Policijos pareigūnų darbas su nepilnamečiais įvykio vietoje

1. tema. Policijos pareigūnų darbas su nepilnamečiais įvykio vietoje.

1.1. Vaiko raidos ypatumai: fizinis, kognityvinis, emocinis ir moralinis vystymasis

skirtinguose amžiaus tarpsniuose (iki 3 metų, 4- 6; 7 – 11, 12 -18 metų).
Galimi skirtumai tarp to paties amžiaus vaikų.
Vaiko brandos įvertinimas (vystymosi, žodyno ir supratimo lygio įvertinimas).
1. Kokiame amžiaus tarpsnyje vaikams yra būdinga mokytis tikrinti savo galias ir dažnai
sakyti “ne”?

• 2 –4 metai

1. Kaip reikėtų elgtis, kai 5 metų vaikas apiberia daugybe klausimų: „kas“, „kaip“,
„kodėl“?
• Entuziastingai atsakyti į vaiko inicijuotą pokalbį.

2. Kokie elgesio bruožai būdingi paaugliams?

• Meta iššūkį namų vertybėms, susiformuoja asmeninis moralinis kodeksas. Tampa svarbiau
ne tai, ar elgesys iš esmės yra blogas ar geras, bet ar jis nesiskiria nuo aplinkinių elgesio.
Tiki, kad gerą elgesį gali palaikyti tik valdžios struktūros.

3. Kaip pastiprinti pradinio mokyklinio amžiaus vaikų pasitikėjimą savimi?

• Padėti ir skatinti, kad vaikas darytų ką nors pats sau, pagirti už tai (pvz.,„Kadangi turėsime
važiuoti,užsidėk kepurę, kad nesušaltum. –Šaunuolis, puikiai užsidėjai kepurę“).

4. Koks pagrindiniai paauglystės periodo raidos uždaviniai?

• Svarbu rodyti pagarbą.

• Diskutuoti argumentuotai.

• Naudoti mažiau paliepimų ,o eiti į derybas.

• Gerbti norą, kad kiti laikytųsi paauglio nustatytų ribų.

• Leisti priimti savarankiškus sprendimus.

• Nemoralizuoti ištikus nesėkmėms.

• Domėtis jam svarbiais dalykais.

• Įtraukti į taisyklių ir susitarimų kūrimą.

 Policijos pareigūnų darbas su nepilnamečiais įvykio vietoje

1.2. Smurto prieš vaiką atpažinimas (fizinio, seksualinio, emocinio smurto

požymiai).Vaiko išnaudojimas, išnaudojimo formos, galimos reakcijos ir
poveikis vaikui (fizinis, socialinis, psichologinis).
Pagalbos užtikrinimas įtariant smurtą prieš vaikus.

1. Koks vaiko elgesys leidžia įtarti, kad jo atžvilgiu naudojama seksualinė prievarta?

• Vaikai dažniausiai slepia tai, kad yra patyrę seksualinę prievartą ir niekam nepasakoja, nes
jiems gėda, kaltina save, stengiasi apsaugoti savo šeimą ir smurtautoją arba jo bijo.

• Ilgalaikės seksualinio tvirkinimo pasekmės yra sunkios, dalis jaunų žmonių vėliau gali
užsiimti prostitucija, nesnesaugo, nemyli ir negerbia savo kūno ir savęs kaip žmogaus. Dalis
žmonių negali sukurti saugių, artimų ir patikimų santykių su partneriais, nes yra sulaužytas
esminis pasitikėjimas artimais žmonėmis ir supainiota, kas yra meilė, o kas –seksualinis
išnaudojimas. Neretai šią patirtį lydi sunkios depresijos ar potrauminio sutrikimo formos.

2. Kaip įtakoja vaiko elgesį patiriamas emocinis smurtas?

• Patirdamas emocinį smurtą, vaikas pradeda apie save galvoti neigiamai: “aš – niekam tikęs”,
“blogas”, “kam iš viso gimiau”, “per mane kenčia mano tėvai”. Jis nuolat iš gyvena
vienatvės, nereikalingumo jausmą, būna prislėgtos nuotaikos, gali net galvoti apie
savižudybę. Labai dažnai vaikas gyvena baimėje ir įtampoje, laukdamas, kad vėl bus
užsipultas ,kritikuojamas ar žeminamas.
• Ilgą laiką negavęs teigiamos paramos ir nepasikeitus suaugusiųjų elgesiui, vaikas užaugs
savimi nepasitikintis, prastai save ir savo sugebėjimus vertinantis, nuolat ieškantis paramos,
psichologiškai priklausomas nuo kitų ar nuo svaigių medžiagų, arba, atvirkščiai, gali užaugti
į emocinį smurtą linkęs žmogus.

3. Kokie yra nepriežiūros požymiai?

• Fiziniai:
◦ nesirūpinimas vaiko maitinimu (vaikas nuolat yra alkanas);
◦ netinkami drabužiai(pvz.,vaikai ne turi batų ar šiltų drabužių žiemą);
◦ fizinio vystymosi sulėtėjimas (vaiko ūgis ir svoris yra per mažas);
◦ sveikatos sutrikimai: dantų ir burnos ertmės ligos, negydomi odos susirgimai, pūliniai,
netinkamai suaugusios galūnės;
◦ prasta vaiko savijauta: nuolat nuvargęs ir apatiškas, sunkiai sukaupia dėmesį, mieguistas
net dienos metu;
 Policijos pareigūnų darbas su nepilnamečiais įvykio vietoje

◦ nesirūpinimas fiziniu saugumu (vaiko palikimas ilgą laiką vieno, pametimas, išvijimas iš
namų);
◦ vaikas vartoja kvaišalus, prašo išmaldos, vagiliauja, negrįžta nakvoti namo.

• Psichinių vaiko poreikių netenkinimas:

• nesirūpinimas vaiko socializacija ir užimtumu (draudžiama lankyti būrelius,žaisti su
draugais);
• vaikas neturi elementarių higienos įgūdžių;
• nesirūpinimas vaiko lavinimu ir auklėjimu (nelanko mokyklos, neturi reikiamų
priemonių).

4. Kuo pasireiškia seksualinis smurtas?

• žaginimas, išprievartavimas arba mėginimas išprievartauti;
• seksualinis tvirkinimas, kai suaugęs ar vyresnis asmuoliečia glosto, bučiuoja vaiko intymias
vietas, nurenginėja vaiką, verčia vaiką liesti suaugusio intymias vietas, arba pats save
seksualiai liečia vaiko akivaizdoje, rodo vaikui pornografinius filmus ar žurnalus, kiša pirštą
ar daiktą į vaiko lyties organus, verčia vaiką stebėti lytinį aktą arba pats stebi kaip kažkas
lytiškai santykiauja su vaiku;
• vaikų panaudojimas pornografijai, kai jie fotografuojami ar filmuojami nuogi, verčiami
keliese elgtis seksualiai, tokios nuotraukos ir filmai talpinami internete ar kitaip platinami;
• vaikų įtraukimas į prostituciją, prekyba vaikais - suaugęs žmogus verčia vaiką elgtis
seksualiai su kitais žmonėmis ir už tai gauna pinigus, išnaudoja vaiką, versdamas turėti
lytinių santykių.

5. Koks elgesys padidina įtarimus, kad vaikas galėjo patirti smurtą?

• Vaikai dažniausiai slepia tai, kad yra patyrę seksualinę prievartą ir niekam nepasakoja, nes
jiems gėda, kaltina save, stengiasi apsaugoti savo šeimą ir smurtautoją arba jo bijo.
 Policijos pareigūnų darbas su nepilnamečiais įvykio vietoje

1.3. Kontakto užmezgimas ir palaikymas.

Bendravimas (klausimų formulavimas, neverbalinė komunikacija, spec.
poreikiai) su skirtingo amžiaus nepilnamečiais.

1. Kokios aplinkybės labiausiai daro poveikį vaiko savijautai ir elgesiui įvykio vietoje?

• Vaiko savijauta ir bendradarbiavimas su pareigūnais labai priklauso nuo vaiko artimųjų

savijautos ir elgesio. Įtaką daro suaugusiojo požiūris į pareigūnus, į vaiką ir į įvykį, dėl kurio
iškviesti pareigūnai.

2. Kokie yra vaiko raidos sutrikimo požymiai?

• Vaiko turimą raidos sutrikimą policijo spareigūnas gali įtarti, atsižvelgdamas į įvykio vietoje
matomą vaiko elgesį ir komunikaciją.
• Vaiko intelektinius sutrikimus paprastai rodo jų bendravimo ypatumai, neatitinkantys
matomo amžiaus – vaikams gali būti sunku suprasti sudėtingus žodžius, terminus,
perkeltinės prasmės žodžius, pajuokavimus.
• Intelekto sutrikimus turintys vaikai dažnai neturi jų amžiui įprastų žinių – gali nežinoti
tikslaus savo namų adreso ,gimimo datos, artimųjų telefono numerių.

3. Kokie žodžiai geriausiai ramina verkiančius vaikus?

• Svarbu, kad pareigūnas rimtai ir pagarbia ivaiką išklausytų, jį nuramintų, padrąsintų,

patikintų, kad pasistengs apsaugoti ir padėti.
• Stebėkite vaiko elgesį ir reakcijas. Svarbiausia, kad pokalbyje su pareigūnu vaikas jaustųsi
saugus.

4. Kokie būdai padeda nuraminti nerimaujančius vaikus?

• Jei yra galimybė, pasikalbėkite su vaiku atskirai.

5. Kaip reikėtų elgtis, kai įvykio vietoje yra labai mažas vaikas?

• Nerekomenduojama palikti šio amžiaus vaiko vieno įvykio vietoje net trumpam, pvz.,
uždaryto atskiroje patalpoje ,kol kalbamasi su jo tėvais ir pan. Jei tyrimui būtinai šsiaiškinti,
ką jie žino apie aplinkybes, rekomenduojama organizuoti ne apklausą, o psichologinį
įvertinimą.
 Policijos pareigūnų darbas su nepilnamečiais įvykio vietoje

1.4. Psichologiniai veiksniai, turinys įtakos nepilnamečiui įvykio vietoje.

Bendravimas su tėvais matant vaikui.
Vaikų jausmai ir emocijos, kaip į juos reaguoti.
Kokie klausimai padeda surinkti patikimiausios informacijos iš vaiko?

1. Kokie klausimai yra itin sudėtingi vaikams, jaunesniems nei 8 m. ar turintiems raidos
sutrikimų, ir jų reikėtų vengti?
• Vengti klausimų apie laiką, pvz.,„Prieš kiek laiko įvyko?“, nes vaikui, turinčiam raidos
sutrikimų, atsakyti itin sudėtinga;

2. Ko reikėtų vaiko klausti apie įvykį smurto situacijoje?

• Pirmiausia pasiūlykite vaikui laisvai ir savais žodžiais papasakoti apie tai, kas įvyko, pvz.,
„Papasakok, kas į vyko.“ Skirkite laiko ir išklausykite vaiko pasakojimą. Skatinkite vaiką
kuo daugiau papasakoti sakydami „Papasakok daugiau“ ir „Kas buvo poto“. Paties vaiko
pateikta informacija yra patikimiausia.

3. Kaip tinkamai reikėtų kalbėtis su vaiku?

• Kalbėkite ramiai ir aiškiai, paprastais ir vaikui suprantamais žodžiais.

• Užduokite kuo daugiau atvirų klausimų, nenaudokite menamų klausimų. Menami klausimai
gali vaiką sutrikdyti ir suklaidinti.

• Klausykitės. Pertraukite vaiką tik tuomet, kai būtina.

• Nekomentuokite ir nevertinkite vaiko atsakymų.

• Smurto atveju neklauskite, ar skriaudėjas turi būti nubaustas ir kokiu būdu.

• Vertinkite ir padėkokite vaikui už pastangas, tačiau negirkite už konkrečius atsakymus.

Nežadėkite vaikui apdovanojimo.

4. Koks elgesys kenkia bendravimui su raidos sutrikimų turinčiais vaikais ir paaugliais?

• Vengti sudėtinių klausimų, susidedančių daugiau nei iš vieno klausimo, pvz. ,„Kas įvyko?Ką
tu matei?“. Pirmiausia reikėtų paklausti vieno klausimo, sulaukti reakcijos ir tik tada klausti
toliau;

• vengti klausimų apie laiką, pvz.,„Prieš kiek laiko įvyko?“, nes vaikui, turinčiam raidos
sutrikimų, atsakyti itin sudėtinga;

• nerodyti nepasitenkinimo nesulaukus reikiamo atsakymo ar nesupratus vaiko kalbos.

 Policijos pareigūnų darbas su nepilnamečiais įvykio vietoje

1.5. Vaikų atminties ir mąstymo ypatumai, emocijų įtaka pateikiamos

informacijos patikimumui, įtaigumas, galimas pareigūno poveikis.

1. Kaip įvykiai paveikia kūdikius ir vaikus iki 2 metų?

• Ankstyvieji prisiminimai, nors ir nepasiekiami, gali daryti pasąmoninį poveikį visą

gyvenimą (pvz., kūdikystėje patirtos seksualinės prievartos simptomai gali pasireikšti vėliau,
nors apie pačią patirtą prievartą vaikas papasakoti negali.

2. Nuo kokio amžiaus vaikai pradeda suprasti perkeltinę prasmę?

• Perkeltinę prasmę ir abstrakcijas vaikai pradeda suprasti maždaug nuo 12 metų.

3. Ką reiškia ikimokyklinio amžiaus vaikų egocentriškumas?

• Kito žmogaus perspektyvos nesupratimas.

4. Kas padeda vaikui prisiminti daugiau įvykio detalių?

• Specifiniai klausimai.

5. Kas būdinga mažesnių vaikų pasakojimams?

Atskleidžia mažiau detalių.