2 seminaras. Antropologinės teorijos. (2 val.

1. Ar nusikaltėlių intelektas yra žemesnis, negu ne nusikaltėlių? Kokią įtaką nusikalstamam elgesiui daro
intelektas?
2. Kokią įtaką nusikalstamam elgesiui turi genetinis paveldimumas?
3. Kaip neutralizuojama sąžinė, pasiteisinama pieš kitus pagal E. Saterlendą (E.Sutherland), D. Cressey,
G. Saiksą (G.Sykes) ir D.Matcą (D.Matza)? Kaip neutralizuoti sąžinės neutralizavimą?
4. Kokie veiksniai skatina tai, kad nusikalstamo elgesio išmokstama, ir kaip mažinti tų veiksnių įtaką?
5. Kas skatina piktybinę agresiją pagal E.Fromo Sociobiologinę destrukcijos teoriją? Ką reikia daryti, kad
piktybinės agresijos būtų kuo mažiau?

1. Ar nusikaltėlių intelektas yra žemesnis, negu ne nusikaltėlių?

Tai aš manau ,kad galima drąsiai teigti, kad nusikalėlių intelektas yra žemesnis, negu nusikaltėlių. Nes
pvz. Henris Godardas padarė tokį IQ testą ir paskelbė rezultatus, kur 70% nusikaltėlių buvo protiškai
atsilikę.

IQ testas- matuoja įgimtas asmenų savybes.Kritikai teigia, kad intelekto testas labiau matuoja socialinį
išmokimą negu įgimtus protinius sugebėjimus.

Taip pat kiti mokslininkai testavo berniukus ir nustatė, kad berniukai , kurie pažeidė teisės protiškai
atsilikę kelis kartus negu paprasti berniukai .

Bet iš kitos pusės būna žmonių, kurie nusikaltimą padarė netyčia ir panašiai, tai nebūtinai tas nusikaltėlis
turi būti žemesnio intelekto negu ne nusikaltėlių.

Tyrimai tarp žmonių- kiekvienas žmogus padaręs nusikaltamų veikų, todėl tą tyrimą negalime taikyti ir
negalima sakyti, kad nusikaltėlių intelektas žemesnis, bet vistiek bent kažkiek tų nusikaltėlių intelektas
yra žemesnis.

Kokią įtaką nusikalstamam elgesiui daro intelektas?

Nustatyta, kad 98% nusikalstamų veikų lieka nenuteisti. Tai išsiaiškino, kad asmenų, kurių intelektas
žemesnis, ju padaryti nusikaltimai bus atskleisti lengviau. Didesnė tikimybė, kad jie bus pagauti, nuteisti
ir nubausti, nu nes jų IQ žemesnis, jiems sunkiau paslėpti nusikaltimą ir panašiai.

O tų asmenų, kurių IQ yra aukštas, tai tokius asmenis sunkiau susekti ir surinkti reikiamus įrodymus. Nu
nes jiems lengviau išsigalvoti kaip tą nusikaltimą paslėpti ir panašiai.

2. Kokią įtaką nusikalstamam elgesiui turi genetinis paveldimumas?

Šį klausimą nagrinėja elgesio genetikos mokslas.Vėliau buvo pritaikyti kriminologijoje.

Beveik neturi įtakos, nes ir Mokslininkai nerado tokių genų, kurie atsakingi už nusikalstamą elgesį, bet
yra keli tyrimai, pagal kuriuos galima galimai teigti, kad kažkiek genetinis paveldimumas turi.
Baudžiamojo teises atzvilgiu nera irasomas genetinis elgesis, savybes tik perduodamos pvz. Atletiskas
kunas, psichine liga.
Pvz.:

Šeimų tyrimai. Rezultatai parodė, kad tėvai, kurie padarė nusikaltimą, turi didesnę tikimybę turėti vaikų,
padariusių sunkų nusikaltimą. (Neįrodyta, kad tai dėl genų, nes galimai buvo blogas auklėjimas.)

Dvynių tyrimai. Rezultatai parodė, kad iš padariusių nusikaltimus dvynių abu monozigotiniai dvyniai net
iki kelių kartų dažniau padaro nusikaltimus , negu abu dizigotiniai dvyniai. T.y. jei vienas iš monozigotinių
dvynių padarys nusikaltimą, tai daug didesnė tikymybė, kad ir kitas dvynis padarys nusikaltimą, negu tuo
atveju, jei nusikaltimą padaro vienas iš dizigotinių dvynių.

Dizigotiniai- tos pačios lyties neidentiški dvyniai vidutiniškai turi 50% sutampančių genų.

Monozigotiniai- indentiški dvyniai, kurie turi net 100% sutampančių genų.

p.s. Bet buvo kritikuojama, nes dvyniai auga toje pačioje šeimoje, ir tai galėjo būti ne dėl genų, bet dėl
auklėjimo.

Įvaikinimų tyrimai. Manoma, jei įtariamieji įvaikiai nusikalstamo elgesio atžvilgiu yra panešesni į juos
išauginusius įtėvius, tai aplinka turi didesnę reiškmę. Jei jie nusikalstamo elgesio atžvilgiu yra panašesni į
savo biologinius tėvus,tai galima manyti, kad genų įtaka yra didesnė.

Chromosomų anomalijų tyrimai. Kaip žinom nuo chromosomų priklauso lytis. Moteris-XX, Vyras- XY.
Manoma, kad asmenis turintis papildoma Y chromosomą yra potencialūs žudikai, yra agresyvesni ir turi
būti griežtai kontroliuojami.

3. Kaip neutralizuojama sąžinė, pasiteisinama pieš kitus pagal E. Saterlendą (E.Sutherland), D.

Cressey, G. Saiksą (G.Sykes) ir D.Matcą (D.Matza)?

E.Seterlendas teigė, kad žmogus nusikaltimų mokosi iš kitų žmonių, kurie irgi daro tuos nusikaltimus.
t.y. su kuriais jisai buna, bendrauja ir panašiai, jam tai atrodo priimtina. O jeigu žmogus bendrauja su
doriais žmonėmis, kurie smerkia nusikaltimus, tai tas žmogus irgi bus dorus.

Šis mokslininkas padarė tyrimą tarp verslininkų, kurie pažeidžia įstatymus ir nustatė, kad 1. prieš
pažeidimą verslininkai bando parodyti, kad tai nėra pažeidimas. Taip apgaudinėdami socialinė konstrolė
ir neutralizuojamas jos poveikis. Jis padarė tokia išvada, kad verslininkai leidžia pažeisti įstatymus, kai to
reikalauja verslo interesai. Jie pasiteisina tokiais žodžiais kaip: biznis yra biznis; versle veikia džiunglių
įstatymai ir kiti.

D.Cressey toliau plėtojo E.Seterlendo mintį ir tyrinėjo respektabilių(gerbemas, vertas pagarbos) žmonių
nusikaltimus. Jisai pasakė, kad turi būti keletas sąlygų, kad prasidėtų nusikaltimų redefinicija(bando
pateisinti savo nusikaltima):

1) Žmogui turi būti pareišktas finansinis pasitikėjimas. T.y. Žmogus turi tvarkyti svetimas lėšas ir galėti
nesunkiai užsidirbti iš jų sau.
2)Jam tie pinigai labai reikalingi. Pvz. Turi skolų, meilužę..
3)Niekas nežino kam tie pinigai jam reikalingi. Nes problema yra labai rimta ir jis nenori aptarinėti su
kitais.
4)Laikas. Kuo ilgiau žmogui reiškiamas finansinis pasitikėjimas ir kartu jis turi problemų, tuo didesnis
darosi nusikaltimo pateisinimo poveikis. Jisai ilgiau gali apgalvoti kaip apgauti kitus žmonės ir šios mintys
pažadina kaltės jausmą, o kaltės jausmą padeda įveikti situacijos redefinicija. Tai pvz. Jie sako, kad visi
žmonės vagia, kai patenka į tikrai sunkią padėtį; aš noriu tik laikinai pasinaudoti tais pinigais ir kiti.
G.Saiksas ir D.Matcas( sutiko, kad visuomenė dažniausias smerkia nusikaltimus. Tik taip buvo galima
paaiškinti, kodėl visi taiko socialinės kontrolės neutralizavimo mechanizmus. Jie nustatė, kad tokiu būdu
galima padaryti ne vieną nusikaltimą , bet apsikritai pereiti prie nusikalstamo gyvenimo stiliaus.)
Jie apibendrino visų nusikaltimo padarymą pateisinančių samprotavimų ir suformulavo 5 sąžinės
neutralizavimo technikos teorijos:
Atsakomybės neigimas. Nusikaltėlis vaizduoja savę kaip bejėgis. Jie sako, kad jie ne nusikaltėliai, juos
tokiais padarė gyvenimas ir ne nuo jų viskas priklauso.
Žalos neigimas. Jie sako, kad nieko blogo kitam žmogui nepadarė, jokios žalos tas kitas žmogus nepatyrė.
Pvz. Vandalizmas- tai išdykavimas, automobilio nuvarymas- tai pasiskolinimas, o kūno sužalojimas- tai
mudviejų ginčas.
Aukos neigimas. Nusikaltėliai jie savę laiko kerštautoju arba žmogumi, kuris kovoja už teisybę.
Smerkiančiųjų pasmerkimas- nusikaltėliai sako, kad tie žmonės, kurie juos smerkia, patys yra
nusikaltėliai tik nusikaltimus gerai paslepia.
Apeliacija į svarbesnes pareigas. Tai nusikaltėliai sako, kad yra svarbesnių pareigų negu įstatymas. Pvz.
Šeima , draugai.

4. Kokie veiksniai skatina tai, kad nusikalstamo elgesio išmokstama, ir kaip mažinti tų veiksnių
įtaką?
Neformalus bendravimas, bloga aplinka, paskatinima gauna daryti nusikalstamas veikas.
As irgi manau, kad priklauso su kuo bendrauji . Aš manau, kad bendravimas su nusikaltėliais , aplinka
bloga skatina tai, kad nusikalstamo elgesio išmokstama. Pvz. Dorieji žmonės vadina kažkokį veiksmą
nusikaltimu, o kitiems žmonėms t.y. nusikaltėliams tai tiesiog pasilinksminti, ir tas žmogus bendrauja su
tokiais žmonėmis, tai jam irgi atrodo tai priimtina ir kuo toliau jis bendrauja su nepadoriais žmonėmis tai
labiau tu išmoksti ,pripranti nuskalstamo elgesio.
Kaip mažinti tų veiksnių įtaką? Tai mažiau bendrauti su nepadoria aplinka,kontroliuoti filmu cenzura,
negirti zmoniu uz blogus veiksmus.
5. Kas skatina piktybinę agresiją pagal E.Fromo Sociobiologinę destrukcijos teoriją? Ką reikia daryti,
kad piktybinės agresijos būtų kuo mažiau?
E.Fromas agresiją pagal savo paskirtį ir kilmę suskirstė į dvi rūšis. Tai:
 Gynybinė agresija.- labiausiai nulemta instinktų, jos pagrindinis tikslas yra apsisaugoti.
 Piktybinė agresija.- būdinga tik žmogui. Pasireškia kaip siekimas dominuoti, naikinti. Tai
distrukcija. Jos priežastys- žmogaus gyvenimo būdas ir visuomenės kultūros trūkumai.
Tai buvo toks tyrimas su beždžionėmis ir buvo įrodyta, kad beždžionės, kurios gyvena zoo yra daug
agresyvesni ,net ir jeigu jos gerai maitinamos, negu tos kurios gyvena laisvėje, tai tas pats ir su
žmonėmis. Žmonės gyvena nenatūraliomis sąlygomis, ne laisvėje ir visą tai lemia piktybinę agresiją.
Ppvz. Valdzia priima istatymus, kurie jiem priimtini, o paprastiems zmonems nelabai tai as manau tai irgi
lemia piktyibne agresija, pavydas apribojimai (turi praustis, dirbti)
E.Fromas teigia, kad gynybinę agresiją didina kelios ypatybės:
 Žmogus jaučia grėsmė ne tik kilus tiesioginiams pavojui , bet gali prognuozuoti pavojų.
 Žmogus gali ne tik numatyti pavojų, bet ir pasinauduoti įtaigai, manipuliacijomis juo. Jis gali
matyti pavojų ten kur jo nėra.
 Žmogus ginasi, kai kas nors grąsina gyvybiniams jo interesams. (tačiau žmogaus gyvybinių
interesų sritis platesnė, nes jam būtinos ne tik biologinės, bet ir psichologinės sąlygos.)
Ką reikia daryti, kad piktybinės agresijos būtų kuo mažiau?
Agresiją sumažinti E.Fromas siūlo:
 Sudarant gynybinę agresiją mažinančias sąlygas(mažinti ir realią, ir įsivaizduojamą grėsmę).
 Visuomenę reformuojant į nedestruktyvią, kuri būtų pagrįsta pagalba ktiems ir saviraiška.
Agresiją sumažės, kai individas turės galimybę ne tik gyventi padoriame bute ir normaliai maitintis, bet ir
jo interesai sutaps su visos visuomenės interesais.Tai aš manau tai reiškia, kad ne tik kaikuriems
žmonėms turi būti gerai, bet visai visuomenei. Pvz. Valdzia turi priimti ne tik tokius istatymus, kurie jiems
patinka, tinka, bet ir paprastiems zmoniems. T.y. kai pagrindiais mūsų visuomeninio ir asmeninio
gyvenimo principais taps ne vartojimas ir priešiškumas, o draugiškumas ir kūrybinė saviraiška.
Sudaryti rutiną, kuri tau tinka, mažiau agresijos.