5. ĮDARBINIMAS, DARBO SUTARTIS, RŪŠYS.

8 straipsnis. Darbo sutarties sąlygos

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų:
1) darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.);
2) darbo funkcijų - dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų;
3) darbo apmokėjimo sąlygų.
Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti numatomos ir kitos
būtinosios sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino,
sezoninio darbo pobūdžio ir kt.).
Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai nedraudžia jas
nustatyti (išbandymas, ne visas darbo laikas, darbdavio lėšų darbuotojui apmokyti ir jo kvalifikacijai kelti
panaudojimas, taip pat šių lėšų atlyginimo tvarka bei sąlygos ir kt.).

Darbo sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys - atleisti darbuotoją iš
darbo. Nė vienai iš šalių to nepadarius, darbo sutartis tampa neterminuota.

Gali būti sudaroma neterminuota darbo sutartis arba nustatomas terminas, bet ne ilgesnis kaip penkeri metai,
jeigu kiti įstatymai nenumato kitko.

Išbandymas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, nenustatomas priimant į darbą:
1) asmenis, kuriems nesukako 18 metų;
2) asmenis, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos įmonės;
3) asmenis, kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą darbo vietų skaičių;
4) asmenis konkurso būdu arba išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus;
5) kitais įstatymų numatytais atvejais.
Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymuose numatytais atvejais gali būti taikomi
ilgesni išbandymo terminai.

Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai
nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs
darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos.
Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo
darbuotojo valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs
darbdavį prieš tris darbo dienas.

17 straipsnis. Darbo sutarties sudarymas

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio
pirmojoje ir antrojoje dalyse.
*Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę šios sutarties formą (pridedama). Darbdavys ar jo
įgaliotas asmuo darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai darbo sutartis yra įforminta, t. y. sudaryta dviem
egzemplioriais ir pasirašyta darbdavio bei darbuotojo. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius
įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių
registravimo žurnale, kurio formą ir darbo sutarčių registravimo taisykles Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbo sutarčių registravimas žurnale
neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis 3 ir mažiau darbuotojų. Darbuotojas privalo
pradėti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Ne
vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jį
identifikuojantį dokumentą (darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde bei asmens kodu),
kurį darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar jo įgalioto asmens (ar įmonės vidaus tvarkos
taisyklėse) nurodytoje vietoje. Už darbo sutarties sudarymą, jos registravimą, darbuotoją identifikuojančio
dokumento išdavimą, jo laikymo tvarkos nustatymą bei pateikimo kontroliuojančioms organizacijoms
užtikrinimą yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidžia
šio straipsnio reikalavimus, jis traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai supažindinti priimamą
dirbti asmenį su būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais lokaliniais
norminiais aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.
Teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas, darbdavys teismo sprendimu įpareigojamas
priimti šį asmenį į darbą nuo jo kreipimosi dėl įdarbinimo dienos ir sumokėti jam už tą laiką minimalaus darbo
užmokesčio dydžio kompensaciją.

Susitarimas ir darbo sutartis. Darbo sutartis – dokumentas, atspindintis šalių susitarimą.

Šalių susitarimas dėl darbo tampa teisėtu tik įforminus darbo sutartį.

Ar nelegalus darbuotojas turi reikalavimo teisę, kad tarp jų būtų įforminta darbo sutartis? Ne. Darbdavys,
atleisdamas darbuotoją, kuris dirbo nelegaliai, nutraukia priešingą teisei veiklą. Darbuotojas neturi reikalavimo
teisės įforminti darbo sutartį, nes iš neteisėto veiksmo negali kilti teisė. Nelegalus darbuotojas pats prisiima
riziką.

3 būtinosios darbo sutarties sąlygos:

1) Darbo vieta – DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Kalbine prasme jie yra lygiaverčiai,
išskyrus atvejus, kai vartojamas specialia – teisine prasme. DK terminas darbovietė nusako įmonę, įstaigą,
organizaciją ar kitokią organizacinę struktūrą, kitaip sakant darbdavį. Terminas darbo vieta vartojamas
dvejopa prasme. Dažniausiai vartojama darbo funkcijų atlikimo vieta – cechas, skyrius, katedra ir kt. Kartais
darbo vieta suprantama kaip darbuotojo pareigos, jo dirbamas darbas, pvz. darbuotojui kasmetinių atostogų
metu paliekama darbo vieta ( pareigos).
Labai tikslaus darbo vietos nustatymo trūkumas – iškyla problemų kai norima darbuotoją perkelti į kitą vietą,
nes reikia padaryti darbo sutarties pakeitimą. Kai nėra labai konkrečiai nustatyta darbo vieta, tai padaryti yra
lengviau. Tačiau tai sukelia problemų mažinant darbuotojų skaičių.
2) Darbo funkcijos – Darbo funkcija sutartyje apibrėžiama nurodant profesiją, specialybę, kvalifikaciją, pagal
kurią dirbs darbuotojas arba jo pareigas. Profesija – tai darbinės veiklos sritis, apimanti darbo funkcijos
tikslus ir pobūdį, pvz. gydytojas, mokytojas ir pan. Specialybė yra siauresnė darbinės veiklos pagal profesiją
sritis, pvz. gydytojas chirurgas, chemijos mokytojas ir pan. Kvalifikacija -tai darbuotojo pasiruošimo tam
tikrai specialybei laipsnis, pvz. pirmos kategorijos gydytojas chirurgas.
Darbuotojui kartu su darbo sutartimi, iki darbuotojo darbo pradžios, turi būti duoti pasirašyti lokaliniai
darbovietės teisės aktai. Šie dokumentai apibrėžia konkrečias darbuotojo pareigas.
3) Darbo užmokestis – DK 95 str. 3 d. numatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo
apmokėjimo sąlygų ( darbo užmokesčio, sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) Darbo
sutartyje reikia nurodyti darbuotojo mėnesinę algą, valandinį tarifinį atlygį, priemokas, priedus ir kt. Darbo
sutartyje darbo apmokėjimo kriterijus reikia apibrėžti aiškiai ir tiksliai, kad būtų išvengta ginčų ateityje

Perkelti į kitą darbą darbdavio valia, tai yra pakeisti šalių sulygtas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, taip pat
perkelti dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone, leidžiama tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui,
išskyrus šio įstatymo 24 straipsnyje numatytus atvejus.

Darbo sutartyje privaloma sulygti ir dėl darbo laiko. Jei nebuvo sutarta dėl to, preziumuojama, kad sutartis
sudaryta pilnam etatui.

Su pirmąja kolektyvine sutartimi darbuotojas rašytinai supažindinamas, tuo tarpu su pakeitimais – ne, nes
visuotinis darbuotojų susirinkimas ją tvirtina, todėl atskirai kiekvienas darbuotojas su ja nėra supažindinamas.

Kiekviena darbo sutartis turi 3 datas: viršuje (preambulėje) sutarties surašymo data; Pabaigoje – įsigaliojimo ir
darbuotojo pradėjimo darbo pradžios data.

Situacija. Sutartis pasirašyta Spalio 1d., jos įsigaliojimo data nurodyta Spalio 30d. Jonas, Spalio 25d.
nusprendė nebenorįs dirbti toje įmonėje. Ar Darbdavys turi teisę sakyti, kad darbuotojas privalėjo perspėti
prieš 14d.? Ne. Visą laikotarpį, iki sutarties įsigaliojimo, egzistuoja civiliniai teisiniai santykiai, o nuo 30d. –
darbo santykiai atsiranda. Todėl darbdavio nereikia įspėti.

Jei jau yra sudaryta darbo sutartis, ir darbdavys nusprendė mokinti darbuotojus, reikia padaryti darbo
sutarties pakeitimą, ją papildyti.

Konfidencialumo pasižadėjimas – kai darbuotojas vykdydamas savo darbines funkcijas susiduria su

konfidencialia informacija. Konfidencialumo pasižadėjimas dažniausiai yra neatlygintinai ir įsigalioja tik tada,
kai darbuotojas pažeidžia šį susitarimą. Kadangi darbuotojai neturi didelių pajamų, ieškinys keliamas naujajam
 darbdaviui. Darbuotojui turi būti aiškiai apibrėžiama, kuri informacija yra konfidenciali, turi būti nurodyti
konkretūs objektai.

Nekonkuravimo susitarimas – riboja darbuotojo veiklą pasibaigus darbo sutarčiai - ribojimai laike ir vietoje.
Kalba eina apie tuos darbuotojus, kurie teikia intelektualines paslaugas (direktoriai, sekretorės ir pan.).
Numatant šias sąlygas, darbuotojui turi būti mokamas atlyginimas – kompensacija.

Darbdavys gali į priekį mokėti darbuotojui atlyginimą (priedus), tačiau jie neeliminuoja kompensacijos
mokėjimo.

Jei darbuotojas išeina iš darbo savo noru arba atleidžiamas dėl darbuotojo kaltės, nekonkuravimo
susitarimas galioja. Jei darbdavys jį atleidžia savo iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, darbuotojas su
darbdaviu konkuruoti galės. Ši sąlyga taps negaliojančia, nes darbuotojai nėra atleidžiami šiaip sau – jo
laikymas ekonomiškai nenaudingas. Todėl atleidžiant darbdavys gauna ekonominę naudą. Darbdavys negali
gauti ekonominės naudos ir atleidžiant iš darbo, ir iš nekonkuravimo susitarimo.

Išbandymo sąlyga.
- Bandomuoju laikotarpiu taikoma supaprastinta darbo sutarties nutraukimo tvarka: gana trumpas darbuotojo
įspėjimo terminas, nemokama išeitinė išmoka. Tačiau būtina atlikti kitas teisines procedūras, atsakyti į
klausimus, kokie faktai įrodo, kad darbuotojas netinka jam pavestam darbui, kokiu būdu galima įvertinti
darbuotojo tinkamumą ir pan.
- Pasitaiko, kad bandomasis laikotarpis nustatomas esamiems įmonės darbuotojams, perkeltiems į kitas pareigas,
pakeičiant darbo sutartį. Tai prieštarauja DK 105 str. 1 daliai, kurioje teigiama, kad dėl išbandymo gali būti
sulygstama sudarant darbo sutartį. Vadinasi, bandomasis laikotarpis gali būti nustatomas tik naujai
priimtiems darbuotojams ir darbuotojams, su kuriais sudaroma papildoma darbo sutartis.
- Susitarimas dėl bandomojo laikotarpio sudaromas raštu. Šią sąlygą būtina įrašyti į darbo sutartį.
- Per bandomąjį laikotarpį darbuotojas gali būti atleistas iš darbo bendraisiais DK numatytais pagrindais
(pavyzdžiui, už darbo drausmės pažeidimus), o ne tik dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų.
- Jeigu išbandymas pasibaigęs, o darbuotojas ir toliau dirba, laikoma, kad jis bandomąjį laikotarpį išlaikė.
- DK 107 str. 1 dalyje teigiama: jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka
pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš
darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas. Darbo sutartis tokiu atveju nutraukiama
supaprastinta tvarka. Tam nereikia profesinės sąjungos organo sutikimo, netaikomi 2 ar 4 mėnesių įspėjimo
terminai ir nemokama išeitinė išmoka.
- Darbdaviui neleidžiama nutraukti darbo sutarties be jokių motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas
nesusitvarkė su jam pavestu darbu. Darbuotojui užginčijus jo atleidimą iš darbo DK 107 straipsnio pagrindu,
teismai reikalaus iš darbdavio įrodymų, patvirtinančių darbuotojo netinkamumą darbui, nepaisant to, kad
konkreti darbuotojo netinkamumo pavestam darbui nustatymo procedūra įstatymų nereglamentuota.
Darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo
dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant
sutartį.
- Bandomojo laikotarpio metu darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo noru (DK 127 straipsnis). Prieš
kiek dienų darbuotojas turi įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą, priklauso nuo to, kokia buvo
išbandymo sąlyga. Jeigu išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, siekiant patikrinti, ar darbuotojas
tinka pavestam darbui, darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą savo noru turi įspėti darbdavį ne
vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pasitaiko, kad darbo sutartyje nenurodoma, kieno iniciatyva
nustatomas bandomasis laikotarpis, tik parašoma, kad „nustatomas trijų mėnesių išbandymo
laikotarpis“. Tokiu atveju teismų praktikoje laikoma, kad susitarta dėl abiejų išbandymo rūšių ir
darbuotojas, pageidaujantis nutraukti sutartį per bandomąjį laikotarpį savo noru, privalo raštu įspėti
darbdavį tik prieš 3 dienas.
- Jei išbandymas nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso
nuo darbuotojo valios (DK 107 str. 2 dalis). Tai subjektyvus darbuotojo spendimas. Jis neprivalo nurodyti,
dėl kokių priežasčių nutraukia darbo sutartį. Numatoma vienintelė darbuotojo pareiga – apie ketinimą palikti
darbą raštu įspėti darbdavį prieš tris dienas.
- Atleidimą iš darbo dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, kaip ir atleidimą bet kuriuo kitu pagrindu,
darbuotojas turi teisę užginčyti teisme per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą, gavimo
dienos (DK 297 str. 1 dalis). Jeigu teismas nustatys, kad darbuotojas atleistas be pakankamo pagrindo, jis bus
grąžintas į darbą. Teismas, grąžindamas neteisėtai atleistą darbuotoją į ankstesnį darbą, išieško vidutinį darbo
užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą
negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti
 sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priteisia darbuotojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio
dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo
dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo
sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
- Teismų praktikoje darbuotojo nepatenkinamą darbą bandomuoju laikotarpiu leidžiama įrodinėti padalinių
vadovų surašytais tarnybiniais pranešimais, bandomojo laikotarpio įvertinimo aktu, liudytojų parodymais.

Darbuotojas negali numatyti išbandymo sąlygos konkurso būdu renkamiems asmenims, nes laikoma, kad jie
atitinka keliamas sąlygas, nes perėjo konkursą.

Jeigu sutartis sudaryta Rugsėjo 1d., sutartyje nustatytas „30 dienų“ išbandymo laikotarpis, tuomet išbandymo
terminas baigsis Spalio 1d. Jei darbuotojas 2 dienas prasirgo, tuomet baigsis Spalio 3d. Tačiau jeigu išbandymo
laikotarpis nustatytas iki Rugsėjo 30d., ir jei darbuotojas sirgo, terminas vis tiek baigsis Rugsėjo 30d.

Išbandymo terminas gali būti nustatytas sudarant visų rūšių darbo sutartis, išskyrus laikinąją darbo sutartį.

Teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio
prerogatyva, t.y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui.
Išbandymo termino pratęsti negalima. (Nebent kolektyvine sutartimi galima prailginti iki 6mėn.) Galima tik
pakeisti darbo sutarties sąlygas – terminas nukeliamas į priekį, o ne pratęsiamas.

Tik ta šalis, kuri inicijavo išbandymo laikotarpį gali naudotis supaprastinta darbo sutarties nutraukimo tvarka.

Išbandymo termino metu, darbuotojas gali ir neturėti rimtų motyvų dėl ko išeina iš darbo. Tuo tarpu darbdavys
privalo pateikti objektyvias priežastis, susijusias su darbo vykdymu. Priežastimi gali būti darbuotojo asmeninės
savybės tik tokiu atveju, kai darbuotojo asmenybė įtakoja kitų darbuotojų darbo kokybę, kai tai susiję su darbo
funkcijos atlikimu.

Darbo sutarčių rūšys.

1) neterminuotos - Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota).
2) terminuotos, trumpalaikės, sezoninės - Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba
tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams (skaičiuojamas nuo darbo pradžios, o ne
nuo sutarties sudarymo pradžios). Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir
nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta
neapibrėžtam laikui. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu
išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas, kurį pavadavo, po atostogų
negrįžta į darbą ir kt.).Suėjus darbo sutarties terminui darbdavys įgauna teisę nutraukti darbo sutartį ir atleisti
darbuotoją iš darbo, nemokėti jam išeitinės išmokos ir ne įspėti apie atleidimą . Sudarius terminuotą darbo sutartį
nuolatiniam darbui, taikytini DK110 straipsnio 2 dalyje numatyti teisiniai padariniai, tai yra konstatuotina, kad
sutartyje darbo terminas netinkamai nustatytas, ir laikytina, jog sudaryta neterminuota darbo sutartis. Terminuotos
sutarties negalima pratęsti. Terminuotos sutarties negalima sudaryti darbuotoj prašymu, o tik esant tam tikroms
objektyvioms sąlygoms.
Sezoninė darbo sutartis - Be bendrųjų DK numatytų pagrindų, darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dar -
buotojo pareiškimu iki sutarties termino pabaigos, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš penkias kalendorines
dienas. Šiuo atveju taip pat taikytinos DK 127 straipsnio (žr. DK 127 str. komentarą) nuo statos. Be to, darbo
sutartis gali būti nutraukta ir darbdavio iniciatyva tokiais dviem papildomais atvejais: kai įmonėje, įstaigoje ar orga-
nizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip dviem savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai
sumažinamas darbų mastas ir darbuotojas per sezoną neatvyksta į darbą ilgiau kaip vieną mėnesį dėl laikinojo
nedarbingumo (tais atvejais, kai darbingumas prarandamas dėl suluošinimo (traumos) darbe arba profesinės ligos
per sezoną, darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas
invalidumas, bet ne ilgiau kaip iki darbo sutarties termino pabaigos). Apie numatomą atleidimą iš sezoninio
darbo šiais pagrindais darbuotojas neįspėjamas, o jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio
dydžio kompensacija.
Trumpalaikė darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui.
3)dėl antraeilių pareigų - Antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje
darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. Antraeilių pareigų darbo sutartį reikėtų skirti nuo
susitarimo dėl papildomo darbo, nes susitariant dėl papildomo darbo sulygstama dėl papildomų pareigų ar
papildomo darbo toje pačioje darbovietėje. Dar viena skirtumas yra tas, kad darbo funkcija pagal antraeilių
pareigų sutartį gali būti atliekama tik laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku. Darbo sutartyje dėl
antraeilių pareigų (darbo), be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas į antraeiles
pareigas dirbti sulygtą darbą. Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą), iki darbo sutarties
sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą), iš pagrindinės
darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos
laikas. Darbuotojams, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (DK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas),t.y.
nepilnamečiams iki 18 metų, eiti antraeilių pareigų (dirbti darbo) neleidžiama. Darbdavys, gavęs pažymą apie
darbo ir poilsio laiką, turi užtikrinti, kad asmuo, dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutarčių, nedirbtų ilgiau kaip
12 valandų per dieną.
4)Papildomo darbo – Toje pačioje darbovietėje dirbamas darbas, nesulygtas sutartyje. Naujos darbo sutarties
sudaryti nereikia. Į esamą darbo sutartį tiesiog būtina įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu
(arba tik tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras
papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį. Toks
susitarimas ir laikytinas sutartimi dėl papildomo darbo.
5) nuotolinio darbo - darbas, kurį atlieka asmuo, susitaręs su darbdaviu, už sulygtą darbo užmokestį namuose, o
ne darbdavio įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje ar kitoje darbdavio nurodytoje vietoje.
6) patarnavimo darbams - Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja teikti
asmenines namų ūkio paslaugas, o darbdavys – fizinis asmuo, kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, mokėti darbuotojui darbo užmokestį, užtikrinti saugias ir sveikas darbo
sąlygas, vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus.
7) kitos.