Remiantis LR Teismų įstatymu atsakykite į klausimus.

1. Apylinkės teismo struktūra ir kompetencija.

2. Apygardos teismo struktūra ir kompetencija.
3. Lietuvos apeliacinio teismo struktūra ir kompetencija.
4. Lietuvos Aukščiausiojo teismo struktūra ir kompetencija.
5. Apygardos administracinio teismo struktūra ir kompetencija.
6. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo struktūra ir kompetencija.
7. Teismo sudėtis ir bylų paskirstymo taisyklės.
8. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus bei teisėjo skyrimo
tvarka.
9. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio teismo ar
apygardos teismo teisėju bei teisėjo skyrimo tvarka.
10. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Vyriausiojo administracinio teismo
ar Apeliacinio teismo teisėju bei teisėjo skyrimo tvarka.
11. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju bei
teisėjo skyrimo tvarka.

atsakymai į klausimus remiantis lr teismų įstatymais:

apylinkės teismo kompetencija

1. apylinkės teismas yra pirmoji instancija:
1) civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;
2) baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;
3) neteko galios:
2011 12 22 įstatymu nr. xi-1845 (nuo 2012 07 01)
(žin., 2012, nr. 6-181)

4) administracinių nusižengimų byloms;

keista:
1. 2010 11 18 įstatymu nr. xi-1145 (nuo 2011 01 01)
(žin., 2010, nr. 142-7260)
2. 2016 11 03 įstatymu nr. xii-2720 (nuo 2017 01 01)
(tar, 2016, nr. 2016-26506)

5) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu.

2. įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo,
vykdymo teisėjo funkcijas, taip pat kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas
funkcijas.

2.
apygardos teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas
įstatymo priskirtas jo kompetencijai bei apeliacinė instancija apylinkių teismų
nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. apygardos teismo pirmininkas
organizuoja ir kontroliuoja jo veiklos teritorijoje esančių teismų ir teisėjų administracinę
veiklą. struktūra
baudžiamųjų bylų skyrius
civilinių bylų skyrius.

3. lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų
teismai kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir
tarptautinių teismų bei arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo lietuvos respublikoje,
atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. apeliacinio teismo
pirmininkas organizuoja ir kontroliuoja apygardos teismų ir teisėjų administracinę veiklą.

4. lietuvos aukščiausias teismas, aukščiausia lietuvos respublikos teismo institucija, vienintelė

kasacinė instancija (kasacija
) įsiteisėjusiems teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams.
aukščiausiajame teisme yra civilinių ir baudžiamųjų bylų skyriai. aukščiausiojo teismo teisėju
gali būti skiriamas teisėjas
arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip 10 metų teisėjo arba
(ir) teisinio pedagoginio darbo stažą. kandidatūras į aukščiausiojo teismo teisėjus lietuvos
respublikos prezidentui
parenka ir pasiūlo šio teismo pirmininkas (šis siūlymas prezidento nesaisto). aukščiausiojo
teismo pirmininką (teismo pirmininkas
) ir skyrių pirmininkus iš paskirtų šio teismo teisėjų (jų kandidatūras svarsto teisėjų taryba)
5 metų kadencijai skiria lietuvos respublikos seimas
prezidento teikimu. šiame teisme (priklausomai nuo bylos sudėtingumo) bylą nagrinėja 3
teisėjų kolegija, išplėstinė 7 teisėjų kolegija arba aukščiausiojo teismo ar aukščiausiojo
teismo skyriaus plenarinė sesija. aukščiausiasis teismas analizuoja nacionalinių, europos
sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia praktikos
apibendrinimus, apžvalgas, viešina informaciją apie savo veiklą, leidžia biuletenį teismų
praktika, kuriame skelbiamos aukščiausiojo teismo nutartys, teismų praktikos apibendrinimai
ir apžvalgos, dalyvauja sprendžiant klausimus dėl bylų teismingumo, konsultuoja teisėjus
įstatymų taikymo klausimais, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų.
aukščiausiojo teismo veiklą reglamentuoja lietuvos respublikos konstitucija
(1992), teismų įstatymas (1994, nauja redakcija 2002) ir kiti norminiai aktai. 2019 teisme
dirbo 33 teisėjai.
5.1.apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms,
nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1
dalies 11, 13 ir 14 punktuose.
2. netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis
teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių
administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal savivaldybių tarybų prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra valstybiniai
administravimo subjektai;
3) pagal vyriausybės atstovo pareiškimus dėl savivaldybių institucijų ir jų pareigūnų teisės
aktų, prieštaraujančių konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir vyriausybės nutarimų
(sprendimų) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų
teises, teisėtumo;
4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių
administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat
ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės
įgyvendinimo pagal valstybės tarnybos įstatymą;
6) dėl vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl
tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) dėl seimo kontrolieriaus pareiškimų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais
nutraukimo;
9) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo
komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume,
sąraše padarytų klaidų;
10) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti lietuvoje ar tokio
leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio
nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo
asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo.
12) pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl
žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo.
3. apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus)
dėl lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir mokestinių ginčų
komisijos prie lietuvos respublikos vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.
4. vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas,
pagal galiojančius įstatymus priskirtas vilniaus apygardos administracinio teismo
kompetencijai.
6. lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija
1. lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra:
1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios
instancijos teismai;
2) vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė
centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 17 straipsnio
1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms;
3) galutinė instancija byloms pagal skundus dėl lietuvos respublikos vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti konstitucinio teismo
kompetencijai;
4) galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo kitiems administraciniams teismams
klausimais.
2. lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo
administracinėse bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi.
3. lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies
13 ir 14 punktuose nurodytas bylas.
4. lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų
priskirtas funkcijas.
7. teismo sudėtis ir bylų paskirstymo taisyklės
1. apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, turintis visus proceso įstatymuose
numatytus teismo įgaliojimus. įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teisme bylas gali
nagrinėti trijų teisėjų kolegija.
2. apygardos administraciniame teisme, apygardos teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų
kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas. kai apygardos teisme byla
nagrinėjama apeliacine tvarka, įstatymų nustatytais atvejais bylą gali nagrinėti mišri civilinių
bylų skyriaus ir baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.
3. vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė
penkių arba septynių teisėjų kolegija arba vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija,
o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas.
4. apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais
– vienas teisėjas. įstatymų nustatytais atvejais bylą apeliaciniame teisme gali nagrinėti mišri
civilinių bylų skyriaus ir baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.
5. aukščiausiajame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė septynių teisėjų
kolegija arba aukščiausiojo teismo ar aukščiausiojo teismo skyriaus plenarinė sesija. įstatymų
nustatytais atvejais bylai nagrinėti aukščiausiajame teisme gali būti sudaryta mišri civilinių
bylų skyriaus ir baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija ar
teismo skyriaus plenarinė sesija.
6. apygardų teismų, apeliacinio teismo bei aukščiausiojo teismo pirmininkai gali nagrinėti
bylas atitinkamo teismo bet kurio skyriaus teisėjų kolegijose, o aukščiausiojo teismo
pirmininkas – taip pat aukščiausiojo teismo bet kurio skyriaus plenarinėje sesijoje.
7. vyriausiojo administracinio teismo plenarinei sesijai pirmininkauja šio teismo pirmininkas,
o jei jis šio teismo plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko pavaduotojas.
teismo plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du
trečdaliai teismo teisėjų. sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių
teisėjų balsų dauguma. jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sesijos posėdžio pirmininko
balsas.
8. aukščiausiojo teismo skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja aukščiausiojo teismo
pirmininkas, o jei jis skyriaus plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko paskirtas
skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, pirmininkas. jei aukščiausiojo teismo pirmininkas ir
skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, pirmininkas skyriaus plenarinės sesijos posėdyje
nedalyvauja, skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja aukščiausiojo teismo pirmininko
paskirtas vienas skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, teisėjas. aukščiausiojo teismo skyriaus
plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai
skyriaus teisėjų. aukščiausiojo teismo skyriaus plenarinėje sesijoje, nagrinėjančioje bylą,
kurios procesas atnaujintas, aukščiausiojo teismo pirmininko patvarkymu gali dalyvauti kito
skyriaus teisėjai. sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų
balsų dauguma. jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sesijos posėdžio pirmininko balsas.
9. teisėjams ir teisėjų kolegijoms bylos visais atvejais paskirstomos taip, kad būtų užtikrinta
proceso šalių ir proceso dalyvių teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.
10. bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine
programa, sukurta vadovaujantis teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo teisėjams ir
teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis.
11. kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie
paskirti į tuos pačius teismo rūmus. bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo
taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų
sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą,
teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos
trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų
kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo
nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus. kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų,
bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad
bylos būtų skiriamos teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose
numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama
rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo
rūmų teisėjai.

8. reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus

1. apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos lietuvos
respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir
teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį
(vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus,
būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos
pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs
pretendentų į teisėjus egzaminą. nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės
krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip
penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip
penkeri metai.
2. užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas vyriausybės nustatyta tvarka.
apylinkės teismo teisėjo skyrimas
1. apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų
vietas sąraše, skiria respublikos prezidentas. kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo
rūmų, respublikos prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius
teismo rūmus.
2. dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo respublikos prezidentui pataria teisėjų taryba.
3. respublikos prezidentas, gavęs atrankos komisijos išvadą dėl pretendentų į teisėjus, ne
vėliau kaip per 30 dienų pateikia teisėjų tarybai svarstyti konkrečias kandidatūras,
prašydamas teisėjų tarybos patarimo.
4. asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas
artimiausiame teisėjų tarybos posėdyje.
5. apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, teisėjų taryba pataria dėl konkrečios
kandidatūros respublikos prezidentui. į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą teisėjų taryba gali
patarti dėl dviejų ar daugiau kandidatūrų.
6. respublikos prezidentui teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu
praneša teisėjų tarybos pirmininkas.

9.reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos

teismo teisėju
apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų
karjeros siekiančių asmenų registreįrašytas teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų
apylinkės teismo teisėjo darbo stažą, taip pat teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar
habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo
stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą.
apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimas
1. apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros
siekiančių asmenų registre asmenų skiria respublikos prezidentas. kai apygardos
administracinis teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, respublikos prezidentas, skirdamas
apygardos administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus.
2. dėl apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimo respublikos
prezidentui pataria teisėjų taryba.
3. kandidatūros į apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjus svarstomos
teisėjų taryboje šio įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

10. reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti vyriausiojo administracinio teismo ar apeliacinio

teismo teisėju
1. vyriausiojo administracinio teismo ar apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų
karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų
daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo
stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį
pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas
teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.
2. vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas apeliacinio teismo teisėjas, o
apeliacinio teismo teisėju – vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo
stažą apeliaciniame teisme ar vyriausiajame administraciniame teisme.
vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas
1. vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų
registre asmenų skiria respublikos prezidentas.
2. dėl vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimo respublikos prezidentui pataria
teisėjų taryba.
3. kandidatūros į vyriausiojo administracinio teismo teisėjus svarstomos teisėjų taryboje šio
įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

11. reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti aukščiausiojo teismo teisėju

aukščiausiojo teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre
įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip
dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos
pažymėjimą. jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant
šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio
pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.
aukščiausiojo teismo teisėjo skyrimas
1. aukščiausiojo teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų
skiria seimas respublikos prezidento teikimu.
2. dėl aukščiausiojo teismo teisėjo skyrimo respublikos prezidentui pataria teisėjų taryba.
3. kandidatūros į aukščiausiojo teismo teisėjus svarstomos teisėjų taryboje šio įstatymo 56
straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.