Kriminologijos egzamino klausimai

ir pagrindiniai literatūros šaltiniai

bakalauro studijos

1 dalis:

1. Kriminologijos samprata ir reikšmė.

- Justickis V. Kriminologija. 1d. - Vilnius, 2001, p. 10-20.
- Kiškis A. Kriminologijos paskaitų medžiaga. Kriminologijos samprata.

Kriminologija yra mokslas, kuris nagrinėja nusikalstamumą, jo priežastis, padarinius ir prevenciją. Šis
mokslas siekia suprasti nusikalstamumo reiškinius ir juos paaiškinti, taip pat tirti veiksnius, kurie
lemia žmonių pasirinkimą imtis nusikalstamų veiksmų. Kriminologija taip pat analizuoja teisės normų
ir baudžiamosios teisės sistemos poveikį nusikalstamumui bei bandymus jį kontroliuoti ir mažinti.

Kriminologija yra svarbi disciplina, nes ji padeda įgyti gilesnį supratimą apie nusikalstamumo
reiškinius ir leidžia kurti veiksmingas prevencijos ir intervencijos strategijas. Remiantis
kriminologiniais tyrimais ir žiniomis, galima įgyvendinti politiką, teisės aktus ir programų, kurios
padeda mažinti nusikalstamumą, gerinti teisinę sistemą ir prisidėti prie saugesnės visuomenės
kūrimo.

2. Klasikinės kriminologijos idėjos (Č.Bekarija, Š.Monteskje, J.Bentamas), Antropologinės

kriminologinės idėjos (Č.Lombrozo, E.Ferri), Sociologinės kriminologinės idėjos (A.Ketlė,
E.Diurkheimas) ir jų reikšmė.

Klasikinės kriminologijos idėjos (Č.Bekarija, Š.Monteskje, J.Bentamas):

 Česlovas Bekarija teigė, kad žmonės yra racionalūs ir turėtų būti baudžiami už nusikaltimus,
kad būtų išvengta teisės pažeidimų. Jo idėjos atspindi idėją apie atsakomybės principą ir
tinkamą nusikalstamumo kontrolę.
 Šarlis Monteskje pabrėžė teisės viršenybę ir teisėtumo svarbą visuomenėje. Jis teigė, kad
teisės aktai turėtų būti pagrįsti objektyviais ir universaliais principais, o teisės sistemos turi
užtikrinti, kad visi piliečiai būtų lygiagretūs prieš įstatymą.
 Jeremis Bentamas nagrinėjo individualių interesų ir visuomenės gerovės sąveiką. Jis teigė,
kad žmonės linkę elgtis taip, kad gautų didžiausią malonumą ir išvengtų skausmo.

Antropologinės kriminologinės idėjos (Č.Lombrozo, E.Ferri):

 Čezarės Lombrozo teorija pagrįsta idėja, kad nusikalstamumas yra biologinės ir fizinės
veiksnių sąveikos rezultatas. Jis teigė, kad nusikalstamumas yra susijęs su tam tikromis
fizinėmis savybėmis, pvz., paveldimumu arba psichiniu disbalansu.
 Enriko Ferri idėjos: Ferri plečia Lombrozo teoriją, įtraukdamas socialinius veiksnius ir aplinkos
įtaką nusikalstamumui. Jis teigė, kad ne tik biologiniai veiksniai, bet ir socialinės sąlygos, pvz.,
skurdas, nelygybė, socialinė izoliacija, gali skatinti nusikalstamumą.

3. Kokią įtaką nusikalstamam elgesiui daro intelektas, genetinis paveldimumas?

  Intelektas ir nusikalstamumas: Nors aukštas intelektas paprastai siejamas su geresniu
gebėjimu suvokti pasekmes, prognozuoti riziką ir įgyvendinti ilgalaikį planavimą, intelekto
lygis savaime nėra lemiamas veiksnys nusikalstamam elgesiui. Yra daug kitų veiksnių, tokių
kaip socialinė aplinka, emocinis stabilumas, asmeninė patirtis ir t.t., kurie taip pat įtakoja
elgesį.
 Genetinis paveldimumas ir nusikalstamumas: tyrimai rodo, kad tam tikros genetinės savybės
gali būti susijusios su didesne nusikalstamumo rizika. Pavyzdžiui, tam tikri genai, kurie susiję
su impulsyvumu, agresyvumu arba emociniu nestabilumu, gali prisidėti prie nusikalstamumo
polinkio. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad genetinės savybės visada veikia sąveikaujant su
aplinkos veiksniais ir negali paaiškinti nusikalstamumo atsiradimo.

4. Koks yra ryšys tarp žmogaus kūno konstitucinės sandaros ir jo nusikalstamo elgesio? Kaip
neutralizuojama sąžinė, pasiteisinama pieš kitus pagal G. Saiksą (G.Sykes) ir D.Matcą
(D.Matza)?

Kūno konstitucinė sandara apima fizinę ir biologinę žmogaus struktūrą, tokie kaip genetiniai
veiksniai, smegenų funkcijos ir hormonų lygis. Kai kurie tyrėjai teigia, kad tam tikros kūno
konstitucinės sandaros savybės gali būti susijusios su didesne nusikalstamumo rizika.

Greshamo Sykeso ir Davido Matzos teorijos apie sąžinės neutralizaciją nagrinėja, kaip nusikaltėliai
pasiteisina ir neutralizuoja savo nusikalstamą elgesį. Šios teorijos paaiškina, kaip žmonės gali
pateisinti savo neetiškus veiksmus ir sumažinti savo su jais susijusią kaltę. Štai keletas pagrindinių
sąžinės neutralizacijos būdų, kaip jie apibūdinami G. Saikso ir D. Matzos darbuose:

 Sąžinės atsisakymas: Nusikaltėliai gali teigti, kad jų veiksmai nekenkia kitų žmonių arba nėra
tokie svarbūs. Jie gali mažinti savo veiksmų svarbą arba atskirti juos nuo asmeninės
atsakomybės.
 Aukų kaltinimas: Nusikaltėliai gali pateisinti savo veiksmus teigdami, kad aukos buvo
prasčiau elgę, provokavo ar nusipelno bausmės. Jie gali stengtis perduoti atsakomybę aukai
ir pamiršti savo elgesio neteisingumą.
 Jie gali teigti, kad veikė siekdami geresnės ateities arba kažkieno labui.
 Nusikaltėliai gali ieškoti bendruomenės ar socialinės grupės pritarimo savo veiksmams. Jei jie
gauna paramą iš bendruomenės arba kitų nusikaltėlių, tai gali padėti jiems pasiteisinti savo
elgesį ir mažinti kaltės jausmą.

5. Kokie veiksniai skatina tai, kad nusikalstamo elgesio išmokstama? Kas skatina piktybinę
agresiją pagal E.Fromo Sociobiologinę destrukcijos teoriją?

Veiksniai, kurie gali skatinti nusikalstamą elgesį ir padėti išmokti tokį elgesį, yra įvairūs ir gali įvairiu
mastu paveikti individo elgesį.

 Socialinė aplinka: Jei asmuo auga netinkamoje, nusikalstamumui palankioje aplinkoje, tai
gali didinti jo šansus susidurti su nusikalstamumu ir įsisavinti nusikalstamą elgesį.
  Išsilavinimas ir užimtumas: nepakankama švietimo sistema arba menkas darbo vietų
pasiūlymas gali paskatinti žmones ieškoti kitų, nelegalių būdų pragyvenimui, kurie gali būti
nusikalstami.
 Socialinė atskirtis ir nelygybė: Didelė socialinė atskirtis ir nelygybė tarp žmonių gali kelti
nevienodas galimybes, skatinti nepasitenkinimą ir įtampą visuomenėje.

E. Fromo, teigia, kad piktybinė agresija kyla iš asmenų vidinės būsenos, jų psichologinių ir socialinių
veiksnių sąveikos bei socialinio konteksto.

6. Kokie yra klinikinio poveikio nusikaltėliams metodai, jų privalumai ir trūkumai?

- Kognityvinė elgesio terapija: yra dažnai naudojama terapijos forma, skirta nusikaltėliams,
kuri padeda keisti jų mąstymo ir elgesio modelius. Jos privalumai yra tai, kad ji
koncentruojasi į asmens pažinimo procesus ir gebėjimus, o tai gali padėti suvokti klaidingą ar
destruktyvų mąstymą ir pasirinkti pozityvius elgesio variantus.taip pat gali padėti
nusikaltėliams išmokti naujų socialinių įgūdžių, įgyti problemų sprendimo įgūdžių ir gerinti
savireguliaciją. Trūkumas gali būti tai, kad tai reikalauja ilgalaikio ir nuoseklaus įsipareigojimo
bei noro pasikeisti iš nusikaltėlio pusės.
- Gyvensenos programa: Gyvensenos programa apima asmeninio elgesio, sveikatos, mitybos ir
kitų gyvenimo aspektų pakeitimą, siekiant sumažinti nusikalstamumo riziką. Jos privalumai
yra tai, kad ji remiasi visumine požiūriu į asmenį ir gali padėti pagerinti bendrą gerovę. Taip
pat gali būti naudinga skatinti teigiamą gyvensenos pokyčius, pvz., fizinio aktyvumo ar
sveikos mitybos skatinimą. Trūkumas gali būti tai, kad programa gali reikalauti nuoseklaus
įsipareigojimo ir asmeninės motyvacijos, taip pat pastangų iš savo pusės.

7. Kokios teritorijos savybės turi įtakos nusikalstamumui joje, kodėl?

- Socialinė struktūra ir skurdo lygis: Teritorijos su dideliu skurdo lygiu ir socialinės nelygybės
problema gali būti jautresnės nusikalstamumui. Skurdas ir socialinė atskirtis gali sukelti
nepasitenkinimą, nelygybės jausmą ir socialinį konfliktą, kurie gali lemti didesnę
nusikalstamumo riziką.
- Gyventojų tankumas: Didelis gyventojų tankumas tam tikroje teritorijoje gali sukelti didesnę
sąveiką tarp žmonių, o tai gali padidinti nusikalstamumo riziką.
- Nusikaltimų prevencija ir policijos veikla: Teritorijos, kuriose yra geras nusikaltimų
prevencijos ir policijos veiklos lygis, gali turėti mažesnę nusikalstamumo riziką. Veiksminga
policijos matomumas, prevencinės programos ir bendruomenės parama gali padėti
kontroliuoti nusikalstamumą ir skatinti teisėtą elgesį.
- Bendruomenės sąveika ir parama: Sveika ir susitelkusi bendruomenė, kuri remia ir skatina
teigiamą elgesį, gali sumažinti nusikalstamumo riziką. Bendruomenės parama, veikiančios
bendruomenės organizacijos, tarpusavio bendravimas ir aktyvus dalyvavimas gali sukurti
saugesnę ir sveikesnę teritoriją.
8. Kuo pasireiškia anomija ir kodėl ji skatina nusikalstamumą? Iš kur kyla psichologinė įtampa
pagal R. Mertoną (R.Merton) ir kaip ji gali paskatinti nusikalstamą elgesį?

Anomija yra sąvoka, kurią pasiūlė sociologas Émile Durkheimas ir vėliau plėtojo sociologas Robertas
Mertonas. Ji apibūdina socialinės normų ir vertybių dezorganizaciją arba disbalansą, kuris gali kilti
visuomenėje dėl skirtingų priežasčių.
Anomija gali pasireikšti tuo, kad žmonės jaučia nesuderinamą skirtumą tarp savo asmeninių tikslų ir
visuomenės normų arba tarp tikėjimosi ir realybės. Tai gali sukelti įtampą ir diskomfortą, nes žmonės
negali pasiekti tų tikslų, kuriuos laiko svarbiais, naudodamiesi teisėtais būdais. Tai gali lemti
nusikalstamumo padidėjimą šioje aplinkoje.

Pagal Robertą Mertoną, psichologinė įtampa kyla iš tarpusavio prieštaravimo tarp socialinių tikėjimų
ir tikrovės. Jis pasiūlė teoriją, vadinamą "tikslo-ir-principo" nesuderinamumu (angl. strain theory),
kurioje teigė, kad kai žmonės negali pasiekti savo siekių per teisėtus būdus, jie gali kreiptis į
nusikalstamą elgesį kaip alternatyvą.

Kai žmonės patiria psichologinę įtampą, nes jie negali pasiekti to, ko siekia per teisėtus būdus, tai gali
skatinti nusikalstamą elgesį. Jie gali jaustis nepatenkinti, nuvertinti ir priversti ieškoti alternatyvių
būdų pasiekti savo tikslus. Nusikalstamumas gali tapti vienu iš būdų, kaip žmonės bandys patenkinti
savo poreikius ar siekius, neteisėtais ar neteisėtais būdais, nepaisant visuomenės normų ir teisės.

9. Kaip kultūrų skirtumai gali paskatinti nusikalstamą elgesį ir ką reikia daryti, kad to
išvengtume? Kaip nusikaltusių asmenų stigmatizacija (paženklinimas) veikia jų elgesį?

Kultūrų skirtumai gali paveikti nusikalstamą elgesį dėl skirtingų normų, vertybių, socialinės
organizacijos ir gyvenimo būdų, kurie gali lemti skirtingus požiūrius į nusikalstamumą.
Kultūros gali turėti skirtingas nuostatas ir prielaidas dėl teisėtumo, asmeninės atsakomybės,
bendruomenės normų ir teisingumo.
Norint išvengti nusikalstamo elgesio, svarbu skatinti kultūrinį supratimą, dialogą ir
tarpkultūrinę edukaciją.
 Švietimas ir sąmoningumo didinimas Tai padės sumažinti konfliktus ir
nusikalstamumo riziką.
 Tarpkultūrinis dialogas ir bendradarbiavimas: Skatinant tarpkultūrinį dialogą,
bendradarbiavimą ir supratimą, galima skatinti abipusį pasitikėjimą ir toleranciją.

2 dalis:

10. Kas yra nusikalstamumas (samprata) ir kokiomis savybėmis jis pasižymi?

Nusikalstamumas yra veiksmų, kurie pažeidžia teisės normas ir yra baudžiami pagal teisės aktus,
visuma. Tai apima įvairias veikas, kurios yra laikomos teisės pažeidimais ir kurios nustatomos
įstatymų leidžiamųjų valdžios institucijų.

Nusikalstamumas paprastai pasižymi tam tikromis savybėmis, kurios gali skirtis priklausomai nuo
kiekvienos šalies arba teisinės sistemos. Kai kurios pagrindinės savybės, susijusios su
nusikalstamumu, apima:
 - Neteisėtumas: Nusikalstamos veikos yra veiksmai, kurie pažeidžia įstatymą. Tai reiškia, kad
nusikalstamumas yra susijęs su konkrečių veiksmų ar elgesio, kurie yra draudžiami arba
nepriimtini pagal teisės normas.
- Kaltė: Nusikalstamumas dažnai reikalauja įrodyti, kad asmuo turi kaltę. Tai reiškia, kad
asmuo turi sąmoningai ir norėdamas padaryti veiksmą, kuris pažeidžia teisės normas.
- Bauginimas ir prevencija: Nusikalstamumas dažnai siejamas su įstatymų pažeidėjų bausme
arba baudžiamumu. Ši savybė skirta nusikalstamumo prevencijai ir suponuoja, kad bausmės,
tokios kaip laisvės atėmimas, gali bauginti potencialius nusikaltėlius ir paskatinti juos vengti
nusikalstamos veikos.
- Visuomenės žala: Nusikalstamumas dažnai sukelia žalą individo, bendruomenei ar
visuomenei. Tai gali būti žmogaus gyvybės, sveikatos, turtinių nuostolių, saugumo ar
socialinio nepasitenkinimo aspektai.
-
11. Registruotasis, latentinis ir realusis nusikalstamumas. Nusikalstamumo latentiškumo
priežastys ir išaiškinimo būdai.
- Registruotasis nusikalstamumas: Tai yra nusikalstamumo forma, kuri yra oficialiai
užregistruota ir įtraukta į oficialius nusikalstamumo statistikos šaltinius, tokius kaip policijos
ataskaitos arba baudžiamųjų bylų statistika. Registruotasis nusikalstamumas remiasi
oficialiais pranešimais ir įrašais apie nusikaltimus, kurie yra pateikti teisėsaugos institucijoms.
- Latentinis nusikalstamumas: Tai yra nusikalstamumo forma, kuri yra nepastebima arba
nepranešama teisėsaugos institucijoms ir nėra įtraukta į oficialią nusikalstamumo statistiką.
Latentinis nusikalstamumas apima nusikaltimus, kurie lieka nepastebėti, nepareišti arba
nepagusiu laiku išaiškinti. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip aukų nenoras pranešti,
nusikaltėlių nenoru būti užfiksuoti arba teisėsaugos institucijų resursų trūkumas.
- Realusis nusikalstamumas: Tai yra bendras nusikalstamumo mastas, apimantis tiek
registruotąjį nusikalstamumą, tiek latentinį nusikalstamumą. Realusis nusikalstamumas yra
įvertinamas remiantis tyrimais, apklausomis, statistikomis ir kitais metodais, kurie siekiama
įvertinti ir suprasti viso nusikalstamumo mastą, įskaitant ir nepastebimą ar nepareikštą
nusikalstamumą.

Nusikalstamumo latentiškumas (nepastebimumas) gali būti paaiškinamas įvairiomis priežastimis. Kai

kurios pagrindinės priežastys yra:

 Aukų nenoras pranešti: Aukos gali bijoti pasekmių, nebūti pasitikinčios teisėsaugos
institucijomis arba nenorėti įsitraukti į teisminį procesą. Tai gali būti dėl baimės,
pasipiktinimo arba nepasitikėjimo sistema.
 Nusikaltėlių nepageidaujamas atskleidimas: Nusikaltėliai gali vengti būti užfiksuoti ar
pranešti dėl nusikaltimų dėl galimų teisinių pasekmių. Jie gali siekti išvengti būti įtrauktiems į
oficialią nusikalstamumo statistiką.
 Nepakankami teisėsaugos institucijų ištekliai: Teisėsaugos institucijos gali susidurti su
resursų trūkumu, tokiu kaip riboti personalo, techninės įrangos arba finansiniai ištekliai,
kurie gali apriboti jų galimybes aptikti ir persekioti nusikaltimus.

Nusikalstamumo latentiškumą galima išaiškinti įvairiais būdais, įskaitant:

 Apklausos ir tyrimai: Atlikus gyventojų apklausas arba nusikalstamumo tyrimus, galima gauti
informaciją apie nepastebimus nusikaltimus. Toks tyrimas gali apimti anonimines apklausas
arba asmeninius interviu.
  Aukų ir liudytojų skatinimas: Skatinant aukas ir liudytojus pranešti apie nusikaltimus, galima
padidinti nusikalstamumo atskleidimo lygį. Tai gali būti padaryta per informavimo
kampanijas, skatinant pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis ir teikiant paramą aukoms.
 Efektyvios teisėsaugos sistemos stiprinimas: Sistemingai stiprinant teisėsaugos institucijas,
tokiomis kaip didinimas personalo ir techninių išteklių, galima padidinti nusikalstamumo
aptikimo ir persekiojimo galimybes.

12. Ką parodo pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai (nusikalstamumo būklė, lygis, dinamika,

struktūra) ir kam jie reikalingi?

Pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai - nusikalstamumo būklė, lygis, dinamika ir struktūra - yra

svarbūs kriminologijos ir nusikalstamumo tyrimų komponentai. Šie rodikliai padeda suprasti ir
įvertinti esamą nusikalstamumo situaciją, tendencijas bei nusikalstamumo suvokimą visuomenėje.
Pagrindinės šių rodiklių reikšmės ir jų nauda yra šios:

 Nusikalstamumo būklė: Nusikalstamumo būklė atspindi esamą nusikalstamumo padėtį ar

situaciją tam tikrame laikotarpyje. Ji leidžia įvertinti bendrą nusikalstamumo lygį ir jo aprėptį.
Nusikalstamumo būklė rodo, kiek dažnai ir intensyviai įvyksta nusikalstami veiksmai, kokia
yra nusikaltimų dažnio struktūra ir kurie nusikaltimai yra labiausiai paplitę.
 Nusikalstamumo lygis: Nusikalstamumo lygis nurodo, kiek daug nusikaltimų yra užregistruota
arba įvertinta per tam tikrą laikotarpį. Tai yra konkrečių nusikaltimų skaičius arba proporcija
nuo visos gyventojų ar teritorijos populiacijos. Nusikalstamumo lygio rodikliai padeda
įvertinti nusikalstamumo mastą ir palyginti jį su kitomis šalimis arba laikotarpiais.
 Nusikalstamumo dinamika: Nusikalstamumo dinamika apima nusikalstamumo pokyčius ir
tendencijas per tam tikrą laikotarpį. Tai gali apimti nusikalstamumo augimą arba mažėjimą,
tam tikrų nusikaltimų pasikeitimus ar šuolius. Nusikalstamumo dinamika padeda identifikuoti
ir suprasti nusikalstamumo tendencijas bei įvertinti, ar vykdomos prevencinės arba
represinės priemonės yra veiksmingos.
 Nusikalstamumo struktūra: Nusikalstamumo struktūra apibūdina nusikaltimų tipus, jų rūšis,
proporcijas ir santykius tam tikroje šalyje arba teritorijoje. Tai padeda suvokti, kokie
nusikaltimai yra daugiausia paplitę, kurios veikos yra labiausiai problemiškos arba kurios
srities prevencinės priemonės gali būti veiksmingiausios.

13. Kas būdinga nusikalstamumui pasaulyje? Kokiomis ypatybėmis pasižymi nusikalstamumas

Lietuvoje?

Nusikalstamumas pasaulyje gali skirtis pagal šalis, regionus ir kitus veiksnius, tačiau yra keletas
būdingų ypatybių, kurios dažnai pastebimos:

 Įvairiapusiškumas: Nusikalstamumas pasaulyje apima platų veikų spektrą, pradedant

vagystėmis, apiplėšimais ir įsilaužimais, ir baigiant sunkiais nusikaltimais, tokiais kaip
žmogžudystės, terorizmas ar organizuotas nusikalstamumas.
 Socioekonominiai veiksniai: Daugeliu atvejų nusikalstamumas yra susijęs su socialinėmis ir
ekonominėmis sąlygomis. Skurdas, nedarbas, socialinė atskirtis, nepakankama švietimo ir
sveikatos prieiga gali padidinti nusikalstamumo lygį.
  Nusikalstamumo organizavimas: Pasaulio mastu veikia įvairūs organizuotų nusikaltėlių
tinklai, kurie užsiima prekyba narkotikais, žmonėmis, ginklais ir kitais nelegaliais veiksmais.
Toks organizuotas nusikalstamumas dažnai turi tarptautinį pobūdį ir yra sudėtingas.
 Nusikalstamumas ir technologijos: Technologinės pažangos ir informacinių technologijų
plėtra taip pat įtakoja nusikalstamumo pobūdį. Interneto nusikalstamumas, sukčiavimas
elektroninėje erdvėje ir identiteto vagystės yra tik kelios iš naujų nusikalstamumo formų,
kurios yra susijusios su technologijų naudojimu.

Kalbant apie Lietuvos nusikalstamumą, yra keletas svarbių ypatybių:

 Nusikalstamumo lygis: Lietuvoje pastaraisiais metais nusikalstamumo lygis šiek tiek

sumažėjo, tačiau vis dar išlieka aukštas lygis lyginant su kitomis Europos šalimis. Tai apima
nusikaltimus, tokius kaip vagystės, apiplėšimai, smurto aktai ir neteisėta prekyba narkotikais.
 Organizuotas nusikalstamumas: Lietuvoje veikia ir yra pastebima organizuoto
nusikalstamumo veikla. Tai apima nelegalią prekybą narkotikais, žmonėmis ir kitas
tarptautines nusikalstamumo formas.
 Korupcija: Korupcija yra viena iš svarbių nusikalstamumo problemų Lietuvoje. Tai apima
korupciją viešajame sektoriuje, kurios padariniai gali turėti neigiamą poveikį šalies
ekonomikai, teisinei sistemai ir visuomenei.
 Kibernetinis nusikalstamumas: Kaip ir daugelyje kitų šalių, Lietuvoje taip pat pastebimas
kibernetinis nusikalstamumas, toks kaip interneto sukčiavimas, duomenų vagystės ir kitos
elektroninės nusikalstamos veikos.

14. Kokia yra nusikalstamumo žala (jos rūšys, dydis)?

Nusikalstamumo žala apima įvairias neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamumas daro individams,
visuomenei ir valstybei. Šios žalos rūšys ir dydis gali skirtis priklausomai nuo konkrečių nusikaltimų
tipų, jų padarinių ir konteksto. Štai kelios pagrindinės nusikalstamumo žalos rūšys:

 Fizinė žala: Tai apima sužeidimus, žmogžudystes, smurto aktus ir kitus nusikaltimus, kurie
sukelia fizinę žalą asmenims. Fizinė žala gali būti nuo lengvų sužalojimų iki mirties ir ilgalaikių
sveikatos sutrikimų.
 Turtinė žala: Tai susiję su vagystėmis, apiplėšimais, apgavystėmis ir kitais nusikaltimais, kurie
sukelia turtinę žalą asmenims arba organizacijoms. Turtinė žala gali būti materialinės
vertybės praradimas, finansinės nuostolės arba kitos turtinės vertybės sugadintumas.
 Emocinė žala: Nusikalstamumas gali sukelti emocinį skausmą, baimę, stresą ir kitus
neigiamus psichologinius padarinius asmenims, kurie buvo nusikaltimo aukomis arba
neturėjo saugumo jausmo. Tai gali turėti ilgalaikių psichologinių pasekmių, tokias kaip
depresija, traumos arba nerimo sutrikimai.
 Socialinė žala: Nusikalstamumas gali turėti neigiamų pasekmių visuomenei ir bendruomenei.
Tai apima padidėjusią neviltį, pasitikėjimo praradimą, socialinę atskirtį, ekonominį nuosmukį
ir kitas socialines problemas, kurias sukelia nusikalstamumas.

15. Kuo skiriasi nusikaltėliai nuo ne nusikaltėlių? Kaip vyksta asmens socializacija?
Nusikaltėliai ir ne nusikaltėliai yra terminai, skirti apibūdinti asmenis, kurie įsitraukia į nusikalstamą
veiklą ir asmenis, kurie jos neįsitraukia. Šių terminų skirtumas priklauso nuo veiksmų, kuriuos
asmenys atlieka ir jų santykio su teisės normomis.

Nusikaltėliai (arba nusikalstamai nusiteikę asmenys) yra tie, kurie pažeidžia įstatymus ir įsitraukia į
veiksmus, kurie yra baudžiami teisės normų pažeidimais. Nusikaltėliai dažnai veikia savanaudiškai
arba žalingai, ignoruodami arba pažeisdami kitų asmenų teises, turtą arba saugumą.

Ne nusikaltėliai yra asmenys, kurie elgiasi pagal teisės normas ir neįsitraukia į nusikalstamą veiklą. Jie
laikosi įstatymų, pripažįsta ir gerbia kitų asmenų teises bei taisykles, ir elgiasi pagal visuomenės
priimtas normas ir vertybes.

Asmens socializacija yra procesas, per kurį asmuo įgyja socialines žinias, įgūdžius, normas, vertybes ir
elgesio modelius, reikalingus tam, kad būtų priimtas ir efektyviai funkcionuotų savo bendruomenėje
ar visuomenėje. Socializacija vyksta per visa gyvenimą ir apima įvairias įtakos sritis, tokius kaip šeima,
mokykla, draugai, bendruomenė, kultūra ir t. t.

16. Kodėl bausmių griežtinimas beveik neturi įtakos žmonių elgesiui? Ar reikalingos bausmės?
Ką svarbu yra žinoti ir daryti, kad nusikalstamumo prevencija būtų sėkminga?

Klausimas apie bausmių įtaką žmonių elgesiui ir nusikalstamumo prevenciją yra sudėtingas ir
daugeliu atžvilgių priklauso nuo konteksto bei individualių asmenų situacijų. Norint tinkamai suprasti
šias temas, verta apsvarstyti kelias svarbias nuotaikas ir teorijas.

 Bausmių įtaka elgesiui: Bausmės griežtinimas savaime negarantuoja tiesioginio efekto

įtakojant žmonių elgesį. Daugelis tyrimų rodo, kad bausmės griežtumas svarbiausią įtaką turi
tuo atveju, jei yra tikimybė, kad bus patirta bausmė (tai vadinama bausmių tikimybe ir
įsitikinimu). Be to, bausmės efektyvumas taip pat priklauso nuo kitų veiksnių, tokių kaip
prevencinės programos, reintegracijos į visuomenę galimybės ir socialinės paramos po
bausmės.
 Reikalingumas bausmėms: Bausmės yra viena iš teisės sistemos priemonių, skirtų užtikrinti
viešąją tvarką, teisinį teisingumą ir visuomenės saugumą. Jos gali atlikti kelias funkcijas,
įskaitant atgrasymą nuo nusikalstamų veiksmų, teisės normų pažeidimo atlyginimą,
prevenciją ir nusikaltimų prevenciją.

Sėkmingos nusikalstamumo prevencijos principai: Nusikalstamumo prevencija yra daugialypis ir

kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja tiek valstybės institucijos, tiek visuomenė. Keli svarbūs
principai, kurie gali prisidėti prie sėkmingos nusikalstamumo prevencijos, yra šie:

- Prevencijos daugialypiškumas: Prevencija turėtų apimti veiksmus visuomenės, šeimos,

švietimo institucijų, teisėsaugos organizacijų ir kitų veikėjų lygiu. Įvairių veikėjų
bendradarbiavimas ir koordinacija yra svarbūs.
- Ankstyvoji intervencija: Prevencija turėtų prasidėti ankstyvoje stadijoje, pavyzdžiui,
vaikystėje ir jaunystėje. Švietimas, socialinė parama ir veikla, kuri skatina sveiką elgesį, yra
svarbūs prevencijos komponentai.
- Socialinių ir ekonominių veiksnių įvertinimas: Sėkminga prevencija turėtų įvertinti socialinius
ir ekonominius veiksnius, kurie gali daryti įtaką nusikalstamumui. Tai gali apimti ekonominės
nelygybės mažinimą, užimtumo skatinimą, socialinės paramos teikimą ir kitus veiksmus,
kurie skatina stabilumą ir gerovę.
 - Prevencijos informavimas ir švietimas: Svarbu skleisti informaciją apie prevenciją ir teisės
normas, šviesti žmones apie pasekmes ir atgrasymą nuo nusikalstamų veiksmų. Švietimas
apie konfliktų sprendimą, empatiją ir alternatyvius elgesio modelius taip pat gali būti
veiksminga prevencijos strategija.
- Veiksminga teisėtvarka ir teisingumas: Teisėtvarka turėtų būti efektyvi, skaidri ir teisinga.
Turi būti teisingas baudžiamasis procesas, tinkama bausmių skyrimo praktika ir galimybė
teisėtai ginčytis.
17. Kokie yra šalutiniai kriminalizacijos padariniai? Kriminalizacijos prielaidos: į ką svarbu
atsižvelgti kriminalizuojant, dekriminalizuojant veikas?

Kriminalizacija, kaip ir bet kokia kitokia teisėkūros ar teisminė priemonė, gali turėti tam tikrus
šalutinius padarinius. Kai kurie iš jų yra šie:

 Perpildytos teisinės sistemos: Naujų nusikalstamų veikų kriminalizavimas gali padidinti

teisinės sistemos apkrovą. Didelis skaičius naujų kaltinimų gali daryti įtaką teismų ir
baudžiamosios justicijos institucijų efektyvumui ir sąnaudoms.
 Sulaikymo ir baudžiamųjų priemonių padidėjimas: Didėjant kriminalizacijai, gali padidėti
sulaikymo ir baudžiamųjų priemonių taikymas. Tai gali sukelti didesnę apkrovą kalėjimų
sistemai ir būti finansiškai ir organizacinėmis išlaidomis valstybei.
 Didėjantis nusikalstamumo lygis: Nors kriminalizacija siekiama sumažinti nusikalstamumą,
kartais ji gali turėti priešingą poveikį. Griežtesnės bausmės ir didesnis nusikalstamų veikų
sąrašas gali neskatinti žmonių laikytis teisės normų ir netgi padidinti nusikalstamumo lygį.

Atsižvelgiant į šiuos šalutinius padarinius, svarbu imtis atsargumo priemonių ir atidžiai įvertinti tam
tikras prielaidas, kai kriminalizuojamos ar dekriminalizuojamos veikos. Kriminalizacijos prielaidos
apima:

 Visuomenės interesas: Būtina įvertinti, ar tam tikra veika kelia rimtą pavojų viešajam
saugumui, gerovei ar teisėtumui. Ar kriminalizacija yra būtina, siekiant apsaugoti žmones
arba visuomenės interesus?
 Proportsionalumas: Būtina įvertinti, ar kriminalizacija yra proporcinga ir pagrįsta,
atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Ar baudžiamoji atsakomybė yra proporcinga
pažeidimui?

18. Ko galime pasimokyti iš poveikio nusikalstamumui šiuolaikinės praktikos Vakarų Europoje?

Iš šiuolaikinės praktikos Vakarų Europoje galime pasimokyti kelis svarbius aspektus, kurie gali turėti
teigiamą poveikį nusikalstamumui mažinti:

 Prevencija: Vakarų Europos šalyse daug dėmesio skiriama nusikalstamumo prevencijai.

Įgyvendinamos prevencinės programas, kuriomis siekiama pašalinti nusikalstamumo
priežastis ir rizikos veiksnius. Tai gali būti socialinės programos, švietimas, profesinė
orientacija ir kitos iniciatyvos, kurios padeda užkirsti kelią nusikalstamumui ir skatina
socialinę įtrauktį.
 Bendradarbiavimas: Šalių bendradarbiavimas ir koordinacija yra svarbus veiksnys kovojant su
transnacionaliniu nusikalstamumu. Vakarų Europos šalys dažnai bendradarbiauja teisiniu
lygmeniu, informacijos mainais, pajėgumų stiprinimu ir kitomis priemonėmis, siekdamos
veiksmingai kovoti su nusikalstamumu ir tarptautine organizuota nusikalstamumu.
  Socialinė parama ir reintegracija: Vakarų Europoje teikiama didelė reikšmė socialinei
paramai ir nusikaltėlių reintegracijai į visuomenę. Bausmių sistema dažnai yra orientuota į
resocializaciją ir priima įvairias programas, kurios padeda nusikaltėliams reintegruotis į
visuomenę, įgyti naujas profesines įgūdžius ir užkirsti kelią recidyvui.
 Prevencinės ir alternatyvios sankcijos: Vakarų Europoje vis daugiau dėmesio skiriama
alternatyvioms baudžiamosios teisės priemonėms, tokioms kaip bendruomeninės tarnybos,
atstatymo teisingumo programa ir įspėjimai. Šios priemonės gali būti veiksmingos ne tik
nusikalstamumo prevencijai, bet ir perpildytų kalėjimų sistemų apkrovos mažinimui.

19. Kokie mokslinių tyrimų metodai naudojami kriminologiniame pažinime? Kriminologinės

informacinės sistemos Lietuvoje: kur ir kokią informaciją galima rasti internete?

Kriminologijoje naudojami įvairūs mokslinių tyrimų metodai, kurie padeda gilintis į nusikalstamumo
reiškinį, jo priežastis, padarinius ir prevenciją. Kai kurie dažniausiai naudojami metodai yra šie:

 Statistinis analizė: Šis metodas apima rinkti ir analizuoti statistinius duomenis apie
nusikalstamumo lygį, jo struktūrą, tendencijas ir kitus susijusius veiksnius. Tai gali būti
oficialūs nusikalstamumo duomenys, pateikiami policijai, teismams ar kitoms institucijoms,
arba apklausų, anketų ir tyrimų rezultatai.
 Sociologiniai tyrimai: Šiuose tyrimuose dažnai naudojamos kiekybinės ir kokybinės
sociologinės metodologijos, pvz., apklausos, interviu, stebėjimas. Jie padeda suprasti
nusikalstamumo priežastis, motyvus, socialinius kontekstus ir jų ryšį su kitais veiksniais.
 Psichologiniai tyrimai: Šie tyrimai tirtų individo elgesio, asmenybės bruožų, psichologinių
veiksnių, pvz., agresijos, impulsyvumo, nusikalstamo mąstymo, ryšį su nusikalstamumu. Tai
gali apimti eksperimentus, psichometrinius testus, psichologinius interviu ir pan.

Kriminologinės informacinės sistemos Lietuvoje suteikia galimybę gauti įvairią informaciją apie
nusikalstamumo reiškinius. Kai kurios pagrindinės informacinės sistemos yra:

 Policijos departamento informacinė sistema (POLDIS): Ši sistema suteikia prieigą prie

oficialių policijos surinktų duomenų apie nusikalstamumo lygį, nusikaltimus, sulaikytus
asmenis ir kt.
 Lietuvos statistikos departamentas (STATLIT): Ši sistema teikia oficialią statistiką apie
nusikalstamumo lygį, jo struktūrą, tendencijas ir kitus su tuo susijusius rodiklius.
 Baudžiamojo proceso informacinė sistema (BPIS): Ši sistema suteikia informaciją apie teismo
sprendimus, baudžiamąsias bylas, laisvės atėmimo priemones ir kt.