ORGANIZUOTO NUSKILASTAMUMO

ĮVYKDYTŲ NUSIKALTIMŲ
KRIMINALISTINĖS CHARAKTERISTIKOS
PAGRINDINIAI BRUOŽAI

Parengė Milda Kančytė

 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas. Atskleisti organizuotų nusikalstamumo įvykdytų nusikaltimų kriminalistinės

charakteristikos pagrindinius bruožus.
Uždaviniai:
• Išanalizuoti bendrininkavimo sampratą, apibrėžti bendrininkų rūšis ir formas.
• Įvertinti organizuoto nusikalstamumo įtakojamų „reiškinių“ (terorizmo ir prekybos
žmonėmis) mąstą ir kitų valstybių patirtį tiriant šias nusikalstamas veikas.
• Išanalizuoti pirminius tyrimo veiksmus tiriant nusikalstamas veikas, padarytas
organizuotų grupių.
• Išskirti organizuoto nusikalstamumo įvykdytų nusikaltimų kriminalistinės
charakteristikos bruožus.
ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO
PAPLITIMAS ES
 B E D R I N I NK AV I M O S A M P R ATA : B E N DR I N I N KŲ
R Ū Š Y S I R F O RM O S

• Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 str. 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras
dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus
asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.
• Išskiriami objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai.
• Objektyviajai bendrininkavimo pusei būdinga padarinių bendrumas;. Kelių asmenų dalyvavimas padarant
nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas; priežastinis ryšys tarp kiekvieno bendrininko veikos ir kilusių
nusikalstamų padarinių.
• Subjektyviajai bendrininkavimo pusei būdinga tyčinė kaltės forma, bendrininkų susitarimas, bendrininkų
pakaltinamumas, kartais tikslai ir motyvai.
• Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais
asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą.
 B E N D R I NI N K AV IM O P O Ž Y M I AI I R B E N D R I NI N K Ų
RŪŠYS

POŽYMIAI: RŪŠYS:
• Veiką daro du ar daugiau asmenų, • Organizatorius,
• Veiksmų bendrumas, • Vykdytojas,
• Susitarimas, • Kurstytojas,
• Tyčia (neatsargioje kaltės formoje • Padėjėjas.
bendrininkavimas negalimas).
Taigi tiriant situaciją būtina nustatyti, kad
yra visi bendrininkavimo požymiai.
 BENDRININKAVIMO FORMOS

Pagal organizuotumo laipsnį BK skiria tokias bendrininkavimo formas – bendrininkų grupė, organizuota grupė,
nusikalstamas susivienijimas.
Kriminalistikoje išskiriamos:
• Situacinė (atsitiktinė) grupė. Bruožai: susidaro spontaniškai, pagal situaciją, ypač būdingos nepilnamečiams,
grupėse nėra aiškios struktūros, lyderio, sprendimai priimami bendrai ir yra susiję su tam tikra situacija, sprendimai
yra veikiami emocijų. Atsitiktinės grupės nariai nėra pasidalinę vaidmenimis, bendrininkai kartu be apgalvoto
plano vykdo nusikalstamą veiką, kuriai nereikia specialaus pasirengimo. Tokios grupės bendrumo laipsnis labai
žemas, apklausos metu tokių grupių dalyviai dažniausiai pateikia sąžiningus parodymus.
• Organizuota grupė. Bruožai: susiformuoja iš anksto, turi vadovą (organizatorių), grupėje yra vaidmenų (funkcijų)
pasiskirstymas, tarp grupės narių ar grupės struktūrinių dalių, vykdomos nusikalstamos veikas iš anksto
planuojamos ir joms pasirengiama, pasižymi sudėties pastovumu, jos nariai susikuria tam tikras elgesio normas.
Organizuotose nusikalstamose grupėse yra lyderis, aktyvūs nariai, eiliniai vykdytojai, palaikoma griežta disciplina,
turima bendra pinigų kasa.
 BENDRININKAVIMO FORMOS (2)

Nusikalstamas susivienijimas (organizacija). Pagal BK nusikalstamam susivienijimui yra prilyginama antikonstitucinė grupė ar
organizacija bei teroristinė grupė.
Kriminalistikoje išskiriami Bruožai: susivienija vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – trys ar
daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų užduočių pasiskirstymas,
• Organizacija gali susidaryti iš atskirų blokų ar grandžių.
• Lyderiai pasitelkia konspiracijos ir šnipinėjimo savo organizacijos viduje metodus, kad į organizaciją nepatektų su teisėsauga
susiję ar kiti asmenys, kurie keltų pavojų organizacijos saugumui.
• Nusikalstamuose susivienijimuose laikomasi labai griežtos tvarkos, kuri yra palaikoma pačiais griežčiausiais būdais, įskaitant
nepatikimų ar „prasikaltusių“ organizacijos narių nužudymą.
• Būdinga „saugumo blokai“, kuriuos sudaro korumpuoti teisėsaugos ir kitų valstybinių institucijų pareigūnai,
• Lyderiais dažniausiai tampa asmenys, turintys nusikalstamą patirtį, autoritetą ir organizacinių sugebėjimų, gebantys pavergti sau
aplinkinius.
• Būdinga tarpusavio hierarchija, bendras iždas, ginklai, pinigai, omerta, vidinė saugumo sistema.
 VEIKSNIAI JUNGIANTYS
ORGANIZUOTŲ GRUPIŲ NARIUS:

• Susiburiama siekiant didelės naudos iš nusikalstamos veikos.

• Trokštant valdžios,
• Bendra nusikalstama patirtis,
• Dažniausiai susiburiama giminystės, kiemo, bendros teritorijos, bendros
vaikystės, panašių pomėgių, pažinčių pagrindu.
 KRIMINALISTIKOJE PAGAL TYRIMO
YPATUMUS YRA SKIRIAMOS DVI
PAGRINDINĖS GRUPIŲ ASMENŲ ĮVYKDYTŲ
VEIKŲ KATEGORIJOS:

• Nusikalstamos veikos, įvykdytos atsitiktinių grupių ir bendrininkų grupių (kompanijų), t. y.

grupinės nusikalstamos veikos;
• Nusikalstamos veikos įvykdytos organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų (organizacijų),
dar kitaip vadinami organizuotieji nusikaltimai.
• Šios dvi kategorijos yra skirtingos pagal savo kriminalistines charakteristikas.
 ATSITIKTINĖMS GRUPĖMS IR
GRUPĖMS (KOMPANIJOMS) BŪDINGA

Nusikalstamų veikų rūšys, kaip ir pavienių nusikaltėlių:

• vagystės,
• chuliganizmai,
• plėšimai,
• išžaginimai ir pan.
• Pasikėsinimo objektas, tokie patys kaip ir vieno asmens įvykdytose nusikalstamose veikose.
• Nusikalstamų veikų padarymo būdai nėra specifiniai. Tačiau skiriasi nusikalstamos veikos padarymo
situacijos ir pėdsakų susidarymo mechanizmo požymiai, kurie dažniausiai ir leidžia iškelti versiją,
kad nusikalstama veika buvo įvykdyta grupės asmenų.
 ORGANIZUOTOMS GRUPĖMS
BŪDINGA

• Organizuotos grupės dažnai turi gana siaurą specializaciją, t. y. vykdo tik tam tikros rūšies nusikalstamas
veikas; tai charakteringa kišenvagiams, tam tikrų kategorijų sukčiams, automobilių vagystėmis
užsiimančioms grupėms. Šiuo atveju galima kalbėti apie organizuotų grupių vykdomų nusikalstamų veikų
kriminalistinę charakteristiką.
• Tačiau daugelyje organizuotų grupių ir nusikalstamuose susivienijimuose jų nariai vykdo įvairių rūsių
nusikalstamas veikas (kyšio davimas, finansinių dokumentų padirbinėjimas, užsakomosios žmogžudystės).
Šiuo atveju tipinės organizuotų nusikalstamų veikų kriminalistinės charakteristikos nėra.
• Tiriant tokių organizuotų grupių ar susivienijimų daromas nusikalstamas veikas reikia vadovautis atitinkamų
rūšių nusikaltimų- nužudymų, sukčiavimų, nelegalios ginklų prekybos ir kt. – kriminalistinėmis
charakteristikomis, taip pat būti atsižvelgti į tai, charakteringus nusikalstamos veikos požymius, kurie
nurodo, kad tai gali būti vienas iš epizodų nusikalstamos organizacijos veikloje.
 NUSTATINĖTINOS APLINKYBĖS

Tiriant grupines veiklas papildomai prie tų aplinkybių, kurios įpratai būdingos ir nustatinėjamos tam tikros rūšies
nusikalstamos veikos tyrime, reikia nustatyti:
• Grupę visų asmenų, dalyvavusių padarant grupinę nusikalstamą veiką, ir visą nusikalstamos grupės veiklą;
• Nusikalstamos grupės charakterį, sudėtį, kriminalinį tipą ir struktūrą, jos narių tarpusavio santykių ypatumus,
konfliktinius santykius grupėje, išorinius grupės ryšius;
• Konkrečios grupinės nusikalstamos veikos organizatorių (lyderį);
• Priežastis ir aplinkybes, turėjusias įtakos susiformuojant nusikalstamai grupei ir padarant nusikalstamas veikas.
 PIRMINIAI TYRIMO VEIKSMAI TIRIANT
ORGANIZUOTŲ GRUPUOČIŲ
PADARYTAS NUSIKALSTAMAS VEIKAS

1. Pagrįstai iškelti versiją, kad nusikalstam veika buvo įvykdyta būtent asmenų grupės. Grupės buvimo faktą, liudijantys duomenys gali būti
gauti, kaip atskirų tyrimo veiksmų rezultatas pvz.: vietos apžiūros, DNR ekspertizės, kartais net pats nusikaltimo pobūdis pvz.: tarptautinė
prekyba žmonėmis.
Kad nusikalstama veika buvo įvykdyta asmenų grupės rodo:
• skirtingų asmenų palikti rankų ir kojų pėdsakai;
• skirtingų rūšių cigarečių nuorūkos, taip pat skirtingas įkandimas ant tos pačios rūšies cigarečių nuorūkų arba kandiklio pėdsakai ant kai kurių
iš jų;
• panaudotų indų ir stalo įrankių kiekis, maisto ir gėrimų likučiai;
• skirtingų sistemų ginklų šovinių tūtelės ir šoviniai arba tų pačių sistemų, bet pagal balistinės ekspertizės išvadas - iššautų iš skir­tingų
vamzdžių;
• kraujo, spermos, seilių, kitokių išskyrų pėdsakai, kurie, pagal ati­tinkamos ekspertizės išvadas, buvo palikti skirtingų asmenų;
• sunkių daiktų, kurių neįmanoma perkelti ar perstumti vienam, perkėlimo ar perstūmimo pėdsakai;
• ženkli pavogto turto apimtis.
 PI RMI NIAI TYRIMO VEIKSMAI TI RIANT
ORGANI ZUOTŲ GRUPUOČIŲ PADARYTAS
NUSIKALSTAMAS VEI KAS (2)

Tyrimo situacijoje, kai yra sulaikyti kai kurie iš bendrininkų tam, kad būtų galima nustatyti visus bendrininkus, yra svarbios
įtariamųjų apklausos. Dažnai apklausos veiksmingumą nulemia tai, kas pirmas iš bendrininkų bus ap­klausiamas. Nustatant
įtariamųjų apklausos eiliškumą, reikia atsižvelgti į:
• Įtariamųjų asmenybę, jų psichologines savybes, turimą kriminali­nę patirtį, ar buvo teistas, kaip bendrauja su teisėsaugos
pareigū­nais, ar turi tokio bendravimo patirties (pirmą reikia apklausti tą įtariamąjį, iš kurio tikėtina sulaukti patikimų
parodymų);
• Esamus įrodymus dėl įtariamojo bendrininkavimo: kuo akivaiz­desni įrodymai, tuo labiau tikėtina sulaukti sąžiningų parodymų;
• Įtariamojo vaidmenį vykdant nusikalstamą veiką (galbūt organi­zatorius ar tik antraeilis vaidmuo), nes dažniausiai patikimus pa­
rodymus pateikia antraeiliai grupės nariai;
• Duomenis apie tai, kad tam tikras bendrininkas yra grupėje „opo­zicijoje", šie asmenys dažniausiai priešpriešina save grupės
lyderio ar kitų jos aktyvių narių atžvilgiu, todėl yra labiau linkę pateikti sąžiningus parodymus nusikalstamą apie grupės veiklą.
 ATLIEKANT ĮTARIA­M OJO GRUPĖS NARIO
APKLAUSĄ BŪTINA IŠSIAIŠKINTI:

• Atliekant įtaria­mojo grupės nario apklausą būtina išsiaiškinti: grupės susiformavimo aplinkybes (kaip susipažino, kur vyko
susitikimai ir susirinkimai, ar se­niai pažįsta vienas kitą ir pan.);
• nusikalstamų veikų vykdymo eiliškumą ir aplinkybes;
• kas pasiūlė įvykdyti konkrečią nusikalstamą veiką, kas buvo organizatoriumi, kas vadovavo vykdant nusikalstamą veiką;
• kokie buvo apklausiamojo veiksmai nusikalstamos veikos padarymo vietoje;
• kokie buvo kitų grupės narių veiksmai nusikalstamos veikos padarymo vietoje;
• ar nusikalstama grupė, be tiriamos nusikalstamos veikos, yra įvykdžiusi kitas nusikalstamas veikas, jei taip - kokias būtent;
• kokie yra tarpusavio santykiai tarp grupės narių; kas, be asmenų, vykdžiusių nusikalstamą vei ­ką, yra informuotas apie
grupės nusikalstamą veiklą.
• Įtariamasis grupinės nusikalstamos veikos vykdymu paprastai psicho­logiškai sprendžia dilemą - jei jis neduos patikimų
parodymų, ar nepage­rins savo padėties duodant parodymus kiti grupės nariai „jo sąskaita" (pvz., apibūdins jį prastai,
nurodys jį kaip organizatorių, nurodys, kad jis įvykdė sunkesnius nusikaltimus, ir pan.). Šią aplinkybę tyrėjas gali
sėkmingai nau­doti įtariamojo apklausoje siekdamas išgauti patikimus parodymus.
 TYRIMO YPATUMAI NUSIKALSTAMŲ
VEIKŲ ĮVYKDYTŲ ORGANIZUOTŲ GRUPIŲ
AR NUSIKALSTAMŲ SUSIVIENIJIMŲ

• Tyrimo pradžioje būtina išsiaiškinti, ar yra pagrindas iškelti versiją, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta organizuotos grupės ar
nusikalsta­mo susivienijimo. Tai paprastai nurodo tokie požymiai:
• nusikalstamos veikos kryptingumas, liudijantis, kad nusikalsta­mos veikos organizatoriai turi didelių finansinių interesų, tie in­teresai
yra susiję su įvykdyta nusikalstama veika ar jos padariniais (galimybė užvaldyti įmonę, pelningo užsakymo gavimas, konku­rento
pašalinimas ir pan.);
• kruopštus nusikalstamos veikos parengimas ir suplanavimas, taip pat techninis jo įvykdymo sudėtingumas, kai reikia turėti grupę
kvalifikuotų vykdytojų (snaiperių, pirotechnikų, finansininkų, prog­ramuotojų) ir didelių materialinių investicijų (apie tai gali liudyti,
pvz., nusikaltimo vietoje numestas brangus ginklas arba tai, kad veiklai vykdyti naudojamos specialios kompiuterinės programos);
• liudytojų pašalinimas arba bandymai pašalinti liudytojus, daro­mas neigiamas poveikis liudytojams;
• bandymai apsunkinti nusikalstamos veikos atskleidimą ir tyrimą darant tam tikrą poveikį teisėsaugos pareigūnams (anoniminiai
grasinimai, bandymai papirkti ir pan.).
 TYRIMO YPATUMAI NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ
ĮVYKDYTŲ ORGANIZUOTŲ GRUPIŲ AR
NUSIKALSTAMŲ SUSIVIENIJIMŲ (2)
• Nusikalstamų grupių ar susivienijimų, tyrimas atliekamas vadovaujantis bendromis taisyklėmis. Tokių nusikals ­tamų veikų tyrimui naudojamos tos
pačios tyrimo tipinės situacijos kaip ir tam tikrų rūšių nusikalstamų veikų tyrimui.
• Taktinio pobūdžio reikalavimai:
• Didelių pajėgų įtraukimas į nusikalstamų veikų, įvykdytų nusikals­tamos grupės ar susivienijimo, tyrimą; tai reiškia būtinumą suburti tokiai bylai
operatyvinę tyrimo grupę, į kurios sudėtį įeitų patyrę tyrėjai. Turi būti nustatyti glaudūs ryšiai su specialiais padaliniais, kurie yra atsakingi už tokių
nusikalstamų veikų tyrimą dar pirminėje operatyvinio patikrinimo stadijoje.
• Kitų tarnybų pajėgų, reikalingų atitinkamame tyrime (pvz., muiti­nės, mokesčių inspekcijos ir pan.), panaudojimas.
• Būtina aiškiai ir tiksliai planuoti visą tyrimo eigą, nes paaiškėjus naujiems epizodams dažnai atliekamos korekcijos, būtina naudoti naujau ­sią
kompiuterinę techniką.
• Griežtas tarnybinės paslapties laikymosi užtikrinimas. Visą su tyri­mu susijusią informaciją gali žinoti tik tyrimo grupės vadovai, o kiti tyrė­jai - tik su
jų užduočių atlikimu susijusią informaciją.
• Griežtai užtikrinti svarbių tyrimo dalyvių apsaugą - svarbių liudy­tojų, įtariamųjų, kurie pateikė svarbius parodymus, pačių tyrėjų, jų šeimos narių,
taip pat užtikrinti šių asmenų turto apsaugą.
• Numatyti prevencines priemones, kad būtų užkirstas kelias nusi­kalstamai grupei ar susivienijimui toliau vykdyti nusikalstamas veikas ar trukdyti
tyrimui. Tam svarbu kaip įmanoma greičiau surasti ir izoliuoti grupės lyderius, bent kai kuriuos jos aktyvius narius, atlikti pas juos vienu metu
kratas, paimti svarbius finansinius dokumentus komercinėse struk­tūrose, užtikrinti svarbių daiktinių įrodymų apsaugą. (V. E. Kurapka ir S.
Matulienė, Kriminalistika taktika ir metodika (Vilnius: MRU, 2013) 900-908.)
TERORIZMO IR ORGANIZUOTO
NUSIKLATMUMO SĄVEIKA

• Šiandieniniame pasaulyje terorizmas ir organizuotas grupuočių

nusikalstamumas yra sinonimai.
• Frank G. Shanty, Patit Paban Mishra, teigia, kad teroristai, ir
organizuotas nusikalstamumas sudaro simbiozę, jie papildo vienas
kitą, tokiu būdu pašalinami jų trūkumai ir atsiranda atitinkamos
galimybės, materialūs ištekliai, galimybė nukreipti dėmesį
• SOCTA 2017 m. ataskaitoje nurodoma, kad tyrimai po išpuolimų
Paryžiuje ir Briuselyje (2015 ir 2016 m.) parodė, kad išpuoliuose
dalyvavo daug organizuoto nusikalstamumo grupių narių užsiimančių,
narkotikų ir šaunamųjų ginklų prekyba, jų gabenimu, taip pat
dokumentų padirbimu.
• Teroristai pasinaudojo migrantais, kad galėtų atvykti į ES.
• Michael Ronczkowski, teigia, kad JAV bylų analizė rodo, kad
pasirengimas teroristinei veiklai gali vykti mėnesius, jei ne metus,
prieš prasidedant faktiniam įvykiui. Svarbu, kad teisėsaugos pareigūnai
atkreiptų į tai dėmesį, nes teisėsauga tradiciškai reaguoja tik į įvykius.
 TERORIZMO RŪŠYS:

Pagal tai kokias priemones naudoja teroristas ir prieš ką, kokius tikslu jos naudojamos JAV yra išskiriamos 6 terorizmo rūšys:
1. Politinis terorizmas - tai veiksmas ar veiksmai, nukreipti link politiko ar politinio pasikeitimo naudojant jėgą, bauginimą ar
grasinimą jėga.
2. Ekologinis terorizmas - tai veiksmas ar veiksmai, kuriais siekiama lėtinti, trukdyti ar sustabdyti šalies gamtos išteklių augimą ar
derliaus nuėmimą.
3. Žemės ūkio terorizmas reiškia cheminių medžiagų ar toksinų (biologinių priemonių) naudojimą prieš tam tikrą žemės ūkio
pramonės dalį, bandant sutrikdyti plačiosios visuomenės prekių patenkinimą.
4. Narkotinis terorizmas - tai teroro aktai, vykdomi bandant nukreipti dėmesį nuo narkotikų ir narkotinių operacijų. Šis terminas
dažniausiai taikomas grupes, kurios naudojasi prekyba narkotikais terorizmo finansavimui.
5. Biologinis terorizmas - tai biologinių ar cheminių veiksnių naudojimo grėsmė, sumenkinti gyventojus arba sukelti mirtį.
6. Kiberterorizmas reiškia kompiuterinių išteklių naudojimą įbauginti ir įsiskverbimą viešosios, privačios ir vyriausybės
kompiuterines infrastruktūras, naudojant virusus arba kodą, bandant sutrikdyti tarnybą, sunaikinti ar duomenis.
 PO 2001 RUGSĖJO 11-OSIOS D. ĮVYKIŲ
JAV BUVO IŠSKIRTI ŠIE
TERORISTAMS BŪDINGI BRUOŽAI:

• 20-30 metų;
• Asmenys kilę iš Artimųjų Rytų šalių;
• Prieš išpuolį keliavo ir gyveno keliose skirtingose ​šalyse;
• Susiję su tarptautine grupe „al-Qaeda“;
• Motyvuoti religiniais įsitikinimais ir ekstremalia ideologija;
• Paprastai grupei atstovavo vienas asmuo;
• Daugiausia naudojami banko filialai, esantys labai apgyvendintose musulmonų
vietovėse;
 PO 2 0 0 1 RUGSĖJO 11-OSI OS D. Į VYKI Ų J AV BUVO
I ŠSKI RTI ŠI E TERORISTAMS BŪDI NGI BRUOŽAI:
(2)

• Bankuose atidarė sąskaitą, norėjo kad banke juos aptarnautų vienas asmuo;
• Dažniausiai asmenys atidarė po 20 vidaus bankų sąskaitų keturiuose skirtinguose
bankuose, atidarytose banko sąskaitose, turėjo keletą tūkstančių dolerių per 30 dienų
nuo atvykimo. Visų pirma, buvo atlikti pervedimai iš Jungtinių Arabų Emyratų
(JAE), Saudo Arabijos, naudojo identifikavimą iš šių šalių.
• Neturėjo socialinės apsaugos kortelių ir nenaudojo nuolatinių adresų.
• Daugelis gyveno tame pačiame regione, išsinuomojo butus.
• Buvo atlikta daugybė balanso užklausų.
• Sudarė bendrus sandorius.
• Vykdant misiją jiems svarbus tik rezultatas.
 PREKYBA ŽMONĖMIS

• Prekyba žmonėmis – žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar

jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo,
apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu
arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą
žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti.
• Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas
seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar
veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą. (Valstybės žinios, Nr.
49-2166).
 PREKYBOS ŽMONĖMIS FORMOS

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų. Jos nuolat kinta, atsiranda vis naujų būdų ir
priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais. Prekyba žmonėmis gali būti:
• Seksualinis išnaudojimas
• Vergiškas darbas
• Išnaudojimas nusikaltimų vykdymui
• Prekyba organais
• Priverstinės santuokos
• Elgetavimas
• Vaikų pornografija
• Moterų išnaudojimas surogatinei motinystei
• Vaikų išnaudojimas kariuomenėse ir kt.
 PREKYBOS ŽMONĖMIS BRUOŽAI

• Dažnai prekyba žmonėmis yra glaudžiai susijusi ir su kitomis nusikalstamomis veikomis.

• SOCTA 2017 m. ataskaitos duomenimis prekiautojai dažnai pasitelkia suklastotus dokumentus tam kad
galėtų verstis prekyba žmonėmis. Dažniausiai būna padirbami „prekių“ tapatybės, kelionės dokumentai,
piktnaudžiaujam ES vizomis (turistinėmis, studijų, darbo), naudojasi prieglobsčiu ES. Daugeliu atveju aukos
yra vežamos būtent su apgaulingais dokumentais, nuslepiant asmenų tapatybę, tikrąjį amžių.
• Prekiautojai žmonėmis ir toliau sėkmingai veikia mažiau reguliuojamose pramonės šakose, taip pat prekybos
žmonėmis aukų gausu tarp dirbančių sezoninį darbą. Pažeidžiamiausi sektoriai kuriuose gausu prekybos
žmonėmis aukų apima žemės ūkį, maitinimą, valymą, statybas, pramogas, žvejybą, transportavimą.
• Prekiautojai pasinaudoja nesutapimais darbo teisės aktuose. Kai kurios aukos gauna užmokestį, lygų
minimaliam standartui jų kilmės šalyse. Tačiau mokamas darbo užmokestis yra daug mažesnis nei priimtinas
atlyginimas šalyje, kurioje asmenys yra išnaudojami.
• Todėl asmenys neturi pakankamai išteklių padengti savo pragyvenimo išlaidas, ilgainiui įsiskolina
darbdaviams ir dirba vos už maisto davinį.
 ŠALTINAI

1. Benson M. Criminal Investigations: Organized Crime (New York: Chelsea House) 2008
2. Bazylevas I., Pajaujis V., Prekyba žmonėmis ir sisteminis požiūris kaip problemos sprendimas, mokslo studija (Vilnius: Lietuvos teisės institutas) 2015
3. EUCPN. Europian Crime Prevention Monitor 2016: Organised Crime. Brussels, 2016
4. Kurapka V. E. ir Matulienė S., Kriminalistika taktika ir metodika (Vilnius: MRU) 2013
5. Pieliakas V., Lietuvos baudžiamoji teisė, 2 knyga, (Vilnius: Justitia) 2008
6. Ronczkowski M, Terrorism and organized hate crime : intelligence gathering, analysis, and investigations ( CRC Press is an imprint of the Taylor & Francis
Group: London New York) 2012 Girdenis T., Gutauskas A. ir Kujalis P., Baudžiamoji teisė, (Vilnius: MRU) 2014.
7. Gutauskas A., Vykdytojo eksceso problema baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje (jurisprudencija 2006, 7 tomas)
8. International Labour Organization. Profits and Poverty: the Economics of Forced Labour. Geneva: International Labour Office, 2014.
9. Fedosiuk O,. Baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio): teorija ir realybė // Jurisprudencija, Nr. 19 (2).
10. Frank G. Shanty, Patit Paban Mishra, Organized Crime: From Trafficking to Terrorism, (Santa Barbara, California Denver, Colorado Oxford, England,
www.abc-clio.com)2008
11. Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2017-ųjų metų veiklos ataskaita 2018 m. vasario 28 d. Nr. 38-IL-1163 Vilnius
12. https://www.prokuraturos.lt/lt/veiklos-sritys/baudziamasis-persekiojimas/organizuotas-nusikalstamumas/54 Žr. 2019-03-17
13. 12 Europol (2019) SOCTA 2017. EU Serious and Organised Crime Threat Assessment
https://www.europol.europa.eu/activities-services/main-reports/eu-serious-and-organised-crime-threat-assessment-socta-2017 Žr. 2019-03-15
AČIŪ UŽ DĖMESĮ