1.

TEISMINĖS VALDŽIOS SAVIVALDA IR SANTYKIAI SU KITOMIS VALDŽIOMIS

Teismų savivalda – tai teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal LR Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir
savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus.

Teisminės valdžios visavertiškumas ir nepriklausomumas suponuoja jos savivaldą, kuri apima teismų darbo
organizavimą, taip pat teisėjų profesinio korpuso veiklą. Pagal Konstituciją daug klausimų teisėjams yra palikta
spręsti patiems, iš teisėjų sudarant įvairias institucijas, atsakingas už teisėjų veiklą.

Teismų įstatymo 114 str. nustatyta, kad teismų savivaldos sistemą sudaro:

1) Visuotinis teisėjų susirinkimas - aukščiausia teismų savivaldos institucija; jame dalyvauja visi Lietuvos
teisėjai; tvirtina etikos kodeksą, renka Teisėjų tarybos narius, išklauso Teisėjų tarybos ir Teisėjų garbės
teismo ataskaitas.

2) Teisėjų taryba – vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.
17 teisėjų; pataria Prezidentui visais teisėjų skyrimo, paaukštinimo ir atleidimo klausimais; Prezidentą
saisto neigiamas patarimas, tačiau nesaisto teigiamas; duodama patarimą, privalo prieš tai viską patikrinti.

3) Teisėjų garbės teismas – nagrinėja teisėjų padarytus nusižengimus ir taiko drausminę atsakomybę.

4) Teisėjų etikos ir drausmės komisija – sprendžia, ar reikia kelti drausmės bylą teisėjams, konsultuoja
etikos klausimais. Jis sudaromas 4 metams iš 9 narių. Po du narius iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio
teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardos administracinių teismų,
apygardos teismų ir apylinkės teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba.

5) Visuotinis teisėjų susirinkimas - aukščiausia teismų savivaldos institucija; jame dalyvauja visi Lietuvos
teisėjai; tvirtina etikos kodeksą, renka Teisėjų tarybos narius, išklauso Teisėjų tarybos ir Teisėjų garbės
teismo ataskaitas. Visuotinis teisėjų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų
Lietuvos teisėjų. Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių
teisėjų balsų dauguma.

Teismų savivaldos veikimo principai

- Konstitucijoje yra nurodyta tik viena teismų savivaldos institucija - speciali teisėjų institucija, patarianti
Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų – Teisėjų
taryba.
- Ši teisėjų institucija yra atsvara Respublikos Prezidentui, formuojant teisėjų korpusą: Respublikos
Prezidentas patarimo į ją privalo kreiptis kiekvieną kartą, kai nori paskirti teisėją, paaukštinti jį ar atleisti iš
pareigų.
- Tai viena iš priemonių, padedančių visų be išimties teismų teisėjams apsisaugoti nuo valstybinės valdžios
ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių
organizacijų, kitų asmenų kišimosi į teisėjo ar teismo veiklą: niekas negali nurodyti, ką skirti teisėju.
- Kartu teisminės valdžios savireguliacijos ir savivaldos sistema privalo užtikrinti, kad teisėjai deramai
atliks savo pareigas, kad kiekvienas neteisėtas ar neetiškas teisėjo poelgis bus deramai įvertintas.
- Tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į teisėjų instituciją, kad ši patartų dėl teisėjo, savo
poelgiu pažeminusio teisėjo vardą, atleidimo iš pareigų, minėta teisėjų institucija privalo ne tik įsitikinti,
kad tam tikras teisėjo poelgis (veika) buvo, bet ir įvertinti, ar jis šiuo poelgiu (veika) tikrai pažemino
teisėjo vardą.

Teisėjų tarybos patarimo Respublikos Prezidentui teisiniai padariniai:

- jei nepataria skirti teisėjo į pareigas, RP be tokio patarimo to daryti negali;
- jei pataria skirti – RP dar gali galvoti, skirti ar neskirti;
- jei konstatuoja, kad teisėjo poelgis nepažemino teisėjo vardo – RP tokio teisėjo atleisti negali
- jei konstatuoja, kad pažemino, RP jį atleisti privalo nedelsiant.

1
Teisėjų skyrimas į pareigas

Konstitucijoje yra nustatyta tokia įvairių grandžių bendrosios kompetencijos teismų teisėjų ir teismų pirmininkų
skyrimo ir atleidimo tvarka, kad šiuos teisėjus ir teismų pirmininkus skiria ir atleidžia kitų valstybės valdžių –
įstatymų leidžiamosios valdžios ir vykdomosios valdžios – institucijos, atitinkamai Respublikos Prezidentas ir
Seimas, t. y. institucijos, kurios formuojamos politiniu pagrindu

- Teisminė valdžia formuojama ne politiniu, o profesiniu pagrindu (nustatyti išsilavinimo ir kvalifikacijos

reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, norintis būti teisėju, vykdoma atranka).
- Reikalavimai asmenims, norintiems tapti teisėju:
1. Būti LR piliečiu
2. Būti nepriekaištingos reputacijos (nėra padaręs nusikalstamos veikos, nepiktnaudžiauja alkoholiu ir
narkotikais, nebuvo atleistas iš valstybės tarnybos arba nuo atleidimo nepraėjo 5 metai)
3. Turėti teisės magistrą
4. Išlaikyti teisėjo egzaminą
5. Turėti tatitinkamą eisinio darbo stažą.
- Pretendentus į teisėjus vertina Teisėjų atrankos komisija, kuri atrenka geriausius kandidatus ir teikia
išvadą Prezidentui.
- Teisėjus skiria Respublikos Prezidentas, gavęs Teisėjų tarybos patarimą; aukščiausių teismų teisėjus
skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu (Lietuvos apeliacinio teismo) arba Seimas Respublikos
Prezidento teikimu (LAT).

Teismų sprendimai
- Teismas priima sprendimus valstybės vardu.
- Teismų sprendimai turi įstatymo galią.
- Teismo sprendimas, yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis (t y tai, kas nuspręsta) yra
grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentai. Pagal Konstituciją oficialiai skelbiant teismo
sprendimą jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, argumentai (ar jų dalis) negali
būti rašomi po oficialaus paskelbimo.
- Privalomi tik įsiteisėję teismų sprendimai.
- Kasacinės instancijos teismų sprendimai (administraciniuose teismuose – apeliacinės instancijos) yra
galutiniai ir neskundžiami.
- Teismų sprendimus privaloma vykdyti. Nevykdant teismų sprendimo, teisme gali būti iškelta vykdomoji
byla.
- Teismų sprendimų negali nepaistyti teisėkūros subjektas.