Seminaras Nr. 4. Tėvystė/ motinystė Šaltinis: Yancura, L. et al. (2021). Tri-parenting or Try Parenting?

Online
Posts About a Potentially Stigmatized Family Structure. Journal of Family Issues, Vol. 42(2): 474-498.

Tėvystė/Motinystė
Yra daug priežasčių, kodėl žmonės planuoja ir gimdo vaikus: duoti ir gauti meilę, kaip poros vienybės
išraišką, suteikti savo gyvenimui prasmės ar pridėtinės vertės, vaikų džiaugsmui ar malonumui, turėti
šeimos vardą, būti panašiam į kitus draugus, pasiduoti šeimos spaudimui, perduoti savo genus kitai
kartai ar net už materialinę naudą, kurią gali atnešti vaikai, pavyzdžiui, už pagalbą senatvėje ar valstybės
pagalbą. Nors kai kurie motyvai yra dažnesni nei kiti ir kai kurie yra suvokiami, kaip moraliai geresni už
kitus, sutariama, kad kai kalbama apie vaikų gimimą, žmonės turi laisvę pasirinkti, kada, ar ir kiek vaikų
turėti. Tėvystė yra sudėtinga ir daugialypė patirtis, kuri vis vystosi ir keičiasi bėgant metams. Pastaruoju
metu atsirado netradicinių tėvystės formų, pavyzdžiui, trijų tėvų auklėjimas arba bandomasis auklėjimas.
1994 m. populiarioji televizijos komedija „Friends“ pristatė trijų tėvų auklėjimo tvarką pagrindinei
auditorijai. Vienas iš pagrindinių serialo veikėjų, Rossas sužino, kad jo žmona Carol yra įsitraukusi į
lesbietiškus santykius su moterimi vardu Susan. Viskas tampa daug sudėtingiau, kai Carol pagimdo
Rosso kūdikį Beną, palikdami Ross, Susan ir Carol auginti Beną kartu.Šiose šeimos struktūrose
dalyvauja trys ar daugiau asmenų, kurie dalijasi atsakomybe už vaiko auginimą. Tačiau ši auklėjimo
forma daugelyje visuomenių vis dar yra stigmatizuota, o internetiniai įrašai apie tai atspindi šias
nuostatas. Pateiktame šaltinyje nagrinėjama trijų tėvų vaikų auginimas arba bandomosios tėvystės
samprata – šeimos struktūra, kai trys suaugusieji dalijasi atsakomybe už vaiko auginimą. Tyrime
nagrinėjama, kaip internetiniuose įrašuose vaizduojamas trijų vaikų auklėjimas ir galima stigma, susijusi
su šia netradicine šeimos struktūra. Išanalizavę internetinius forumus, autoriai nustatė, kad trijų vaikų
auklėjimas dažnai sutinkamas skeptiškai ir nepritariamai. Tačiau kai kuriuose įrašuose pabrėžiami ir
tokio šeimos susitarimo privalumai, pavyzdžiui, didesnė parama ir įvairesnė auklėjimo komanda.
Apskritai tyrimas atskleidžia iššūkius ir galimybes, su kuriais susiduria trijų tėvų šeimos, ir poreikį
labiau priimti ir suprasti netradicines šeimos struktūras.
Trijų tėvų šeimos modelis apima tris asmenis, dažniausiai du biologinius tėvus ir trečią asmenį, kurie
dalijasi vaiko auklėjimo pareigomis. Toks auklėjimo modelis populiarėja, ypač tarp tos pačios lyties
porų, norinčių susilaukti biologinių vaikų. Trijų vaikų auklėjimas leidžia asmenims dalytis tėvystės
džiaugsmais ir iššūkiais, taip pat suteikia vaikui palankią aplinką. Internetiniai įrašai apie trijų vaikų
auklėjimą atskleidžia, kad ši auklėjimo forma daugelyje visuomenių vis dar yra stigmatizuota. Taip pat,
šiuolaikiniame pasaulyje yra labai mažai realių pavyzdžių, kad vaiko gimimo liudijime, būtų įrašyti
daugiau nei du tėvai. Kai kurie žmonės teigia, kad trijų tėvų auklėjimas nėra natūralus ir prieštarauja
tradicinei šeimos struktūrai. Kiti teigia, kad tai gali suklaidinti vaiką ir sukelti teisinių bei emocinių
komplikacijų. Būtina paminėti, galimą variantą, kad trys tėvai, taip pat, kaip ir betkokia kita pora, gali
išsiskirti ir pasukti skirtingais keliais, kas lemtų vaiko gyvenimą tarp trijų namų, o tokiu atveju tėvams
suderinti tėvystę būtų dar sudėtingiau ir galimai keltų daugiau emocinių problemų vaikui. Taip pat kyla
teisėtumo klausimas, teisėtų tėvų skaičiaus liberalizavimas taip pat galėtų palengvinti diskusijas apie tai,
kas apibūdina tėvą ir kaip nuspręsti, kurio prašymas yra svaresnis. Vertinimas atliekamas taip, kad
moterys, kurios išnešiojo nėštumą, o ne tos, kurių lytinės ląstelės dalyvavo pastojant, yra numatytosios
motinos: šis skirtumas, žinoma, yra gana naujas. Dažnai laikoma savaime suprantamu dalyku, kad
bendradarbiavimas reprodukcijos ir auklėjimo srityje idealiai ar net išimtinai vyksta tarp suaugusiųjų,
romantiškai susietų vienas su kitu ir (arba) susituokusių vienas su kitu. Šį modelį aplenkia kai kurie
suaugusieji, kurie nusprendžia išskirtinai ir aiškiai ieškoti partnerių, kad galėtų auginti vaikus kartu.
Lengva nuspėti apie galimą tokios schemos naudą. Jei žmonės ieško partnerystės būtent dėl vaikų
auginimo, jie, be abejonės, galėtų geriau atlikti savo darbą rinkdami potencialius partnerius, nes
susižavėjimas netrukdys sąžiningai įvertinti potencialaus partnerio tinkamumą tėvystei. Jei tai, ko ieško,
yra vaikų auginimo partneris, seksualinė orientacija ar kitu atveju romantiški pomėgiai neturėtų veikti
kaip svarbus kriterijus. Vaikai nepatirs romantiškų santykių tarp tėvų santykių pablogėjimo, skyrybų,
konfliktų prieš ir po skyrybų bei priešiškumo. Neabejotinai jie turėtų naudos iš tėvų įsipareigojimo
tėvystei ir sumažėjusios rizikos, kad tėvai neteks susidomėjimo vaikais dėl to, kad prarado susidomėjimą
savo partneriu. Leidimas auginti vaikus daugiau nei dviem žmonėms gali būti naudingas tiems tėvams,
kurie kovoja dėl vaiko teisių, iširus santykiams, taip pat dalyvaujantiems vaikams. Tai taip pat gali
atitikti tų, kurie praktikuoja trijų vaikų auklėjimą, gyvenimo realybę, bet, taip sakant, negali to padaryti
oficialiai. Be to, tai gali padėti kai kuriems žmonėms lengviau įtraukti tėvystę į savo gyvenimą. Kai du
suaugusieji dalijasi tėvystės užduotimis su dar vienu žmogumi, gali būti lengviau organizuoti savo, kaip
tėvo, gyvenimą. Be to, pasirenkamas trijų tėvų šeimos modelis gali turėti pranašumą, nes kai kuriose
kitose situacijose (pvz., dėl tėvų skyrybų, pakartotinių santuokų ir pan.)
Apibendrinant galima pasakyti, kad trijų tėvų šeimos modelis yra netradicinės šeimos forma, kuri
populiarėja daugelyje visuomenių. Tačiau internetiniai įrašai apie šias šeimos struktūras atskleidžia, kad
jie vis dar yra stigmatizuojami daugelyje vietų. Labai svarbu pripažinti, kad tėvystė būna įvairių formų,
todėl turėtume priimti visas tėvystės formas, kurios suteikia vaiko augimui palankią aplinką. Turime
atsitraukti nuo tradicinės šeimos struktūros ir pripažinti, kad netradicinės auklėjimo formos gali būti
tokios pat veiksmingos ir mylinčios. Turėti tris įsipareigojusius tėvus gali būti geriau nei turėti tik du,
bent jau kai kuriais atvejais; ir nėra aišku, kad tėvų skaičiaus padidinimas šeimoje greičiausiai turės
neigiamų, o ne teigiamų pasekmių. Yra priežasčių, kodėl turėti tris tėvus gali būti geriau nei turėti tik du
ar vieną: tai gali padidinti tikimybę, kad tėvai gebės skirti daugiau naudingo laiko ir apskritai padidės
ištekliai, taip pat, be abejonės, sumažins konkurenciją dėl teisėtos tėvystės. Taip pat yra priežasčių,
kodėl turėti du ar vieną iš tėvų gali būti geriau nei turėti tris: tarp dviejų tėvų yra mažiau nesutarimų ar
išsiskyrimų, nors kai kuriais atvejais pasirinkus tik du gali nutrūkti jau susiformavę artimi ryšiai su
vaikais. Be to, trūkumai nėra būdingi ir netgi gali tapti privalumais pavyzdžiui, didesnė tikimybė priimti
pagrįstus, logiškus sprendimus, daugiau skirtingų požiūrių, lemia daugiau variantų pasirinkti, kaip elgtis
- ypač kai trys tėvai yra įsipareigoję atlikti tėvų pareigą. Galiausiai, ar du tėvai ar trys, svarbiausias
aspektas išlieka vaiko gerovė, o ne tėvų skaičius.