BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS PROCESAS

Baudžiamojo proceso samprata - tai nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas vykstantis įstatymų
nustatyta tvarka, kurio metu proceso dalyviams užtikrinamos teisės ir pareigos.

Žodis procesas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio processum, kuris išvertus į lietuvių kalbą reikštų ėjimą į priekį.

Baudžiamasis procesas gali būti suprantamas 3 prasmėmis:

- kaip ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuroro ir teismo veikla
- kaip teisės šaka
- kaip teisės mokslas

Baudžiamasis procesas - tai teisės normų visuma arba sistema, kurios reglamentuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų,
prokuroro ir teismo veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą, b/b nagrinėjant teisme bei vykdant nuosprendį, bei nustato
byloje dalyvaujančių asmenų teises bei pareigas.

Baudžiamasis procesas yra nuosekli ikiteisminio tyrimo, prokuratūros institucijų, teismo veikla tiriant bei nagrinėjant
baudžiamąsias bylas, kuri atsiranda dėl padarytos nusikalstamos veikos, perėjusi tam tikrus etapus, baigiasi tada, kai
yra įvykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis (arba procesas yra nutraukiamas) ir kurios metu visiems proceso
dalyviams sudaromos sąlygos naudotis numatytomis teisėmis.

Paskirtis (tikslas ir uždaviniai):

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus
greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo
būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Baudžiamojo proceso uždaviniai:

1) greitai ir išsamiai atkleisti nusikalstamas veikas

2) tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas padaręs nusikalstamą veiką asmuo būtų teisingai nubaustas ir nė vienas
nekaltas asmuo nebūtų nuteistas.

Baudžiamojo proceso tikslas – optimalus, ekonomiškas proceso uždavinių įgyvendinimas ir tiesos nustatymas
baudžiamojoje byloje.

Procesinė forma ir procesinės funkcijos:

 Procesinė forma – tai teismų veiklos įstatyme įtvirtintos taisyklės, kurios teisėją ir teismus įpareigoja priimti
procesinius sprendimus, atlikti procesinius veiksmus ir juos fiksuoti laikantis tam tikrų sąlygų, tvarkos ir
nuoseklumo

 Procesinės funkcijos yra pagrindinės baudžiamojo proceso dalyvių veiklos kryptys, kurios yra susijusios su jų
vaidmeniu ir kurių paskirtis yra užtikrinti įstatyme numatytų proceso uždavinių išsprendimą.

 Baudžiamajame procese yra šios funkcijos: ikiteisminis tyrimas; kaltinimas; gynyba; teisminis nagrinėjimas ir
bylos išsprendimas.

BP funkcijos:

 Ikiteisminio tyrimo funkcija - ją atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras.

  Kaltinimo funkcija - atlieka prokuroras (vienintelis), palaikydamas valstybinį kaltinimą.
 Gynybos funkcija - pirmiausia pats kaltinamasisi ginasi, advokato padėjėjęs ir advokatas (teisme "gynėjes")
 Teisingumo vygdymo funkcija - Teismas (ir tik teismas, daugiau niekas)

BP modeliai:

1. Klasikinis/ Rungtiniškasis - Teismas yra pasyviausias. Jis yra nešališkas arbitras ir į įrodymų rinkimą ir tyrimą
neturi teisės kištis.
2. Tiriamasis/Inkvizicinis - Teisėjęs ne tik turi teisę, bet ir pareigą dalyvauti įrodymų rinkime ir tyrime
3. Mišrusis - turi tiek pirmojo tiek antrojo bruožų, teisėjas turi teisę, bet ne pareigą būti aktyviu įrodymu rinkime
bei tyrime.

Nei viena valstybė gryno modelio neturi, priima tik tą kuris labiausiai dominuoja. Kaip juos atskirti tai pagal teismo
aktyvumą.

BP PASKIRTIS, pasiskaityti BPK 1 ir 2 str.

Baudžiamojo proceso raida Lietuvoje:

 LDK ir vėlesniu laikotarpiu iki valstybingumo praradimo
 Atkūrus valstybingumą (1918-1940)
 Sovietmečiu
 Po nepriklausomybės atstatymo

Baudžiamojo proceso teisės mokslas:

Baudžiamojo proceso teisės samprata

 Baudžiamojo proceso teisė - tai teisės normų visuma arba sistema, kurios reglamentuoja
ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismų veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei
vykdant nuosprendį bei nustato byloje dalyvaujančių asmenų teises bei pareigas.

 Baudžiamo proceso teisės dalykas – baudžiamojo proceso dalyvių veikla tiriant ir nagrinėjant
baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį.

 Baudžiamojo proceso teisei būdingas imperatyvusis reguliavimo metodas.

BP STADIJOS:

Baudžiamojo proceso stadija - tai savarankiškas nusikalstamos veikos tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo
etapas, kuriame dalyvauja tam tikri proceso dalyviai, yra sprendžiami specifiniai uždaviniai ir kuris baigiamas priimant
tam tikrą procesinį sprendimą, lemiantį tolesnį proceso vyksmą byloje.

Stadijos:

1. Ikiteisminis tyrimas;
2. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme;
3. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme;
4. Nuosprendžio ir nutarties vykdymo stadija;
5. Bylų proceso kasacinės instancijos teisme stadija;
6. Baudžiamosios bylos atnaujinimas.

1. IKITEISMINIS TYRIMAS - kad pradėti reikalingi du faktai:

(a) Nusikalstamos veikos fakto paaiškėjimas
(b) Procesinis sprendimas pradėti ikiteismini tyrimą

Kaip pradedamas

1) Gavus pareiškimą, skundą ar pranešimą pie nusikalstamą veiką policijos įstaigoje, prokuratūroje.
2) Patiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams nustačius nusikalstamos veikos požymius.

TIk du subjektai gali pradėti

Ikiteisminio tyrimo pradėjimo formos:

1. Rezoliucija - dedama ant pranešimo, pareiškimo ir tarnybinio pranešimo.

2. Tarnybinis pranešimas -
3. Prokuroro reikalavimas -
4. Prokuroro nutarimas -

Ikiteisminio tyrimo stadija trunka nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir iki sprendimą jį pabaigti.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo formos:

1. Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą

1.1.1. Prokuroro nutarimu - (pvz: nustačius, kad suėjo senaties terminai.)
1.1.2. Prokuroro nutarimu, kurį turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjęs - (pvz.: nukentėjusiam susitaikius su
kaltinamuoju)
1.1.3.Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi - (pvz.: dėl pernelyg tyrimo trukmės)
2. Kaltinamasis aktas - priima prokuroras, visus sprendimus.
3. Pareiškimas dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo.
4. Pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka
5. Nutarimas pereiti į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą - į psichuške,
pakaltinamas/nepakaltinamas.

Supaprastinto baudžiamojo proceso formos 3 ir 4 variantai.

2. BAUDŽIAMOSIOS BYLOS NAGRINĖJIMAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

Teisingumo vygdymas suprantamas per tris elementus:

 Tik teismas gali konstatuoti, kad buvo vykdoma nusikalstama veika

 Tik teismas gali konstatuoti, kad tą veiką padarė konkretus asmuo
 Tik teismas tam asmeniui gali skirti personalizuotą bausmę.

Nekaltumo prezumpcijos pažeidimas - spaudos konferencijoje pareigūnai ar prokuroras paskelbia, kad kaltinamasis
yra kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme prasideda nuo baudžiamosios bylos gavimą teisme su kaltinamuoju
aktu, pareiškimu su teismo baudžiamuoju įsakymu, pareiškimo dėl nagrinėjimo pereiti į pagreitinto proceso tvarka, su
nutarimui pereiti į privačiųjų medicinos priemonių taikymo procesą.

Šią stadiją galima suskaidyti į dvi:

 Parengiamoji bylos nagrinėjimo stadiją

 Teisiamasis posėdis.

Teisiamojo posėdžio nėra baudžiamojo įsakymo priėmimo procese.

Teisiamasis posėdis susideda iš:

 Įžanginė dalis - kur paskelbiama teismo sudėtis, išsiaiškinama ar nėra nušalinimų, prašymų. Organizaciniai
klausimai sprendžiami.
 Įrodymų tyrimas - daugiausiai veiksmo vyksta, tiesiogiai teismas ištiria visus įrodymus. Apsiklausia visus
liudytojus, apiūri visusu įrodymus.
 Baigiamosios kalbos/kaltinamojo paskutinis žodis - keikvienas proceso dalyvis pasako, apie viską kas buvo
nuveikta (teisine dalimi tai yra įdomiausia dalis). Kaltinamajam paliekama visiška laisvė, ką jis nori pasakyti
arba nenori.
 Nuosprendžio priėmimas ir jo paskelbimas.
 Baigiasi nuosprendžiu arba nutartimi.

3. BYLOS NAGRINĖJIMAS APELIACINĖS INSTACIJOS TEISME

 Nagrinėja apygardos arba LT apeliacinis teismas.

Stadija prasideda nuo:

 apeliacinio skundo gavimo.

Niuansas yra tai, kad šios stadijos buvimas ar nebuvimas priklauso nuo proceso dalyvių valios, ar jie nuspręs
skūsti pirmos instancijos nutarimą ar ne.

Šioje instancijoje yra tikrinami neįsiteisėję pirmos instancijos teismo nuosprendžiai ir nutartys. Įstatymas
numato 20 dienų galimybę apskūsti ir pateikti apeliacinį skundą.

Nuosprendžiai arba nutartys pirmoje instancijoje gali būti tikrinami dviem aspektais:
 Teisės taikymo aspektu - ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK ir BPK.
 Faktiniu bylos aplinkybių aspektu - dėl įrodymų vertinimo (pvz teismas kritiškai vertino kaltinamojo pareikštus
įrodymus)

Ši stadija baigiasi nuosprendžiu arba nutartimi. Nuosprendis arba nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

4. NUOSPRENDŽIO AR NUTARTIES VYGDYMAS.

Tai yra Įsiteėjusio nuosprendžio arba nutarties vygdymas.

5. BYLOS NAGRINĖJIMAS KASACINĖS INSTANCIJOS TEISME.

Nagrinėja Lietuvos aukšiausiasis teismas.

Nagrinėjimas prasideda nuo:

 Kasacinio skundo gavimo

Tikrinami įsiteisėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys. Jie tikrinami tik teisės
taikymo aspektu, faktinių aplinkybių jau nebetikrina, bus vertinamas tik teisės taikymas, ar buvo padaryti kokie nors
pažeidimai bus tikrinama ar padarytos klaidos ne su BPK, o su BK ar ten vertinant nebuvo padarytos klaidos.

KASACIJA NEGALIMA, jei byla nebuvo išnagrinėta apeliacine tvarka.

Aukščiausiojo teismo sprendimas baigaisi nutartimi ir jis yra galutinis, neskundžiamas.

Kasacinio skundo skundo terminas 3 mėn.

6*. BAUDŽIAMOSIOS BYLOS ATNAUJINIMAS

Pagrindai:

 Naujai paaiškėjusios aplinkybės. Jos išvardintos BPK 444 str.

 Aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
 EUropos žmogaus teismo teisių arba žmogaus teisių komiteto sprendimas.

Jeigu įsiteisėje teismo baudžiamasisi įsakymas, ai apeliacija negalima.

BP TEISĖS TEISINIAI SANTYKIAI

Procesiniai teisiniai santykiai:

Baudžiamieji procesiniai teisiniai santykiai – tai baudžiamojo proceso įstatymo sureguliuoti valstybės įstaigų,
pareigūnų ir procese dalyvaujančių asmenų santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises bei
pareigas.

Baudžiamųjų procesinių teisinių santykių struktūriniai elementai:

 Subjektai
 Objektas
 Turinys
Tai įstatymais sureguliuoti baudžiamojo proceso subjektų santykiai susiklostantys tirinat ir nagrinėjant baudžiamasias
bylas.

Baudžiamųjų procesinių teisinių santykių ypatybės:

 jie atsiranda kartu su baudžiamaisiais teisiniais santykiais, t.y. tuo metu kai yra užregistruojamas pranešimas
apie padarytą nusikalstamą veiką, pradedamas IT;
 vienas procesinių santykių dalyvis visada yra teisėsaugos institucija ar pareigūnas, kurie yra įgalioti tirti ir
nagrinėti baudžiamąsias bylas;
 asmenis, galinčius būti procesinio santykio subjektais, jų teises ir pareigas nustato įstatymas.
BP teisių struktūriniai elementai:

1. Subjektai, jų grupės:
1.1.1.valstybės
 1.1.2.institucijos
1.1.3.jų pareigūnai
1.1.4.ir kiti baudžiamajame istatyme dalyvaujantys dalyviai
2. Subjektų veikla:
3. Turinys - tai subjektų teisės ir jas atitinkančios pareigos.

BP teisės teisinių santykių ypatumai:

 Jie prasideda kartu su baudžiamosios teisės teisiniais santykiais - doktrinoje nurodyta, kad jie atsiranda kartu
ir vienas be kito negali gyvuoti.
 Vienas iš šių santykių subjektų yra teisinė institucija (valstybės institucija) - proceso santykiuose visada yra kita
pusė valstybinė institucija.
 Asmenys galinčiais būti šių teisinių santykiu dalyviais griežtai apibrėžia įstatymas - pvz. tam kad tapti
nukentejusiu reikia dvieju kriteriju, turi buti žala ir prokuror pripažinimas ji nukentejusiuoju.

Baudžiamojo proceso teisės santykis su kitomis teisės šakomis:

 Baudžiamojo proceso teisės santykis su baudžiamąją teise

 Baudžiamojo proceso teisės santykis su bausmių vykdymo teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su konstitucine teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su civiline teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su civilinio proceso teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su administracine teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su kriminalistika
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su teismo medicina

BP TEISĖS ŠALTINIAI

Šaltiniai:
 Konstitucija - Esminiai 2 ir 9 skyriai.
 Ratifikuotos tarpatutinės sutartys - jos turi įstatymo galią, tačiau esant prieštaravimui tarp tarptautinės
sutarties ir įstatymo yra taikomos tarptautinės sutarties nuostatos. Aktualios grupės:
 žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija AŽTK
 tarptautinės sutartys reglamentuojančios tarptautinį bendradarbiavimą - dvišales ir daugiašales
(europos orderio ir t.t.) sutartys.
 Sutartys kurios sudarytos jungtinių tautų rėmuose ar Europos sąjungos rėmuose.
 BPK, įsigaliojo 2003 metais.
 Įstatymai, kurie susyje su baudžiamuoju procesu. Teismų įst, policijos įst, advokatūros įst, prokuratūros įst
ir t.t.
 Poįstatiminiai aktai, jais yra detalizuojamas konkretizuojamas įstatymų taikymas. Generalinio prokuroro
įsakymais patvirtintos rekomendacijos, nors jos rekomendacijos jos privalomos ikiteisminio tyrimo
pareigūnams ir prokurorams, bet ne teismams.
 Vidaus reikalų ministro priimti teisės aktai, sveikatos apsaugos ministro teisės aktai ir t.t. kiek jie susyje su
BP.
 Konstitucinio teismo priimti nutarimai.
 LAT nutartys
 BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMO GALIOJIMAS TERITORIJOS, ASMENŲ IR LAIKO ATŽVILGIU

Proceso įstatymo galiojimas laike ir erdvėje:

 Proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų
atlikimo metu.
 Nesvarbu, kur padaryta nusikalstama veika, baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą.
 Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Kodeksas, taikomos
tarptautinės sutarties taisyklės

Proceso įstatymo galiojimas asmenų atžvilgiu:

 Procesas dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, Lietuvos
Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisės normas.
 Asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir padarė
nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje, baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas
vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu.
 Asmenys, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, negali
būti sulaikyti ar suimti. Su tokiais asmenimis galima atlikti LR BPK numatytus proceso veiksmus tik jų sutikimu
ar prašymu. Šių asmenų sutikimas gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją

 Procesiniai veiksmai yra atliekami pagal tuo metu galiojančią BP įstatymo redakciją.
 Galiojimas asmenų atžvilgiu - BP įstatymas taikos LR visiems asmenims nepriklausomai nuo jų pilietybės. Išimtys
taikomos: asmenims turintiems diplomatinį imunitetą ir asmenims turintis nacionalinį imunitetą (galima jį traukti
baudžiamojon atsakomybėn tik turint atitinkamos institucijos leidimą)

Galiojimas teritorijos erdvės atžvilgiu:

 LT BP vyksta pagal LR BPK, principai:

 Teritorinis principas - valstybė baudžia visusu jos teritorijoje padariusius nusikalstamas veikas asmenis.
 Pilietybės principas - LR piliečiai ir nuolatiniai gyventojai atsako pagal LR BK nepriklausomai nuo to kur
padaryta nusikalstama veika.
 Realinis principas - šio principo esmė, kad valstybė gali bausti užsienio piliečius už užsienyje prieš valstybę ar
jos piliečius padarytas nusikalstamas veikas
 Universalusis principas - asmenys atsako pagal LR BK nepriklausomai nuo to kur padaryta veika, kokią veiką
padariusio asmens pilietybė, tačiau jeigu atsakomybė yra numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu.

BPK PRINCIPAI:

 Baudžiamojo proceso principai - tai įstatymuose įtvirtintos pagrindinės nuostatos, bendriausi vadovaujantys
pradai, išreiškiantys baudžiamojo proceso esmę, jo demokratinę prigimtį bei svarbiausius bruožus,
nustatantys kovojančių su nusikalstamumu valstybės institucijų organizacijos ir veiklos pagrindus bei
apibūdinančios galimas BP plėtros kryptis ir perspektyvas.

Baudžiamojo proceso principų reikšmė:

 Kuriant naujas ar tobulinant(keičiant) BP teisės normas turi būti garantuojama, kad šios normos neprieštaraus
pripažintiems BP principams, t.y. principai lemia naujų tesės normų turinį;
  Principai lemia teisės normų aiškinimą: jokia BP teisės norma negali būti aiškinama priešingai ar nukrypstant
nuo principų turinio aiškinimų;

 Jokia BP teisės norma negali būti taikoma taip, kad jos taikymas pažeistų principą;

 Teisės normų kolizijos atveju sprendimo variantas turi būti randamas remiantis principais;

 Atsiradus tesės spragų, procesinis sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į principus.

Baudžiamojo proceso principų sistema:

Pagal veikimo sferą, skirstomi į:

 Bendruosius teisinius, kurie yra reikšmingi visai vienos ar kitos valstybės teisės sistemai;

 Tarpšakinius - būdingus arba veikiančius keliose teisės šakose;

 Šakinius – veikiančius vienoje teisės šakoje.

Pagal norminio akto, kuriame jie yra įtvirtinti galią:

 konstituciniai;
 specialūs.

Pagal veikimo ribas:

 principai, kurie yra realizuojami visose BP stadijose;

 principai, taikomi atskirose BP stadijose.

1. Nekaltumo prezumpcija - asmuo laikomas nekaltu kol jo kaltė, nėra įrodyta įstatymų nustatyta tvarka ir
pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

 Konstitucijos 31 str. 1d. nustatyta: „Asmuo laikomas nekaltu, kol kaltumas neįrodytas įstatymo numatyta
tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“.

 BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo
laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. yra sakoma, kad “kiekvienas
žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą”

Pagrindiniai nekaltumo prezumpcijos principo elementai:

1) Kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, joks asmuo negali būti laikomas kaltu;

2) Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo tik įstatyme nustatytas taisykles ištyrus ir
išnagrinėjus baudžiamąją bylą, t.y. apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas prieš tai atlikus daug įvairių
procesinių veiksmų;

3) Nekaltumo prezumpcija įpareigoja ypatingai pamatuoti taikyti procesines prievartos priemones. Jokia prievartos
priemonė, skiriama iki nuosprendžio įsiteisėjimo, negali būti traktuojamas kaip bausmė ir turėti bausmės elementų;

4) Nekaltumo prezumpcija reikalauja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prieš apkaltinamojo nuosprendžio

įsiteisėjimą, vengti formuluočių apie įrodytą įtariamojo ar kaltinamojo kaltę;
5) Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos
kaltinamojo naudai.

Nekaltumo prezumpcijos principai:

 Gali būti konstatuojamas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
 Kaltė privalo būti įrodinėjama įstatymu nustatyta tvarka.
 Procesiniuose dokumentuose ir viešuose pasisakymuose turi būti vangiama kategoriškų teiginių apie asmens
kaltumą.
 Jokios procesinės prievartos priemonės negali turėti bausmės elementų.
 Visos abejonės vertinamos įtariamojo/Kaltinamojo naudai.

2. Proporcingumo principas - procesinės prievartos priemonės turi būti vartojamas tik tai tais atvejais, kai be jų
negalima pasiekti procesinių tikslų.

Kada nepažeistume proporcingumo principo turi atsakyti į šiuos klausimus:

 Ar taikant tam tikrą procesinę prievartos priemonę apskritai galima pasiekti tikslų.
 Ar tie patys tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis procesinėsmis prievartos priemonėmis.
 Ar siekiami tikslai bus pakankamai reikšmingi lyginant su taikoma prievarta.

BPK 11 straipsnis numato, kad „Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų
negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant
nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Taikant procesines prievartos priemones bei atliekant šiame Kodekse
numatytus tyrimo veiksmus, draudžiama naudoti smurtą, grasinti, atlikti žmogaus orumą žeminančius bei sveikatai
kenkiančius veiksmus. Panaudoti fizinę jėgą leidžiama tik tiek, kiek tai būtina proceso veiksmo atlikimo trukdymams
pašalinti.

Proporcingumo principas reiškia, jog procesinės prievartos taikymas pateisinamas tik tuomet, kai:

 tikslo, kurio siekiama taikant procesinės prievartos priemonę, neįmanoma pasiekti netaikant tos priemonės ar
taikant švelnesnę prievartos priemonę;
 pats siekiamas tikslas yra tikrai svarbus, ir jo siekimu gali būti pateisinama būtinybė apriboti žmogaus teises;
 prievartos taikymas neužtrunka ilgiau, negu tai yra objektyviai būtina.
 Draudimas naudoti bereikalingą jėgą;
 Įrodymai, gauti panaudojus jėgą, nepripažįstami;
 Negalima naudoti hipnozės, medikamentų, narkotikų, alkoholio, neduoti maisto, vandens, apklausinėti
naktimis;
 Jėga tik pasipriešinimui atremti ir tik minimali.

3. Teisingumą vykdo tik Teismas - konstitucijoje numatyta, tik teismas gali įvykdyti teisingumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis nustato, kad “Teisingumą Lietuvos Respublikoje
vykdo tik teismai”.

Tik teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą gali:

 Konstatuoti kad BK veika tikrai buvo padaryta;

 Nuspręsti, kad kaltinamasis kaltas;
  Paskirti kaltam asmeniui bausmę ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

4. Rungimosi principas - proceso šalim, baudžiamojo proceso metu garantuojamos lygios teisės ir šio principo
įgyvendinimą užtikrina baudžiamojo proceso funkcijų atskyrimas. Rungimosi principas didesne/platesne
apimtimi galioja teisminėje stadijoje nei ikiteisminiam tyrime. Teisme šalys yra visiškai lygios ir teisėjas nei
vienai negali teigti prioritetų, ikiteisminiam tyrime visai kitaip yra.

 BPK 7 str. numato, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, tai reiškia, jog abi šalys
(kaltinimo ir gynybos) turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus,
ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą
ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui.
 Rungimosi principas pasireiškia:
1. Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai naudojasi lygiomis teisėmis reikšti nušalinimus, teikti įrodymus,
reikšti prašymus, apskųsti teismo sprendimus ir kt.
2. Procesinės funkcijos procese yra aiškiai atskirtos: kaltina prokuroras, kaltinamasis ir gynėjas ginasi, o
teismas priima sprendimą byloje.

5. Proceso viešumo principas - Teisminėse stadijos proceso viešumo principas veikia platesne apimtimi.
 Teisme, proceso viešumo:
 Visuomene informuojant apie ją dominančius procesus
 Kiekvienas sulaukęs 16 metš asmuo gali stebėti teismo procesą
 Privalo būti neviešas - kai gali būti atskleista valstybinė, ūkinė, komercinė paslaptis, taip pat kai nagrinėjami
nepilnamečiai, seksualiniai nusikaltimai (BPK 9 str.). Kai nagrinėjami asmenų skundai, ar nustatinėjami
nukentėjusieji ir kaltinamieji, tam kad nepakentkti ikiteisminiam tyrimui, būna nevieši posėdžiai.
 Ikiteisminio tyrimo stadija - duomenys yra neskelbiami, ir leidimą susipažinti su tyrimo duomenimis tiek juos
skelbti, gali duoti tik prokuroras. BPK 181 str. 6 d. išvardinta informacija kurios kopijų daryti negalima.

Proceso viešumas įgalina visuomenę teismo procesus kontroliuoti 2 būdais:

1. Kiekvienas asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus, leidžiama stebėti teismo procesą salėje.
2. Žiniasklaida gali informuoti visuomenę apie konkretų procesą.

Proceso viešumo principo išimtys (atvejai kada jis gali būti ribojamas):

1. Kaltinami jaunesni nei 18 m. Asmenys;

2. Bylos dėl seksualinių nusikaltimų;
3. Bylose dėl privataus proceso dalyvių gyvenimo;
4. Apklausiant liudytoją ar nukentėjusįjį, kuriam taikomas anonimiškumas;
5. Ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjami kardomųjų ir kitų procesinių prievartos
priemonių skyrimo klausimai arba proceso dalyvių skundai, yra nevieši, išskyrus atvejus, kai teismas
nusprendžia kitaip.

Teismų nuosprendžių, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai.

6. Proceso greitumo principas - Nusikalstamos veikos turi būti ištirtos per įmanoma trumpiausius terminus,
tačiau ne ilgiau kaip :
 BPK 176 str str.
  Paprastai terminas pratesinėjamas per 3 mėnesius, tačiau esant vienai iš keturių aplinkybių gali būti ir 6 mėn:
 Kai paskelbta įtariamojo paieška
 Kai didelio kiekio dokumentų vertimas užtruks ilgiau negu trys mėnesiai po ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo
dienos.
 Ekspertizė arba objektų tyrimas užtruks ilgiau negu trys mėnesiai po ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo
dienos.
 teisinės pagalbos prašymas išsiūstas ir jos vygdymas užtruks ilgiau nei tris mėn po ikiteisminio tyrimo termino
pratęsimo datos.

Trys kriterijai pagal kuriuos vertinama ar baudžiamasisi procesas nebuvo per ilgas:

1. Bylos sudėtingumas ir apimtis.

2. valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai vertinami
3. Įtariamojo/Kaltinamojo veiksmai, ar jis pats nevilkino proceso.

Proceso greitumo principas yra įtvirtintas EŽTK 6 str. 1 d., BPK 1 str., 2 str., 44 str. 5 p., jį pripažįsta teismų
praktika. Šis principas įpareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo ir sankcijos
pritaikymo praeitų kuo mažiau laiko.

 Greitas procesas apsaugo įtariamąjį nuo ilgo nežinojimo apie savo likimą, kad asmuo nepatirtų psichologinės
įtampos.
 Greitu procesu taip pat patenkinamas ir visuomenės interesas, kad teisingumas būtų įvykdomas praėjus kuo
mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo.
 Taip pat ir bausmė savo tikslus geriausiai pasiekia , kai ji skiriama greitai po nusikalstamos veikos padarymo.
 Ilgai trunkant procesui , įrodinėjimas byloje sudėtingėja.
 Tarp patirtos žalos ir nuostolių atlyginimo nukentėjusiajam praeina trumpesnis laiko tarpas

7. Teisės į gynybą principas - asmeniui nuo laikino sulaikymo ar pirmosios tariamojo apklausos yra garantuojama
teisinė gynyba. Realizuoja dvejopai: pats ginasi save arba jį gina gynėjas (advokatai, paskirtas įgaliotas asmuo).

 Teisė į gynybą garantuoja Konstitucijos 31 str. 6 d. bei EŽTK 6 str., Pakto 14 str., BPK 10 str. Teisės į gynybą
principas neatsiejamai susijęs su rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir kitais BP principais. Teisės į gynybą
neužtikrinimas reiškia šių principų pažeidimą.

 Įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą - visuma teisių, kuriomis naudodamasis jis siekia paneigti jam pareikštą
įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę.

 Teisę į gynybą įtariamas (kaltinamas) įgyvendina :

1. Gindamasis pats;
2. Gindamasis per gynėją.

Teisėtumo principas

 Tai konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 28 straipsnyje ir reiškiantis, jog kiekvienas žmogus,
įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų,
nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
  Baudžiamajame procese teisėtumo principas aiškintinas kaip valstybės institucijų, pareigūnų ir kitų asmenų,
dalyvaujančių procese, pareiga tiksliai ir nenukrypstamai laikytis baudžiamojo proceso teisės normų.

 Teisėtumo principas reikalauja, kad kompetentingos valstybės institucijos – teismas, prokuratūra, IT įstaigos,
BP dalyviai ir kiti BP dalyvaujantys asmenys tiksliai ir nenukrypstamai laikytųsi įstatymų ir vykdytų jų
reikalavimus visose baudžiamojo proceso stadijose.

Proceso teisingumo (sąžiningumo) principas:

 Principas įtvirtintas Konstitucijos 31 str. 2 d., BPK 44 str. 5 d. Įstatyme naudojama sąvoka „teisingumas“,
tačiau žodis „sąžinė“ tiksliau apibrėžia šio principo turinį. Šis principas atėjo iš angliškos teisės tradicijos, pagal
jų supratimą procesas turi būti garbingas - Fair.
 Šis principas apima ne tik teismo darbą, bet jo aiškinimas turi būti plečiamas ir jis taikomas ir ikiteisminio
tyrimo stadijoje. Pripažįstama, kad tai svarbiausias principas, kuris reikalauja kaltinamajam suteikti tam tikras
teises, neapgaudinėti jo, nežadėti to, kas pagal teisę jam būti suteikti, neišgaudinėti informacijos neteisėtais
būdais, draudžia asmenį provokuoti asmenį daryti nusikaltimą.
Šis principas draudžia:
 apgaudinėti įtariamąjį ar kaltinamąjį, žadant už bendrininkavimą su teisėsauga suteikti įstatyme nenumatytų
lengvatų ir, priešingai, nesilaikyti duotų ir įstatyme numatytų pažadų. Klaidinti įtariamąjį ar kaltinamąjį
neteisingai išaiškinant jam teises ir pareigas.

Teisėjų nepriklausomumo ir klausymo tik įstatymo principas

 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad teisėjai ir teismai yra nepriklausomi
ir klauso tik įstatymo.
 Konstitucinis Teismas nurodė, kad teisėjų ir teismo nepriklausomumo vykdant teisingumą garantijų turinį
lemia jų nepriklausomumas nuo:
a) Byloje dalyvaujančių šalių bet kokio kišimosi
b) Valstybės valdžios, valdymo, taip pat visuomenės institucinių, korporacinių, neteisėtų asmeninių ar kitokių interesų
įtakos.
 Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teisėjų nepriklausomumo principą užtikrina šios nuostatos:
- teisėjo įgaliojimų trukmė neliečiama;
- teisėjo asmuo neliečiamas- imunitetai, teisėjo negalima traukti atsakomybėn be Seimo leidimo;
- tinkamos socialinės, materialinės garantijos - turi būti tvirtai nustatyta, aiškūs kriterijai.

Subjektų klasifikacija

Skirstoma į tris dideles grupes:

1. Valstybės institucijos ir jų pareigūnai.
2. Proceso dalyviai
3. Kiti baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys

Esminis kriterijus šių grupių suskirstymo suinteresuotumas bylos baigtimi:

 Pirmoji grupė turi tik procesinį suinteresuotumą

 Antrojo procesinį ir materialinį
 Trečioji jokio neturi suinteresuotumo ir negali tūrėti.
 Valstybės institucijos ir jų pareigūnai, subjektai:

1. Teismas. teisingumo vygdymo elementai. Veiklos kryptis:

i) baudžiamųjų bylų tyrimas,
ii) prašymų ir skundų nagrinėjimas,
iii) kiti BPK numatyti veiksmai.
2. Ikiteisminio tyrimo teisėjai. Tik apylinkės teismuose. Veiklos kryptys:
a) Teisminė ikiteisminio tyrimo kontrolė
b) Dalyvauja duomenų rinkimo procese
c) Kitos BPK numatytos funkcijos - pvz.: kardomųjų priemonių skyrimas.

3. Prokuroras, veikla:
a) Kontroliavimas
b) Vadovavimas tyrimui
c) Ir valstybinio kaltinimo palaikymas.

Prokuroro procesinę veiklą kotroliuoja aukštesnysis prokuroras, jis gali panaikinti prokuroro neteisėtus sprendimus,
duoti nurodymus, tačiau neturi teisės prokurorui nurodyti, kokį galutinį sprendimą ikiteisminiame tyrime priimti.

4. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ir jų pareigūnai. (BPK 165 str.) Universaliausia policija, nes apima visus BK straipsnius, o
kitos įstaigos tik jų įstaigos reikalingus BK straipsnius.

Specifiniai subjektai:

 Laivo kapitonas, jis taip turi teisę atlikti ikiteisminį tyrimą.

 Įkalinimo įstaigos vadovas arba jo ėgaliotas asmuo.

Įkiteisminio tyrimo pareigūnas (BPK 18 str.) - jis turi teisė atlikinęti visus BPK numatytus veiksmus, išskyrus kurie
priskirti išimtinai prokurorui ar Teismui.

Jo veiklą kontroliuoja:

 prokuroras
 Ikiteisminio tyrimo įstaigos arba padalinio vadovas

Proceso dalyviai:

1. Įtariamasis - ikiteisminio tyrimo stadijos dalyvis. PASIŽIŪRĖTI BPK 21 str. teises, pareigas ir paskyrimo pagrindus.
2. Kaltinamasis - BPK 22 str.
3. Specialusis liudytojas - asmuo apklausiamas apie savo paties galimai padaryta nusikalastama veiką, tai yra asmuo
apie kurio veiką turimą duomenų, tačiau tų duomenų nepakanka pranešimui apie įtarimą suformuoti. Esminiai
požymiai:
a) Procesinis statusas tokia asmeniui suteikiamas prokuroro nutarimu.
b) Specialiuoju liudytojo asmuo gali būti apklausiamas tik jam sutinkant
c) Asmuo neįspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat jam
netaikomas BPK 163 str. numatytos procesinės prievartos priemonės išskyrus atvesdinimas.
d) Turi teisę apklausos metu tūrėti įgaliotąjį atstovą
 e) Gali reikalauti pripažinti įtariamuoju.
4. Nukentėjusysis - BPK 28 str. teises, pareigas, atsiradimo pagrindai turi būti du (faktinis - dėl nusikalstamos veikos,
patirta fizinė, turtinė arba neturtinė žala; teisinis - tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūno arba prokuror nutarimas,
ara teismo nutartis.) Gali būti tik fiznis asmuo nukentėjusiuoju. Galima pripažinti tiek pačio asmens prašymu tiek
pačio pareigūno sprendimu. Asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju nepriklausomai nuo jo amžiau, lyties,
rasės ir t.t.
5. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo - BK 20 str. Teises ir pareigas atstovauja juridnio asmens
atstovas. Traukiamas ir fizinis asmuo kuris veikė juridinio asmens naudai ir atvirkščiai, tačiau jei nubausim fizinį
asmenį tai nereiškia, kad bausim ir juridinį ir atvirkščiai.
6. Gynėjas - jį turi įtariamasisi ir kaltinamasis. Gynėju gali būti advokatas arba advokato padėjėjas.
7. Atstovas :
a) pagal įstatymą - pvz.: vaiką atstovauja tėvai.
b) pagal įgaliojimą - civilinį ieškovą atstovauja advokatas.

8. Civilinis ieškovas - fizinis arba juridinis asmuo, kuris reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamo
veikos, patirtą žalą.

9. Civilinis atsakovas - tai materialiai už įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamą veiką atsakingas asmuo. Jeigu pats
atsakingas įtariamasisi ar kaltinamasis...... Materialinė atsakomybė gali atsirasti:

 Įstatymo pagrindu - pvz.: už nepilnamečio padaryta nusikaltimą atsakingi tėvai.

 Sutarčių pagrindu - pvz.: draudimo bendrovė kurioje eismo įvyki sukėlęs asmuo draustas privalomuoju
sveikatos draudimu.

Atsakovas byloje gali būti tik kai yra aiškus įtariamasis.

Kiti baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys

 Įrodinėjimo procese dalyvaujantys asmenys, negalima apklausinėti, turintys imunitetą: BPK

 Dvasininkai
 Teisėjai, teisėjų pasitarimo kambario
 Negalima gynėjų ir jų atsatovų apklausinėti, kurie atliko pareigą
 Žiniasklaidos priemonių atstovai (žurnalistai)
 Įtariamojo ar kaltinamojo šeimos nariai ir giminaičiai. Gali neatsakinėti jei tai susyje su įtariamuoju, gali
atsisakyti, tačiau perspėjama dėl melagingų.
 Specialistas - atlikinėja objektų tyrimą. Objektų tyrimą gali pavesti tiek tyrėjas tiek prkuroras ar teisėjas.
Viską fiksuoja specialisto išvadojo, gali būti surašoma tiek kaip atskiras dokumentas, tiek atliekamo
procesinio dokumento protokolo
 Ekspertas - atlikinėja ekspertizę. Ekspertizę gali pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas. Ekspertų
raštas kaip atskiras dokumentas.

Pagalbines funkcijas atliekantys asmenys: BPK

 Vertėjas 43 str.
 Teismo posėdžių sekretorius

Procesą stebiantys arba atskiruose veiksmuose dalyvaujantys asmenys, subjektų grupės:

 teismo procesą stebiantys

 Atskiruose procesuose veiksmuose dalyvaujantys asmuo : pvz.: atpažinime dalyvaujantys statistai, arba kratoje
dalyvaujantys kviestiniai.
 Nukentėjusįjį lydintis asmuo.

Baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis

Baudžiamojo proceso samprata:

Žodis procesas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio processum, kuris išvertus į lietuvių kalbą reikštų ėjimą į priekį.

Baudžiamasis procesas gali būti suprantamas 3 prasmėmis:

- kaip ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuroro ir teismo veikla

- kaip teisės šaka
- kaip teisės mokslas

 Baudžiamasis procesas - tai teisės normų visuma arba sistema, kurios reglamentuoja ikiteisminio tyrimo
įstaigų, prokuroro ir teismo veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą, b/b nagrinėjant teisme bei vykdant nuosprendį,
bei nustato byloje dalyvaujančių asmenų teises bei pareigas.

 Baudžiamasis procesas yra nuosekli ikiteisminio tyrimo, prokuratūros institucijų, teismo veikla tiriant bei
nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuri atsiranda dėl padarytos nusikalstamos veikos, perėjusi tam tikrus
etapus, baigiasi tada, kai yra įvykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis (arba procesas yra nutraukiamas) ir
kurios metu visiems proceso dalyviams sudaromos sąlygos naudotis numatytomis teisėmis.

Paskirtis (tikslas ir uždaviniai):

 Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės
interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką
padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

 Baudžiamojo proceso uždaviniai:

1) greitai ir išsamiai atkleisti nusikalstamas veikas
2) tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas padaręs nusikalstamą veiką asmuo būtų teisingai nubaustas ir
nė vienas nekaltas asmuo nebūtų nuteistas.

 Baudžiamojo proceso tikslas – optimalus, ekonomiškas proceso uždavinių įgyvendinimas ir tiesos nustatymas
baudžiamojoje byloje.

Baudžiamojo proceso stadijos:

Baudžiamojo proceso stadija - tai savarankiškas nusikalstamos veikos tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo
etapas, kuriame dalyvauja tam tikri proceso dalyviai, yra sprendžiami specifiniai uždaviniai ir kuris baigiamas priimant
tam tikrą procesinį sprendimą, lemiantį tolesnį proceso vyksmą byloje.

Stadijos:

1. Ikiteisminis tyrimas;
2. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme;
3. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme;
4. Nuosprendžio ir nutarties vykdymo stadija;
5. Bylų proceso kasacinės instancijos teisme stadija;
6. Baudžiamosios bylos atnaujinimas.

Procesinė forma ir procesinės funkcijos:

 Procesinė forma – tai teismų veiklos įstatyme įtvirtintos taisyklės, kurios teisėją ir teismus įpareigoja priimti
procesinius sprendimus, atlikti procesinius veiksmus ir juos fiksuoti laikantis tam tikrų sąlygų, tvarkos ir
nuoseklumo

 Procesinės funkcijos yra pagrindinės baudžiamojo proceso dalyvių veiklos kryptys, kurios yra susijusios su jų
vaidmeniu ir kurių paskirtis yra užtikrinti įstatyme numatytų proceso uždavinių išsprendimą.

 Baudžiamajame procese yra šios funkcijos: ikiteisminis tyrimas; kaltinimas; gynyba; teisminis nagrinėjimas ir
bylos išsprendimas.

Baudžiamojo proceso raida Lietuvoje:

 LDK ir vėlesniu laikotarpiu iki valstybingumo praradimo
 Atkūrus valstybingumą (1918-1940)
 Sovietmečiu
 Po nepriklausomybės atstatymo

Baudžiamojo proceso teisės mokslas:

Baudžiamojo proceso teisės samprata

 Baudžiamojo proceso teisė - tai teisės normų visuma arba sistema, kurios reglamentuoja ikiteisminio tyrimo
įstaigų, prokuratūros ir teismų veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį bei
nustato byloje dalyvaujančių asmenų teises bei pareigas.

 Baudžiamo proceso teisės dalykas – baudžiamojo proceso dalyvių veikla tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias
bylas bei vykdant nuosprendį.

Baudžiamojo proceso teisei būdingas imperatyvusis reguliavimo metodas.

Procesiniai teisiniai santykiai:

Baudžiamieji procesiniai teisiniai santykiai – tai baudžiamojo proceso įstatymo sureguliuoti valstybės įstaigų,
pareigūnų ir procese dalyvaujančių asmenų santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises bei
pareigas.

Baudžiamųjų procesinių teisinių santykių struktūriniai elementai:

 Subjektai
 Objektas
 Turinys
Baudžiamųjų procesinių teisinių santykių ypatybės:
 jie atsiranda kartu su baudžiamaisiais teisiniais santykiais, t.y. tuo metu kai yra užregistruojamas pranešimas
apie padarytą nusikalstamą veiką, pradedamas IT;
 vienas procesinių santykių dalyvis visada yra teisėsaugos institucija ar pareigūnas, kurie yra įgalioti tirti ir
nagrinėti baudžiamąsias bylas;
 asmenis, galinčius būti procesinio santykio subjektais, jų teises ir pareigas nustato įstatymas.
Baudžiamojo proceso teisės santykis su kitomis teisės šakomis:
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su baudžiamąją teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su bausmių vykdymo teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su konstitucine teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su civiline teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su civilinio proceso teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su administracine teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su kriminalistika
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su teismo medicina

Proceso įstatymo galiojimas laike ir erdvėje:

 Proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų
atlikimo metu.
 Nesvarbu, kur padaryta nusikalstama veika, baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą.
 Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Kodeksas, taikomos
tarptautinės sutarties taisyklės

Proceso įstatymo galiojimas asmenų atžvilgiu:

 Procesas dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, Lietuvos
Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisės normas.
 Asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir padarė
nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje, baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas
vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu.
 Asmenys, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, negali
būti sulaikyti ar suimti. Su tokiais asmenimis galima atlikti LR BPK numatytus proceso veiksmus tik jų sutikimu
ar prašymu. Šių asmenų sutikimas gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją

Baudžiamojo proceso principai

Baudžiamojo proceso principo samprata:

 Žodis „principas” (lot. principium – pagrindas, pirmasis šaltinis) reiškia kurios nors teorijos, mokslo, praktinės
veiklos ir pan. pagrindinį pradinį teiginį; tai idėja, pradmuo, kuriuo vadovaujamasi, pagrindinė elgesio, veikimo
norma, taisyklė.

 Baudžiamojo proceso principai - tai įstatymuose įtvirtintos pagrindinės nuostatos, bendriausi vadovaujantys
pradai, išreiškiantys baudžiamojo proceso esmę, jo demokratinę prigimtį bei svarbiausius bruožus,
nustatantys kovojančių su nusikalstamumu valstybės institucijų organizacijos ir veiklos pagrindus bei
apibūdinančios galimas BP plėtros kryptis ir perspektyvas.
Baudžiamojo proceso principų reikšmė:

 Kuriant naujas ar tobulinant(keičiant) BP teisės normas turi būti garantuojama, kad šios normos neprieštaraus
pripažintiems BP principams, t.y. principai lemia naujų tesės normų turinį;
 Principai lemia teisės normų aiškinimą: jokia BP teisės norma negali būti aiškinama priešingai ar nukrypstant
nuo principų turinio aiškinimų;
 Jokia BP teisės norma negali būti taikoma taip, kad jos taikymas pažeistų principą;
 Teisės normų kolizijos atveju sprendimo variantas turi būti randamas remiantis principais;
 Atsiradus tesės spragų, procesinis sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į principus.

Baudžiamojo proceso principų sistema:

Pagal veikimo sferą, skirstomi į:

 Bendruosius teisinius, kurie yra reikšmingi visai vienos ar kitos valstybės teisės sistemai;
 Tarpšakinius - būdingus arba veikiančius keliose teisės šakose;
 Šakinius – veikiančius vienoje teisės šakoje.

Pagal norminio akto, kuriame jie yra įtvirtinti galią:

 konstituciniai;
 specialūs.

Pagal veikimo ribas:

 principai, kurie yra realizuojami visose BP stadijose;
 principai, taikomi atskirose BP stadijose.

Nekaltumo prezumpcijos principas:

 Konstitucijos 31 str. 1d. nustatyta: „Asmuo laikomas nekaltu, kol kaltumas neįrodytas įstatymo numatyta
tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“.

 BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo
laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. yra sakoma, kad “kiekvienas
žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą”

Pagrindiniai nekaltumo prezumpcijos principo elementai:

1) Kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, joks asmuo negali būti laikomas kaltu;
2) Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo tik įstatyme nustatytas taisykles ištyrus ir
išnagrinėjus baudžiamąją bylą, t.y. apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas prieš tai atlikus daug įvairių
procesinių veiksmų;
3) Nekaltumo prezumpcija įpareigoja ypatingai pamatuoti taikyti procesines prievartos priemones. Jokia prievartos
priemonė, skiriama iki nuosprendžio įsiteisėjimo, negali būti traktuojamas kaip bausmė ir turėti bausmės elementų;
4) Nekaltumo prezumpcija reikalauja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prieš apkaltinamojo nuosprendžio
įsiteisėjimą, vengti formuluočių apie įrodytą įtariamojo ar kaltinamojo kaltę;
5) Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos
kaltinamojo naudai.

Teisingumą vykdo tik teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis nustato, kad “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik
teismai”.

Tik teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą gali:

 Konstatuoti kad BK veika tikrai buvo padaryta;

 Nuspręsti, kad kaltinamasis kaltas;
 Paskirti kaltam asmeniui bausmę ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Proceso teisingumo (sąžiningumo) principas:

  Principas įtvirtintas Konstitucijos 31 str. 2 d., BPK 44 str. 5 d. Įstatyme naudojama sąvoka „teisingumas“,
tačiau žodis „sąžinė“ tiksliau apibrėžia šio principo turinį. Šis principas atėjo iš angliškos teisės tradicijos, pagal
jų supratimą procesas turi būti garbingas - Fair.
 Šis principas apima ne tik teismo darbą, bet jo aiškinimas turi būti plečiamas ir jis taikomas ir ikiteisminio
tyrimo stadijoje. Pripažįstama, kad tai svarbiausias principas, kuris reikalauja kaltinamajam suteikti tam tikras
teises, neapgaudinėti jo, nežadėti to, kas pagal teisę jam būti suteikti, neišgaudinėti informacijos neteisėtais
būdais, draudžia asmenį provokuoti asmenį daryti nusikaltimą.

Šis principas draudžia:

 apgaudinėti įtariamąjį ar kaltinamąjį, žadant už bendrininkavimą su teisėsauga suteikti įstatyme nenumatytų
lengvatų ir, priešingai, nesilaikyti duotų ir įstatyme numatytų pažadų. Klaidinti įtariamąjį ar kaltinamąjį
neteisingai išaiškinant jam teises ir pareigas.

Proporcingumo principas

 BPK 11 straipsnis numato, kad „Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais,
kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi
būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Taikant procesines prievartos priemones bei atliekant
šiame Kodekse numatytus tyrimo veiksmus, draudžiama naudoti smurtą, grasinti, atlikti žmogaus orumą
žeminančius bei sveikatai kenkiančius veiksmus. Panaudoti fizinę jėgą leidžiama tik tiek, kiek tai būtina
proceso veiksmo atlikimo trukdymams pašalinti.

Proporcingumo principas reiškia, jog procesinės prievartos taikymas pateisinamas tik tuomet, kai:
 - tikslo, kurio siekiama taikant procesinės prievartos priemonę, neįmanoma pasiekti netaikant tos
priemonės ar taikant švelnesnę prievartos priemonę;
 - pats siekiamas tikslas yra tikrai svarbus, ir jo siekimu gali būti pateisinama būtinybė apriboti žmogaus
teises;
 - prievartos taikymas neužtrunka ilgiau, negu tai yra objektyviai būtina.
 Draudimas naudoti bereikalingą jėgą;
 Įrodymai, gauti panaudojus jėgą, nepripažįstami;
 Negalima naudoti hipnozės, medikamentų, narkotikų, alkoholio, neduoti maisto, vandens, apklausinėti
naktimis;
 Jėga tik pasipriešinimui atremti ir tik minimali.

Teisėjų nepriklausomumo ir klausymo tik įstatymo principas

 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad teisėjai ir teismai yra nepriklausomi
ir klauso tik įstatymo.
 Konstitucinis Teismas nurodė, kad teisėjų ir teismo nepriklausomumo vykdant teisingumą garantijų turinį
lemia jų nepriklausomumas nuo:
 a) Byloje dalyvaujančių šalių bet kokio kišimosi
 b) Valstybės valdžios, valdymo, taip pat visuomenės institucinių, korporacinių, neteisėtų asmeninių ar kitokių
interesų įtakos.
 Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teisėjų nepriklausomumo principą užtikrina šios nuostatos:
 - teisėjo įgaliojimų trukmė neliečiama;
 - teisėjo asmuo neliečiamas- imunitetai, teisėjo negalima traukti atsakomybėn be Seimo leidimo;
 -tinkamos socialinės, materialinės garantijos - turi būti tvirtai nustatyta, aiškūs kriterijai.

Rungimosi principas

BPK 7 str. numato, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, tai reiškia, jog abi šalys (kaltinimo ir
gynybos) turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies
argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam
išsprendimui.

Rungimosi principas pasireiškia:

1) Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai naudojasi lygiomis teisėmis reikšti nušalinimus, teikti įrodymus, reikšti prašymus,
apskųsti teismo sprendimus ir kt.
2) Procesinės funkcijos procese yra aiškiai atskirtos: kaltina prokuroras, kaltinamasis ir gynėjas ginasi, o teismas priima
sprendimą byloje.

Proceso viešumo principas

Proceso viešumas įgalina visuomenę teismo procesus kontroliuoti 2 būdais:

1. Kiekvienas asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus, leidžiama stebėti teismo procesą salėje.
2. Žiniasklaida gali informuoti visuomenę apie konkretų procesą.

Proceso viešumo principo išimtys (atvejai kada jis gali būti ribojamas):

Kaltinami jaunesni nei 18 m. Asmenys;

Bylos dėl seksualinių nusikaltimų;
Bylose dėl privataus proceso dalyvių gyvenimo;
Apklausiant liudytoją ar nukentėjusįjį, kuriam taikomas anonimiškumas;
Ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjami kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių
skyrimo klausimai arba proceso dalyvių skundai, yra nevieši, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.

Teismų nuosprendžių, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai.
Proceso greitumo principas

Proceso greitumo principas yra įtvirtintas EŽTK 6 str. 1 d., BPK 1 str., 2 str., 44 str. 5 p., jį pripažįsta teismų praktika. Šis
principas įpareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo ir sankcijos pritaikymo praeitų
kuo mažiau laiko.

 Greitas procesas apsaugo įtariamąjį nuo ilgo nežinojimo apie savo likimą, kad asmuo nepatirtų psichologinės
įtampos.
 Greitu procesu taip pat patenkinamas ir visuomenės interesas, kad teisingumas būtų įvykdomas praėjus kuo
mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo.
 Taip pat ir bausmė savo tikslus geriausiai pasiekia , kai ji skiriama greitai po nusikalstamos veikos padarymo.
 Ilgai trunkant procesui , įrodinėjimas byloje sudėtingėja.
 Tarp patirtos žalos ir nuostolių atlyginimo nukentėjusiajam praeina trumpesnis laiko tarpas

Teisėtumo principas

 Tai konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 28 straipsnyje ir reiškiantis, jog kiekvienas žmogus,
įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų,
nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

 Baudžiamajame procese teisėtumo principas aiškintinas kaip valstybės institucijų, pareigūnų ir kitų asmenų,
dalyvaujančių procese, pareiga tiksliai ir nenukrypstamai laikytis baudžiamojo proceso teisės normų.

 Teisėtumo principas reikalauja, kad kompetentingos valstybės institucijos – teismas, prokuratūra, IT įstaigos,
BP dalyviai ir kiti BP dalyvaujantys asmenys tiksliai ir nenukrypstamai laikytųsi įstatymų ir vykdytų jų
reikalavimus visose baudžiamojo proceso stadijose.
Teisės į gynybą principas

 Teisė į gynybą garantuoja Konstitucijos 31 str. 6 d. bei EŽTK 6 str., Pakto 14 str., BPK 10 str. Teisės į gynybą
principas neatsiejamai susijęs su rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir kitais BP principais. Teisės į gynybą
neužtikrinimas reiškia šių principų pažeidimą.

 Įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą - visuma teisių, kuriomis naudodamasis jis siekia paneigti jam pareikštą
įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę.

 Teisę į gynybą įtariamas (kaltinamas) įgyvendina :

1. Gindamasis pats;
2. Gindamasis per gynėją.

Baudžiamojo proceso dalyviai

Baudžiamojo proceso dalyvių samprata

 Baudžiamojo proceso subjektai – tai dalyvaujantys procesiniuose santykiuose, kurie susiklosto tiriant
nusikalstamas veikas ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, asmenys: tyrimą atliekantys pareigūnai, bylas
nagrinėjantis teismas, į procesą įtraukti ar savo noru įstoję asmenys, BP metu turintys tam tikras teises ir
pareigas.

 Proceso subjektai gali būti vadinami proceso dalyviais šią sąvoką vartojant tiek plačiąja (tai visi asmenys,
institucijos ir pareigūnai, dalyvaujantys tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas), tiek ir siaurąja prasmėmis
(įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, gynėjas , atstovai ir kiti)

Baudžiamojo proceso subjektų klasifikacija pagal teisinės padėties prigimtį:

1. Vykdantys baudžiamąjį procesą, t.y. tiriantys nusikalstamas veikas, nagrinėjantys baudžiamąsias bylas, bei
užtikrinantys nuosprendžio (nutarties) vykdymą;
2. Dalyvaujantys tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas.

Baudžiamojo proceso subjektai pagal tikslą, kurio dalyvaudami baudžiamojoje procesinėje veikloje, jie siekia:

1. Valstybinės institucijos ir pareigūnai, baudžiamajame procese vykdantys valstybinius įgaliojimus bei pareigas
ir ginantys viešuosius (valstybinius bei visuomeninius) interesus.
2. Asmenys, ginantys savo teisėtus interesus arba interesus tų, kuriems jie atstovauja.
3. Asmenys, turintys tam tikras teises ir pareigas ir vykdantys tam tikrus veiksmus (sąlyginai neturintys
,,intereso“ baudžiamajame procese).

Baudžiamojo proceso subjektai

 Teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismas, apylinkės
teismas.
 Teismas yra: apylinkės teismo teisėjas ar apylinkės teismo teisėjų kolegija, apygardos teismo teisėjas ar
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas ar šio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų
bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus plenarinė sesija, arba mišri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų
skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija,
 nagrinėjantys ir priimantys sprendimus šiame Kodekse numatytais klausimais. Bylos teisėjams paskirstomos ir
teisėjų kolegijos sudaromos laikantis nustatytos bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo tvarkos.

Teismo veiklos sritys:

 Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas;
 Skundų ir prašymų dėl proceso metu kylančių klausimų nagrinėjimas;
 Kiti BPK teismo kompetencijai priskirti veiksmai.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimame sprendime gali:

 Konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta;
 Nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo – kaltės klausimo išsprendimas bei bausmės
paskyrimas sudaro bylos nagrinėjimo ir teisingumo vykdymo baudžiamojoje teisenoje esmę;
 kaltu pripažintam asmeniui paskirti kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar
bausmės atlikimo.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų
numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiklos sritys:

 Vykdo teisminę ikiteisminio tyrimo kontrolę;

 Dalyvauja duomenų rinkimo procese;
 Vykdo kitas BPK jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

Prokuroras yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, dalyvaujantys
baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją.

Prokuratūros struktūra:
 Prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros.
 Apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai.

Prokuroro funkcijos baudžiamajame procese:

 organizuoja ikiteisminį tyrimą,

 vadovauja ikiteisminiam tyrimui,
 kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą,
 atlieka ikiteisminį tyrimą,
 palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
 kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą.

Tik prokuroras priima sprendimus:

1) dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo;

2) dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo;
3) dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo;
4) dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;
5) dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.
6) Tik prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo. 

 Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos
padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka LR BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus:
siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.
  Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam
pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų
darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę.

 Ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra Valstybės sienos apsaugos
tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos
muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios
šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

 Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių
ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai,
areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose
padarytų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus BPK numatytus veiksmus, išskyrus
tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo:

1) atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos;
2) vykdyti visus prokuroro nurodymus;
3) prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą.

 Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo
įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per
trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

ĮTARIAMASIS

 Kai asmuo sulaikomas pagal BPK 140 str.- nuo sulaikymo momento;
 Kai apklausiamas pagal BPK 188-189 str- nuo apklausos momento;
 Kai šaukiamas į apklausą asmuo, kuriam surašytas pranešimas apie įtarimą (BPK 187 str.)- nuo šaukimo
išsiuntimo momento;
 Kai priimtas prokuroro nutarimas ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl asmens pripažinimo įtariamuoju
(BPK 21 str.)

KALTINAMASIS

 Kaltinamasis yra nagrinėjimo teisme dalyvis.

 Kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba
prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme
nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.
 Kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla;
nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; pateikti prašymus;
pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus;
duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo
teisme dalyvių pareikštų prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą
paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis.
 Kaltinamojo pareigos analogiškos įtariamojo pareigoms.
 Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio
priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju.
NUKENTĖJUSYSIS

 Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės
žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo
nutartimi.
 Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio
tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo
pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar
nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą.
 Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.

CIVILINIS IEŠKOVAS

 Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl
įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas
civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

Civilinis ieškovas turi teisę:

 1) duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės;
 2) teikti įrodymus;
 3) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;
 4) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų
dokumentų išrašus ar nuorašus;
 5) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;
 6) skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję
su civiliniu ieškiniu;
 7) dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

 Civilinis ieškovas privalo:

 1) kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;
 2) teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu;
 3) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.

CIVILINIS ATSAKOVAS

 Civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir
organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika
padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro
nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.
 Civilinis atsakovas turi LR BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytas civilinio ieškovo teises.

Civilinis atsakovas privalo:

 1) kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme;
 2) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.

GYNĖJAS

Gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam
ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus.

Gynėju gali būti:

  Advokatas
 Advokato padėjėjas
 Apribojimai advokato padėjėjams būti gynėju.

ATSTOVAI

 Atstovai tai asmenys veikiantys kitų proceso dalyvių interesais.

Atstovavimas pagal įstatymą:

  Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti
savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti
neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.
 Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir
nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju,
kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.

Atstovavimas pagal įgaliojimą:

 Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės
laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems
proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.
 Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo
pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso
dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba
įgaliotas darbuotojas ar advokatas.

LIUDYTOJAI

 Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors
reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.

 Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo
mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti
dėl jų parodymus.

Kaip liudytojas negali būti apklausiamas:

 1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus,
kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant LR BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus;
 2) teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį;
 3) įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio
atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas;
 4) dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį;
 5) viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai,
žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos
šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo
sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų
visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir
kad būtų vykdomas teisingumas.
 Liudijimo ypatumai:
 Lietuvos Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidento
rezidencijoje. Į teismo posėdį Respublikos Prezidentas nešaukiamas.
 Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai
kuriuos pateiktus klausimus.
 Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę
apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma
atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

EKSPERTAS

 Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų
sąrašą.
 Jeigu Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į
šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo.
 Prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu Europos Sąjungos valstybėje narėje
arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį.
 Ekspertas privalo šaukiamas atvykti į teismą ir pateikti nešališką išvadą jam pateiktais klausimais.
 Ekspertui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo
pareigas, gali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.
 Už melagingos išvados pateikimą ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235
straipsnį.
 Eksperto ir specialisto santykis!

SPECIALISTAS

Specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti
išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais.
 Specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Specialistai,
kurie yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Specialistai,
kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese,
įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos
išvados ar paaiškinimo pateikimą.
 Teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavono tyrimą.
 Teismo psichiatrai, teismo psichologai yra specialistai, atliekantys asmens psichinės būklės tyrimą.
 Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar ikiteisminio tyrimo
teisėją.
 Specialistas

 Probuotojai yra specialistai, atliekantys asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų
aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą.
 Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą ir pateikti
nešališką išvadą ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais. Specialistui, kuris be svarbios priežasties
neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos LR BPK 163 straipsnyje
numatytos procesinės prievartos priemonės. Už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą specialistas
atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.

VERTĖJAS IR KITI PROCESO DALYVIAI

  Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo,
ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese
BPK nustatyta tvarka/43/.
 Antstolis,pataisos inspekcija.../342/kiti proceso dalyviai /154, 259,317,362,426
 Kviestiniai /143/

Asmens teisių apsaugos pagrindai

Asmens teisių apsaugos pagrindai (1)

 1. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip LR BPK numatytais atvejais ir nustatyta tvarka.
 2. Kiekvienam sulaikytajam ar suimtajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti pranešama, dėl ko jis
sulaikomas ar suimamas.
 3. Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę kreiptis į teismą, skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas ar
suimtas.
 4. Kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų
nustatyta tvarka.
 5. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią
laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
 6. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas
neįrodytas LR BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
 7. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama
kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti
pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų
apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai.
 8. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per
pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą
įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
 9. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas, taip pat teisę į būsto
neliečiamybę, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo slaptumą. Šios
asmens teisės baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos LR BPK numatytais atvejais ir tvarka.
 10. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai
nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o
įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat
įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Asmens teisių užtikrinimo mechanizmas apima:

 informavimą asmens apie jo teises ir pastarųjų turinio išaiškinimą. Be to, proceso dalyviams privalo būti
išaiškintos ir jų pareigos, nes už jų nevykdymą numatytos įvairios atsakomybės priemonės: atvesdinimas,
bauda, areštas ir kitos.
 būtinų sąlygų visaverčiam teisių realizavimui sukūrimą.
 pažeistų teisių atkūrimą.

Gynybos samprata. Gynėjas ir gynyba.

Gynyba - tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama paneigti įtarimą (kaltinimą), nustatyti įtariamojo
(kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo) nekaltumą arba sušvelninti jo atsakomybę, visuma.

Teisės į gynybą įgyvendinimo formos:

 įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis) turi teisę gintis pats;
 įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis) turi teisę gintis, pasinaudodamas gynėjo paslaugomis.
GYNĖJAS

 Gynėjai yra advokatai. Tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų
gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.
 Advokato pavedimu gynėju gali būti advokato padėjėjas, jeigu tam neprieštarauja ginamasis. Advokato
padėjėjas negali būti gynėju nagrinėjant teisme bylą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.
 Vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis turi kelis gynėjus ir bent
vienas iš jų atvyksta dalyvauti procese, procesas gali vykti.

Teisės turėti gynėją realizavimas

 Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę
turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti/50/.
Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.

Gynėjas gal įstoti į procesą trijų asmenų grupių kvietimu:

 gynėją gali kviesti pats įtariamasis;
 gynėją gali pakviesti šio atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys;
 jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas,
prokuroras ar teismas .

Įtariamojo teisė pasirinkti konkretų gynėją, gali būti apribota:

1. Kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti
procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar
nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo LR BPK 50 str. 3 d. nustatyta tvarka paskirti
gynėją (50 str. 4 d.);
2. Jeigu pasirinktas gynėjas negali per šešias valandas atvykti dalyvauti pirmojoje apklausoje arba apklausoje dėl
suėmimo pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam,
kaltinamajam ar nuteistajam į šią apklausą pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo LR BPK 50 str.
3 d. nustatyta tvarka paskirti gynėją. Šiuo atveju gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus
turėti konkretų advokatą. Naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau
pasirinktam gynėjui (50 str. 4 d.).

Neteisėtas gynybos priemones naudojančio gynėjo nušalinimas

 Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas
naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją. Tokiu atveju LR BPK 50 straipsnyje
nustatyta tvarka kviečiamas ar paskiriamas kitas gynėjas.
 Gynėjas ir įtariamasis prokuroro nutarimą dėl gynėjo nušalinimo gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui; šis
privalo skundą išnagrinėti per tris dienas. Teismo nutartį dėl gynėjo nušalinimo gynėjas ir kaltinamasis gali
apskųsti LR BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Būtinas gynėjo dalyvavimas

 Nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

 Nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti
savo teise į gynybą, bylas;
 Nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;
 Kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
 Nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
 LR BPK XXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
 Tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
  Kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar
pagal Europos arešto orderį;
 Nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.
 Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę
pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo
ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
 LR BPK nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų
pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas
privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos
nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti
šios institucijos parinktą gynėją. Gynėją poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas,
prokuroras ar teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais.

Gynėjo atsisakymas

 Įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, išskyrus LR BPK 433
straipsnyje numatytą atvejį. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Dėl
gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.
 Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui neprivalomas nepilnamečio arba asmens, kuris dėl fizinių
ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, taip pat proceso kalbos nemokančio asmens ar
asmens, įtariamo ar kaltinamo sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kai dėl bylos sudėtingumo ar
didelės apimties arba kitais atvejais kyla abejonių dėl šio asmens galimybės pasinaudoti teise į gynybą,
pareikštas atsisakymas gynėjo.
 Atsisakymas gynėjo neatima iš įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl
turėti gynėją.
Atstovavimas

Atstovai - tai asmenys veikiantys kitų proceso dalyvių interesais.

Atstovavimo rūšys:
 pagal įstatymą;
 pagal įgaliojimą.

Atstovavimas pagal įstatymą

 Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti
savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti
neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.
 Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir
nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju,
kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.

Atstovavimas pagal įgaliojimą

 Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės
laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems
proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.
 Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo
pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso
dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba
įgaliotas darbuotojas ar advokatas.
NUŠALINIMAS

 Tai proceso institutas, garantuojantis proceso nešališkumą, teisėtumą, išsamumą ir profesionalumą. Jo

tikslas – garantuoti, kad bylos sprendimo priėmimui negalės daryti įtakos suinteresuoti bylos baigtimi
proceso dalyviai bei nešališkai galintys atlikti savo pareigas proceso subjektai.

 Nušalinimo institutas, viena vertus, yra nešališko proceso garantas, kita vertus, yra viena iš priemonių
užtikrinti proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus.

Nušalinimo teisė ir pagrindai

 LR BPK 57 straipsnis įtvirtina, kad teisę pareikšti nušalinimą turi įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis,
išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis
atsakovas arba jų atstovai.
 Nušalinimas gali būti pareikštas tiek valstybės pareigūnams, nuo kurių priimamų sprendimų priklauso proceso
eiga ir baigtis (ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui), tiek asmenims
padedantiems tirti nusikalstamą veiką ir nagrinėti baudžiamąją bylą (teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui,
ekspertui ir specialistui). Valstybės įgalioti pareigūnai gali nušalinti ir gynėją.

Nušalinimo pagrindai

Bendri nušalinimo pagrindai taikomi visiems subjektams, kuriuos galima nušalinti:

 Jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių
asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo,
ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys
ar giminaitis;
 Jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą,
nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;
 Jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;
 Proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių LR BPK 57 straipsnio 2
dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

Teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą:

 Jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas;
 Jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos
priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje;
 Jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir
kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo
priimtas nuosprendis;
 Jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka;
 Jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka;
 Jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą
pirmosios instancijos teisme.
 Nušalinimas ikiteisminiame tyrime turi būti pareiškiamas ir motyvuojamas raštu.
 Dėl vertėjo, eksperto ar specialisto nušalinimo nusprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo
pareigūnas ar prokuroras. Dėl nušalinimo nusprendžiama per įmanomai trumpiausią laiką. Jeigu nušalinimas
atmetamas, priimamas nutarimas, kuris pareiškėjui paskelbiamas pasirašytinai.
 Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo nusprendžia prokuroras. Dėl prokuroro nušalinimo nusprendžia
ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras per vieną dieną nuo to momento, kai
gautas nušalinimo pareiškimas, perduoda jį atitinkamai prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroras
ar ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą. Jeigu nušalinimas
 atmetamas, prokuroras priima nutarimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – nutartį. Šie dokumentai pareiškėjui
paskelbiami pasirašytinai.
 Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo nusprendžia apylinkės teismo pirmininkas.
 Pareiškimo dėl nušalinimo padavimas proceso nesustabdo.

APSKUNDIMAS

Apskundimas – tai procesinis institutas, užtikrinantis proceso dalyvių interesų apsaugą; procesinė priemonė, kuria
pasinaudojus ištaisomos proceso subjektų klaidos.

Apskundimo tikslas – ginti žmogaus teises ir užtikrinti tinkamą procesą.

Subjektai turintys teisę skųsti proceso veiksmus ir procesinius sprendimus ikiteisminio tyrimo metu:
 proceso dalyviai;
 asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės

Subjektai turintys teisę skųsti proceso veiksmus ir procesinius sprendimus teisminio nagrinėjimo metu:
 Prokuroras;
 proceso dalyviai;
 asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės.

Skundų nagrinėjimo tvarka:

 Bendroji;
 Specialioji.

Apskundimo tvarka ikiteisminio tyrimo metu (1):

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas

Prokuroras

Aukštesnysis prokuroras

Ikiteisminio tyrimo teisėjas

Ikiteisminio tyrimo teisėjas

Apygardos teismas

Žalos atlyginimas baudžiamajame procese

 žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareiškiamas ( BPK IX skyrius).
 žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas ( BPK X skyrius).
 žalos kompensavimas (BPK 118 str.).

Baudžiamajame procese gali būti siekiame tiek turtinės tiek neturtinės žalos atlyginimo:

Turtinė žala:
 a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (vagyste ar plėšimu pagrobti daiktai, sunaikintas ar
sugadintas turtas ir pan.);
 b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, jei
sužalotas ar susargdintas žmogus negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų padaryta nusikalstama veika);
 c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

Neturtinė žala - neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas,
emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo
įvertinti pinigais.

Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareiškiamas

1) Savanoriškas žalos atlyginimas (107 str.). Tai situacija, kai įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas
materialiai atsakingas asmuo bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlygina nukentėjusiajam nusikalstama
veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl
civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas, ir dėl to paskirtas laikinas
nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.
2) Daiktų ir vertybių grąžinimas(108 str.).
 Teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam
asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui.
 Daiktus ir vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nepasibaigus
procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Atsiimdamas šia
tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, savininkas paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus
baigta nagrinėti teisme.
 Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, ar ribojama (LR CK 4.7 str.) negrąžinami

Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas. Civilinio ieškinio samprata.

 Nors savanoriškas žalos atlyginimas yra daug operatyvesnis, tačiau daugeliu atvejų be civilinio ieškinio, kaip
žalos atlyginimo teisinės alternatyvos, neapsieinama.

 Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai baudžiamojo proceso metu pareiškiamas ir nagrinėjamas kartu
su baudžiamąja byla dėl nusikalstamos veikos patyrusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą.

Civilinio ieškinio pareiškimo sąlygos

 asmeniui (fiziniam ar juridiniam) nusikalstama veika padaryta žala;

 įtariamasis (kaltinamasis) įvykdė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
 tarp įtariamojo (kaltinamojo) veikos ir asmeniui (fiziniam ar juridiniam) padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
  Civilinis ieškinys baudžiamajame procese pareiškiamas raštu, jį paduodant ikiteisminio tyrimo pareigūnui,
prokurorui ar teismui  prokurorui ar teismui (112 str.).
 Civilinis ieškinys pareikštas baudžiamajame procese atleidžiamas nuo žyminio mokesčio.
 Prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai
nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės
nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų (Lietuvos BPK 117 str.).

Civilinio ieškinio pareiškimo laikas

 Civilinis ieškinys gali būti pareikštas tiek ikiteisminio tyrimo stadijose, tiek ir teisme, tačiau ne vėliau kaip iki
įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios (LR BPK 112 str.).
 Jei jau prasidėjęs įrodymų tyrimas, ieškinio neleidžiama pareikšti, todėl, kad civilinio ieškinio pagrindimas turi
būti nustatomas tikrinant ir vertinant įrodymus bylos nagrinėjimo teisme metu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas
ar prokuroras, matydami, kad asmeniui padaryta žala, privalo išaiškinti jam teisę dėl civilinio ieškinio
pareiškimo.

Civilinio ieškinio išsprendimas

LR BPK 115 straipsnis numato, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais
dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, turi teisę:
 visiškai patenkinti pareikštą ieškinį;
 iš dalies patenkinti civilinį ieškinį;
 visiškai atmesti civilinį ieškinį.

Civilinio ieškinio išsprendimo atidėjimas

Paprastai visi civiliniai ieškiniai turi būti išnagrinėti ir išspręsti. Tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,
gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti
civilinio proceso tvarka, esant šioms sąlygoms:
 kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo;
 negavus papildomos medžiagos (115 str. 2 d.)

Žalos kompensavimas

 Kai kaltinamasis arba už jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys Lietuvoje neturi lėšų žalai atlyginti,
įstatymų numatytais atvejais ir tvarka žala gali būti kompensuojama iš valstybės tam skirtų lėšų (Lietuvos BPK
118 str.). Kompensavimo tvarka ir sąlygos numatytos LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos
kompensavimo įstatyme. Galimybė gauti kompensaciją dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atsiranda dėl
smurtinių nusikalstamų veikų (Baudžiamajame kodekse numatyto apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus
nusikaltimo požymių turinti pavojinga veika, kuria buvo tyčia atimta nukentėjusio asmens gyvybė arba sunkiai
ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (pvz., tyčinis nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas), arba pasikėsinta į
seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą (pvz., išžaginimas, seksualinis prievartavimas ir pan.).

------------------------------------------------------------------KOLIUI---------------------------------------------------------------------------------

Įrodymai baudžiamajame procese

 Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys.

 Ar gauti duomenis laikytini įrodymais kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla.
Teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių ištyrimu
bei vadovaudamasis įstatymu;
 Įrodymais pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurių tikrumas gali būti patikrintas BPK numatytais
proceso veiksmais;
  Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės
bylai išspręsti teisingai.

Įrodymų leistinumo kriterijus:

 Įrodymų leistinumas rodo jų tinkamumą naudoti įrodinėjimo procese, todėl, kad jie gauti teisėtais būdais iš
teisėtų šaltinių.
 Leistinumas kelia įrodymams tokius reikalavimus (neleistini pvz., parodymai, gauti panaudojant smurtą,
nedalyvaujant gynėjui ir kt.) :
1. Turi būti žinoma duomenų kilmė ir galimybė ją patikrinti (pvz., įrodymais nepripažįstami gandai, anoniminiai
laiškai);
2. Turi būti laikomasi specialių duomenų rinkimo ir fiksavimo taisyklių;
3. Būtina laikytis procesinės formos reikalavimų, kurie garantuotų duomenų patikimumą;
 Įrodymais gali būti pripažįstami ir užsienio valstybėse surinkti (užfiksuoti) duomenys

Įrodymų liečiamumo kriterijus:

 Įrodymų liečiamumas (sąsajumas) atskleidžia įrodymų turinio ir įrodinėtinų aplinkybių arba kitų duomenų,
turinčių reikšmės tyrimui, ryšį.
 Sprendžiant įrodymų sąsajumo klausimą, būtina atsižvelgti į galimybę juos panaudoti bent vienam iš šių tikslų:
1. Įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti;
2. Tarpinių duomenų nustatymui;
3. Kitiems įrodymams surasti bei jų tikrumui ir išsamumui patikrinti;
4. iškeltoms tiriamoms versijoms pagrįsti arba paneigti.
 Norint pagrįsti įrodymo ir tiriamos medžiagos sąsajas, užtenka, kad įrodymas atitiktų bent vieną iš išvardintų
tikslų.

 Įrodinėjimas - įstatymo reguliuojama veikla, kurios metu renkami ir pateikiami, patikrinami ir vertinami
reikšmingi duomenys. Ši veikla vykdoma siekiant išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatyti tiesą
byloje.

 Įrodinėjimas vyksta visose baudžiamojo proceso stadijose. Aktyviausiai ši veikla vykdoma ikiteisminio tyrimo ir
bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atliekant ikiteisminį tyrimą sukaupiama pagrindinė dalis
duomenų, kurie pirmosios instancijos teisme tampa įrodymais ir kuriais yra grindžiamas nuosprendis.

Įrodinėjimo tikslas - nustatyti tiesą byloje. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas byloje gali būti priimtas
tik tuo atveju, jei išsamiai išaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės.

 Formalioji tiesa
 Materialioji tiesa

Įrodinėjimo dalykas ir jo turinys:

 Nusikalstamos veikos sudėties elementai;

 Aplinkybės, turinčios įtakos atsakomybei;
 Duomenys, pagrindžiantys proc. prievartą;
 Žalos duomenys.

Įrodinėjimo proceso etapai:

  Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas bei šių duomenų fiksavimas;
 Surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas;
 Surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu;
 Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas.

Įrodymus yra įprasta klasifikuoti pagal keturis kriterijus:

 Pagal informacijos teikimo būdą;

 Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis;
 Pagal informacijos šaltinio pirmumą;
 Pagal įrodymų santykį su kaltinamojo versija.

Pagal informacijos teikimo būdą įrodymai skirstomi:

 Asmeninius
 Daiktinius

Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi:

 Tiesioginius
 Netiesioginius.

Pagal informacijos šaltinio pirmumą įrodymai skirstomi:

 Pirminius;
 Išvestinius.

Pagal įrodymų santykį su kaltinamojo versija įrodymai skirstomi:

 Kaltinančius;
 Teisinančius.

Pagal tai, iš kokio šaltinio yra gaunami įrodymai, yra išskiriamos tokios įrodymų rūšys:

1. Kaltinamojo (įtariamojo) parodymai,

2. Liudytojo parodymai,
3. Nukentėjusiojo parodymai,
4. Ekspertizės aktas,
5. Specialisto išvada,
6. Daiktai kaip įrodymai,
7. Dokumentai kaip įrodymai.

Tarptautinis teisinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese

 Nusikalstamumas, ypač šiuolaikinis, yra ne tik nacionalinis, bet ir tarptautinis socialinis reiškinys, todėl jį
siekiama kontroliuoti ne tik nacionalinėmis, bet ir tarptautinėmis priemonėmis.

 Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese gali būti suprantamas kaip suderinti valstybių
veiksmai siekiant padėti viena kitai aiškinant, tiriant ir vykdant asmenų baudžiamąjį persekiojimą.

 Lietuvos kontekste tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese gali būti apibrėžiamas kaip toks
nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nagrinėjimo bei teismų priimtų sprendimų vykdymas, kai tarptautinių
 sutarčių bei Europos Sąjungos teisės nustatytais pagrindais ir formomis siekdamos baudžiamojo proceso
paskirties kartu veikia ne mažiau kaip dvi valstybės arba valstybė ir tarptautinė organizacija ar Europos
Sąjungos institucija.

 Tarptautinio bendradarbiavimo formas nustato baudžiamojo proceso ir baudžiamasis kodeksai, tarptautinės

sutartys, Europos Sąjungos teisė. Pažymėtina, kad tarptautinės sutartys, reglamentuojančios tarptautinį
bendradarbiavimą baudžiamajame procese pagal jas pasirašiusių šalių skaičių gali būti dvišalės, trišalės ir
daugiašalės, o pagal reguliavimo dalyką – universalios ir specialios, t. y. skirtos konkrečioms
bendradarbiavimo sritims.Visi šie aspektai sąlygoja tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamajame procese
formas.

 Teisinių Lietuvos institucijų bendradarbiavimo su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir

organizacijomis svarbiausi klausimai dabar reglamentuojami    BPK  IV skyriuje  ( BPK 66 -- 77 2 str.).

Pagal bendradarbiavimo subjektus ir tokio bendradarbiavimo teisės šaltinį tarptautinis bendradarbiavimas

baudžiamajame procese galimas dvejomis formomis:

1. Tarp Europos Sąjungos valstybės narės ir valstybės, nepriklausančios Europos Sąjungai ar tarptautinės
organizacijos, arba tarp valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai, jų ir tarptautinių organizacijų pagal
bendrus tarptautinius teisės aktus (bendroji forma);
2. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių pagal Europos Sąjungos teisę (supaprastinta forma).

 Prašymai užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms, paprastai siunčiami per Teisingumo
ministeriją ar Generalinė prokuratūra. Nedraudžiamas ir tiesioginis tokių prašymų siuntimas, jei tai numato
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Tokiais atvejais minėtus prašymus tiesiogiai gali siųsti ir
ikiteisminio tyrimo įstaigos.
 Lietuvos teismai, prokuratūros bei ikiteisminio tyrimo įstaigos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių
organizacijų prašymus analogiškai gauna per Teisingumo ministeriją ar Generalinę prokuratūrą ir vykdo
laikydamiesi BPK 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vykdant tokius prašymus paprastai atliekami tik BPK
nustatyti procesiniai veiksmai, tačiau galima atlikti ir BPK nenustatytus procesinius veiksmus, jei tai įtvirtinta
Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje ir jei tokių veiksmų atlikimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos
Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams Lietuvos baudžiamojo proceso principams.

Reikšmingiausios tarptautinės teisinio bendradarbiavimo baudžiamajame procese organizacijos ir priemonės:

 Interpolas (angl. International Criminal Police Organization, INTERPOL) – didžiausia tarptautinė kriminalinės

policijos organizacija pasaulyje. Organizacija įkurta 1923 m. rugsėjo 7 d. kaip Tarptautinės kriminalinės
policijos komisija (ICPC). 2012 m. duomenimis, vienija 190 valstybių narių, kurios kartu per metus organizacijai
skiria apie 60 mln. eurų lėšų. Antra didžiausia tarpvyriausybinė organizacija pagal narių skaičių po Jungtinių
Tautų Organizacijos. Organizacijos veikla pagrinde susijusi su viešuoju saugumu, terorizmu, organizuotu
nusikaltimais žmoniškumui, nusikaltimais aplinkai, genocidu, karo nusikaltimais, piratavimu,
neteisėta prekyba narkotikais, ginklų prekyba, prekyba žmonėmis, pinigų plovimu, vaikų
pornografija, ekonominiais nusikaltimais, kompiuteriniais nusikaltimais, intelektinės nuosavybės nusikaltimais
ir korupcija.

Interpolas I-24/7 ryšio sistema ir Lietuva

Interpolo Lietuvos nacionalinis skyrius yra prisijungęs prie I-24/7 ryšio sistemos  ,,on-line" režimu, kuri suteikia
galimybę keistis/tikrinti informaciją Interpolo Generalinio Sekretoriato duomenų bazėse dėl vogtų transporto
priemonių, ieškomų/nepageidaujamų/dingusių be žinios asmenų, vogtų dokumentų ir jų blankų,
pavogtų/padirbtų mokėjimo kortelių, DNR/pirštų atspaudų. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m.
liepos 16 d. įsakymas Nr. V-417 ,,Dėl ieškomų objektų duomenų paieškos tikrinimo Interpolo Generalinio
Sekretoriato duomenų bazėje instrukcijos patvirtinimo" suteikia galimybę Lietuvos teisėsaugos institucijų
 pareigūnams tikrinti Interpolo duomenų bazėse ,,on-line" režimu be tiesioginio Interpolo Lietuvos
nacionalinio skyriaus įsikišimo. Šiuo metu tokių nutolusių vartotojų Lietuvoje yra daugiau nei 200. 

 Europos policijos biuras (sutr. Europolas), atsiradęs dėl 1995 metų Europolo konvencijos, tikslu– padėti
Europos Sąjungos valstybėms narėms glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti kovojant su tarptautiniu
organizuotu nusikalstamumu ir vykdyti jo prevenciją, ypač tokiose srityse kaip narkotikų prekyba, neteisėta
imigracija, prekyba vogtais automobiliais, prekyba žmonėmis ir vaikų pornografija, pinigų ir kitų atsiskaitymo
priemonių padirbinėjimas, nelegali radioaktyviųjų medžiagų prekyba, terorizmas. Europole dirba nacionalinių
teisėsaugos institucijų (policijos, muitinės, imigracijos tarnybų ir kt.) atstovai.

Eurojustas

 Eurojusto paskirtis – stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiklos efektyvumą kovojant su
sunkiais tarptautinio masto ir organizuotais nusikaltimais. Eurojustas skatina ir tobulina ikiteisminio tyrimo ir
baudžiamojo persekiojimo koordinavimą, taip pat teikia teisinę pagalbą valstybėms narėms, kad jų vykdomi
tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas taptų veiksmingesni. 2004 m. birželio 9 d. Eurojustas ir Europolas
pasirašė susitarimą dėl glaudaus bendradarbiavimo. Eurojustas bendradarbiauja ir su kitomis Europos
Sąjungos institucijomis, kaip pavyzdžiui, kovos prieš sukčiavimą tarnyba (OLAF)bei juridinio asmens statuso
neturinčiais dariniais, kaip pavyzdžiui, Europos teisminiu tinklu.

Europos teismo įstaigų tinklas (EJN)

 Siekiant palengvinti Europos Sąjungos valstybių tarptautinį bendradarbiavimą tiriant sunkius nusikaltimus
1998 m. buvo nuspręsta kiekvienoje valstybėje sukurti kontaktines tarnybas, kurios rūpintųsi
bendradarbiavimo reikalais. Šios tarnybos nėra kokios nors specialios įstaigos: paprastai prokuratūros
įstaigoje ar teisme paskiriami kontaktiniai asmenys užsienio kalbų mokantys prokurorai ar teisėjai.
Kontaktinių tarnybų skaičius yra įvairus. Tai priklauso nuo valstybės dydžio, teisėsaugos įstaigų ir teismų
sistemos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo 34, Italijoje - 29, Vokietijoje -17, Suomijoje - 3 tokios tarnybos
(kontaktiniai asmenys). Lietuvoje yra viena kontaktinė tarnyba - Generalinė prokuratūra. Kontaktinės tarnybos
turi užtikrinti supaprastintą, neformalų bendradarbiavimą tarp atskirų valstybių teisėsaugos pareigūnų. Tam,
kad kontaktiniai asmenys turėtų galimybę susipažinti, pasikeisti informacija ir patirtimi, yra rengiami bendri
šių asmenų posėdžiai.

OLAF

 Kovos prieš sukčiavimą tarnyba (OLAF - sutrumpinimas pagal pavadinimą prancūzų kalba Office européen de
la Lutte Anti-Fraude) buvo įkurta 1999 m.47. Tai Europos Tarnybos tikslas kovoti prieš sukčiavimą, korupciją ir
kitas neteisėtas veikas, kenkiančias Europos Sąjungos finansiniams interesams. Šios tarnybos pareigūnai turi
įgaliojimus atlikti tyrimus Europos Sąjungos institucijose. Jie turi teisę be išankstinio pranešimo atvykti ir gauti
visą reikiamą informaciją bei dokumentus bet kurioje Europos Sąjungos įstaigoje, tarnyboje, agentūroje ir
pan. Europos teisingumo teismas yra nusprendęs, kad šios tarnybos pareigūnai turi teisę atlikti tokius
veiksmus ir pas Europos Parlamento narius, tačiau šis teismas kartu pažymėjo, jog Europos Parlamento nario
imunitetas negali būti pažeidžiamas (2002 m. vasario 26 d. sprendimas „Rothley" byloje). OLAF pareigūnų
surinkti duomenys kiekvienos valstybės - Europos Sąjungos narės - baudžiamajame procese, vykstančiame
pagal tos valstybės vidaus baudžiamojo proceso įstatymus, gali būti pripažįstami įrodymais.

 Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį

 Asmens perdavimas ekstradicijos tvarka

 Lietuvos Respublikos pilietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, gali būti išduotas užsienio valstybei arba
perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato Lietuvos
Respublikos tarptautinė sutartis ar Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.
  Užsienietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės teritorijoje,
išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį
įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo
Tarybos rezoliucija.

Europos arešto orderis

 Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita
Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant
pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir
kuris atitinka 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir
valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio
reikalavimus. Europos arešto orderiu pripažįstamas ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas, perduotas
faksimilinio ryšio ar kitokiais elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos
informacijos vientisumas ir autentiškumas.
 Remiantis Europos arešto orderiu, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos arešto orderį
išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės
atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei.
Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal Europos arešto orderį perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal
šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su
laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu Europos arešto orderis buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės
atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi
mėnesiai.

Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu:
 1) asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves;
 2) asmuo pagal amnestijos aktą ar malonės tvarka Lietuvos Respublikoje atleistas nuo bausmės už jo padarytą
nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, atlikimo;
 3) asmuo už jo padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, buvo nuteistas
Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje ir paskirta bausmė įvykdyta, tebevykdoma ar nebegali būti vykdoma
pagal nuteisusios valstybės įstatymus;
 4) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką.
 5) padaryta veika pagal LR BK nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai
Europos arešto orderis išduotas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl
Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje numatytos
nusikalstamos veikos, o Europos arešto orderį išdavusios valstybės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą
veiką numato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę;
 6) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, buvo Lietuvos
Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės ar bausmės;
 7) Europos arešto orderis yra išduotas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos
Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję LR BK 95 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio
priėmimo senaties ar 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai;
 8) nusikalstama veika padaryta ne Europos arešto orderį išdavusios valstybės teritorijoje ir Lietuvos
Respublikos baudžiamieji įstatymai negalėtų būti taikomi dėl analogiškos veikos, jeigu ji būtų buvusi padaryta
ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais
ženklais.

 Asmuo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei perduodamas LR BPK straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu
asmuo sutiko būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, sprendimas dėl jo perdavimo turi būti
priimtas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jo rašytinio sutikimo dienos. Kitais atvejais sprendimas dėl
asmens perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo jo suėmimo dienos. Išimtiniais
 atvejais šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai gali būti pratęsti iki trisdešimties dienų, tačiau apie
pratęsimo priežastis būtina nedelsiant pranešti Europos arešto orderį išdavusios valstybės institucijai. Jeigu
ypatingais atvejais ir pratęstas terminas nėra pakankamas, apie uždelsimo priežastis turi būti pranešama
Europos Sąjungos baudžiamojo persekiojimo institucijai (Eurojustui).

Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta piniginė sankcija – tai fiziniam ar
juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką Europos Sąjungos valstybės narės teismo ar kitos
kompetentingos institucijos priimtu sprendimu nustatyta pareiga sumokėti:

 1) sprendime nustatytą pinigų sumą (baudą);

 2) sprendime nustatytą kompensaciją nukentėjusiajam, kai nukentėjusysis baudžiamajame procese neturi
teisės pareikšti civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, o teismas šią kompensaciją
priteisė vykdydamas jam priskirtą baudžiamąją jurisdikciją;
 3) pinigų sumą už proceso išlaidas;
 4) sprendime nustatytą sumą (įmoką) į visuomeninį fondą arba nukentėjusių asmenų paramos organizacijai.

 Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas sprendimas konfiskuoti – dėl nusikalstamos veikos
vykusiame procese Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas galutinis sprendimas dėl bausmės ar
kitokios priemonės, kurios pasekmė yra neatlygintinis turto paėmimas, paskyrimo.

Ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos

 Ikiteisminis tyrimas - proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iki bylos su
kaltinamuoju aktu perdavimo teismui.

 Ikiteisminis tyrimas - reglamentuota įstatymu įgaliotų institucijų ir pareigūnų teisėta veikla turint tikslą
greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, surinkus būtinus ir pakankamus (duomenis) įrodymus,
leidžiančius taikyti kaltiems asmenims bausmes ar kitokio teisinio poveikio priemones, arba tyrimą nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo uždaviniai:

1. greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes;

2. nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį;
3. sudaryti sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme;
4. imtis būtinų priemonių užtikrinant proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą bei kitas teises.

Ikiteisminio tyrimo būdai:

1. gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką;
2. prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius
nusikalstamos veikos požymius;
3. prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui pradėjus atlikinėti bent vieną BPK numatytą procesinį veiksmą.
Reglamentuojantys teisės aktai:
 Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas (Žin. 2002, Nr.37-1341, Nr. 46)
 Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos:
Patvirtinta LR generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 )

Veiksmai kuriuos galima atlikti nepradėjus ikiteisminio:

1. Iš pareiškėjo paimti patikslinimą;
2. Atlikti įvykio vietos apžiūrą;
3. Apklausti įvykio liudytojus;
4. Gauti iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas
skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujamus duomenis ar dokumentus;
5. Atlikti pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausą.
Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.

Ikiteisminio tyrimo pradėjimo formos:

1. rezoliucija;
2. tarnybinis pranešimas;
3. prokuroro reikalavimas;
4. prokuroro nutarimas.

Atvejai, kuomet galima priimti sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą:

 Kuomet iš skundo, pareiškimo ar pranešimo akivaizdu, kad padaryta ne nusikalstama veika, o kitas teisės
pažeidimas;
 Kuomet skunde, pareiškime ar pranešime pateikiama akivaizdžiai tikrovės neatitinkanti informacija;
 Kuomet yra aiškios aplinkybės dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas

Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:

1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
2) jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai;
3) (neteko galios nuo 2011-09-01);
4) asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal
baudžiamuosius įstatymus;
5) jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu LR BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos
padarymu;
6) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais
atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba
prokuroro reikalavimą;
7) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl
naujai paaiškėjusių aplinkybių;
8) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas
nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
9) jeigu egzistuoja LR BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimas:

Specialioji apskundimo tvarka:

Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas skundžiamas prokurorui, prokuroro priimtas nutarimas - ikiteisminio tyrimo
teisėjui, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis - apygardos teismui.

Kai kurie aktualūs atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą aspektai:

 Apskundimo terminai ir skundų “karuselė”;
 Procesinių funkcijų atribojimas priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;
 Ikiteisminio tyrimo pareigūno savarankiškumo ribojimas;
 Administracinės teisenos pradėjimas.

Ikiteisminio tyrimo subjektai:

 Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja
prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį.
  LR BPK numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas (164
str.).
 Ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra Valstybės sienos apsaugos
tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos
muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios
šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
 Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių
ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai,
areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose
padarytų nusikalstamų veikų.

Privataus ir privataus – viešojo kaltinimo bylų pradėjimo sąlygos ir tvarka.

 1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje,
151 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse,
183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis
tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais
atvejais procesas vyksta bendra tvarka.
 2. Jeigu nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl
svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo
pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu.
 3. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl
kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro
reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą
ar reikalavimą (167 str.).

Ikiteisminio tyrimo vieta

 1. Ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio
tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas.
 2. Siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, tyrimas gali būti pavestas
kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai.
 3. Kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti nusikalstamos veikos tyrimą paveda
aukštesnysis prokuroras.

Atskirieji pavedimai
 1. Prireikus tyrimo veiksmus atlikti kitoje vietovėje, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas gali
patys juos atlikti arba pavesti tai padaryti atitinkamam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai.
 2. Prokuroras turi teisę pavesti tyrimo veiksmus atlikti kitos vietovės prokurorui arba bet kokiai ikiteisminio
tyrimo įstaigai.
 3. Ikiteisminio tyrimo įstaiga turi teisę pavesti tyrimo veiksmus atlikti tik tokiai pat kitos vietovės ikiteisminio
tyrimo įstaigai. Jeigu atlikti atskirus veiksmus reikia pavesti kitos vietovės kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, su
atitinkamu prašymu kreipiamasi į prokurorą.
 4. LR BPK 175 str. nustatyta tvarka duotus pavedimus privaloma vykdyti per kuo trumpiausius terminus.

Ikiteisminio tyrimo terminai

1. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip:
 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius;
 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius;
 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius.
2. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių LR BPK 176 str. 1 dalyje numatytus terminus
ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis
tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji
yra nepilnamečiai.
3. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali
priimti LR BPK 215 straipsnyje numatytus sprendimus.

Ikiteisminio tyrimo užbaigimo būdai:

1) Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui:

a) Surašant kaltinamąjį aktą
b) Surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu
c) Surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka
2) Ikiteisminio tyrimo nutraukimas;
3) Perėjimas į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą, jei paaiškėja BPK XXII skyriuje nurodytos
aplinkybės.

 IT nutraukiamas, kai IT metu nepavyksta surinkti pakankamų įtariamojo kaltės įrodymų arba atsiranda kliūčių,
dėl kurių procesas yra negalimas, arba atsiranda pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

1) Privalomi ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindai (Kai BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais
ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras savo nutarimu).
2) Diskreciniai tyrimo nutraukimo pagrindai (BPK 212 str.3-9 p.213 str.215 str.).

 Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, o kartu ir baudžiamojo proceso užbaigimo
procedūra. Tyrimo nutraukimas yra procesinis sprendimas, priimamas ištyrus visas aplinkybes, surinkus,
patikrinus ir įvertinus visą informaciją ir konstatuojamas įgalioto pareigūno atitinkamame procesiniame
dokumente (reabilituojančiais, nereabilituojančiais, privalomais ar diskreciniais pagrindais). 

Perėjimas į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą įvyksta, jei IT metu paaiškėja, kad asmuo, įtariamas
nusikalstamos veikos padarymu, yra nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas ir dėl to jo atžvilgiu negali būti priimtas
apkaltinamasis nuosprendis.

Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu

 Prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo
kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam
ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę
susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Jeigu procese yra
daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą jiems gali būti pranešama per
spaudą.

 LR BPK 218 str. 1 dalyje numatyti proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą
susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jeigu yra toks jų prašymas, jie supažindinami su ikiteisminio
tyrimo medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Gali
būti supažindinama įteikiant ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją. Proceso dalyvio sutikimu ikiteisminio
tyrimo medžiagos kopija gali būti įteikiama perkelta į elektroninę laikmeną. Tais atvejais, kai kopija
neįteikiama, prokuroras nustato terminą, per kurį proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo
medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo.
 Kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, įsitikinęs, jog
ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos
veikos padarymo, gali jam pavesti atlikti LR BPK 218 str. 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus.
 Gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras. Jeigu prokuroras
nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, LR BPK 218 str. 1 dalyje numatyti proceso dalyviai
supažindinami tik su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus. Prokuroro nutarimas atmesti
prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą neskundžiamas.
 Ikiteisminio tyrimo veiksmai
Ikiteisminio tyrimo veiksmų samprata, rūšys ir sistema

 Ikiteisminio tyrimo veiksmas -ikiteisminio tyrimo stadijoje dalyvaujančių proceso subjektų, vykdant jų
pareigas ir besinaudojantiems jiems suteiktomis teisėmis atliekamas proceso veiksmas.

Ikiteisminio tyrimo metu proceso atliekamus veiksmus galima suskirstyti į 4 grupes:

 duomenų rinkimo veiksmai (ikiteisminio tyrimo veiksmai siauresniu požiūriu);

 procesinių prievartos priemonių paskyrimo ir taikymo veiksmai;
 proceso eigą lemiančių ar proceso dalyvių statusą nustatančių sprendimų priėmimas;
 prašymų ir skundų pateikimas ir nagrinėjimas.

Duomenų rinkimo veiksmai yra:

 1) apklausos;
 2) parodymų patikrinimo veiksmai;
 3) objektų tyrimas ir apžiūra;
 4) ekspertizė;
 5) daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti išreikalavimas;
 6) daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pateikimas.

Apklausa

 Apklausa yra proceso veiksmas, kurio metu gaunami parodymai. Ji atliekama tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje,
tiek teismo proceso metu.

Apklausų rūšys

1. Pagal tai, kas yra apklausiamas, IT metu išskiriamos tokios apklausų rūšys:
- liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa;
- įtariamojo apklausa.

2. Pagal tai, kas atlieka apklausą:

- IT pareigūno ar prokuroro atliekama apklausa;
- IT teisėjo atliekama apklausa.

3. Pagal apklausiamo asmens amžių išskiriamos:

- suaugusių asmenų (įprastine tvarka atliekama) apklausa;
- nepilnamečių apklausa.

4. Pagal vienu metu apklausiamų asmenų skaičių apklausos skirstomos į:

- vieno asmens;
- akistatas, kurios metu apklausiami du asmenys.
Parodymų patikrinimo veiksmai – tai ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu tikrinami apklausų metu gauti
duomenys.

LR BPK numato 3 parodymų patikrinimo veiksmus:

 parodymą atpažinti (BPK 191-195 str);
 parodymų patikrinimą vietoje(196 str);
 eksperimentą(197 str).
Objektų apžiūra, objektų tyrimas

 Objektų tyrimas yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kuriuo siekiama surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ar
kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ar kitas reikšmingas aplinkybes.

 Objektų apžiūra atliekama tuo atveju, kai tam tikroms objektų savybėms ar požymiams, turintiems reikšmės
nusikalstamos veikos tyrimui nustatyti, nereikia naudoti specialių techninių priemonių ar specifinių tyrimo
metodų, tam užtenka bendro pobūdžio žinių ir elementarių techninių priemonių.

 Teismo ekspertizė – proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir
atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimusi jų
rezultatus fiksuoja ekspertizės akte.

Bylų procesas pirmosios instancijos teisme

Teismingumas - įstatymo numatyti baudžiamosios bylos požymiai, pagal kuriuos nustatoma, koks pirmosios
instancijos teismas privalo nagrinėti bylą. Teismingumas apibrėžia tam tikrą sąrašą bylų, kurias gali nagrinėti tam
tikras teismas.

Teismingumo rūšys:
 Dalykinis;
 Personalinis;
 Teritorinis.

 Apylinkių teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti
apylinkės teismo pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją.
 Apygardų teismuose baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus, už
kuriuos numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat bylas, kuriose kaltinamieji nusikalstamos
veikos metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais,
teisėjais ar prokurorais, nagrinėja apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.
 Kitas baudžiamąsias bylas apygardos teisme nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti
apygardos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją.

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamos šios nutartys:

 1) perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje;
 2) perduoti bylą pagal teismingumą;
 3) perduoti bylą prokurorui;
 4) išskirti bylą į kelias ar kelias bylas sujungti į vieną;
 5) atidėti bylos nagrinėjimą;
 6) pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui atlikti numatytą BPK skyriuje „IKITEISMINIO TYRIMO
VEIKSMAI“ proceso veiksmą ar organizuoti šio proceso veiksmo atlikimą;
 7) nutraukti bylą.

 Bylos parengimas nagrinėti teisme yra pradinis pirmosios instancijos teismo proceso stadijos etapas
prasidedantis nuo bylos gavimo teisme momento. Jo paskirtis yra dvejopa: kontrolinė ir paruošiamoji.
 Kontrolinė paskirtis reiškiasi tuo, kad teisėjas patikrina bylos medžiagą ir išsiaiškina, ar nėra kliūčių nagrinėti
bylą iš esmės teisiamajame posėdyje, t. y. ar nėra aplinkybių, darančių procesą negalimą, ar nekyla sunkumų
dėl byloje taikomų įstatymų konstitucingumo, ar byla nėra neteisminga šiam teismui ir kt.
 Paruošiamoji paskirtis reiškiasi tuo, kai teisėjui nustačius, jog nėra kliūčių nagrinėti bylą teisiamajame
posėdyje, turi būti sudarytos procesinės sąlygos bylos eigai tokiame posėdyje: šaukimais iškviečiami bylos
nagrinėjimui reikalingi asmenys, proceso dalyviai jų prašymu supažindinami su bylos medžiaga, išsprendžiami
proceso dalyvių gauti prašymai ir kt.
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (233 str.).
 1. Teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti
teisiamajame posėdyje.
 2. Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi gali būti išspręstas bylos išskyrimo
ar bylų sujungimo klausimas.
 3. Teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje suformuluoja sprendimą bylą
perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodo kaltinamojo vardą ir pavardę, tą nusikalstamą veiką
numatantį baudžiamąjį įstatymą, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nusprendžia, kuriuos asmenis šaukti į
teisiamąjį posėdį kaip kaltinamąjį, jo atstovą pagal įstatymą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą
ir jų atstovus, taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus.
 4. Be to, teisėjas ta pačia nutartimi išsprendžia gautus prašymus, taip pat nusprendžia dėl gynėjo
paskyrimo, vertėjo iškvietimo, kardomosios priemonės, išskyrus suėmimą, ir kitų procesinių prievartos
priemonių kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo, neviešo bylos nagrinėjimo.
 5. Dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas
nusprendžia posėdyje vadovaudamasis LR BPK XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja
prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. (Tai reiškia, kad dėl suėmimo klausimo
svarstymo vyksta specialus teismo posėdis ir, šalia nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje,
yra atskirai priimama nutartis dėl kardomosios priemonės skyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ir
panaikinimo, vadovaujantis taisyklėmis, kurias numato BPK XI skyrius).

Kliūtys, iš viso arba laikinai neleidžiančios nagrinėti bylą teisme:

 aplinkybės, nurodytos BPK 3 str., dėl kurių BP negalimas;
 kaltinamojo nedalyvavimas teisme dėl ligos ar kai jo buvimo vieta nežinoma;
 byloje taikomų įstatymų konstitucingumo problemos;
 bylos neteismingumas šiam teismui;
 kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimams;
 būtinybė kreiptis į kompetentingą ES teisminę instituciją dėl ES teisės aktų aiškinimo ir galiojimo.

Teisiamojo posėdžio struktūra:

 
Parengiamoji dalis (BPK XX skyrius)
 Teisiamojo posėdžio pradėjimas (BPK 262str.);
 Veiksmai su proceso dalyviais;
 Teisių ir pareigų išaiškinimas (BPK 263str., 268str., 269str.);
 Teismo sudėties pristatymas (BPK 267str.);
 Klausimų dėl galimybės nagrinėti bylą išsprendimas;
 Prašymų pateikimas ir išsprendimas (BPK 270str.).

Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)

 Įrodymų tyrimo pradžia (pirmiausia išsiaiškinami kaltinamojo klausimai);
 Įrodymų tyrimo eiga ir tvarka
 bendra įrodymų tyrimo tvarka;
 įrodymų tyrimo ypatumai (sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273str.), nepilnamečiai, anonimiškumas);
 papildomas įrodymų tyrimas.
 Įrodymų tyrimo pabaiga.

Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis (BPK XXII skyrius)

 Baigiamųjų kalbų tvarka;
 Kaltinamojo paskutinis žodis;
 Įrodymų tyrimo atnaujinimas.
 Nuosprendžio priėmimas ( BPK XXIII skyrius)
Nuosprendis – pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas
kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės.
Nuosprendis taip pat yra dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios
instancijos teismo nuosprendį. Teismas nuosprendžiu gali nutraukti baudžiamąją bylą. Nuosprendžiu laikomas ir
teismo baudžiamasis įsakymas.

Nuosprendžių rūšys:
1. Apkaltinamasis nuosprendis;
2. Išteisinamasis nuosprendis;
3. Bylos nutraukimas nuosprendžiu.

Bylų supaprastintas procesas

Supaprastinta baudžiamoji procesinė forma – tai viena iš baudžiamųjų procesinių formų, pagal kurią yra tiriamos ir
nagrinėjamos įstatymu apibrėžtos nusikalstamos veikos, laikantis bendrų baudžiamojo proceso normų, su išimtimis,
kurios leidžia paspartinti bei kitaip optimizuoti baudžiamąjį procesą, nepažeidžiant baudžiamojo proceso principų bei
procesinių garantijų.

Tikslai:
1) pagreitinti ir kitokiais būdais optimizuoti baudžiamąjį procesą,
2) sumažinti baudžiamojo proceso formalizmą.

Bylų supaprastinto proceso formos:

1. Teismo baudžiamasis įsakymas;
2. Bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas – tai supaprastinta baudžiamoji procesinė forma, pagal kurią
prokurorui pasiūlius ir kaltinamajam neprieštaraujant, teisėjas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais
duomenimis be nagrinėjimo teisme vienasmeniškai priima baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal
Baudžiamajame kodekse nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso leistina bausmė.

Baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, jei yra visos šios sąlygos:
 1) Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri
bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar
laisvės atėmimas iki gyvos galvos (418 straipsnio 1 dalis);
 2) kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti
ar pašalinti (418 straipsnio 1 dalis);
 3) prokuroras pareiškia iniciatyvą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis šiai
iniciatyvai neprieštarauja (418 straipsnio 3 dalis);
 4) nukentėjusysis nepaduoda skundo dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju
įsakymu, o jeigu paduoda, ikiteisminio tyrimo teisėjas to skundo nepatenkina (418 straipsnio 4 dalis);
 5) bylos aplinkybės yra aiškios, antraip (jei jos nebūtų pakankamai aiškios ir kilusias abejones būtų galima
pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu) teisėjas turi nutartimi perduoti bylą nagrinėti teisme, t. y. pereiti prie
bendrojo baudžiamojo proceso modelio (423 straipsnio 1 dalis);
 6) kaltinamasis sutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir nereikalauja bylos nagrinėjimo
teisme bendra tvarka (422 straipsnio 1 dalis).

 Pagreitintas procesas – tai supaprastinta baudžiamoji procesinė forma, taikoma apylinkės teismui
teismingoms baudžiamosioms byloms dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymo aplinkybės yra aiškios,
prokurorui suteikiant galimybę kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo teisme nusikalstamos veikos padarymo
 dieną arba ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jos, nepateikiant jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos arba tik tą,
kuri prokuroro nuožiūra, yra būtina sklandžiam nagrinėjimui teisme.

Esminiai pagreitinto proceso požymiai:

 1) pagreitintas procesas gali būti taikomas tik apylinkės teismui teismingoms baudžiamosioms byloms;
 2) nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės turi būti aiškios;
 3) prokuroras, norėdamas užbaigti procesą pagreitinto proceso tvarka į teismą su pareiškimu privalo kreiptis
ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nusikalstamos veikos padarymo .

 Prokuroras LR BPK 426 str. 1 dalyje nurodytu atveju kaltinamojo akto nesurašo, tačiau  su pareiškimu teismui
pateikia ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą. Įteikti pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto
proceso tvarka į teismą prokuroras privalo atvykti per LR BPK 426 str. 1 dalyje nurodytą terminą.  Prokuroras
kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo užtikrinti kaltinamojo, visų reikalingų liudytojų ir kitų proceso
dalyvių atvykimą.

 1. Kai prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atvyksta į apylinkės teismą,
teisme tuoj pat rengiamas posėdis. Šio posėdžio pradžioje prokuroras paskelbia savo pareiškimą. Po to
teisėjas paklausia kaltinamojo, ar jis supranta prokuroro pareikštą kaltinimą ir ar sutinka būti tuoj pat
teisiamas, ar nori, kad bylos nagrinėjimas teisme vyktų vėliau. Prašymą bylos nagrinėjimą teisme surengti
vėliau kaltinamasis gali motyvuoti tik tuo, kad jam reikia laiko pasirengti gynybai. Pateikdamas tokį prašymą,
kaltinamasis turi nurodyti, kiek jam reikia laiko pasirengti gynybai.

 Išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų:
1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat;
2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną;
3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Teisėjas sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka priima šiais
atvejais:
1) kai nustato, kad yra praleistas LR BPK 426 straipsnyje numatytas terminas;
2) kai nustato, kad byla yra teisminga apygardos teismui;
3) kai prokuroras per LR BPK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą neužtikrina kaltinamojo atvykimo į teismą.

 2. Kai LR BPK 429 str. 1 dalyje nurodytais atvejais prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto
proceso tvarka atmestas, toliau ikiteisminis tyrimas vyksta bendra tvarka.

 Bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis LR BPK V dalyje nustatytų taisyklių, tik
vietoj kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso
tvarka.
 Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, priima nutartį
grąžinti bylą prokurorui. Ši nutartis yra neskundžiama. Tokiu atveju turi būti laikomasi LR BPK 429 straipsnio 2
dalyje nustatytos procedūros.
 Išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka priimtas nuosprendis ir nutartys skundžiami bendra tvarka.