJA Valstyb, atsakinga u tarptautins teiss paeidim, privalo vykdyti restitucij, tai yra atkurti situacij, kuri buvo iki tol, kol nebuvo vykdytas tarptautins teiss paeidimas, tiek, kiek i restitucija: (a) nra materialiai nemanoma; (b) nesukelia natos, visikai neproporcingos naudai, kuri atsirast su teikiant kompensacij vietoje restitucijos. 36 straipsnis KOMPENSACIJA 1. Atsakinga u tarptautins teiss paeidim valstyb privalo kompensuoti iuo paeidimu padaryt al, jei tokia ala nepadengta restitucija. 2. Kompensacija padengia bet koki finansikai vertinam al, skai tant negautas pajamas, jei jos nustatytos. 37 straipsnis SATISFAKCIJA 1. Atsakinga u tarptautins teiss paeidim valstyb privalo suteikti sa tisfakcij u iuo paeidimu padaryt al, jei jos negalima padengti restitucija ar kompensacija. 2. Satisfakcij gali sudaryti paeidimo pripainimas, apgailestavimo i reikimas, oficialus atsipraymas ar kitoks tinkamas aktas. 3. Satisfakcija neturi bti neproporcinga nuostoliams ir tapti atsakingos valstybs eminimo forma.
38 straipsnis PALKANOS 1. Palkanos u pagrindin pinig sum, priklausani pagal skyri, mokamos, kai tai btina utikrinti visik reparacij. Palkan nor ma ir j apskaiiavimo bdas turi bti nustatyti taip, kad bt pasiek tas is rezultatas. 2. Palkanos pradedamos skaiiuoti nuo tos datos, kai turjo bti sumo kta pagrindin pinig suma, ir skaiiuojamos iki tos datos, kai i pa reiga vykdoma. 39 straipsnis PRISIDJIMAS PRIE NUOSTOLI Nustatant reparacij turi bti atsivelgta tai, kiek prie nuostoli prisidjo paios nukentjusios valstybs ar asmens arba vieneto, ryium su kuriuo priklauso gauti reparacij, tyiniai ar neatsargs veiksmai arba neveikimas.
III SKYRIUS. SIPAREIGOJIM, KURIUOS NUSTATO BENDROSIOS TARPTAUTINS TEISS IMPERATYVINS NORMOS, SUNKS PAEIDIMAI 40 straipsnis io SKYRJAUS TAIKYMAS 1. is skyrius taikomas tarptautinei atsakomybei, kylaniai u siparei gojimo, kur nustato bendrosios tarptautins teiss imperatyvin nor ma, sunkius paeidimus. 2. Tokio sipareigojimo paeidimas yra sunkus, jei pasireikia kaip io sipareigojimo sistemingas nesilaikymas ar jo nesilaikymas dideliu mastu. 41 straipsnis SUNKAUS SIPAREIGOJIMO PAEIDIMO SPECIALIOSIOS PASEKMS
PAGAL SKYRI
1. Valstybs privalo bendradarbiauti tam, kad teistomis priemonmis b t nutrauktas sunkus 40 straipsnio prasme paeidimas. 2. Kiekviena valstyb privalo nepripainti kaip teistos situacijos, kuri sukuria sunkus 40 straipsnio prasme paeidimas, o taip pat neteikti pagalbos ar paramos tokiai situacijai palaikyti.
268
269
3. is straipsnis jokiu bdu neapsprendia kit ioje dalyje nurodom pasekmi ir kitoki pasekmi, kurios pagal tarptautin teis gali atsirasti padarius tok paeidim.
reikalavim nacionaline (valstybine) priklausomybe;
TREIOJI DALIS. VALSTYBS TARPTAUTINS ATSAKOMYBS GYVENDINIMAS I SKYRIUS. REIKALAVIM DL VALSTYBI ATSAKOMYBS REIKIMAS 42 straipsnis NUKENTJUSIOS VALSTYBS REIKALAVIMAI DL ATSAKOMYBS Nukentjusi valstyb turi teis reikti reikalavimus dl kitos valstybs atsakomybs, jei paeistas sipareigojimas: (a)iai vienai valstybei; ar (b)valstybi grupei, kurioje yra i valstyb, ar visai tarptautinei bendri jai ir io sipareigojimo paeidimas: (i) specialiai lieia i valstyb; ar (ii) yra toks, jog radikaliai pakeiia vis kit valstybi, kuri atvilgiu is sipareigojimas nustatytas, gebjim toliau vykdyti sipareigojim. 43 straipsnis NUKENTJUSIOS VALSTYBS REIKALAVIMO PAREIKIMAS 1. Nukentjusi valstyb, reikianti reikalavimus dl kitos valstybs atsa komybs, turi pareikti kiekvien savo reikalavim iai valstybei. 2. Nukentjusi valstyb ypa gali nurodyti, kad: (a) kokio elgesio turi laikytis atsakinga valstyb, kad nutraukt netei st veik, jei pastaroji tsiasi; (b) kokia forma turi bti suteikta reparacija sutinkamai su Antrosios dalies nuostatomis. 44 straipsnis REIKALAVIM PRIIMTINUMAS Negalima reikti reikalavim dl valstybs atsakomybs, jei: (a) reikalavimas reikiamas nesilaikant koki nors norm, taikom ryium su
(b) reikalavimas yra toks, kuriam taikoma taisykl panaudoti ir isemti valstybs vidaus gynybos priemones ir bet kuri esama ir veiksminga vidaus priemon nebuvo isemta. 45 straipsnis TEISS REIKTI REIKALAVIMUS DL VALSTYBS ATSAKOMYBS PRARADIMAS Reikalavimas dl valstybs atsakomybs negali bti pareiktas, jei: (a) nukentjusi valstyb teistai atsisak nuo io reikalavimo; (b) laikoma, jog nukentjusioji valstyb savo elgesiu parod, jog teistai sutinka su tuo, jog yra prajs laikas reikalavimui reikti. 46 straipsnis NUKENTJUSIJ VALSTYBI DAUGTAS Kai kelios valstybs laikomos nukentjusiomis nuo tarptautins teiss paeidimo, kiekviena nukentjusij valstybi gali atskirai reikti reikalavimus dl valstybs, padariusios tarptautins teiss paeidim, atsakomybs. 47 straipsnis ATSAKING VALSTYBI DAUGTAS 1. Kai kelios valstybs yra atsakingos u t pat tarptautins teiss paeidim, dl to paeidimo gali bti reikiami reikalavimai dl atsakomybs kiekvienai i valstybi. .2. Pirmoji io straipsnio dalis: (a) neleidia jokiai nukentjusij valstybi gauti kompensacijos ke liu daugiau, nei ji patyr alos; (b) nedaro alos teisei reikti reikalavimus kitoms atsakingoms vals tybms. 48 straipsnis KITOS, N NUKENTJUSIOSIOS VALSTYBS, REIKALAVIMAI DL
VALSTYBS ATSAKOMYBS
1. Bet kuri kita, n nukentjusioji valstyb, turi teis reikti reikalavimus dl kitos valstybs atsakomybs pagal sutinkamai su io straipsnio 2 dalimi, jei: (a) paeistas sipareigojimas yra nustatytas valstybi grupei, kurioje yra i valstyb, ir skirtas ios grups kolektyviniam interesui ap saugoti; ar (b) paeistas sipareigojimas yra nustatytas visos tarptautins bendri jos atvilgiu.
270
271
2. Kiekviena valstyb, turinti teis reikti reikalavimus dl atsakomybs pagal io straipsnio 1 dal, gali reikalauti i atsakingos valstybs, kad pastaroji: (a) nutraukt tarptautins teiss paeidim, o taip pat utikrint ir garan tuot, kad paeidimas nepasikartos sutinkamai su 30 straipsniu; ir (b) vykdyt pareig suteikti reparacij sutinkamai su aukiau ids tytais straipsniais nukentjusiosios valstybs arba paeisto siparei gojimo adresat, besinaudojani juo, naudai. 3. Slygos, kuri reikia, kad nukentjusioji valstyb reikt reikalavimus dl atsakomybs pagal 43, 44 ir 45 straipsnius, taikomos valstybs, turinios teis reikti reikalavimus dl atsakomybs pagal io straips nio 1 dal.
II SKYRIUS. ATSAKOMOSIOS PRIEMONS 49 straipsnis ATSAKOMJ PRIEMONI OBJEKTAS IR RIBOS 1. Nukentjusioji valstyb gali imtis atsakomj priemoni tik prie vals tyb, atsaking u tarptautins teiss paeidim, siekdama paskatinti j laikytis savo sipareigojim pagal Antrj dal. 2. Atsakomosios priemons apsiriboja tuo, kad valstyb, kuri j imasi, tuo metu nesilaiko savo sipareigojim atsakingai valstybei. 3. Atsakomj priemoni turi bti imtasi kiek tai manoma tokiu bdu, kad vliau galima bt atnaujinti i sipareigojim vykdym. 50 straipsnis ATSAKOMJ PRIEMONI NEPALIEIAMI SIPAREIGOJIMAI 1. Atsakomosios priemons neturi liesti: (a) sipareigojimo susilaikyti nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo, tvirtinto Jungtini Taut Chartijoje; (b) sipareigojim saugoti pagrindines mogaus teises; (c) humanitarinio pobdio sipareigojim, draudiani represalijas; (d) kit sipareigojim pagal imperatyvines bendrosios tarptautins tei ss normas. 2. Valstyb, kuri imasi atsakomj priemoni, neatleidiama nuo parei gos vykdyti savo sipareigojimus: (a) pagal bet kuri gino sprendimo procedr, kuri taikoma tarp jos ir atsakingos valstybs;
(b) gerbti diplomatini atstov ar konsulini pareign, patalp, archyv bei dokument nelieiamyb. 51 straipsnis PROPORCINGUMAS Atsakomosios priemons turi atitikti patirtus nuostolius, atsivelgiant tarptautins teiss paeidimo sunkum ir paliestas teises. 52 straipsnis SLYGOS, KELIAMOS ATSAKOMJ PRIEMONI NAUDOJIMUI 1. Prie imdamasi atsakomj priemoni, nukentjusioji valstyb privalo: (a) pareikalauti i atsakingos valstybs, sutinkamai su 43 straipsniu, kad i vykdyt jos sipareigojimus pagal antrj dal; (b) praneti atsakingai valstybei apie bet kok savo sprendim imtis atsakomj priemoni ir pasilyti iai valstybei dertis. 2. Nepriklausomai nuo io straipsnio 1 dalies b punkto nuostat reika lavim, nukentjusioji valstyb gali imtis toki skubi atsakomj priemoni, kurios btinos jos teisms apsaugoti. 3. Atsakomj priemoni neturi bti imtasi, o jeigu j jau imtasi, jos turi bti sustabdytos be nereikalingo delsimo, jei: (a) tarptautins teiss paeidimas nutrauktas; ir (b) ginas nagrinjamas teisme ar tribunole, kuris turi kompetencij priimti privalomus alims sprendimus. 4. io straipsnio 3 dalis netaikoma, jei atsakinga valstyb gera valia ne paklsta gino sprendimo procedroms. 53 straipsnis ATSAKOMJ PRIEMONI NUTRAUKIMAS Atsakomosios priemons turi bti nutrauktos, kai tik atsakinga valstyb vykdys savo sipareigojimus pagal antrj dal, kylanius dl tarptautins teiss paeidimo. 54 straipsnis
PRIEMONS, KURI IMASI KITOS, NEI NUKENTJUSIOJI , VALSTYBS is skyrius jokiu bdu neapsprendia kurios nors valstybs, turinios pagal 48 straipsnio 1 dal teiss reikti reikalavimus dl kitos valstybs atsakomybs, imtis teist priemoni prie i kit valstyb, kad utikrint paeidimo nutraukim bei reparacij nukentjusios valstybs naudai, ar adresat, kurie naudojasi paeistu sipareigojimu, naudai.
1
272
6.2 Valstybi atsakomybs formos tarptautinje teisminje, arbitrainje k sutari praktikoje 23 /
KETVIRTOJI DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 55 straipsnis

LEX SPEC1ALIS
ie straipsniai netaikomi ten ir tokia apimtimi, kiek tarptautins teiss paeidimo buvimo slygas bei valstybs tarptautins atsakomybs turin ir gyvendinim reguliuoja specialios tarptautins teiss normos. 56 straipsnis VALSTYBS ATSAKOMYBS KLAUSIMAI, KURI NEREGULIUOJA IE STRAIPSNIAI Tarptautins teiss pagrindu taikomos normos toliau reguliuoja valstybs tarptautins atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus klausimus tiek ir tokia apimtimi, kiek j nereguliuoja ie straipsniai. 57 straipsnis TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS ATSAKOMYB ie straipsniai nesprendia jokio klausimo dl tarptautins organizacijos atsakomybs pagal tarptautin teis, o taip pat dl kokios nors valstybs atsakomybs dl tarptautins organizacijos veikos. 58 straipsnis INDIVID ATSAKOMYB ie straipsniai nesprendia jokio klausimo dl individo atsakomybs pagal tarptautin teis, atsirandanios kokiam nors, veikianiam valstybs vardu, asmeniui. 59 straipsnis JUNGTINI TAUT CHARTIJA ie straipsniai nedaro alos Jungtini Taut Chartijai.
6.2 VALSTYBI ATSAKOMYBS FORMOS TARPTAUTINJE TEISMINJE, ARBITRAINJE IR SUTARI PRAKTIKOJE 6.2.1 Reparacija ir restitucija: Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo 1928 m. rugsjo 13 d. sprendimas Factory at Chorzow byloje (itrauka)21
Esminis principas, kuris iplaukia i paios neteist veiksm svokos, yra principas, kur, atrodo, nustat tarptautin praktika ir ypa tarptautiniai arbitraai savo sprendimais, ir pagal kur reparacija turi, kiek tai manoma, paalinti visas neteist veiksm pasekmes ir atstatyti situacij, kuri tikrai bt egzistavusi, jei ie veiksmai nebt buv vykdyti. Turi bti vykdyta restitucija natra, ar, jei ji tapo nemanoma, sumokta suma, lygiavert turtui, kur bt tek grainti vykdant restitucij; jei reikia, taip pat turi bti priteisti patirti nuostoliai, kuri nepadengt restitucija natra ar j atstojanti pinig suma, ar vietoje viso to - bendras alos atlyginimas - tokie yra principai, kuriais reikia vadovautis nustatant kompensacijos, kuri priklauso u veiksmus, prieingus tarptautinei teisei, dyd."
6.2.2 Reparacija: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project (Hungary I Slovakia) byloje22
149. Nuolatinis Tarptautinio Teisingumo Teismas savo 1928 rugsjo 13 d. sprendime Factory at Chorzow byloje nurod: Reparacija turi, kiek tai manoma, paalinti visas neteist veiksm pasekmes ir atkurti situacij, kuri tikrai bt egzistavusi, jei ie veiksmai nebt buv vykdyti." (P.C.I.J., Series A, No. 17, p. 47).
21 22
Versta i: PCU Reports, Series A, No. 17, p. 46-47. Versta i: ICJ Reports 1997, p. 7.
274
6.2 Valstybi atsakomybs formos tarptautinje teisminje, arbitraiuje ir sutari praktikoje
275
150. Reparacija turi, kiek tai manoma", paalinti visas neteist veiksm pasekmes ir atkurti situacij, kuri tikrai bt egzistavusi, jei ie veiksmai nebt buv vykdyti. ioje byloje abiej ali neteist veiksm pasekms bus paalintos tiek, kiek tai manoma" jei jos atnaujins j bendradarbiavim naudojant bendrus vandens iteklius Dunojuje, ir jei bus lygiateisiu ir protingu bdu gyvendinta daugiatiksl programa suderinto vieningo vieneto forma, skirta vandens tkms naudojimui, didinimui bei apsaugai. Tai, k alys gali padaryti, tai atkurti Projekto likui bendr suderint administravim. (...)
6.2.4 Satisfakcija: Tarptautinio Teisingumo Teismo 2002 m. vasario 14 d. sprendimas Arrest JVarrant of 11 April 2000 (Democratic Republic of the Congo v. Belgium) byloje
(itrauka)24
75. Teismas jau padar ivad (r. 70 ir 71 punktus), kad Belgijos valdia, idavusi 2002 m. balandio l l d . areto order ir j isiuntinjusi, paeid iais veiksmais savo pareigas einanio Kongo usienio reikal ministro imunitet ir, konkreiai pamus, taip paeid imunitet baudiamajai jurisdikcijai ir nelieiamum, kur tuo metu turjo ponas Yerodia pagal tarptautin teis. ie veiksmai sukl Belgijos tarptautin atsakomyb. Teismas laiko, kad toks jo sprendimas yra satisfakcijos forma, kuri atlygina moralin al, ko reikalavo Kongas. 76. (...) Todl Teismas mano, kad Belgija turi, panaudojusi priemones savo nuoira, panaikinti j order ir apie tai praneti institucijoms, kurioms ji isiunt j. 77. Teismas nemato reikalo priteisti kok nors kit nuostoli atlyginim: ypa Teismas negali sprendime, kuriame jis sprendia gin tarp Kongo ir Bel gijos, nurodyti, kokias pasekmes treioms valstybms galt turti is spren dimas ir todl Teismas negali priimti Kongo reikalavim iuo klausimu."
6.2.3 Kompensacija: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas GabcikovoNagymaros Project (Hungary / Slovakia) byloje23
152. Teismo ioje stadijoje nebuvo praoma nustatyti priklausanio u padaryt al atlyginimo dyd, taiau buvo praoma nurodyti, kokiu pagrindu jis turi bti mokamas. Abi alys pretendavo, kad jos patyr dideli finansini nuostoli ir abi prao pinigins kompensacijos. Tai yra nusistovjusi tarptautins teiss norma, kad nukentjusioji valstyb turi teis gauti kompensacij i valstybs, vykdiusios tarptautins teiss paeidim, u paeidimu padaryt al. iame Sprendime Teismas padar ivad, kad abi alys vykd tarptautins teiss paeidimus, ir paymjo, kad dl i paeidim alys patyr nuostoli; ryium su tuo tiek Vengrija, tiek Slovakija privalo sumokti kompensacij ir abi j turi teis gauti kompensacij. (...) 153. Taiau atsivelgdamas fakt, jog abiej ali padaryta ala tarpusavyje susipina, Teismas nori paymti, kad kompensacijos klausimas galt bti sprendiamas patenkinant reikalavimus bendro sureguliavimo rmuose, jei kiekviena ali atsisakyt ir nutraukt savo finansinius ir prieprieinius reikalavimus."
6.2.5 Atsakomosios priemons (represalijos): Arbitrao 1978 m. gruodio 9 d. sprendimas Air Services Agreement ofMarch 27, 1946 between United States and France byloje (itrauka)25
Visuotinai pripainta, kad bet kokios atsakomosios priemons vis pirma turi tam tikru mastu atitikti paeidim, kuriuo kaltinama; tai gerai inoma taisykl (...). Apskritai pamus, jau yra pastebta, kad atsakomj priemoni proporcingumo" vertinimas nra lengvas udavinys, kuris geriausiu atveju gali bti isprstas apytiksliai. Arbitrao nuomone, sprendiant tarpvalstybin gin yra svarbu atsivelgti ne tik al, kuri buvo padaryta atitinkamoms kompanijoms, bet ir principini klausim, kylani i paeidimo, kur kaltinama
Versta i: ICJ Reports 1997, p. 7. ioje knygoje pateikiam Teismo sprendim itraukoms suteikti pavadinimai tik ios knygos tikslais. Paiame Teismo sprendime toki pavadinim nra (sudarytojo pastaba).
23
V ersta i: IC J R eports 2002, p. 27-28 V e rsta i : C ase co n c ern in g th e A ir S ervice s A g ree m e nt of M ar ch 2 7 ,1 9 46 B e tw e e n U n ite d S tate s o f A m erica an d Fra n ce , 18 R .I.A .A . 4 1 7 , 443 (1 9 7 8 ) R IA A , v ol. X V H I, p.
25
24
1
276
6.2 Valstybi atsakomybs formos tarptautinje teisminje, arbitrainje ir sutari praktikoje
277
vykdius, svarb. (...) Jeigu klausimo svarb but atsivelgiama vertinant bendr oro transporto politik, kuri Jungtini Valstij Vyriausyb vykdo sudarydama daugyb tarptautini susitarim su kitomis, nei Pranczija, valstybmis, tai priemons, kuri msi Jungtins Valstijos, neatrodys visikai neproporcingos palyginus su tomis, kuri msi Pranczija." (...) Situacija pasikeiia, kai teismas gali imtis atitinkam veiksm. Tiek, kiek teismas turi pakankamai gali pasiekti tikslus, kuriuos pateisint atsakomj priemoni taikymas, turi bti pripainta, kad valstybi teis imtis toki priemoni inyksta. Kitais odiais tariant, teismo kompetencija paskirti laikinas gynybos priemones, nepriklausomai nuo to, ar tokia kompetencija yra aikiai nustatyta jo statute, ar iplaukia i jo (ma maiausia kompetencija nustatyti rekomendacijas iuo klausimu), panaikina teis imtis atsakomj priemoni ir gali pareikalauti nutraukti taikomas atsakomsias priemones, kiek to pareikalaus teismas, nustatydamas laikinsias gynybos priemones."
6.2.6 Atsakomj priemoni teistumo slygos: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas GabcikovoNagymaros Project (Hungary / Slovakia) byloje26
82. Nors Slovakija ir nesiteisino atsakomosiomis priemonmis kaip pirminiu argumentu, kadangi nelaik Varianto C neteistu, taiau ji pareik, kad Variantas C gali bti pateiktas kaip pateisinta atsakomoji priemon Vengrijos neteistus veiksmus". Teismas aukiau 78 punkte padar ivad, kad ekoslovakija vykd tarptautins teiss paeidim pradjusi gyvendinti Variant C. Todl dabar jis turi nustatyti, ar jo neteistumas negalt bti panaikintas tuo pagrindu, kad toki priemoni buvo imtasi atsakant tai, jog Vengrija prie tai nesilaik savo sipareigojim pagal tarptautin teis. 83. Kad j galima bt pateisinti, atsakomoji priemon turi atitikti tam tikrus reikalavimus (r.: Military and Paramilitary Activities in and against Nicaragua (Nicaragua v. United States of America), Sprendimas i esms, I.C.J. Reports 1986, p. 127, para. 249. r. taip pat: 1978 m. gruodio 9 d. arbitrainis sprendimas Air Service Agreement of 27 March 1946 between the United States of America and France byloje, United Nations, Reports
26
ICJ Reports 1997, p. 7.
of International Arbitrai Awards (RIAA), Vol. XVIII, pp. 443 et seq.; r taip pat: Valstybs atsakomybs straipsni projekto, kuri pirmu svarstymu patvirtino Tarptautins teiss komisija, 47-50 straipsnius, ,Jieport of the International Law Commission on the work of its forty-eighth session, 6 May 26 July 1996", Official Records of the General Assembly, Fifty-first Session, Supplement No. 10 (A/51/10), pp. 144-145.) Pirmiausia, jos turi bti imtasi atsakant prie tai kitos valstybs vykdyt tarptautins teiss paeidim ir ji turi bti nukreipta prie i valstyb. Nors pirmiau ir nepateiktas kaip atsakomoji priemon, Variantas C aikiai buvo atsakymas tai, kad Vengrija sustabd darbus ir nustojo juos vykdyti ir kad i priemon buvo nukreipta prie i valstyb; Teismo nuomone, lygiai taip pat yra aiku, kad Vengrijos veiksmai buvo neteisti pagal tarptautin teis. 84. Antra, nukentjusioji valstyb turi prie tai pareikalauti, kad valtsyb, vykdiusi teiss paeidim, nutraukt savo neteit veik ar suteikt u j reparacij. I bylos fakt, kaip Teismas jau primin aukiau, yra aiku, (r. 61 ir vlesnius punktus), kad ekoslovakija daug kart reikalavo, jog Vengrija atnaujint savo sutartini sipareigojim vykdym. 85. Teismas mano, kad svarbus veiksnys yra tai, jog atsakomj prie moni pasekmes, atsivelgiant atitinkamas teises, galima bt sulyginti su patirta ala. 1929 metais Nuolatinis Tarptautinio Teisingumo Teismas ryium su navigacija Oderio upe nustat: [...] laivybai naudojamoje upje interes bendrumas tampa pagrindu atsirasti visiems bendrai teisei, kurios esminiai poymiai yra visikas vis pakrants valstybi lygiateisikumas naudojant vis ups tkm ir nebuvimas joki kokios nors pakrants valstybs iskirtini privilegij kit valstybi atvilgiu (Territorial Jurisdiction of the International Commission of the River Oder, Sprendimas Nr. 16, 1929, P.C.I.J., Senes A, No. 23, p. 27). Tarptautins teiss moderni pltra taip pat tvirtino i princip papildydama j tarptautini upi ir kit vandens tkmi naudojimo kitais, nei navigaciniai tikslai, normomis, k liudija tai, jog Jungtini Taut Generalin Asamblja 1997 m. gegus 2 1 d . prim Konvencij dl tarptautini upi ir kit vandens tkmi naudojimo nenavigaciniams tikslams. Teismas mano, kad ekoslovakija, vienaalikai imdamasi kontroliuoti bendrus iteklius, ir tuo paiu pasisavindama Vengrijos teis lygiais ir protingais pagrindais dalytis Dunojaus gamtiniais itekliais - su besitsianiomis i vanden nukreipimo pasekmmis Szigetkoz'o paupio zonai - nesilaik tarptautins teiss reikalaujamo proporcingumo. 86. Be to, kaip ankiau paymjo Teismas (r. 78 punkt), faktas, kad Vengrija pradiniame kontekste sutiko su Dunojaus nukreipimo projektu (ir
278
6, ATSAKOMYBE TARPTAUTINJE TEISJE
Bendrame kontraktiniame plane su laikina priemone - vandens paalinimu i Dunojaus), negali bti suprantamas kaip leidiantis ekoslovakijai pradti vienaal io parametro pakeitim be Vengrijos sutikimo. 87. Taigi, Teismas mano, kad ekoslovakijos gyvendintas Dunojaus nukreipimas nebuvo teista atsakomoji priemon, kadangi ji nebuvo proporcinga. Todl nra reikalo pradti nagrinti kitos atsakomj priemoni teistumo slygos, tai yra to, jog jos tikslas turi bti paskatinti al padariusi valstyb laikytis savo sipareigojim pagal tarptautin teis, ir kad dl to i priemon galima bt ataukti."
6.2.7 Diplomatin gynyba: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1949 m. balandio 11 d. konsultacin ivada Reparations for Injuries Suffered in the Service of the United Nations byloje27
Valstyb negali reikalauti reparacijos u kokio nors sipareigojimo jos atvilgiu paeidim, prie tai nesitikinusi, kad ji turi teis to reikalauti, kadangi normos ioje srityje tam numato dvi slygas: Pirma, valstyb atsakov paeid vien savo sipareigojim valstybs, kurios pilieiai nukentjo, atvilgiu. Antra, tik alis, kurios atvilgiu is sipareigojimas egzistuoja, gali pareikti pretenzij dl jo paeidimo"
TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS
6.2.8 Europos Sjungos piliei diplomatin gynyba Europos Bendrijos steigimo sutartis (itrauka)28
20 (buv. 8c) straipsnis
Kiekvienas Sjungos pilietis treiosios alies teritorijoje, kurioje jo pilietybs valstyb nar nra atstovaujama, turi teis bet kurios valstybs nars diplomatins ar konsulins staigos gynyb tomis paiomis slygomis kaip ir ios valstybs pilieiai. Valstybs nars tarpusavyje nustato btinas taisykles ir pradeda tarptautines derybas tam, kad utikrint i gynyb."
IC J R eports 1 94 9, p. 181-1 82 . V e rsta i : C o n s o lid a te d v e rsio n o f th e T re a ty e sta b lish in g th e E u ro p e a n C o m m u n ity (O ff i c i a l J o u r n a l C 3 2 5 o f 2 4 D e c e m b e r h 2 t0p0: 2 /)w w w . e u r o p a . e u . i n t / e u r - l e x / e n / s e a r c h / s e t / . a r c ht r e a t i e s . h t m l
28 27
280
7. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS
7.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas
281
7.1 TARPTAUTINI GIN SPRENDIMO PRIEMONS
7.2 TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO STATUTAS
JUNGTINI TAUT CHARTIJA (ITRAUKA)* 33 straipsnis 1. alys bet kur gin, kuriam utrukus gali kilti grsm tarptautinei tai kai ir saugumui, pirmiausia turi stengtis isprsti derybomis, tyrimu, tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitrau, teismo sprendimu ir kreipdamosi regionines institucijas ar vadovaudamosi regioniniais susitari mais bei kitomis j nuoira pasirinktomis taikiomis priemonmis. 2. Saugumo Taryba, kai, jos nuomone, tai yra btina, reikalauja, kad a lys gin sprst iomis priemonmis.
TARPTAUTINIO TEISMO STATUTAS* 1 straipsnis Tarptautinis Teismas 29, steigtas remiantis Jungtini Taut statais30 kaip pagrindin Jungtini Taut teismo institucija, sudaromas ir veikia pagal io Statuto nuostatas.
1 SKYRIUS. TEISMO ORGANIZAVIMAS 2 straipsnis Teism sudaro kolegija nepriklausom teisj, neatsivelgiant j pilietyb irinkt i auktomis moralinmis savybmis pasiymini asmen, atitinkani reikalavimus, keliamus j alyse asmenims, skiriamiems aukiausias teisj pareigas, arba i tarptautins teiss srityje autoritet turini teisinink.
* Valstybs inios, 2002-02-13, Nr. 15, publ. Nr. 557.
* V a lsty b s in io s, 2 0 0 2 -0 2 -1 3 , N r. 1 5 , p u b l. N r. 5 5 7 . T a rp ta u tin io T e ism o S tatu ta s s u d e d a m o j i J u n g t i n i T a u t C h a r t i j o s d a l i s ( r . i o s k n y g o s s k y r i ) . L i e t udvaom aR e s p u b l i k a , b s C h a r t i j o s - u n i v e r s a l i o s t a r p t a u t i n s s u t a r t i e s d a l y v e , y r a i r S t a t u t o dailoylv . T a i a u i k L i e t u v a n r a p a d a r i u s i p a r e i k i m o , k u r i u o p a g a l S t a t u t o 3 6 s t r . 2 d . pnr iio a i n t T a r p t a p T e i s i n g u m o T e i s m o j u r i s d i k c i j , k a i p p r i v a l o m . L i e t u v o s R e s p u b l i k o s p a t ieni i o i m o d l N u o l r k T a r p t a u t i n i o T e i s i n g u m o T e i s m o j u r i s d i k c i j o s p r i p a i n i m o t e r m i n a s psaasui lbi a iig I I - o j o p a n o karo m etu. 29 S iek ia n t u tik rin ti v ie n in g te isin term in o lo g ij , T arp ta u tin io T eisin g u m o T e ism o S ta tute , ja u p ask e lb ta m e V alsty b s iniose , io teism o p av ad in im as tur t b ti rao m as k aip p a ios C hartijos tek ste, t.y. T arptautinis T eising um o T eism as" (sud arytojo p astab a). 30 S iek ia n t u tik rin ti v ie n in g te isin term in o lo g ij , T arp ta u tin io T eisin g u m o T e ism o S ta tute , ja u pask elb ta m e V alstyb s inio se , v ietoje term in o Ju ng tini T au t statai", tur t b t ra o m a s ter m in a s Ju n g tin i T a u t C h a rtija" , t.y. k a ip ir p a io s C ha rtijos tek ste (sud ary toj p a sta b a ).
1
282
283
3 straipsnis 1. Teism sudaro penkiolika nari, i j negali bti dviej tos paios vals tybs piliei. 2. Asmuo, kuris renkant Teismo narius gali bti laikomas daugiau negu vienos valstybs pilieiu, laikomas pilieiu tos valstybs, kurioje jis paprastai naudojasi pilietinmis ir politinmis teismis. 4 straipsnis 1. Teismo narius renka Generalin Asamblja ir Saugumo Taryba i s rao asmen, kuriuos pasilo valstybi grups Nuolatiniame Arbitra o Teisme, pagal tolesnes nuostatas. 2. Jei Jungtini Taut narms neatstovaujama Nuolatiniame Arbitrao Teisme, kandidatus silo valstybi grups, kurias iam tikslui j vy riausybs skiria tomis paiomis slygomis, kurios 1907 m. Hagos kon vencijos dl taikaus tarptautini gin sprendimo 44 straipsniu yra nu statytos Nuolatinio Arbitrao Teismo nariams. 3. Jeigu nra specialaus susitarimo, slygas, kuriomis valstyb, bdama io Statuto alis, taiau nebdama Jungtini Taut nar, gali dalyvauti Teismo nari rinkimuose, nustato Generalin Asamblja, remdamasi Saugumo Tarybos rekomendacija. 5 straipsnis 1. Ne vliau kaip prie 3 mnesius iki rinkim dienos Jungtini Taut Generalinis Sekretorius raytiniu praymu kreipiasi Nuolatinio Ar bitrao Teismo narius, kurie priklauso valstybms io Statuto alims, ir valstybi grupi narius, paskirtus pagal 4 straipsnio 2 dal, pray damas juos per nurodyt laik valstybi grupmis pasilyti kandida tus, galinius eiti Teismo nari pareigas. 2. Jokia grup negali pasilyti daugiau kaip keturi kandidat, be to, i j negali bti daugiau kaip dviej ios grups atstovaujamos valsty bs piliei. Grups pasilyt kandidat skaiius jokiu bdu negali bti dvigubai didesnis negu esam viet skaiius. 6 straipsnis Rekomenduojama, kad prie silydama kandidatus, kiekviena nacionalin grup konsultuotsi su savo alies Aukiausiuoju Teismu, teiss fakultetais, teiss auktosiomis mokyklomis, savo nacionalinmis akademijomis, taip pat su tarptautini akademij nacionaliniais skyriais, tyrinjaniais teis.
7 straipsnis 1. Generalinis Sekretorius sudaro abclin sra vis asmen, kuri kandidatros buvo pasilytos. Iskyrus 12 straipsnio 2 dalyje numa tyt atvej, gali bti irinkti tik sra traukti asmenys. 2. Generalinis Sekretorius sra pateikia Generalinei Asambljai ir Saugumo Tarybai. 8 straipsnis Generalin Asamblja ir Saugumo Taryba kiekviena atskirai savarankikai pradeda rinkti Teismo narius. 9 straipsnis Per kiekvienus rinkimus rinkjai turi inoti, kad ne tik atskirai kiekvienas irinktas asmuo turi atitikti visus keliamus reikalavimus, bet ir visa Teismo sudtis turi garantuoti, jog bus atstovaujama visoms svarbiausioms civilizacijos formoms ir pagrindinms pasaulio teisinms sistemoms. 10 straipsnis 1. Irinktais laikomi absoliui bals daugum ir Generalinje Asambl joje, ir Saugumo Taryboje gav kandidatai. 2. Bet koks balsavimas Saugumo Taryboje, tiek renkant teisjus, tiek ski riant 12 straipsnyje numatytos taikinamosios komisijos narius, vyksta nedarant jokio skirtumo tarp nuolatini ir nenuolatini Saugumo Ta rybos nari. 3. Jeigu ir Generalinje Asambljoje, ir Saugumo Taryboje absoliui bals daugum gavo daugiau kaip vienas tos paios valstybs pilie tis, tik vyresnis i j pagal ami laikomas irinktu. 11 straipsnis Jeigu po pirmo rinkim posdio viena ar daugiau viet lieka neuimtos, aukiamas antras, o prireikus ir treias posdis. 12 straipsnis 1. Jeigu po treiojo posdio viena ar daugiau viet lieka laisvos, bet kuriuo metu arba pagal Generalins Asambljos, arba Saugumo Tarybos reikalavim gali bti suaukta taikinamoji komisija, sudaryta i ei nari: trij, paskirt Generalins Asambljos, ir trij, paskirt Saugumo Tarybos, siekiant absoliuia bals dauguma irinkti vien asmen kiekvien dar neuimt viet ir pateikti jo kandidatr tvirtinti Generalinei Asambljai ir Saugumo Tarybai.
284
285
2. Jeigu taikinamoji komisija vienbalsiai sutaria dl kokio nors asmens, ati tinkanio keliamu reikalavimus, kandidatros, jis gali bti trauktas s ra, nors ir nebuvo trauktas 7 straipsnyje nurodyt kandidat sra. 3. Jeigu taikinamoji komisija sitikina, kad jai nepavyks surengti rinki m, tie Teismo nariai, kurie jau yra irinkti, per Saugumo Tarybos nustatyt laik pasirpina, kad laisvos vietos bt uimtos, irinkda mi Teismo narius i kandidat, u kuriuos buvo balsuojama arba Ge neralinje Asambljoje, arba Saugumo Taryboje. 4. Teisj balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra vyriausio pagal ami teisjo balsas. 13 straipsnis 1. Teismo nariai renkami devyneriems metams ir gali bti perrinkti, jei gu penki teisj, irinkt per pirmuosius rinkimus, kadencija baigia si po trej met, o dar penki teisj kadencija baigiasi po eeri met. 2. Tuoj pat po pirmj rinkim Generalinis Sekretorius burt bdu nu stato, kurie teisjai laikomi irinktais pirmiau nurodytiems trej ir e eri met pradiniams laikotarpiams. 3. Teismo nariai eina savo pareigas tol, kol juos pakeiia kiti. Net ir po io pakeitimo jie turi baigti nagrinti pradtas bylas. 4. Kai Teismo narys atsistatydina, savo atsistatydinimo pareikim jis ad resuoja Teismo Pirmininkui, kad j perduot Generaliniam Sekreto riui. Pastarajam gavus pareikim, vieta laikoma laisva. 14 straipsnis Laisvos vietos uimamos tokia pat kaip ir pirmiesiems rinkimams nustatyta tvarka, laikantis ios taisykls: atsiradus laisvai vietai, Generalinis Sekretorius per mnes isiuntinja straipsnyje numatytus praymus, o Saugumo Taryba paskiria rinkim dien. 15 straipsnis Teismo narys, irinktas pakeisti nariui, kurio kadencija dar nesibaig, eina pareigas, kol baigiasi jo pirmtako kadencija. 16 straipsnis 1. Teismo nariai negali eiti joki politini ar administracini pareig ir negali imtis jokios kitos profesins veiklos. 2. Jei iuo klausimu kyla koki nors abejoni, klausim sprendia Teismas.
17 straipsnis 1. N vienas Teismo narys negali bti atstovu, galiotiniu ar advokatu jokioje byloje. 2. N vienas Teismo narys negali dalyvauti sprendiant koki nors by l, kurioje jis anksiau dalyvavo kaip vienos i ali atstovas, galio tinis ar advokatas, arba kaip nacionalinio ar tarptautinio teismo, arba tyrimo komisijos narys, arba eidamas kokias nors kitas pareigas. 3. Jei iuo klausimu kyla abejoni, klausim sprendia Teismas. 18 straipsnis 1. Teismo narys gali bti atleistas i pareig tik tuo atveju, kai kiti na riai vienbalsiai pripasta, jog jis nebeatitinka keliam reikalavim. 2. Generaliniam Sekretoriui apie tai oficialiai pranea Teismo Sekretorius. 3. Gavus praneim, vieta laikoma laisva. 19 straipsnis Teismo nariai, dalyvaudami Teismo veikloje, naudojasi diplomatinmis privilegijomis ir imunitetais. 20 straipsnis Kiekvienas Teismo narys, prie praddamas eiti savo pareigas, turi atvirame Teismo posdyje ikilmingai pareikti, kad jis savo galiojimus vykdys nealikai ir siningai. 21 straipsnis 1. Teismas trejiems metams isirenka savo Pirminink ir Vicepirminin k. Jie gali bti perrinkti. 2. Teismas skiria savo Teismo Sekretori, taip pat prireikus gali numa tyti skirti kitus reikalingus pareignus. 22 straipsnis 1. Teismo buvein steigiama Hagos mieste. Taiau tai netrukdo Teis mui posdiauti ir atlikti savo funkcijas kitoje vietoje, jeigu Teismas mano, jog tai bt pageidautina. 2. Teismo Pirmininkas ir Sekretorius turi gyventi tame mieste, kuriame yra Teismo buvein. 23 straipsnis 1. Teismas posdiauja nuolat, iskyrus teismo atostogas, kuri laik ir trukm nustato Teismas.
286
287
2. Teismo nariai turi teis kasmetines atostogas, kuri laik ir trukm nustato Teismas, atsivelgdamas tai, kokiu atstumu nuo Hagos yra kiekvieno teisjo namai. 3. Teismo nariai pareigojami nuolat bti Teismo inioje, iskyrus t lai k, kai jie atostogauja arba kai jie negali dl ligos ar dl kit rimt prieasi, kurios turi bti praneamos Pirmininkui. 24 straipsnis 1. Jeigu dl kokios nors ypatingos prieasties Teismo narys mano, kad jis neturi dalyvauti sprendiant kuri nors byl, jis apie tai pranea Pirmininkui. 2. Jei Pirmininkas mano, kad dl kokios nors ypatingos prieasties ku ris nors Teismo narys neturi dalyvauti kurios nors bylos posdyje, jis apie tai jam pranea. 3. Jeigu tokiu atveju Teismo narys ir Pirmininkas nesutaria, klausim sprendia Teismas. 25 straipsnis 1. Teismo posdiuose dalyvauja visi nariai, iskyrus iame Statute at skirai numatytus atvejus. 2. Laikantis slygos, kad esam teisj Teismui sudaryti negali bti maiau kaip vienuolika, Teismo reglamente gali bti numatyta galimyb prirei kus leisti pakaitomis vienam ar daugiau teisj nedalyvauti posdyje. 3. Devyni teisj kvorumo pakanka Teismui sudaryti. 26 straipsnis 1. Prireikus Teisinas savo nuoira gali sudaryti vien ar daugiau teis mo kolegij i trij ar daugiau teisj tam tikr kategorij byloms sprsti, pavyzdiui, darbo byloms arba byloms, susijusioms su tran zitu ir ryiais. 2. Teismas bet kuriuo metu gali sudaryti teismo kolegij konkreiai by lai sprsti. Teisj, sudarani i kolegij, skaii nustato Teismas ali pritarimu. 3. iuo straipsniu numatytos teismo kolegijos nagrinja bylas, jeigu a lys to prao. 27 straipsnis Bet kurios i 26 ir 29 straipsniuose numatytos kolegijos priimtas sprendimas laikomas paties Teismo priimtu sprendimu.
28 straipsnis 26 ir 29 straipsniuose numatytos teismo kolegijos gali, jei alys sutinka, posdiauti ir atlikti savo funkcijas ne tik Hagoje, bet ir kitose vietose. 29 straipsnis Siekdamas pagreitinti byl nagrinjim, Teismas kasmet i penki teisj sudaro kolegij, kuri ali praymu gali svarstyti ir sprsti bylas supaprastinta tvarka. Pakeisti teisjams, kurie mano, jog negali dalyvauti posdiuose, papildomai skiriami dar du teisjai. 30 straipsnis 1. Teismas nustato savo funkcij atlikimo taisykles. Pirmiausia Teismas nustato darbo reglament. 2. Teismo reglamentas gali numatyti, kad Teismo arba jo kolegij pos diuose dalyvaut asesoriai be balsavimo teiss. 31 straipsnis 1. Teisjai, bdami kiekvienos i bylos ali pilieiais, ilaiko teis da lyvauti Teisme nagrinjamos bylos posdiuose. 2. Jeigu Teismo sudt eina teisjas, kuris yra vienos i ali pilietis, bet kuri kita alis gali pasirinkti asmen, kad jis posdiaut kaip tei sjas. is asmuo pirmiausiai pasirenkamas i t, kurie buvo ikelti kan didatais 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka. 3. Jeigu Teismo sudt neeina n vienas teisjas, kuris yra ali pilie tis, kiekviena i t ali gali pasirinkti teisj io straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 4. io straipsnio nuostatos taikomos 26 ir 29 straipsni nustatytais at vejais, iais atvejais Pirmininkas prao vieno arba prireikus dviej Teismo sudaryt teismo kolegij nari, kad jie uleist savo viet Teis mo nariams, kurie yra suinteresuot ali pilieiai, arba, jei toki n ra ar jeigu jie negali dalyvauti, specialiai ali pasirinktiems teisjams. 5. Jeigu kelios alys turi bendr tiksl, jos, taikant ankstesnes nuosta tas, laikomos viena alimi. Jeigu kyla abejoni iuo klausimu, klau sim sprendia Teismas. 6. Teisjai, parinkti pagal io straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, turi atitikti io Statuto 2 straipsnyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 20 ir 24 straipsniuose ke liamus reikalavimus. Priimant sprendimus, jie su savo kolegomis da lyvauja lygiomis teismis.
288
289
32 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.
8.
straipsnis Teismo nariai gauna metin alg. Pirmininkas gauna specialj metin pried. Vicepirmininkas gauna specialj pried u kiekvien dien, kuri jis eina Pirmininko pareigas. Pagal 31 straipsn parinkti teisjai, kurie nra Teismo nariai, gauna atlyginim u kiekvien dien, kuri jie jo teisjo pareigas. ias algas, priedus bei atlyginimus nustato Generalin Asamblja. Jie negali bti sumainti iki kadencijos pabaigos. Teismo Sekretoriaus alg Teismo pasilymu nustato Generalin Asam blja. Generalins Asambljos priimtuose nuostatuose numatomos slygas, kuriomis, jei atsistatydina Teismo nariai ir Teismo Sekretorius, jiems skiriamos pensijos, taip pat slygas, kuriomis padengiamos Teismo na ri ir Teismo Sekretoriaus kelions ilaidos. Aukiau mintos algos, priedai bei atlyginimai neapmokestinami.
33 straipsnis Teismo ilaidas Jungtins Tautos padengia Generalins Asambljos nustatyta tvarka.
II SKYRIUS. TEISMO KOMPETENCIJA 34 straipsnis 1. Tik valstybs gali bti Teismo nagrinjam byl alys. 2. Pagal savo reglament ir jo pagrindu Teismas gali prayti tarpvalsty bini tarptautini organizacij teikti informacij, susijusi su jo nag rinjamomis bylomis, taip pat gauti toki informacij, kuri mintos organizacijos teikia savo iniciatyva. 3. Kai Teismo nagrinjamoje byloje ikyla tarpvalstybins tarptautins organizacijos steigiamojo dokumento ar tarptautins konvencijos, su darytos remiantis iuo dokumentu, aikinimo klausimas, Teismo Sek retorius apie tai pranea iai organizacijai ir perduoda jai viso rayti nio proceso nuoraus. 35 straipsnis 1. Teism gali kreiptis valstybs io Statuto alys. 2. Slygas, kuriomis Teism gali kreiptis kitos valstybs, nustato Sau gumo Taryba, remdamasi specialiomis galiojaniomis tarptautini su-
tari nuostatomis; ios slygos jokiu bdu negali lemti ali nelygios padties Teisme. 3. Jeigu bylos alis yra valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, Teismas nustato sum, kuri ta alis turi sumokti Teismo ilaidoms padengti. i nuostata netaikoma, jeigu tokia valstyb jau prisideda prie teismo ilaid padengimo. 36 straipsnis 1. Teismo jurisdikcijai priklauso visos bylos, kurias alys perduoda jam sprsti, ir visi klausimai, specialiai numatyti Jungtini Taut statuo se ir galiojaniose tarptautinse sutartyse bei konvencijose. 2. Valstybs, io Statuto alys, gali bet kuriuo metu pareikti, kad jos pripasta, be specialaus dl to sutarimo, ipso facto, Teismo privalo mj jurisdikcij sprendiant visus teisinius ginus su bet kuria kita valstybe, prisimusi tok pat sipareigojim, dl: a) tarptautins sutarties aikinimo; b) bet kurio tarptautins teiss klausimo; c) kokio nors fakto, kuris, jeigu bt itirtas, bt laikomas tarptau tinio sipareigojimo paeidimu; d) reparacij u tarptautinio sipareigojimo paeidim dydio. 3. Pirmiau nurodyti pareikimai gali bti daromi nekeliant joki slyg arba juose keliant keli ar tam tikr valstybi savitarpikumo slyg, arba tam tikram laikui. 4. Tokie pareikimai atiduodami saugoti Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui, kuris j nuoraus perduoda io Statuto alims ir Teismo Sekretoriui. 5. Pagal Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 36 straipsn padaryti ir tebegaliojantys pareikimai yra laikomi io Statuto ali su tikimu su Tarptautinio Teismo privalomja jurisdikcija ir jos pripaini mu tam laikotarpiui, kol jie dar galioja, ir juose nurodytomis slygomis. 6. Jei kyla gin dl to, ar Teismas turi jurisdikcij, klausim sprendia Teismas. 37 straipsnis Kai galiojanti tarptautin sutartis ar konvencija numato bylos perdavim teismui, kur turjo steigti Taut Lyga, arba Nuolatiniam Tarptautinio Teisingumo Teismui, io Statuto ali byla turi bti perduota Tarptautiniam Teismui. 38 straipsnis 1. Teismas, kuris jam perduotus ginus turi sprsti vadovaudamasis tarptautine teise, taiko:
290
7. TARPTAUTINIU GIN SPRENDIMAS
291
a) ir bendrsias, ir specialisias tarptautines konvencijas, nustatanias taisykles, kurias aikiai pripasta nesutarianiosios valstybs; b) tarptautin paprot kaip rodym visuotins praktikos, pripaintos teisine norma; c) civilizuot taut pripaintus bendruosius teiss principus; d) atsivelgdamas 59 straipsnio nuostatas, teismo sprendimus ir skir ting taut vieosios teiss aukiausios kvalifikacijos specialist doktrin kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti. 2. ios nuostatos nedraudia Teismui sprsti bylos ex aeuo etbono, jei alys su tuo sutinka.
111 SKYRIUS. BYL NAGRINJIMO TVARKA 39 straipsnis 1. Oficialiosios Teismo kalbos yra prancz ir angl. Jeigu alys sutin ka, kad byla bt nagrinjama prancz kalba, sprendimas priimamas prancz kalba. Jei alys sutinka, kad byla bt nagrinjama angl kalba, sprendimas priimamas angl kalba. 2. Jeigu nra susitarimo dl kalbos pasirinkimo, kiekviena alis Teismo proceso metu gali vartoti t kalb, kuriai ji teikia pirmenyb; Teismo sprendimas priimamas prancz ir angl kalbomis. Tokiu atveju Teis mas kartu nustato, kuris i dviej tekst laikomas oficialiu. 3. Teismas bet kurios i ali praymu leidia pasirinkti koki nors ki t, o ne prancz ar angl kalb. 40 straipsnis 1. Bylos Teisme keliamos atitinkamais atvejais arba praneant apie specia l susitarim, arba Teismo Sekretoriui pateikiant adresuot raytin pa reikim. Abiem atvejais turi bti nurodyti gino dalykas ir alys. 2. Teismo Sekretorius nedelsdamas informuoja apie tai visus suintere suotus asmenis. 3. Jis taip pat per Generalin Sekretori informuoja Jungtini Taut na res bei kitas valstybes, turinias teis dalyvauti Teisme. 41 straipsnis 1. Teismas turi teis nurodyti, jei, jo nuomone, to prireikia susiklosius tam tikroms aplinkybms, bet kurias laikinsias priemones, kuri turi bti imtasi kiekvienos i ali atitinkamoms teisms isaugoti.
2. Kol bus priimtas galutinis sprendimas, praneimas apie silomas priemones turi bti nedelsiant pateiktas alims ir Saugumo Tarybai. 42 1. 2. 3. straipsnis alys dalyvauja Teisme per savo atstovus. Teisme jos gali naudotis galiotini ar advokat pagalba. ali atstovai, galiotiniai ar advokatai Teisme naudojasi privilegijo mis ir imunitetais, kuri reikia, kad galt nepriklausomai eiti savo pareigas.
Byla svarstoma Teisme vieai, jei Teismas nenusprendia kitaip arba jei alys nereikalauja, kad kiti mons nebt leidiami. 47 straipsnis 1. Kiekvienos bylos nagrinjimas posdyje turi bti protokoluojamas; protokol pasirao Teismo Pirmininkas ir Sekretorius. 2. Tik is protokolas yra autentikas.
43 straipsnis 1. Teismo proces sudaro dvi dalys: raytin ir odin. 2. Raytin proces sudaro teikimas Teismui ir alims memorandum, at sakomj memorandum ir prireikus atsakym juos, taip pat vis juos lydini rat ir dokument. 3. ie dokumentai Teismo nustatyta tvarka ir laiku teikiami per Teismo Sekretori. 4. Vienos i ali kiekvieno pateikiamo dokumento patvirtintas nuora as turi bti perduotas kitai aliai. 5. odin proces sudaro Teismo liudytoj, ekspert, atstov, galioti ni ir advokat kalbos. 44 straipsnis 1. Nordamas perduoti visus praneimus asmenims, kurie nra atstovai, galiotiniai ir advokatai, Teismas tiesiogiai kreipiasi valstybs, ku rios teritorijoje turi bti teiktas praneimas, vyriausyb. 2. Ta pati nuostata taikoma ir tada, kai reikia gauti rodym vietoje. 45 straipsnis Teismo posdiui vadovauja Pirmininkas arba, jeigu jis negali pirmininkauti, Vicepirmininkas; jeigu nei vienas, nei kitas i j negali pirmininkauti, pirmininkauja vyriausias i dalyvaujani teisj. 46 straipsnis
292
293
48 straipsnis Teismas nustato bylos nagrinjimo tvark, taip pat form ir laik, kokia ir per kur kiekviena alis turi galutinai idstyti savo argumentus, ir imasi vis priemoni rodymams surinkti. 49 straipsnis Dar prie praddamas svarstyti byl, Teismas gali pareikalauti, kad atstovai pateikt bet kur dokument arba duot bet kur paaikinim. Jeigu atsisakoma tai daryti, suraomas aktas. 50 straipsnis Teismas bet kuriuo metu gali patikti bet kuriam asmeniui, institucijai, staigai, komisijai ar kitai pasirinktai organizacijai atlikti tyrim ar pateikti eksperto ivad. 51 straipsnis Svarstant byl, visi j lieiantys klausimai liudytojams ir ekspertams pateikiami laikantis slyg, Teismo nustatyt 30 straipsnyje nurodytame reglamente. 52 straipsnis Teismas, nustatytu laiku gavs rodymus, gali atsisakyti priimti visus vlesnius odinius ir raytinius rodymus, kuriuos viena i ali nort pateikti be kitos alies sutikimo. 53 straipsnis 1. Jeigu viena i ali neatvyksta Teism arba negina savo reikalavi m, kita alis gali prayti Teism, kad isprst byl jos naudai. 2. Teismas, prie patenkindamas praym, turi sitikinti ne tik tuo, kad byla priklauso jo jurisdikcijai pagal 36 ir 37 straipsnius, bet ir tuo, ar is reikalavimas turi pakankam faktin bei teisin pagrind. 54 straipsnis 1. Kai atstovai, galiotiniai ir advokatai, vadovaujami Teismo, baigia ds tyti paaikinimus byloje, Pirmininkas paskelbia bylos svarstym esant baigt. 2. Teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo. 3. Teismo pasitarimai vyksta udaruose posdiuose ir laikomi paslaptyje.
55 straipsnis 1. Teismo sprendimai visais klausimais priimami dalyvaujani teisj bals dauguma. 2. Jei balsai pasidalija po lygiai, Pirmininko ar j pavaduojanio teisjo balsas persveria. 56 straipsnis 1. Sprendime turi bti idstyti motyvai, kuriais jis pagrstas. 2. Sprendime turi bti nurodytos j priimant dalyvavusi teisj pavards. 57 straipsnis Jeigu visas sprendimas arba jo dalis neireikia vieningos teisj nuomons, kiekvienas teisjas turi teis pareikti atskirj nuomon. 58 straipsnis Sprendim pasirao Teismo Pirmininkas ir Sekretorius. Jis paskelbiamas atvirame Teismo posdyje apie tai tinkamai praneus atstovams. 59 straipsnis Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims ir tik tai konkreiai bylai. 60 straipsnis Sprendimas yra galutinis ir neskundiamas. Kilus ginui dl sprendimo prasms ir taikymo srities, j sprendia Teismas bet kurios i ali reikalavimu. 61 straipsnis 1. Praymas perirti sprendim gali bti pareiktas tik paaikjus nau joms aplinkybms, kurios, atsivelgiant j pobd, gali lemti bylos sprendim ir kurios, priimant sprendim, nebuvo inomos Teismui bei aliai, praaniai perirti byl, btinai pabriant, jog is neinoji mas nebuvo nerpestingumo rezultatas. 2. Perirjimo procesas pradedamas Teismo nutartimi, kurioje aikiai konstatuojamos naujos aplinkybs, leidianios perirti byl, ir pa skelbimu, kad tuo remiantis priimamas praymas j perirti. 3. Teismas, prie praddamas perirjimo proces, gali pareikalauti, kad bt vykdytas jau priimtas sprendimas. 4. Praymas perirti byl turi bti pareiktas neprajus eiems m nesiams po to, kai paaikja naujos aplinkybs.
294
295
5. Joks praymas perirti byl negali bti pareiktas prajus deimiai met nuo sprendimo primimo dienos. 62 straipsnis 1. Jeigu kuri nors valstyb mano, kad, sprendiant byl, gali bti pa veikti jos teisiniai interesai, ji gali prayti Teism, kad leist jai daly vauti byloje. 2. Teismas sprendia, patenkinti ar nepatenkinti io praymo. 63 straipsnis 1. Jei kyla klausim dl konvencijos, kurios alys, be suinteresuot by los ali, yra ir kitos valstybs, aikinimo, Teismo Sekretorius nedels damas apie tai pranea visoms toms valstybms. 2. Kiekviena valstyb, gavusi tok praneim, turi teis dalyvauti proce se, ir, jeigu ji pasinaudoja ia galimybe, sprendime pateikiamas ai kinimas yra toks pat privalomas ir jai. 64 straipsnis Jei Teismas nenusprendia kitaip, kiekviena alis padengia savo teismo ilaidas.
IV SKYRIUS. KONSULTACINS IVADOS 1. Teismas gali pateikti konsultacin ivad bet kokiu teiss klausimu, jei to prao kuri nors tarptautin institucija ar organizacija, kurioms Jungtini Taut statai suteikia teis pateikti tok praym, arba rem damasi iais statais. 2. Klausimai, dl kuri praoma konsultacins Teismo ivados, teikiami Teismui raytiniu praymu, kuriame tiksliai suformuluojamas klausi mas, dl kurio reikia ivados; prie jo pridedami visi dokumentai, ga lintys padti iaikinti klausim. 66 straipsnis 1. Teismo Sekretorius nedelsdamas pranea apie praym pateikti konsul tacin ivad visoms valstybms, turinioms teis dalyvauti Teisme. 2. Be to, Teismo Sekretorius specialiu ir tiesioginiu praneimu informuo ja bet kuri valstyb, turini teis dalyvauti Teisme, taip pat bet ku ri tarptautin organizacij, kuri, Teismo arba jo Pirmininko, jeigu
Teismas neposdiauja, nuomone, gali pateikti iuo klausimu informacij, kad Teismas Pirmininko nustatytu laiku yra pasirengs priimti raytinius praneimus iam tikslui suauktame atvirame posdyje. 3. Jeigu bet kuri valstyb, turinti teis dalyvauti Teisme, negaut io straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus praneimo, ji gali pareikti nor pateikti raytin praneim arba bti iklausyta; Teismas iuo klausi mu priima sprendim. 4. Valstybms ir organizacijoms, pateikusioms raytinius ar odinius pra neimus arba ir vienus, ir kitus, turi bti leista dalyvauti svarstant pra neimus, kit valstybi ar organizacij pateiktus tokia forma, tokios ap imties ir per tok laik, kur kiekvienu atskiru atveju nustato Teismas ar ba, jei jis neposdiauja, Teismo Pirmininkas. Tuo tikslu Teismo Sek retorius tinkamu metu perduoda visus tokius raytinius praneimus vals tybms ir organizacijoms, kurios savo ruotu pateik tokius praneimus. 67 straipsnis Teismas konsultacines ivadas pateikia atvirame posdyje, apie tai pranedamas Generaliniam Sekretoriui ir Jungtini Taut nari, kit tiesiogiai suinteresuot valstybi ir tarptautini organizacij atstovams. 68 straipsnis Atlikdamas konsultavimo funkcijas, Teismas io Statuto nuostatomis, taikomomis sprendiant ginus, vadovaujasi tiek, kiek jis jas laiko taikytinomis.
V SKYRIUS. PATAISOS 69 straipsnis io Statuto pataisos daromos tokia paia tvarka, kuri yra nustatyta Jungtini Taut statuose* pataisoms teikti, taiau laikantis vis nuostat, kurias Generalin Asamblja pagal Saugumo Tarybos rekomendacij gali priimti valstybms, kurios nra Jungtini Taut nars, bet yra io Statuto alys. 70 straipsnis Teismas turi teis silyti bet kurias io Statuto pataisas, kurias jis laiko reikalingas, pateikdamas jas ratu Generaliniam Sekretoriui, kad jos bt apsvarstytos laikantis 69 straipsnio nuostat.
* r. sudarytojo pastab dl Statuto 1 str.

Vadapalas TV Dokumentai

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Vadapalas TV Dokumentai

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

V i l e n a s Vadapalas

VILNIUS EUGRIMAS 2003

UDK 341 Va21

DOKUMENTUS I ANGL KALBOS VERT:

Vilenas Vadupalas, 2003 O EUGRIMAS, 2003

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1.1 JUNGTINI TAUT CHARTIJA, PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

VI SKYRIUS. TAIKUS GIN SPRENDIMAS

tai-< kai ir saugumui, pirmiausia turi stengtis isprsti derybomis, tyrimu,

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

VIII SKYRIUS. REGIONINIAI SUSITARIMAI

I. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

XVI SKYRIUS. VAIRIOS NUOSTATOS

XVII SKYRIUS. SAUGUMO PRIEMONS PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1.1.2 Tarptautins teiss princip deklaracija:*

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS [R SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

1.1.3 Sien nelieiamumo principas:

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna

1.2 AGRESIJOS APIBRIMAS. GINKLUOTAS UPUOLIMAS, AGRESIJA IR SAVIGYNA

1.2.1 Agresijos apibrimas:

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna

komiteto praneimo 9 ir 10 punktuose (A/9890).

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna

1.2.2 Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna:

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna