Ikiteisminio tyrimo institucijos

Ikiteisminio tyrimo institucijos- tai institucijos kurios atlieka ikiteisminį tyrimą

t.y. išsamiai nustato visas reikšmingas nusikalstamos veiklos aplinkybes, nustato
nusikalstamą veiklą galimai padariusį asmenį, stengiasi sudaryti kiek įmanoma
sklandesnes sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme , imasi būtinų priemonių
užtikrinant proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą bei kitas proceso dalyvių teises.
Egzistuoja nemažai ikiteisminio tyrimo institucijų, tokios kaip policija, Valstybės
sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos
tarnyba. Šių institucijų pagrindinis tikslas yra nustatyti nusikalstamą veiklą padariusį
asmenį bei veiklos aplinkybes. Taipogi svarbų vaidmenį atlieka ir kriminalinės
žvalgybos institucijos, kurios būtų galima priskirti finansinių nusikaltimų tyrimų
tarnybą, kalėjimų departamentas, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba,
muitinės departamentas, Policijos tarnyba. Šios institucijos taipogi atlieka
ikiteisminius tyrimus. Tad šiame rašto darbe ir kalbėsiu būtent apie kriminaline
žvalgybą. Apie tai kas tai yra, kas koordinuoja šios institucijos veiksmus, kokie yra
šių institucijų informacijos rinkimo būdai bei uždaviniai.
Kriminalinė žvalgyba tai yra kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant,
fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos
objektus, vygdoma šio įstatymo nustatyta tvarka. Ikiteisminiuose tyrimuose
pagrindinis asmuo yra prokuroras. Prokuroro pagrindinė užduotis ikiteisminiame
tyrime yra ta, kad jis įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja kriminalinės žvalgybos
veiksmų teisėtumą, sankcionuodamas kriminalines žvalgybos veiksmus. Taipogi
prokuroras įstatymo nustatyta tvarka koordinuoja kriminalinės žvalgybos veiksmus.
Šią koordinavimo ir kontrolės funkciją vykdo ONKT departamento ir apygardų
prokuratūrų vyriausieji prokurorai bei apygardų prokuratūrų ONKT skyrių prokurorai.
Kriminalinės žvalgybos informacinė sistema- tai yra gauta informacija atliekant
kriminaline žvalgybą. Kad informaciją surinkti kriminalinė žvalgyba naudoja
įvairiausius informacijos rinkimo būdus:
● Agentūrinė veikla- vienas iš informacijos rinkimo būdų, kai informacija yra
gaunama įgyto pasitikėjimo pagrindu panaudojant kriminalinės žvalgybos
slaptuosius dalyvius ar naudojant kitų asmenų pagalbą.
● Apklausa- informacija gaunama tiesiogiai bendraujant su informaciją turinčiu
asmeniu.
● Apžiūra- informacija gaunama ir fiksuojama viešai, užšifruotai ar slapta
apžiūrint daiktus, dokumentus, patalpas bei kitus objektus.
● Kontrolinis patikrinimas- tikrinant gautą informaciją , įsigyjant ir nustatant
apyvartoje draudžiamų daiktų ir paslaugų buvimą.
 ● Kontroliuojamas gabenimas- sankcionuotas informacijos rinkimo būdas, kurio
metu leidžiama įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, vežti per ją arba išvežti
iš jos neteisėtai gabenamas ar keliančias įtarimą prekes ir kitokius objektus ,
kontroliuojant kriminalinės žvalgybos subjektui, siekiant išaiškinti
nusikalstamas veiklas , jas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.
● Nusikalstamos veiklos imitavimas- tai yra kriminalinės žvalgybos informacijos
rinkimo būdas, formaliai turintis nusikalstamos veiklos ar kitokio teisės
pažeidimo požymių, atliekamas siekiant apginti nu nusikalstamo kėsinimosi
įstatymų saugomas žmogaus teises ir laisves, nuosavybę , visuomenės ir
valstybės saugumą.
● Pasala- šis informacijos rinkimo būdas yra naudojamas siekiant sulaikyti
nusikalstamą veiklą rengiančius daryti, darančius ar padariusius asmenis,
surinkti informaciją, galinčią turėti reikšmės nusikalstamai veiklai tirti, kai
turima informacijos apie tokius asmenis, nusikalstamos veiklos padarymo vietą
ir laiką.
● Sekimas- informaciją yra gaunama išskiriant, atpažįstant ir stebint objektą.
● Slaptoji operaciją- vienas iš informacijos rinkimo būdų, kai esant kriminalinės
žvalgybos tyrimo pagrindui pasitelkiami ar kitaip panaudojami kriminalinės
žvalgybos slaptieji dalyviai, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektų
darbuotojai.
● Teisėsaugos institucijų užduotis- kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo
būdas, tiriant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės vykdomą
nusikalstamą veiklą, kriminalinės žvalgybos subjektų teisėtas nurodymas
kriminalinės žvalgybos slaptajam dalyviui rinkti reikalingą informaciją,
dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos
daromose nusikalstamose veiklose, ar kitoks teisėtas nurodymas rinkti
informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, siekiant išaiškinti ir patraukti
atsakomybėn nusikalstamas veiklas organizuojančius ir vykdančius asmenis.
Kaip ir kiekviena institucija lygiai taip pat ir kriminalinė žvalgyba turi tam tikrus
uždavinius. Pagrindiniai kriminalinės žvalgybos uždaviniai yra:
● Nusikalstamų veiklų prevencija.
● Nusikalstamų veiklų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių
nusikalstamas veiklas padariusių asmenų nustatymas.
● Asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio.
● Asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nuteistų, taip pat
dingusių be žinios asmenų paieška.
● Daiktų, pinigų, vertybinių popierių, kito turto, susijusio su nusikalstamų veiklų
padarymu, paieška.
● Kriminalinė žvalgybos subjektų vidaus saugumo užtikrinimas.
Darbą paruošė: Gabrielė Ilgavyžytė, Domas Verseckas