Smurto Artimoje Aplinkoje Socialinės Priežastys Ir Teisiniai Padariniai

MYKOLIO ROMERIO UNIVERSITETO
VIEŠOJO SAUGUMO FAKULTETO

TEISĖS IR POLICIJOS VEIKLOS KATEDRA
VITALIJA AUGLYTĖ
TEISĖS IR POLICIJOS VEIKLOS IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ STUDENTĖ
SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE SOCIALINĖS PRIEŽASTYS IR TEISINIŲ PASEKMIŲ

VERTINIMAS
Bakalauro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Doc. Dr. Laima Ruibytė

Darbo konsultantas: Lektorė Ramunė Jakštienė
Kaunas 2018
TURINYS
SANTRAUKA…………………………………………………………………………………....3
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………...5
1. SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE SAMPRATA………………………...………………6
1.1. Artimos aplinkos sąvoka………..…………………………………………………….6
1.2. Smurto artimoje aplinkoje sąvoka, jo rūšys ir stadijos………….……………….…...8
1.3. Smurto artimoje aplinkoje statistika Lietuvoje……..…...…………………………..14
2. SOCIALINĖS SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PRIEŽASTYS……………….…...18
2.1 Smurto artimoje aplinkoje šaknys – patriarchalinis šeimos modelis ………….……18
2.2 Smurto artimoje aplinkoje priežastys bendrąją prasme…………………………...…20
2.3. Smurto artimoje aplinkoje socialinės priežastys…………………………………….21
3. APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮGYVENDINIMO TEISĖS
AKTUOSE ANALIZĖ…………………………………………………………………...…......25
3.1. Civilinės atsakomybės taikymas smurto artimoje aplinkoje bylose…...………..…..25
3.2. Administracinės atsakomybės taikymas smurto artimoje aplinkoje atveju ………...27
3.3.Baudžiamosios atsakomybės taikymas smurto artimoje aplinkoje bylos…..………..29
3.4. Apibendrinamoji baudžiamųjų bylų analizė……………………………………...…31
IŠVADOS………………………………………………………...…………………………,…..35
SUMMARY……………………………………………………………..…………...………….37
LITERATŪRA………………………………………………………………………..………...38
PRIEDAS Nr. 1………………………………………………………………………………….51
2
SANTRAUKA
Baigiamajame darbe nagrinėjama smurto artimoje aplinkoje tema, jo sąvoka, rūšys,
formos, statistika Lietuvoje, priežastys bei teisinės pasekmės kaip smurto prevencija. Tema
aktuali, nes 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvoje priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymą smurtas artimoje aplinkoje dėl jo daromos žalos buvo priskirtas prie visuomeninę
reikšmę turinčių veikų, tačiau teisės aktai reglamentuojantys apsaugą nuo smurto artimoje
aplinkoje turi nemažai spragų, kurios pasireiškia praktikoje, o smurto priežastys mokslinėje
literatūroje nėra aiškiai, bendrai ir universaliai apibrėžtos. Tik išsiaiškinus priežastis galima
veiksmingai užkirsti kelią pačiam smurtui.
Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, jog smurtautojas neretai būna apsvaigęs nuo
alkoholio, jis nesirenka šeimos nario, smurtą gali naudoti ne tik prieš žmoną, vyrą, tėvus, bet ir
prieš mažamečius vaikus, kad smurto artimoje aplinkoje ikiteisminio tyrimo metu teismas,
įtariamajam dažniau skiria kardomąsias priemones numatytas Lietuvos Respublikos
Baudžiamajame kodekse, nei asmens apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, o
baudžiamosios bylos neretai yra nutraukiamos nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.
Pirmoje darbo dalyje analizuojama mokslinėje literatūroje pateiktos artimos aplinkos
sąvoka. Taip pat smurto artimoje aplinkoje sąvoka apibrėžta teisės aktuose. Nurodomos smurto
artimoje aplinkoje rūšys, bei kaip jos formuluojamos Lietuvos teismų praktikoje. Smurto
artimoje aplinkoje formos, bei statistika Lietuvoje.
Antroje darbo dalyje analizuojamos smurto artimoje aplinkoje priežastys, įsisenėjusio
patriarchalinio šeimos modelio įtaka smurtui šeimoje. Išskiriamos mokslinėje literatūroje
įvardintos socialinės smurto artimoje aplinkoje priežastys.
Trečioje darbo dalyje analizuojamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įgyvendinimas teisės aktuose, baudžiamosios, administracinės bei civilinės atsakomybės taikymo
ypatumai. Atlikto tyrimo rezultatų apžvalga.
3
ĮVADAS
Temos aktualumas: Smurtas yra viena skaudžiausių ir aktualiausių visuomenės
problemų. Šiai dienai, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, smurto artimoje aplinkoje tema yra
itin aktuali ir gerai žinoma. Kone kasdien per visuomenė informavimo priemones galime išgirsti
įvykius, kuriuose nesunkiai galima įžvelgti įvairias smurto artimoje aplinkoje apraiškas, ar apie
rezonansinius įvykius, kuomet tik įvykus skaudžioms pasekmėms imamasi priemonių užkirsti
tam kelią (Garsioji „Matuko istorija“).
Visuomenės požiūris į tai, kad smurtas šeimoje yra kiekvienos šeimos asmeninis reikalas
– keičiasi, tačiau priešingai mąstančių vis dar yra. Tai nėra vien tik smurtą patiriančių asmenų,
bet ir visos visuomenės problema, apie kurią būtina viešai kalbėti. Susiformavęs stereotipas, kad
smurtas vyrauja tik tose šeimose, kuriose yra vartojamas alkoholis, kuriose trūksta socialinių
įgūdžių, ar vyrauja nedarbas; arba, kad smurtas pasireiškia tik fizinio skausmo sukėlimu - kelia
problemų smurtą patyrusiems asmenims jį atpažinti ir kreiptis pagalbos, o tam, kad būtų galima
imtis spręsti, šią opią, smurto artimoje aplinkoje problemą, būtina išanalizuoti ir įvertinti jo
priežastis bei aplinkybes.
Lietuvos Respublikoje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo 2011
m., tačiau jis buvo keičiamas, pildomas, tam, kad būtų galima kuo veiksmingiau užtikrinti
smurtą patyrusių asmenų apsaugą nuo smurtą šeimoje naudojusio asmens, tačiau tobulėti dar yra
kur. Smurtautojas ne visada vykdo ikiteisminio tyrimo metu jam skirtas kardomąsias priemones
ar teismo įpareigojimus, todėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo siekiai ne
visuomet būna įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos pripažįsta žmogaus neliečiamybę: draudžia žmogų
žeminti, žaloti, kankinti, žiauriai su juo elgtis.1 Kiekviena smurto forma turi būti teisiškai
įvertinta, ir bet kokią jo išraiška turėtų sukelti teisinius padarinius.
Tiriamojo darbo problema: Smurto artimoje aplinkoje socialinės priežastys nėra tiksliai
apibrėžtos mokslinėje literatūroje. Įvairioje mokslinėje literatūroje problemos įvardijamos tik
autorių praktikuojamos mokslo šakos aspektu. Kaip ir kiek viena nusikalstama veika, smurtas
artimoje aplinkoje kiekvienu atveju yra savitas ir skirtingas, tačiau šią nusikalstamą veiką vykdo
artimas žmogus, todėl nukentėjusiajam asmeniui kuo skubiau turi būti suteikta pagalba ir
apsauga.
Baigiamojo darbo mokslinis naujumas:
Baigiamasis darbas rašomas vadovaujantis galiojančios redakcijos teisės aktais, temai aktualia
1 Lietuvos Respublikos Konstitucija. 20 straipsnis. TAR, žiūrėta 2018 kovo 25 d. https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.47BB952431DA/bHVIIlKgQy
4
literatūra. Baigiamojo darbo metodinis tyrimas atliktas remiantis teismų praktikos bylomis
nagrinėtomis 2014 – 2018 m.
Tyrimo tikslas: Identifikuoti smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsaugos priemones,
įtariamajam skiriamas kardomąsias priemones, bei smurto artimoje aplinkoje teisinių padarinių
taikymo ypatumus. Nustatyti ar socialinės priežastys pastebimos baudžiamosiose bylose.
Uždaviniai:
1. Remiantis skirtingais šaltiniais pateikti smurto artimoje aplinkoje sąvoką;
2. Įvardinti smurto artimoje aplinkoje formas bei rūšis įvardijamas teisės aktuose ir
mokslinėje literatūroje;
3. Atskleisti smurto artimoje aplinkoje socialines priežastimis įvardijamomis mokslinėje
literatūroje;
4. Identifikuoti smurto artimoje aplinkoje teisinio reglamentavimo taikymo problemas,
civilinėje, administracinėje bei baudžiamojoje teisėje, pastarąją pagrindžiant atliktu tyrimu.
Tyrimo metodas – Darbo tikslui atskleisti naudojamas apibendrinamasis, teismo
nuosprendžių ir baudžiamųjų įsakymų analizės metodas. Analizė atlikta lyginant ir
apibendrinant 200 Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžių bei baudžiamųjų įsakymų
baudžiamosiose bylose. Vertinimai atlikti darbo autoriaus.
Darbo struktūra – Baigiamąjį darbą surado apibendrinimas, įvadas, dėstomoji dalis,
išvados. Darbo gale pateikiamas apibendrinimas užsienio kalba, naudotos literatūros sąrašas ir
priedas su apibendrintais atlikto tyrimo rezultatais.
5
1. SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE SAMPRATA
1.1. ARTIMOS APLINKOS SĄVOKA
Artimos aplinkos sąvoką, kaip ir bet kokią kitą sąvoką, kiekvienas žmogus gali suvokti
savaip. Kaip ir bet kokiai kitai sąvokai, artimai aplinkai apibrėžti sunku surasti vieningą terminą,
todėl, tam padaryti, būtina išanalizuoti skirtingus šaltinius. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
aiškindamas žodžio artimas reikšmę įvardija: „kiekvienas žmogus santykyje su kitu“ 2, bei
pateikia nuorodą į kitą žodį – artimieji aiškindamas, kad tai giminės ir gentys.3
Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1
dalis, nurodo tokį artimos aplinkos apibrėžimą: „Aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami, arba
praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys,
kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį“.4
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 dalis nurodo, kad artimi
giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o to paties
straipsnio 2 dalis - kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys
tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio
asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena
neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.5
Tačiau praktikoje ne visada kategoriškai vadovaujamasi teisės aktuose apibrėžtomis
sąvokomis, tai patvirtina teismų praktika.
Kauno apylinkės teismas 2016-05-30 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1389-
993-2016, yra pasisakęs: „Akivaizdu, jog R. L. ir G. L. negali būti laikomi artimais giminaičiais
ar šeimos nariais, nes neatitinka nei vienos iš BK 248 str. nurodytų sąvokų – nėra sutuoktiniai,
nes išsituokę, jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Todėl BK 140 str. 2 d. numatytos
kvalifikuojančios veiką aplinkybės negali būti pritaikytos“.6 Analogiškai yra pasisakęs ir
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-10-02, baudžiamosios bylos Nr. 1-164-673/2015
nutartyje:“ Akivaizdu, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis, kuris yra kaltinamojo motinos
sugyventinis, negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes šių asmenų
tarpusavio santykiai neatitinka nei vienos iš BK 248 str. nurodytų sąvokų“.7
2 „Dabartinis lietuvių kalbos žodynas“. http://www.lkz.lt, [prisijungta 2018-03-23, 20:25]

3 Ten pat.
4 „Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“ 2 straipsnio 1 dalis, TAR, žiūrėta
2018 kovo 25 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E14E65020CCC/NdXkmxULzQ
5 „Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas“, 248 straipsnio 1 ir 2 dalys, TAR, žiūrėta 2018 m. kovo 25 d.,
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2B866DFF7D43/ZpNMZQSaRN
6 „Kauno apylinkės teismo 2016 gegužės 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1-1389-993-2016“,
http://eteismai.lt/
7 „Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-673-2015“,
http://eteismai.lt/
6
Taigi, apibendrinant tai, kas šiame skyrelyje paanalizuota, galima teigti, kad artimą
aplinką galima prilyginti šeimyniniams santykiams, partnerystei šeimoje, giminystės ryšiams –
artimiesiems, o žmogus savo šeimoje jaučiasi saugus, šeima jam atlieka „emocinės prieglaudos“
funkciją, šeimoje žmogaus jaučiasi reikalingas ir vertingas, realizuoja savo meilės, dvasinio ir
intymaus artumo poreikius.8
8 Karolis Jovaišas, Smurto šeimoje prevencija ir iliuzijų anatomija (Vilnius: EUGRIMAS, 2009) 92.
7
1.2. SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE SĄVOKA, JO FORMOS IR RŪŠYS
Smurtas artimoje aplinkoje yra itin skaudi žmogaus teisių problema, kuri yra nagrinėjama
nacionaliniu, europiniu ir pasauliniu lygiu. Smurtiniai veiksmai prieš kitą asmenį yra akivaizdus
žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas.9 Nuo smurto artimoje aplinkoje kenčia ne tik moterys, bet
ir vyrai bei nepilnamečiai vaikai,10 kurie net ir nepatyrę smurto šeimoje, tačiau tapę jo
liudytojais, būna paveikti.11
Smurtas artimoje aplinkoje yra pavojinga veika, ji skiriasi nuo kitų nusikalstamų veikų
tuo, kad tarp smurtaujančio asmens ir nukentėjusiojo yra artimas ryšys, todėl, tam kad būtų
užtikrinamas nukentėjusiojo saugumas - pagalba yra reikalinga nedelsiant. 12 2011 m. Lietuva
priėmė įstatymą, kuris gintų asmenis nuo smurto privačioje erdvėje – artimoje aplinkoje, t. y.
smurtas šeimoje dabar traktuojamas kaip atskira nusikalstama veika. 13 Įstatymas parengtas
siekiant sumažinti smurtą artimoje aplinkoje; kad nei vienas smurto atvejis neliktų be
atsakomybės, smurtautojams pritaikant prevencines priemones, o nukentėjęs nuo smurto asmuo
gautų reikiamą pagalbą ir būtų apsaugotas.14
Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo paskirtis yra:
„<...>ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas
prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų“.15
Pasak dr. Karolio Jovaišo – smurtas šeimoje yra kaip distiliuotas vanduo gamtoje, kuris
grynu pavidalu beveik neegzistuoja,16 todėl siekiant kaip įmanoma tiksliau atpažinti smurtą
artimoje aplinkoje ir objektyviai jį apibūdinti, paanalizuokime, kaip teisės aktai ir mokslinė
literatūra apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sąvoką.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje smurtą apibrėžia kaip:
„Veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar
kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“. 17
Europos sąjungos teisės aktai nenumato vieningo smurto artimoje aplinkoje apibrėžimo. 18
9 „Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“, 1 straipsnio 2 dalis, TAR, žiūrėta
10 Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Metodinės rekomendacijos policijos pareigūnams,
kovojantiems su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu lyties pagrindu, (Vilnius: 2016) 5.
11 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Šeimos krizių prevencija, socialinės ir psichologinės pagalbos šeimai
būdai (Vilnius: 2008) 77.
13 A. krupskienė ir kt., Smurto paplitimas ir jo prevencija Lietuvoje (Vilnius: 2011) 5.
14 Ten pat. 5.
15 „Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“, 1 straipsnio 1 dalis , TAR, žiūrėta
16 Karolis Jovaišas, Smurto šeimoje prevencija ir iliuzijų anatomija (Vilnius: EUGRIMAS, 2009) 29
18 Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Nusikaltimų aukų teisės direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas,
8
Europos tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su
juo, smurtas yra apibrėžiamas kaip: „Visi fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio
smurto veiksmai, vykdomi šeimoje ar šeimyninio pobūdžio junginyje ar tarp buvusių ar esamų
sutuoktinių, partnerių, neatsižvelgiant į tai, ar smurtautojas gyvena tame pačiame būste“.19
Lyginant Lietuvos Respublikos įstatyme įvardintas smurto artimoje aplinkoje formas su
nurodytomis minėtoje Europos tarybos konvencijoje, galima pastebėti, kad Apsaugos nuo smurto
artimoje įstatyme, kaip atskira rūšis yra įvardintas ir psichologinis smurtas. Literatūroje, kaip
atskira smurto forma dar yra įvardijamas apleidimas arba nepriežiūra20, bei moralinis smurtas.21
Visos ankščiau įvardintos formos, literatūroje yra apibūdinamos plačiai, todėl jas galime
aptarti detaliau.
Psichinis smurtas – tai paprastai, nors ir nebūtinai, tik verbalinė agresija: patyčios,
nepagrįsti ir žeidžiantys draudimai, grasinimai, gadinimai, paniekinami gestai, veikiau psichiškai
užgaulingi, nei fiziškai skausmingi pliaukštelėjimai per veidą ir kiti poelgiai, kuriais siekiama
artimąjį įskaudinti, įbauginti, pažeminti, sukelti stresą, laikyti jį nuolatinėje įtampoje, priversti
jausti savo menkumą ir priklausomybę nuo skriaudėjo; tai ne tik į asmenį, bet ir į jam širdžiai
mielus ar brangius daiktus, artimus žmones.22 Psichinis, arba kitaip dar vadinamas psichologinis
smurtas pasireiškia žodiniais įžeidimais, šantažu, smurtu prieš vaikus ar kitus asmenis aukai
brangius asmenis, grasinimai, gąsdinimai smurtavimu prieš naminius gyvūnus, nuosavybės
gadinimas ir t.t.23
Pvz. Kauno apygardos teismo 2014-10-03 išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-500-
317/2014 nustatė:<...> Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo artimą giminaitį – sūnų
A. B., esant pakankamam pagrindui manyti,kad grasinimas bus įvykdytas, grasino nužudyti, tai
yra grasino rankoje laikydamas peilį žodžiais „aš turiu peilį“, „užmušiu“, „papjausiu“<…>“.24
Fizinis smurtas – tai smurtautojo veiksmai, sukėlę fizinį skausmą ir įvairaus pobūdžio
sužalojimus, susargdinimus, pradedant nubrozdinimais, mėlynėmis, praskelta lūpa ar nuskeltu
dantimi, baigiant sulaužytais kaulais ir pažeistais audiniais, organais, sutrikdytomis jų
(Vilnius: 2014) 11.

19 Council of Europe Convention on preventing and combating violence against women and domestic violance,
(Instabul: 11.V., 2011) 2. žiūrėta 2018 kovo 24 d., http.://www.coe.int/en/web/conventions/ful-
list/-/conventions/treaty/210
20 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Smurtas šeimoje: prevencija , intervencija ir galima pagalba (Vilnius:
2008) 11.
21 Karolis Jovaišas, Smurto šeimoje prevencija ir iliuzijų anatomija (Vilnius: EUGRIMAS, 2009)36.
22 Ten pat. 31
23 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Smurtas šeimoje: prevencija intervencija ir galima pagalba (Vilnius:
2008) 80.
24 „Kauno apygardos teismo 2014 spalio 3 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-500-
317/2014“, http://eteismai.lt/
9
funkcijomis ar kitais suluošinimais.25 „Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs: mušimas,
smūgiai, kumščiavimas, spardymas, stumdymas, partrenkimas, daiktų mėtymas, griebimas už
plaukų, smaugimas, dusinimas, kramtymas, draskymas, badymas, kandžiojimas, spjaudymas,
sugriebimas, suvaržymas, izoliavimas, sužeidimas, grasinimas ginklu, deginimas, nuplikymas
arba šaldymas, kankinimas“.26
Pvz. Ukmergės rajono apylinkės teismas, 2016-01-21 išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr.
1-42-517/2016 nustatė: „<…> kaltinamasis A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo šeimos
nuomojamame būste, <...>svetainės kambaryje, kilus šeimyniniam konfliktui, užsipuolė savo
sutuoktinę - pil. M. Š. ir tyčia vieną kartą kumščiu sudavė stovinčiajai nukentėjusiajai M. Š. į
kairį skruostą, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis
skausmas.“27
Seksualinė prievarta – įvairaus pobūdžio ir intensyvumo veiksmai, kuriais kėsinamasi į
intymaus partnerio seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamybę; santuokoje ar jai
prilyginamame gyvenime ši prievarta pasireiškia ne bet kokiais prisilietimais, gašliomis
užuominomis ar dviprasmiškais pasiūlymais, kurie kitoje, ne šeimos, o pvz. darbo aplinkoje, arba
visuomeniniame gyvenime atitinka seksualinio priekabiavimo sąvoką, o prievartiniais
vaginalinio, oralinio ar analinio kontakto veiksmais atitinkančiais išžaginimo ar seksualinio
priekabiavimo požymius.28
„Seksualinio smurto išraiškos:
▪ su partneriu elgiamasi kaip su sekso objektu;
▪ vertimas nusirenginėti prieš partnerio valią;
▪ santykiavimas itin žiauriai, neretai prieš tai sumušant <…>;
▪ vertimas lytiškai santykiauti prieš valią;
▪ nepageidaujamų seksualinio akto formų naudojimas siekiant valdyti kitą asmenį;
▪ vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos
filmavime“29
Pvz. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, 2014-09-09, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr.
1-111-633/2014, nustatė: „Kaltinamasis R. B. <...> šeimos namuose (-) siekdamas patenkinti
27 „Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 sausio 21 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-
10
savo lytinę aistrą su sutuoktine A. B. prieš šios norą ir valią, pasinaudodamas aplinkybe, kad
toje pačioje ar gretimoje lovose miega jų vaikai, grasindamas priešinimosi atveju tuoj pat
pavartoti fizinį smurtą ir taip palaužęs A. B. valią priešintis, apvertė ją ant pilvo ir prievarta
numovęs kelnaites, įvedė savo lytinį organą į jos išeinamąją angą ir tenkinosi <...>“.30
„Ekonominis smurtas – aukos finansinis priklausomumas nuo smurtautojo, vienas iš
partnerių atima galimybę tvarkyti bendrą šeimos biudžetą, turėti savo lėšų, leisti jas savo
nuožiūra ir kt.“31 Ši smurto forma taip pat pasireiškia tuo, kad smurtautojas neleidžia aukai
įsidarbinti, baigti mokslus ar kelti profesinę kvalifikaciją.32
„Ekonominio smurto išraiškos:
▪ pinigų ar kreditinių kortelių iš sutuoktinio atėmimas ir vertimas maldauti, kad visą
tai būtų gražinta, ar turto vogimas arba išviliojimas pagaulės būdu;
▪ atsisakymas duoti maisto, drabužių, būtinų medikamentų arba neleidžiama
nakvoti namie;
▪ draudimas aukai dirbti, šeimos biudžeto vienvaldiška kontrolė.“33
Kaip jau minėjau literatūroje dar išskiriamas moralinis smurtas bei apleidimas arba
nepriežiūra. Dr. Karolis Jovaišas moralinį smurtą apibūdina: „Veiksmai ir poelgiai, kurie žeidžia
arba neigia moters ir religines pažiūras, išjuokia ir smerkia jas, kai moteris verčiama taip pakeisti
savo pažiūrų sistemą, kad ji atitiktų tą, kurią pripažįsta vyras <…>“, 34o nepriežiūra yra
apibūdinama, kaip: „ <…> dėmesio stoka asmeniui, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis,
fiziškai vystytis, marindamas badu, neiškviesdamas medicininės pagalbos neiškvietimas. Ši
smurto forma yra pražūtinga ne tik prieš moterį, bet ir prieš vaikus. Dėl pavėluotos medicininės
pagalbos suteikimo smurto aukai gali iškilti grėsmė žmogaus gyvybei, gali atsirasti įvairių ligų,
fizinė negalia.“35
Analizuojant Lietuvos teismų praktiką pastebima, kad smurto artimoje aplinkoje rūšys
gali būti ir nustatomos kelios vienu metu, vienoje veikoje. Pvz. skaitant 2015-12-16 nuosprendį
baudžiamojoje byloje Nr. 1-247-457/2015, Joniškio rajono apylinkės teismas yra nustatęs: „A. R.
<…>, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, kumščiu smogė
sugyventinei R.V. į veido sritį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, nuo smūgių R. V.
30 „Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 rugsėjo 9 d., baudžiamasis įsakymas baudžiamoji byla Nr. 1-111-
2008)11.
11
parvirtus, gulinčiai R. V. spyrė į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį
kartų, žodžiais grasino nukentėjusiąją užmušti, sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti,
kad grasinimas nužudyti gali būti realiai, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. V.
fizinį skausmą.“36 Ši nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d 37. ir LR BK
145 str. 1 d. 38
Analizuojant smurtą, būtina žinoti ne tik jo formas, bet ir specifinius smurto rato etapus,
kurie vienaip ar kitaip pasireiškia konfliktinėje situacijoje.39 Vis dėl to visi smurtiniai veiksmai
yra atliekami pagal tam tikrą planą, kurio teoriją psichologai vadina „smurtinių veiksmų ratu“
arba tiesiog smurto ratu.40Šios teorijos esmė - smurtas artimoje aplinkoje vystosi cikliškai ir
susideda iš trijų viena po kitos sekančių stadijų:(1pav.)
1. Augančios įtampos.
2. Aktyvaus smurto.
3. Apgailestavimo ir meilės.41
Auganti įtampa Aktyvus smurtas
Apgailestavimas
ir meilė
1pav. Smurto artimoje aplinkoje ratas.
36 „Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 gruodžio 16 d., nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-247-457/2015",
http://eteismai.lt/
37 „Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas" , 140 str. 2 d., TAR, žiūrėta 2018 m. kovo 25 d., https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2B866DFF7D43/ZpNMZQSaR
38 Ten pat. 145 str. 1 d.
39 Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Smurtas artimoje aplinkoje, metodinės rekomendacijos
policijos pareigūnams, susiduriantiems su smurtu artimoje aplinkoje, (Trakai: 2014) 14-15.
41 Ten pat. 11.
12
Pirmoji frazė: Auganti įtampa
Pirmoji frazė atsiranda verbaliniai arba emociniai įžeidinėjimai, kurie yra intensyvesni, nei
įprastiniai, frazės trukmė yra labai skirtinga, vienose šeimose diena arba savaitė, kitose - metai42
Antroji frazė: Aktyvus smurtas
Šiai frazei būdinga labai intensyvi iškrova, neigiamai pasireiškiantys emociniai protrūkiai,
smurtautojo protrūkiai yra tokie stiprūs ir destruktyvūs, kad skriaudėjas nebegali neigti jų fakto,
tai pati trumpiausia frazė, kuri gali tęstis nuo dviejų iki dvidešimt keturių valandų.43
Trečioji frazė: Apgailestavimas ir meilė
Šios frazės metu smurtautojas gali pasikeisti ir tapti mylinčiu, demonstruoti gerumą, gailėtis dėl
to kas įvyko, žadėti daugiau niekada nesmurtauti, arba atvirkščiai – apkaltinti auką tuo, kad ji
44
pati išprovokavo, bet tuo pačiu žada daugiau niekada nesmurtauti; Smurto auka tiki, kad
smurtautojas pasikeis, nebesmurtaus, tačiau šios frazės metu įtampa vėl auga, kuri grįžta į
pirmąją frazę, ir viskas vėl kartojasi.45
Taigi, išanalizavus skirtingus šaltinius, įvardijus pagrindines sąvokas, plačiau aptarus
smurto artimoje aplinkoje formas ir stadijas, bei pateikus teisminės praktikos pavyzdžius, būtina
pabrėžti, kad dažniausiai šeimose pirmiausia yra vyksta psichologinis smurtas, kurį tam tikru
metu papildo ir kiti įvairaus pobūdžio fiziniai veiksmais, kurie ilgainiui gali peraugti į fizinį ar
seksualinį smurtą,46 kad neretai visuomenė smurtą supranta plačiąja prasme t. y. tik fizinis
smurtas, bei siaurąja prasme t. y. fizinė, psichologine, seksualinė prievarta ar žmogaus
nepriežiūra,47 bei, kad smurtas artimoje aplinkoje nebūtinai pasireiškia tik viena iš ankščiau
įvardintų formų - vienoje veikoje gali būti kelios formos. Taip pat, dažniausiai smurto procesas
vyksta cikliškai – ratu, po „susitaikymo“ frazės ateina įtampos augimo ir smurto proveržio
frazės48, svarbu paminėti, kad smurtautojas retus susitaikymo periodus naudoja kaip būdą
sustiprinti aukos priklausomybę nuo jo.49
2008) 35-36
43 Ten pat. 36.
44 Ten pat. 36- 37.
45 Ten pat. 37
46 Ten pat. 17.
47 A. Krupskienė ir kt., Smurto paplitimas ir jo prevencija Lietuvoje (Vilnius: 2011) 35.
2008) 17.
49 Ten pat. 17.
13
1.3. SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE STATISTIKA LIETUVOJE
Smurtas kaip visuomenės problema įvardyta XX a. viduryje, 50 tačiau Lietuvoje smurto
problema labiau susidomėta tik 1990 m. - atkūrus nepriklausomybę. 51Kaip ir visame pasaulyje
taip ir Lietuvoje tai įsisenėjusi problema, kurią reikia spręsti. 2011 m. priėmus Apsaugos nuo
smurto artimoje aplinkoje įstatymą, Lietuvoje, padaugėjo užregistruotų tokio pobūdžio kaip
fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, 2013 m. tokių nusikaltimų
užregistruota 10 tūkst. arba 27 % daugiau nei 2012 m.52
Apžvelgus ir paanalizavus laikotarpio nuo 2014 m. iki 2017 m. statistiką, pateiktą
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, aiškiai pastebima, kad kasmet, policijoje
užregistruojamų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius didėja: 2014 m. tokių
pranešimų užregistruota 29 339, 2015 m. - 38 510, 2016m. - 50 285, o 2017 – 47 941 (2 pav.) 53,
todėl galime daryti prielaidą, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys vis dažiau atsisako
taikstytis su šiuo reiškiniu, bei ieško pagalbos.
2014 m. - 2017 m. laikotarpiu
60000
50000
Pranešimų skaičius
40000
30000
20000
10000
0
2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.
Metai
2pav. Policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.

šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodiklių-analize#/
Manau labai svarbu paminėti, kad 2017 m. iš 47 941 užregistruotų pranešimų,

ikiteisminių tyrimų buvo pradėta tik 10 96854, t. y. 25 ikiteisminiai tyrimai dėl tyčinių
nužudymų, 6 dėl pasikėsinimo nužudyti, 44 dėl seksualinės prievartos, 35 dėl sunkaus sveikatos
sutrikdymo, 964 susijusių su įvairiais grasinimais, ir 9 584 – daugiausiai, dėl nesunkaus
sveikatos sutrikdymo (3 pav.)55Lyginant užregistruotų pranešimų skaičių su užregistruotų
nusikaltimų skaičiumi, pastebima,tik mažiau nei 23 % nuo visų pranešimų, buvo pradėta
ikiteisminių tyrimų.
51 Ten pat. 4.
52 „Nusikalstamumas ir teisėsaugos institucijų veikla 2013“, (Vilnius: 2014) 12. 2018 kovo 24 d.
https://osp.stat.gov.lt
53 Lietuvos statistikos departamento duomenys, žiūrėta 2018 kovo 24 d., https://osp.stat.gov.lt
54 Ten pat.
55 Ten pat.
14
964 8,79% Nesunkūs sveikatos
sutrikdymai
40 0,36% 35 0,32%
44 0,40%
Tyčiniai nužudymai
6 0,05% Pasikėsinimai nužudyti
25 Seksualinė prievarta
9854 89,84% 0,23%
Sunkūs sveikatos
sutrikdymai
Įvairūs grasinimai
Kiti nusikaltimai
3 pav. Artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų pobūdis

Toliau analizuojant Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

duomenis pateiktus Lietuvos statistikos departamento pastebima, kad dažniausiai smurto
artimoje aplinkoje aukomis tampa moterys – iš 8 181 asmenų patyrusių smurtą 2017 m. 82 % šio
skaičiaus sudaro moterys, o tai reiškia - 8 asmenys iš 10 . 56 Būtina paminėti, kad iš nagrinėjamų
metų asmenų skaičiaus 1 365 yra vaikai, kurie būdami 10 – 14 metų smurtą patyrė dažniausiai
(1 lentelė.).
Amžius Skaičius
0-3 182
4-6 194
7-9 236
10 - 14 463
15 - 17 290
1 lentelė. Vaikų nukentėjusių nuo nusikaltimų smurto artimoje aplinkoje skaičius

Aptarus smurtą patyrusių asmenų lyties ir amžiaus statistiką, galima apžvelgti ir

smurtautojo statistiką, Iš viso 2017 m. įtariamųjų, padariusių nusikalstamą veiką artimoje
aplinkoje asmenų, buvo nustatyta 6 13157, iš jų smurtautojais pripažinti 2 98658 t. y. 2 71159 vyrai
– kas sudaro 91 %, ir 25560 moterys. Svarbus akcentas yra tai, kad beveik 60 % vyrų,
smurtaudami artimoje aplinkoje buvo apsvaigę nuo alkoholio ar nuo narkotinių medžiagų.61
56 Lietuvos statistikos departamento duomenys, žiūrėta 2018 kovo 24 d., https://osp.stat.gov.lt

57 Ten pat.
58 Ten pat.
59 Ten pat.
60 Ten pat.
61 Ten pat.
15
2. SOCIALINĖS SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PRIEŽASTYS
2.1. SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ŠAKNYS – PATRIARCHALINIS ŠEIMOS
MODELIS
Smurto šeimoje socialinės priežastys kyla iš patriarchalinio šeimos modelio, kuris
postuluoja vyro autoritetą moters atžvilgiu.62 Žvelgiant į tradicijų, vertybių ir papročių visumą,
galime pastebėti aiškią lyčių nelygybę. Dar Biblijoje matomas patriarchato įtvirtinimas, kuomet
Ieva, kuri prilyginama visoms moterims, suvalgiusi uždraustą vaisių užrūstina Dievą ir šis jai
taria: „Aš didžiai padauginsiu tavo sielvartą ir tavo nėštumus; sielvarte tu gimdysi vaikus; ir
tavo noras bus savo vyrui, o jis tave valdys“.63 Tačiau negalime teigti, kad patriarchatas
visuomenėje įsitvirtino tik dėl krikščionių bažnyčios biblijos tradicijų, šios tendencijos
pastebimos dar prieš krikščionybę. Teigiama, kad daug baltų religinių reformų įvyko dėl vis
stiprėjančio vyrų dominavimo, o Lietuvoje įvedus krikščionybę patriarchalinės tendencijos dar
labiau išryškėjo.64
Romėnų teisėje šeimos galvos arba fater falimias, padėti galėjo užimti tik vyras, o tarp jo
ir kitų šeimos narių susiklostydavo subordinacijos ryšiai.65 Vyras kaip šeimos galva užimdavo
aukščiausią vietą šeimoje, buvo pilnavertis Romos pilietis: „Taigi fater familias nepakluso
niekieno valdžiai šeimoje o buvo visiškai autonomiškas savosios teisės (sui iuris) asmuo. Jis
turėjo visišką teisinį subjektyvumą“.66 Tuo tarpu kiti šeimos nariai, nesvarbu ar vaikai ar žmona,
naudojosi šeimos galvos teise (alieni uris) ir buvo vadinami svetimos teisės asmenys, jų teisinis
subjektiškumas buvo ribotas.67
Analizuojant įvairią Senovės Graikijos literatūrą aiškiai pastebima, kad vyras taip pat
laikomas pranašesniu už moterį. Šalyje visi vadovavosi posakiu, kad vyro darbas valdyti, o
moters paklusti, todėl graikų polyje moteris negalėjo tapti jo piliete. Atsižvelgiant į tai, kad
Graikija laikoma „demokratijos lopšiu“, galima daryti prielaidą, kad ir kitoms šalims besimokant
iš Graikijos demokratijos, kartu palaipsniui įsitvirtino ir lyčių nelygybė.
Nepaisant to, kad, bėgant metams tobulėjo mokslas, keitėsi technologijos, žmonių darbą
keitė mašinos, o XIX a. pabaigoje atsirado pirmosios feminizmo apraiškos, dar XX a. V
dešimtmetyje, Lietuvoje – tuometinėje Lietuvos Tarybų Socialistinėje respublikoje, „Namų ūkio
patarimų“ knygoje buvo rašomi patarimai moterims: „Jūs turite prisiminti, kad vyro grįžimui iš
62 Marytė Gustaitienė, „Moterų ir lyčių studijų teorija ir praktika, Sociologija. Mintis ir veiksmai 2005/1, 1392-
3358 (2005) 111. www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/viewFile/5988/4896
63 Pr 3, 16 BIBLIJA.Pradžios knyga, 2014 Šikaga JAV, psl. 16.
64 Marytė Gustaitienė, „Moterų ir lyčių studijų teorija ir praktika, Sociologija. Mintis ir veiksmai 2005/1, 1392-
3358 (2005) 111. www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/viewFile/5988/4896
65 Romenų privatinė teisė. 2014, Vilnius. psl. 109.
66 Ten pat.
67 Ten pat.
16
tarnybos turite ruoštis kasdien. Paruoškite vaikus, nuprauskite juos, perrenkite švariais
drabužiais. Jie turi išsirikiuoti ir pasisveikinti su tėvu, kai jis įžengs pro duris. Pati irgi
užsiriškite švarią prijuostę ir pasistenkite pasipuošti, na pavyzdžiui, įsiriškite į plaukus kaspiną.
Nesistenkite vyro kalbinti. Prisiminkite, kaip smarkiai jis pavargo ir ką jam tenka kasdien iškęsti
tarnyboje dėl jūsų. Tylomis jį pamaitinkite ir tik po to, kai jis perskaitys laikraštį, galite
pabandyti su juo pasikalbėti.“68
Tęsiant patriarchato temą naujausiųjų amžių istorijoje, reikia paminėti, kad ne vien tik
Sovietų Sąjungos Respublikos spaudoje ar literatūroje buvo galima skaityti straipsnius ar
kūrinius, kuriose akivaizdi lyčių nelygybė ar patriarchalinės tendencijos, štai Jungtinėse
Amerikos valstijose, 1945 m. buvo išleista knyga „Kas vyrams nepatinka moteryse“, kurios
autorius Tomas D. Hortonas.69 Minėtos knygos idėja buvo leisti vyrams dominuoti ir nesistengti
moterims būti su jais intelektualiai lygioms, o atvertus knygos turinį, prieš akis atsiveria jos
skyriai su tokiais pavadinimais kaip: „Moteris biure”, „Moteris kaip teatro, koncerto ar kino
palydovė“, arba „Moteris kaip korespondentė ar telegramų siuntėja“. 70 Knygoje galima rasti
tokių autoriaus pasisakymų kaip: „Faktas tas, kad visiškai neįmanoma maloniai praleisti laiko
vaikščiojant su moterimi <…> spoksodama į parduotuvės vitrinas ji kalbės apie savo
tuštinimąsi<…>“71arba „Sekantis po šuns, geriausias žmogaus draugas yra kekšė.“72
JAV teroras ir smurtas šeimoje jau nuo seno buvo skatinamas kai kuriose etninėse
grupėse, kuriose netrukdomai žiauriai elgiamasi su šeimos nariais, ši agresyvumą lyginant su
vyriškumu, nes šeimos galva su kitais šeimos nariais galėjo elgtis kaip su savo asmenine
nuosavybe.73
Aukščiau paminėti literatūros pavyzdžiai aiškiai parodo, kad jau antikos laikais atsiradusi
lyčių nelygybe, toliau „klestėjo“ ir kituose istoriniuose laikotarpiuose, o tiksliau jų papročiuose,
tradicijose, vertybėse, literatūroje, religijoje ir net teisės aktuose. Ilgainiui, dėl to ir susiformavo
tokie stereotipai, kad šeimoje, ir visuomenėje moteris priklauso vyrui, ji yra silpnoji lytis ir
pavaldi vyrui, kad vyras yra šeimos galva, o moteris augina vaikus ir yra už juos atsakinga, kad
visa šeima turi paklusti vyrui, vykdyti jo valią, o jeigu ne, priimtina panaudoti net fizinį ar kitokį
smurtą.
68 Algirdas Sysas, „Smurto šeimoje ribojimas – visų Europos sąjungos šalių ir naujųjų kandidačių privalomas
standartas“, pranešimas konferencijoje Smurtas šeimoje - žmogaus teisių pažeidimas, Ar Lietuvoje yra lyčių
lygybės politika? (Vilnius: 2007) 18.
69 Thomas D. Horton „What man don’t like about women“ (JAV: 1945)
70 Ten pat. 6-8.
71 Ten pat. 73.
72 Ten pat. 69
73 Irena Leliūgienė, Žmogus ir socialinė aplinka (Kaunas: 1997) 142.
17
2.2. SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PRIEŽASTYS BENDRĄJA PRASME
Smurtas bendrąja prasme priklauso nuo kultūros, vertybių, socialinių normų.74 Smurtą
artimoje aplinkoje įtakoja tam tikri veiksniai ir aplinkybės. Mokslinėje literatūroje smurto
priežasčių yra įvardijama nemažai. Tačiau kiekvienas specialistas šias priežastis įvardija ir
apibūdina savaip, tai kas jiems atrodo svarbu ir reikšminga, kas iš tiesų įtakoja smurtą, ko
pasekoje, nėra konkretumo, universalumo, bendrumo.
Štai dr. Loreta Stonienė, viename iš savo straipsnių smurto artimoje aplinkoje priežastis
kvalifikuoja skirstydama priežastis į 4 lygius75:
1. Pirmas lygis – šiam lygiui priskiriamos biologinės ir asmeninės žmogaus savybės t. y.
elgsena, bruožai, demografinė charakteristika, asmenybės sutrikimai, narkotinių
medžiagų vartojimas, smurto patyrimas, smurto stebėjimas ar žavėjimasis smurtu.76
2. Antras lygis – šis lygis apima šeimyninius konfliktus ir/ ar tarpusavio nesutarimus.77
3. Trečias lygis – Bendruomenės lygis. Jam priskiriama darbovietės ir kaiminystės įtaka
asmenybės formavimuisi ir poelgiams.78
4. Ketvirtas lygis – Visuomenės lygis. Tai yra kuomet yra sukuriama ar palaikoma tokia
aplinka, kurioje smurtas yra skatinamas ar slopinamas.79
M. Gustainienė, nurodo šias, dažniausias smurto prieš moteris priežastis:
1. Nesutarimai šeimoje, kylantys dėl vaikų auklėjimo, skirtingo požiūrio į buitį, dėl
materialinių ar ekonominių dalykų, požiūrio į žmogaus laisvę ir pan.;80
2. Alkoholizmas. Alkoholį vartojančiam asmeniui ima keistis vertybės, jis įgyja amoralių ar
asocialių bruožų;81
3. Nedarbas. Bedarbis žmogus pyksta ant viso pasaulio, bei ant visų žmonių, susikaupęs
pyktis išliejamas ant šeimos narių, nes jie yra arčiausiai, tai daryti yra mažiausiai
pavojinga82;
4. Žiaurus charakteris. Didžioji dalis smurtaujančių asmenų yra patys vaikystėje patyrę
smurtą, todėl patys keršydami už tai, ką patyrė praeityje, formuoja požiūrį, kad yra norma
būti smurtaujančiu asmeniu83;
75 Stonienė L., Aguonyte V., Narkauskaitė L., SMURTO PRIEŠ MOTERIS PAPLITIMAS IR PRIEŽASTYS,
Literatūros apžvalgos „Visuomenė ir sveikata“ . 2012/ 2 (57), Vilnius. psl. 10.
76 Ten pat.
77 Ten pat.
78 Ten pat.
79 Ten pat.
80 Ten pat.
81 Ten pat.
82 Ten pat.
83 Moterų ir lyčių studijų teorija bei praktika, Sociologija. Mintys ir veiksmas 2005/1, ISSN 1392-3358,
Gustaitienė M., SMURTO PRIEŠ MOTERIS PRIEŽASTYS IR PREVENCIJA, psl. 113.
18
5. Depresija. Depresija sergantis žmogus yra nuolat viskuo besiskundžiantis ir nelaimingas,
dėl to, kankindamas kitus, jis siekia susilyginti su jais84;
6. „Nemokėjimas konstruktyviai spręsti šeimos problemų“85;
7. Nuolatiniai moterų priekaištai. Vyrų žiaurumą įtakoja ne tik vaikystėje patirtas smurtas,
bet ir sistemingi moterų priekaištai86;
8. Skurdas. Jis gimdo neviltį, pyktį, pažeminimą, skurde gyvendamas žmogus nustoja
mylėti tiek save, tiek kitus.87
O. Gražina Rakauskienė ir V. Lisauskaitė įvardina, kad smurtą skatinantys veiksniai ir jo
atsiradimo priežastys yra psichologinės, ekonominės, politinės bei socialinės; Jos tai pat įvardina
ir veiksmų rūšis. (2 lentelė).88
Smurtą skatinantys veiksniai ir Veiksmų rūšys
jo atsiradimo priežastys
Psichologiniai veiksniai – 1.Patriarchalinis šeimos modelis.
tarpusavio santykiai šeimoje 2.Tėvo – šeimos vadovo, tirono – įvaizdis, stiprus poreikis
dominuoti ir valdyti, lyderystės siekimas.
3.Smurtas – kaip vyriškumo įrodymas.
4.Menka moters savigarba, nuolankumas, pasyvumas, savęs
kaltinimas.
5.Iškreipta vertybių sistema, žemas išsilavinimo lygis,
moralinis nuosmukis šeimoje.
6.Nedarnūs tarpusavio santykiai šeimoje.
7.Vienišo tėvo ar motinos šeima.
8.Silpnos leistinumo ribos, tvirtų įsitikinimų stoka šeimoje.
9.Pavydas, nepasitikėjimas, nepagrįstas įtarumas,
neištikimybė.
10.Savikontrolės stoka.
11.„Paveldėtas“ elgesys, vaikystėje patirta prievarta.
12.Stresas nuolatinis nuovargis.
Ekonominiai veiksniai 1.Žemas pajamų lygis.
84 Ten pat. psl. 113.

85 Ten pat.
86 Ten pat.
87 Ten pat.
88 Rakauskienė O. G., V. Lisauskaitė, ISSN 1648-2603, VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS, 2007, Nr.
20, Smurto kaina Lietuvos ekonomikai: veiksniai pasekmės, prevencija, Mykolo Romerio Universitetas, Vilnius,
psl.96.
19
2.Pajamų (turto) difereciacija.
3.Darbo vietų trūkumas ir augantis nedarbas.
4.Skurdas ir socialinių garantijų stoka.
5.Negalėjimas siekti karjeros.
Socialiniai veiksniai 1.Moterų ir vyrų vaidmenų stereotipai visuomenėje.
2.Socialinė izoliacija (kontrolės, socialinės paramos stoka).
3.Sunki ekonominė padėtis asocialiose šeimose.
4.Alkoholizmas ir narkomanija.
5.Agresija siekiant išvengti gėdos (dėl skurdo, nedarbo,
priklausymo žemesnei kastai, tam tikrai amžiaus grupei).
Politiniai veiksniai 1.Nepakankamai veikiantys įstatymai, neefektyvios lygių
galimybių, antidiskriminacinės programos.
2.Napakankamas žiniasklaidos bei švietimo vaidmuo.
3.Nusidėvėję stereotipai (įsitikinimai) apie skirtingą lyčių
vaidmenį valdant šalį, einant vadovo pareigas, darbe,
visuomeniniame gyvenime.
89
2 lentelė. Smurtą skatinantys veiksniai ir jų atsiradimo priežastys.
Vieningos nuomonės įvardijančios pagrindinę smurto priežastį artimoje aplinkoje JAV

tyrinėtojai pateikė daugybę teorijų nuo psichinių sutrikimų iki socialinių – kultūrinių vertybių
įtakos ir socialinės organizacijos, tačiau psichologai nustatė, kad svarbų vaidmenį smurto
šeimoje augimui turi: nesugebėjimas valdyti savo instinktų, agresyvumas, alkoholizmas ir
psichopatija. 90
89 Rakauskienė O. G., V. Lisauskaitė, ISSN 1648-2603, VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS, 2007, Nr.
20, Smurto kaina Lietuvos ekonomikai: veiksniai pasekmės, prevencija, Mykolo Romerio Universitetas, Vilnius,
psl.96.
20
2.3. SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE SOCIALINĖS PRIEŽASTYS
Žymus JAV psichiatras James Gilligan aiškina, kad smurto priežastys yra biologinės, nes
viena iš populiariausių smurto teorijų yra ta, kad smurtinio elgesio impulsai kyla iš instinktų ir
yra paveldėti iš musų protėvių gyvūnų, tačiau, taip pat kelia hipotezes apie biologijos ir kultūros
tarpusavio klausimus, nes galbūt smurtą nulemia ir smegenų pakitimai bei sužalojimai,
narkotikai bei alkoholis, gal kultūrinis paveldas ar vyriškumo hormonai.91 Todėl aptarus smurto
priežastis bendrąja prasme, aptarkime ne tik biologines ar kultūros, bet ir socialines smurto
priežastis.
Nagrinėjant priežastis bendrąją prasme O. G. Rakauskienė ir V. Lisauskaitė tiksliai
įvardina socialines smurto priežastis, todėl pirmiausiai jas ir aptarsiu plačiau:
➢ Moterų ir vyrų vaidmenų stereotipai visuomenėje.
Ilgaamžė lyčių nelygybė iškreipė kultūrinius, socialinius, ekonominius ir politinius
santykius juridine, psichologine ir moraline prievarta apibrėžė „aukštesnę“ vyro ir „žemesnę“
moters vietą visuomenėje.92 Ko gero šią, moterų ir vyrų vaidmenų stereotipų visuomenėje, kaip
smurto priežastį galima sieti su antrajame skyrelyje aptartu įsisenėjusiu patriarchaliniu šeimos
modeliu. Taip jau susiklostė socialiai, kad visuomenė yra įpratusi matyti ir stereotipuoti vyrą kaip
šeimos galvą, šeimos maitintoją, kuris elgiasi apgalvotai, vadovaujasi protu, nerodo emocijų, o
moterys tuo tarpu apibūdinamos kaip namų šeimininkės, kurios yra švelnios, pažeidžiamos,
emocionalios, rūpestingos žmonos, todėl lytis lemia socialinę nelygybę. 93 Sociologai teigia, kad
finansiškai nuo vyrų priklausomos moterys praranda įtaką namuose, o darbą turintys vyrai
namuose ima dominuoti, diktuoti savo taisykles,94 todėl ilgą laiką žmogaus pasąmonėje diegta
socialinė lyčių nelygybė įvairaus smurto formomis prasiskverbia ir į šeimą, kur namuose, kaip
savo tvirtovėje vyrai nebaudžiami smurtauja.95
➢ Socialinė izoliacija (kontrolės, socialinės paramos stoka).
Aiškinantis kas yra socialinė izoliacija, literatūroje randama, kad socialinė izoliacija
kitaip socialinė atskirtis yra visuomenės atsisakymas savo narių (pavyzdžiui, narkomanų,
benamių), jeigu jų gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų, arba jie negali palaikyti
įprastos socialinės sąveikos, neturėdami tam reikalingų materialinių išteklių, išsilavinimo ir
91 James Gilligan, Smurtas apmąstymai apie nacionalinę epidemiją (Vilnius: 2007) 206.
92 Marija Aušrinė Povilionienė „Valstybės pareiga – įveikti smurtą šeimoje“,pranešimas konferencijoje Smurtas
šeimoje - žmogaus teisių pažeidimas, Ar Lietuvoje yra lyčių lygybės politika? (Vilnius: 2007) 16.
93 Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, Lytiškumas: Socialiniai, kultūriniai ir sveikatos aspektai
(Vilnius: SENOJA, 2009) 11.
94 Ten pat. 42
95 Marija Aušrinė Povilionienė „Valstybės pareiga – įveikti smurtą šeimoje“,pranešimas konferencijoje Smurtas
šeimoje - žmogaus teisių pažeidimas, Ar Lietuvoje yra lyčių lygybės politika? (Vilnius: 2007)17
21
pan.96
Socialinė atskirtis siejama su visuomenės vertybių ignoravimu, yra teigiama, kad kas
visuomenei turėtų būti reikšminga ir baugintina, atskirtyje tapusiems žmonėms tampa svetima ir
nepriimtina, kad silpnųjų ir vertybės silpnos – jie dažnai tiesiog neturi poreikio mąstyti apie tai,
kas gyvenime yra svarbu, jie nekuria ateities planų, nesirenka planų įgyvendinimo
būdo.97Tokiose šeimose, smurtas artimoje aplinkoje – šeimoje, itin dažas reiškinys. Smurtą
didina nedalyvavimas visuomeninėje veikloje, socialinės paramos nebuvimas, mušamas moteris
vyrai dažnai izoliuoja nuo aplinkinių, kontroliuoja jos ryšius su kitais asmenimis – netgi su
giminaičiais.98 Smurtautojas smurtu kerštauja šeimai išlieja susikaupusį apmaudą, pagiežą, dėl
savo nesėkmių ir žemo socialinio statuso. 99
➢ Sunki ekonominė padėtis asocialiose šeimose.
Pirmiausia reikšminga apibrėžti asocialios šeimos sąvoką. Asociali šeima – šeima kurioje
vyrauja alkoholizmas, narkomanija, amoralus gyvenimo būdas, kriminalinis tėvų elgesys, neretai
tokioje šeimoje naudojamas smurtas, prievarta, žiaurus elgesys.100
Gyvenimas skurde skatina neviltį, pažeminimą, pyktį, jame gyvenantys žmonės

nebepajėgia mylėti, nesugeba gerbti savęs ir kitų, o tai yra geriausia terpė smurtui ir prievartai. 101
Tūkstančiai Lietuvos žmonių, paslydę ant labai trapaus ekonominio pagrindo ir
neatsilaikę prieš pereinamojo laikotarpio skurdą bei vertybių krizę, palūžo ir tinkamai nebe
atlieka tėvo ar motinos pareigų, o tai neretai pasireiškia smurtu, nepakankama vaiko priežiūra,
emocinės šilumos stoka.102
➢ Narkomanija ir alkoholizmas.
Smurtas artimoje aplinkoje ypač dažnai susijęs su alkoholiu, 103 tačiau tai nereiškia, kad
ryšys tarp smurto ir alkoholio yra toks paprastas ir tiesioginis.104 Psichofarmakologijos studijos,
nagrinėjančios alkoholio vartojimą ir smurtą, laikosi nuomonės, kad alkoholio ir smurto sąsaja
yra sąlygota sudėtingų psichologinių, biologinių, socialinių bei kultūrinių veiksnių sąveikos. 105
Nustatyta, kad alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo tampa amoralus, įgyja asocialių
96 Socialinės apsaugos terminų žodynas (Vilnius: 2000) 75.

97 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinė atskirtis ir integracija (Vilnius, 2007) 8.
100 Irena Leliūgienė, Socialinė pedagogika (Kaunas: TECHNOLOGIJA, 2003) 70.
101 Irena Leliūgienė, Žmogus ir socialinė aplinka (Kaunas: 1997). 144.
102 Ten pat. 145.
103 Ten pat. 140.
105 Ten pat.
22
bruožų, sutrinka ir pasikeičia jo požiūris į vertybes, o grįžęs į namus neblaivus triukšmauja,
plūstasi, terorizuoja žmoną ir vaikus ar net mušasi.106 Toks žmogus šeimoje praranda autoritetą, ir
norėdamas įtakoti vienokį ar kitokį sprendimą šeimoje ima naudoti smurtą.107
Pasirinktinai išanalizavus 200 smurto artimoje aplinkoje baudžiamųjų bylų, buvo

nustatyta, kad net 191 kartą iš 200, smurtautojas naudodamas smurtą artimoje aplinkoje buvo
apsvaigęs nuo alkoholio (žr. priedą Nr. 1, 3 lentelę).
Tačiau nebūtinai alkoholio vartojimas žadina smurtą, kadangi : „etnografiniai alkoholio

vartosenos tyrimai rodo,...jo vaidmuo smurto aspektu priklauso nuo to, kokio elgesio tikimasi ir
gėrovo, ir nuo kultūrinių normų – netgi stiprus girtavimas kai kuriose neeuropinėse kultūrose
dažnai apsieina be smurtinių pasekmių.“ nes neretai išsipildo tai, ko iš gėrovo tikimasi: kai
gėrovas ar kultūrinė jo aplinka numato, kad alkoholio vartojimą seks smurtas taip neretai ir
nutinka.108
➢ Agresija siekiant išvengti gėdos (dėl skurdo, nedarbo, priklausymo žemesnei kastai, tam
tikrai amžiaus grupei).
Anot psichiatro James Gilligan gėdos jausmas yra pirmoji arba lemiama bet kokio
smurto priežastis.109 Gėdos jausmas žadina skirtingas smurto formas, kurios būna nukreiptos
prieš šeimos narį ar visuomenę, o smurto tikslas vienas – sumažinti gėdos jausmą, bei paversti jį
išdidumo jausmu.110Šią priežastį J. Gilligan išanalizavo gana plačiai, nurodydamas, kad smurtas
plinta dvejopai – „ vertikaliai“ ir „horizontaliai“.
▪ „Vetikalusis“ - visuomenės susisluoksniavimas į aukštesnes ir žemesnės padėties
grupes tokias kaip kastos, klasės bei amžiaus grupės, taip pat palaimintieji ir
atstumtieji, turtingieji ir vergai, savi ir svetimi, gerbiamieji ir pažemintieji, taip jie
jie priskiriami socialinei ar ekonominei klasei ko pasekoje žmonės jaučiasi
žeminami, todėl kuo žemesnė asmens padėtis tuo stipriau ir dažniau jie jaučia
gėdą.111
▪ „Horizontalusis“ - tai socialinė arba lyčių asimetrija, kurioje akcentuojamos abi
lytis, kuomet pavyzdžiui vyrai gerbiami arba smerkiami už tam tikrą elgesį: „ <…
> vyrai smerkiami už tai, kad yra nekankamai agresyvūs <…> ir atvirkščiai, juo
107 Ten pat. 141.
108 Ten pat. 216 – 217.
109 Ten pat. 108.
110 Ten pat. 108-109.
111 James Gilligan, Smurto prevencija (Vilnius: EUGRIMAS, 2002) 38.
23
žiauresni jie yra, juo labiau jie gerbiami<…> 112, nes smurtas vyrams tarnauja,
kaip sėkmės strategija, o tuo tarpu moterys yra smerkiamos dėl per didelio
aktyvumo ar agresyvumo, tačiau gerbiamos jei yra švelnios ir paklusnios –
smurtas jų neapsaugo nuo gėdos.113
Jau ankščiau aptarto tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš 200 smurto artimoje aplinkoje
baudžiamųjų bylų, net 189 kartus, o tai yra beveik 95 %, smurtą naudoję asmenys yra vyrai, ir tik
5 % - moterys (žr. 1 priedo, 2 lentelę.) Svarbu paminėti, kad 12 kartų, tai yra 0,6% smurto
aukomis tapo mažamečiai vaikai. (žr. 1 priedo, 2 lentelę.)
Apibendrinant tai, kad aukščiau išdėstyta, galima teigti, kad smurtas neatsiranda savaime,
114
spontaniškai, be jokios priežasties, o tik tuomet kai kažkieno veiksmai ar elgesys jį sukelia.
Dr. Karolis Jovaišas teigia, nors nuo smurto artimoje aplinkoje nėra apsaugota nei viena socialinė
klasė, religinė ar profesinė grupė, vis dėl to smurtas dažniausiai pasireiškia probleminėse –
asocialiose šeimose, tokiose, kur asmenys nedirba, nekelia kvalifikacijos ar nesimoko 115, todėl
šeimose atsiranda tokie veiksniai kaip skurdas, sunki ekonominė padėtis, socialinė izoliacija,
kurie šiame skyriuje yra įvardijami, kaip socialinės smurto priežastys.
Visame skyriuje analizuojant ir bandant susipažinti su smurto artimoje aplinkoje
priežastimis, nustatyta, kad smurto, kaip reiškinio, priežasčių yra ne tik biologinių ar socialinių,
tačiau smurtą šeimoje įtakoja net politiniai – tokie kaip nepakankama veikiantys įstatymai ar
neefektyvios lygių galimybių antidiskriminacinės problemis, bet ir ekonominiai – tokie kaip
žemas pajamų lygis ar skurdas, veiksniai. Dėl pastarųjų veiksnių, nemažai ne tik smurtą
naudojančių, bet ir jį patiriančių asmenų, neturi galimybės mokytis, siekti karjeros todėl
smurtautojas smurtaudamas nesuvokia kokią žalą savo veiksmais daro visuomenei, o smurtą
patiriantys asmenys nežino kur kreiptis tinkamos pagalbos.
112 James Gilligan, Smurto prevencija (Vilnius: EUGRIMAS, 2002) 38 – 39.

113 Ten pat. 38 – 39.
114 Ten pat. 20.
24
3. APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE APSAUGOS
ĮGYVENDINIMO TEISĖS AKTUOSE ANALIZĖ
3.1. CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS TAIKYMAS SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE
BYLOSE
Smurtautojui savo veiksmais padarius žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat
padarius neturtinę žalą, privalu ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui, todėl atsiranda teisinės
pasekmės – smurtą naudojusiam asmeniui kyla administracinė, baudžiamoji ir civilinė
atsakomybė.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas116 ( toliau – LR CK) nustato, šeimos narių
tarpusavio teises ir pareigas, prievoles ir principus, kuriais asmenys turi vadovautis gyvendami
šeimoje. Gyvenimo šeimoje negrindžiant savitarpio pagalba vienų šeimos narių kitiems;
moraline ar materialine pagalba; visapusišku rūpinimusi vaikais bei kitomis pareigomis; arba
vienam sutuoktiniui nusišalinus nuo pareigų dėl ko gyvenimas kartu tampa nebegalimas –
atsiranda pagrindas nutraukti santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kaip priežastį įvardijant
žiaurų elgesį.117 Remiantis šiuo pagrindu, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš dėl skyrybų
kalto asmens ne tik atlyginti dėl skyrybų patirtą turtinę žąlą,118 bet ir prašyti teismo, kad šis
dalydamas bendrą šeimos turtą, nedarytų to lygių dalių principu119 savo naudai.120
Neretai smurtas artimoje aplinkoje tampa skyrybų priežastimi, o inicijavus teisinį
santuokos nutraukimą galimos ir LR CK numatytos apsaugos priemonės atribojančios auką nuo
smurtautojo:“Teismas atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno iš sutuoktinio
interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones<...>“121 Teismas gali skirti:122
1) Įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyriumi;
2) Nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
3) Įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;
4) Priteisti iš vieno iš sutuoktinių laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar
kitam sutuoktiniui;
5) Areštuoti turtą kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teisė vienam
sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą;
116 „Lietuvos respublikos Civilinis kodeksas“, TAR, žiūrėta 2018 m. kovo 26 d., https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/NsHTgjzxZH
117 Ten pat. 6. 60 straipsnio 3 p.
118 Ten pat. 3. 70 straipsnio 3 d.
119 Ten pat. 3.123 straipsnis.
120 Karolis Jovaišas, Smurto prieš moteris šeimose prevencija: diagnostinis ir teisinis aspektai (Vilnius: 2008) 20.
121 „Lietuvos respublikos Civilinis kodeksas. 3.65 straipsnio 1 dalis“, , TAR, žiūrėta 2018 m. kovo 26 d.,
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/NsHTgjzxZH
122 Ten pat. 3.65 straipsnio 2 d.
25
6) Areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų
atlyginimą kitam sutuoktiniui;
7) uždrausti vienam sutuoktinių matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam
tikrose vietose.
Pažymėtina, kad šias apsaugos priemones teismas skiria tuomet kai asmenis sieja
santuoka. Nesusituokusių asmenų bylose šias apsaugos priemones skirti itin sudėtinga, o
nesiekiančių nutraukti santuokos – jos iš viso neskiriamos.
26
3.2. ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS TAIKYMAS SMURTO ARTIMOJE
APLINKOJE BYLOSE
Kaip jau minėjau ankstesniame skyrelyje, smurtautojui savo veiksmais padarius žalą
žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat padarius neturtinę žalą, privalu ją atlyginti smurtą
patyrusiam asmeniui, todėl atsiranda teisinės pasekmės – smurtą naudojusiam asmeniui kyla ne
tik civilinė, bet ir administracinė atsakomybė.
Pradedant nuo to, kad pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimas
smurtą patyrusio asmens teisėmis užtraukia administracinę atsakomybę, o tokie veiksmai
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso123 (toliau – LR ANK) 489 str. yra
įvardijami kaip Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo
pažeidimas.124 Pavyzdžiui 2018-04-08 buvo užregistruotas administracinis nusižengimas ROIK
18081112064, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas šio administracinio
nusižengimo byloje nustatė: „I. D. mobilaus ryšio telefonu skambino į Bendrąjį pagalbos centrą
numeriu 112 ir pranešė, kad jos sugyventinis sumušė ją rankomis, skauda galvą. Tyrimo metu
nustatyta, kad įvykyje ROIK 0118000164225 smurto artimoje aplinkoje fakto nėra, todėl šis
pranešimas buvo melagingas.“125 arba 2018-03-20 buvo užregistruotas administracinis
nusižengimas ROIK 18081104046, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4 miesto
policijos komisariato pareigūnas šio administracinio nusižengimo byloje nustatė: „2018-03-20,
19.38 val.Vilniuje, L. Z. Melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje taip
piktnaudžiaudama smurtą patyrusio asmens teisėmis. Atvykus policijos pareigūnams ant L. Z.
Smurto žymių nesimatė. Tokiais savo veiksmais L.Z. padarė pažeidimą numatyta LR ANK 489
str. 1 d.“126
Administracinė atsakomybė kyla ir tada, kai smurto artimoje aplinkoje konfliktas
persikelia į viešąją vietą, bei į visą tai yra įtraukiami pašaliniai asmenys, kurių akivaizdoje vyksta
konfliktai, taip pažeidžiamos asmenų teisės į garbę ir orumą ar visuomeninę dorovę, tuomet
smurtautojas traukiamas administracinės atsakomybėn už necenzūrinius žodžius ar gestus viešoje
vietoje, už įžeidžiamą kibimą prie žmonių, pagal LR ANK 481 str. (Nedidelis chuliganizmas)127;
už viešosios rimties trikdymą – švilpimą, rėkimą, šūksnius, garsų dainavimą ir t.t, pagal LR ANK
488 str.(Viešosios rimties trikdymas)128. Taip pat už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą,
123 „Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas“, TAR, žiūrėta 2018 kovo 25 d., https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/gSxyGomhPC
124 Ten pat. 489 straipsnis.
125 „Administracinių nusižengimų registras“, žiūrėta 2018 balandžio 9 d., https.:/atpr.vrm.lt
126 Ten pat.
127 „Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas“, 481 straipsnis, TAR, žiūrėta 2018 kovo 25 d.,
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/gSxyGomhPC 015-11216).
27
kuomet smurtautojas siekdamas išvengti atsakomybės sudaužo mobilaus ryšio telefoną, kad auka
neiškviestų pagalbos, arba kuomet siekdamas įbauginti auką išdaužo namų langus ar sugadina
duris, kad patektų pas auką, pagal LR ANK 115 str. (Tyčinis turto sunaikinimas arba
sugadinimas)129, neretai smurto artimoje aplinkoje konflikto liudininkais tampa vaikai iki 18 m.,
girdėdami įžeidinėjimus, keiks mus ir pan. jie patiria neigiamus išgyvenimus, todėl už tai
smurtautojui kyla atsakomybė pagal LR ANK 73 str. (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba
panaudojamas priešingai vaiko interesams)130 arba LR ANK 74 str. (Vaiko globėjo pareigų
nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams).131
Už visus įvardintus nusižengimus, pradėjus administracinę teiseną kodeksas numato ne
tik nuobaudas (įspėjimą, baudą ir viešieji darbai)132, bet ir poveikio priemones – tokios kaip:
„įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvos intervencijos,
sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio
keitimo ar kitose programose“.133
129 „Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas“, 115 straipsnis, TAR, žiūrėta 2018 kovo 25 d.,
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/gSxyGomhPC
133 Ten pat. 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
28
3.3. BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS TAIKYMAS SMURTO ARTIMOJE
APLINKOJE BYLOSE
Pati griežčiausia atsakomybė gręsianti smurtautojui yra baudžiamoji atsakomybė. Smurto
artimoje aplinkoje veika pagal LR Baudžiamąjį kodeksą, 134 atsižvelgiant į veikimo ar neveikimo
pobūdį, dažniausiai kvalifikuojama pagal 140 str. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus
sveikatos sutrikdymas), 138 str. (Nesunkus sveikatos sutrikdymas), 135 str. (Sunkus sveikatos
sutrikdymas), 145 str. (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus
terorizavimas), 146 str. (Neteisėtas laisvės atėmimas), 129 str. (Nužudymas), 149 str.
(Išžaginimas), 150 str. (Seksualinis prievartavimas), 151 str. (Privertimas lytiškai santykiauti) ir
pan. Kaip pastebima tai nusikalstamos veikos, kurių įvykdymas apima smurtinius veiksmus t. y.
nusikaltinai žmogaus gyvybei135 ar nusikaltimai žmogaus sveikatai,136 nusikaltimai pavojingai
žmogaus sveikatai ir gyvybei,137 nusikaltimai žmogaus laisvei,138 nusikaltimai ir baudžiamieji
nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui,139 kurie, esant
specifiniam požymiui – t. y. nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo
yra siejami artimos aplinkos, o 2011 m. įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymui, (kuomet smurtas artimoje aplinkoje buvo pripažintas visuomeninę reikšmę turinčia
veika),140 pradedami tirti ir tiriami be jokių atskirų nukentėjusiųjų ar jų teisėtų atstovų skundų ar
pareiškimų. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to ar smurtu artimoje aplinkoje iš tiesų yra
padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas ar baudžiamasis procesas turi būti
pradėtas tik Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 166 str. 1 d. 1 ir 2 p. 141
numatytais pagrindais:(„1) Gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veika; 2)
Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos
požymius;“); Bet kokiu atveju nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą - ikiteisminis tyrimas
privalo būti pradedamas.
Tai, kad smurtą patyrusiam asmeniui nėra būtinumo teikti skundą numato ir Apsaugos
nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 str.: „,<...>. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia.“142
134 „Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas“, TAR, žiūrėta 2018 m. kovo 25 d., https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2B866DFF7D43/ZpNMZQSaRN
135 Ten pat. XVII skyrius, 129 str. - 134 str.
136 Ten pat. XVIII skyrius, 135 str. - 141 str.
137 Ten pat. XIX skyrius, 142 str. - 145 str.
138 Ten pat. XX skyrius, 146 str. - 148 str.
139 Ten pat. XXI skyrius, 149 str. - 153 str.
141 „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas“,TAR, žiūrėta 2018 kovo 25 d.,https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.EC588C321777/RKDzuhQANj
142 „Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“, 7 straipsnis, TAR, žiūrėta 2018
kovo 25 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E14E65020CCC/NdXkmxULzQ
29
Smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylos, ikiteisminio tyrimo metu, be kardomųjų
priemonių(„suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyriumi nuo
nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, užstatas,
dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis
pasižadėjimas neišvykti.“)143, kurios gali būti skiriamos visose baudžiamosiose byloje, taip pat
galima taikyti ir laikinąsias smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsaugos priemonės: „
1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su
smurtą patyrusiu asmeniu;
2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti,
neieškoti ryšių.“144
Nepaisant to, kad kiekvienu atveju nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą pradedamas
ikiteisminis tyrimas, o smurtu įtariamas asmuo dažnai sulaikomas 48 val. - dažniausiai
baudžiamoji byla nutraukiama nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius.
Žvelgiant į kardomąsias priemones ir į laikinąsias apsaugos priemones pastebima, kad
abiejų priemonių tikslai dubliuojasi, tačiau tokiu būdu, buvo išplėstos asmens nukentėjusio nuo
smurto apsaugos priemonės, nes pavyzdžiui ikiteisminio tyrimo metu teismui neskyrus
kardomosios priemonės – suėmimo, galima prašyti teismo skirti įpareigojimą smurtautojui
laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena kartu su nukentėjusiuoju nuo smurto
artimoje aplinkoje.145
Lyginant administracinę atsakomybę su baudžiamąja akivaizdu, kad administracinė
teisena vyksta sparčiau, todėl ir tikslai yra pasiekiami per trumpesnį terminą nei baudžiamojoje
atsakomybėje, tačiau vis tik įvykus smurtui artimoje aplinkoje visais atvejais kai tai nėra
melagingas pranešimas, pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl žmogaus teisių pažeidimo, o
administracinė teisena pradedama ne visuomet, o tik ankščiau įvardintais atvejais.
Apibendrinant baudžiamosios, administracinės ir civilinės atsakomybės taikymą smurto
artimoje aplinkoje bylose, būtina paminėti,kad šios teisių šakos negali apimti visų smurto
artimoje aplinkoje atvejų, kaip bebūtų visų pirma yra būtinas smurtą patyrusio asmens siekis šį
faktą pripažinti ir kreiptis tiesinės pagalbos, nuo to ir priklauso teisės taikymo galimybės.“
143 „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas XI skyrius“, TAR, žiūrėta 2018 kovo 25 d.,
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E14E65020CCC/NdXkmxULzQ
144 Ten pat. 5 straipsnio 1 d. 1 – 2 p.
145 https://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=1&str=52416 [Žiūrėta:2018-04-05]
30
3.4. APIBENDRINAMOJI BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ ANALIZĖ
Siekiant nustatyto smurto artimoje aplinkoje teisių padarinių atsiradimą Lietuvos teismų
praktikoje, buvo atliktas tyrimas, kurio metu, darbo autorius pasirinktinai nagrinėjo 200 nutarčių
ar baudžiamųjų įsakymų smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, 2014 m. - 2018 m.
laikotarpio. Tyrimo metu buvo fiksuojami statistiniai duomenys ne tik apie smurto artimoje
aplinkoje, kaip nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį
kodeksą,ar į asmens patyrusio smurtą artimoje aplinkoje apsaugos priemonių bei kardomųjų,
numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse, skyrimą, bet ir kai kurių smurto
artimoje aplinkoje,socialinių priežasčių – tokių kaip alkoholizmas ar lyčių nelygybė apraiškas,
kurios buvo nustatytos dar ikiteisminių tyrimų metu.
Apibendrinant tyrimo rezultatus nustatyta, kad net 191 byloje, kas sudaro 95,5 %
smurtautojas naudodamas smurtą artimoje aplinkoje buvo apsvaigęs nuo alkoholio (žr. priedą Nr.
1, 3 lentelę). Kas liečia ankstesniame skyriuje, kaip socialinę priežastį įvardintą lyčių nelygybę,
noriu paminėti tai, kad net 95% nagrinėtų bylų, prieš įvairius šeimos narius smurtavo vyrai, o 88,
4 % bylų moterys tapo smurto artimoje aplinkoje aukomis (žr. priedą Nr. 1, 2 lentelę).
Minėto tyrimo metu nustatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje kaip nusikalstama veika
dažniausiai buvo kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 2 d. - 170 kartą, o tai yra 85 % ; pagal LR
BK 140 str. 3 d. 12 kartų, o tai sudaro 6 %; pagal LR BK 140 str. 2 ir 3 dalis – 4 kartus, o tai
sudaro 2% ; pagal LR BK 140 str. 2 d.ir LR BK 286 str. 1 d. - 1 kartą, o tai sudaro 0,5 % ; pagal
LR BK 140 str. 1 ir 2 d. - 1 kartą, o tai sudaro 0,5 % ; pagal LR BK 129 str. , LR BK 140 str. 2 d.
ir LR BK 145 str. 1 d. - 1 kartą, o tai sudaro 0,5 %; pagal LR BK 140 str. 2 d. ir LR BK 165 str. 1
d. - 1 kartą, o tai sudaro 0,5 % ir pagal LR BK 140 str. 2 d. bei 145 str. 1 d. 10 kartų, kas sudaro 5
% visų išnagrinėtų bylų. (Žr. 1 priedo, 1 lentelę). 127 baudžiamosiose smurto artimoje aplinkoje
bylose buvo paskirtos bausmės, tačiau kai kuriose bylose teismas kaltininkui paskyrė ne tik
bausmę, bet papildomai buvo skirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės, net jei byla buvo
nutraukta ar kaltininkas susitaikė su nukentėjusiuoju.
Taigi, 127 kartus (63,5 %) išnagrinėjus bylą buvo paskirtą bausmė ir (arba) baudžiamojo
poveikio priemonė, 68 kartus (34 %) baudžiamoji byla buvo nutraukta nukentėjusiajam ir
įtariamajam susitaikius, 4 kartus (2 %) baudžiamoji byla buvo nutrauktą mirus kaltininkui, o 1
kartą (0,5 %) nutraukta dėl bylos mažareikšmiskumo.(Žr. 1 priedo, 5 lentelę). Iš šios tyrimo
metu nustatytos statistikos pastebima, kad net 34 % bylų buvo nutrauktos kaltininkui ir
nukentėjusiam susitaikius.
Kaip jau minėjau ankstesniame poskyryje, kad kardomąsias priemones baudžiamosiose
bylose dėl smurto artimoje aplinkoje, iš dalies galima tapatinti su smurtą patyrusio asmens
31
apsaugos priemonėmis, atlikto tyrimo metu pastebima, kad buvo skirta 31 apsaugos apsaugos
nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo priemonės, kas sudaro 15,5 % visų tirų baudžiamųjų
bylų. Tuo tarpu kardomosios priemonės146 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti beveik visose
bylose. Dažniausiai paskiriama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti147,
paskirta 109 baudžiamųjų bylų ikiteisminiuose tyrimuose, tai sudaro beveik 55% visų tyrimo
metu nagrinėtų bylų,(žr. 1 priedą, 4lentelę.) rečiausiai - užstatas, kuris buvo paskirtas tik 1
baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu. Baudžiamojoje teisėje laikoma griežčiausia
kardomoji priemonė suėmimas skirtas tik 5 baudžiamųjų bylų ikiteisminio tyrimo metu, kas
sudaro 2,5 % visų nagrinėtu baudžiamųjų bylų.(žr. 1 priedą, 4lentelę.).
Kaip jau minėjau, atlikto tyrimo metu 127 kartus (63,5 %) išnagrinėjus bylą buvo
paskirtą bausmė ir (arba) baudžiamojo poveikio priemonė - dešimtyje visų bylų, kaltininkui
buvo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė148,kas sudaro 5% visų 200 bylų ir 7 % bylų,
kuriose paskirtos bausmės. Šešiolikai kaltinamųjų laisvės atėmimas buvo paskirtas bausmę
atidedant.(Žr. 1 priedo, 6 lentelę).
Bauda149kaip bausmė buvo paskirta tik keturiose baudžiamosiose byloje, kas sudaro 2 %
visų nagrinėtų bylų ir 3,1 % bylų, kuriose kaltininkams paskirtos bausmės.(Žr. 1 priedo, 6
lentelę). Areštas150 buvo paskirtas dvylikoje baudžiamųjų bylų, kas sudaro 6 % visų nagrinėtų
bylų ir 4,7 % bylų, kuriose kaltininkams paskirtos bausmės.(Žr. 1 priedo, 6 lentelę).
Viešieji darbai 151buvo skirti kaltinamiesiems dvidešimt dviejose bylose, kas sudaro 11 %
visų tirtų baudžiamųjų bylų ir 17,3 % bylų, kuriose kaltininkams paskirtos bausmės.(Žr. 1 priedo,
6 lentelę).
Dažniausiai paskirta bausmė – laisvės apribojimas,152 kuris iš 200 bylų buvo paskirtas
136 baudžiamosiose bylose, teismui nustatant vieną ar kelis draudimus bei įsipareigojimus.
Mano atlikto tyrimo metu smurto artimoje aplinkoje bylose buvo skirti šie LR BK 153 numatyti
apribojimai (žr. 1 priedo 6 lentelėje):
1) Lankytis tam tikrose vietose – 3 kartus (t. y. 2,17 % visų 138 bylų, kuriose nuteistajam
paskirta bausmė laisvės apribojimas);
146 „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas“, 120 straipsnis, TAR, žiūrėta 2018 kovo 25 d.,
148 „Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas“, 50 straipsnis, TAR, žiūrėta 2018 m. kovo 25 d.,
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2B866DFF7D43/ZpNMZQSaRN
153 Ten pat. 48 straipsnio 5 ir 6 dalys.
32
2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis – 16 kartų (t. y. 11,6 % visų 138
bylų, kuriose nuteistajam paskirta bausmė laisvės apribojimas);
3) Bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis – 4 kartus ( t. y. 2,9 % visų 138
bylų, kuriose nuteistajam paskirta bausmė laisvės apribojimas);
4) Tam tikru laiku būti namuose – 35 kartus (t. y. 25 % visų 138 bylų, kuriose nuteistajam
5) Gydytis nuo alkoholizmo <…> - 4 kartus (t. y. 3% visu 138 bylų, kuriose nuteistajam
6) Neatlygintinai išdirbti 200 valandų <…> 16 kartų (t. y. 8 % visu 138 bylų, kuriose
nuteistajam paskirta bausmė laisvės apribojimas);
Išanalizavus tai kas pateikta pastebima tyrimo metu nagrinėtose bylose dažniausiai – 35
kartus teismo buvo skirtas laisvės apribojimas – tam tikru laiku būti namuose, rečiausiai –
lankytis tam tikrose vietose.
Kaip jau minėjau ankščiau, kartu su bausme, teismas ne kartą skyrė ir baudžiamąsias
poveikio priemones,154 kurių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, dažniausiai,
nagrinėjamose bylose, teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė buvo – dalyvavimas
smurtinį elgesį keičiančiuose kursuose t. y. - 43 kartus iš jų 24 kartus nukentėjusiajam ir
kaltininkui susitaikius, vienoje baudžiamojoje byloje teismas kaltinamajam paskyrė sumokėti
įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.
Kartu ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
užtikrinimo priemonės:155 (žr. 1 priedo 7 lentelę)
1. Įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos , jeigu jis gyvena su
smurtu patyrusiu asmeniu, kuri buvo paskirta 8 kartus, kas sudaro 4 % visų tirų
baudžiamųjų bylų.
2. Įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti,
neieškoti ryšių, kuri buvo paskirta 23 kartus, kas sudaro 11,5 % visų tirų baudžiamųjų
bylų.
Iš viso buvo paskirta 31 apsaugos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo
priemonės, kas sudaro 15,5 % visų tirų baudžiamųjų bylų. Tuo tarpu kardomosios priemonės156
ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti beveik visose bylose. Dažniausiai paskiriama kardomoji
154 „Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas“, 67 straipsnis, TAR, žiūrėta 2018 m. kovo 25 d., https://www.e-
33
priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti157, paskirta 109 baudžiamųjų bylų ikiteisminiuose
tyrimuose, tai sudaro beveik 55% visų tyrimo metu nagrinėtų bylų,(žr. 1 priedą, 4lentelę.)
rečiausiai - užstatas, kuris buvo paskirtas tik 1 baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu.
Baudžiamojoje teisėje laikoma griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas skirtas tik 5
baudžiamųjų bylų ikiteisminio tyrimo metu, kas sudaro 2,5 % visų nagrinėtu baudžiamųjų bylų.
(žr. 1 priedą, 4lentelę.).
Išanalizavus tai kas pateikta pastebima tyrimo metu nagrinėtose bylose dažniausiai – 35 kartus
teismo buvo skirtas laisvės apribojimas – tam tikru laiku būti namuose, rečiausiai – lankytis tam
tikrose vietose.
Kaip jau minėjau ankščiau, kartu su bausme, teismas ne kartą skyrė ir baudžiamąsias
poveikio priemones,158 kurių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, dažniausiai,
nagrinėjamose bylose, teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė buvo – dalyvavimas
smurtinį elgesį keičiančiuose kursuose t. y. - 43 kartus iš jų 24 kartus nukentėjusiajam ir
kaltininkui susitaikius, vienoje baudžiamojoje byloje teismas kaltinamajam paskyrė sumokėti
įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.
Kartu ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
užtikrinimo priemonės:159 (žr. 1 priedo 7 lentelę)
1. Įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos , jeigu jis gyvena su
smurtu patyrusiu asmeniu, kuri buvo paskirta 8 kartus, kas sudaro 4 % visų tirų
baudžiamųjų bylų.
2. Įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti,
neieškoti ryšių, kuri buvo paskirta 23 kartus, kas sudaro 11,5 % visų tirų baudžiamųjų
bylų.
158 „Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas“, 67 straipsnis, TAR, žiūrėta 2018 m. kovo 25 d., https://www.e-
34
IŠVADOS
1. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir teisės aktus yra matoma, kad artima artima aplinka yra
aiškia siejama su šeima, šeimyniniais santykiais. Artimos aplinkos sąvokos aiškinimais
teisės aktuose sudaro įstatymų kolizija, nes Lietuvos respublikos Baudžiamasis kodeksas
šią sąvoką aiškina kiek siauriau nei Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje
aplinkoje įstatymas. Pastarajame artimos aplinkos sąvoka apima ne tik esamus santykiu,
bet ir ir buvusius sutuoktinius, bei jų giminaičius, gyvenančius ir vedančius bendrą ūkį su
nukentėjusiuoju. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas apima kiek
siauresnį siejamų asmenų ratą.
2. Remiantis teisės aktais bei Lietuvos ir užsienio literatūra išskiriamos penkios smurto
artimoje aplinkoje rūšys: fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ir moralinis arba
kitaip – nepriežiūra. Trumpai apibendrinant minėtos smurto rūšys pasireiškia šiais
požymiais: fizinis – įvairaus masto sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu,
psichinis – įvairūs grasinimai, terorizavimas, laisvės suvaržymas, seksualinis –
seksualinės apsisprendimo laisvės nebuvimas, ekonominis – finansinės laisvės
suvaržymas, o moralinis – draudimai susiję su morale t. y. draudimas lavintis, šviestis,
išpažinti vienokią ar kitokią religiją ir pan.
3. Konkrečių ir vieningų smurto artimoje aplinkoje priežasčių nėra nustatyta, dėl to nuolat
atliekami įvairūs tyrimai, apklausos, rašomi moksliniai straipsniai, kuriuose kiekvienas
savo srities specialistas problemas išskiria ir mato per sau būdingos mokslo šaknies
prizmę. Neretai pagrindine smurto priežastimi laikomas įsisenėjęs patriarchatinis šeimos
modelis. Mokslinėje literatūroje bei moksliniuose straipsniuose išskiriamos šios
socialinės penkios smurto artimoje aplinkoje priežastys, darbe jos buvo paanalizuotos
plačiau, tai: moterų ir vyrų vaidmenų stereotipai visuomenėje, socialinė izoliacija
(kontrolės, socialinės paramos stoka), sunki ekonominė padėtis asocialiose šeimose,
alkoholizmas ir narkomanija, bei agresija siekiant išvengti gėdos (dėl skurdo, nedarbo,
priklausymo žemesnei kastai, tam tikrai amžiaus grupei).
4. Smurtautojui savo veiksmais padarius žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat
padarius neturtinę žalą, privalu ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui, todėl atsiranda
teisinės pasekmės – smurtą naudojusiam asmeniui kyla administracinė, baudžiamoji ir
civilinė atsakomybė. Tačiau šios teisės šakos negali apimti visų smurto artimoje aplinkoje
atvejų. Tam, kad smurtą patyręs asmuo sulauktų pagalbos, o smurtą naudojęs – teisnių
pasekmių, svarbiausia – kreiptis pagalbos į už tai atsakingas institucijas, nes tik nuo to
priklauso teisės taikymo galimybės.
35
5. Atlikto tyrimo metu pastebima pastebima, kad daugiau nei 30 % 200 baudžiamųjų bylų
santykyje, yra nutraukiamos nukentėjusiajam susitaikius su smurtautoju. Įvykus tokiam
susitaikymui galima daryti prielaidą, kad tolimesnis artimų ryšių palaikymas bei bendro
ūkio vedimas kartu, yra grįžimas atgal į „smurto ratą“, todėl yra nemaža tikimybė, kad
smurtas artimoje aplinkoje vėl pasikartos.
6. Tyrimas taip pat leidžia daryti prielaidą, kad baudžiamosiose smurto artimoje aplinkoje
bylose, dažniausiai pasireiškia fizinis smurtas, kuris kaip nusikalstamos veikos aiškiai
apibrėžiamas Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse.
7. Tyrimo metu pastebima aiški socialinė priežastis, įvardinta ir apibūdinta šiame darbe yra
alkoholio vartojimas. Tirtose bylose, net 95,5 % smurto metu, smurtautojai buvo apsvaigę
nuo alkoholio.
36
SUMMARY
The final thesis analyses the topic of violence in the immediate environment, its concept,
connection, forms, statistics in Lithuania, as well as the causes and legal consequences as the
prevention of violence. The topic is relevant because when the law on protection from violence
in the immediate environment was adopted in Lithuania on 26 May 2011, violence in the
immediate environment was attributed to acts of public significance but the legislation regulating
protection against violence in the immediate environment has a number of loopholes, which are
manifested in practice, and the causes of violence in scientific literature are not clearly,
coherently and universally defined. The violence itself can be prevented only when the causes
have been ascertained.
The results of the research performed reveal the fact that the perpetrator is often under the
influence of alcohol, he does not choose a family member, violence can be used not only against
the wife, husband, parents, but also against the young children to domestic violence during the
investigation of the court, the suspect will often prescribe supervision measures under the
Lithuanian Criminal Code nor the means of protecting the person from violence in the immediate
surroundings, and criminal proceedings are often terminated after the victim and the perpetrator
come to reconciliation.
The first part of the final thesis analyses the concept of the close environment provided in
the scientific literature. The concept of the violence in the close environment has also been
defined in the acts of law. There has also been the connection of the violence indicated in the
close environment along with the formulation of it in the case law of Lithuania. The forms and
statistics of the violence in the close environment in Lithuania.
The second part of the final work analyses the causes of violence in the close environment as
well as the influence of the prescriptive patriarchal family model to the violence in the family.
There are the social causes of violence in the family defined in the scientific literature to be
extinguished.
The third part of the final thesis gives an analysis of the implementation of the protection
against violence in the close environment in the acts of law, as well as the peculiarities of the
application of criminal, administrative and civil liability. The review of results of the performed
research.
37
NAUDOTA LITERATŪRA
Norminiai teisės aktai:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. TAR, žiūrėta 2018 kovo 25 d. https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.47BB952431DA/bHVIIlKgQy
2. „Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas“. TAR, žiūrėta 2018 kovo
25 d.,
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/gSxyGomhPC
3. „Lietuvos respublikos Civilinis kodeksas“. TAR, žiūrėta 2018 kovo 25 d., https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/NsHTgjzxZH
4. „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas“. TAR, žiūrėta 2018 kovo 25 d.,
5. „Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“. TAR, žiūrėta
2018 kovo 25 d.,
6. „Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas“. TAR, žiūrėta 2018 kovo 25 d., TAR,
žiūrėta 2018 m. kovo 25 d., https://www.e-
Speciali literatūra:
6. Council of Europe Convention on preventing and combating violence against women and
domestic violance,Instabul,11.V.2011, psl. 2,
http.://www.coe.int/en/web/conventions/ful-list/-/conventions/treaty/210
7. Jovaišas, Karolis. Smurto šeimoje prevencija ir iliuzijų anatomija. Vilnius: EUGRIMAS,
2009.
8. Jovaišas, Karolis. Smurto prieš moteris šeimose prevencija: diagnostinis ir teisinis
aspektai. Vilnius, 2008.
9. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Metodinės rekomendacijos
policijos pareigūnams, kovojantiems su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu lyties
pagrindu. Vilnius: 2016.
10. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šeimos krizių prevencija, socialinės ir
psichologinės pagalbos šeimai būdai. Vilnius: 2008.
11. Krupskienė A., Narkauskaitė L., Povilaitis R., Smirnova K., Šidlauskienė A.,
Vaicekauskaitė L., Vileikienė L.Smurto paplitimas ir jo prevencija Lietuvoje. Vilnius:
38
2011.
12. Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Nusikaltimų aukų teisės direktyva: naujas požiūris į
artimųjų smurto aukas, 2014, Vilnius.
13. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Smurtas šeimoje: prevencija ir galima pagalba.
Vilnius, 2008.
14. Gilligan, James. Smurto prevencija. Vilnius, EUGRIMAS, 2002.
15. Gilligan, James. Smurtas apmąstymai apie nacionalinę epidemiją. Vilnius, 2007.
16. Leliūgienė I., Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas, 1997.
17. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinė atskirtis ir integracija. Vilnius, 2007.
18. Socialinės apsaugos terminų žodynas. 2000, Vilnius.
19. Povilionienė Marija Aušrinė. „Valstybės pareiga – įveikti smurtą šeimoje“,pranešimas
konferencijoje Smurtas šeimoje - žmogaus teisių pažeidimas, Ar Lietuvoje yra lyčių
lygybės politika? Vilnius, 2007.
20. Sysas Algirdas. „Smurto šeimoje ribojimas – visų Europos sąjungos šalių ir naujųjų
kandidačių privalomas standartas“, pranešimas konferencijoje Smurtas šeimoje -
žmogaus teisių pažeidimas, Ar Lietuvoje yra lyčių lygybės politika? (Vilnius: 2007) 18.
21. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija. Lytiškumas: Socialiniai, kultūriniai
ir sveikatos aspektai. Vilnius: SENOJA, 2009.
22. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Smurtas artimoje aplinkoje,
metodinės rekomendacijos policijos pareigūnams, susiduriantiems su smurtu artimoje
aplinkoje. Trakai: 2014.
23. Gustaitienė Marytė. „Moterų ir lyčių studijų teorija ir praktika, Sociologija. Mintis ir
veiksmai 2005/1, 1392-3358 (2005) 111. www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-
veiksmas/article/viewFile/5988/4896
24. Pr 3, 16 BIBLIJA. Pradžios knyga, 2014 Čikaga JAV
25. Romėnų privatinė teisė. 2014, Vilnius.
26. Stonienė L., Aguonyte V., Narkauskaitė L., SMURTO PRIEŠ MOTERIS PAPLITIMAS
IR PRIEŽASTYS, Literatūros apžvalgos „Visuomenė ir sveikata“ . 2012/ 2 (57), Vilnius.
Interneto svetainės:
1. Administracinių nusižengimų registras:
< https.:/atpr.vrm.lt >
2. Statistikos departamentas:
< www.stat.gov.lt >
4. ETeismai
39
< eteismai.lt/ >
2. Teisės portalas:
< https://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=1&str=52416 >
3. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas:
< www.lkz.lt >
Praktinė medžiaga:
1. Kauno apylinkės teismo 2016-05-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje 1-1389-993-
2016.
2. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-
673-2015.
3. Kauno apygardos teismo 2014-10-03 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr.
1A-500-317/2014.
4. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-01-21 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-42-517/2016.
5. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
247-457/2015.
6. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-09-09, baudžiamasis įsakymas baudžiamoji
byla Nr. 1-111-633/2014.
7. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-09-11 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-229-788/215.
8. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-03 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje Nr.
52-1-00947/13
9. Marijampolės miesto apylinkės teismo 2017-03-12 baudžiamasis įsakymas
baudžiamojoje Nr. 1-85416/2017.
10. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2014-09-22 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje Nr.
1A-816-519/2014.
11. Kauno miesto apylinkės teismas 2014-11-19 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje Nr.
1A-245-530/2014.
12. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-11-08 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje 1A-
121-175/2015.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-26 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
Nr. 1-712-870-2015.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-22 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
Nr. 1-3068-817/2015.
40
15. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-05-22 nuosprendis baudžiamojoje Nr. 1-73-
840/2014.
16. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015-07-29 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje Nr.
1-170-827/2015.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje Nr.
1-1544-1016/2016.
18. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016-09-02 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje Nr.
1-169-670/2016.
19. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-08 nuosprendis baudžiamojoje Nr. 1-112-
359/2014.
20. Kauno apylinkės teismo 2016-09-19 nuosprendis baudžiamojoje Nr. 1-1683-825/2016.
21. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-03-04 nuosprendis baudžiamojoje Nr. 1-113-
952/2014.
1-1549-295/2016.
23. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-04-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
114-2015/2015.
1-2217-1035/2016.
25. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-07-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
162-405/2014.
26. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-04-24 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-123-305/2014.
27. Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-10-04 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-
335/2016.
28. Alytaus rajono apylinkės teismo 214-10-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-467-
297/2014.
29. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-
28-753/2015.
30. Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-101-
496/2014.
31. Kauno apylinkės teismo 2014-08-07 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-
2386-954/2014.
32. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016-05-12 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
41
byloje Nr. 1-96-446/2014.
33. Kauno apylinkės teismo 2014-04-04 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-
1362-926/2014.
byloje Nr. 1-88-322/2014.
35. Prienų rajono apylinkės teismo 2014-02-13 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-81-805/2014.
byloje Nr. 1-57-496/2015.
byloje Nr. 1-285-322/2014.
38. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-01-26 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. N1-18-970/2016.
39. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-05 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-
750/2016.
40. Kauno apylinkės teismo 2016-01-19 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr.
M1-181-825/2016.
41. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-03-04 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
85-344/2016.
42. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-05-30 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-54-732/2014.
43. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-30 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-629-224/2014.
44. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-12-16 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-393-856/2014.
45. Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-19 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr.
1-800-953/2014.
46. Šiaulių apylinkės teismas 2014-02-29 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr.
1-463-953/2014.
47. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-03-06 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-69-840/2014.
byloje Nr. N1-122-496/2014.
42
byloje Nr. 1-241-466/2014.
byloje Nr. 1-108-952/2014.
byloje Nr. 1-186-496/2014.
1-757-953/2014.
53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-1983-2018/2016.
54. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-06-01 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-117-503/2016.
55. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-11-25 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-114-763/2014.
56. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-05-27 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-142-217/2016.
byloje Nr. 1-183-496/2014.
58. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-09-01 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-
420/2016.
59. Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-05-23 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
154-596/2014.
60. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
741-818/2016.
234-446/2014.
62. Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-25 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-448-
953/2014.
448-953/2014.
108-446/2015.
65. Kauno apygardos teismas 2014-04-08 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-
446/2014.
43
byloje Nr. 1-130-496/2014.
240-466/2014.
68. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-02-09 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-
446/2017.
134-471/2016.
70. Vilniaus miesto teismo 2016-05-02 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-
741-818/2016.
1A-245-530/2015.
72. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-25 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-23-606/2015.
byloje Nr. 1-45-517/2016.
74. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-12-16 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-247-457/2015.
byloje Nr. 1-40-722/2016.
76. Utenos rajono apylinkės teismo 2014-09-11 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-146-373/2014.
byloje Nr. 1-112-517/2016.
byloje Nr. 1-2686-716/2016.
byloje Nr. 1-665-718/2014.
80. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-09-11 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
128-672/2014.
81. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-01-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-
559/2017.
1-870-667/2015.
83. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-03-04 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
44
38-517/2016.
84. Kauno apylinkės teismo 2014-01-16 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-638-
667/2014.
byloje Nr. 1-282-517/2014.
86. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-09-07 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
229-788/2016.
byloje Nr. 1-2053-119/2015.
88. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-26 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
2394-957/2016.
89. Kauno apylinkės teismas 2017-02-17 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-632-1049-
2017.
90. Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-11 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-462-
804/2014.
1-272-885/2015.
byloje Nr. 1-231-517/2015.
93. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
310-517/2014.
byloje Nr. 1-164-517/2016.
95. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-06-08 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
80-1007/2016.
96. Telšių rajono apylinkės teismo 2015-03-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-
304/2015.
1-720-899/2014.
byloje Nr. 1-138-517/2016.
99. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-02-23 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-64-674/2015.
100. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-27 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
45
213-834/2015.
101. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-03-09 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-50-743/2015.
477-716/2015.
103. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.
1-17-606/2015.
104. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
92-237/2014.
105. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-17 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-127-749/2014.
106. Marijampolės miesto apylinkės teismo 2015-02-25 nuosprendis baudžiamojoje byloje
Nr. 1-102-564/2015.
byloje Nr. 1-430-297/2014.
1-562-914/2015.
byloje Nr. 1-975-960/2014.
byloje Nr. 1-84-517/2015.
byloje Nr. 1-39-517/2016.
byloje Nr. 1-163-517/2016.
byloje Nr. 1-144-517/2014.
byloje Nr. 1-168-903/2014.
byloje Nr. 1-321-849/2014.
116. Kauno miesto apylinkės teismo 2014-01-14 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
710-667/2014.
117. Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-19 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
46
byloje Nr. 1-172-463/2014.
118. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-02-24 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-112-715/2015.
1-179-899/2015.
120. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-01-28 baudžiamasis įsakymas
baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-970/2015.
byloje Nr. 1-594-470/2014.
byloje Nr. 1-47-517/2016.
123. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-10-29 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.
1-177-371/2014.
124. Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.
1-12-266/2016.
966/2015.
126. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-09-15 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.
1-134-517/2014.
933/2016.
128. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.
1-112-517/2014.
954/2014.
byloje Nr. 1-2030-276/2014.
131. Trakų rajono apylinkės teismo 2015-01-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-
804/2015.
291-834/2015.
133. Telšių rajono apylinkės teismo 2015-08-08 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
240-187/2015.
47
1-2606-573/2014.
byloje Nr. 1-666-334/2014.
byloje Nr. 1-450-224/2014.
byloje Nr. 1-90-598/2016.
byloje Nr. 1-39-874/2016.
139. Kauno miesto apylinkės teismo 2015-08-04 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-2029-926/2015.
byloje Nr. 1-96-743/2015.
1-2029-926/2015.
byloje Nr. 1-390-215/2014.
1-1222-771/2014.
144. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-10-24 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-115-672/2014.
145. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-12-01 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
419-832/2014.
146. Šalių rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-212-
604/2014.
147. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014-10-24 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-1222-771/2014.
byloje Nr. 1-236-272/2015.
byloje Nr. 1-109-517/2014.
150. Telšių rajono apylinkės teismo 2014-02-28 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-11-187/2014.
151. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-02-06 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
48
byloje Nr. 1-25-664/2014.
152. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.
1-26-753/2015.
993/2015.
154. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-29 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-159-269/2016.
byloje Nr. 1-271-239/2016.
1-865-408/2016.
1-2419-573/2016.
158. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.
1-434-659/2015.
771/2014
byloje Nr. 1-51-780/2016.
1-448-946/2017.
162. Biržų rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
172-948/2016.
163. Kauno apylinkės teismas 2014-04-17 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr.
1-1532-720/2014.
133-369/2015.
1-2000-573/2016.
byloje Nr. 1-175-830/2016.
246/2016.
49
byloje Nr. 1-1925-957/2016.
byloje Nr. 1-1042-754/2014.
byloje Nr. 1-456-849/2014.
1-631-899/2014.
172. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-03-19 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-93-736/2015.
byloje Nr. 1-77-457/2015.
byloje Nr. 1-111-874/2014.
175. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-12-08 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-213-284/2014.
1-890-966/2015.
byloje Nr. 1-43-743/2015.
byloje Nr. 1-121-715/2015.
1-414-167/2014.
616/2014.
byloje Nr. 1-971-506/2014.
byloje Nr. 1-100-715/2014.
183. Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-02-06 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-25-220/2014.
byloje Nr. 1-134-927/2014.
50
byloje Nr. 1-365-231/2014.
1-781-167/2014.
byloje Nr. 1-180-517/2014.
898/2014.
1-506-885/2014.
190. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
388-269/2014.
1-567-616/2014.
2391-873/2017.
193. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-08-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
239-599/2017.
194. Panevėžio miesto teismo 2017-09-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-679-
749/2017.
195. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-09-04 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
376-224/2017.
byloje Nr. 1-335-298/2016.
197. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-06-05 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-109-547/2014.
byloje Nr. 1-151-743/2014.
byloje Nr. 1-305-952/2014.
byloje Nr. 1-622-158/2016.
1-802-917/2016.
51
byloje Nr. 1-250-272/2015.
byloje Nr. 1-200-791/2016.
204. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-01-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-
40-971/2017.
52
PRIEDAS Nr. 1. ATLIKTO TYRIMO STATISTINIAI DUOMENYS
1 lentelė. Smurto artimoje aplinkoje veika kvalifikuota pagal LR BK
LR BK straipsnis Veikų skaičius Veikų skaičius procentais
140 str. 2 d. 171 k. 85, 5 %
140 str. 3 d. 11 k. 5,5 %
140 str. 2 d. ir 140 str. 3 d. 4 k. 2%
140 str. 2 d. ir 286 str. 1 d. 1 k. 0,5 %
140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. 1 k. 0,5 %
129 str., 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 k. 0,5 %
2 d.
140 str. 2 d. ir 165 str. 1 d. 1 k. 0,5 %
140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. 10 k. 5%
2 lentelė. Smurtą patyrę ir smurtą naudoję asmenys.
Smurtą patyrę asmenys Smurtą naudoję asmenys
Sugyventinė 67 Sugyventinis 67
Sugyventinis 1 Sugyventinė 1
Žmona 82 Vyras 82
Vyras 2 Žmona 2
Žmona ir mažametis vaikas 4 Vyras – tėvas 4
Mažametis vaikas 2 Mama 2
Vaikas 1 Mama 1
Mažametis vaikas 4 Tėvas 4
Mama 15 Sūnus 15
Tėvas 7 Sūnus 7
Mažametis įvaikis 2 Patėvis 2
Įvaikis 2 Patėvis 2
Senelė 1 Anūkas 1
Uošvis 1 Marti 1
Tėvas 4 Dukra 4
Brolis 5 Brolis 5
Iš viso: (200 baudžiamųjų bylų smurto artimoje aplinkoje santykiu)
Smurtą patyrę: Procentai Smurtą naudoję: Procentai
Vyrai 11 % Vyrai 95%
Moterys 88,4% Moterys 5%
Vaikai 0,6%
53
3 lentelė. Smurtą naudojusio asmens blaivumas
Asmens blaivumas Kartai
Blaivus 9 k.
Neblaivus 191 k.
4 lentelė. Ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės

Kardomosios priemonės rūšis Kartai
Suėmimas 5
Namų areštas 2
Įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo 12
Įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo 22
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti 109
Įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje 15
Dokumentų paėmimas 2
Užstatas 1
Laikinas sulaikymas 92
5 lentelė. Baudžiamųjų bylų baigtis.

Bylų baigtis Kartai Santykis procentais (%)
Paskirta bausmė 127 63,5%
Nutrauktą susitaikius 68 34 %
Nutraukta kaltininkui mirus 4 2%
Nutraukta dėl mažareikšmiškumo 1 0,5 %
6 lentelė. Paskirtos bausmės rūšys.

Bausmės rūšis Kartai Santykis su visomis Santykis su bylomis, kuriose
nagrinėtomis bylomis paskirtos bausmės procentais
procentais (%). (%).
Bauda 6 3% 7,62 %
Laisvės atėmimas 10 5% 12, 7 %
Laisvės atėmimas 16 8% 20, 32 %
atidedant
Viešieji darbai 21 10 % 26, 67 %
Laivės apribojimas 64 32 % 81, 8 %
Areštas 10 5% 12,7 %
54
7 lentelė. Taikytos smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsaugos priemonės.
Smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės Kiek kartu paskirta Procentai %
Įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš 8 4%
gyvenamosios vietos , jeigu jis gyvena su smurtu
patyrusiu asmeniu
Įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie 23 11,5 %
smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti
ryšių.
Iš viso: 31 15,5 %
55

Smurto Artimoje Aplinkoje Socialinės Priežastys Ir Teisiniai Padariniai

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Smurto Artimoje Aplinkoje Socialinės Priežastys Ir Teisiniai Padariniai

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

MYKOLIO ROMERIO UNIVERSITETO

VIEŠOJO SAUGUMO FAKULTETO

SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE SOCIALINĖS PRIEŽASTYS IR TEISINIŲ PASEKMIŲ

Darbo vadovas: Doc. Dr. Laima Ruibytė

1 Lietuvos Respublikos Konstitucija. 20 straipsnis. TAR, žiūrėta 2018 kovo 25 d. https://www.e-

2 „Dabartinis lietuvių kalbos žodynas“. http://www.lkz.lt, [prisijungta 2018-03-23, 20:25]

(Vilnius: 2014) 11.

Auganti įtampa Aktyvus smurtas

1pav. Smurto artimoje aplinkoje ratas.

2pav. Policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.

Manau labai svarbu paminėti, kad 2017 m. iš 47 941 užregistruotų pranešimų,

3 pav. Artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų pobūdis

Toliau analizuojant Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

1 lentelė. Vaikų nukentėjusių nuo nusikaltimų smurto artimoje aplinkoje skaičius

Aptarus smurtą patyrusių asmenų lyties ir amžiaus statistiką, galima apžvelgti ir

56 Lietuvos statistikos departamento duomenys, žiūrėta 2018 kovo 24 d., https://osp.stat.gov.lt

84 Ten pat. psl. 113.

Vieningos nuomonės įvardijančios pagrindinę smurto priežastį artimoje aplinkoje JAV

➢ Socialinė izoliacija (kontrolės, socialinės paramos stoka).

➢ Sunki ekonominė padėtis asocialiose šeimose.

Gyvenimas skurde skatina neviltį, pažeminimą, pyktį, jame gyvenantys žmonės

96 Socialinės apsaugos terminų žodynas (Vilnius: 2000) 75.

Pasirinktinai išanalizavus 200 smurto artimoje aplinkoje baudžiamųjų bylų, buvo

Tačiau nebūtinai alkoholio vartojimas žadina smurtą, kadangi : „etnografiniai alkoholio

112 James Gilligan, Smurto prevencija (Vilnius: EUGRIMAS, 2002) 38 – 39.

4 lentelė. Ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės

5 lentelė. Baudžiamųjų bylų baigtis.

6 lentelė. Paskirtos bausmės rūšys.

You might also like