Socialinė psichologija

(įvadinė)
 Biopsichologinis požiūris

Elgesį veikia biologinių, psichologinių ir situacinių veiksnių visuma.

Ne visada elgesys yra inicijuojamas sąmoningai.
Ne visada elgesys yra inicijuojamas sąmoningai.
 Tyrimu tipai:

Koreliaciniai tyrimai (tiriam ryšius)

Tikslas – įvertinti ryšį tarp kintamųjų (ar kintamieji susiję?)

Ar tiriamieji turintys aukštesnį X, yra labiau linkę turėti aukštesnį/žemesnį Y?

Eksperimentas (tiriam pokyti)

Tikslas – įvertinti ar vieno (nepriklausomo) kintamojo pokytis pakeičia kitą

(priklausomą) kintamąjį

Ar tiriamieji, kuriems padarysime X, bus labiau linkę daryti Y

Gali parodyti priežastinį ryšį

 Socialinė psichologija – mokslas apie situacijų įtaką mąstymui, elgesiui ir

santykiams.
 Socialinė realybė yra (bent iš dalies) socialiai konstruojama.
 Socialinė psichologija (dažniausiai) turi taikomąją vertę.
 Socialinės psichologijos atradimai gali atrodyti akivaizdūs po to, kai apie juos
sužinome.
 Žmogus socialiniame pasaulyje

Svarbūs savasties ir socialinės aplinkos sąveikos reiškiniai:

 Dėmesio centre aš
Dėmesio centro efektas – klaidingas įsitikinimas, kad kiti yra itin dėmesingi tam, kaip mes
atrodome ir elgiamės.
Permatomumo iliuzija – iliuzija, kad kiti gali lengvai pastebėti mūsų slepiamas emocijas.
Iš tiesų:
Mūsų elgesys ir išvaizda labiausiai rūpi tik mums.
Mes esame geri melagiai.
Mes labai prastai pastebime melą.

 „Aš“ ir informacijos apdorojimas

Dėmesį kreipiame į su mumis susijusią informaciją (pvz., vardą,

turimas/siekiamas/vengiamas savybes, etc.).
Nuorodos į save efektas - geriau atsimename su mumis susijusią informaciją ( T.p. dėl to
esame linkę pervertinti savo indėlį).
Stebėdami kitus žmones, juos lyginame su savimi (alkoholikas – žmogus, kuris geria daugiau
nei jo gydytojas).

 Savivertė

Skiriasi standartai (ką reiškia būti vertingu)/ standartams būdingas šališkumas.

Susijęs su poreikiu priklausyti.

Veikia informacijos apdorojimą:

skatina prisiimti sėkmes ir pateisinti nesėkmes

Realistiška
Veikia socialinį elgesį: Savivertė s savęs
vertinimas
pavydas („kitas toks sėkmingas, kad net bjauru“)

pritarimo/pripažinimo siekimas

reakcija į nesėkmę (pvz., atsitraukimas, šališka interpretacija)

 reakcija į sėkmę (pvz., žiūrėsiu, kad nieko nesugadinčiau)

 Jei savivertė mažai svarbi, tai kas svarbu?

Saviveiksmingumas – pojūtis, kad esame kompetetingi ir veiksmingi.
Saviveiksmingumas („aš sugebu“) ≠ savivertei („aš vertingas“).

Kontrolės lokusas/ pobūdis - Elgesio ir pasekmių kontrolės suvokimas.

Nuo ko priklauso jūsų elgesys ir pasekmės:
vidinis kontrolės lokusas – „kiekvienas savo laimės kalvis“
išorinis kontrolės lokusas – „vafliu gimęs, tortu nebūsi“

Suveikia savaime išsipildanti pranašystė.

 Išmoktas bejėgiškumas

(angl. learned helplessness) – suvokimas, kad negali kontroliuoti pasikartojančių nemalonių įvykių:
stebimas ir žmonių, ir gyvūnų pasaulyje

remiasi operantinio sąlygojimo principais (elgesys, po kurio seka nemalonios pasekmės, silpnėja)

 Meilė sau:

Šališkas palankumas sau (angl. self-serving bias) – polinkis palankiai save vertinti.

Sau palanki atribucija (angl. self-serving attribution) – polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau, o
neigiamus – išorės veiksniams.

 Dunning-Kruger efektas

Efektas, kai žemų gebėjimų individai pervertina savo gebėjimus, nes... ...turi per mažai gebėjimų,
kad įvertintu savo ribas.

Socialinė aplinka veikia mūsų:

suvokimą (pvz., savivertės palaikymas skatina šališką interpretacija)

tapatumą (pvz., socialiniai vaidmenys, savęs vertinimas)

elgesį (pvz., įspūdžio valdymas, savivertės palaikymas)

Socialinė aplinka veikia mūsų:

suvokimą (pvz., savivertės palaikymas skatina šališką interpretacija)

tapatumą (pvz., socialiniai vaidmenys, savęs vertinimas)

elgesį (pvz., įspūdžio valdymas, savivertės palaikymas)

Svarbūs savasties ir socialinės aplinkos sąveikos reiškiniai:

Dėmesio centro efektas

Permatomumo iliuzija

Kontrolės lokusas/pobūdis

Saviveiksmingumas ir išmoktas bejėgiškumas

Šališkas palankumas sau / Dunning-Kruger efektas