Žmogaus

raidos teorijos

Klinikinės psichologės
Ieva Sakalauskaitė
Rūta Karosienė
 Šiandienos planas
10:00 - 11:30 paskaita apie skirtingas žmogaus raidos
teorijas
11:30 – 12:00 pertrauka
12:00 - 13:30 Doc. dr. Asta Adler paskaita apie
prieraišumą
Klausimai – atsakymai
 Kam reikalingos raidos teorijos?

Raidos teorija - sisteminga teiginių ir principų visuma, kuri suteikia

struktūrą, pagrindą raidos studijavimui.

Kam mums reikalingos teorijos?

• Suprasti ir suformuluoti prielaidas
• Aprašyti raidos fenomeną
• Sufokusuoti dėmesį į tam tikrus pokyčio aspektus
• Generuoti naujas idėjas
• Integruoti esamas idėjas
1. Psichodinaminės teorijos:
• S. Freud, E. Erikson, A. Adler
2. Biheivioristinės teorijos
• I. Pavlov, B. F. Skinner
3. Socialinė kognityvinė teorija
• A. Bandura
4. Kognityvinė raidos teorija
• J. Piaget
PSICHODINAMINĖS TEORIJOS
Zigmundas
Froidas (Sigmund
Freud, 1856 - 1939m.)

PSICHOANALIZĖ
Psichikos organizacija
Sąmoninga dalis - pojūčiai ir
išgyvenimai, kurie realizuojami dabartiniu
momentu.

Nesąmoninga
(prieš sąmoninga) dalis - prieinama
atmintis, ji apima patirtis, kurios šiuo
metu nėra realizuotos, tačiau gali lengvai
grįžti į sąmonės židinį.

Pasąmonė - tai reikšmingiausia ir

giliausia žmogaus psichikos dalis. Joje
kaupiami primityvūs instinktai, taip pat
prisiminimai ir emociniai išgyvenimai,
kurie kelia grėsmę sąmonei, dėl šios
priežasties yra nuslopinami.
 Froido psichoseksualinė raidos teorija
Dvigubos varos teorija:
- Gyvenimo – LIBIDO
- Mirties – THANATOS
Varos šaltinis – poreikis skirtingais vaiko vystymosi laikotarpiais
sukelia įtampą skirtingose kūno zonose – erogeninėse zonose.
Skiriamos infantilaus seksualumo stadijos, pagal tai, per kokią kūno
zoną tuo metu reiškiasi seksualinė vara.
- Kiekvienoje stadijoje yra potencialus konfliktas.
- Tai, ką žmogus patirs, ir kaip išspręs konfliktus, nulems
jo asmenybę ir elgesio pobūdį.
Nuo gimimo Nuo 1.5 m. Nuo 3 m. Nuo 6 m. iki Nuo brendimo
iki 1.5 m. iki 3 m. iki 6 m. brendimo pradžios ir
pradžios toliau

Oralinė Analinė Falinė Latentinė Genitalinė

stadija stadija stadija stadija stadija
Kūdikio Vaiko Vaiko Vaikas Seksualinio
malonumų malonumai malonumai išstumia prabudimo iš
šaltinis – susiję su susiję su (represuoja) naujo pradžia
burna rektaline zona genitalijomis seksualinius
(čiulpimas, (tuštinimasis) interesus ir Malonumo
kandžiojimas) Edipo vysto šaltinis
(berniukams) socialinius ir ieškomas nebe
ir elektros intelektualini savyje, bet už
(mergaitėms) us įgūdžius šeimos ribų
kompleksai
 ORALINĖ STADIJA
Pagrindinis konfliktas šiame etape yra nujunkymo procesas - vaikas turi tapti
mažiau priklausomas nuo globėjų.
Jei fiksavimas vyksta šiame etape, žmogui gali kilti problemų dėl priklausomybės
ar agresijos, asmuo gali turėti gėrimo, valgymo, rūkymo ar nagų kramtymo
problemų.

ANALINĖ STADIJA
Didžiausias konfliktas šiame etape yra tualetinis mokymas - vaikas turi išmokti
kontroliuoti savo kūno poreikius. Šios kontrolės kūrimas lemia pasiekimo ir
sugebėjimo jausmą.
Jei tėvai yra per griežti arba pradeda mokyti pernelyg anksti, žmogus gali būti
griežtas, labai rigidiškas, obsesinis.
 FALINĖ STADIJA
Šiame amžiuje vaikai pradeda atrasti vyrų ir moterų skirtumus, atsiranda susidomėjimas
genitalijomis, pirmosios „masturbacijos“.

Freudas taip pat manė, kad vaikai pradeda matyti savo tėvus kaip varžovus dėl kitos lyties
tėvų meilės.
Edipo kompleksas apibūdina norą turėti motiną tik sau ir neapykantą tėvui. Tačiau vaikas
taip pat baiminasi, kad tėvas jį nubaus už šiuos jausmus, tai baimė, kurią Freudas vadino
kastracijos nerimu.
Elektros kompleksas – mergaitėms. Patiria varpos pavydą (tartum kažko neteko), nori
priartėti prie tėčio (kadangi jis turi varpą).

Stadijos uždavinys – integruoti visų ankstesnių psichoseksualinės raidos stadijų pasiekimus.

Šioje stadijoje seksualinės tapatybės jausmas, leidimas domėtis kuo nors be kaltės
jausmo ir savo vidinių psichinių procesų kontrolės patyrimas. Nukrypimai nuo normos
yra labai įvairūs, sudaro visų neurozinių sutrikimų pagrindą.
 LATENTINĖ STADIJA
Etapas prasideda maždaug tuo metu, kai vaikai patenka į mokyklą ir labiau
rūpinasi tarpusavio santykiais, pomėgiais ir kitais interesais.
Potraukiai nuslopinami ir nukreipiami į socialinių įgūdžius, vertybių ir santykių su
bendraamžiais ir suaugusiais ne šeimoje ugdymą.

GENITALINĖ STADIJA
Tai ankstesnių vystymosi pasiekimų integravimo laikotarpis, leidžiantis
jaunuoliams susirasti savo tapatybę darbe, draugystėje ir meilėje. Šis tarpsnis
sudėtingas, todėl jam būdingas nemažas patologinių sutrikimų pavojus.
Svarbi teorijos dalis – regresijos sąvoka. Regresija – grįžimas į
ankstesnę psichoseksualinio vystymosi stadiją, kai
pasireiškia ankstesnei stadijai būdingas elgesys.
Raida vyksta visą žmogaus gyvenimą
Erik Erikson (1902- 1984)
8 psichosocialinės raidos stadijos
1. Pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas
2. Autonomija vs. gėda
3. Iniciatyvumas vs. kaltė
4. Meistriškumas vs. menkavertiškumas
5. Tapatumas vs. vaidmenų sumaištis
6. Intymumas vs. izoliacija
7. Produktyvumas vs. stagnacija
8. Integracija vs. neviltis
 Raidos (amžiaus tarpsnių / vystymosi) krizės
• Vaiko vystymasis nėra tolygus
procesas. Kai kuriuose amžiaus
tarpsniuose vystymasis vyksta lėtai,
tolygiai, o kiti amžiaus tarpsniai
išsiskiria – įvyksta tiek daug
pokyčių, kad nei pats vaikas, nei
aplinkiniai negali greitai su jais
apsiprasti, juos priimti.
• Pokyčiai visose vystymosi sferose –
fizinėje, psichologinėje bei
socialinėje.
Dėl ko vyksta šios krizės?
• Kiekvieno amžiaus tarpsnio
pabaigoje iškyla nauji
poreikiai, pvz. mokytis,
užsiimti reikšminga veikla,
būti savarankišku,
nepriklausomu ir pan.
• Šių poreikių nepatenkinimas
ar net slopinimas ir sukelia
krizę. Kuo didesnis atotrūkis
tarp poreikių ir jų
patenkinimo galimybių, tuo
aštresnė krizė.
 Kūdikystė 0-1 m.
Pasitikėjimas - nepasitikėjimas
Reikšmingi Tinkamos sąlygos Sėkmingo Netinkamos Nesėkmingo
santykiai su įveikimo sąlygos įveikimo
rezultatas rezultatas
Pagrindiniu Suaugusių globa, Pasitikėjimas Globos stoka, Baikštumas,
globėju. rūpestis, poreikių pasauliu ir meilės nepasitikėjimas
patenkinimas, žmonėmis, nepatyrimas. pasauliu ir
patiriama meilė, optimizmas, žmonėmis.
bendravimas. vilties turėjimas.
 Ankstyvoji vaikystė 1-3 m.
Savarankiškumas – gėda ir abejonės
Reikšmingi Tinkamos sąlygos Sėkmingo Netinkamos Nesėkmingo
santykiai su įveikimo sąlygos įveikimo
rezultatas rezultatas
Tėvais Suaugusieji leidžia Savarankiškumo Suaugusieji Drovumas,
daryti, ką vaikas jausmas, neleidžia abejonės savimi
gali. galėjimo valdyti išbandyti savo ir pasauliu,
kūną ir iš dalies jėgų, skubina, melavimas.
aplinką bara, padaro už
jausmus. Valia, vaiką.
ryžtingumas.
 Vidurinioji vaikystė 4-5 m.
Iniciatyvumas – kaltės jausmas
Reikšmingi Tinkamos sąlygos Sėkmingo Netinkamos Nesėkmingo
santykiai su įveikimo sąlygos įveikimo
rezultatas rezultatas
Tėvais Pusiausvyra tarp Iniciatyvumas, Slopinama Kaltės jausmas,
iniciatyvumo tikslingumas, iniciatyva, drovumas,
skatinimo ir pasitikėjimas veiklos susivaržymas.
draudimų, jėgomis, sveika varžymas, Nepakankamai
teigiamas sąžinė, pareigos parodymas, kad sąžiningas ir
reagavimas į jausmas. vaiko klausimai atsakingas.
intelektualinį vargina ir įkyri.
iniciatyvumą. “Ne” Viskas
– tik tada, kai leidžiama,
būtina. neribojama.
 Vėlyvoji vaikystė 6-11 m.
Sugebėjimas atlikti – menkavertiškumas
Reikšmingi Tinkamos sąlygos Sėkmingo Netinkamos Nesėkmingo
santykiai su įveikimo sąlygos įveikimo
rezultatas rezultatas
Mokyklos Suaugusieji paskatina, Sugebėjimo Suaugusieji Nevykėliškumo
draugais, pamoko vaiką, ką nors atlikti nesudaro sąlygų jausmas.
mokytojais daryti, leidžia pabaigti jausmas. vaikui išmokti, į
pradėtą darbą, pagiria jo užsiėmimus
už rezultatus, sukuria žiūri iš aukšto,
sąlygas kiekvienam nekantriai,
vaikui patirti sėkmę, nevertina
atskleisti savo rezultatų.
stipriąsias puses.
 Paauglystė 12-18/20 m.
Tapatumas – vaidmenų sumaištis
Reikšmingi Tinkamos sąlygos Sėkmingo Netinkamos Nesėkmingo
santykiai su įveikimo sąlygos įveikimo rezultatas
rezultatas
Bendraanžių Suaugusiųjų požiūrio į Tapatumo Pernelyg Netikrumo
gr., sektinais bręstantį vaiką jausmas, savo griežtas jausmas,
žmonėmis. pasikeitimas, individualumo elgesys, nesugebėjimas
griežtumo ir reiklumo suvokimas, reikalavimai suvokti, kas jis yra,
derinimas su pasitikėjimas paklusti, kokiai aplinkai
nuoširdžiu savimi, saugios konfliktai. priklauso.
supratingumu (daug ateities Paaugystės periodo
kas priklauso nuo jausmas. užtrukimas, sunkiai
ankstesnės raidos įsisąvinami
ypatybių). suaugusiųjų
vaidmenys.
 Ankstyvoji branda 20-30 m.
Artumas/intymumas – izoliacija
Reikšmingi Tinkamos sąlygos Sėkmingo Netinkamos Nesėkmingo
santykiai su įveikimo sąlygos įveikimo
rezultatas rezultatas
Partneris, Meilė, brandi Sugebėjimas Nepasiekiamas Vienišumo
draugai suaugusių mylėti ir būti artumas nei jausmas.
draugystė, šeimos mylimam. draugystėje, nei
kūrimas. romantiniuose
santykiuose.
 Vidurinioji branda 30-60 m.
Atsinaujinimas – sąstingis
Reikšmingi Tinkamos Sėkmingo Netinkamos Nesėkmingo
santykiai su sąlygos įveikimo sąlygos įveikimo
rezultatas rezultatas
Šeima, Rūpinimasis Produktyvumas, Rūpinimasis tik Nuobodulys,
bendradarbiai, netik savo, bet ir kūrybingumas. savo komfortu. apatija, sąstingis
draugai. visuomenės,
jaunesnės kartos
gerove.
 Senatvė nuo 60 m.
Pilnatvė – neviltis
Reikšmingi Tinkamos sąlygos Sėkmingo Netinkamos Nesėkmingo
santykiai su įveikimo sąlygos įveikimo
rezultatas rezultatas
Gyvenimu, Požiūris į savo Išmintis. Požiūris į Neviltis.
„žmonija“, gyvenimą orus, su Pilnatvės gyvenimą, kaip į
savimi. pasididžiavimu. jausmas. klaidų,
nesėkmių,
apsileidimų
grandinę.
Alfred Adler (1870 – 1937)

Austrų gydytojas, psichoterapeutas.

Individualioji psichologija.
Neskirstė žmogaus raidos į etapus, bet pabrėžė socialinės
aplinkos įtaką asmenybės raidai.
Gimimo eiliškumas.
Vaikystėje patirtas menkavertiškumas – skatina žmogų
veikti, siekti pranašumo.
Individualioji psichologija
• Žmogus yra socialus ir siekiantis bendrumo. Bendruomeniškumo jausmas susideda iš poreikio priklausyti
grupei ir poreikio įnešti savo indėlį į grupės gyvenimą.

• Ankstesnė gyvenimo patirtis lemia ne tik mūsų veiksmus, pasirinkimus, bet ir mūsų suvokimą, situacijos
matymą. Apercepcija – tai, kaip mes suvokiame pasaulį, priklauso nuo mūsų anksčiau įgytos
patirties. Kiekvienas turime savo „logiką“, kuria vadovaujamės, tad gyvename tarsi atskiruose
pasauliuose.

• Kiekvienas žmogus yra patyręs menkavertiškumo jausmą, nes buvo bejėgis vaikas. Žmogus norėdamas
įveikti menkavertiškumą siekia tobulėti, pirmauti, kompensuoti savo silpnumą. Neretai žmonės pasiekia
didžiausių laimėjimų tose srityse, kur kažkada jautėsi menki, nesugebantys.
Gimimo eiliškumas
A. Adler teigė, kad menkavertiškumo jausmo formavimuisi
įtakos turi gimimo eiliškumas.

Gimimo eiliškumas tik sudaro sąlygas vystytis tam tikroms

asmenybės savybėms, tačiau jų nenulemia! Tai nėra štampas, o
tik tikimybė, kad žmogus gali pasižymėti tam tikromis
charakterio savybėmis.

Asmenybės raidai svarbūs ir tokie dalykai, kaip: amžiaus

skirtumai tarp vaikų, lytis, fiziniai ir protiniai vystymosi
ypatumai, santykis su tėvais, konfliktai, santykiai su kitais šeimos
nariais, skausmingi gyvenimo įvykiai ir kt.
Pirmasis vaikas šeimoje

Palanki situacija vaikui, nes gauna daug tėvų dėmesio,

nereikia su niekuo dalintis. Paprastai tėvai labai laukia
vaiko gimimo ir skiria tam daug dėmesio.

Gimus antram vaikui, pirmagimis nuverčiamas nuo sosto.

Jis praranda dalį tėvų dėmesio, meilės ir rūpesčio.

Pirmagimio pozicija susijusi su polinkiu vadovauti, rūpintis

kitais, noru būti pripažintam, patikti kitiems,
perfekcionizmu.
Antrasis vaikas šeimoje

Antrasis vaikas niekada nepatiria to dėmesio ir valdžios, kurią

patyrė pirmasis, nes jis jau dalinasi tėvų meile su pirmuoju. Tad
net ir gimus trečiam vaikui, jis jau žino ką reiškia dalintis tėvų
dėmesiu.

Tačiau antrasis vaikas nuo pat pradžių auga pirmojo šešėlyje. Jis
šalia savęs visada turi pranašesnį brolį ar sesę, dėl to dažnai vaikas
vystosi greičiau, nes sieka pralenkti pirmagimį.

Antro vaiko pozicija siejasi su polinkiu varžytis, būti pripažintam,

ambicingumu, savikritika. Jie gali mažiau siekti dėmesio, norėti
prisiderinti prie kitų, mažesni perfekcionistai.
Jauniausias vaikas šeimoje
Jauniausias vaikas dažnai tampa mylimu visos šeimos pagranduku (ypač jei
kiti vaikai gerokai vyresni). Jis taip pat siekia pralenkti vyresniuosius brolius
ir seseris, todėl jis gali vystytis ypač greitai. Todėl tokie dažnai gali daug
pasiekti bet kokiame darbe kai suauga.

Tačiau jei jauniausias vaikas yra lepinamas visos šeimos jis gali neišmokti
pasirūpinti savimi, susidūręs su problemomis gali pasijausti bejėgis

Jaunėlio pozicija susijusi su visuomeniškumu, polinkiu vadovauti, noru būti

pripažintam. Būdingas žemas savikritiškumas, gali mažiau siekti dėmesio ar
siekti patikti, mažesni perfekcionistai.
Vienturtis vaikas

Vienintelis vaikas niekada nepatiria jėgos praradimo. Jis visą laiką yra
šeimos dėmesio centre.

Praleisdamas daugiau laiko su suaugusiais toks vaikas gali subręsti

anksčiau. Tačiau gali patirti nusivylimą, kai išoriniame gyvenime
supranta, kad jis nėra dėmesio centre.
Toks vaikas nėra pasiruošęs nei dalintis, nei kovoti dėl dėmesio.

Vienturčio pozicija susijusi su atsargumo poreikiu, noru patikti bei

žemu savikritiškumu.
BIHEIVIORISTINĖS TEORIJOS
 Biheiviorizmas
• Atsirado XX a. pradžioje, kaip bandymas paaiškinti psichikos
reiškinius moksliniais būdais.
• Svarbūs būdai, kuriais mes išmokstame tam tikro elgesio, kuris
gali būti aprašytas, analizuotas ir numatytas moksliškai ir
patikimai.
• Dėmesys turi būti skirtas tiesiogiai stebimų stimulų tyrimams
ir reakcijomis, o ne sąmonės procesais, kurių negalime
tiesiogiai stebėti.
• Taip pat vadinamas išmokimo teorijomis.
 Biheiviorizmas
• Skirtingai nuo psichoanalitinės ir kognityvinės teorijų atstovų,
bihevioristai nekūrė žmogaus raidos sampratos.
• Vietoj raidos stadijų aiškinimo jie suformulavo teoriją apie
elgesio dėsningumus, kurie gali būti pritaikyti bet kuriam
individui bet kuriame amžiuje.
• Pagrindiniai biheviorizmo dėsniai atskleidžia tarpusavio ryšius
tarp įvykių, arba, kalbant bihevioristų terminais, tarp stimulo ir
reakcijos.
Ivan Pavlov (1849-1836)
Rusų gydytojas, fiziologas
1904 m. medicinos Nobelio premijos
laureatas.
Klasikinis sąlygojimas – procesas,
kuriuo išmokstamas elgesys.
Pavlovo šuo
(vienas iš daugelio...)
Burrhus Frederic Skinner (1904-
1990)
- Amerikiečių psichologas, išradėjas ir
rašytojas.
- Sutiko su Pavlovo nuomone, kad
klasikinis sąlyginė reakcija gana dažnai
padeda suprasti gyvūnų ir žmonių elgesį.
- TAČIAU žmogaus mokymuisi svarbesnį
vaidmenį atlieka kitas sąlyginės reakcijos
tipas - operantinis sąlygojimas
 Operantinis sąlygojimas

• Mokymasis, kai individas yra linkęs atlikti tam tikrą

veiksmą arba jo neatlikti, priklausomai nuo to, ar jis
anksčiau už tai buvo skatinamas, ar baudžiamas.
• Taip pat vadinama instrumentiniu sąlygojimu.

• Paskatinimai: pozityvūs ir negatyvūs

• Bausmės: pozityvios ir negatyvios.
 PASKATINIMŲ RŪŠYS:
• POZITYVUS PASKATINIMAS
kažkas malonaus, ko asmuo nori (saldainis, pinigai,
kartu praleistas laikas, pagyrimas).
• NEGATYVUS PASKATINIMAS

nemalonus stimulas, kuris nebepateikiamas, kai

netinkamas elgesys pasikeičia.
Nutraukia netinkamą individo elgesį.
Tai galima vadinti vengimo stimuliavimu, nes
organizmo reakcija leidžia išvengti nemalonios
situacijos.
 POZITYVUS – ne
geras, o DAVIMAS

NEGATYVUS – ne
blogas, o
ATĖMIMAS /
PAŠALINIMAS
BAUSMIŲ RŪŠYS:
• POZITYVAUS
PASKATINIMO
NUTRAUKIMAS
(norimo atėmimas)
• NEIGIAMO
PASKATINIMO
DAVIMAS
(nenorimo
davimas)
SOCIALINĖ KOGNITYVINĖ TEORIJA
Albert Bandura (1925)

Kanadiečių psichologas.
Socialinė-kognityvinė išmokimo teorija.
Domėjosi agresyviu vaikų elgesiu.
Žmogus ir aplinka vienas kitą veikia.
Mokomės stebėdami kitus.
Socialinė-kognityvinė teorija
Žmogus ir aplinka vienas kitą veikia. Norėdami pažinti
asmenybę, turime atsižvelgti į socialinį kontekstą, kuriame
pasireiškia konkretus elgesys.
A. Bandura pabrėžė, kad žmonės daug ko gali išmokti,
stebėdami kitų elgesį, kitaip tariant, modeliuodami kitų asmenų
veiksmus.
Modeliavimas – procesas, kuriame žmogus stebi, o po to
kopijuoja elgesį.
A. Bandura teigia, kad žmogus mokosi stebėdamas kitų elgesį ir
aplinkos reakciją į tą elgesį, tada nusprendžia arba jį perima,
arba atsisako, arba bando kitus elgesio būdus.
Labiausiai tikėtina, kad kopijuos elgesį, jei modeliu žavimasi
arba stebėtojas nepatyręs.
Bobo lėlės eksperimentas
A. Bandura tyrinėjo agresyvų vaikų elgesį.

Rezultatai:

• Vaikai, kurie matė agresyviai besielgiančius modelius – patys rodė

daugiau agresijos.
• Berniukai buvo fiziškai agresyvesni.
• Jei modelis būdavo nubaustas už agresyvų elgesį, vaikai buvo linkę
rodyti mažiau agresijos, bet vis tiek išmokdavo.

Ką tai rodo, apie smurtinių filmų, video žiūrėjimą, kompiuterinius žaidimus?

Mūsų elgesiui didžiulį poveikį daro suvoktas Aš efektyvumas. Tai žmogaus sprendimas apie
savo gebėjimus pasiekti tikslą. Aš efektyvumas kinta, priklausomai nuo srities ir tikslo.
Aš efektyvumą priklauso nuo formuoja:
a) paties žmogaus pasiektų rezultatų, sėkmė didina, nesėkmė mažina aš efektyvumą;
b) patirtis, kurią įgyjam stebėdami kitų žmonių veiksmus, „jei kitas gali, galiu ir aš“;
c) kitų žmonių žodinis paskatinimas (ar sumenkinimas), ypač svarbių žmonių, ekspertų;
d) fiziologinė organizmo būsena, kai kūno pojūčiai klaidingai interpretuojami;

Pozityvus mąstymas apie save.

Geriausia, kai aš efektyvumas, viršija realias galimybes, bet ne per daug.
KOGNITYVINĖ RAIDOS TEORIJA
Jean Piaget (1896 – 1980)

Šveicarų psichologas.
Praplėte supratimą apie vaikų pažintinę raidą.
Tyrinėjo vaikų intelektą.
Vaiko protas nėra sumažinta suaugusiojo proto
kopija.
Kognityvinės raidos teorijos kūrėjas.
Kognityvinė (arba pažintinė) raida – apima psichinius
procesus tokius, kaip dėmesį, atmintį, suvokimą,
problemų sprendimą, planavimą ir kt.
 Kognityvinės raidos stadijos
Stadijos ir amžius Stadijos apibūdinimas
Sensomotorinė: nuo gimimo iki 2m. Pasaulis suprantamas per pojūčius ir veiksmus;
Gyvena tik dabartimi: ko nematau, tas neegzistuoja;
Dar negali įsivaizduoti, tad visus veiksmus turi atlikti realiai;

Priešoperacinė: nuo 2 iki 6 m. Daiktus ženklina žodžiais, bet logiškai nesamprotauja;

Ikimokyklinio amžiaus vaikai egocentriški, viską suvokia tik per
savo patirtį;
Nesupranta tvermės dėsnio;

Konkrečių operacijų: nuo 7 iki 11m. Logiškai mąstoma apie konkrečius įvykius;
Suprantamos analogijos, artimetniai uždaviniai;
Gali įsivaizduoti ir numatyti rezultatus;
Suprasti priežasties ir pasekmės ryšį;

Formalių operacijų: nuo 12m. Geba mąstyti logiškai, samprotauti;

Daryti išvadas ir jas pritaikyti kitose situacijose;
Kelti ir spręsti problemas;
Moraliniai samprotavimai;
Ikimokyklinio amžiaus vaikai nesupranta, kad pasikeitus formai, medžiagos kiekis
nekinta (tvermės dėsnis).
• Raida vyksta, nes vaikas aktyviai veikia aplinkoje ir ją
tyrinėja.
• Kita vertus vaiko žinios apie supantį pasaulį nėra
tikslios.
• Vaikas pažindamas pasaulį kuria schemas – protinius
modelius, kuriuos panaudoja naujos patirties
interpretavimui. Su amžiumi schemų daugėja ir jos
vadovauja žmogaus elgesiui.
• Suprantant, kaip vystosi schemos svarbios dvi sąvokos:
asimiliacija ir akomodacija.
Asimiliacija - nauja informacijos priderinima prie jau turimos
schemos.

Šuo
Pusiausvyros praradimas

Šuo

Ne, čia katinas

Akomodacija - pačios schemos pritaikymas prie naujos informacijos.

Katinas ir šuo
Pusiausvyra – balansas tarp asimiliacijos ir akomodacijos, kuris leidžia
geriau prisitaikyti aplinkoje.
Asimiliacija ir akomodacija susidūrus su virusu