2 TURINYS

1. vykio vietos apira

3 psl. 7 psl. 9 psl.

2. vykio vietos apira nuudymo atveju 3. vykio vietos apira, vykus vagystei su silauimu

4. vykio vietos apira autovykio vietoje 11 psl. 5. Literatra 14 psl.

VYKIO VIETOS APIRA Kriminalistikos literatroje vykio vietos apira apibdinama vairiai, taiau principinio skirtumo nra, skirtumai daniausiai bna redakcinio pobdio: vykio vietos apira tai neatidliotinas tardymo veiksmas, susidedanti i materialini objekt esani nusikaltimo vykio vietoje bkls ir savybi suvokimo, istudijavimo ir fiksavimo, siekiant iaikinti buvus vyk, nusikaltlio asmenyb, nusikaltimo motyv ir kit aplinkybi priklausani tiriant nusikaltim. vykio vietos apira nuodugni nusikaltimo vietos apvalga ir raymas protokol iimt pdsak, nusikaltlio palikt ranki, jo sugadint daikt ir apskritai visa, kas gali turti reikms nustatant pat nusikaltimo fakt, taip pat nurodyti nusikaltl ir j kalinti. Bet ko gero racionaliausiai vykio vietos apira apibdinama taip: vykio vietos apira toks tardymo veiksmas, kurio metu betarpikai akivaizdiai itiriama ir ufiksuojama vykio vieta, jos aplinka, surandami, tvirtinami ir paimami nusikaltimui itirti reikalingi objektai. vykio vietos apira paprastai yra neatidliotinas tardymo veiksmas, atliekamas pradinje nusikaltimo tyrimo stadijoje. vykio vietos apiros organizatorius, vadovas ir tiesioginis vykdytojas yra tardytojas, bet praktikai apirti vykio vietos daniausiai vyksta ne tardytojai, o kriminalins policijos ar kiti pareignai. vykio vieta kriminalistikoje tai vieta, kurioje buvo padarytas nusikaltimas (nuudymas, vagyst, plimas, iaginimas ir kt.), ir vieta, kurioje randama nusikaltimo ranki, pdsak, daikt ir kt. (pvz. lavono kno dalys, ginklas, kuriuo buvo nuudytas mogus, pavogti daiktai ir kt.). Ne visada vairi pdsak ar nusikaltimo ranki suradimo vieta bna nusikaltimo padarymo vieta, t.y. jos ne visada sutampa, taiau visais atvejais tai bus vykio vietos. Aikinant ir tiriant nusikaltimus, iskirtin reikm turi vykio vietos apira. Jos aktualum ir svarb nulemia tai, kad: apiros metu randama daug vairi pdsak ir kit materiali objekt. ie kaliai proceso metu yra nepakeiiami;

4 gaunama per vykio vietos apir informacija apie nusikaltim ir jo dalyvius pagal laik daniausiai yra artimesn informacija gaunama i kit altini. Tad ji yra tiksliausia ir maiausiai pakeista. vykio vietoje daniausiai galima stebti tiesioginius nusikaltimo padarinius; apirint vykio viet, galima rasti ne tik pdsakus, bet ir gauti informacijos apie vykio situacij, nusikaltimo padarymo mechanizm, nusikaltimo dalyvi veiksmus vykio vietoje ir kt.; tik vykio vietoje galima nustatyti tam tikras negatyvias aplinkybes; kokybika ir laiku atlikta vykio vietos apira sudaro geras prielaidas greitai iaikinti nusikaltim, kryptingai pradti tardym, ikelti pagrstas versijas apie nusikaltim ir nusikaltl; vykio vietos apiros metu gauta informacija padeda operatyviai atlikti procesinius ir kitus veiksmus, panaudoti orientacin informacij nusikaltlio paiekai ir sulaikymui; klaidos padarytos vykio vietos apiros metu, danai bna lemiamos. Neretai dl nekokybikos vykio vietos apiros ar padaryt jos metu klaid nepavyksta rodyti teisiamj kalts. vykio vietos apira nuo kit tardymo veiksm skiriasi tuo, kad jos metu yra tiesiogiai ir akivaizdiai itiriama vieta. Tardytojas arba kitas atliekantis vykio vietos apir pareignas pats tiesiogiai iskiria ir ufiksuoja vykio viet. Taip jis susidaro vaizd apie nusikaltim, jo mechanizm, nusikaltimo situacij ir kt. Todl is tardymo veiksmas yra nepamainomas. vykio vietos apiros tikslas itirti j, iaikinti koks nusikaltimas padarytas, kaip jis vyko, nustatyti nukentjus ir surasti nusikaltl. Pagrindiniai tikslai yra ie: nustatyti ir ufiksuoti nusikaltimo pdsakus, rasti nusikaltimo rankius, kitus daiktinius rodymus; nustatyti nusikaltimo padarymo mechanizm, nusikaltimo bd, vykio situacij ir kitas labai reikmingas bylai sprsti aplinkybes; surinkti pirmin orientacin informacij, leidiani ikelti tardymo versijas, pradti nusikaltlio paiek ir daryti kitus neatidliotinus tardymo veiksmus.

5 vykio vietos apiros klasifikuojamos vairiai. Pagal atliekam apir isamum ir kvalifikuotum jos skirstomos paprastas, kvalifikuotas ir vykio viet tyrimus. Paprastas atlieka, kai nusikaltimai bna nesudtingi, danai akivaizds. J tikslas ufiksuoti vykio situacij, akivaizdius pdsakus ir kitus objektus. Paprastas apiras daniausiai atlieka vienas pareignas arba grup pareign nedalyvaujant specialistui. Kvalifikuotas esant sudtingiems nusikaltimams, atlieka visos sudties vykio vietos tyrimo grups, kuriose bna vienas ar keli vairi srii specialistai. vykio vietos tyrimas atliekamas, kai bna padaryti labai sudtingi, rezonansiniai nusikaltimai. vykio vietos tyrimo metu atliekami ne tik kvalifikuotos apiros veiksmai, bet ir itiriami atskiri objektai, j visuma ar netgi pati vykio vietos situacija. Atskir nusikaltim ri ypatumai nulemia ir j apir atlikimo specifik, todl vykio viet apiras galima klasifikuoti ir pagal nusikaltim ris. Pagal eilikum apiros skirstomos pirmin ir pakartotin. Pirmin apira yra svarbiausia, nes tada pati vykio situacija, esantys ten pdsakai ir kiti objektai bna maiausiai pasikeit nuo nusikalstamo vykio momento. Pakartotin apira atliekama toje paioje vietoje, kurioje jau buvo atlikta pirmin apira. Ji atliekama tada, kai pirmin apira buvo atlikta netinkamai dl blog oro slyg, ar kad nebuvo reikiam specialist arba dl to, kad nebuvo panaudotos reikiamos technins priemons. Atsivelgiant apimt apiros skirstomos pagrindin ir papildom. Pagrindin - tai pirmin apira, kurios metu nagrinjama viso vykio situacija, esantys ten pdsakai ir objektai. Tam tikrais atvejais, daniausiai dl to, kad neteisingai nustatytos vykio vietos apiros ribos, btina apirti papildomai kokius nors objektus ar plotus, neapirtus pagrindins apiros metu. Kad vykio vietos apira suteikt daug ir tikslios informacijos apie nusikaltim, ji turi bti atliekama atsivelgiant iuos bendruosius taktinius principus: 1. Neatidliotinumas. vykio vietos apir reikia atlikti tuojau pat aptikus vyk. Udelsus apir, gali dingti daug svarbi pdsak, kit daiktini rodym, likti neiaikint svarbi nusikaltimo aplinkybi. 2. Bendras vadovavimas apirai. vykio vietos apiroje paprastai dalyvauja daug moni: specialistai, tardytojai, operatyviniai darbuotojai ir kt. Todl iam sudtingam procesui btinas bendras vadovavimas. Paprastai visai apirai vadovauja kvotjas (tardytojas). Jis pats

6 atlieka apir, koordinuoja vis dalyvi veiksmus ir yra atsakingas u apiros rezultatus. Visi apiros dalyviai, taip pat ir dalyvaujantys joje policininkai, privalo jam paklusti. 3. Operatyvumas, visapusikumas ir isamumas. vykio vietoje turi bti apirimi,

tiriami ir fiksuojami visi pdsakai, daiktiniai rodymai, kitos aplinkybs. Negalima teikti pirmenybs vienai kuriai nors versijai. Subjektyvumas yra alingas. 4. Planingumas. Tik tinkamai pasirengus, visk apirjus nuosekliai pagal apgalvot plan, galimi geri rezultatai. 5. Kriminalistikos technikos ir kriminalistikos mokslo rekomendacij panaudojimas. Panaudojus kriminalistikos technik ir kriminalistikos mokslo rekomendacijas, daug objektyviau, efektyviau ir isamiau itiriama vykio vieta ir ufiksuojami rezultatai. vykio vietos apiros taktika. Kaip ir daugumos tardymo veiksm, vykio vietos apiros taktik sudaro trys etapai: pasirengimo, pagrindinis ir baigiamasis. vykio vietos pasirengimo etape iskiriamos dvi stadijos pasiruoimas prie ivykstant vykio viet ir pasiruoimas vykio vietoje. Paprastai ivykstant vykio viet, imamasi i priemoni: gavus praneim apie veiksm, turint nusikaltimo poymi, stengiamasi gauti kuo daugiau informacijos apie nusikaltimo pobd, situacij ir kt.; organizuojama vykio vietos apsauga; organizuojamas pagalbos suteikimas nukentjusiems; organizuojamas darbas nusikaltimo padariniams likviduoti; sudaroma operatyvin tardymo grup (tardytojas, operatyviniai policijos darbuotojai, teismo medicinos ekspertas ir kt.); sprendiama, koki specialist reiks vykio vietai apirti, ikvieiami specialistai; pasirpinama transportu; paimama btina kriminalistin technika pdsakams surasti ir fiksuoti; remiantis pirmine informacija, organizuojama nusikaltli paieka. Atvykus vykio viet, pasiruoimas apirai tsiamas: organizuojama nusikaltlio paieka kartais pdsakais; apklausiami asmenys, kurie pirmieji aptiko vykio viet, mat ar girdjo apie vyk;

7 i vykio vietos paalinami paaliniai asmenys; nustatomi pasikeitimai padaryti nusikaltimo vietoje; instruktao metu operatyvins tardymo grups nariams paskirstomas darbas. Pagrindin vykio vietos apiros etap daniausiai sudaro tokie veiksmai: Bendra vykio vietos apvalga. Jos metu orientuojamasi vietovje, nustatomi vykio vietos apiros ribos ir orientyrai, nustatomi apiros ieities takai, taktiniai bdai ir j atlikimo eilikumas, fiksuojamas bendras vykio vietos vaizdas ir kt. Nuo bendros apiros einama prie detalios. Joje iskiriamos dvi apiros stadijos: statin ir dinamin. Statins apiros metu daiktai ir pdsakai apirimi j nejudinant ir nurodomas j ryys su vykiu ir kitais daiktais, fiksuojama j bkl. Dinamins apiros metu daiktai ir pdsakai apirimi juos judinant, keiiant j padt. ioje stadijoje daiktai matuojami, sveriami, iekoma ant j nematom pdsak ir kt. vykio vietos taktiniai bdai: koncepcinis kai apira vyksta nuo periferijos centr; ekscentrinis kai apirima nuo centro periferij; juostinis (frontinis) apirima viskas paeiliui, nuosekliai, pagal tam tikrus plotus, juostas; apira pagal nusikaltlio paliktus pdsakus. Kur taktin apiros bd pasirinkti, sprendia tardytojas ar kitas apir atliekantis pareignas. Galimas ir kombinuotas apiros variantas, t.y. apirti naudojant kelis bdus, bet visada reikia stengtis nepadaryti alos pdsakams ir daiktiniams rodymams. Baigiamasis apiros etapas yra apiros rezultat forminimas. vykio vietos apiros rezultatai fiksuojami protokoluose, nuotraukose, kino ir vaizdo juostose, panaudojant kitus kriminalistinius fiksavimo bdus, sudarant planus ir schemas. Labai svarbu supakuoti daiktinius rodymus, kad esantys ant j pdsakai nenukentt. Fiksavimo etapas baigiamas gaut rezultat vertinimu.

8 VYKIO VIETOS APIRA NUUDIMO ATVEJU

Tiriant nuudymus susiduriama su keliomis standartinmis postkriminalinmis situacijomis: 1. Aiki situacija: inomos nuudytojo ir udiko asmenybs, aiks motyvai ir kt. Tada pagrindinis vykio vietos apiros tikslas tiksliai ir isamiai ufiksuoti esamus pdsakus ir kitus objektus, taip pat vykio vietos situacij. 2. Situacija, kai inoma nukentjusiojo asmenyb, beveik aikus nusikaltimo motyvas, bet neinomas nusikaltlis. Tuomet vykio vietos apiros tikslas ne tik ufiksuoti pdsakus ir kitus objektus, bet ir gauti orientacins informacijos apie nusikaltl. 3. Situacija, kai neinomas nei nukentjusysis, nei nusikaltlis. Tada vykio Vietos apiros tikslas (be vis ankiau ivardint) nustatyti lavono asmenyb. Visos ios situacijos turi tam tikr modifikacij, kuri tyrimo tikslai gali bti platesni arba siauresni. Be to, galimos ir kitos, gerokai reiau pasitaikanios situacijos. Tiriant vykio vietas nuudym bylose, reikia sprsti dvi svarbias uduotis: surinkti rodomj informacij ir j ufiksuoti, taip pat gauti orientacins informacijos nusikaltimui iaikinti. Nuudymus galime priskirti prie labai sunki ir pavojing nusikaltim, kuriuos svarbu atskleisti ir iaikinti. J tyrimas yra vairus ir sudtingas, nes yra vairi nuudymo padarymo bd: radus pasikorus lavon; itraukus lavon i vandens; nusinuodijimo atveju; saviudybs inscenizavimo atveju; nuudymui panaudojus bukus, atrius daiktus; panaudojus aunamj ginkl; nuudymas vyks dl atmosferins ar technins energijos; nuudymas padarytas esant emai ar auktai oro temperatrai; radus kdikio lavon. Sprendiant ias uduotis, policijos pareignai kartu su vykio vietos apira atlieka daug kit neprocesini veiksm. Jeigu vykio vietos apira ir ie glaudiai koordinuojami veiksmai

9 turi bendr tiksl, tai jau bus taktin operacija. Tokiais atvejais danai atliekamas vykio vietos tyrimas. io tyrimo metu gauti rezultatai gali bti operatyviai panaudoti nusikaltimui iaikinti, taip pat ir nusikaltlio paiekai. Tokio tyrimo metu policijai gali bti suteikta informacija apie nusikaltimo padarymo bd, mechanizm, nusikaltlio ir aukos veiksmus vykio vietoje ir kt. Tiriant nuudymus btina smoningai, sistemingai ir nuosekliai ikelti kriminalistinius udavinius ir juos patikrinti apirint nuudymo vykio viet. Kiekvienas nusikaltimus tiriantis pareignas, nordamas tinkamai itirti nuudymo vykio viet, turi turti omenyje atjusi i romn teiss septynnar nusikaltimo aikinimo formul: kas, k, kur, kada, kaip, kodl, kam padedant? Remiantis ia formule galime suformuluoti tipinius nuudymo vykio vietos apiros udavinius: 1. Kas vyko: nuudymas, saviudyb, nelaimingas atsitikimas ar natrali mirtis? 2. Kada tai vyko ir kiek laiko galjo utrukti nusikaltlis vykio vietoje? 3. Nuudymo padarymo vieta? Ar tai yra ta vieta, kur buvo rastas lavonas? 4. Nukentjusiojo asmenyb, jo apibdinimas. 5. Kas nusikaltlius? 6. Kokiu bdu ir kokiais rankiais padarytas nusikaltimas? 7. Nusikaltimo motyvo ir tikslo nustatymas. 8. Kokiu keliu vykio nusikaltliai pateko vykio viet, kokiu keliu jie i vykio vietos ivyko? Ar galima pagal rastus vykio vietoje nusikaltlio pdsakus organizuoti jo paiek? 9. Kaip ir kokiu bdu vykio viet pateko auka, k ji ten veik? 10. K i vykio vietos galjo paimti nusikaltlis, kokius pdsakus ar daiktus jis paliko vykio vietoje; kokie pdsakai galjo likti ant nusikaltlio, jo drabui, ranki ir kt. 11.Kas ir i kur galjo stebti, matyti ar girdti veiksmus, vykusius vykio vietoje? Apvelgus visus iuos udavinius galima teigti, kad atlikus nuosekli, isami, kruopi bei visapusik nuudymo vietos apir galime gauti gan isamios informacijos apie nuudymo aplinkybes. Tai bene pats svarbiausias pagrindas pradedant nuudymo tyrim. Atliekant lavono apir vykio vietoje, btinai turi dalyvauti teismo medicinos specialistas arba koks kitas gydytojas. padar nusikaltim vienas asmuo ar keli; kokie duomenys apibdina

10 Apirint lavon btina itirti ir ufiksuoti: 1. apiros laik, lavono ir aplinkos temperatr apiros pradioje ir pabaigoje; 2. lavono aptikimo viet ir padt aplinkos atvilgiu; 3. lavono, pdsak ir kit objekt isidstym; 4. lavono poz, galni padt; 5. pdsakus, esanius ant lavono, jo drabuius, po juo ir prie jo; 6. lavono aprangos bkl; 7. lavono pomirtinius reikinius; 8. paeidimus, j lokalizacij ir apibdinimus; 9. pdsakus, rodanius, kad auka po sueidimo judjo; 10. pdsakus, rodanius, kad lavonas buvo judinamas. Tiriant nuudymus, vykio vietos objektas yra labai specifikas lavonas. Tas objektas ymi vykio vietos centr. Daniausiai apir rekomenduojama pradti nuo lavono. Kiekvienas apiros bdas kelia pavoj, kad dalis pdsak gali bti paeisti arba netgi sunaikinti. Juo labiau kad ioje zonoje galjo palikti savo pdsakus paaliniai asmenys. Todl sitikinus, kad mogus tikrai negyvas, btinai reikia pirma apirti teritorij 5 7 metr spinduliu aplink lavon, ufiksuoti ir paimti pdsakus, daiktus ir tik po to apirti lavon. Vliau apirima kita teritorija ekscentriniu bdu. Itin svarbu rasti ir ufiksuoti galimos kovos, taip pat nusikaltli atvykimo ir pasitraukimo i vykio vietos pdsakus. Tai yra labai svarbu, nes apira gali virsti nusikaltli persekiojimu kartais pdsakais.

VYKIO VIETOS APIRA, VYKUS VAGYSTEI SU SILAUIMU

iais laikais labai pagausj turtiniai nusikaltimai, ypatingai vagysts. Vagysts yra labai vairios. irint i kriminalistins puss svarbi ne nuosavybs forma, o tai, kaip vykdyta vagyst: pavogta i udaros ar atviros patalpos, buvo ten signalizacija, ar buvo saugoma, tai gamykla ar butas, garaas ir kt. Vagysts vykio vieta daniausiai apirima, gavus nukentjusij arba pareign pareikimus ir praneimus. Kartais pasitaiko situacij, kai yra inomas tariamasis, o tik paskui

11 apirima vykio vieta. Gali bti ir tokia situacija: atliekama vykio vietos apira, kai potencialus nusikaltlis dar nesulaikytas, bet jau yra tikra informacija apie j. vykio vietos apiros tikslas, tiriant vagystes, yra toks: 1. iaikinti, itirti ir ufiksuoti situacij ir tam tikras aplinkybes vagysts vietoje; 2. rasti, fiksuoti ir paimti pdsakus ir daiktinius rodymus; 3. gauti orientacins informacijos apie nusikaltl; Efektyviausia vykio vietos apiros slyga yra preliminari savinink ir kit asmen apklausa. Tai suteikia galimyb nuosekliau atlikti apir ir sutelkti dmes tam tikrus vykio vietos momentus. Svarbu iaikinti, ar vagyst vykdyta i anksto pasiruous. Tiriant vagystes su silauimu, nesunku numatyti apiros bd ir apiros pradin tak. Apiros bdas daniausiai bna mirus, i pradi jis gali bti koncentrinis, apirti patalpai, kur vyko vagyst, paskui ekscentrinis bdas, kai btina nustatyti nusikaltli atvykimo ir ivykimo keli, arba frontinis. Pradinis apiros takas daniausiai yra ta vieta, pro kuri nusikaltlis pateko patalp. Bendros apiros metu btina preliminariai nustatyti svarbiausius vykio vietos mazgus, kur matomo nusikaltlio veiklos pdsakai, ar kur tokie pdsakai galt bti. Tokiose vietose koncentruojasi vairiausi ri pdsakai. Tiriant vagysts vykio viet, btina atkreipti dmes tai: kokiu bdu ir pro kur nusikaltlis pateko patalp; ar buvo panaudotos technins priemons; jei taip, tai kokios ries, ar jos turi individuali poymi; ar silauimo vietoje yra kit pdsak; ar neliko silauimo vietoje ranki, j dali, nusikaltlio drabui arba kitoki jo palikt daikt; ar ant nusikaltlio, jo drabui, silauimo ranki galjo likti mikro objekt i silauimo vietos; pagal silauimo bd, pagrobt daikt skaii ir aptikt pdsak reikia stengtis nustatyti, kiek nusikaltli buvo vykio vietoje; kokiu bdu galjo bti igabenti pavogti daiktai i vykio vietos; ar nusikaltliai veik kryptingai, nuosekliai, inodami, k ir i kur imti, ar chaotikai; kas pavogta;

12 i koki konkrei objekt paimti daiktai ir vertybs; ar ant i objekt yra pdsak, kokie jie; kiek madaug laiko utruko nusikaltliai vykio vietoje; ar yra patalpoje rengta signalizacija, kokia jos bkl; kokiu bdu ir per kur nusikaltliai pasitrauk i vykio vietos; ar yra vagysts inscenizacijos poymi. Visus aptiktus pdsakus ir daiktus btina tiksliai ufiksuoti ir paimti.

VYKIO VIETOS APIRA AUTOVYKIO VIETOJE

vykio vietos apira, tiriant autovyk, turi labai didel reikm. ia gaunama beveik visa informacija apie autovyk, akivaizdiai tiesiogiai suvokiama vykio vietos situacija ir slygos, nustatomi esami pdsakai ir daiktiniai rodymai, ryys tarp atskir vykio element ir tam tikr subjekt veiksm ir kt. ia sudaromas pagrindas bsimiems ekspertiniams tyrimams. Autovykio vietos apira yra svarbiausias tardymo veiksmas tiriant autovykius, todl svarbu j atlikti nepavlavus, nes kitaip bus sunku nustatyti ties apie autovyk. Tiriant autovyki bylas,daniausiai pasitaiko kelios standartins postkriminalins situacijos: 1. Nesudtinga situacija: vykio vietoje yra visi vykio dalyviai ir transporto priemons, vykio liudytojai. Pagrindinis tikslas surasti ir tinkamai ufiksuoti visus materialius pdsakus, itirti ir ufiksuoti vykio situacij. Pagrindinis pavojus, apirint tokia vykio viet, yra

13 nevisapusikas ar neisamus vykio vietos ityrimas. Tai daniausiai atsitinka kai atrodo, kad ir taip viskas aiku ar kad visa kita suinosime tyrimo eigoje. Negavus arba neufiksavus tam tikros informacijos vykio vietos apiros metu, praktikai jos nemanoma atkurti; 2. Sudtinga situacija: yra liudytoj, aiks pdsakai, bet tariamasis i vykio vietos pabgo, pasinaudodamas transporto priemone, kuri susijusi su autovykiu, arba be jos. Tokios apiros tikslas yra ne tik surasti, ufiksuoti juos ir vykio situacij, bet ir gauti orientacins informacijos apie tariamj, kad bt galima kuo greiiau pradti jo paiek. Jei nusikaltlio paiekos pradia usits, jis gali paalinti esamus nusikaltimo pdsakus, suremontuoti automobil ir kt.; 3. Sudtingiausia situacija: neaikus vykis (kelyje rastas lavonas su smurto

ymmis), nra liudytoj, neinoma su vykiu susijusi priemon. Pagrindinis tokios vietos apiros tikslas (be vis ankiau ivardintj) dar surinkti ir itirti pdsakus, kad bt galima nustatyti vykio mechanizm. Kuo neaikesn ir sudtingesn situacija, tuo kruopiau reikia dirbti vykio vietoje ir ufiksuoti visus esamus pdsakus, netgi tuos kurie atrodo neturintys nieko bendro su autovykiu. iais atvejais reikia apsvarstyti daug versij ir stengtis surinkti mediag joms patvirtinti ar paneigti. Pagal kiekvien versij reikia mintyse sumodeliuoti tam tikras situacijas ir iekoti situacij atitinkani pdsak realioje aplinkoje. Tiriant autovyki bylas, vykio vietos apiros metu btina nustatyti arba bent sudaryti prielaidas tokiam nustatymui: 1. Kas vyko, autovykis ar nuudymas panaudojant automobil, kur ir kokiu laiku; 2. Kokios ries autovykis ir koks jo mechanizmas (autovykio dalyvi situacija prie avarij, kokia kryptimi ir kokiomis kelio juostomis jie judjo, autovykio dalyvi veiksmai prie susidrim, situacija susidrimo metu); 3. Kokia situacija po susidrimo: transporto priemoni isidstymas, autovykio dalyvi ir kit asmen veiksmai; 4. Kokios kelio ir oro slygos buvo autovykio metu; 5. Kokia autovykyje dalyvavusi transporto priemoni technin bkl; 6. Pdsak ir daiktini rodym suradimas ir fiksavimas;

14 7. Ar padariniuose; 8. Kokios vykio prieastys. Kartais reikia sprsti ir kitas uduotis: kokie paeidimai galjo likti ant automobilio, kuris dalyvavo autovykyje ir kuriuo pabgo tariamasis i vykio vietos, nustatyti nukentjusiojo asmenyb ir kt. Autovykio vietos apir, rekomenduojama atlikinti ekscentriniu bdu, bet daniau efektyvesnis yra mirus bdas. I pradi teritorija apirima 10 20 metr spinduliu apie autovykio vietos centr koncentriniu bdu, paskui kruopiai apirimas autovykio centras ir vykyje dalyvavusios transporto priemons, vliau frontiniu bdu apirimi kelio ruoai, kuriais judjo transporto priemons iki susidrimo, ir kelio ruoas, kuriuo i autovykio vietos pabgo tariamasis. Kartais reikia apirti kelet imt ir daugiau metr kelio, kur galima rasti stabdymo pdsak, sudauyto automobilio detali ir kit tam tikr pdsak. Autovykio vieta daniausiai uima gana didel plot, todl bendros apiros metu btina preliminariai nustatyti pagrindinius vykio vietos mazgus ir juos atitinkamai apsaugoti. Autovykio vietoje btina itirti ir ufiksuoti: 1. vykio vietos centr. Kruopiai imatuoti atstumus nuo vykio centro iki yra prieastinis ryys vykio dalyvi veiksmuose ir atsiradusiuose

transporto priemoni, sankryos, aligatvi, kit pdsak. Svarbu itirti keli iki susidrimo vietos; 2. Pdsakus, kurie rodo transporto priemoni judjimo krypt, ypa reikia atkreipti dmes stabdymo pdsakus; 3. Transporto priemoni bkl ir ant j esanius pdsakus; 4. Transporto priemoni isidstymo vykio vietoje esanius pdsakus; 5. Jeigu drabui. Autovykio vietos apiros rezultatai fiksuojami apiros protokole. Tiriant autovykius, labai reikmingi yra vaizdiniai informacijos fiksavimo bdai. Todl apiros protokolas visada papildomas schemomis ir briniais. Didel reikm turi ir fotografinis informacijos fiksavimo bdas. Fotografuojant autovykio viet, btina stengtis i viraus nufotografuoti vykio centr ir esanius ten pdsakus. yra lavonas, jo lokalizacij, padt, pdsakus esanius ant jo ir jo

15

LITERATRA

1. Palskys.E. Lietuvos kriminalistikos istorijos apybraios.Vilnius, 1995.

16 2. H.Malevski. vykio vietos apira.-1999 m. 3. P.Poinas. Kriminalistins ekspertizs.-1997 m.

17