Bendrosios parengtinio tardymo sąlygos

Tai visuma normų, kurios nustato būdingiausius baudžiamųjų bylų tyrimo bruožus ir padeda išspręsti parengtinio
tardymo uždavinius. Šios normos reglamentuoja tardytojo veiklą, galioja visą parengtinio tardymo laiką ir yra būtinos,
tiriant bet kokios kategorijos baudžiamąsias bylas.
Tardyminis priklausomumas. Tarp visų bendrų parengtinio tyrimo sąlygų centrinę vietą užima tardyminio
priklausomumo taisyklė. Ji nurodo, kurios įstaigos tardytojas privalo tirti bylą. Teorijoje išskiriamas:
1. Dalykinis;
2. Alternatyvusis;
3. Teritorinis TARDYMINIS PRIKLAUSOMUMAS.
Tardyminis priklausomumas – tai visuma baudžiamosios bylos požymių, pagal kuriuos ji priskiriama vieno ar kito
parengtinio tardymo ar kvotos organo kompetencijai.
Kartais išskiriamas ir personalinis priklausomumas. Tačiau šiuo metu jis retai sutinkamas. Tarybiniais laikais buvo
karinė prokuratūra, kuri tyrė kariškių veikas ir pan. Dabar to nėra.
Dalykinis tardyminis priklausomumas. Šis priklausomumas nustatomas remiantis BK specialiosios dalies straipsnio,
kuriuo kvalifikuojama atitinkama veika.
Pagal BPK 143 str. darbas paskirstomas įvairių sričių tardytojams. 143 str. 1 d. apibrėžia prokuratūros tardytojų
kompetenciją. Čia nurodoma, kurias bylas tyri tirti prokuratūra: valstybiniai nusikaltimai; nužudymai, išžaginimai ir kiti
lytiniai nusikaltimai; įkaitų paėmimas, asmens šantažas; nusikaltimai pilietinėms ir politinėms teisėms. Visi kiti
nusikaltimai atitinka vidaus reikalų sistemos tardytojams, išskiriant STT. STT atlieka tardymą dėl nusikaltimų, kuriais
pasireiškia korupcija. O taip pat bylose, kurias jai perduodamos prokuroro nurodymu.
Alternatyvusis tardyminis priklausomumas. Šis priklausomumas reiškia, kad atlikti parengtinį tardymą tos pačios
kategorijos bylose gali skirtingų žinybų tardytojai. Atsižvelgiama į tai, kas, kuri įstaiga iškėlė baudžiamąją bylą ir
pradėjo tyrimą. Pagal vadovėlį: atsižvelgiama į tai, kuris organas gavo pirminę medžiagą apie padarytą nusikaltimą arba
kam priklauso pagrindinė byla, ryšium su kuria tiriamas nusikaltimas teisingumui.
Pagal BPK 143 str. 4 d. bylos dėl banditizmo, transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, teroro akto, nusikaltimų
tarnybai ir t. t. priklauso alternatyviojo tardyminio priklausomumo grupei. Jei byla iškelta pagal skundą, kurį tiria
prokuratūra, tai prokuratūra ir tiria.
Pagal BPK 143 str. 5 d. numatytas taip pat alternatyvusis tardymingumas, bet čia jis pagrįstas kitu principu. Valstybinių
nusikaltimų slėpimo, nusikaltimų teisingumui (pvz. , melagingų parodymų davimas) ir t. t. atvejais, kam pagal
tardymingumą priklauso pagrindinė byla, tam priklauso ir nusikaltimų, susijusių su šia byla, tyrimas.
Nusikaltimus, padarytus organizuotos gaujos, tiria ta įstaiga, kurios tardymingumui priskiriamas pagrindinis
nusikaltimas. Dėl akivaizdžių nusikaltimų, kuriuos numato 143 str. 7 d. , tyrimą atlieka sumarinio proceso subjektai.
Bet jei iškyla būtinybė atlikti parengtinį tardymą, jį atlieka tie pareigūnai, kuriems…(?)
Teritorinis tardyminis priklausomumas. Šis priklausomumas nustato, kuris tos pačios rūšies tardytojų padalinys turi
atlikti parengtinį tardymą. Tai priklauso nuo nusikaltimo padarymo vietos. Tardymas atliekamas ten, kur padarytas
nusikaltimas. Siekiant, kad byla būtų kuo greičiausiai ir pilniausiai ištirta, tyrimas gali būti daromas nusikaltimo
iškėlimo aikštėn vietoje, taip pat įtariamojo, kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietoje (BPK 145 str. ).

Jasaitis: Korupcijos sąvoka yra STT įstatyme. K – kai į nusikalstamus veiksmus įtraukti pareigūnai ar tarnautojai. Tie
veiksmai nukreipti į V aparato veiklą, funkcionavimą. Tai specialūs subjektai. Galima būtų kalbėti apie personalinį
priklausomumą. Vieningos nuomonės nėra. Pagal Jasaitį – tai ne personalinis.

Pagrindinis nepilnamečių bylų tyrimas. Jeigu akivaizdžius nusikaltimus, išvardytus BPK 440 straipsnyje, padaro
nepilnamečiai ar asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų negali pasinaudoti teise į gynybą, dėl šių
nusikaltimų būtina atlikti parengtinį tardymą.
Akivaizdus nusikaltimas yra toks nusikaltimas, kai jo darymo metu ar po padarymo yra aiškus nusikaltimą padaręs
asmuo. Duomenys, duodantieji pagrindą manyti, kad asmuo padarė nusikaltimą, yra tokie:
a) Asmens užklupimas jam bedarant nusikaltimą arba tuoj po nusikaltimo padarymo;
b) Mačiusiųjų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, tiesioginis nurodymas į asmenį, kaip padariusį nusikaltimą;
c) Ant asmens ar jo drabužių, prie jo arba jo būste aiškių nusikaltimo pėdsakų suradimas;
d) Asmens atvykimas ir prisipažinimas padarius nusikaltimą.

Grupės tardytojų daromas parengtinis tardymas. Tai svarbi parengtinio tardymo organų veiklos organizacinė forma.
Toks nusikaltimų išaiškinimo ir bylų tyrimo metodas yra gana efektyvus: užtikrinama aukšta parengtinio tardymo
kokybė, sutrumpėja parengtinio tardymo terminai, sudaromos palankios sąlygos panaudoti kelių tardytojų,
dalyvaujančių grupėje, meistriškumą bei individualias savybes.
BPK 148 str. : jeigu byla yra sudėtinga ar didelė, parengtinis tardymas gali būti pavedamas keliems tardytojams.
Tardytojų grupė paprastai sudaroma tais atvejais, kai vienu metu reikia iškelti ir patikrinti byloje daug versijų, kai
byloje yra daug vienas su kitu susijusių epizodų, kurių atskirai tirti negalima, kai byloje BA patraukta kaltinamųjų ir t. t.
Apie pavedimą atlikti baudžiamojoje byloje tardymą keliems tardytojams nurodoma specialiame nutarime, o jei
tardytojų grupės sudarymas sutampa su baudžiamosios bylos iškėlimu, tai nurodoma nutarime iškelti bylą. Tokį
nutarimą priima asmuo, turintis teisę sudaryti tardytojų grupę – prokuroras arba VR organų tardymo valdybos ar
tardymo skyriaus viršininkas. Asmuo, sudaręs tardytojų grupę, vieną iš tardytojų paskiria grupės vadovu. Jis priima bylą
savo žinion ir vadovauja kitų tardytojų veiksmams. Šiuo atveju įtariamajam, kaltinamajam, nukentėjusiajam, civiliniam
ieškovui ir civiliniam atsakovui paskelbiama visa tardytojų sudėtis. Apie tai surašomas protokolas. Tuo užtikrinama
teisė pareikšti nušalinimą.
Tardytojų grupės darbo formos ir metodai priklauso nuo tiriamo N rūšies, epizodų kiekio, įtariamųjų/kaltinamųjų
skaičiaus, tardytojų grupės sudarymo tikslų.

Jasaitis: Dėl fizinių galimybių. Mišrios grupės negalima sudaryti. Tik iš savo žinybos tardytojų, savo kompetencijos
ribose. BPK 48(1) str.
Generalinis prokuroras – visos LR teritorijoje. Pvz. , Vilniaus prokuratūra – tik iš tų prokuratūrų, kurios įeina į
apygardą.

Baudžiamųjų bylų sujungimas ir išskyrimas

Pasitaiko atvejų, kai tikslinga kelias bylas sujungti į vieną procesą arba išskirti į kelis. Tuo siekiama sudaryti kuo
palankesnes sąlygas bylai ištirti.
Bylų sujungimo ir išskyrimo taisyklės skirtos tam, kad greičiau ir išsamiau atliktas parengtinis tyrimas. Ir sujungiant, ir
išskiriant baudžiamąsias bylas, pasiekiamas tas pats rezultatas – tinkama ir optimali bylos apimtis.
Baudžiamųjų bylų sujungimas. Į vieną bylą gali būti sujungiamos tik tos bylos, kuriose:
1. Keli asmenys kaltinami bendrininkavimu viename ar keliuose nusikaltimuose;
2. Vienas asmuo kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu;
3. Vienas asmuo kaltinamas nusikaltimo padarymu, o kitas iš anksto nepažadėtu to paties nusikaltimo slėpimu ar
nepranešimu apie jį.
Gali būti nesujungiamos baudžiamosios bylos, kuriose tas pats asmuo kaltinamas numatytais tuose pačiuose
baudžiamuosiuose įstatymuose nusikaltimais, jeigu jie buvo išaiškinti, kai kitos bylos buvo baigtos tirti arba perduotos
teismui nagrinėti.
Pagal vadovėlį: kai kada iškyla reikalas sujungti bylas ir kitokiu pagrindu. Pvz. , kai vieni kaltinamieji kaltinami
nusikaltimo padarymu (grobimu), o kiti – aplaidžiu pareigų vykdymu, jei pastarųjų neveikimas (netinkama apskaita ar
kontrolės stoka) sudarė palankias sąlygas padaryti nusikaltimą. BPK 291 str. nurodyta, kad į vieną bylą gali būti
sujungti priešpriešiniai kaltinimai.
Baudžiamosios bylos sujungiamos tardytojo ar prokuroro nutarimu, kuriame nurodoma:
a. sujungiamų bylų pavadinimai ir numeriai;
b. organas, iš kurio gauta byla;
c. kiekvienos bylos trumpas turinys;
d. bylų sujungimo pagrindas.
Baudžiamųjų bylų išskyrimas. Išskirti bylą leidžiama tik tais atvejais, kada tai būtinai reikalinga, jeigu tat neatsiliepia
bylos ištyrimo bei išsprendimo visapusiškumui, pilnumui ir objektyvumui. Įstatymas nenurodo, kada būtina ir leistina
išskirti bylas. Praktikoje bylos išskiriamos tuomet, kai iš grupės asmenų, padariusių nusikaltimą, vieni patraukti BA, o
kiti pasislėpę ir dėl ta negali ištirti bylos iki galo. O taip pat ir tais atvejais, kai vienas iš grupės suserga kokia nors liga.
Leidžiama išskirti baudžiamąsias bylas nepilnamečių atžvilgiu, siekiant juos apsaugoti nuo suaugusių įtakos. O taip pat
tuomet, kai byla yra ypatingai sudėtinga, apima daug medžiagos, kurios neįmanoma ištirti vienuose rėmuose. Taigi,
baudžiamosios bylos išskiriamos remiantis įvairiais kriterijais.
Išimtiniais atvejais generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo sutikimu leidžiama išskirti bylą vienam ar keliems
asmenims, kaltinamiems vienu ar keliais nusikaltimais, tačiau padariusiems daugiau tuose pačiuose ar kituose
baudžiamuosiuose įstatymuose numatytų nusikaltimų, kurių tyrimas nėra baigtas. Baigus bylos tyrimą arba perdavus
nagrinėti teismui, kitų nusikaltimų tyrimas vyksta įprasta tvarka.
Teismas pats negali išskirti bylų pagal BPK 149 str. 4 d. Toks išskyrimas galimas tik parengtinio tyrimo stadijoje.
Bylos išskiriamos tardytojo ar prokuroro nutarimu, kuriame nurodoma:
1. išskiriamos bylos esmė bei išskyrimo pagrindas;
2. medžiaga, kuri išskiriama į atskirą bylą.
Nutarimas pridedamas ir prie pagrindinės ir prie pridedamos bylos.
Jasaitis. 149 str. 4 d. atsirado todėl, kad buvo daug bylų dėl turto išvaistymo.

Parengtinio tardymo terminai

Bendras baudžiamosios bylos tyrimo terminas – 2 mėnesiai. Bylose dėl nusikalstamos grupės – iki 6 mėnesių /pratęsinėt
nereikia/. Į parengtinio tardymo terminą įeina laikas nuo bylos iškėlimo momento iki to momento, kada perduodama
prokurorui byla su kaltinamąja išvada ar nutarimu perduoti bylą teismui, kad būtų išnagrinėtas priverčiamųjų
medicininio pobūdžio priemonių skyrimo klausimas, arba iki bylos nutraukimo ar sustabdymo.
Parengtinio tardymo terminą iki 3 mėnesių pratęsia apylinkės vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojai, iki 6
mėnesių - apygardos vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojai. Toliau pratęsti parengtinio tardymo terminą gali
išimtiniais atvejais LR generalinis prokuroras arba jo pavaduotojai.
Teismui grąžinus bylą tardymui papildyti, taip pat atnaujinus sustabdytą ar nutrauktą bylą, papildomojo tardymo
terminą nustato prokuroras, prižiūrintis tardymą, iki 1 mėnesio, skaičiuojant nuo to momento, kai tardytojas priėmė bylą
savo žinion. /iki patraukimo BA senaties suėjimo/
Parengtinio tardymo termino pratęsimo reikalu tardytojas priima motyvuotą nutarimą.
Terminų skaičiavimas: neįskaitoma ta valanda ir diena, kuria tas terminas prasideda.
Jasaitis: Byla gali būti grąžinta papildomam tardymui tik po to, kai surašoma kaltinamoji išvada.
Pratęsimas irgi turi būti statistiškai įregistruotas.
Jei kvotėjas nori pratęsti, jis turi “pereiti” visus šiuos asmenis:
a) kvotos organo viršininkas;
b) tardymo vadovas /?/;
c) apylinkės prokuroras, kontroliuojantis PT byloje;
d) apylinkės vyr. Prokuroras;
e) apygardos prokuroras;
f) apygardos vyr. Prokuroras.
Kai pratęsiamas parengtinis tardymas, turi būti pratęstas kardomasis kalinimas.

Parengtinio tardymo dokumentai

Visi tardymo veiksmai, atliekami parengtinio tardymo metu, nurodomi procesiniuose dokumentuose. Tai būtina sąlyga,
kad šiais dokumentais galima būtų pasinaudoti ne tik kaip įrodymų šaltiniais, bet ir pagal juos patikrinant tardytojų
veiksmų teisėtumą bei pagrįstumą, remtis tardymo medžiaga, nagrinėjant bylą teisminėse stadijose.
Pagrindiniai procesiniai dokumentai – protokolai ir nutarimai.
Parengtinio tardymo eiga fiksuojama protokoluose. Juos surašo tardymo veiksmą atliekantis pareigūnas (parengtinio
tardymo veiksmo metu ar jo pabaigoje). Taigi, protokolas reiškia dokumentą, kuriame BPK nustatyta tvarka (114 str. )
patvirtinamas tardymo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai.
Sprendimai (kvotos, parengtinio tardymo organo, prokuroro), priimti tiriant baudžiamąją bylą (išskyrus kaltinamąją
išvadą), įforminami nutarimuose. Atvejai, kuriais reikia priimi nutarimą, yra nurodyti įstatyme.
Kaltinamoji išvada – tai dokumentas, kuriuo užbaigiamas parengtinis tardymas ir kuriame:
1. išdėstomos nusikaltimo padarymo aplinkybės, vieta ir laikas;
2. išanalizuojami pagrindiniai įrodymai;
3. nustatoma juridinė nusikaltimo kvalifikacija su išvada, kad reikia kaltinamąjį atiduoti teismui.
Atskiri tardytojo pavedimai - BPK 146 str. : esant reikalui atskirus tardymo veiksmus atlikti kitame rajone, tardytojas
turi teisę pats juos atlikti arba pavesti raštu arba žodžiu jų atlikimą atitinkamam tardytojui ar kvotos organui. Šie privalo
pavedimą dėl atskirų tardymo veiksmų atlikimo įvykdyti ne vėliau kaip per 10 dienų.
Pagal vadovėlį: pavedimas duodamas raštu. Jame nurodomas atskirojo pavedimo vykdytojas ir tikslus jo adresatas.
Jame trumpai aprašoma nusikaltimo esmė, po to nurodomas tardymo veiksmas, kurį reikia atlikti. Užduotis turi būti
aiški ir tiksli. Atskirojo pavedimo pabaigoje nurodoma, kam turi būti išsiųsta medžiaga. Atskirą pavedimą pasirašo
tardytojas.
Jasaitis: pagrindinis skirtumas nuo grupės – tai trumpalaikiai pavedimai. Grupės narys nuodugniai žino bylą, pavestas
asmuo – tik dalį informacijos. Pagal hierarchiją.
Tardytojo raštiškas reikalavimas pateikti daiktus, atlikti revizijas, pateikti specialisto išvadą (BPK 84 (2) str. ).
Prokuroro nurodymai ir pavedimai  BPK 141 ir 160 str. Skiriant kardomąjį kalinimą prokuroras rašo pareiškimą.
Prokuroras turi pranešti apie suėmimą.
Teisėjo nutartis skirti kardomąją priemonę.

Prokuroro įgaliojimai kontroliuojant parengtinį tyrimą

Prokuroras užtikrina parengtinio tyrimo teisėtumą, pilnumą bei visapusiškumą, kaltinimo teisingumą bei pagrįstumą.
Prokuroro įgaliojimai nustatyti BPK 141 str. /kvotos atžvilgiu/ ir 160 str. /parengtinio tardymo atžvilgiu/ Pagal BPK 9
(2) str. prokuroras su teisėjo sankcija gali nukelti/nutraukti baudžiamąją bylą, kai yra tam tikros aplinkybės (pvz. ,
prisipažino, padeda išsiaiškinti).
Tik prokuroras gali paleisti suimtą kaltinamąjį arba įtariamąjį.
Pagal vadovėlį: Prokuroras, prižiūrėdamas parengtinį tyrimą, turi teisę:
1. Duoti nurodymus (kurie yra privalomi) raštu dėl nusikaltimų tyrimo, kardomosios priemonės parinkimo,
pakeitimo ar panaikinimo, nusikaltimo kvalifikavimo, atskirų tardymo veiksmų atlikimo ir nusikaltimus
padariusių asmenų paieškos;
 2. Reikalauti iš parengtinio tyrimo organų pateikti patikrinimui baudžiamąsias bylas, dokumentus, medžiagas ir
kitokias žinias apie padarytus nusikaltimus, parengtinio tardymo eigą ir nusikaltimus padariusių asmenų
nustatymą;
3. Dalyvauti darant tyrimą baudžiamosiose bylose, ir reikiamais atvejais pats atlikti tyrimą bet kurioje byloje;
4. Sankcionuoti tardymo veiksmus, kuriais taikomos procesinės prievartos priemonės;
5. Grąžinti baudžiamąsias bylas parengtinio tyrimo organams su savo nurodymais papildomam tyrimui padaryti;
6. Panaikinti tardytojų neteisėtus ir nepagrįstus nutarimus;
7. Nušalinti tardytoją nuo tolesnio parengtinio tardymo darymo, jeigu jis, tirdamas bylą, pažeidė įstatymą;
8. Perduoti bylą iš vieno tardytojo kitam;
9. Perduoda baudžiamąsias bylas teismui.

Kviestinių dalyvavimas
Kviestinių dalyvavimas – tai tardymo veiksmo dalyvių elgesio teisingumo ir teisėtumo garantija. O taip pat –
visuomenės atstovų pasitelkimo, atliekant parengtinį tardymą, forma, kuri tardymo metu gautus duomenis daro
įtikinamesnius.
BPK 153 str. : atliekant tardymo veiksmus, išskyrus apklausas, tardytojas turi teisę šaukti kviestinius. Kviestiniais gali
būti šaukiami bet kurie byloje nesuinteresuoti piliečiai.
Kviestinis privalo patvirtinti veiksmų, kuriuos atliekant jis buvo akivaizdoje, faktą, turinį ir rezultatus (tai pagrindinė jo
pareiga). Atliekant tardymo veiksmą kviestiniai privalo dalyvauti nuo pradžios iki pabaigos. Kviestinis turi teisę daryti
pastabas dėl atliktų veiksmų. Kviestinio pastabos turi būti įrašomos į atitinkamo tardymo veiksmo protokolą.
Prieš pradėdamas tardymo veiksmą, kurį atliekant yra akivaizdoje kviestiniai, tardytojas išaiškina jiems jų pareigas ir
teises.
Jeigu asmuo be svarbių priežasčių atsisako atlikti kviestinio pareigas, jis atsako BPK 64 (3) straipsnyje nustatyta tvarka.
Tokiam asmeniui gali būti skiriama administracinė nuobauda - bauda iki 50 litų.

Neleistinumas pagarsinti tyrimo duomenų

Parengtinio tyrimo duomenų pagarsinimas gali neigiama atsiliepti visam parengtiniam tardymui. Parengtinio tyrimo
duomenys gali būti pagarsinami tik kvotėjo, tardytojo ar prokuroro leidimu ir tik ta apimtimi, kurią šie pripažįsta tai
esant galima (BPK 151 str. ). Reikiamais atvejais kvotėjas, tardytojas ar prokuroras įspėja liudytoją, taip pat
nukentėjusįjį ir jo atstovą, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą arba jų atstovus, kaltinamojo gynėją, ekspertą, specialistą,
vertėją, kviestinius ir kitus asmenis, buvusius akivaizdoje, atliekant tardymo veiksmus, kad neleistina be jo leidimo
pagarsinti parengtinio tyrimo duomenų. Tuo reikalu iš šių asmenų gali būti paimamas atitinkamas rašytinis
pasižadėjimas su įspėjimu dėl atsakomybės pagal BK 299 straipsnį.

Vertėjo dalyvavimo būtinumas

Tai taip pat įeina į parengtinio tyrimo sąlygas. BPK 151 str. : Kai įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, civilinis
ieškovas, civilinis atsakovas, liudytojas, ekspertas, specialistas nemoka kalbos, kuria vyksta bylos procesas ir kai
tardytojas nemoka nurodytųjų asmenų gimtosios kalbos arba kitos kalbos, kurią šie asmenys moka, tardytojas kviečia
vertėją.
Apklausiant nebylį ar kurčiąjį, ta pačia tvarka kviečiamas asmuo, suprantantis nebylio ar kurčiojo ženklus.
Jeigu vertėjas neatvyksta be svarbios priežasties arba atsisako be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas, jis atsako BPK
64(3) straipsnyje nustatyta tvarka.
Už žinomai neteisingą išvertimą vertėjas atsako pagal BK 293 straipsnį. Už žinomai neteisingą atsakomybėn bendra
tvarka.