KLAUSIMAI

1. Kaip dažnai vaikai, nepažįstantys vieno ar abiejų savo biologinių tėvų yra suinteresuoti
juos identifikuoti? Kokią pagalbą jiems galite pasiūlyti?
Šioje situacijoje susiduria dvi konkuruojančių interesų grupės: tėvų ir lytinių ląstelių donorų teisė į
autonomiją ir privatumą prieš vaiko interesą identifikuoti savo biologinius tėvus. Dauguma donorų
sutinka duoti savo lytines ląsteles tik su sąlyga, kad bus suteiktas anonimiškumas, nes jų tikslas yra
tik padėti nevaisingoms poroms, bet ne būti gimusio vaiko gyvenimo dalimi. Tėvai savo ruožtu
baiminasi, kad tiesos atskleidimas neigiamai paveiks šeimos santykius, ypač nevaisingo partnerio
interesus, vaiko požiūrį į jį, taip pat nenori įskaudinti paties vaiko. Pagrindinis tarptautinis
dokumentas, įtvirtinantis vaiko teisę žinoti savo kilmę, yra Vaiko teisių konvencija ir jos 7
straipsnis, kuris numato, kad „vaikas, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų
globojamas. Valstybės dalyvės užtikrina, kad šios teisės bus įgyvendintos vadovaujantis jų
įstatymais ir jų įsipareigojimais pagal atitinkamus šios srities dokumentus “. Lietuvos Pagalbinio
apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje, nustatyta, jog lytinių ląstelių donoro tapatybė, ar vaiko,
gimusio iš donoro lytinių ląstelių, tapatybė gali būti atskleista tik teismo leidimu, jeigu ši
informacija reikalinga dėl šių asmenų sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių. Taip pat, CK
užtikriną išimtį, kad vaikui nuo keturiolikos metu, taip pat buvusiems vaiko artimiesiems
giminaičiams pagal kilmę ar kitiems asmenims teismo, nagrinėjusio įvaikinimo byla, leidimu gali
būti suteikta informacija apie įvaikinimą, jei ši informacija reikalinga dėl vaiko, jo artimojo
giminaičio ar kitų asmenų sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.” Todėl pasiūlyčiau vaikui, norinčiam
sužinoti savo tėvus, kreiptis į teismą.
2. Su kokiais teisiniais ir socialinias iššūkiais susiduriama, įgyvendinant vaiko teisę žinoti
savo biologinius tėvus ir tuo pačiu įgyvendinti biologinių tėvų teises likti anonimiškais?
Susidūrus konfidencialumo principui ir vaiko teisei žinoti savo biologinių tėvų tapatybę, teismas
turi vadovautis proporcingumo principu ir nustatyti, kuri teisė turi viršenybę. Remiantis pasaulio
akademinės bendruomenės moksliniais šaltiniais bei Europos žmogaus teisių teismo praktika,
pastebima, kad teismo sprendimas priimamas vadovaujantis tam tikrais kriterijais. Pirmiausia,
atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taip pat siekiama
atrasti balansą tarp visų proceso šalių interesų. Vertinami biologinio tėvo, motinos, biologinės
motinos vyro, įtėvių bei donoro interesai ir teisės. Įvertinama galima žala vaiko sveikatai,
giminingumo rizika ir psichologinės žalos pavojus, jei vaikui nebus užtikrinta teisė žinoti savo
kilmę. Teismai vertina asmens tikruosius motyvus, siekiant išsiaiškinti savo kilmę, atsižvelgiama ir
į laiko aspektą, t.y. nuo kada ir kiek laiko asmuo siekia sužinoti savo kilmę. Galiausiai teismas
atsižvelgia ir į kiekvienos valstybės taikomą teisę ir procesus, padedant asmeniui išsiaiškinti savo
tapatingumą.
3. Kokie šeimos teisės institutai suvaržo vaikų teisę žinoti savo biologinius tėvus ir
kodėl?

4. Nurodykite praktinio taikymo problemas, susijusias su vaiko teisės žinoti savo

biologinius tėvus įgyvendinimu.
Problema yra ta, kad vaikas nori sužinoti, kas yra tikrieji jo tėvai, o donorai nori išlikti anonimais.
Taip pat tai, kad nėra jokio įstatymo , kuris įpareigotų tėvus informuoti savo vaiką apie jo kilmę,
taip pat tai, kad biologiniai tėvai palikdami vaiką vaikų namuose, nebenori dalyvauti jo gyvenime ir
visiškai nenori būti žinomi.
5. Ar šios teisės įgyvendinimas yra veiksmingas?
Vaiko teisė žinoti savo kilmę gali likti neįgyvendinama ir ne vien dėl griežtos konfidencialumo
apsaugos, bet ir dėl įtėvių pasirinkimo neatskleisti vaiko kilmės.
6. Kaip jūsų nuomone galėtų būti sprendžiamos šios problemos, siekiant užtikrinti vaiko
prigimtinę teisę žinoti savo biologinius tėvus?
Vaikas turėtų turėti teisę į itin detalią informaciją apie donorus, su jų sutikimu, galėti sužinoti ne tik
akių ir plaukų spalvą, bet ir jo sveikatos istorija, išsilavinimą, taip pat turėtų turėti teisę, sulaukęs
tam tikro amžiaus sužinoti apie savo biologinius tėvus.
7. Ar biotechnologijų, smart solutions ir mokslo pažangos plėtra atvėrė daugiau teisiškai
jautrių teisės klausimų, nustatant biologinius vaiko tėvus?
Galima daryti prielaidą, kad laikui bėgant konfidencialumo užtikrinimo minėtuose procesuose bus
atsisakyta globaliai.Vienintelis būdas išvengti konfidencialumo principo ir vaiko teisės žinoti savo
kilmę konflikto – sušvelninti arba panaikinti konfidencialumo principo užtikrinimą įvaikinimo ir
dirbtinio apvaisinimo procesuose.
8. Ar tai reiškia, kad mokslo pažanga ir teisinis neapibrėžtumas gali paveikti įvairius
vaikų poreikius ir pažeisti jų teises?
Yra įrodymų, kad vaikai nuo kurių nuslepiama jų kilmės istorija patiria neigiamų psichologinių
padarinių. Jie išgyvena įvairiausias abejones, patiria psichologinių traumų, depresiją. Vaikai
žinantys, kad vienas jo tėvų nėra biologinis tėvas siekia jį pažinti. Dažniausiai vaikui sužinojusiam,
kad jis yra dirbtinio apvaisinimo rezultatas, nerūpi, kad donoras suteikdamas savo gametas siekė
išsaugoti savo tapatybę paslaptyje, kad jo tikslas – kompensacija. Vaikas susitelkia tik į tai, kad jis
neturi informacijos apie savo biologinį tėvą.
perkum@gmail.com