Kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas

Kolektyviniams darbo ginčams būdinga tai, kad jie sprendžiami pasinaudojant trečiųjų – taikinimo procedūromis. Lietuvoje
kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjančių organų sistemą sudaro: 1) taikinimo komisija; 2) darbo arbitražas; 3) trečiųjų
teismas (žr. pav. Nr. 14).
Kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje yra privalomas – tai yra būtina kolektyvinio ginčo nagrinėjimo
stadija (DK 73 str. 3 d.). Nė viena iš kolektyvinio darbo ginčo šalių negali atsisakyti dalyvauti taikinimo komisijoje.
Kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje yra pagrįstas kolektyvinių derybų laisvės principo taikymu, t. y.
ginčo šalys tarpusavio susitarimais aktyviai dalyvauja sprendžiant kolektyvinį darbo ginčą.
Pagal tai kokia apimtimi šalys dalyvauja sprendžiant kolektyvinį darbo ginčą, Lietuvoje galima išskirti tris sąlyginai
savarankiškus kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimo taikinimo komisijoje etapus: 1) taikinimo komisijos sudarymas (DK 72
str.), 2) kolektyvinio ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje (DK 73 str.)ir 3) sprendimo priėmimas (DK 74 str.).
Taikinimo komisijos sudarymas. Taikinimo komisija per septynias dienas nuo reikalavimus gavusio subjekto atsisakymo
juos patenkinti (arba jeigu per tą laiką atsakymas negautas) sudaroma iš vienodo skaičiaus reikalavimus iškėlusių ir gavusių
subjektų įgaliotų atstovų.
Taikinimo komisijos narių skaičius nustatomas šalių susitarimu. Šalims nesutarus dėl taikinimo komisijos narių skaičiaus,
jos savo nuožiūra į taikinimo komisiją deleguoja ne daugiau kaip po penkis atstovus, t. y. šalys gali savo nuožiūra nustatyti
delegatų skaičių, kuris nebūtinai turi atitikti kitos šalies į taikinimo komisiją deleguotų atstovų skaičių. Įstatymai
nereglamentuoja kolektyvinio darbo ginčo šalių atstovų paskyrimo į taikinimo komisiją procedūros bei įgaliojimų jiems
suteikimo formos. Visa tai dažniausiai numatoma darbdavių (jei tai yra juridiniai asmenys), darbdavių organizacijų,
profesinių sąjungų ar jų organizacijų, darbo tarybų veiklos dokumentuose (t. y. įstatuose, statutuose, veiklos reglamentuose
ar pan.).
Taikinimo komisija iš narių išrenka pirmininką ir sekretorių, kuriais, vadovaujantis pariteto principu bei susiklosčiusia
kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo taikinimo komisijose praktika, paprastai skiriami iš skirtingų kolektyvinio darbo ginčo
šalių atstovų. Šalių sutarimu taikinimo komisijai pirmininkauti gali būti skiriamas nepriklausomas tarpininkas. Tokiu atveju
turėtų būti sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame rekomenduojama aptarti visus su nepriklausomo tarpininko paskyrimu
ir veikla taikinimo komisijoje susijusius klausimus (pavyzdžiui, tokio tarpininko funkcijas, apmokėjimo už darbą dydį ir
tvarką ir pan.).
Tuo atveju, jeigu darbdavys vilkina taikinimo komisijos sudarymą (pavyzdžiui, ignoruoja įstatyminį reikalavimą deleguoti
atstovus į taikinimo komisiją), kita kolektyvinio darbo ginčo šalis jam gali taikyti įvairias poveikio priemones, t. y. kreiptis į
valstybinę darbo inspekciją, kad ši įpareigotų darbdavį vykdyti darbo įstatymuose numatytus reikalavimus ir pan. ar netgi
Darbo kodekse nustatyta tvarka inicijuoti streiką.
Kolektyvinio ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje. Darbo kodekse numatomas bendras septynių dienų terminas per kurį
taikinimo komisija privalo išnagrinėti gautą kolektyvinį darbo ginčą, kuris bendru sutarimu gali būti pratęstas (DK 73 str. 3
d.). Taikinimo komisijos darbo tvarką apsprendžia patys taikinimo komisijos nariai bendru sutarimu.
Nagrinėdama kolektyvinį darbo ginčą, taikinimo komisija esant bendram taikinimo komisijos narių sutarimui turi teisę į
taikinimo komisijos posėdį pakviesti specialistų (konsultantų, ekspertų ir kt.), reikalauti iš darbdavio, kad taikinimo
komisijai būtų sudarytos tinkamos darbo sąlygos, suteikta visa kolektyviniam darbo ginčui išspręsti reikalinga informacija
bei imtis kitų galiojančios Lietuvos teisinės sistemos nepažeidžiančių priemonių ir veiksmų, kurie jos manymu yra būtini
siekiant šalių susitarimu priimti kompromisinį sprendimą ir išspręsti kilusį kolektyvinį darbo ginčą.
Savo ruožtu darbdavys turi pareigą taikinimo komisijai sudaryti tinkamas darbo sąlygas, t. y. suteikti patalpas ir būtiną
informaciją.
Kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje pasibaigia taikinimo komisijai priėmus vieną iš trijų galimų
sprendimų. Pagal tai kokius teisinius padarinius sąlygoja, Lietuvoje numatyti taikinimo komisijos sprendimai skirstytini į:
1) sprendimus, kuriais ginčas išsprendžiamas iš esmės, ir kurie tenkina abi kolektyvinio darbo ginčo šalis. Tokiu būdu
kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas yra užbaigiamas;
2) sprendimus perduoti ginčą nagrinėti alternatyviems kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjantiems organams, t. y. darbo
arbitražui arba trečiųjų teismui. Tokiu atveju kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas tęsiamas;
3) sprendimus užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimo surašymu. Tokiu atveju profesinė sąjunga įgyja teisę
įstatymais numatyta tvarka skelbti streiką, o darbuotojai gali realizuoti teisę streikuoti.
Taikinimo komisijos sprendimas priimamas šalių susitarimu, t. y. taikinimo komisijos sprendimas priimamas tik tuo atveju
kai dėl jo susitaria visi į taikinimo komisiją deleguoti kolektyvinio darbo ginčo šalių atstovai. Kiekvienas sprendimas
įforminamas surašant protokolą ir abejom kolektyvinio darbo ginčo šalims yra privalomas vykdyti sprendime nustatytais
terminais ir tvarka. Taikinimo komisijos sprendimas protokole dėl sprendimo priėmimo nustatyta ar kitokia forma šalių
sutarta tvarka yra paskelbiamas darbuotojams.
Darbo arbitražas ir trečiųjų teismas yra alternatyvūs kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjantys organai. Darbo arbitražas
arba trečiųjų teismas nagrinėja kolektyvinius darbo ginčus, kai taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų susitarti
nepavyksta ir taikinimo komisija priima sprendimą perduoti juos nagrinėti vienam iš šių organų. Darbo arbitražo ir trečiųjų
teismo statusas, sudėtis, ginčo nagrinėjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvarka nustatoma Darbo kodekse (DK 75 str.) ir
Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Darbo arbitražo nuostatų ir Trečiųjų teismo nuostatų
patvirtinimo“[1] patvirtintuose „Darbo arbitražo nuostatuose“ ir „Trečiųjų teismo nuostatuose“.
Darbo arbitražą, vadovaudamasis taikinimo komisijos prašymu, per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos, sudaro apylinkės
teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra įmonės arba kolektyvinio darbo ginčo reikalavimus gavusio subjekto buveinė,
pirmininko paskirtas teisėjas ir 6 arbitrai, paskirti kolektyvinio darbo ginčo šalių. Paskirtas į arbitražą apylinkės teismo
teisėjas yra darbo arbitražo pirmininkas, kuris, vadovaudamasis civilinio proceso normomis, atlieka visus parengiamuosius
veiksmus.
Darbo arbitraže kolektyvinis darbo ginčas turi būti išnagrinėtas per 14 dienų nuo jo sudarymo. Užbaigus nagrinėti ginčą
posėdyje, balsų dauguma priimamas darbo arbitražo motyvuotas ir argumentuotas sprendimas, kuris įforminamas raštu.
Darbo arbitražas sprendimu kolektyvinį darbo ginčą išsprendžia iš esmės, o tuo atveju, jeigu priimtu sprendimu pripažinta,
kad iškelti reikalavimai yra nepagrįsti ar jų patenkinti šiomis sąlygomis neįmanoma, ginčas nutraukiamas. Darbo arbitražo
sprendimas kolektyvinio darbo ginčo šalims yra privalomas ir neskundžiamas. Sprendimas paskelbiamas posėdyje
dalyvavusiems asmenims, o jo nuorašai ne vėliau kaip per 5 dienas išsiunčiami kolektyvinio darbo ginčo šalims.
Trečiųjų teismą rašytine sutartimi kolektyviniam darbo ginčui spręsti sudaro kolektyvinio darbo ginčo šalys.
Po vieną ar kelis teisėjus, kurių pavardės nurodomos sutartyje dėl trečiųjų teismo sudarymo, skiria kiekviena iš kolektyvinio
darbo ginčo šalių. Teisėjais gali būti tik asmenys, nesuinteresuoti ginčo išsprendimo rezultatais. Paskirti teisėjai iš savo tarpo
išrenka trečiųjų teismo pirmininką ir sekretorių.
Trečiųjų teismo nuostatuose inter alia numatyti reikalavimai keliami šio teismo teisėjams. Trečiųjų teismo teisėjais negali
būti kolektyviniame darbo ginče dalyvaujančios įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojai, nepilnamečiai asmenys,
asmenys, kurie pripažinti neveiksniais, ir asmenys, kurių veiksnumas apribotas. Taip pat įtvirtinamas draudimas keisti
teisėjus, iki ginčas išnagrinėjamas.
Trečiųjų teismas kolektyvinį darbo ginčą turi išnagrinėti per 14 dienų nuo sutarties dėl trečiųjų teismo sudarymo. Trečiųjų
teismo sprendimas priimamas balsų dauguma ir išdėstomas raštu.
Trečiųjų teismo sprendimas tuojau paskelbiamas posėdyje dalyvavusiems asmenims, o jo nuorašai ne vėliau kaip per 5
dienas išsiunčiami kolektyvinio darbo ginčo šalims. Trečiųjų teismo sprendimas kolektyvinio darbo ginčo šalims yra
privalomas.