Ypatingoji teisena

CPK V dalis nuo 442 straipsnio

Ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė
Dviejų savarankiškų teisenų – ginčo (ieškininės) ir ypatingosios – egzistavimą nulėmė romėnų civilinės teisės
recepcija [lot. receptio — priėmimas].
Dviejų teisenų buvimas lėmė jų atribojimo problemą. Bandant pagrįsti dviejų teisenų skirtumus, civilinio proceso
teisės teorijoje egzistuoja kelios teorijos – tikslų, dalyko, pozityvizmo.
Tikslų teorija grindžiama keliamais skirtingais teisenų tikslais. Ginčo teisenos tikslas – pašalinti subjektinės
materialinės teisės pažeidimo padarinius, o ypatingosios – užtikrinti tinkamą tam tikrų materialinių teisinių
santykių įforminimą, siekiant išvengti subjektinės materialinės teisės pažeidimo.
Ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė
Dalyko teorija ginčo teiseną nuo ypatingosios atriboja pagal ginčo dėl teisės buvimo ar nebuvimo kriterijų.
Pozityvizmo teorijoje nėra keliamas uždavinys apibūdinti ypatingosios teisenos esmę, kadangi, nustatant bylos
nagrinėjimo tvarką, vienintelis kriterijus yra tikslingumas. Atsižvelgiant į viešąjį interesą ir civilinio proceso
tikslus (proceso operatyvumą ir paprastumą), bylos yra priskiriamos vienai ar kitai teisenai.
Dvidešimtojo amžiaus pradžioje vyravo nuomonė, jog objektyvaus kriterijaus, atribojančio ginčo teiseną nuo
ypatingosios, nėra. Tam tikros kategorijos bylų priskyrimas vienai ar kitai teisenai yra paremtas tikslingumu bei
įstatymo leidėjo valia.
Ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė
Ginčo dėl teisės buvimas ar nebuvimas yra ne vienintelis šia teisena nagrinėtinų bylų bruožas. Lemiami dalykai
yra tikslingumas ir įstatymų leidėjo apsisprendimas. Priskirta nagrinėti ypatingąja teisena, byla šia tvarka bus
nagrinėjama, nesvarbu, ar yra ginčas.
Sąvoka „ypatingoji teisena“ rodo, kad tai yra speciali tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimo tvarka.
Lietuvoje ypatingosios teisenos byloms taikomas sąrašo principas, kuris reiškia, kad tik bylos, kurias įstatymų
leidėjas nurodo įsakmiai, yra nagrinėtinos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnis)
Ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė
Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka:
1) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo;
2) dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu;
3) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu);
4) dėl įvaikinimo;
5) dėl globos ir rūpybos;
6) dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo.
7) dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo;
8) dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena);
9) dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles;
10) dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal šio Kodekso IV dalies XIX
skyrių;
11) dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių;
12) dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo;
13) dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo;
14) dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo,
taip pat kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.
(CPK 442 straipsnis).
Lemiamą reikšmę, atribojant ginčo teisena nagrinėtinas bylas nuo ypatingosios teisenos bylų, turi:
1) bylų pobūdis. Faktai, kuriuos nustato ir patvirtina teismas, nagrinėdamas šias bylas, yra ypač svarbūs, nes jie lemia
teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, t. y. yra siekiama sukurti sąlygas tinkamai įgyvendinti materialinę
teisę (teismas netiesiogiai dalyvauja sudarant tam tikrus sandorius: pvz., teismo leidimo išdavimas; veiksnumo suteikimas,
apribojimas ar atėmimas). Šiose bylose, be privataus intereso, egzistuoja dar ir viešasis interesas, kad sąlygų ir faktų,

1
kuriais remiantis turės būti priimamas sprendimas, egzistavimas būtų kruopščiai patikrintas nepriklausomos institucijos,
turinčios tam visus įgaliojimus.
Kai kurios ypatingosios teisenos bylos galėtų būti sprendžiamos vykdomosios valdžios institucijų (pvz., asmens
pripažinimas nežinia kur esančiu; veiksnumo suteikimas; hipotekos registravimas), tačiau atsižvelgiant į jų
svarbumą bei į tai, kad teismo procesas vis dėlto geriausiai pritaikytas nustatyti neakivaizdžius faktus, šių
klausimų sprendimas yra perduotas teismams;
2) tikslingumas – geresnė asmenų privačių interesų apsauga (globos ar rūpybos nustatymas neveiksniems ar ribotai
veiksniems pilnamečiams asmenims, asmens pripažinimas mirusiu).
CPK nustatytas inkvizicinis (tardomasis, tiriamasis) ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo modelis, kuris grindžiamas
oficialumo, viešumo, aktyvaus teismo principais.
Šio principo veikimas pasireiškia tuo, kad teismui suteikiamas didesnis vaidmuo, procesas kai kuriais atvejais
ypatingojoje teisenoje pradedamas tiek suinteresuotam asmeniui padavus pareiškimą, tiek ir teismo iniciatyva. Pavyzdžiui,
CPK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga, priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai
veiksniu, savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo
nagrinėjimą ir pan.
Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės
Priešingai ginčo teisenoje galiojančiam dispozityvumo principui, ypatingojoje teisenoje įtvirtinamas oficialumo
principas.
Pvz. CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendra pareiga teismui imtis visų būtinų priemonių, kad būtų
visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; kituose straipsniuose numatytos specialios teismo pareigos dėl
konkrečių įrodymų išreikalavimo ar kitokių veiksmų atlikimo, CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo
pareiga imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai ir
pan.
Nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, teismas privalo patikrinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos
sprendimui. Teismas, neapsiribodamas byloje pateikta medžiaga ir nepriklausomai nuo ginčo dėl teisės buvimo,
išsiaiškina visas, jo nuomone, esmines bylos aplinkybes bei atsako į pateiktą klausimą.
Bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti
procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies
atitinkamuose straipsniuose.
Asmuo, kuris kreipiasi į teismą vadinamas pareiškėju, kiti asmenys – suinteresuotais asmenimis. Suinteresuotas
asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu
paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti
byloje kaip suinteresuotą asmenį.
Kai kurias bylas galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ar suinteresuotiems asmenims.
Teismas privalo atsižvelgti į dalyvaujančio byloje asmens pateiktus įrodymus, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu
nagrinėjama byla.
CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui
išnagrinėti bylą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas numato privalomą dalyvaujančių asmenų dalyvavimą teismo
posėdyje.
Tačiau pvz. CPK 477 str. 3 d. įtvirtintas reikalavimas būtinai dalyvauti visiems dalyvaujantiems asmenims byloje dėl
nepilnamečio pripažinimo veiksniu;
CPK 484 str. 4 d. numatyta, kad bylose dėl įvaikinimo numatytas būtinas pareiškėjų, valstybinės įvaikinimo institucijos ir
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų dalyvavimas ir kt.
Draudžiama priimti sprendimą už akių.
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų
suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas
bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios
vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus šio CPK V dalyje numatytas išimtis.

2
Asmenys, kurie Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, juridinio asmens ar jo filialo buveinės, CPK 442
straipsnyje numatytus pareiškimus ir prašymus savo pasirinkimu paduoda bet kurio suinteresuoto asmens gyvenamosios
vietos, juridinio asmens ar jo filialo buveinės vietos apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytus išimtinio
teismingumo atvejus.
Nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas taikomos CPK bendrosios nuostatos bei ginčo teisenos normos.
Taikyti ginčo teisenos normas ypatingosios teisenos atveju teismas turėtų, jeigu:
CPK V dalis nedaro atitinkamų išimčių;
ginčo teisenos normų taikymas neprieštarauja ypatingosios teisenos esmei.
Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, teorijoje paprastai skiriamos trijų rūšių ginčo teisenos normos:
normos, kurios apskritai negali būti taikomos nagrinėjant bylą ypatingąja teisena, nes jos reglamentuoja tipinių
ginčo teisenai institutų funkcionavimą (pvz., normos, reglamentuojančios bendrininkavimo, trečiųjų asmenų ar
priešieškinio pareiškimo teisinius santykius);
normos, kurios nagrinėjant bylas ypatingąja teisena gali būti taikomos tik iš dalies, t. y. atsižvelgiant į
ypatingosios teisenos esmę. Todėl gali atsitikti taip, kad atitinkamos nuostatos ypatingosios teisenos atveju bus
aiškinamos kiek kitaip nei nagrinėjant bylą ginčo teisena. Šiai kategorijai, pavyzdžiui, būtų galima priskirti
normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo atidėjimą ar sustabdymą;
normos, kurios visa apimtimi taikomos teismui nagrinėjant bylas ypatingąja teisena, nes viena teisena šiuo atveju
nesiskiria nuo kitos. Šiai grupei būtų galima priskirti bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias tam tikrus
procesinius veiksmus (procesinių dokumentų įteikimą, procesinių dokumentų sąvoką, procesinius terminus,
teismo posėdžius).

Ypatingosios teisenos principai

Ginčo teisenoje taikomi dispozityvumo, rungimosi, žodinio proceso, tiesioginio dalyvavimo ir viešumo principai, o
ypatingojoje – oficialumo, tardomojo proceso, rašytinio proceso, tiesioginio dalyvavimo ir viešumo ribojimo principai.
Oficialumo principas. Procesas ypatingosios teisenos byloje gali būti pradedamas tiek pareiškėjo, tiek teismo
iniciatyva (pvz., CPK 505 str.), jeigu yra tam įstatymo nustatytos sąlygos.
Tardomojo (tiriamojo) proceso principas. Nagrinėdamas bylą ypatingąja teisena, teismas privalo patikrinti visas
aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neapsiribodamas vien proceso dalyvių
pateikta medžiaga. Atsižvelgiant į šio principo galiojimą, paprastai ypatingosios teisenos atveju nėra leidžiama
priimti sprendimo už akių.
Žodinio proceso ir viešumo principai.
Ypatingojoje teisenoje šie principai ribojami. Sprendimai čia gali būti priimami be žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės ir
tik išimtiniais atvejais įstatymai nustato privalomą žodinį procesą (pvz., nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių
santykių). Įsakmaus žodinio proceso principo nebuvimas nereiškia, kad teismas negali skirti žodinio bylos nagrinėjimo.
Dėl viešumo taip pat sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
Tiesioginio dalyvavimo principas.
Šis principas nagrinėjant bylą ypatingąja teisena galioja tik ribotai, nes dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo
posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus tuos atvejus, kai jų dalyvavimas yra privalomas.
Atkreiptinas dėmesys, kad ypatingojoje teisenoje nėra šalių, nes pati byla iš esmės nėra dvišalė. CPK 443 straipsnis
nustato, kad čia byloje dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys.
Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo pagrindiniai bruožai
Pagrindiniai ginčo ir ypatingosios teisenos santykių bruožai:
teismas visas civilines bylas nagrinėja ginčo teisena, išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato kitaip. Taigi ginčo
teisena yra pagrindinė ir jos išimtys gali būti nustatytos tik įstatyme. Kilus abejonei dėl to, kuria teisena turi būti
nagrinėjama byla, pirmumas turi būti teikiamas ginčo teisenai. Pirmumas ginčo teisenai turėtų būti teikiamas ir
kai pareiškus ieškinį teisme vienas iš reikalavimų arba dalis reikalavimo yra nagrinėtina ypatingąja teisena.
šalims draudžiama sutartimi pakeisti įstatymų leidėjo nustatytas ypatingosios teisenos ribas.
Ribų tarp ginčo ir ypatingosios teisenos apsauga yra teismo pareiga, kurią jis vykdo ex officio.

3
Ypatingosios teisenos normos yra išimtinės. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas
teismas nagrinėja pagal bendrąsias civilinių bylų nagrinėjimo taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK
V dalis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Gali kilti normų konkurencijos klausimas, kai reikia atsakyti, ar galima konkrečiu atveju taikyti bendrąją proceso normą, o
jeigu taip, tai kokia apimtimi ir kurią proceso normą taikyti, kai konkretaus procesinio veiksmo turinį reglamentuoja tiek
CPK V dalis, tiek tam tikras įstatymas. Jeigu nėra specialiosios normos, reglamentuojančios konkretų veiksmą, taikomos
bendrosios civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Jas aiškindamas ir taikydamas teismas privalo atsižvelgti į ypatingosios
teisenos esmę. Pavyzdžiui, konkrečioje byloje, jeigu joje nėra suinteresuotų asmenų, o tik pareiškėjas, nebus atsiliepimo į
pareikštą pareiškimą. Kitais atvejais ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose teismas turi vadovautis CPK 225 straipsnio
nuostatomis, pagal kurias suinteresuotiems asmenims reikia išsiųsti pranešimą dėl atsiliepimo į pateiktą pareiškimą
pateikimo.
Esant dviejų specialiųjų normų (atitinkamos CPK ir tam tikro įstatymo) konkurencijai, būtina vadovaujantis CPK 1
straipsniu.
Vienas iš pagrindinių ypatingosios teisenos bruožų yra tas, kad čia nėra ginčo šalių. Nevartojamos ieškovo, atsakovo ir
trečiųjų asmenų sąvokos.
CPK 37 straipsnio 2 dalis numato, kad byloje dalyvaujantys asmenys, be šalių, yra ir pareiškėjai bei suinteresuoti
asmenys ypatingosios teisenos bylose. Byloje dalyvaujantys asmenys ypatingojoje teisenoje yra pareiškėjai, suinteresuoti
asmenys, jų atstovai ir kuratorius, jeigu jis byloje paskirtas. Pareiškėjas yra asmuo, kurio prašymu ar pareiškimu remiantis
pradedama nagrinėti konkreti byla. CPK 443 straipsnio 3 dalyje pateikiama suinteresuoto asmens sąvoka: suinteresuotas
asmuo ypatingosios teisenos byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla.
Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens sąvokos nėra tapačios, nes: ne kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę paduoti
pareiškimą (prašymą) teismui; ne visada pareiškėjas turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Suinteresuotas asmuo į konkrečią bylą gali būti įtrauktas pareiškėjo, gali įsitraukti tiek savo iniciatyva, tiek būti
įtrauktas teismo iniciatyva.
Atsisakymas įtraukti asmenį į procesą yra įforminamas rašytine nutartimi, kuri gali būti skundžiama paduodant
atskirąjį skundą.
Ar ypatingosios teisenos bylose galimas kuratoriaus paskyrimas?
CPK 443 straipsnis šio proceso dalyvio atžvilgiu nedaro jokių išimčių, iš esmės kuratoriaus dalyvavimas ypatingosios
teisenos bylose yra galimas vadovaujantis CPK 39 straipsniu.
Procesiniai dalyvaujančių byloje asmenų dokumentai (prašymas, pareiškimas, skundas).
Ypatingosios teisenos bylų tikslas paprastai yra ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas (yra išimčių), o
tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, jų administravimas, siekiant įtvirtinti tam tikras asmens
materialiąsias subjektines teises.
Ypatingosios teisenos prigimtis lemia prašymo turinio ypatumus. Prašymas, kaip ir kiekvienas procesinis dokumentas, turi
atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir specialiuosius
reikalavimus, jeigu tokie keliami konkrečių kategorijų byloms.
Ypatingosios teisenos bylų tikslas paprastai yra ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas (yra išimčių), o
tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, jų administravimas, siekiant įtvirtinti tam tikras asmens
materialiąsias subjektines teises. Ypatingosios teisenos prigimtis lemia prašymo turinio ypatumus.
Kadangi ypatingosios teisenos bylose negalima priimti sprendimo už akių, pareiškime pareiškėjas neturi išdėstyti
savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba parengiamasis
procesinis dokumentas.
Ypatingosios teisenos bylose nėra ieškinio sumos, todėl pareiškime ji taip pat nenurodoma.
Jeigu ypatingosios teisenos byla pradedama teismo iniciatyva, atitinkamoje nutartyje (teismo sprendime) teismas
turėtų nurodyti, kurie asmenys yra įtraukiami į procesą kaip suinteresuoti asmenys, ir proceso dalyką.
Ypatingojoje teisenoje bendrasis teritorinis teismingumas yra priešingas palyginus su ginčo teisena.
Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 10 dalimi pareiškimai paduodami ne atsakovo gyvenamosios ar juridinio asmens
buveinės vietos apylinkės teismui, bet pareiškėjo gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui,
išskyrus CPK V dalyje daromas išimtis.

4
Ypatingojoje teisenoje nereiškiami ieškiniai, todėl čia nėra ieškinio sumos sąvokos, taigi nėra aktuali ir CPK 27 straipsnio
1 punkte nurodyta ieškinio sumos riba, kai viršijus šią ribą bylos tampa teismingos apygardos teismams kaip pirmajai
instancijai.
Taigi apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams ypatingosios teisenos bylos teismingos tik kai tai
imperatyviai nurodyta įstatyme. Jei įstatyme nenurodytos išimtys, visas ypatingosios teisenos bylas kaip pirmoji
instancija nagrinėja apylinkės teismai.
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.)
Juridiniai faktai – įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, kitokios aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar
nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia subjektinės teisės ar pareigos.
Jei juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba jei nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių
teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas ir numato galimybę suinteresuotam asmeniui tokiais
atvejais kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.
1. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
2. Teismas nagrinėja bylas:
1) dėl giminystės santykių nustatymo;
2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo;
3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų
civilinės būklės aktų;
4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės
metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti
dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu,
pavarde ar tėvo vardu, nustatymo;
5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo;
6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo;
7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos
atsisako įregistruoti mirtį;
8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo;
9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos(CPK
444 straipsnis)
Turinčių juridinę reikšmę faktų sąrašas, pateiktas CPK 444 straipsnio 2 dalyje, neišsamus.
Teismai nagrinėja bylas ir dėl kitokių turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato kitokios jų
nustatymo tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Šie faktai yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikrai įstatymų apibrėžtai situacijai, kai juos
nustačius pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę.

Būtinos sąlygos šios kategorijos byloms:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;
2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;
3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį
faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Pagal CPK 445 straipsnį asmuo gali kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo tik prieš tai nustatyta tvarka kreipęsis dėl
prarasto dokumento gavimo ar atkūrimo.
Pareiškime dėl bylos iškėlimo turi būti nurodoma: kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; priežastys,
dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; įrodymai, patvirtinantys
juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima
prarastų dokumentų atkurti.
CPK XXVI skyrius „Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“ nenumato kas gali kreiptis į teismą dėl juridinę
reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Šiuo atveju taikomos ginčo teisenos normos, pagal kurias į teismą gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo (CPK 5
str. 1 d.).

5
Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės
teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo
vietos faktų nustatymo. Pareiškimai šiose bylose paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo
turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui (CPK 446 str.).
Jei teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui šis faktas nustatytas, taip pat turi
nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti faktą, kuris turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje arba įformintas
kitose institucijose, yra pagrindas šį faktą ten įregistruoti arba įforminti, tačiau neprilygsta tų institucijų išduodamiems
dokumentams.
Bylos dėl asmens paskelbimo mirusiu, pripažinimo nežinia kur esančiu bei šių bylų atnaujinimas (CPK 449-461)
Bylų teismingumas:
bylos dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu yra teismingos dingusio fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės
teismui, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir ją nustatyti neįmanoma, – jo paskutinės žinomos
gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu dėl to paties įvykio dingo du ar daugiau fizinių asmenų, Lietuvos
apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali paskirti vieną teismą, kuriam
išimtinai bus teismingos su šiuo įvykiu susijusios bylos;
pareiškimas dėl bylos atnaujinimo (kai paaiškėja asmens buvimo vieta ar kitos aplinkybės) paduodamas tam apylinkės
teismui, kuris priėmė sprendimą fizinį asmenį paskelbti mirusiu ar pripažinti nežinia kur esančiu.
Bylos dėl asmens paskelbimo mirusiu, pripažinimo nežinia kur esančiu bei šių bylų atnaujinimas
Asmenys, turintys teisę kreiptis į teismą:
paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras;
pareiškimą dėl bylos, kurioje nuspręsta fizinį asmenį paskelbti mirusiu ar pripažinti nežinia kur esančiu, atnaujinimo gali
paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras. Teismas nutartimi gali atnaujinti bylos nagrinėjimą ir savo
iniciatyva.
Terminai:
pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki
termino, kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu, pabaigos.
Jeigu galima fizinį asmenį pripažinti mirusiu suėjus šešiems mėnesiams nuo įvykio, kuris duoda pagrindo manyti, kad
dingęs fizinis asmuo mirė, pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus
trims mėnesiams iki termino, kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu, pabaigos.
Įrodinėjimo dalykas šios rūšies bylose yra CK 2.31 str. arba CK 2.28 str. nurodytos aplinkybės.
Pareiškimai turi atitikti CPK 111 str. ir atitinkamai CPK 450 str. arba CPK 455 str. reikalavimus.
Bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, kuri numatyta CPK 451 -452 str.
Teismo sprendimas pripažinti asmenį nežinia kur esančiu neįgyja nepaneigiamumo savybės. Jei asmuo, pripažintas
nežinia kur esančiu, atsiranda, atvyksta į savo ankstesnę gyvenamąją vietą ar gaunama žinių kur jis yra, tuomet, remiantis
CK 2.30 straipsnio 1 dalimi ir CPK 461 straipsnio 1 dalimi, teismas nauju sprendimu panaikina ankstesnį sprendimą
pripažinti asmenį nežinia kur esančiu suinteresuoto asmens, prokuroro, paties atsiradusio asmens prašymu.
Fizinio asmens paskelbimas mirusiu reiškia jo mirties prezumpcijos patvirtinimą. Tačiau ši prezumpcija gali būti
nuginčijama, jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta.

Teismo sprendimas bylose dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu atnaujinimo priklauso nuo
konkrečių aplinkybių, kuriomis remiantis byla atnaujinama:
a) jeigu ištyrus įrodymus paaiškėja pripažinto nežinia kur esančio fizinio asmens buvimo vieta, teismas nutartimi
panaikina savo sprendimą paskelbti fizinį asmenį pripažinti nežinia kur esančiu ir nustatytą asmens turto administravimą;
b) jeigu ištyrus įrodymus nepaaiškėja pripažinto nežinia kur esančio fizinio asmens buvimo vieta, sprendimas paliekamas
galioti;
c) jeigu fizinis asmuo, kuris teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu, pats atvyksta į teismą ir patvirtina savo
tapatybę, teismas rašytinio proceso tvarka nutartimi nedelsdamas panaikina sprendimą (CPK 461 str. 1, 3 d.).
Bylos dėl asmens paskelbimo mirusiu, pripažinimo nežinia kur esančiu bei šių bylų atnaujinimas
Bylų dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu ar paskelbimo mirusiu negalima painioti su juridinę reikšmę turinčio
fakto nustatymo bylomis dėl mirties fakto tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis (CPK 444 str. 7 p.).
6
Juridinio fakto nustatymo atveju yra patikimų įrodymų, patvirtinančių ne tik asmens mirties faktą, bet ir jos datą bei
aplinkybes.
Šių dviejų kategorijų bylose mirties data nustatoma skirtingai: paskelbto mirusiu asmens mirties data laikoma teismo
sprendimo įsiteisėjimo data, o nustačius mirties faktą, asmens mirties data laikoma nurodytoji rezoliucinėje teismo
sprendimo dalyje.
Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nepilnamečio
pripažinimo veiksniu (emancipuotu) CPK 462-479)
Teismingumas:
Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje
paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje,
gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Pareiškimas dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) paduodamas nepilnamečio gyvenamosios vietos
apylinkės teismui.

Asmenys, galintys paduoti pareiškimą:

asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, sutuoktinis tėvai,
pilnamečiai vaikai;
globos (rūpybos) institucija;
prokuroras.
Pareiškimą gali paduoti ribotas asmenų ratas, nes fizinio asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje
srityje sukelia jam labai reikšmingų teisinių padarinių

Asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai
veiksniu tam tikroje srityje, teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki penkių šimtų
septyniasdešimt devynių eurų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Pareiškimą dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) gali paduoti pats nepilnametis, jo tėvai, rūpintojas ir
globos (rūpybos) institucija.
Pareiškimą dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei
turtu apribojimo ar atėmimo gali paduoti vaikų globos (rūpybos) institucija, prokuroras ir kiti suinteresuoti asmenys.
Nagrinėjant šį pareiškimą, mutatis mutandis taikomos šio skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.
Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nepilnamečio
pripažinimo veiksniu (emancipuotu) CPK 462-479)
Terminai:
Pareiškimą dėl nepilnamečio fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje
srityje galima paduoti ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki asmens, kuris turėtų būti pripažintas neveiksniu tam
tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pilnametystės.

Reikalavimų pakeitimas:
Pareiškimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje padavęs asmuo gali iki bylos nagrinėjimo užbaigimo
reikalavimą pakeisti ir prašyti tą asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, o pradiniame pareiškime prašęs
fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje – prašyti jį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje.
Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nepilnamečio
pripažinimo veiksniu (emancipuotu) CPK 462-479)
Dalyvaujantys byloje asmenys
1. Byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje dalyvaujantys
asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje
srityje, taip pat globos (rūpybos) institucija. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti
asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, artimuosius
giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius.

7
2. Tik tais atvejais, kai fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje
srityje, dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme
ar įteikti jam teismo dokumentų, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant.
3. Byloje dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) ar byloje dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki
aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu apribojimo ar atėmimo dalyvaujantys
asmenys, be pareiškėjo, yra pats nepilnametis, jo tėvai ar rūpintojas, taip pat globos (rūpybos) institucija, jei nepilnametis
neturi tėvų. (CPK 464 straipsnis)

Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, turi atitikti CPK 111 str. Reikalavimus.
Be to turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti
savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie
asmens psichinę būklę, socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje,
gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse bei
nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu.
Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi atitikti CPK 470 str. reikalavimus, o
dėl asmens pripažinto emancipuotu- 475 str. reikalavimus.
Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nepilnamečio
pripažinimo veiksniu (emancipuotu)
Pareiškime dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir
formai, turi būti nurodyta:
1) duomenys apie nepilnametį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, tėvai ar rūpintojas,
darbovietė, mokymosi įstaiga);
2) motyvai, kuriais remiantis prašoma nepilnametį pripažinti veiksniu;
3) įrodymai, patvirtinantys nepilnamečio galėjimą savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas
(charakteristikos iš gyvenamosios, darbo, mokymosi vietos, duomenys apie nepilnamečio šeiminę ir materialinę padėtį,
sveikatos būklės pažyma, išduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir kiti);
4) nepilnamečio rašytinis sutikimas, jeigu pareiškimą teismui paduoda ne pats nepilnametis.

Pasirengimas nagrinėti bylą

Jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens
psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau,
ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra
pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti. Teismo psichiatrijos
ekspertizės galima neskirti, jei yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo
peržiūrėjimo šio Kodekso 469 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę.
Be to, teismas kreipiasi į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigą prašydamas pateikti duomenis
apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, pateiktus išankstinius nurodymus. Šiuo atveju
Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre esantys duomenys apie asmens pateiktą išankstinį nurodymą perduodami
teismui Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Teisėjas praneša fiziniam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, kad nagrinėjant bylą dėl fizinio
asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje būtina, kad jam atstovautų advokatas, ir nustato terminą, per kurį šis
fizinis asmuo turi pasirinkti advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą, ir pranešti apie tai teisėjui. Fizinis asmuo, pasirinkęs
advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą, apie tai praneša teisėjui.
Jeigu fizinis asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, per teismo nustatytą terminą pats nepasirenka
advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti
neveiksniu tam tikroje srityje, būtinas advokatas.

Byla nagrinėjama vadovaujantis CPK 467 str. arba 472 str. nustatyta tvarka.
467 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
8
1. Bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka,
pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims.
2. Jeigu asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, į teismo posėdį neatvyksta ir nėra šio Kodekso 464
straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nutarti atvesdinti šį asmenį į teismą padedant policijai arba pavesti jį
apklausti kitam to asmens buvimo vietos teismui. Asmens apklausa atliekama dalyvaujant gydytojui psichiatrui.
3. Jeigu asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, teismas gali
priimti nutartį priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti. Šią nutartį vykdo policija.
Dėl nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.
4. Tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai apie asmens
psichikos būklę pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir ne
ilgiau kaip šešioms savaitėms pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, į ekspertizės įstaigą
stebėti. Prieš priimdamas tokią nutartį teismas turi apklausti byloje dalyvaujančius asmenis. Išimtiniais atvejais teismas
motyvuotu ekspertų prašymu gali pratęsti nurodytą terminą iki trijų mėnesių. Dėl teismo nutarties skirti stacionarinę
teismo psichiatrijos ekspertizę ir pasiųsti asmenį į ekspertizės įstaigą ar pratęsti asmens laikymo joje terminą gali būti
duodamas atskirasis skundas.
5. Nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas asmens, kurį prašoma
pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, ar pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra
pagrindo apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, arba siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus
teikimo. Kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje
srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje,
naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.
6. Teismui nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, būtina, kad asmeniui, kurį
prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, atstovautų advokatas.
Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nepilnamečio
pripažinimo veiksniu (emancipuotu)
1. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje arba
pareiškimą atmeta. Priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį
sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą.
2. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, tačiau yra
pagrindas fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje apriboti, teismas priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai
veiksniu tam tikroje srityje. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam
tikroje srityje ar apriboti fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje, tačiau šiam asmeniui reikalinga pagalba priimant
sprendimus, teismas pasiūlo asmeniui, kurio veiksnumą tam tikroje srityje prašoma apriboti, sudaryti su asmeniu, kuriuo
jis pasitiki, sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir tai nurodo sprendime. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad yra
pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir kad taip pat yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu
tam tikroje srityje, teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių,
kuriose asmens veiksnumas apribojamas, sąrašą.
3. Bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas,
padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka.
4. Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos
nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.
5. Teismo sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat ir pats neveiksniu tam tikroje srityje
pripažintas fizinis asmuo. (CPK 468 str.)

Teismas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar panaikinti
fizinio asmens neveiksnumą, apriboti fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje ar panaikinti veiksnumo apribojimą ir
šiame skyriuje nustatyta tvarka priimto sprendimo dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės
savarankiškai disponuoti savo pajamomis ir turtu apribojimo ar atėmimo, taip pat sprendimo panaikinti atitinkamą
ankstesnį sprendimą įsiteisėjimo privalo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro
tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
9
Teismo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu neįgyja išimtinumo pobūdžio.
Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio
sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs
pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties
neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima
sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam
tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Priėmęs
šioje dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, teismas apie pareiškimo priėmimą praneša neveiksnaus tam tikroje srityje
asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytai ar veikiančiai Neveiksnių
asmenų būklės peržiūrėjimo komisijai.
Pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas ex officio įvertina, ar šiam asmeniui reikalinga pagalba priimant
sprendimus kitose srityse, ir, kai reikia, pasiūlo jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Kai yra pakankamas pagrindas leisti nepilnamečiui savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir vykdyti civilines
pareigas, teismas remdamasis CK 2.9 str. 1 d., savo sprendimu šį asmenį gali pripažinti visiškai veiksniu t. y. emancipuotu
nuo 16 metų.
Kad nepilnametį būtų galima pripažinti veiksniu yra būtinos tokios CK 2.9 str. numatytos sąlygos:
nepilnametis turi būti sulaukęs 16 metų;
yra jo sutikimas;
pakankamas pagrindas leisti nepilnamečiui savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.
Dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu nepilnamečio gyvenamosios vietos apylinkės teismui pareiškimą gali paduoti pats
nepilnametis, jo tėvai arba globos (rūpybos) institucija (CPK 462 str. 2 d., 463 str. 5 d.).

Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą dėl nepilnamečio pripažinimo emancipuotu :

1) paveda nepilnamečio gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl
nepilnamečio pasirengimo savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas;
2) išreikalauja duomenis, ar nepilnametis nėra teistas ar įvykdęs administracinių ir kitų teisės pažeidimų;
3) prireikus nustatyti nepilnamečio fizinio, dorovinio, dvasinio, psichinio išsivystymo lygį, skiria teismo psichologijos
ir(ar) psichiatrijos ekspertizę bei išreikalauja šiai ekspertizei atlikti nepilnamečio medicininius dokumentus ir kitą
reikiamą medžiagą;
4) atlieka kitus būtinus pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus.

Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims ir Vaiko teisių apsaugos
institucijai.
Išnagrinėjęs bylą posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti nepilnametį veiksniu arba pareiškimą atmeta. Teismo
sprendimas nepilnametį pripažinti veiksniu yra pagrindas panaikinti nepilnamečiui rūpybą, jeigu ji buvo nustatyta.
Teismo sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys.
Bylinėjimosi dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės
lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
 
Bylos dėl įvaikinimo (CPK 480 – 490 str., CK 3.209-3.228str.)
Įvaikinimo veiksmą galima apibrėžti kaip tam tikrą teisės aktą, kuriuo vaikas ir įvaikintojai įgyja vaikui ir biologiniams
tėvams būdingas ir įstatymo nustatytas teises ir pareigas.
Įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir
sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei
pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas galimas tik vaiko interesais.

Vaikai, kuriuos leidžiama įvaikinti
10
Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą), išskyrus atvejus, kai įvaikinamas
sutuoktinio vaikas arba kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje.
Įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip trijų mėnesių nepilnamečius vaikus.
Neleidžiama įvaikinti savo vaikų, seserų ir brolių.
Įvaikintą vaiką leidžiama įvaikinti tik įtėvio (įmotės) sutuoktiniui.
Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo
kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų
gyvenimo kartu (CK 3.209 straipsnis).

Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti
įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.
Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, asmenys,
kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.

Asmenys, norintys įsivaikinti vaiką (išskyrus vaiko motinos (tėvo) sutuoktinį ir giminaičius), turi būti įtraukti į asmenų,
norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą, kurią tvarko valstybinė įvaikinimo institucija.
Jeigu tą patį vaiką nori įvaikinti keli įvaikintojai, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiama:1) giminaičiams; 2)
sutuoktiniams; 3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu; 4) Lietuvos Respublikos piliečiams; 5) asmenims,
įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius; 6) asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas, kurį
norima įvaikinti.

Pareiškimas dėl įvaikinimo paduodamas apylinkės teismui pagal pareiškimą paduodančio asmens arba įvaikinamo vaiko
gyvenamąją vietą.
Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis užsienyje, užsienio valstybės pilietis, asmuo be pilietybės arba asmuo,
turintis ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, pareiškimą dėl įvaikinimo paduoda Vilniaus apygardos
teismui.
Tarpvalstybinio įvaikinimo atveju yra taikomos 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir
bendradarbiavimo tarpvalstybinio įvaikinimo srityje normos.

Pareiškimas dėl įvaikinimo turi atitikti CPK 111 str. reikalavimus, taip pat jame turi būti nurodyta
1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė
ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, ar įrašytas į asmenų, norinčių įvaikinti, sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios
pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta, institucijų išvada, ar jis tinka būti tarptautiniu įvaikintoju);
2) duomenys apie įvaikinamąjį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai),
vaiko buvimo vieta, sveikatos būklė, ar yra įrašytas į įvaikinamų vaikų sąrašą);
3) įvaikinimo motyvai.
Jeigu pareiškėjas prašo įvaikinamajam suteikti įvaikintojų pavardę ir jų nurodytą vardą, tai turi būti išdėstyta pareiškime
įvaikinti.
Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, nurodyti CPK 482 str.

Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą:

1) paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką,
taip pat duomenis apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo
registraciją atitinkamuose sąrašuose;
2) išreikalauja iš valstybinės įvaikinimo institucijos duomenis apie įvaikinamo vaiko kilmę, vystymąsi, sveikatos būklę ir
šeimą;
3) jeigu įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, – paveda valstybinei įvaikinimo institucijai
pateikti išvadą, ar pagal Civilinį kodeksą įvykdyta įvaikinimo procedūra iki teismo.

11
Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose numatytos vaiko teisės ir galimybė šias teises įgyvendinti konkrečioje
situacijoje. Įstatyme yra numatyta galimybė perkelti vaiką į šeimą iki įvaikinimo norint įsitikinti ar įvaikinimas atitiks
vaiko interesus (CK 3.222 str.).
Vaikas gali būti įvaikintas tik jo sutikimu, išreikštu tam tikra forma, kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas,
būtinas jo rašytinis sutikimas, be kurio įvaikinti vaiko negalima (CK 3.215 str. 1 d.).

Sutikimą vaikas duoda teismui, kuris turi išsiaiškinti, ar vaikas sutinka: a) būti įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikis; b)
įvaikintojai būtų pripažinti jo tėvais, o jis – įvaikintojų vaiku; c) kad būtų pakeistas jo vardas, pavardė. Teismui leidus,
teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui
klausimų.
Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir
teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams (CK 3.215 str. 2 d.).
Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodine, rašytine forma ar kitais jo pasirinktais būdais. Nustatyti, ar vaikas sugeba
išreikšti savo nuomonę, ir išreikštai vaiko nuomonei išaiškinti gali būti kviečiamas ekspertas psichologas.
Teismas privalo įvaikinamajam išaiškinti sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes. Teismas atsisako priimti
įvaikinamojo sutikimą būti įvaikintam, jeigu yra pagrindas manyti, kad šis sutikimas buvo išgautas prievartos ar apgaulės
būdu arba siekiant gauti neteisėtą finansinę naudą.

Byla visada nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apie bylą pranešus pareiškėjui, kitiems asmenims, pareiškusiems norą
įvaikinti tą patį vaiką, valstybinei įvaikinimo institucijai, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir kitiems
suinteresuotiems asmenims.
Byloje išvadą teikia paminėtos institucijos.
Teismo sprendimu vaikas įvaikinamas arba pareiškimas įvaikinti atmetamas. Patenkinus pareiškimą teismo sprendimu
įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikintieji – įvaikintojų vaikais.

Bylos dėl globos ir rūpybos (CPK 491-509)

Globos (rūpybos) tikslas yra apsaugoti ir apginti tam tikroje srityje neveiksnaus (ribotai veiksnaus) fizinio asmens teises ir
interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.239 straipsnio 1 dalis).
Bendrosios globos ir rūpybos skyrimo nuostatos numatytos CPK 491-496 str.
Skiriama nepilnamečių globa ir rūpyba (CK trečiosios knygos VII dalies XVIII skyrius) ir pilnamečių asmenų globa ir
rūpyba (CK trečiosios knygos VII dalies XIX skyrius).
Globa gali būti nustatoma nepilnamečiui iki 14 m. amžiaus arba pilnamečiui, kuris teismo pripažintas neveiksniu; rūpyba
gali būti nustatoma nepilnamečiui nuo 14 iki 18 m. amžiaus arba pilnamečiui, kuris teismo pripažintas ribotai veiksniu.

CK 3.352 straipsnio 1 dalis nustato tokias vaiko globos (rūpybos) rūšis: laikinąją vaiko globą (rūpybą) ir nuolatinę vaiko
globą (rūpybą).
Laikinoji globa (rūpyba) steigiama tais atvejais, kai vaikas laikinai lieka be tėvų priežiūros, t. y. kai vaiko: a) tėvai arba
turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs
mirusiais); b) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos,
suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; c) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku,
jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichologinį smurtą ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam,
dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų) (CK 3.254 str.).

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos
(mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (CK 3.262 str. 1 d.).
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) yra nustatoma ir skiriama teismo tvarka (CK 3.242 str. 1 d.).
Pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ar skyrimo gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos
institucija arba prokuroras pagal vaiko, kuriam prašoma nustatyti nuolatinę globą ar rūpybą ir (ar) skirti globėją ar
rūpintoją, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios nėra – pagal šio vaiko buvimo vietą (LR CPK 497 str. 1, 2, 4 d.).

12
Vaiko globa (rūpyba) skiriama tik esant visoms sąlygoms, susijusioms su vaiko interesais, globos (rūpybos) tikslais,
uždaviniais ir pasekmėmis, globėjų (rūpintojų) asmeninėmis savybėmis.
Vaiko globa (rūpyba) galima tik vaiko interesais. Šio principo įgyvendinimas steigiant globą (rūpybą) gali būti dvejopas:
a)parenkama globos forma;
b) asmuo skiriamas globėju (rūpintoju).
Ir vienu, ir kitu atveju būtina vadovautis tik vaiko interesais, nustatyti, kokia aplinka jam priimtinesnė, turint omenyje jo
sveikatą, raidą amžių, nuomonę ir kitas svarbias aplinkybes. Skiriant vaiko globą (rūpybą) negalima išskirti brolių ir
seserų, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus.

Pilnamečių asmenų globa.

Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje
srityje, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo toje
srityje paskyrimo nagrinėjimą. Jeigu šis asmuo yra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo
iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą toje srityje.

1. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje
srityje, tą pačią dieną nutartimi paveda globos ir rūpybos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui duomenis, būtinus
bylai išnagrinėti.
2. Globos ir rūpybos institucija raštu pateikia teismui išvadą, kurioje nurodo:
1) duomenis apie asmens, dėl kurio nagrinėjama byla, buvimo vietą ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumą;
2) jeigu reikia skirti globėją ar rūpintoją, pateikiama globėjo ar rūpintojo kandidatūra; nurodomi duomenys apie jį (vardas,
pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, darbovietė, šeiminė ir turtinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir
santykiai su pripažintu neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje asmeniu, moralinės ir kitokios
savybės, jo galimybė įgyvendinti globėjo ar rūpintojo pareigas), taip pat kitos turinčios reikšmės aplinkybės; nurodoma
neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens nuomonė dėl globėjo ar rūpintojo
kandidatūros;
3) jeigu pateikiama globėjo ar rūpintojo kandidatūra, pridedamas rašytinis šio asmens sutikimas ir sveikatos būklės
pažyma, išduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
4) kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų,
kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), globos ir rūpybos institucijos rašte tai turi būti
nurodoma bei rekomenduojama paskirti šio turto administratorių.
 

3. Jeigu reikalinga skirti globėją ar rūpintoją, teismas išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti
globėju ar rūpintoju, teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.
4. Esant reikalui teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
organizuojančiai institucijai apie tai, kad šiam asmeniui būtinas advokatas.
5. Pasirengimas nagrinėti bylą turi būti baigtas iki teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje
srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, įsiteisėjimo.

Byla dėl globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos ir rūpybos institucijai, asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje ar
ribotai veiksniu tam tikroje srityje, asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju ar rūpintoju toje srityje, kitiems
suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims.
Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje
srityje, globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju
ar rūpintoju. Neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo turi teisę teismo
posėdyje išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo ar rūpintojo kandidatūros, jeigu tai galima atsižvelgiant į jo sveikatos būklę.
Kai neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinto fizinio asmens dėl sveikatos būklės,
patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme, byla gali būti nagrinėjama
šiam asmeniui nedalyvaujant.
13
Pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai
veiksniam tam tikroje srityje asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi.
Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų,
kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių.

Rūpyba gali būti steigiama ir veiksniam asmeniui, kuris negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų dėl
sveikatos būklės (CK 3.279 str. 1 d., CPK 509 str.). Tokia sveikatos būklė, kai būtina priežiūra ar slauga, gali būti ligos ar
garbaus amžiaus pasekmė.
Į teismą su pareiškimu dėl rūpybos skyrimo veiksniam asmeniui gali kreiptis: a) pats veiksnus asmuo; b) globos ir
rūpybos institucijos; c) prokuroras (CPK 509 str. 1 d.). Jie pareiškimą paduoda apylinkės teismui pagal asmens, kuriam
reikalinga rūpyba, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios vietos nėra – pagal asmens buvimo vietą (CPK 509 str. 2 d.).
Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir globos – rūpybos institucijos
atstovui. Rūpyba nustatoma ir rūpintojas paskiriamas teismo nutartimi.
Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų
Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių
konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
Antstolis gali teikti įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų).

Atlikdami vykdymo veiksmus, antstoliai negali viršyti jiems suteiktų įgaliojimų.

Tais atvejais, kai antstoliai procesinius veiksmus atlieka pažeisdami šį reikalavimą ar darydami kitus teisės pažeidimus,
taip pat tais atvejais, kai jie atsisako atlikti procesinius veiksmus, jų veiksmus galima apskųsti.
Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui.
Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako
visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo
dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros
buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas.

Už skundus žyminis mokestis nemokamas.

Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo
veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose
santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus:

1) tvirtina sandorius;
2) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;
3) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;
4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų bei parašo dokumentuose tikrumą;
6) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;
7) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;
8) priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus;
9) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;
10) perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims;
11) priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas;
14) atlieka vykdomuosius įrašus pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, taip pat
užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose;
15) atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą;
17) tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir atlieka kitus veiksmus.

14
CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą
atlikti.
Skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai
skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui.
Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią
skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet
ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį
veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus)
įpareigoja veiksmą atlikti.
Dėl teismo nutarties, priimtos antstolio ar notarinių veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio, notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę
atlikti notarinius veiksmus) neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Bylų dėl daiktinių teisių nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Ypatingosios teisenos nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo, nuosavybės teisės pagal
įgyjamąją senatį fakto nustatymo, daikto pripažinimo bešeimininkiu.

CK 4.22 straipsnis. Daikto valdymas

1. Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti,
laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.
2. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku
pripažįsta kitą asmenį.

Pareiškimas dėl valdymo fakto patvirtinimo gali būti paduotas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą
patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Be CPK 111 str. numatytų reikalavimų byloje dėl daikto valdymo prie pareiškimo turi būti pateikti dokumentai iš
atitinkamo viešo registro apie registruotinas daiktines teises.
Pareiškime turi būti nurodyti visi žinomi asmenys, suinteresuoti prašomu patvirtinti faktu.
Bylos dėl nekilnojamųjų daiktų iškeliamos pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą.

Priėmęs pareiškimą, teismas tuo atveju, kai pareiškėjas pareiškime nėra nurodęs suinteresuotų prašomu patvirtinti faktu
asmenų, ir kitais atvejais, manydamas, kad to reikia, priima nutartį paskelbti specialiame interneto tinklalapyje apie bylos
dėl valdymo fakto patvirtinimo iškėlimą. Šiame skelbime turi būti nurodyta:
1) teismo, kuriame gautas pareiškimas, pavadinimas;
2) išsamus daikto apibūdinimas;
3) daikto valdytojo vardas ir pavardė, o kai daiktas yra kilnojamasis, – ir daikto valdytojo gyvenamoji vieta;
4) pasiūlymas asmenims per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paduoti teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą daiktą.
2. Kai apie bylos iškėlimą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, teismas skiria bylą nagrinėti tik praėjus trims
mėnesiams nuo paskelbimo dienos.

Pasibaigus trijų mėnesių terminui skiriamas bylos nagrinėjimas.

Išnagrinėjus bylą priimamas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui gali būti patvirtintas valdymo faktas, arba pareiškėjo
prašymas atmestas.

CK 4.68 straipsnis. Įgyjamosios senaties samprata

1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai,
nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau
kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą,
bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
2. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
15
Pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį turi būti nurodoma:
1) išsamus aprašymas daikto, kuriam siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą;
2) nurodytas daikto valdymo terminas;
3) nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas;
4) nurodyta, kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas;
5) nurodyta, kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį
faktą.

Rengiantis bylai nagrinėti specialiame interneto tinklalapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą.
Jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas,
teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Jeigu šiame straipsnyje nurodytos sąlygos yra ginčijamos, teismas
nagrinėja bylą žodinio nagrinėjimo tvarka.
Išnagrinėtose bylose priimamas teismo sprendimas, kuriuo nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį
faktas, arba pareiškėjo pareiškimas atmetamas.
Bylos dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu
CK 4.57 straipsnis. Bešeimininkis daiktas
1. Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas.
2. Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja
senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą.
3. Kilnojamaisiais bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai, negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė
arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys), tarp jų ir lobis.

Pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti finansų, kontrolės institucija arba savivaldybės institucija
daikto buvimo vietos apylinkės teismui.
Pareiškime dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu turi būti nurodyta, koks daiktas pripažintinas bešeimininkiu, taip pat
išdėstytos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nėra
žinomi. Pareiškime nurodoma, kada daiktas buvo įtrauktas į apskaitą, ir kiti pareiškėjui žinomi duomenys apie daiktą.
Taip pat turi būti pateikti rašytiniai įrodymai iš atitinkamų institucijų apie tai, kokių yra žinių apie šio daikto priklausymą.

Teismas, pripažinęs, kad daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba kad jie yra nežinomi, priima
sprendimą pripažinti daiktą bešeimininkiu ir perduoti jį valstybės arba savivaldybės nuosavybėn.
Bylos dėl hipotekos
Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės
įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui.
Hipoteka gali būti sutartinė ir priverstinė.
Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja prašymus nustatyti, pakeisti, baigti ar perleisti priverstinę hipoteką ar
priverstinį įkeitimą, taip pat prašymus nustatyti atsinaujinusius priverstinę hipoteką ar priverstinį įkeitimą. Teismas
nagrinėja bylas tais atvejais, kai priverstinė hipoteka ar įkeitimas nustatomi teismo sprendimu.

Prašymai nustatyti, pakeisti, baigti ar perleisti priverstinę hipoteką pateikiami nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo
dalies buvimo vietos apylinkės teismui, o prašymai nustatyti, pakeisti, baigti ar perleisti priverstinį įkeitimą pateikiami
skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) apylinkės teismui.
Bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų pateikimo teismui dienos ir
sprendžiamos teismo nutartimis.

Turto, kuriam priverstinė hipoteka ar priverstinis įkeitimas nustatytas teismo sprendimu, savininkas turi teisę kreiptis su
pareiškimu į teismą, prašydamas sumažinti įkeistų daiktų skaičių, pakeisti įkeistą daiktą kitu nė karto neįkeistu daiktu
(išskyrus atvejus, kai priverstinė hipoteka ar priverstinis įkeitimas atsirado įstatymų pagrindu), taip pat baigti priverstinę
hipoteką ar priverstinį įkeitimą, kai yra priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo pabaigos pagrindai arba įkeisto
daikto vertė tampa iš esmės didesnė už hipoteka ar įkeitimu užtikrintų reikalavimų sumą.
16
Priverstinė hipoteka ar priverstinis įkeitimas, nustatyti teismo sprendimu, gali būti pakeisti teismo sprendimo pagrindu.
Teismas priima nutartį dėl teismo sprendimu nustatytos priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo pabaigos, kai yra
Civiliniame kodekse nustatyti hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindai.

17