ISSN 1392-1592. TEISS PROBLEMOS. 2007. Nr. 2 (56).

Dr. Gintautas Sakalauskas

Teiss instituto tarybos pirmininkas, Kriminologini tyrim skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Gedimino pr. 39 / Anktoji g. 1, LT-01109 Vilnius Tel.: (+370 5) 210 16 65, el. p.: gintautas@teise.org Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros lektorius Saultekio al. 9, I rmai, LT-2054 Vilnius Tel. (+370 5) 236 61 67, el. p.: gintautas.sakalauskas @tf.vu.lt

Laura sel
Teiss instituto Kriminologini tyrim skyriaus Vaik ir jaunimo teiss sektoriaus vadov Gedimino pr. 39 / Anktoji g. 1, LT-01109 Vilnius Tel.: (+370 5) 210 16 72, el. p.: laura@teise.org

SMURTO PRIE VAIKUS DRAUDIMO SOCIALINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI

_____________________________________________________________________________________ Straipsnyje analizuojama fizini bausmi taikymo vaikams socialin ir teisin problematika. Atsivelgiant tarptautines rekomendacijas, usienio ali patirt, taip pat socialins, kultrins, pedagogins ir teisins raidos tendencijas Lietuvoje, daroma ivada, jog statyminis draudimas vaikams taikyti fizines bausmes yra neivengiama btinyb, formuosianti nauj visuomens poir.1 _____________________________________________________________________________________
Ugautas, eistas, isigands, nelaimingas, nemylimas, baisus, susirpins, nulids, piktas, vienias, apleistas, igsdintas, suerzintas, baugintas, sergantis, pribloktas, prislgtas, pilnas apmaudo, skausmo, blogas, patyrs fizin smurt, nekeniamas, netiks, susigds, nemgstamas, susipainiojs, sutriks, lyktus, pamirtas, paemintas, nusivyls, menkas, pasigailtinas, nenorimas, sukrstas, irzlus, sielvartingas. kotijos vaik nuomon ireikiantys bdvardiai, kuriais jie apibdino savo savijaut po bausms.2

VADAS Viena i svarbiausi bendro gyvenimo visuomenje slyg yra minimalus smurto ir prievartos mastas, jo plitimui sudaromos socialins, ekonomins, teisins ir kitokios ukardos. vairs enklai rodo,3 kad Lietuvos visuomenje smurto ir prievartos yra gantinai daug, kur kas daugiau nei galt bti, nei yra tradicinse Vakar kultros visuomense. Vienas i smurto bei prievartos aspekt yra fizini bausmi vaikams taikymo klausimas. Paymtina, jog jis pastaruosius du deimtmeius svarstomas ne vien Lietuvoje, bet ir daugelyje kit, vis pirma Europos, valstybi. Atrodyt, jog tam tikriems konkretiems sprendimams iuo klausimu atjo laikas ir Lietuvoje. Pastaruosius deimt met vykusios diskusijos, konferencijos, seminarai, parayti straipsniai bei publikuoti leidiniai, galiausiai ir paios visuomens nuomon, taip pat i met pradioje aikiai ir nedviprasmikai isakytas Jungtini Taut vaiko teisi komiteto raginimas Lietuvai liudija btinyb statyminiu lygmeniu tvirtinti fizin vaik baudim draudianias normas ir tokiu bdu suformuoti Lietuvos valstybs poir i problem bei pristatyti j visiems alies gyventojams.
1

Straipsnis parengtas pagal Teiss institute atlikto tyrimo rezultatus (pagal 2005 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtint Vaiko gerovs valstybs politikos strategij (priemoni plano 1.8. p., 2006 m.), Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos usakymu pagal 2006 m. balandio 24 d. sudaryt autorin sutart Nr. D4-490). 2 Cituota i Suaugs mogus neturi muti vaiko. Vilnius: Vaiko teisi informacijos centras, 2003, p. 8. 3 Pavyzdiui, gantinai agresyvus visuomens poiris socialiniame paribyje esanius asmenis (nuteistuosius, narkomanus, pabglius, homoseksualus ir pan.), pirmenybs teikimas grietoms bausmms, didelis uvusij keliuose asmen skaiius, vienas didiausi pasaulyje saviudybi ir uregistruot nuudym skaiius bei kt. Kai kurie tyrimai rodo, kad smurtas tarp jaunimo Lietuvoje paplits labiau nei tarp j bendraami daugumoje kit Europos ali (r. Pasaulio sveikatos organizacijos atlikto tyrimo pristatym Lietuvos moksleiviai isiskiria polinkiu smurt // BNS. 2006.01.24). Apie patyias tarp mokini Lietuvoje ir j prevencij r. Povilaitis R., Valiukeviit J. Patyi prevencija mokyklose. Vilnius, 2006.

is straipsnis yra lyg savotika problemos sprendimo poreikio, galimybi ir bd inventorizacija. Pamginome atskleisti pai problem, aptarti jos teisin reglamentavim Lietuvoje ir usienyje, ianalizavome klausim gvildenusius altinius Lietuvoje, apvelgme tam tikras tendencijas Europos alyse, numatme tam tikrus laukiamus pokyius bei jiems pasiekti taikytinas priemones. Akivaizdu, jog fizini bausmi draudimui galima pasirinkti vairius teisinius bdus bei formas (tai liudija ir usienio ali patirtis), be to, apie pai problem ir btinyb j sprsti galima igirsti daug ir vairi nuomoni. Todl tikims, kad ms atliktas tyrimas bus naudingas tiek informaciniu poiriu, tiek kaip pagrindas diskusijai bei konkretiems sprendimams. SMURTINIO AUKLJIMO PROBLEMA IR PASEKMS Kaip rodo vairs tyrimai, daugelis vaik ankstyvajame amiuje patiria artimiausi moni smurt. Moderniose Vakar alyse vidutinikai 60-80 % vaik nuo pat kdikysts turi ksti fizines bausmes.4 Daniausiai minimos artim moni smurtinio elgesio slygos yra ios: nereflektuota tv patirtis, perimti proiai, konfliktai tarp tv ir darbo vietose, socialinio sluoksnio, aplinkos ir visuomenins slygos, nelankstus aukljimo stilius, situaciniai ir asmeniniai veiksniai.5 Kitaip tariant, smurtinis aukljimas yra plaiai paplits daugelyje ali, ne vien Lietuvoje, j lemia daugelis prieasi, daniausiai tiesiogiai susijusi ne su vaik elgesiu, bet su tv poiriais ir situacijomis, kuriose jie atsiduria. Vaik elgesio tyrintojai pastebi, jog smurtinis vaik aukljimas, nepaisant stebinanio j plitimo, ne tik nesprendia esmini ilgalaiki vaik aukljimo keblum, bet gali padaryti didiuls alos. Visame pasaulyje ymus konsultantas vaik ir eimos klausimais Jan-Uwe Rogge teigia, jog btin rib vaikams nustatymas neturi nieko bendra su baudimu ar grasinimais, juo labiau nesietinas su fizinmis bausmmis, smgiais ar visuotinai inomais, lidnai pagarsjusiais plekteljimais ar ausies usukimais.6 Fizinis baudimas nra pedagogins priemons, net jei jis ir duoda trumpalaiki rezultat. Smgiai paemina, jie aloja aukltojo ir vaiko orum. Smgiai, taikomi nustatant vaikams ribas, yra pralaimjim pripainimai. Jie ymi ir gamina sualotus mones.7 Vytautas Blays (2001 m.) apibendrina atsakymus tv klausimus, ar muimas yra tinkama aukljimo priemon. Ji nra tinkama, nes: muimas neimoko vaiko tinkamo ir pageidaujamo elgesio, o bet kokios nuobaudos tikslas turt bti imokyti vaik suprasti, kaip reikia elgtis; fizins bausms gali imokyti tik agresijos, nes pats muimas yra agresija; fizinmis bausmmis baudiami vaikai nepasitiki savo jgomis, jiems sunkiau susirasti draug, kyla daugiau keblum mokykloje; tvai, kurie mua vaik nestipriai, kaip ir visi, neskaudiai (labai pyk, siaudrin), gali ir sunkiau sualoti vaik.8 Autorius taip pat teigia, jog kiekviena fizin bausm turi emocins prievartos komponent, nes, kai vaik mua tvai ar globjai, jis jauiasi paemintas, tampa piktas, pamirta, k blogo yra padars, bet
4

Martin L. R.. Gewalt in der Schule und Erziehung. Bad Heilbrunn, 1999, p. 13. I karto verta paminti, jog ie skaiiai neturi bti klaidingai interpretuojami, es jie rodo, jog vaikai nuo seniausi laik buvo baudiami fizinmis bausmmis ir pasaulis nesugriuvo. ioje vietoje galima dar kart pacituoti daugelyje praneim bei leidini, skirt smurto prie vaikus prevencijai, aptinkam Alice Miller fraz: Mes dar neinome, koks galt bti pasaulis, jei vaikai augt nepatirdami prievartos, smurto, paeminimo, jeigu suaugusieji juos gerbt ir elgtsi su jais kaip su svarbiais monmis (r., pvz., Vaikas tarp prievartos ir inaudojimo. Vilnius: Socialins apsaugos ir darbo ministerija, 2000). Alice Miller yra pedagog, psicholog ir dailinink, gimusi 1923 m. Lenkijoje ir nuo 1946 m. gyvenanti veicarijoje, 1953 m. apgyn disertacij Ciuriche. Ji inoma savo kritiniu poiriu vaik ir tv santykius, taip pat grieta juodosios pedagogikos kritika, kai vaiko vali mginama palauti manipuliacijomis, valdia ir prievarta (pagal Wikipedia, r. http://de.wikipedia.org/wiki/Alice_Miller , prisijungta 2007 02 26). 5 Martin L. R.. Gewalt in der Schule und Erziehung. Bad Heilbrunn, 1999, p. 14. 6 Rogge J.-U. Kinder brauchen Grenzen. Eltern setzen Grenzen. Hamburg, 2000, p. 195. Lietuvi kalba r. Rogge J.-U. Vaikams reikia rib. Vilnius, 2004. Ir Rogge J.-U. Tvai nustato ribas. Vilnius, 2005. Apie autori r. http://www.jan-uwe-rogge.de/ 7 Ten pat. 8 Blays V. Prievarta prie vaikus // Nepilnamei kriminalin justicija. Kvalifikacijos klimo kurs paskait mediaga. Vilnius, 2001, p. 68.

prisimena, kad j skriaud. Btent emocin prievarta, kaip kit prievartos form sudtin dalis, yra svarbiausias patogenezinis9 faktorius, neigiamai veikiantis vaiko raid mlyn greitai gali pranykti, o menkumo pojtis greitai neinyksta.10 Svarbu paymti, jog smurtinio aukljimo ala gali bti i karto nepastebima. Ji yra ilgalaik ir jos pasekms gali bti juntamos netgi vaikams jau tapus suaugusiais, santykiuose su savo tvais ir pan.11 Kaip rodo vairs tyrimai,12 smurt bei prievart patyr vaikai, statistikai gerokai daniau patys vliau ima smurtauti. Taip skatinama iplstin smurto bei prievartos reprodukcija. Aukljimo stilius turi reikming poveik individuali socialini kompetencij raidai, toki kaip empatija, gebjimas sprsti konfliktus, savs vertinimas ir ypa savikontrol, taigi turi takos ir nusikalstamam elgesiui. Jaunuoliai, kurie vaikystje patyr smurt arba kuriems trko emocinio ryio su tvais ar j prieiros, daniau elgiasi nusikalstamai. Tai itin pastebima sunki turtini ir smurtini nusikaltim atvejais, maiau reikminga jaunimui tipikiems smulkiems nusikaltimams, kurie turbt susij su bendrais jaunimo brendimo fenomenais bei epizodiniais socialiniais ir ekonominiais veiksniais.13 2002-2003 metais Teiss institutas dalyvavo tarptautiniame jaunimo nusikalstamo elgesio tyrim projekte, kurio vienas i tiksl buvo nustatyti jaunimo nusikalstamo elgesio aplinkybes ir slygas.14 Tyrimo rezultatai parod, kad smurt eimoje patyrs jaunimas smurtauja gerokai daniau. Vokietijos (Greifsvaldo), Suomijos (Helsinkio) ir Lietuvos (Vilniaus) mokini apklausos duomenys pavaizduoti grafike (1 pav.).15 Jame matyti, kad iauresn tv smurto patirtis didina paties jaunimo smurtin elges: pvz., Vilniuje nusikalstamai smurtavo 29,6 % jaunuoli, kuriuos tvai alojo, daugiau nei du kartus daugiau nei t, prie kuriuos tvai niekada nenaudojo smurto (13,6 %). 2000 metais, atlikus lyginamj kalint nepilnamei ir kontrolins grups tyrim, kuris buvo Nepilnamei justicijos programos dalis, padaryta ivada, jog kalinti nepilnameiai daniau buvo baudiami, ypa fizinmis bausmmis. 27 % apklaust nuteistj paminjo stiprias fizines bausmes, kuri yms lieka ant kno, o i kontrolins grups moksleivi toki fizini bausmi ufiksuota nebuvo. Daroma ivada, jog tai svarbs skirtumai, rodantys tendencij, jog vaikas, prie kur buvo panaudota jga, vliau pats j naudos. Vaikai, kurie eimoje susilaukia fizini bausmi, t. y. mato, kad suaugusieji prie juos
9

Patogenez [gr. pathos - liga + genez] ligos raida. Tarptautini odi odynas. Vilnius, 1985. Blays V. Prievarta prie vaikus // Nepilnamei kriminalin justicija. Kvalifikacijos klimo kurs paskait mediaga. Vilnius, 2001, p. 67-68. 11 Psichologai danai pastebi, kad blogi tv ir vaik santykiai paauglystje danai lemia silpnus tv ir suaugusi vaik ryius. inoma ir atvej, kai suaugusieji kerija senukams u suteiktus jiems emocinius ir fizinius eidimus. r. Leligien I.. mogus ir socialin aplinka. Kaunas, 1997, p. 140. 12 Tarp j ir Teiss instituto atliktas tyrimas Mokini patiriamo ir naudojamo smurto tyrimas: mokini apklausa 2002 (Tarptautinis projektas Mare Balticum). Taip pat r. Pfeiffer Ch., Wetzels P., Enzmann D.. Innerfamilire Gewalt gegen Kinder und Jugendliche und ihre Auswirkungen. Hannover, 1999; Dnkel F., Geng B. Jugendgewalt und Kriminalprvention. Empirische Befunde zu Gewalterfahrungen von Jugendlichen in Greifswald und Usedom/Vorpommern und ihre Auswirkungen fr die kommunale Kriminalprvention. Forum Verlag Godesberg. Mnchengladbach, 2003; Wilmers N., Enzmann D., Schaefer D., Herbers K., Greve W., Wetzels P. Jugendliche in Deutschland zur Jahrtausendwende: Gefhrlich oder gefhrdet? Ergebnisse wiederholter, reprsentativer Dunkelfelduntersuchungen zu Gewalt und Kriminalitt im Leben junger Menschen 1998-2000. 1. Aufl. Nomos Verlagsgesellschaft. Baden-Baden, 2002. Viename interviu i problem taikliai apibdina Paramos vaikams centro direktor, psicholog Aura Kurien: <...> Tokie vaikai, jei nra anksti pastebti, ateina mokykl ir ten jau daniausiai baigiant pirm-antr klas mes girdime apie juos, kaip apie tuos, su kuriais niekas negali susitvarkyti jie yra labai agresyvs arba tampa atstumti, atpirkimo oiai, nepritampantys, nes tiesiog neturi normali augimo su kitais gdi, neino, kaip elgtis ar visus papirkinti, ar gudrauti, ar kovoti ir gintis. Jie ino tik dvi pozicijas arba tu, arba tave <...>. Kurien A. Smurtas prie vaikus smurtas prie vis visuomen // Bernardinai.lt, 2006 05 29. 13 Pagal Wilmers N., Enzmann D., Schaefer D., Herbers K., Greve W., Wetzels P. Jugendliche in Deutschland zur Jahrtausendwende: Gefhrlich oder gefhrdet? Ergebnisse wiederholter, reprsentativer Dunkelfeldforschungen zu Gewalt und Kriminalitt im Leben junger Menschen 1998-2000. 1. Auflage. Baden-Baden, 2002, p. 341. 14 Mokini patiriamo ir naudojamo smurto tyrimas: mokini apklausa 2002 (tarptautinis projektas Mare Balticum). Baigiamoji ataskaita. Teiss institutas, 2003. 15 1 pav. Pagal Dnkel F., Hagemann O., Kestermann C., Morgenstern Ch. Kriminalitt, Strafrechts- und Strafvollzugsentwicklung im Osteseeraum: kriminologische und strafrechtliche Aspekte des Sanktionenrechts und der Sanktionspraxis vor dem Hintergrund gesellschaftlicher Wandlungsprozesse. Forschungsprojekt Mare Balticum. Zwischenbericht. Greifswald, 2003, p. 21.
10

pakelia rank, imoksta, jog toks elgesys yra galimas, kad tai, k tau reikia gauti, galima pasiekti btent tokiu bdu panaudojant jg prie silpnesn.16
Ja unim prisip inta sm o a s urtinis n usika m s elgesys ir t sm lsta a v urto p tirtis a Greifsva lde, Helsinkyje ir Vilniuje (2002 m .)
40% T vai nenaudojo sm urto 35% 30% 25% 20% 15% 10% 6,1% 5% 0% Greifsv alde (n= 247, 34,2% i 724) Helsinkyje (n= 26, 29,1% i 1.121) 3 Vilniuje (n= 352, 34,8% i 982) 23,8% 20,9% 17,7% 14,3% 13,6% Taik leng ir/a sunkias fizines bausm s vas rba e 33,2% 29,6% Retai ir/ar danai alojo

22,9%

SMURTINIO AUKLJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE

Organizacijos Gelbkit vaikus 2003 metais atlikto tyrimo duomenimis,17 tik 30 % apklaustj (14-18 m. vaik) vaikystje niekada nepatyr tv ar globj prievartos. I patirt bausmi daniau pasitaiko muimas kokiu nors daiktu (10,2 %), pliaukteljimas per veid (6,5 %), purtymas (4,8 %). Daniausiai vaikai toki bausmi susilaukia u neklausym ir uduoi nevykdym (20,9 %), alkoholio, narkotik vartojim ar rkym (19,1 %), blog mokymsi (16 %), melavim (14,1 %). Vaik nuomone, tvai juos daniau mudavo, kai bdavo igr (8,7 % atsakiusij, kad juos tvai mudavo), pikti ar pavarg dl visai kit dalyk negu vaiko nusiengimas (8,1 %), kai nesutar tarpusavyje (7,4 %), daniausiai be rimtos prieasties (5,6 %). Beveik pus vaik yra sitikin, kad j tvai buvo neteiss mudami ir t pai rezultat bt galj pasiekti kitomis priemonmis, tik 6 % sutinka, kad tai pati veiksmingiausia priemon, o 29 % pateisina rykts naudojim tam tikrais atvejais. 22,3 % apklaust vaik teig dar neinantys, ar nemuiantys savo vaik, 1,6 % man, kad mu.

16

Nepilnameiai, padar sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai. Vilnius, 2000, p. 23. Apie smurtinio aukljimo al plaiau r. Newell P., Hammarberg T. Teis nebti muamam // Vaik teiss. Nuostat gyvendinimas. Vilnius: Vaiko teisi informacijos centras, 2002, p. 101-111. 17 Mano nuomone. Gelbkit vaikus. 2003, Vilnius, p. 4-7.

PROBLEMOS SPRENDIMO POREIKIS IR PASTANGOS J SPRSTI LIETUVOJE Smurto prie vaikus problema, skaitant muim aukljant, Lietuvoje jau madaug 10 met keliama ir analizuojama mokslinse bei praktinse konferencijose, vaiko teisi apsaug gvildenanioje literatroje. Vienas pirmj leidini, skirt smurto prie vaikus analizei, itin akcentuojant pedagogin vaik muim, buvo 1999 m. Lietuvos vaik teisi gynimo organizacijos Gelbkit vaikus iai temai skirtoje konferencijoje skaityt praneim pagrindu ileista nedidel knygel Ar teisus stipresnis?18 Joje buvo paskelbta, kad 1998 m. vykusios apklausos duomenimis, 49,6 % apklaust suaugusij pasisak muantys savo vaikus.19 Pagal pateiktus duomenis, is procentas buvo maesnis nei kai kuriose kitose valstybse (JAV, Korjoje, Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, Australijoje, Indijoje ir kitur), taiau teisingai ir taikliai konstatuota, kad u i skaii slypi suaugusio mogaus agresyvi galvosena ir elgesys vaikystje; nesugebjimas rasti sau vietos tarp bendraami ir menkas savs vertinimas; i kartos kart perduodamas sitikinimas, kad sprendiant tarpusavio santykius galima naudoti smurt.20 I apklaust jaunuoli tik penktadalis nurod, kad jie vaikystje nebuvo vairiais bdais tv muami.21 Anuomet ir Lietuvoje buvo pastebta viena svarbi tendencija, kuri James Gilligan vadina smurto reprodukcija, tvai, kurie patys yra patyr smurt, griebiasi jo daniau, o nemaa dalis smurt patiriani vaik j pateisina kaip tinkam bausm ar konflikto sprendimo priemon (su visomis i to iplaukianiomis pasekmmis).22 Dar vienas svarbus io tyrimo akcentas 58,3 % apklaustj (suaugusij) teig, jog fizins bausms nepadeda tapti geresniu mogumi, 57 % nelaik j btina aukljimo priemone, 48,6 % pritar siekiui udrausti fizines bausmes, 22 % iuo klausimu neturjo tvirtos nuomons.23 Tu metu buvo parengtas ir statym pakeitim paketas, kurio pagrindinis tikslas buvo mainti smurt prie vaikus, taikant kriminalines bausmes arba administracinio poveikio priemones, taiau dl teisins technikos trkum ir silpnos politins valios jis taip ir nebuvo priimtas.24 Platesniu smurto paplitimo visuomenje kontekstu prievarta prie vaikus analizuota ir anksiau. 1997 metais Valstybins jaunimo reikal tarybos usakymu Vilniaus universiteto sociologijos laboratorija atliko Lietuvos jaunimo sociologin tyrim Lietuvos jaunimo portretas 1997, kuriame buvo klausim ir apie taikomas fizines bausmes.25 Tik 26 % apklaust jaun moni nebuvo patyr fizini bausmi i savo tv. Fizinmis bausmmis daniau buvo baudiami berniukai bei miestuose gyvenantys jaunuoliai. Palyginus su 1994 met Lietuvos jaunimo tyrimo duomenimis, 1997 metais fizini bausmi taikymas sumajo (1994 m. 33 %, o 1997 m. 27 % apklaustj teig, kad jiems kartais buvo taikomos fizins bausms, atitinkamai 53% ir 38 % teig, kad toki atvej yra pasitaik). Vilniaus universiteto moter studij centro 1997 m. leidinyje analizuojama smurto prie moteris ir vaikus problematika Lietuvoje. Apibendrinant pristatomo tyrimo rezultatus teigiama, kad beveik pus apklaust vaik gsdinti, jog bus nubausti fizinmis bausmmis, patyr vair suaugusij eimos nari fizin smurt.26 Daniausiai naudojamas fizinis smurtas prie vaikus muimas kokiu nors daiktu (diru ir
18

Ar teisus stipresnis?. Smurto prie vaikus apvalga Lietuvoje. Vilnius, 1999. Paymtina, jog organizacija Gelbkit vaikus nuo 1996 m. vykd tstin program Prie vaik patiriam smurt. Programos gyvendinimas pristatytas ir iniasklaidoje (r., pvz., Lietuvos rytas, 1999, Nr. 79). iame pristatyme buvo ireiktas apgailestavimas, kad nuo seniausi laik Lietuvoje viena i priemoni vaik aukljimo sistemoje buvo ir lieka fizins bausms u tikrus ar tariamus nusiengimus. Kai buvo rodyta, kad smurtas gimdo smurt, kad fizins bausms nepadeda auklti vaik, paangiausiose Europos alyse buvo priimti statymai, visikai udraud (net ir tvams) taikyti vaikams fizines bausmes. 19 Ten pat, p. 5. 20 Ten pat, p. 5, 28-29. Paymtina, jog norint korektikai palyginti vairi ali duomenis, apklausas reikt atlikti pagal viening metodik, taip pat atsivelgti kultrinius, ekonominius, politinius ir socialinius ali skirtumus. 21 Ten pat, p. 14. 22 Ten pat, p. 9, 18, 22. Taip pat r. Gilligan J. Smurto prevencija. Vilnius, 2002, p. 20; Dapys A., Sakalauskas G. Smurt patyrusi vaik reabilitacijos teisiniai aspektai. Vilnius, 2005, p. 8. 23 Ar teisus stipresnis?. Smurto prie vaikus apvalga Lietuvoje. Vilnius, 1999, p. 52-53. r. taip pat Trakinskien L.. Muti ar nemuti vaik // Socialinis ugdymas (II), Vilnius, 1999, p. 52-59. 24 Ten pat, p. 40-46. 25 Lietuvos jaunimo portretas 1997. Sociologinis tyrimas // VJRT/VU sociologijos laboratorija, Vilnius, 1997, p. 49-50. 26 Smurtas prie moteris ir vaikus Lietuvoje. Vilnius, 1997, p. 43. r. taip pat Baibokait A., iliukait R.. Vaik apsauga nuo juos alojanio tv elgesio // Lietuvos eima, Vilnius, 1994-1995, p. 157-159. UNICEF 1995 met leidinyje eimos ir vaikai

pan.).27 Taip pat buvo konstatuota, kad eimose, visuomenje fizini bausmi taikymas kaip aukljimo priemon nelaikoma smurtu28, o tv elges su vaikais ne visada lemia socialin padtis visuomenje, isimokslinimas ar profesinis statusas.29 Faktikai nuo tada prievartos prie vaikus tema tapo neatsiejama vaiko teisi apsaugos analizs Lietuvoje dalis. J imta nagrinti vis platesniais ir gilesniais aspektais. Pavyzdiui, 1998 m. vykusioje konferencijoje buvo analizuojami ir literatriniai prievartos prie vaik aspektai.30 Profesorius Vincas Auryla taikliai pastebjo, kad ms santykiai su vaiku yra iandienos, vakar dienos, o galbt ms gyvenimo istorijos, engimo civilizacij ir kultr rezultatas ir kad netgi lietuvi liaudies pasakos pasiymi iaurumu. Aptariamas temas gvildeno ir iniasklaida. 1999 m. vasario 11 d. numeryje savaitratis Veidas ispausdino straipsn Tvai terorizuoja vaikus.31 Jame pristatoma jau minta organizacijos Gelbkit vaikus usakyta ir 1998 metais atlikta apklausa, keliama pati problema, jos sprendimo poreikis, usienio ali patirtis, remiamas nemuimo statymo primimas ir konstatuojamas valstybs abejingumas iam klausimui. Skelbta ir daugelis kit publikacij iniasklaidoje, ypa pastaraisiais metais.32 2000 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino Nacionalin program prie vaik komercin seksualin inaudojim ir seksualin prievart.33 i programa buvo skirta specifinei smurto prie vaikus problematikai ir nors ta tema glaudiai susijusi su fizinmis bausmmis, j taikymo (ar udraudimo) klausimas ioje programoje ir jos gyvendinimo metu skelbtuose leidiniuose faktikai nekeliamas.34
Lietuvoje vaik muimo problema dar neakcentuota, analizuojama tik seksualin prievarta prie vaikus, kitos socialins bei ekonomins eim ir vaik problemos, anuomet vyravusios Lietuvoje. r. eimos ir vaikai Lietuvoje. Vilnius, 1995, p. 69-71. 1995 metais parengtame eimos politikos koncepcijos projekte teigiama, jog rimt mokslini tyrim apie vaikus, patirianius prievart eimoje ir u jos rib, Lietuvoje nra atlikta. Visuomen neturi tradicij identifikuoti vaik teisi paeidimus. r. eimos politikos koncepcija (projektas), Vilnius, 1995, p. 45. 1996 metais konferencijos praneim pagrindu ileistas leidinys Vaik fizin ir seksualin prievarta. Jame analizuoti ir tv vaikams taikomi prievartos klausimai, taiau bendru moksliniu kontekstu, netiriant situacijos Lietuvoje. r. Ulba P. Fizins prievartos taka vaik elgesiui ir intelekto raidai // Vaik fizin ir seksualin prievarta, Vilnius, 1996, p. 21-25. 27 Ten pat. 28 Ten pat, p. 49. 29 Ten pat, p. 45. 30 Auryla V.. iaurumas lietuvi literatroje ir vaikas. Konferencijos Atrask vaiko teises, vykusios 1998 m. gruodio 10-12 d. Vilniuje, mediaga. Vilnius, 1999, p. 22-26. domu tai, kad t pai met gegus mnes vykusioje konferencijoje, skirtoje vaiko teisi apsaugai, fizini bausmi taikymo vaikams Lietuvoje klausimas nebuvo akcentuotas, j savo praneime kl tik vienas vedijos atstov Dick guivist. r. Vaiko teisi apsaugos garantijos Baltijos ali teisinse sistemose: situacija, problemos ir sprendimo perspektyvos. Phare demokratijos pltros projektas Tarptautiniai standartai ir j taikymas, ginant vaiko teises Baltijos valstybse. 2-osios konferencijos praneimai. Vilnius, 1998, p. 106. 31 Januonien D. Tvai terorizuoja vaikus // Veidas, 1999 02 11, p. 42-43. 32 r. Pakalnien R. Prievarta gimdo prievart // Lietuvos inios, 1999, Nr. 73, p. 19; Verbien I. Skriaudikais esame mes gim? // Lietuvos inios, 2001, Nr. 46. Jazukeviit D., Samuolyt V. Mylimi ir nemylimi // Veidas, 2001 08 02; Alksninis G., Gudaviit D. Lietuva jaun mueik ir skriaudik alis // Lietuvos rytas, 2001, Nr. 181; Babkauskien I.. Ar i ties Lietuvos vaikai agresyviausi? // Respublika, 2001 08 13; Kamarauskien D., iuparys G. Tv nirio aukos bejgiai vaikai // Lietuvos rytas, 2002, Nr. 213; Beresneviius G. Vaikmuiai kaip popkultros stabas // Atgimimas/Delfi, 2002 10 03; Dabkeviit L. Smurto prie vaikus tematika dienratyje Lietuvos rytas (2002 m.) // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2003, Nr. 2, p. 95-102; Jazukeviit D. Tautai vaiuoja stogas // Veidas, 2005 05 05; Apklausa: nemaai Lietuvos vaik patiria emocin ir fizin smurt // BNS/Delfi, 2005 06 15; Lahayne H. Ar fizin bausm yra smurtas? // 2006 02 06, Lietuvos krikioni student bendrijos internetinis puslapis www.lksb.lt; Saukien I. Ms vaikai Europos mueikos // L. T./Delfi. 2006.03.30; Kurien A. Smurtas prie vaikus smurtas prie vis visuomen // Bernardinai.lt, 2006 05 29; Gradait S. Berin ko vaikams nesveika // DELFI, 2006 06 19; Jackeviius M. Kas apsaugos nuo smurto eimoje? // DELFI, 2006 06 20; Tv bausms bijojs paauglys alojo save // DELFI, 2006 10 24; Kemerien S. Spirk ir bus atidaryta? // Atgimimas, 2006, Nr. 47, p. 3; Urbonait I. Mokytojai smurtauja ar tik ginasi nuo mokini? // DELFI, 2007 01 16; Westcott K. Kodl Olandijoje gyvena laimingiausi vaikai Europoje? // Bernardinai.lt, 2007 02 20; Lietuvoje vis daniau smurtaujama prie vaikus, teigia prokuratra // Bernardinai.lt, 2007 02 23; Povilaitis R. Patyios ms visuomenje yra tapusios norma // Bernardinai.lt, 2007 02 27. 33 Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl nacionalins programos prie vaik komercin seksualin inaudojim ir seksualin prievart (2000, Nr. 29) in., 2000, Nr. 5-144. 34 r. Vaikas tarp prievartos ir inaudojimo. Vilnius: Socialins apsaugos ir darbo ministerija, 2000, p. 58.

2001 m. pradioje Jungtini Taut vaiko teisi komitetas pateik savo ivadas dl Lietuvos angins ataskaitos apie Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos nuostat gyvendinim. Jose Komitetas ireik susirpinim tuo, kad Lietuvoje eimose ir institucijose yra plaiai taikomos fizins bausms vaikams, o pati visuomen tai toleruoja, nra apie tai pakankamos informacijos. Komitetas paragino imtis tinkam teisini priemoni, kad bt visikai udraustas bet koks fizini bausmi vaik atvilgiu taikymas eimose, imtis vis reikiam priemoni, kurios didint visuomens supratim apie fizini bausmi darom al vaiko sveikatai, skatint visuomens netolerantikum iam reikiniui, o taip pat leist suprasti, kad vaikams gali bti taikomos kitos, j orumo neeminanios ir Konvencijos principus atitinkanios aukljimo priemons eimoje, mokykloje, kitose institucijose.35 Paymtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybs pateiktoje ataskaitoje i problema net nebuvo minima.36 j dmes atkreip nevyriausybins organizacijos, dirbanios vaiko teisi apsaugos srityje. J parengtame komentare buvo teigiama, kad Lietuvoje smurto prie vaikus problema tampa aktuali, o valstyb nebepajgia jos isprsti.37 2004 metais pateiktoje ataskaitoje Jungtini Taut vaiko teisi komitetui apie Vaiko teisi konvencijos gyvendinim Lietuvoje smurto prie vaikus temai skiriama kur kas daugiau dmesio. Visgi plaiau gvildenamas tik nusikalstamas smurtas prie vaikus, o fizini bausmi taikymo ir toleravimo problematika Lietuvoje neaptariama.38 Tik viename i punkt (p. 294) pateikiami Lietuvos nacionalinio UNICEF komiteto 2001 metais surengto vaik ir jaunimo nuomons tyrimo Jaunimo balsai duomenys apie smurt plaiausia prasme. Apibendrinant teigiama, kad smurtinis elgesys (psichologinis arba fizinis smurtas) bdingas 65 procentams Lietuvos eim39 (Vakar Europoje 55 procentams eim). 14 procent Lietuvos vaik teigia, kad agresyviai j eimose elgiamasi danai. <> Duomenys rodo, kad Lietuvos vaikai, palyginti su Vakar Europos, labiau toleruoja fizin ir psichologin smurt eimose ir mano, kad tokiomis priemonmis galima isprsti kylanias problemas. 29 procentai Lietuvos vaik mano, kad problemas galima isprsti pasikalbjimu (Vakar Europoje 51 procentas), 46 procentai Lietuvos vaik mano, kad kartais galima isprsti problemas riksmu (Vakar Europoje 11 procent).40 io tyrimo metu taip pat nustatyta, kad absoliuti dauguma vaik yra prie fizin agresij kaip problemos sprendimo bd (72 % Lietuvoje ir 86 % Vakar Europoje). Paiame tyrime daromas apibendrinimas, kad Lietuvos vaikai, palyginti su Vakar Europa, labiau toleruoja fizin ir psichologin smurt eimose ir mano, kad tokiomis priemonmis galima isprsti kylanias problemas. Tai, matyt, pirmiausia yra daniau j pai patiriamo smurto padarinys (tiek eimose, tiek kitais atvejais.41 2003 m. lapkriio 23-26 d. Europos mogaus teisi komisaras Alvaro Gil-Robles, lankydamasis Lietuvoje, pabr aptariamo klausimo aktualum Lietuvai ir atkreip dmes, kad Lietuvoje dar nra teiss akto, numatanio konkreius veiksmus kovai prie smurt (ypa pabr smurt eimoje).42
35

Jungtini Taut vaiko teisi komiteto ivados dl Lietuvos angins ataskaitos. CRC/C/15/Add. 146. 2001.01.26. 25-26 punktai. r. taip pat Sakalauskas G. Vaik ir jaunimo teisi apsauga Lietuvoje // Praneimas apie mogaus socialin raid. JTVP/SPG. Vilnius, 2001, p. 94. 36 r. Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos nuostat gyvendinimo Lietuvoje ataskaita. 2000 m. (r. www.socmin.lt). Fizini bausmi taikymo vaikams problema taip pat nebuvo paminta ir kituose svarbiuose tuo metu atliktuose tyrimuose mogaus teisi ir socialins raidos klausimais. r. Praneimas apie mogaus teisi padt Lietuvoje // mogaus teisi veiksm planas (HURIST), Vilnius, 2002. Taip pat r. SADM rengtus socialinius praneimus 1998, 1999, 2000 ir 2001 metais (r. www.socmin.lt). 2002 met socialiniame praneime i problema jau minima, taiau nekeliamas fizini bausmi draudimo klausimas. r. Socialinis praneimas 2002 // SADM, Vilnius, 2003, p. 52. i problema tiesiogiai neminima vlesniuose 2003 ir 2004 met praneimuose. 2005-2006 m. praneime trumpai aptarta smurto prie vaikus statistika (p. 89-90), o fizini bausmi vaikams taikymo problematika taip pat neanalizuojama. r. Socialinis praneimas 2005-2006 // SADM, Vilnius, 2006. 37 Lietuvos Respublikos nevyriausybini organizacij komentaras Lietuvos Respublikos ataskaitai Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos nuostat gyvendinimas Lietuvos Respublikoje (1999). Vilnius, 2000, p. 11. 38 Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos gyvendinimo ataskaita. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 142 // in., 2004, Nr. 24-739, P. 22 (p. 175), 36-39. 39 Atkreiptinas dmesys tai, kad Gelbkit vaikus organizacijos 1998 m. atliktoje (aukiau minimoje) apklausoje toki eim buvo 49,6 %. 40 Ten pat, p. 39 (p. 294). r. taip pat Jaunimo balsai. Vaik ir jaunimo nuomons tyrimas. UNICEF. Lietuva. 2001, p. 14-15, 32. 41 Ten pat, p. 15.

2003 metais Vaiko teisi informacijos centro ileistame leidinyje Suaugs mogus neturi muti vaiko, parengtame organizacijos Gelbkit vaikus vykdyto projekto pagrindu, teigiama, jog Lietuvoje smurto prie vaikus problema yra viena aktualiausi (taip pat, kaip ir daugelyje kit ali). 43 iame leidinyje vaiko teises ginani organizacij koalicijos vardu aikiai ir nedviprasmikai raginama parengti vaik muim aukljimo tikslais draudianias statym pataisas. is leidinys, kiek inoma io straipsnio autoriams, Lietuvoje buvo pirmasis, kuriame nacionalins ir tarptautins praktikos analizs pagrindu pamginta vaizdiai ir aikiai atsakyti klausim, ar reikia statymini draudim muti vaikus. 2005 met pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimo usakymu Teiss institute parengtoje mogaus teisi padties analizs ataskaitoje aptariant smurto prie vaikus klausimus teigiama, jog visuomens ir valstybs neigiam poir bet kok vaik fizin baudim ireikt nemuimo (angl. k. anti-spanking) statymo primimas.44 Taip bt aikiai ireikta valstybs pozicija dl beslygiko fizini bausmi taikymo vaikams udraudimo. Toks statymo parengimas numatytas 2005 met pradioje Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintoje Vaiko gerovs valstybs politikos strategijoje (priemoni plano 1.8.p., 2006 m.).45 Taip pat paymtina, jog t pai met viduryje Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino Nacionalin smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005-2007 met program,46 taiau fizini bausmi taikymo klausimas joje neakcentuojamas. TARPTAUTINS REKOMENDACIJOS Jungtini Taut vaiko teisi konvencija ir kiti dokumentai Jungtini Taut (toliau JT) vaiko teisi konvencija (1989 m.) tvirtina valstybs atsakomyb u vaiko apsaug nuo vairiausio pobdio fizinio ar psichologinio smurto, eidim ar piktnaudiavimo, prieiros nebuvimo ar nerpestingo elgesio, grubaus elgesio ar inaudojimo, skaitant seksualin piktnaudiavim (19 str.). Svarbu atkreipti dmes, jog pagal Konvencij valstyb, esant mintiems pavojams, turi vaik apginti nuo tv, teist globj ar kuri nors kit j globojani asmen. Vaiko teisi komitetas, atsakingas u ios Konvencijos gyvendinimo prieir, aikindamas i Konvencijos nuostat pabr, jog daugelis Konvencijos straipsni turi bti taikomi atsivelgiant 19 straipsn. Prie toki Konvencijos straipsni Komitetas priskiria: 5 straipsnyje numatyt tv, globj ar kit, pagal statym u vaik atsakani asmen atsakomyb, teises ir pareigas vaik pakreipti ir jam vadovauti, naudojantis ia Konvencija pripaintomis teismis; 28 straipsnio 2 dalyje numatyt valstybs pareig utikrinti, jog drausm mokyklose bt palaikoma metodais, atspindiniais pagarb vaiko orumui atitinkamai pagal ios Konvencijos reikalavimus; 40 straipsn, pagal kur valstybs dalyvs pripasta kiekvieno vaiko, tariamo paeidus baudiamuosius statymus, kaltinamo arba pripastamo kaltu dl j paeidimo, teis, kad su juo bt elgiamasi stengiantis ugdyti jo orum ir reikmingum, pagarb mogaus teisms ir pagrindinms laisvms; - kai kuriuos kitus straipsnius.
42

mogaus teisi komisaro Alvaro Gil-Robleso ataskaita apie jo vizit Lietuv 2003 m. lapkriio 23-26 d. (r. www.urm.lt). Taip pat r. Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita 2003 m., p. 18. (r. http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita2003.doc ). 43 Suaugs mogus neturi muti vaiko. Vilnius: Vaiko teisi informacijos centras, 2003, p. 3. 44 Kietyt L. Vaik teiss // mogaus teiss Lietuvoje. Vilnius, 2005, p. 205-206. r. taip pat teorins praktins konferencijos Pagalba vaikui, nukentjusiam nuo smurto, vykusios 2005 05 12-13 Vilniuje, praneim mediag. 45 Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl vaiko gerovs valstybs politikos strategijos ir jos gyvendinimo priemoni 2005-2012 m. plano patvirtinimo (2005 02 17, Nr. 184) // in., 2005, Nr. 25-802. 46 Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nacionalins smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005-2007 met programos patvirtinimo (2005.05.04, Nr. 491) // in., 2005, Nr. 58-2021.

Kituose JT dokumentuose, susijusiuose su vaikais, pltojamos ir detalizuojamos Vaiko teisi konvencijoje tvirtintos nuostatos:47 1) JT nepilnamei nusikalstamumo prevencijos gairse (Rijado gairse) akcentuojama, jog be savo akademins ir profesinio mokymo veiklos, vietimo sistemos turt atkreipti iskirtin dmes pozityvios emocins jaun asmen paramos stiprinim ir blogo psichologinio elgesio su jais vengim, taip pat grubi drausmini priemoni, ypa fizins bausms, vengim (25 p.). 2) JT nepilnamei, i kuri atimta laisv, apsaugos taisyklse (Havanos taisyklse) tvirtinta, jog grietai draustinos visos drausmins priemons, sukelianios iaur, nemonik ar eminam elges, skaitant fizines bausmes, udarym tamsias vienutes, udarym arba kalinim vienutje ar bet kokias kitas bausmes, galinias kelti pavoj fizinei ar psichinei nepilnameio sveikatai (67 p.). 3) JT standartinse minimalios teisingumo vykdymo nepilnameiams taisyklse (Pekino taisyklse) primenama, jog nepilnameiams netaikomos fizins bausms (17.3 p). Jungtini Taut vaiko teisi komiteto rekomendacijos Vaiko teisi komitetas pabria, jog Konvencija ragina valstybes perirti savo statymus ir utikrinti, kad jokio lygio prievarta vaik atvilgiu nebt toleruojama. Ypa iskiriama eima, mokyklos, bausmi atlikimo sistema. Btinos tiek statym leidybos, tiek vietimo priemons poiriui ir praktikai pakeisti. Komitetas atkreip dmes, jog nuostatos, draudianios fizines bausmes eimose ir mokyklose, turi daugiau aukljamj (vietjik), o ne baudiamj poveik, ir kad tokio pobdio reformos turt ne padidinti, o sumainti tv, persekiojam u prievart prie vaikus, skaii, btent dl pasikeitusio poirio. Daugumoje valstybi statymai gina vaikus nuo sunki fizini sualojim, danai vadinam iauriu elgesiu su vaikais. Taiau labai daug ali savo baudiamuosiuose ar civiliniuose (eimos) statymuose tvirtina tv, globj, mokytoj teises naudoti fizines bausmes, su slyga, jei jos yra protingos ar saikingos. Komitetas grietai kritikuoja tokius teiss aktus. Skiriamoji riba tarp leistinos prievartos ir neleistinos yra dirbtin. Labai lengva nepastebimai pereiti i vieno lygmens kit. Kita vertus, tai ir principo klausimas kodl, neleidiant taikyti jokios prievartos prie suaugusiuosius, vaikams esama tam tikr ilyg.48 Valstybs, ratifikuodamos JT vaiko teisi konvencij, sipareigoja imtis vis reikiam teisini, administracini, socialini ir vietimo priemoni, kad bt gyvendinamas 19 straipsnis. Tarp toki apsaugos priemoni reikiamais atvejais gali bti ir veiksmingos socialins programos, leidianios suteikti param vaikui ir j globojantiems asmenims, taip pat iaikinti, praneti, perduoti nagrinti, tirti, gydyti ir imtis kit priemoni mintais iauraus elgesio su vaiku atvejais, o prireikus ikelti baudiamj byl. Vaiko teisi komitetas valstybi nari pateikiam ataskait apie Konvencijos gyvendinim gairse dl 19 straipsnio iskiria valstybms klausimus, susijusius ir su valstybse taikomomis priemonmis fizinms bausmms udrausti: - Ar statymai (baudiamieji ir/ar eimos) apima vis ri fizins ir protins prievartos draudim, skaitant fizines bausmes, eminim, sualojimus, smurt, neprieir ir inaudojim, inter alia eimose, globos staigose, vieose ir privaiose (vietimo ar bausmi vykdymo) staigose? - Kokios aukljamosios ir vieiamosios bei kitos priemons buvo patvirtintos ir koki imtasi siekiant skatinti pozityvias ir be prievartos aukljimo, drausminimo ir globos formas?49 Vaiko teisi komitetas laikosi nuomons, jog fizini bausmi taikymas namuose ar vairiose institucijose teisiniu ir socialiniu poiriu nesuderinamas su JT vaiko teisi konvencijos nuostatomis. Jis rekomenduoja udrausti visas fizines bausmes, taip pat ir eimoje, bei silo organizuoti kampanijas, kurios padt visuomenei geriau suvokti neigiam fizini bausmi poveik ir skatint pltoti pozityvi
47

ie dokumentai pateikti leidinyje Aidukas M. Jungtini Taut dokument rinkinys. Nusikalstamumo prevencija ir baudiamoji justicija. Standartai ir normos. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004. Taip pat r. Drakas R. Svarbesni nepilnamei baudiamosios atsakomybs klausimai. Vilnius, 2005. 48 Implementation Handbook for the Convention on the Rights of the Child. UNICEF. 1998, p, 240-247. 49 Plaiau r. Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos gyvendinimo vadovas. Patikros lapai. UNICEF, p. 50-52.

neprievartin vaik auginimo ir vietimo veikl.50 Komitetas pabria, jog yra nesuvokiama, kodl visuomens, draudianios ir baudianios u fizin smurt tarp suaugusij, i dalies toleruoja suaugusij smurt prie vaikus ir vienareikmikai akcentuoja, kad smurtas prie vaikus bet kuriuo atveju yra nepriimtinas51. Net ir lengvos fizins bausms gali eskaluoti pavojingesn smurt. eimose, kuriose normalu muti vaikus, jie baudiami vis grieiau. Vienintelis ansas ivengti sunki piktnaudiavimo atvej yra dmesingai reaguoti lengvas smurto prie vaikus formas ir jas udrausti52. Svarbu propaguoti teigin, kad muimas (smurtas) yra mogaus teisi paeidimas. Toliau Komitetas pabria, kad smurtiniai vaik aukljimo metodai moko klaidingo konflikt sprendimo modelio. Muimas yra geriausia smurtinio elgesio mokykla. domu yra tai, kad pagrindin prieastis, dl kurios tvai mua savo vaikus, yra faktas, jog ie patys k nors primu. Vaikui siuniamos inios paradoksas yra akivaizdus: Kit muti negalima. Kad tai suinoiau, gavau antaus53. Paymtina, jog 2002 m. gegus 10 d. JT Generalins asambljos specialiojoje sesijoje vaik klausimais buvo priimtas veiksm planas, kuriame akcentuota, kad nam smurtas ir seksualinis smurtas prie moteris ir vaikus yra problema daugelyje pasaulio ali.54 gyvendinant vaik teis bti apsaugotiems nuo prievartos, neprieiros, inaudojimo ir smurto form, buvo nutarta paraginti visas alis priimti ir vykdyti statymus, skatinanius strategij ir program, ginani vaikus nuo vis smurto, neprieiros, prievartos ir inaudojimo form namuose, mokykloje ar kitose institucijose, darbo vietoje arba bendruomenje, gyvendinim, taip pat didinti inojim apie vaik negynimo nuo smurto, prievartos ir inaudojimo neteistum ir lidnas pasekmes.55 Atsakydamas Lietuvos antrosios ataskaitos apie JT vaiko teisi konvencijos gyvendinim, Komitetas sveikindamas priemones, kuriomis siekiama nacionalinius teiss aktus suderinti su Konvencijos reikalavimais, ypa Vaiko gerovs valstybs politikos strategij ir jos gyvendinimo priemoni plan 20052012 m., pastebi, jog tam tikrose srityse, inter alia, vaik auk apsauga nuo prievartos, fizini bausmi, taip pat j fizins bei psichologins reabilitacijos ir reintegracijos utikrinimas, nacionaliniai statymai dar nra galutinai suderinti su Konvencija. Komitetas kvieia valstyb nar imtis vis btin priemoni, kad bt visais atvilgiais utikrintas nacionalini statym atitikimas Konvencijos reikalavimams. Sveikindama dialogo metu valstybs nars prisiimt sipareigojim udrausti fizines bausmes eimoje, Komitetas ir toliau ireikia susirpinim dl danai pasikartojanio fizini bausmi naudojimo (ypa eimoje), kur lemia bendras toleruojamas poiris toki praktik. Komitetas valstybei narei rekomenduoja: a) tiesiogiai udrausti fizines bausmes eimoje ir gyvendinti esanius draudimus (iskirta straipsnio autori); b) atlikti isam ir visapusik tyrim fizini bausmi prieastims, pobdiui, paplitimui vertinti, taip pat nuodugniai vertinti iki iol valstybs naudot priemoni poveik siekiant sumainti ir panaikinti fizines bausmes; c) pltoti priemones, kurios gerint alingo fizini bausmi alos supratim ir tokiu bdu keisti bendr visuomens poir fizini bausmi taikymo praktik, skatinant pozityvias, be prievartos, vis dalyvavimu pagrstas vaik aukljimo priemones. 56
50 51

Suaugs mogus neturi muti vaiko. Vilnius, Vaiko teisi informacijos centras, 2003, p. 11. Child Maltreatment Deaths in Rich Nations. UNICEF, 2003, p. 31. 52 Ten pat. 53 Todesflle bei Kindern durch Misshandlungen und Vernachlssigung in den Industrielndern. Zusammenfassung der internationalen Vergleichstudie Child Maltreatment Deaths in Rich Nations. UNICEF-Innocenti Report Card Nr. 5, Florenz, August 2003, p. 9. Plaiau r. Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos gyvendinimo vadovas. UNICEF, 2002, p. 179-191; taip pat Newell P., Hammarberg T. Teis nebti muamam // Vaik teiss. Nuostat gyvendinimas. Vilnius: Vaiko teisi informacijos centras, 2002, p. 101-111. 54 Jungtini Taut Generalins asambljos specialiosios sesijos vaik klausimais veiksm planas. 2002, p. 22-23. 55 Ten pat, p. 23-24. 56 27 January 2006, CRC/C/LTU/CO/2 Unedited Version, Concluding observations on second report, paras 8, 9, 37 and 38 (a, b and c)). Global Initiative to End All Corporal Punishment of Children http://www.endcorporalpunishment.org/pages/frame.html

10

2006 m. saus JT vaiko teisi komitete Lietuvos Respublikos Vyriausybs atstovai, gindami valstybs pozicij dl JT vaiko teisi konvencijos gyvendinimo ataskaitos, pabr valstybs ketinimus tvirtinti special ir aik draudim statyme.57 Taiau kol kas joki konkrei ingsni nra numatyta netgi naujai Socialins apsaugos ir darbo ministerijos Vaik ir jaunimo skyriaus kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis bei organizacijomis parengtame JT vaiko teisi komiteto ivad gyvendinimo plane.58 Europos Tarybos rekomendacijos Europos Tarybos Ministr Komitetas 1985 m. kovo 26 d. prim rekomendacij R (85)4 Dl smurto eimoje ir pasil valstybms narms perirti savo teiss aktus, suteikianius gali bausti vaikus, ir apriboti fizini bausmi taikym ar jas visikai udrausti, nors tokio draudimo paeidimas nebtinai turi bti susijs su kriminaline bausme (12 p.).59 1990 metais Europos Tarybos Ministr Komitetas prim rekomendacij R (90)2 Dl socialini priemoni, susijusi su smurtu eimoje.60 Joje smerkiami tokie ugdymo bdai, kai taikomos fizins bausms ar kitoks eminantis elgesys, akcentuojama ugdymo be prievartos btinyb (V skirsnio 2 dalis). Europos Sjungos politika Europos Sjungos (toliau ES) politikoje ir dokumentuose neskiriama daug dmesio vaiko teisi apsaugai. Tai nra ES teiss reguliavimo dalykas ir paprastai i srit paliekama alims narms reglamentuoti nacionaliniais statymais. Sutarties dl Konstitucijos Europai II-84 straipsnyje tik usimenama, jog vaikai turi teis btin apsaug ir glob j gerovei utikrinti. Jie gali laisvai reikti savo nuomon. Taiau konkretesni nuostat prievartos prie vaikus klausimais, ES Konstitucijoje nra. Europos mogaus teisi teismo praktika Europos mogaus teisi teismas (toliau Teismas) bei Europos mogaus teisi komisija (toliau Komisija) savo praktikoje ne kart nagrinjo bylas, susijusias su fizini bausmi taikymu vairiose gyvenimo sferose, tarp j ir namuose, mokykloje bei bausmi vykdymo sistemoje. Atkreiptinas dmesys, jog ios institucijos nagrinja skundus dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos61 (toliau Konvencija) paeidim. Mintais klausimais paprastai yra tiriama, ar nebuvo paeistas Konvencijos 3 straipsnis, pagal kur niekas negali bti kankinamas, baudiamas su niekuo neturi bti iauriai, nemonikai ar eminant orum elgiamasi. Konvencijoje numatytos teiss ir laisvs turi bti utikrinamos visiems vienodai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Taiau ios Konvencijos reikalavimai bei nustatyti standartai nebtinai sutampa su kit tarptautini dokument numatytais. Pavyzdiui, JT vaiko teisi konvencija tam tikrais klausimais gali numatyti didesnius ir detalesnius reikalavimus valstybms, ratifikavusioms pastarj Konvencij. A. prie Didij Britanij viena i inomiausi Teismo byl dl fizins prievartos naudojimo prie vaikus namuose.62 Pareikjas A., gims 1984 m., 1990 m. kartu su broliu pateko vietin vaik apsaugos
57

r. Global Initiative to End All Corporal Punishment of Children http://www.endcorporalpunishment.org/pages/frame.html Dl Jungtini Taut vaiko teisi komiteto ivad gyvendinant JT vaiko teisi konvencij Lietuvoje. Paskelbta 2007.02.13, p. 19; r. http://www.socmin.lt/index.php?-566603514 (paskutin kart prisijungta 2007.02.27). 59 Recommendation No. R 85(4) of the Commitee of Ministers to Member States on violence in the family (adopted by the Commitee of Ministers on 26 March 1985, at the 382nd meeting of the Ministers Deputies). r. taip pat Prokopik M. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir jos taka vaiko teises reglamentuojaniai Lietuvos statym sistemai // Vaiko teiss ir pilietin visuomen. Vilnius, 2000, p. 21; Ar teisus stipresnis?. Smurto prie vaikus apvalga Lietuvoje. Vilnius, 1999, p. 35-36. 60 Recommendation No. R (90) 2 of the Commitee of Ministers on Social Measures concerning Violence within the Family. 61 Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija // in., 1995, Nr. 40-987. 62 A. prie Didij Britanij byla. Europos mogaus teisi teismo sprendimas. 1998 m. rugsjo 23 d. http://cmiskp.echr.coe.int////tkp197/viewhbkm.asp?
58

11

registr dl inomos fizins prievartos, naudotos prie juos. J motinos sugyventinis tkart buvo policijos sptas. Vliau kaltininkas ved berniuk mam ir tapo j patviu. 1993 m. A. klass aukltoja informavo atitinkamas socialines tarnybas, jog yra enkl, kad berniukas buvo mutas rykte. Smurto ymes patvirtino ir gydytojas. Berniuko patviui buvo ikelta baudiamoji byla, kurioje jis kaltinamas kno sualojimu. Kaltininkas neig, kad kartkartmis posn iplakdavo rykte, taiau, anot jo, tai buvo btina ir protinga, nes A. buvo sunkus vaikas, neklausydavs tv, nesilaikydavs drausms mokykloje. Didiosios Britanijos teismas patv pripaino nekaltu. Tuo metu galioj Didiosios Britanijos statymai numat baudiamj atsakomyb u tyin bei neatsarg kno sualojim. Atsakomyb buvo numatyta ir pagal Vaik ir jaunuoli statym (1933 m.) u vaik sualojim ar blog elges su jais, jei tai galjo sukelti bereikalingas j kanias arba sutrikdyti sveikatos. Svarbu pabrti, jog pagal baudiamojo proceso statymus kaltinaniajai pusei (prokurorui) tenka rodinjimo nata, siekiant tikinti prisiekusiuosius, jog sualojimas konkreiu atveju nelaikytinas leistina vaiko bausme. Tvai ir asmenys in loco parentis yra ginami statymo, jei j vaikui pritaikyta bausm buvo saikinga ir protinga atitinkamomis slygomis. Mokytojo pritaikyta vaikui fizin bausm gali bti nemonika ar eminanti. Vertinant, ar ji tokia nebuvo, kreipiamas dmesys bylos aplinkybes, bausms skyrimo prieastis, pobd, paskyrimo greit (laik) ir pan. (vietimo statymas, 1993 m.). Pareikjas A. pra, kad Teismas ne tik inagrint, ar buvo paeistas Konvencijos 3 straipsnis, o ir patvirtint, jog nacionaliniai statymai neturi tiesiogiai ar su tam tikromis ilygomis toleruoti bet kokio lygio tyins prievartos prie vaikus. Didiosios Britanijos Vyriausybs atstovai reikalavo, kad Teismas apsiribot konkretaus atvejo inagrinjimu ir neformuluot bendr teigini apie vaikams taikomas fizines bausmes. Byl nagrinjusi Komisija ir Teismas pripaino, jog iuo atveju buvo paeistas Konvencijos 3 straipsnis. Teismas pabr, jog 3 straipsn paeidiantys atvejai turi apimti tam tikro, bent minimalaus lygio iaurum, sunkum. Ar is minimalus lygis pasiektas, yra vertinimo dalykas, atsivelgiant bylos aplinkybes, blogo elgesio pobd, kontekst, trukm, fizines ir protines pasekmes, tam tikrais atvejais ami, lyt, sveikatos bkl ir pan. Nagrinjamu atveju buvo nustatyta, jog berniukas buvo muamas tam tikra jga ir ne vien kart. Teismo manymu, toks elgesys yra pakankamas minimaliam iaurumo lygiui pasiekti, taigi turt bti udraustas pagal Konvencijos 3 straipsn. Teismas pripaino, jog pagal Konvencijos 1 straipsn valstybs nars sipareigoja kiekvienam jos jurisdikcijoje esaniam asmeniui utikrinti Konvencijoje numatytas teises ir laisves. Vadinasi, gyvendindamos Konvencijos 3 straipsn, valstybs privalo imtis priemoni, kad jos jurisdikcijoje esantys asmenys nepatirt kankinimo, nemoniko ar eminanio elgesio ar bausmi, skaitant ir mint privai asmen elges. Vaikai ir kiti paeidiami asmenys turi bti itin ginami valstybs nuo toki sunki asmenybs vientisumo paeidim. Teismas pabr, jog Didiosios Britanijos statym numatytas protingas baudimas, kur tvai gali taikyti vaikams, nesuteikia ir neutikrina tinkamos apsaugos pareikjui nuo elgesio ir bausmi, prietaraujani Konvencijos 3 straipsniui. Vyriausyb su tuo sutiko ir pripaino, jog mintos statymo nuostatos turi bti pakeistos. Nagrinjamu atveju Teismas konstatavo, kad toks apsaugos neutikrinimas paeidia Konvencijos 3 straipsn. Vyriausyb sipareigojo imtis statymo pakeitim. Daug diskusij sukl Costello-Roberts prie Didij Britanij byla.63 Costello-Roberts 1985 m. buvo septyneri met berniukas, kur mama isiunt mokytis mokykl, garsjusi grietomis drausms taisyklmis. Taiau mama neinojo, jog drausmei utikrinti mokykloje vaikams taikomos fizins bausms. Spalio mnes naujam mokiniui surinkus atitinkam skaii spjim u drausm, pedagogai nusprend jam pritaikyti vien i bausmi drausmei utikrinti trys smgiai per upakal (per kelnes) su batu guminiu padu. Bausm buvo vykdyta atunt dien po paskutinio vykio, u kur buvo gautas spjimas.

action=open&table=1132746FF1FE2A468ACCBCD1763D4D8149&key=813&sessionId=6996438&skin=hudocen&attachment=true r. taip pat Suaugs mogus neturi muti vaiko. Vilnius: Vaiko teisi informacijos centras, 2003, p. 13. 63 Costello-Roberts prie Didij Britanij byla. Europos mogaus teisi teismo sprendimas. 1993 m. vasario 23 d. http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/portal.asp?sessionId=6996438&skin=hudoc-en&action=request

12

1986 m. buvo panaikintas statymas, leidiantis Didiosios Britanijos mokytojams, dirbantiems valstybs ar vietos valdios finansuojamose mokyklose, taikyti vaikams fizines bausmes. Taiau toks mokytoj pateisinimas liko galioti privaiose mokyklose, ten jie ir toliau galjo auklti vaikus, kuri drausmei utikrinti naudoti proting baudim. Teismas ioje byloje nusprend, jog Konvencijos 3 straipsnis nebuvo paeistas, taiau sprendimas priimtas 5 teisjams balsavus u toki pozicij, o 4 teisjams balsavus prie. Teisjai, balsav prie toki pozicij, savo atskiroje nuomonje idst, jog, j nuomone, bet kuri fizin bausm mokykloje yra pakankama, kad bt pripainta Konvencijos 3 straipsnio paeidimu. Fizin bausm yra tyinis asmens orumo ir fizinio vientisumo sualojimas. mogaus muimas netgi u blog elges iais laikais jau yra nepriimtina bausm ir laikytina eminaniu elgesiu. Net neanalizuojant vis konkreios situacijos detali, galima teigti, jog fizin bausm savo esme yra pakankamas smgis asmenybei ir jos paeminimas, todl laikytinas Konvencijos paeidimu. Teisjai pabr, jog btina keisti nusistovjus poir vaikams taikomas fizines bausmes ir diegti nuostat, jog fizins bausms vaik atvilgiu savo paia esme yra nemonikos ir eminanios. i mintis vliau, ypa primus JT vaiko teisi konvencij, vis daniau buvo minima Teismo pozicijoje bei atsispinddavo jo sprendimuose (pavyzdiui, jau aptarta A. prie Didij Britanij byla). TEISINIS REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE Fizini bausmi mokyklose draudimas Lietuvos Respublikos teiss aktuose nra tiesiogins nuostatos, jog fizins bausms mokykloje draudiamos, tai nutyli ir galiojantis Lietuvos Respublikos vietimo statymas.64 Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo65 49 straipsnio 2 dalyje numatytas nebaigtinis galim taikyti poveikio priemoni sraas vaikui, paeidusiam mokymo, aukljimo (globos) staigos vidaus tvarkos taisykles ar mokinio elgesio normas. Jam gali bti taikomos drausmins aukljamojo poveikio priemons: pastaba, papeikimas, grietas papeikimas, atitinkamas elgesio vertinimas, kitos statym nustatytos poveikio priemons. Administracini teiss paeidim kodekso66 181(3) straipsnyje numatyta atsakomyb mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros ir kit institucij bei staig, kuri inioje (priirimas) yra vaikas, vadovams, aukltojams ar kitiems jiems prilygstantiems asmenims u savo pareig nevykdym arba netinkam vykdym, fizin ar psichin vaiko alojim ar kitok vaiko teisi paeidim. Padar paeidim minti asmenys baudiami nuo vieno imto iki penki imt lit bauda. Fizini bausmi draudimas bausmi vykdymo sistemoje Lietuvoje fizins bausms u nusikalstamas veikas yra laikomos neteistomis (LR Konstitucijos 21 str.). Nepilnameiams jos nra leidiamos pagal LR baudiamj kodeks67 (90 str.) bei LR vaiko teisi apsaugos pagrind statymo 49 straipsnio 3 dal. LR bausmi vykdymo kodekse68 pabriama, jog vykdant bausm, nesiekiama mogaus kankinti, iauriai su juo elgtis arba eminti jo orum (7 str.). Fizins bausms nenumatytos ir tarp nuobaud, skiriam u drausms paeidimus staigoje, taiau tiesioginio draudimo nra (142 str.).

64

Lietuvos Respublikos vietimo statymo pakeitimo statymas // in., 2003, Nr. 63-2853 (su vlesniais pakeitimais). Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos pagrind statymas // in., 1996, Nr. 33-807 (su vlesniais pakeitimais). 66 Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas // in., 1985, Nr. 1-1 (su vlesniais pakeitimais). 67 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // in., 2000, Nr. 89-2741 (su vlesniais pakeitimais). 68 Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas // in., 2002, Nr., 73-3084 (su vlesniais pakeitimais).
65

13

Fizini bausmi globos (rpybos) teisiniuose santykiuose draudimas Fizins bausms globos (rpybos) teisiniuose santykiuose yra neteistos (LR vaiko teisi apsaugos pagrind statymo 49 str. 2 dalis, LR administracini teiss paeidim kodekso 181(3) str.). Fizini bausmi namuose (eimoje) draudimas iuo metu Lietuvoje fizins bausms namuose (eimoje) vis dar nra aikiai ir nedviprasmikai udraustos. LR Konstitucijos 21 straipsnis tvirtina mogaus asmens nelieiamum bei mogaus orumo apsaug. Be to, nustatomas draudimas mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. LR Konstitucijoje nedaromas skirtumas tarp vaik ir suaugusij, tiek vieniems, tiek kitiems mintos teiss ir konstitucin apsauga suteikiama vienodai. Pagal LR vaiko teisi apsaugos pagrind statymo 10 straipsnio 2 dal draudiama vaik kankinti, aloti, eminti jo garb ir orum, iauriai su juo elgtis. To paties statymo 49 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tv, kit teist vaiko atstov teis vaik, vengiant atlikti savo pareigas, padarius drausms paeidimus, drausminti savo nuoira, iskyrus fizin ar psichin kankinim, kitok iaur elges, vaiko garbs ir orumo eminim. Taip pat tvirtinta, jog tvams ir kitiems teistiems vaiko atstovams, kurie paeidia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos j auklti, mokyti, priirti, ilaikyti, iauriai su juo elgiasi ar kitaip piktnaudiauja savo teismis bei pareigomis, taikoma statym nustatyta civilin, administracin arba baudiamoji atsakomyb (56 str.). Esant ivardytiems atvejams, pats vaikas ir kiti asmenys turi teis kreiptis pagalbos vaiko teisi apsaugos, teissaugos ar kit institucij. Kilus realiai grsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija arba i institucija kartu su policija nedelsdama paima vaik i tv arba kit teist vaiko atstov. Taikant atskirus teiss aktus, nustatanius atsakomyb u prievart prie vaikus, tv fizins bausms paprastai nepatenka statymuose apibrtas svokas (pvz., fizinis ar psichinis kankinimas) ar veik sudtis. Pagrindin prieastis tokios fizins bausms kaip sudavimas diru ar ranka, ausies usukimas, menkas sudavimas ir pan. aukljant vaikus yra laikomas maareikmiu ir patenkaniu aukljimo, u kur atsakingi tvai ar globjai, ir savo teiss realizavimo svok. Baudiamosios, administracins ir civilins teiss Lietuvoje poiriu tai privatus reikalas, todl tiek teissaugos, tiek vaik apsaugos institucijos skundus dl panaaus pobdio vyki nelinkusios kitis, kol nra aiki, apiuopiam pasekmi (fiziniai sualojimai, psichins sveikatos sutrikdymai ir pan.). Baudiamoji atsakomyb Vaikai Lietuvoje ginami nuo prievartos ir jau minto LR baudiamojo kodekso nuostatomis. Jame numatyta baudiamoji atsakomyb u sunkius ir nesunkius sveikatos sutrikdymus, padarytus tiek tyia, tiek dl neatsargumo (135-139 str.). Tyini sveikatos sutrikdym atvejais kvalifikuojaniu poymiu yra laikoma veika, padaryta maameiui (vaikui iki 14 m.); u tai numatyta grietesn kaltininko atsakomyb. Baudiamajame kodekse numatyta atsakomyb ir u fizinio skausmo suklim ar nedidel sveikatos sutrikdym (140 str.). Tai apima atvejus, kai muimas, smurtavimas sukl nukentjusiajam fizin skausm, taiau, skirtingai nuo ankstesni nusikaltimo sudi, nepaliko ant kno pdsak, kuriuos galt ufiksuoti medikai, nors sveikata dl to galjo bti trumpam ir sutrikusi.69 Kaip ir jau mint veik atveju, padarius nusikaltim vaikui iki 14 m., kaltininkas baudiamas grieiau. LR baudiamojo kodekso 163 straipsnyje numatyta baudiamoji atsakomyb u piktnaudiavim tv, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis. is nusikaltimas gali bti inkriminuojamas asmenims, kurie sistemingai, pakartotinai taik fizin, seksualin ar psichologin prievart prie savo vaikus. Civilin atsakomyb
69

Baudiamoji teis. Specialioji dalis. Vilnius, 2001, p. 189-197.

14

Pagal LR civilin kodeks70 tvai turi teis ir pareig auklti savo vaikus, taigi yra atsakingi u savo vaik aukljim ir vystymsi, privalo rpintis savo vaik sveikata, j dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tvai, atlikdami ias pareigas, turi pirmumo teis prie kitus asmenis (3.165 str.). Tv ir vaik santykiai yra apibriami tv valdios terminu. Jos turinys tv teis ir pareiga dorai auklti ir priirti savo vaikus, rpintis j sveikata, ilaikyti juos, atsivelgiant j fizin ir protin bkl sudaryti palankias slygas jiems visapusikai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bt parengtas savarankikam gyvenimui visuomenje. Vaikai iki pilnametysts ar emancipacijos yra tv priirimi (3.155 str.). Btent tv valdia danai yra aikinama j teis drausminti savo vaikus fizinmis bausmmis. Tvai yra labiausiai atsakingi u vaik aukljim, todl gyvendindami i pareig jauiasi tur teis koreguoti, j manymu, netinkam vaik elges savo nuoira. Kai tvai (arba vienas i j) vengia gyvendinti savo valdi vaikams, t.y. atlikti savo pareigas juos auklti, piktnaudiauja savo valdia, iauriai elgiasi su vaikais, daro jiems aling tak savo amoraliu elgesiu arba jais nesirpina, teismas gali priimti sprendim dl laikino ar neterminuoto tv (tvo ar motinos) valdios apribojimo (3.180 str.). Jei tvai ar globjai (rpintojai) vaik teises paeidinja, priemoni vaik teisms utikrinti gali imtis valstybin vaiko teisi apsaugos institucija ar prokuroras (3.163 str.). Pagal LR civilinio kodekso 3.164 straipsn, vaikas, manantis, kad tvai paeidinja jo teises, turi teis savarankikai kreiptis gynybos valstybin vaiko teisi apsaugos institucij, o nuo keturiolikos met ir teism. Administracin atsakomyb Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekse numatyta atsakomyb u tv valdios nepanaudojim arba panaudojim prieingai vaiko interesams (181 str.), taip pat analogika atsakomyb vaiko globjams ar rpintojams u jiems nustatyt pareig nevykdym arba vykdym prieingai vaiko interesams (181(1) str.). io kodekso 181(3) straipsnyje numatyta atsakomyb visiems asmenims u vaiko teisi paeidimus. Remiantis iuo straipsniu, baudiami visi, kurie neteistai trukd vaikui naudotis teismis ir laisvmis ar kitaip paeid jo teises. Teorikai i norma turt apimti visus vaiko teisi paeidimo atvejus, kuri neudraudia ir u kuriuos nenumato atsakomybs kiti nacionaliniai teiss aktai. USIENIO ALI PRAKTIKA IR PATIRTIS Valstybs, kuriose fizins bausms visikai udraustos, pasirinko labai vairias strategijas ir eng skirtingais keliais iam rezultatui pasiekti.71 Dauguma j i pradi udraud fizines bausmes vieoje sferoje (vietimo, bausmi atlikimo staigose ir pan.). Udraudiant fizines bausmes naudoti namuose, pirmiausia daugelyje valstybi buvo atsisakyta tvams leisto tinkamo/protingo baudimo teisins apsaugos. Vliau numatytos kur kas aikesns draudiamosios nuostatos civiliniuose statymuose. 2007 m. pradioje 19 valstybi (visos Europoje) visikai udraud fizines bausmes, skaitant ir j naudojim eimose (r. pateikiam lentel).72 100 valstybi udraud fizines bausmes mokyklose, o 96 valstybs fizini bausmi taikym bausmi vykdymo sistemoje jauniems teiss paeidjams. Fizini bausmi draudimas Europos valstybse
Eil. Nr. 1. alis vedija statyminio fizini bausmi draudimo eimose tvirtinimo metai 1979

70

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinis kodeksas // in., 2000, Nr. 74-2262. 71 Child Maltreatment Deaths in Rich Nations. UNICEF, 2003, p. 1; taip pat r. Newell P., Hammarberg T. Teis nebti muamam // Vaik teiss. Nuostat gyvendinimas. Vilnius: Vaiko teisi informacijos centras, 2002, p. 101-111. 72 Pagal Global Initiative to End All Corporal Punishment of Children http://www.endcorporalpunishment.org/pages/frame.html

15

2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19.

Suomija Norvegija Austrija Kipras Portugalija Italija

1983 1987 1989 1994 1994 1996 1997 1998 1999 2000 2000 2000 2000 2003 2004 2004 2005 2006

Danija Latvija Kroatija Belgija Bulgarija Izraelis Vokietija Islandija Rumunija Ukraina Vengrija Graikija

Valstybs, kuriose fizines bausmes eimoje aukiausiosios instancijos teismas pripaino neteistomis, taiau tai dar netvirtino statyme.

vedija73 vedija buvo ir yra pirmoji pasaulio valstyb, visikai udraudusi fizines bausmes taikyti vaikams. 1979 m. Tvysts ir globos kodeksas buvo papildytas tokia nuostata: Vaikai turi teis glob, apsaug ir ger aukljim. Su vaikais turi bti elgiamasi gerbiant j asmenyb ir individualyb, jiems negali bti taikomos fizins bausms ar kitas eminantis elgesys. Pasilym priimti tok statym bei jo projekt vedijos parlamentui pateik tarpdisciplinin Vaiko teisi komisija, kuriai vadovavo vedijoje garsus teisjas. Jis pabr, jog pirminis naujo statymo tikslas aikiai patvirtinti, kad vaik muti neleidiama. Antra sukurti pagrind visuomenei informuoti ir viesti, pabriant, kokie svarbs yra tinkamas vaik aukljimas ir globa. Ilgalaikis tokio statymo tikslas sumainti fizins prievartos prie vaikus atvej skaii. Kartu buvo pasilyta ir nuolatin bendra tv vietimo programa. is statymas yra vedijos eimos (civilins) teiss sudtin dalis. Bet jo tikslas yra nedviprasmikai pabrti, jog Baudiamajame kodekse numatytas kno sualojimas apima fizines bausmes, nors smulks paeidimai nra baudiami, kaip ir u menkus suaugusij kno sualojimus nra persekiojama. Suomija

73

Usienio valstybi patirties apvalga parengta pagal: Global Initiative to End All Corporal Punishment of Children. http://www.endcorporalpunishment.org/pages/frame.html, paskutin kart prisijungta 2007 02 21; Community Law Centre, Childrens Righs Project http://www.communitylawcentre.org.za/children/2005art19/vol1_no3_overview.php, paskutin kart prisijungta 2007 02 21.

16

Suomijoje fizini bausmi udraudimas buvo visapusikos vaik statymo reformos dalis. 1983 m. Vaiko globos ir teiss dalyvauti statymo anginje dalyje dstomi vaiko prieiros principai: Vaikas turi bti aukljamas nestokojant supratimo, saugumo ir meils. Jis neturi bti slopinamas, fizikai baudiamas ar kitaip eminamas. Didjant jo savarankikumui, atsakomybei ir brandai, jis turi bti drsinamas, palaikomas. i eimos teiss reforma isklaid abejones ir aikiai pripaino, jog baudiamieji statymai lygiai taip pat taikomi tv ar globj fizins prievartos prie vaikus atvejais. io teiss akto pirmja dalimi buvo siekiama: 1) tvirtinti pozityvias vaik aukljimo gaires; 2) aikiai apibrti, jog visi vaiko nelieiamumo ir vientisumo (tiek fizinio, tiek dvasinio) paeidimai, kurie bt laikomi nusikaltimu, jei bt padaryti treij asmen, yra lygiai taip pat baustini, kai jie padaryti tv, siekiani sudrausminti vaik. Pagal Baudiamj kodeks net lengvas vaiko iki 15 met kno sualojimas, padarytas namuose vieno i tv, yra laikomas nusikaltimu; 3) tiesiogiai udrausti bet kok eminant elges su vaiku, net jei tas elgesys nra laikomas nusikaltimu ir net jeigu joki kit teisini gynybos priemoni tiesiogiai nra numatyta. Norvegija 1987 m. saus sigaliojo Tv ir vaik statymo pakeitimai ir tvirtinta nuostata: Prie vaikus neturi bti naudojama fizin prievarta ar elgiamasi taip, jog kilt pavojus jo ar jos fizinei ar protinei sveikatai. ie pakeitimai buvo padaryti po oficialaus komiteto, priirinio vaik prievartos ir neprieiros klausimus, rekomendacijos. Norvegijoje visuomens apklausa 1983 m. parod, jog 68 proc. gyventoj buvo prie fizini bausmi udraudim. Iki 1972 m. Norvegijos baudiamajame kodekse galiojo u sualojimus baudiamosios nuostatos, priimtos dar 1891 m. ir tvirtinanios, jog tvai ir kiti asmenys in loco parentis turi teis naudoti saikingas fizines bausmes, kaip vaik aukljimo priemon. 1972 m. po daugybs prietaravim i nuostata buvo panaikinta. Tai sukl daug gin visuomenje dl tv teiss bausti. Norvegijos parlamente svarstant Tv ir vaik statymo pakeitimus, teisingumo ministras teig, jog nors tv fizins bausms jau yra udraustos Baudiamuoju kodeksu, nauja reforma nra perteklin. Didel dalis gyventoj nesuprato arba neinojo tokio draudimo, todl aikus fizini bausmi draudimo tvirtinimas turjo pasitarnauti ir kaip visuomens informavimo priemon. Iki tol buvo nepakankamai aikios tv teiss, o 1972 m. pakeitimai sukl dar daugiau neaikum. 1987 m. isklaid abejones: taikant baudiamuosius statymus vaikas turi toki pat apsaug nuo fizini bausmi kaip ir bet kuris kitas asmuo. Vaik apsaugos nuo realaus skausmo ir bereikalingo eminimo nuostatos buvo vertintos kaip nepakankamos. Austrija 1989 m. kovo 15 d. Austrijos parlamentas nusprend patvirtinti eimos statym ir Jaunimo gerovs statymo pakeitimus, kuriuose tiesiogiai tvirtinama, jog vaik aukljimas naudojant prievart ar sukeliant fizines ar protines kanias yra neteistas. Pataisos buvo priimtos vienbalsiai, be prietaravim. Austrijos aplinkos, jaunimo ir eimos reikal ministras teig, jog tokios reformos pagrindinis motyvas buvo inojimas apie neimatuojam al, kuri patiria vaikai, kuri tvai nenori ar negeba atsisakyti fizini bausmi, kaip savo vaik aukljimo priemons. Buvo teigiama, jog nors alyje dar pasitaiko fizini bausmi atvej, taiau tinkama statymin baz yra labai svarbi didinti visuomens inojimui ir smoningumui, taip pat diskutuoti fizini bausmi bei aukljimo kultros klausimais. statymo tikslas keisti poir ir mainti fizini bausmi taikym. statymas nepadidino byl tvams u vaik muim skaiiaus, taip pat nepadaugjo ir vaik, paimt valstybs globon. Kipras

17

1994 m. birel Kipro Atstov rmai vienbalsiai prim nauj Smurto eimoje prevencijos ir auk apsaugos statym, kuris udraud vieno eimos nario prievartos naudojim prie kit eimos nar (147(1) statymas). iame statyme prievarta reikia bet kok neteist veiksm ar elges, kuris fizikai, seksualiai ar psichologikai sualoja bet kur kit eimos nar. Jei toks veiksmas atliekamas vaikui esant, laikoma, kad prievarta naudojama ir prie pat vaik, nes jis patiria psichologin traum. Tokia veika utraukia atsakomyb. Danija 1997 m. gegu Danijos parlamentas prim Tv globos ir prieiros statymo patais: Vaikas turi teis glob ir apsaug. Su juo ar ja elgiamasi pagarbiai jo ar jos asmenybei ir jam ar jai negali bti taikomos fizins bausms ar kitas eminantis elgesys. 1984 m. darytos visuomens apklausos rod, jog tik 25 % gyventoj pritar formaliam tv teiss muti savo vaikus panaikinimui, 68 % buvo prie tok udraudim. 1986 m. sausio 1 d. sigaliojo ankstesnis draudimas, pagal kur tv globa apima tv pareig saugoti vaik nuo fizins ar psichologins alos bei kitokio alingo elgesio. Taiau buvo abejojama ir vairiai aikinama, ar i nuostata udraudia visas fizines bausmes, ar visgi palieka galimyb tvams naudotis j tradicine teise bausti savo vaikus bei taikyti bent velnias fizines bausmes. 1997 m. silant naujas pataisas jau buvo pastebta, kad dan nuomon apie fizini bausmi udraudim pasikeit: nauji visuomens nuomons tyrimai rod, jog 57 % apklaustj buvo u vis fizini bausmi udraudim. Danijos statymo patais iniciatoriai pabr, jog aikios statym nuostatos yra rankis darbuotojams, danai susiduriantiems su eimomis, kuriose naudojama prievarta (socialiniams darbuotojams, medikams, policininkams ir pan.). ie specialistai, pakeitus statym, gali aikinti eimoms, jog muti vaikus yra negerai, taip pat teikti konsultacijas apie vaik aukljim bei prievartos al. Patais tikslas nebuvo nubausti kuo daugiau tv. Latvija 1998 m. birelio 19 d. Latvijos parlamentas prim nauj Vaiko teisi apsaugos statym. Jo nuostatomis udrausta visiems, skaitant ir eim, iauriai elgtis, kankinti vaikus ir taikyti jiems fizines bausmes. Pasilymai pakeisti Baudiamj kodeks, kad jame numatyti kno sualojimai apimt ir mintas fizines bausmes, dar tebediskutuojami. Kroatija 1998 m. birel Kroatijos parlamentas prim eimos statymo pakeitimus. Jame atsirado nuostatos, labai panaios vedijos statymo nuostatas, udraudianios fizines bausmes ir orumo eminim. statymas sigaliojo nuo 1999 m. sausio 1 d. Belgija 2000 m. Belgijos konstitucij buvo traukta nauja nuostata, utikrinanti absoliui vaik teis moralin, fizin, psichologin ir seksualin vientisum. io Konstitucijos papildymo teisins pasekms dar nra aikios. Po io papildymo buvo priimta Belgijos nacionalins komisijos prie vaik seksualin inaudojim rekomendacija, kurioje idstyti paramos bdai tvams, kad vaikams auklti atsisakyt prievartos. 2000 m. lapkrit Belgijos parlamentas prim baudiamj statym pataisas, susijusias su vaik apsauga. Jomis buvo padidintos bausms u vaiko sualojim, jei tai padar tvai ar kiti asmenys, nuo kuri vaikas buvo priklausomas.

18

Bulgarija ioje alyje fizins bausms yra neteistos pagal Vaiko apsaugos statym (2000 m.). Jo 11.2 straipsnyje tvirtinta: Kiekvienas vaikas turi teis bti apsaugotas nuo aukljimo metod, kurie emina jo ar jos orum, nuo fizins, psichologins ir kit ri prievartos ir nuo bet kokios takos, kuri yra prieinga jo ar jos interesams. i nuostata aikinama kaip udraudianti visas fizines bausmes, skaitant ir tv taikomas vaikams. Baudiamasis kodeksas draudia prievart, kuri sukelia sunk, vidutin ar lengv kno sualojim (128-130 str.), ypa jei auka yra nepilnametis (131 str.). Taiau baudiamojo proceso ypatumai lengvo kno sualojimo atvejais, tvirtinti Baudiamojo proceso kodekse (46 ir 57 str.), lemia tai, jog kol kas nra suformuota byl dl fizini bausmi praktika. Vokietija 2000 m. liepos mn. Bundestagas papild Vokietijos civilin kodeks nauja nuostata: Vaikai turi teis bti aukljami be prievartos. Fizins bausms, psichologiniai sualojimai ir kitas eminantis elgesys yra draudiami.74 Trys svarbs ias nuostatas paaikinantys pastebjimai: 1) vis pirma nuostata yra suformuluota kaip pozityvi deklaracija, patvirtinanti vaik teises, o vliau numatyta io atviro teiginio natrali pasekm pliaukteljim draudimas; 2) odis prievarta traktuojama plaiau nei muimo veiksmas. Ji, pavyzdiui, apima tok smurt kaip stiprus pastmimas ar patraukimas, ausies sukimas, plauk tampymas, vaiko suriimas ir pan.; 3) statymo nuostata neapsiriboja fizini bausmi draudimu, bet nustato ir psichologins ar emocins alos bei kitokio eminanio elgesio draudim. Tuo paiu metu buvo pakeistas ir Vokietijos vaik globos statymas, pagal kur valdios institucijos skatinamos iekoti bd teikti eimoms konsultavimo paslaugas konflikt sprendimo be prievartos klausimais. Svarstant statym parlamente buvo ireikta labai nedaug prietaravim, nors vieosios nuomons apklausos tuo metu rod, kad dauguma gyventoj tokiam draudimui prietaravo. Vienintelis pareiktas nuogstavimas buvo dl tv baudiamojo persekiojimo, taiau jis prarado prasm patais traukus Civilin, o ne Baudiamj kodeks. 1997 m. Vokietijos statymai buvo pakeisti siekiant udrausti eminanius drausms palaikymo metodus, skaitant fizin ir psichologin prievart, taiau tai tiesiogiai neudraud vis fizini bausmi. 1998 m. naujos vyriausybs eimos reikal ministras paskelb, jog sipareigoja visikai udrausti fizines bausmes, ir galiausiai 2000 m. tai buvo gyvendinta. Vokietijos parlamentas fizini bausmi udraudimu siek: suteikti vaikams toki pat apsaug nuo muimo kaip ir suaugusiesiems; pakeisti visuomens poir pabriant, jog visos prievartos formos prie vaikus visuomenje yra nepriimtinos, ir tokiu bdu pralauti prievartos rat; sumainti prievartos prie vaikus atvej skaii, leidiant specialistams su didesniu pasitikjimu nustatyti eimas, kuriose vaikai rizikuoja patirti prievart, ir suteikti joms pagalb prie vykstant sunkesniems sualojim atvejams. Veiksniai, tikin Vokietijos vyriausyb, jog ios pataisos yra btinos: - Vaik Komisija (susidedanti i visoms partijoms priklausani parlamento nari) pateik ivad, jog tokios pataisos yra reikalingos;
74

r. Apie fizini bausmi aukljant vaikus draudimo statymo gyvendinim Vokietijoje r. Bussmann K. D. Erste Auswirkungen des Gesetzes zur chtung der Gewalt in der Erziehung. IKK-Nachrichten. Deutsches Jugendinstitut e. V. 2003, Nr. 1-2, p. 1-4. Vokietijoje taip pat pastebimas fizini bausmi vaikams taikymo priimtinumo majimas. Taip pat r. Vaik teiss. Nuostat gyvendinimas. Vilnius: Vaiko teisi informacijos centras, 2002, p. 101-111.

19

- patikimos Vokietijos mokslo staigos nustat aikius ryius tarp vaikystje patiriam fizini bausmi ir didesns tikimybs naudoti prievart bei polink antisocial elges uaugus. Tuo metu Vokietijoje buvo itin susirpinta didjaniu jaunimo nusikalstamumu; - nemaai Europos valstybi tuo metu jau buvo udraudusios bet kokias fizines bausmes. Tai rod vis didjant Europos valstybi sutarim, jog bet kokia prievarta prie vaikus yra nepriimtina. Vokietija rmsi vedijos, Norvegijos, Danijos, Austrijos geros praktikos pavyzdiais; - Vokietija yra ratifikavusi JT vaiko teisi konvencij. Jos 19 straipsnis tvirtina vaiko teis bti apsaugotam nuo vis form fizins ir psichologins prievartos; - Vokietijos konstitucija vaikams ir suaugusiesiems taikoma vienodai. Konstitucijos straipsniuose tvirtinta kiekvieno asmens, kaip individo, apsauga bei teis nepatirti vis form fizins prievartos. Todl situacija, kai vaikams galjo bti taikomos fizins bausms, o suaugusiesiems tokiais atvejais taikoma teisin apsauga, buvo nepagrsta. Islandija 2003 m. kovo mn. Islandijos vyriausyb pareng nauj Vaik statym, kuris tvirtino visik fizini bausmi vaikams udraudim, j naudojimo namuose neteistum. statymo 28 straipsnyje tvirtinta: Tvai privalo saugoti savo vaikus nuo bet kokios fizins ar protins prievartos ar kito eminanio elgesio. Vyriausyb ir Vaik ombudsmenas i nuostat aikina kaip tiesiogin draudim tvams naudoti fizines bausmes. i nuostat papild 2002 m. Vaiko apsaugos statymo normos, kurios tvirtino tv pareig elgtis su savo vaikais rpestingai ir dmesingai bei visuomet utikrinti vaik gerov. Naujas statymas sigaliojo 2003 m. lapkriio 1 d. Nors tvai neturi joki teisini argument, pateisinani fizines bausmes taiau statyme numatyta teis naudoti fizinius suvarymus, kaip iimtin priemon, kai asmuo kelia pavoj sau ar kitiems. Fizini bausmi taikymas gali patekti Vaiko apsaugos statymo (2002 m.) reguliavimo srit, kuriame numatytas laisvs atmimas asmenims, turintiems savo globoje vaik ir besielgiantiems su juo fizikai ar protikai blogai, naudojantiems prie j ar j seksualin ar kitoki prievart, fizikai ar protikai j ar j apleidiantiems ir dl to kylant pavojui vaiko gyvybei ar sveikatai (98 str.), taip pat tiems asmenims, kurie taiko bausmes vaikams, grasina ar kelia jiems pavoj, galint padaryti vaikui fizins ar protins alos (99 str.), taip pat laisvs atmimas arba bauda asmenims, kurie agresyviai, naudodami prievart, nepadoriai elgiasi su vaiku arba sueidia ar eidia j ar j (99 str.). Ukraina 2004 m. Ukrainoje sigaliojo naujas eimos kodeksas, udraudiantis visas kno bausmes. Naujo Kodekso 150 straipsnis detalizuoja tv pareigas vaik atvilgiu ir udraudia fizines bausmes, taip pat bet kokias kitas eminanias bausmes ar elges. 2001 m. Smurto eimoje prevencijos statymas tvirtino, jog bet kokia prievarta eimoje prie vaik yra neteista. Rumunija Naujas Vaiko teisi apsaugos ir paramos statymas Rumunijoje udraud fizines bausmes. statym 2004 m. birel prim abeji Rumunijos parlamento rmai, jis sigaliojo 2005 m. sausio 1 d. 28 straipsnyje tvirtinta: 1. Vaikas turi teis, kad jo asmenyb ir individualyb bt gerbiama; jis negali bti baudiamas fizinmis bausmmis ar patirti kitok eminant elges. 2. Vaikui gali bti taikomos tik jo orum atitinkanios aukljimo priemons ir jokiais atvejais nra leidiamos fizins bausms arba bausms, susijusios su vaiko fizine ar protine raida ar galinios paveikti jo emocin bsen.

20

90 straipsnio nuostata detalizuoja: Draudiama naudoti bet kokias fizines bausmes arba atimti i vaiko jos ar jo teises, jei tai gali sukelti pavoj jo gyvybei, fizinei, protinei, dvasinei, moralinei ar socialinei raidai, kno vientisumui, fizinei ar protinei sveikatai, tiek eimoje, tiek institucijoje, kuri utikrina vaiko apsaug, glob ir ugdym. Vengrija Fizins bausms namuose buvo udraustos 2004 m. gruod Vengrijos parlamentui primus Vaik apsaugos ir globos gyvendinimo statymo (1997 m.) pakeitimus. Jie sigaliojo 2005 m. sausio 1 d. io statymo 6 straipsnio 5 dalyje tvirtinta: Vaikas turi teis orumo apsaug, bti apsaugotas nuo prievartos fizinio, seksualinio, psichologinio smurto, neskmingos globos ir bet kokios informacijos jam padarytos alos. Vaikas negali bti kankinamas, patirti fizini bausmi ar bet kokio iaurumo, nemonik ar eminani bausmi ar elgesio. Graikija 2006 m. spalio 19 d. Graikojos parlamentas prim Kovos prie smurt eimoje statym, pagal kur fizini bausmi taikymas vaikams eimoje yra draudiamas. Naujo statymo 4 str. numatyta: Fizin prievarta prie vaikus, naudojama kaip aukljamoji priemon, sukelia Civilinio kodekso 1532 str. numatytas pasekmes. Civilinio kodekso 1532 str. numato vairias piktnaudiavimo tv valdia teisines pasekmes, i kuri sunkiausia tv valdios atmimas, skiriamas teismo. statymo projekto aikinamajame rate pabriama, jog fizins bausms nra leistinos aukljimo priemons pagal Civilinio kodekso 1518 str. Civilinio kodekso 1518 str. tvirtina tv teis naudoti pataisymo priemones, jei jos yra btinos pedagoginiu poiriu ir nepaeidia vaiko orumo. Aukiau aptartos valstybs nemuimo nuostatas tvirtino civiliniuose arba konkreiai vaiko teisi apsaugai skirtuose nacionaliniuose statymuose. Kitose valstybse, pavyzdiui, Italijoje, Portugalijoje, Izraelyje, fizins bausms privaioje erdvje (namuose, eimose) buvo udraustos teism sprendimais, nagrinjant konkreias tv prievartos prie vaikus bylas. Ne visose i j ie aukiausiosios instancijos teism sprendimai vliau tvirtinti statymuose (Italijoje ir Portugalijoje kol kas tai nra padaryta). Izraelis 2000 m. saus Izraelio Aukiausiasis teismas udraud visas tv vaikams taikomas kno bausmes. Sprendimas buvo priimtas byloje Natalie Bako prie valstyb. ioje byloje motina buvo nuteista u prievart prie savo nepilnamet vaik ir jo sualojim. Ji kreipsi Aukiausij teism ginydama ankstesnius nuosprendius ir motyvuodama, jog ji vaiko atvilgiu naudojo priimtin aukljamj priemon tinkam/proting baudim. Teismas nusprend, jog jos motyvai, es veiksmai buvo atlikti siekiant vaikui gero, prietarauja fundamentalioms visuomens vertybms: pagarbai mogikajam orumui, kno vientisumui. Teismas tai pat konstatavo, jog fizins bausms paeidia vaiko kn, jausmus, orum ir tinkam raid. Tokios bausms nutolina mus nuo ms tikslo visuomens be smurto. Ms visuomenje nuo iol tvams yra draudiama kaip ugdymo priemon naudoti fizines bausmes ar metodus, kurie emina vaik.75 Tais paiais metais Knesetas statymu panaikino nusistovjusi tinkamo/protingo baudimo nuostat. Italija
75

Community Law Centre, Childrens Righs Project. http://www.communitylawcentre.org.za/children/2005art19/vol1_no3_overview.php , paskutin kart prisijungta 2007 02 21.

21

Italijoje 1996 m. Aukiausiasis teismas Romoje paskelb, jog fizins bausms yra neteistos, taiau tai dar nra aikiai ir vienprasmikai tvirtinta statym leidyboje. Byloje tvas buvo kaltinamas danu prievartos naudojimu prie savo deimtmet dukr. Tvas gindamasis idst, jog jis negali bti pripaintas kaltu dl blogo elgesio su savo dukra, nes jis tenorjo pataisyti savo vaiko elges. Teismas atmet toki gynyb ir pabr, jog, remiantis Italijos konstitucija, statymais bei tarptautine teise, tvams draudiama naudoti prievart auginant savo vaikus. Pagrindins tokio sprendimo prieastys: 1) Italijos teisin sistema didiausi svarb teikia asmens orumo apsaugai. Svoka asmuo apima ir vaikus, kurie turi lygiai tokias paias teises ir nebra objektai, tv privalomi apsaugoti, arba tv nuosavybs objektai; 2) aukljimo tikslas harmoninga vaiko asmenybs raida negali bti pasiekta prievartinmis priemonmis, kurios prietarauja iam tikslui.76 Prievartos naudojimas aukljimo tikslais buvo pripaintas neteistu. Teismo manymu, pats terminas vaiko pataisymas, vaiko elgesio pataisymas reikia poir vaiko aukljim, kuris yra kultriniu atvilgiu anachronikas, o istoriniu pasens. Jis turt bti pakeistas, atsisakant bet kokio hierarchijos ar autoritarizmo atspalvio. Pataisymo terminas turi bti suprantamas kaip aukljimo sinonimas, apibdinamas atsakingu socialiniu sipareigojimu tarp aukltojo ir mokinio. Portugalija Portugalijoje Civiliniame kodekse vaik ir tv santykiai yra apibrti paklusnumo ir tv valdios terminais (1878 str.). Jais remiantis, tvai turi vadovauti vaik aukljimui, yra u tai atsakingi. 1994 m. Aukiausias teismas prim sprendim, kuriame iaikino, jog is straipsnis nesuteikia tvams teiss auginti vaikus naudojant fizin agresij. is sprendimas dar nra tvirtintas statymuose.77 SILOMI LIETUVOS TEISS AKT PAKEITIMAI78 Atsivelgiant tarptautinius Lietuvos Respublikos sipareigojimus, kylanius ratifikavus JT vaiko teisi konvencij, kitas tarptautines rekomendacijas, vertinus usienio valstybi patirt bei ia tema diskusijas ir bandymus problem sprsti Lietuvoje, manytume, jog yra btina ir ms alies statymuose tvirtinti aik ir tiesiogin fizini bausmi bei kitokio eminanio elgesio vaik atvilgiu draudim. Ianalizav Lietuvos teiss aktus, taip pat usienio ali patirt, manytume, jog nra tikslinga ir btina rengti atskir statym (formos prasme) fizini bausmi ir kitokio eminanio elgesio su vaikais draudimui tvirtinti.79 Lietuvoje teisinius santykius eimoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (III knyga eimos teis), jis (XI skyriaus antrame skirsnyje 3.161-3.164 straipsniuose) kartu su Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos pagrind statymu80 tvirtina ir vaiko teises, tv, globj, rpintoj teises ir pareigas. Galimi keli teisinio reglamentavimo variantai, jie visi iame straipsnyje bus suformuluojami, o galutin ivada turt bti platesni diskusij rezultatas.
76

Community Law Centre, Childrens Righs Project. http://www.communitylawcentre.org.za/children/2005art19/vol1_no3_overview.php , paskutin kart prisijungta 2007 02 21. 77 Global Initiative to End All Corporal Punishment of Children. http://www.endcorporalpunishment.org/pages/frame.html 78 U pastabas ir pasilymus iam straipsnio skirsniui esame nuoirdiai dkingi ilgameiam Teiss instituto direktoriui, teisininkui Antanui Dapiui. 79 Nebent svarstytinas (vis form) smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos statymo projekto rengimas. Taiau j tikslinga bt derinti su Nacionaline smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos 2005-2007 met programa, joje numatytomis priemonmis. 80 Paymtina, jog netrukus turt bti parengta nauja io statymo redakcija. Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos pagrind statymo pakeitimo statymo projekto parengimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintame Vaiko gerovs politikos strategijos gyvendinimo priemoni 2005-2012 met plano 1.1. p. (numatytas parengti dar 2006 metais, atsakingi vykdytojai: Socialins apsaugos ir darbo, Teisingumo, vietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikal ministerijos).

22

Viena i galimybi bt papildyti LR civilinio kodekso 3.161 straipsn 4 dalimi:81 4. Vaikai turi teis bti aukljami be smurto ir gerbiant j orum. Vaik fizinis baudimas ar kitoks juos eminantis elgesys draudiamas. Paymtina, jog Civilinio kodekso 3.161 straipsnis aptaria vaiko teises. Alternatyvus variantas bt minto straipsnio 3 dal po odio bti papildyti odiu dorai ir io straipsnio nepildyti 4 dalimi arba palikti tik pirm silomos naujos dalies sakin. Fizini bausmi draudimas galt bti formuluojamas ir (tik) kaip pareiga tvams, rpintojams, globjams. Bt galima papildyti CK 3.159 straipsnio 3 dal arba straipsn papildyti nauja 4 dalimi, pvz., Draudiama iauriai elgtis su vaiku, taikyti jam smurtinio pobdio nuobaudas ar kitaip eminti jo orum arba, pasinaudojant Konstitucijos 21 straipsnio formuluote, Draudiama vaik kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai elgtis su vaiku, taip pat taikyti jam tokias nuobaudas, arba pasirinkti teiginio form, pvz., Vaiko fizinis baudimas ar kitoks j eminantis elgesys draudiamas arba Vaiko fizinis baudimas ar kitoks vaik eminantis smurtinis elgesys draudiamas, arba Tv valdia negali bti vykdoma naudojant fizin ar psichin smurt prie vaik ar kitaip eminant jo orum, arba Tv valdia turi bti vykdoma be smurto ir gerbiant vaiko orum ir pan. Bt tikslinga CK 3.159 straipsn po odio nepanaudojim papildyti odiais arba netinkam panaudojim ir (arba) piktnaudiavim tv valdia. Naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (priimtas 2000 m. liepos 18 d., sigaliojo 2001 m. liepos 1 d.) buvo keistas tik keturis kartus 2004 m. balandio 27 d. (pakeista 17 straipsni) ir t pai met lapkriio 11 d. (dl vaik iki 24 met ilaikymo papildytas 3.194 str.), 2006 m. birelio 22 d. (dl simbolini dovan valstybs tarnautojams panaikintas 6.470 str.), 2006 m. spalio 31 d. (dl savavalik statyb pakeistas 4.103 straipsnis). Teisinio reglamentavimo stabilumo sumetimais CK keiiamas retai ir tik esant didelei btinybei. Vis dlto, atsivelgiant silomos nuostatos svarb bei tarptautines rekomendacijas, manytume, kad bt tikslinga toki nuostat tvirtinti btent Civiliniame kodekse. ios nuostatos pagrindiniai tikslai: 1) aikiai ir tiesiogiai udrausti fizini bausmi taikym prie vaikus, net ir juos aukljant; 2) tvirtinti pozityvaus vaik aukljimo (be prievartos) gaires bei skatinti toki priemoni taikym; 3) didinti visuomens smoningum bei pakeisti poir fizini bausmi taikym vaikams bei aukljimo kultr; 4) sumainti fizins prievartos prie vaikus atvej, ypa eimoje, skaii. vertinus tai, jog galiojaniuose teiss aktuose nra tiesioginio ir aikaus draudimo taikyti bausmes mokyklose, silytume LR vaiko teisi apsaugos pagrind statymo 34 straipsn papildyti 3 dalimi: 3. Vaikas turi teis bti mokomas be smurto ir gerbiant jo orum. Vaiko fizinis baudimas ar kitoks j eminantis elgesys draudiamas. ORGANIZACINS PRIEMONS Valstybs, kuriose buvo priimti nemuimo statymai, kartu su teisinmis priemonmis msi ir organizacini, socialini bei kitoki priemoni komplekso, siekdamos paskleisti visuomenje priimt nuostat skelbiam idj. J patirtis parod, jog, siekiant pakeisti visuomens poir, vien priimti statym nepakanka, btina planuoti ir sistemingai taikyti kitas priemones. vedija. Teisingumo ministerija organizavo didiul visuomens informavimo kampanij. Lankstinukuose, idalytuose kiekvieniems namams, kuriuose augo vaikai, buvo parayta, jog statymas dabar draudia taikyti vaik atvilgiu vis form fizines bausmes, skaitant pliaukteljimus ir pan., taiau net nereikia sakyti, jog js ir toliau galite pagriebti savo vaik nuo kartos virykls ar atidaryto lango, kai jam kyla pavojus susialoti. Vokietija. Federalin vyriausyb ir NVO bendradarbiavo rengdamos visuomens informavimo kampanij apie statymo reform bei skatinim tvams auginti savo vaikus be prievartos. Kampanijos tikslas, buvo ne vieai sukritikuoti tvus, bet informuoti bei viesti juos, kaip galima auginti vaikus su
81

Svarstme ir LR CK 3.155 straipsnio papildymo variant, taiau toks reglamentavimas, atrodo, per siauras, i nuostata bt siejama tik su tv valdia ir galt kilti klausim dl jos taikymo globos (rpybos) ir kituose teisiniuose santykiuose.

23

priderama pagarba ir rpesiu. Kampanij sudar dvi dalys. Pirma dalis: lankstinukai, plakatai, praneimai ir socialin reklama per televizij. Kita dalis atskiri projektai ir bendruomeni iniciatyvos auginantiems vaikus tvams palaikyti visoje Vokietijoje. yms mons, skaitant federalin eimos, pagyvenusi moni, moter ir jaunimo ministr, buvo paskirti ios kampanijos ambasadoriais, propaguojaniais vaik aukljimo be prievartos idj. Vienas i ki, kuris skelbtas vis statymo pakeitimo proces, buvo Padk, o ne bausk. Tuo pabrta, jog pagrindin pakeitim intencija yra keisti visuomens nuomon ir pasilyti eimoms bdus, kaip sprsti konfliktus, nenaudoti jgos n prievartos. Tuo tikslu primus statym ikart buvo pradta visuomens vietimo kampanija, pavadinta Daugiau pagarbos vaikams. J finansavo federacin vyriausyb, bet gyvendinta ji buvo pasitelkus federalins ir vietini valdios institucij bei nevyriausybini organizacij pajgas. Konkreti kampanijos iraika buvo vairi, priklausomai nuo vietovs, bet panaudota daug vairi metod iai iniai skleisti visoje valstybje: nuolatins transliacijos nacionalinje televizijoje, lankstinuk ir kitos mokomosios literatros tvams paruoimas, platinimas, viei renginiai ir teminiai seminarai, struktruot kurs, kaip tv vietimo programos sudtins dalies, pristatymas ir t.t. Nuolatin atsakomyb u ilgalaik statymo gyvendinim buvo perduota nacionalins ir vietins valdios institucijoms (tuo paiu statymo pakeitimu). Suomija. ia taip pat nebuvo apsiribota statymo pakeitimu. Vykdyta plati visuomens informavimo kampanija. Teisingumo ministerija, Nacionalin socialini reikal taryba, Centrin vaiko gerovs sjunga, nevyriausybins organizacijos ir kitos sveikatos apsaugos, socialins gerovs staigos platino vairius lankstinukus (pvz.: Kas yra geras aukljimas?, Kai negali susitvarkyti, iekok pagalbos: nemuk savo vaiko ir pan.). Taip pat buvo rodomi trumpi praneimai per televizij paiu irimiausiu laiku, prie pagrindines vakaro ini laidas (pvz.: Ar js muate savo vaik?, Pakalbkite su vaiku. Isprskite savo nesutarimus diskusijomis ir t.t.). Danija. Po statym reformos buvo surengta daug vie diskusij, aptarim, konsultacij, taip pat Nacionalins vaik tarybos ir Danijos Gelbkit vaikus organizuota kampanija. Kanada. Nors alyje dar nepriimtas nemuimo statymas, taiau yra plaiai apie j diskutuojama bei svarstomos priemons, kuri reikt imtis norint keisti visuomens poir fizini bausmi taikym vaikams. Kanadoje siekiama pltoti visuomens vietimo strategijas siekiant informuoti Kanados gyventojus apie fizini bausmi keliamas grsmes:82 1. Aiki ir nedviprasmika inia turi nuolat pasiekti tvus bei globjus nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu, jog vaik alojimas nra priimtinas metodas j elgesiui valdyti. 2. Turi bti parengta ir visuotinai siloma tvysts mokymo programa, pagal kuri suteikiamos inios apie veiksming atsak vaiko elges, jo raidos etapus, vaik-tv konfliktus ir pan. Nacionalins, regionins ir vietos valdios institucijos dalijasi atsakomyb u toki program visoje alyje organizavim bei finansavim. 3. Tikslins prevencijos strategijos turi bti gyvendintos tvams ir besiruoiantiems tapti tvais, globjais ar vaikintojais, taip pat naujiems Kanados gyventojams. Informavimas apie fizines bausmes ir veiksming aukljim turi bti aukli, vaik ir jaunimo darbuotoj, pedagog rengimo programos dalis. Lietuvoje priimant nemuimo statymin nuostat yra svarbu apgalvoti ir parengti veiksm plan siekiant udrausti fizines bausmes visomis, ne tik teisinmis priemons. Veiksm plane turt bti numatyta: 1) kuo platesn visuomens informavimo kampanija; 2) tv ir eim konsultavimo bei vietimo apie aukljimo be prievartos priemones ir metodus program parengimas ir taikymas; 3) valstybini, vietos savivaldos institucij bei nevyriausybini organizacij traukimas vairi priemoni gyvendinim bei atsakomybs pasidalijimas;
82

Joint Statement on Physical Punishment of Children and Youth. Coalition on the Physical Punishment of Children and Youth. 2003. http://www.bcifv.org/hottopics/position/Joint_Statement_Corporal_Punishment.pdf

24

4) isamus tyrimas fizini bausmi taikymo prieastims, pobdiui, paplitimui vertinti; 5) valstybs naudot priemoni siekiant sumainti ir panaikinti fizines bausmes poveikio vertinimas; 6) kitos veiksmingos priemons, kurias galt silyti suinteresuotos valstybins institucijos ir nevyriausybins organizacijos, privats asmenys. LAUKIAMI POKYIAI IR REZULTATAI vairs tyrimai kol kas neleidia tiksliai atsakyti klausim, ar statyminis bet kokio smurto prie vaikus j artimiausioje aplinkoje udraudimas gali sumainti fizini bausmi eimose skaii, taiau manytina, kad tokio statymo primimas turs takos visuomens nuomonei.83 Pavyzdiui, vedijoje, kaip jau buvo minta, vaik drausminim smurtu draudiantis statymas buvo priimtas dar 1979 m. ir ilgainiui pastebti tokie rezultatai:84 po 20 m. atliktas tyrimas parod, kad fizini bausmi vaikams taikymas eimose sumajo nuo 50 % (1980 m.) iki 10 % (1999 m.); pasikeit vieoji nuomon. Ankstesniojoje ved kartoje 55 % gyventoj fizines bausmes laik leistinomis, iuo metu toki tra 10 % ir tik 6 % jaunesni nei 35 m. gyventoj amiaus grupje; padaugjo registruot smurto atvej; tai susij su didesniu dmesingumu smurto apraikoms; smurto atvej mokykloje ir kitose jaunimo staigose nesumajo. statymo kritik argumentai, kad ved jaunimas praras bet koki disciplin nepasitvirtino. Elgesio problem pobdis ir j sunkumas ioje srityje yra kur kas maesni nei daugumoje kit industrini valstybi.85 Vokietijoje 2000 m. lapkriio mnes primus fizini bausmi taikym draudianias statymines nuostatas, po vieneri met buvo nusprsta socialiniais tyrimais patikrinti, kaip pasikeit suaugusij ir vaik nuomon. Visoje alyje buvo atlikti reprezentatyvs standartizuoti pokalbiai su 3000 tv (2001 m. spalio mn.) ir 2000 vaik (2002 m. kovo mn.), ios apklausos duomenys palyginti su analogikomis studijomis, atliktomis 1994 ir 1996 metais. Kai kurie apklausos rezultatai pavaizduoti grafike (2 pav.).

Ar p ria iom nuos tom susijusiom su fiz b usm d ud u? rita te s ta s, s ini a i ra im 1996 ir 2001 m .
100%

Tvai 199 6
80%

Tvai 200 1

73,7% 68,8%

60%

50,4%

53,8% 43,1% 47%

40%

29,8% 21,4%
20%

24,9% 15,8% 13,9% 12,6%

83

Kietyt L. Vaik teiss // mogaus teiss Lietuvoje.neturt 2005, p. 206. Aukljim yra as statymai Teis Vilnius, T vai auklja Draudim g u ali M uim i as 84 Juos lm, inoma, teisvien teiss norm pakeitimas,eimos daugelis kit socialini, kultrini ir ekonomini veiksni. tv ne , negali pakeisti kitis bet ir skirting todl bti sumaintas ai, esms yra 85 Todesflle draudimo nereikiaaukljimo stiliaus bei Kindern durch Misshandlungen und Vernachlssigung in den Industrielndern. Zusammenfassung der reikalus draudimas btinas smurtas kno sualojim as internationalen Vergleichstudie Child Maltreatment Deaths in Rich Nations. UNICEF-Innocenti Report Card Nr. 5, Florenz, August, 2003, p. 9-10.

0%

25

Tv poirio fizines bausmes pokytis Vokietijoje 1996 ir 2001 m.86 Buvo padaryta ivada, kad nepakantumas fizinms bausmms visuomenje padidjo, kaip ir smoningumas eimose. Daugiau kaip 30 % apklaustj inojo apie vykusi ios srities teisin reform, daugiau tv, kurie kartais tebebausdavo savo vaikus fizinmis bausmmis, laik j netaikym aukljimo idealu (stengsi j netaikyti), daniau kalbdavosi apie tai su savo vaikais ir pan.87 inoma, ie pokyiai nebtinai buvo statymini norm pakeitimo rezultatas, taiau tendencijos rodo, kad keitimai buvo padaryti laiku. Tiktina, jog panaios tendencijos turt bti pastebimos ir Lietuvoje. APIBENDRINIMAS IR IVADOS Trumpai reziumuojant iame tyrime idstytas mintis, galima pateikti pagrindines ivadas: 1. Smurtas prie vaikus, skaitant fizini bausmi taikym, sukelia daug aling trumpalaiki ir ilgalaiki pasekmi, jis nemoko deramo elgesio ir i esms yra kenksmingas. 2. Madaug 2/3 vaik Lietuvoje patiria sunkesn ar lengvesn psichin ir fizin artimj prievart. Lietuva iuo poiriu bema nesiskiria nuo Europos ali vidurkio. Paymtina, jog tv smurtiniam elgesiui tik menk tak daro vaik elgesys, t.y. tvai fizines bausmes vaikams taiko u labai vairius prasiengimus, danai j taikym lemia susidariusi situacija ir tv bsena (savijauta), o ne pai vaik poelgiai. 3. vairs tyrimai rodo, jog didioji suaugusi Lietuvos gyventoj dalis mano, jog fizins bausms nepadeda tapti geresniu mogumi, nelaiko j btina aukljimo priemone, taip pat pritaria siekiui jas udrausti. 4. Fizini bausmi (muimo) draudimo klausimas Lietuvoje aktyviai keliamas jau ger deimtmet, yra ileista nemaai ios tematikos leidini, atlikta tyrim, atspausdinta straipsni. Iskirtin dmes iai problemai, ypatingai pastaraisiais metais, skyr ir iniasklaida. 5. Jungtini Taut vaiko teisi konvencija ir Europos Tarybos rekomendacijos silo valstybms vienareikmikai udrausti fizines bausmes. Jungtini Taut vaiko teisi komitetas savo ivadose paragino Lietuv statyminiu lygmeniu udrausti fizini bausmi vaikams taikym. Teis bti aukljamam be smurto yra neatimama vaiko teis. Paymtina, jog tarptautins rekomendacijos (netgi primygtinai) nurodo, kad fizini bausmi taikymo draudimo paeidimai nebtinai turi bti siejami su kriminalinmis bausmmis toks uburtas smurto ratas gali toliau reprodukuoti smurt. 6. Beveik pus Europos Tarybos ali tok draudim yra numaiusios savo statymuose arba j suformavo teism praktika. alys pasirenka labai vairius tokio draudimo tvirtinimo bdus. 7. Ianalizav pagrindines teisines nuostatas Lietuvoje, silome atitinkamai papildyti Lietuvos Respublikos civilin kodeks ir Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos statym. 8. Akivaizdu, jog vien teiss norm pakeitimas savaime visuomenje nieko nepakeis. Tam, kad jis bt veiksmingas, numatytinos ir gyvendintinos atitinkamos organizacins priemons. 9. Kit ali praktika ir patirtis rodo, kad statyminis fizini bausmi taikymo vaikams draudimas, sutaps su palankiomis visuomens raidos tendencijomis, duoda ger rezultat ir moni pakantumas smurtui bei prievartai maja. LITERATRA
1.

Aidukas M. Jungtini Taut dokument rinkinys. Nusikalstamumo prevencija ir baudiamoji justicija. Standartai ir normos. // Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004.

86

Pagal Bussmann K. D. Erste Auswirkungen des Gesetzes zur chtung der Gewalt in der Erziehung. IKK-Nachrichten. Deutsches Jugendinstitut e. V., Nr. 1-2, 2003. 87 Pagal Bussmann K. D. Erste Auswirkungen des Gesetzes zur chtung der Gewalt in der Erziehung. IKK-Nachrichten. Deutsches Jugendinstitut e. V., Nr. 1-2, 2003.

26

2. 3. 4.

Alksninis G., Gudaviit D. Lietuva jaun mueik ir skriaudik alis // Lietuvos rytas, 2001, Nr. 181. Apklausa: nemaai Lietuvos vaik patiria emocin ir fizin smurt // BNS/Delfi, 2005 06 15. Auryla V. iaurumas lietuvi literatroje ir vaikas. Konferencijos Atrask vaiko teises, vykusios 1998 m. gruodio 10-12 d. Vilniuje, mediaga. Vilnius, 1999.

5. Ar teisus stipresnis?. Smurto prie vaikus apvalga Lietuvoje. Vilnius, 1999. 6.Babkauskien I. Ar i ties Lietuvos vaikai agresyviausi? // Respublika, 2001 08 13.
7. Baibokait

A., iliukait R. Vaik apsauga nuo juos alojanio tv elgesio // Lietuvos eima, Vilnius, 1994-1995. Specialioji dalis. Vilnius, 2001. 2002 10 03.

8. Baudiamoji teis.

9. Beresneviius G. Vaikmuiai kaip popkultros stabas // Atgimimas/Delfi, 10.

Blays V. Prievarta prie vaikus // Nepilnamei kriminalin justicija. Kvalifikacijos klimo kurs paskait mediaga. Vilnius, 2001.

11. Bussmann K. D. Erste Auswirkungen des Gesetzes zur chtung der Gewalt in der Erziehung. IKKNachrichten. Deutsches Jugendinstitut e. V. 2003, Nr. 1-2. 12. Child Maltreatment Deaths in Rich Nations. UNICEF, 2003. 13. Community Law Centre, Childrens Righs Project http://www.communitylawcentre.org.za/children/2005art19/vol1_no3_overview.php.
14. 15. 16. 17. 18.

Dabkeviit L. Smurto prie vaikus tematika dienratyje Lietuvos rytas (2002 m.) // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2003, Nr. 2, p. 95-102. Dapys A., Sakalauskas G. Smurt patyrusi vaik reabilitacijos teisiniai aspektai. Vilnius, 2005. Dl Jungtini Taut vaiko teisi komiteto ivad gyvendinant JT vaiko teisi konvencij Lietuvoje. Paskelbta 2007 02 13, r. http://www.socmin.lt/index.php?-566603514 Drakas R. Svarbesni nepilnamei baudiamosios atsakomybs klausimai. Vilnius, 2005. Dnkel F., Geng B. Jugendgewalt und Kriminalprvention. Empirische Befunde zu Gewalterfahrungen von Jugendlichen in Greifswald und Usedom/Vorpommern und ihre Auswirkungen fr die kommunale Kriminalprvention. Forum Verlag Godesberg. Mnchengladbach, 2003. Dnkel F., Hagemann O., Kestermann C., Morgenstern Ch. Kriminalitt, Strafrechts- und Strafvollzugsentwicklung im Osteseeraum: kriminologische und strafrechtliche Aspekte des Sanktionenrechts und der Sanktionspraxis vor dem Hintergrund gesellschaftlicher Wandlungsprozesse. Forschungsprojekt Mare Balticum. Zwischenbericht. Greifswald, 2003.

19.

20. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija // Valstybs inios, 1995, Nr. 40987 (su vlesniais pakeitimais). Europos mogaus teisi teismo sprendimas. A. prie Didij Britanij byla. 1998 m. rugsjo 23 d. http://cmiskp.echr.coe.int////tkp197/viewhbkm.asp? action=open&table=1132746FF1FE2A468ACCBCD1763D4D8149&key=813&sessionId=6996438&skin= hudoc-en&attachment=true
21.

22. Europos mogaus teisi teismo sprendimas. Costello-Roberts prie Didij Britanij byla. 1993 m. vasario 23 d. http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/portal.asp?sessionId=6996438&skin=hudoc-en&action=request

27

23.

Gilligan J. Smurto prevencija. Vilnius, 2002.

24. Global Initiative to End All Corporal Punishment of Children. http://www.endcorporalpunishment.org/pages/frame.html. 25. Gradait S. Berin ko vaikams nesveika // DELFI, 2006 06 19. 26. Implementation Handbook for the Convention on the Rights of the Child. UNICEF, 1998.
27. 28. 29. 30.

Jackeviius M. Kas apsaugos nuo smurto eimoje? // DELFI, 2006 06 20. Januonien D. Tvai terorizuoja vaikus // Veidas, 1999 02 11. Jazukeviit D. Tautai vaiuoja stogas // Veidas, 2005 05 05. Jazukeviit D., Samuolyt V. Mylimi ir nemylimi // Veidas, 2001 08 02.

31. Joint Statement on Physical Punishment of Children and Youth. Coalition on the Physical Punishment of Children and Youth. 2003. http://www.bcifv.org/hottopics/position/Joint_Statement_Corporal_Punishment.pdf
32. 33. 34. 35. 36.

Jungtini Taut nepilnamei, i kuri atimta laisv, apsaugos taisykls (Havanos taisykls, 1990 m.). Jungtini Taut nepilnamei nusikalstamumo prevencijos gairs (Rijado gairs, 1990 m.). Jungtini Taut standartins minimalios teisingumo vykdymo nepilnameiams taisykls (Pekino taisykls, 1985 m.). Jungtini Taut Generalins asambljos specialiosios sesijos vaik klausimais veiksm planas, 2002. Jungtini Taut vaiko teisi komiteto ivados dl Lietuvos antrosios ataskaitos. 27 January 2006, CRC/C/LTU/CO/2 Unedited Version, Concluding observations on second report, paras 8, 9, 37 and 38 (a, b and c)), r.: http://www.endcorporalpunishment.org/pages/frame.html. Jungtini Taut vaiko teisi komiteto ivados dl Lietuvos angins ataskaitos. CRC/C/15/Add. 146. 2001 01 26.

37.

38. Jungtini Taut vaiko teisi konvencija, 1989 11 20. Ratifikuota nuo 1995 07 03 // Valstybs inios, 1995, Nr. 60-1501.
39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48.

Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos gyvendinimo ataskaita. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 142 // Valstybs inios, 2004, Nr. 24-739. Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos gyvendinimo vadovas. Patikros lapai. UNICEF. Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos gyvendinimo vadovas. UNCEF. 2002. Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos nuostat gyvendinimo Lietuvoje ataskaita. 2000 m. (www.socmin.lt). Kamarauskien D., iuparys G. Tv nirio aukos bejgiai vaikai // Lietuvos rytas, 2002, Nr. 213. Kemerien S. Spirk ir bus atidaryta? // Atgimimas, 2006, Nr. 47, p. 3. Kietyt L. Vaik teiss // mogaus teiss Lietuvoje. Vilnius, 2005. Kurien A. Smurtas prie vaikus smurtas prie vis visuomen // Bernardinai.lt, 2006 05 29. Lahayne H. Ar fizin bausm yra smurtas? // 2006 02 06, Lietuvos krikioni student bendrijos internetinis puslapis www.lksb.lt Leligien I. mogus ir socialin aplinka. Kaunas, 1997.

28

49. 50.

Lietuvoje vis daniau smurtaujama prie vaikus, teigia prokuratra // Bernardinai.lt, 2007 02 23. Lietuvos jaunimo portretas 1997. Sociologinis tyrimas // Vilnius: VJRT/VU sociologijos laboratorija, 1997.

51. Lietuvos moksleiviai isiskiria polinkiu smurt // BNS, 2006 01 24. 52. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas // Valstybs inios, 1985, Nr. 1-1 (su vlesniais pakeitimais).
53. 54.

Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios, 2000, Nr. 89-2741 (su vlesniais pakeitimais). Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas // Valstybs inios, 2002, Nr., 73-3084 (su vlesniais pakeitimais).

55. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinis kodeksas // Valstybs inios, 2000, Nr. 74-2262 (su vlesniais pakeitimais). 56. Lietuvos Respublikos nevyriausybini organizacij komentaras Lietuvos Respublikos ataskaitai Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos nuostat gyvendinimas Lietuvos Respublikoje (1999). Vilnius, 2000.
57. 58.

Lietuvos Respublikos vietimo statymo pakeitimo statymas // Valstybs inios, 2003, Nr. 63-2853 (su vlesniais pakeitimais). Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita 2003 m. (r. http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita2003.doc ).

59. Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos pagrind statymas // Valstybs inios, 1996, Nr. 33-807 (su vlesniais pakeitimais). 60. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl nacionalins programos prie vaik komercin seksualin inaudojim ir seksualin prievart (2000 01 11 Nr. 29) // Valstybs inios, 2000, Nr. 5144. 61. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl nacionalins smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005-2007 met programos patvirtinimo (2005 05 04, Nr. 491) // Valstybs inios, 2005, Nr. 58-2021.
62.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl vaiko gerovs valstybs politikos strategijos ir jos gyvendinimo priemoni 2005-2012 m. plano patvirtinimo (2005 02 17, Nr. 184) // Valstybs inios, 2005, Nr. 25-802. Mano nuomone. Gelbkit vaikus. 2003, Vilnius. Martin L. R. Gewalt in der Schule und Erziehung. Bad Heilbrunn, 1999. Mokini patiriamo ir naudojamo smurto tyrimas: mokini apklausa 2002 (Tarptautinis projektas Mare Balticum). Baigiamoji ataskaita. Vilnius: Teiss institutas, 2003. Newell P., Hammarberg T. Teis nebti muamam // Vaik teiss. Nuostat gyvendinimas. Vilnius: Vaiko teisi informacijos centras, 2002, p. 101-111. Pagalba vaikui, nukentjusiam nuo smurto teorins-praktins konferencijos, vykusios 2005 05 12-13 Vilniuje, praneim mediaga. Pakalnien R. Prievarta gimdo prievart // Lietuvos inios, 1999, Nr. 73, p. 19.

63. 64. 65.

66. Nepilnameiai, padar sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai. Vilnius, 2000.
67. 68. 69.

29

70. 71. 72. 73.

Pfeiffer Ch., Wetzels P., Enzmann D. Innerfamilire Gewalt gegen Kinder und Jugendliche und ihre Auswirkungen. Hannover, 1999. Povilaitis R., Valiukeviit J. Patyi prevencija mokyklose. Vilnius, 2006. Povilaitis R. Patyios ms visuomenje yra tapusios norma // Bernardinai.lt, 2007 02 27. Socialiniai praneimai 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005-2006 // SADM, Vilnius (r. www.socmin.lt).

74. Praneimas apie mogaus teisi padt Lietuvoje // mogaus teisi veiksm planas (HURIST). Vilnius, 2002.
75.

Prokopik M. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir jos taka vaiko teises reglamentuojaniai Lietuvos statym sistemai // Vaiko teiss ir pilietin visuomen, Vilnius, 2000.

76. Recommendation No. R 85(4) of the Commitee of Ministers to Member States on violence in the family (adopted by the Commitee of Ministers on 26 March 1985, at the 382nd meeting of the Ministers Deputies). 77. Recommendation No. R (90) 2 of the Commitee of Ministers on Social Measures concerning Violence within the Family. 78. Rogge J.-U. Kinder brauchen Grenzen. Eltern setzen Grenzen. Hamburg, 2000. 79. Rogge J.-U. Tvai nustato ribas. Vilnius, 2005. 80. Rogge J.-U. Vaikams reikia rib. Vilnius, 2004.
81. 82.

Sakalauskas G. Vaik ir jaunimo teisi apsauga Lietuvoje // Praneimas apie mogaus socialin raid. JTVP/SPG. Vilnius, 2001. Saukien I. Ms vaikai Europos mueikos // L.T./Delfi, 2006 03 30.

83. Smurtas prie moteris ir vaikus Lietuvoje. Vilnius, 1997. 84. Suaugs mogus neturi muti vaiko. Vilnius: Vaiko teisi informacijos centras, 2003.
85.

eimos ir vaikai Lietuvoje. Vilnius, 1995. Tv bausms bijojs paauglys alojo save // DELFI, 2006 10 24. Todesflle bei Kindern durch Misshandlungen und Vernachlssigung in den Industrielndern. Zusammenfassung der internationalen Vergleichstudie Child Maltreatment Deaths in Rich Nations. UNICEF-Innocenti Report Card Nr. 5, Florenz, August, 2003. Trakinskien L. Muti ar nemuti vaik // Socialinis ugdymas (II), Vilnius, 1999, p. 52-59. Ulba P. Fizins prievartos taka vaik elgesiui ir intelekto raidai // Vaik fizin ir seksualin prievarta, Vilnius, 1996. Urbonait I. Mokytojai smurtauja ar tik ginasi nuo mokini? // DELFI, 2007 01 16. Vaikas tarp prievartos ir inaudojimo. Vilnius: Socialins apsaugos ir darbo ministerija, 2000. Vaiko teisi apsaugos garantijos Baltijos ali teisinse sistemose: situacija, problemos ir sprendimo perspektyvos. Phare demokratijos vystymo projektas Tarptautiniai standartai ir j taikymas, ginant vaiko teises Baltijos valstybse. 2-osios konferencijos praneimai. Vilnius, 1998.

86. eimos politikos koncepcija (projektas). Vilnius, 1995.

87. 88.

89. 90. 91. 92. 93.

94. Vaik teiss. Nuostat gyvendinimas. Vilnius: Vaiko teisi informacijos centras, 2002. 95. Verbien I. Skriaudikais esame mes gim? // Lietuvos inios, 2001, Nr. 46.

30

96. 97.

Westcott K. Kodl Olandijoje gyvena laimingiausi vaikai Europoje? // Bernardinai.lt, 2007 02 20. Wilmers N., Enzmann D., Schaefer D., Herbers K., Greve W., Wetzels P. Jugendliche in Deutschland zur Jahrtausendwende: Gefhrlich oder gefhrdet? Ergebnisse wiederholter, reprsentativer Dunkelfelduntersuchungen zu Gewalt und Kriminalitt im Leben junger Menschen 1998-2000. 1. Aufl. Nomos Verlagsgesellschaft. Baden-Baden, 2002.

98. mogaus teisi komisaro Alvaro Gil-Robleso ataskaita apie jo vizit Lietuv 2003 m. lapkriio 2326 d. (r. www.urm.lt). Gintautas SAKALAUSKAS, Laura SEL Law Institute, Criminological Research Department THE PROHIBITION OF COPORAL PUNISHMENT OF CHILDREN: SOCIAL AND LEGAL ASPECTS Summary The article deals with social and legal problematic of corporal punishment of children. International recommendations, experience of other countries, also social, cultural, pedagogical and legal development tendencies in Lithuania are analyzed. The authors make the conclusion that legal prohibition of corporal punishment of children is necessary in Lithuania, and it will form a new attitude in the society. Several versions of possible legal regulation are suggested for further discussions in a wider circle.

Straipsnis redakcijai teiktas 2007 m. kovo 20 d.

31