ATSKIROS NUSIKALTIMŲ

RŪŠYS

lekt. Aistė Bakaitytė

SMURTINIO ELGESIO
PSICHOLOGIJA
SAMPRATA

 Smurtas – tai fizinės ir/arba emocinės kančios nukėlimas,

sužalojimas naudojant jėgą, turint tikslą ką nors fiziškai ar
psichologiškai paveikti.
 Smurtas plačiąja prasme reiškia fizinę, psichologinę, ekonominę
ir/arba seksualinę prievartą bei žmogaus nepriežiūrą.
SMURTO RŪŠYS

 Labiausiai ištirtas ir nagrinėjamas yra fizinis smurtas, nes jo

samprata pati aiškiausia, o apraiškos akivaizdžiausios.
 Tačiau smurto rūšis galima skirstyti į fizinio ir ne fizinio pobūdžio:
 Fizinis ir seksualinis (fizinės)
 Psichologinis ir ekonominis (ne fizinės)
FIZINIS SMURTAS

 Fizinis smurtas - tai neatsitiktiniai, sąmoningi smurtiniai veiksmai,

kurie sukelia skausmą ar gali sukelti sveikatos ir vystymosi
sutrikimus.
 Pavyzdžiui, mušimas ranka ar įvairiais daiktais, stumdymas,
purtymas, spardymas; bet koks skausmo sukėlimas (smūgiavimas,
spardymas, mušimas įvairiais daiktais, stumdymas, purtymas,
žnaibymas, smaugimas, kankinimas, deginimas, badymas,
daužymas, nuo sumušimo iki žmogžudystės).
SEKSUALINIS SMURTAS

 Seksualinis smurtas – tai seksualinis priekabiavimas, vertimas

stebėti lytinį aktą, liesti lyties organus, prievartinis bet kokios rūšies
seksualinis kontaktas.
 Pavyzdžiui, lytinių organų demonstravimas, vaiko panaudojimas
pornografijai, priekabiavimas, vertimas ar siūlymas/įtikinėjimas
lytiškai santykiauti prieš asmens valią, lytinių organų lietimas,
vertimas dalyvauti lytinio akto metu, žiūrėti pornografinius filmus ar
nuotraukas.
PSICHOLOGINIS SMURTAS

 Psichologinis smurtas – pasireiškia įžeidžiančiais žodžiais,

pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais, kuriais siekiama
auką įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo
skriaudėjo.
 Pavyzdžiui, pasityčiojimas, žodinė agresija, žeminimas,
gąsdinimas; vertimas jaustis kaltu, nors tam nėra objektyvaus
pagrindo, kritikavimas, barimas, aprėkimas, įžeidinėjimas,
žeminimas, užgauliojimas, grasinimas, izoliavimas, savo valios
primetimas.
EKONOMINIS SMURTAS

 Ekonominis smurtas – elgesys, kuriuo siekiama manipuliuoti kito

žmogaus finansais, turtu, skatinant priklausomumą ir kontrolę.
 Ši smurto rūšis labiau būdinga artimoje aplinkoje.
 Pavyzdžiui, pinigų atėmimas arba nedavimas būtiniausioms
reikmėms, draudimas dirbti.
NUSIKALTIMAI LIETUVOJE 2019-
2020

https://www.ird.lt/n
vzrgis/map/
SMURTINIAI NUSIKALTIMAI
LIETUVOJE 2019-2020
• Apie 25% nusikaltimų
buvo smurtinio pobūdžio.
MOTERYS SMURTAUTOJOS

 Moterų įvykdomi nusikaltimai dažniausiai būna ne smurtinio

pobūdžio (prostitucija, vagystės, kontrabanda ir pan.).
 Aplinkybės, kuriomis pasireiškia moterų smurtas, skiriasi nuo tų,
kuriomis pasireiškia vyrų smurtinis elgesys.
 Su moterų smurtiniais nusikaltimais susiję šeimos nusikalstamumas,
psichinė sveikata, alkoholio vartojimas, konfliktai ir smurtas
šeimoje.
MOTERYS SMURTAUTOJOS

 Moterų padarytos žmogžudystės 7 kartus dažniau susijusios su

gynyba nei tokio pobūdžio vyrų nusikalstamumas.
 JAV statistikos duomenys rodo, kad moterys dažniausiai nužudo
savo vyrus arba partnerius, kurie nuolat jas muša, prievartauja ir
neleidžia jų palikti.
 Taip pat moterų smurto aukomis tampa ir jų vaikai.
SITUACIJOS, SKATINANČIOS
MOTERŲ NUSIKALTIMUS
 Majchrzyk (1980-1990) tyrė įkalintų už nužudymą moterų nusikalimų motyvus.
 Tyrimas atskleidė šiuos motyvus:
 Sunki, ilgai užsitęsusi situacija - 71,1%
 Ilgalaikiai eskaluojantys konfliktai su auka - 68,3%
 Ambivalentiški jausmai (motyvų konfliktas) - 53,3%
 Konfrontacija - 36,6%
 Grasinimas - 30%
 Perkrovimas darbais – 23%
 Konfliktas su socialine aplinka - 13,3%
 Sunki, netikėta, staigi situacija - 51,7%
 Alkoholio paskatintas puolimas – 63%
 Verbalinė agresija (įžeidimas, pažeminimas, kt.) - 51,7%
 Improvizuotas konfliktas – 50.%
SERIJINĖS ŽUDIKĖS
Kelleher ir Kelleher (1998) išskyrė serijinių žudikių tipus:
 Veikiančios vienos:
 Juodoji našlė - sistemiškai žudo vyrus, partnerius arba kitus šeimos narius.
 Mirties angelas - sistemiškai žudo pacientus.
 Seksualinis grobuonis - sistemiškai žudo su seksualine potekste.
 Kerštautoja - sistemiškai žudo iš keršto arba pavydo.
 Siekianti naudos - sistemiškai žudo siekdama naudos arba darydama kitus nusikaltimus
 Veikiančios ne vienos:
 Komandinė žudikė - žudo arba dalyvauja žudant komandoje su ne mažiau kaip dar
vienu asmeniu.
 Abejotinos psichinės būklės - žudymo būdas netvarkingas ir nepastovus; dažniausiai
pripažįstama nepakaltinama.
 Nepaaiškinama - žudo dėl absoliučiai nesuvokiamų arba neaiškių motyvų.
SERIJINĖS ŽUDIKĖS (2)

 Moterims, kurios veikia vienos, būdingas brandumas, atsargumas,

tikslingumas, socialinis prisitaikymas ir ryškiai organizuota
nusikalstama veika. Dažnai jos užpuola savo aukas jų namuose
arba darbe, naudoja tą pačią žudymo priemonę (pvz., nuodus).
 Veikiančios su partneriais būna jaunesnės, agresyvesnės,
žiauresnės užpuolimo metu, dažnai neorganizuotos ir nesugeba
kruopščiai planuoti. Dažnai užpuola savo aukas negyvenamose
vietovėse. Naudoja šaunamuosius ginklus, peilius ir kankina aukas.
SERIJINĖS ŽUDIKĖS (3)

 M. D. Kelleher‘is ir C. L. Kelleher‘is (1998) išanalizavo 100 bylų ir

nustatė, kad vidutiniškas žudikės karjeros laikas iki sugavimo yra 8
metai, t. y. dvigubai ilgesnis nei vyro serijinio žudiko.
 Jos daug kruopštesnės, atidesnės, sėkmingiau nuslepia savo
nusikaltimus ir geriau „įsilieja" į aplinką.
 Aileen Wournos
https://www.youtube.com/watch?v=6_NzXdJWCco
SMURTAS ARTIMOJE
APLINKOJE
SMURTAS ARTIMOJE APLINKOJE
 Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba
praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais
artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys
bendrą ūkį (apibrėžta: LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymas. 2011-05-26 Nr. XI-1425)
 Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis,
psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo
patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. (apibrėžta: LR
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 2011-05-26 Nr.
XI-1425)
SMURTAS IR KONFLIKTAS

 Smurtas artimoje aplinkoje nėra tapatus šeimyniniam barniui ar

šeimos konfliktui.
 Smurto atveju, šeimoje vienas iš partnerių naudodamas įvairias
smurto formas siekia paveikti kitą partnerį, kad galėtų jį
kontroliuoti, palaužti jo asmenybę. Vyrauja nelygiavertiškas
santykis.
 Konflikto šeimoje metu partneriai yra lygus, jie pykstasi dėl tam
tikro klausimo ar iškylančių tarpusavio problemų ir kiekvienas iš jų
turi teisę išreikšti savo nuomonę.
STATISTIKA

 JAV duomenimis, 29% moterų ir 10% vyrų patiria ar patyrė savo

partnerio prievartą, fizinį smurtą ir/arba persekiojimą.
 4 iš 5 intymaus partnerio aukų buvo moterys (JAV, 1994-2010).
 Didžiausias dėmesys skiriamas smurtui prieš moteris ir tai lemia
kelios priežastys:
 Smurtą kur kas dažniau patyria moterys (Tikroji smurto prieš vyrus
paplitimo statistika yra apie 2-3%).
 Smurto prieš moteris laukas apima platesnį spektrą santvarkos
problemų: patriarchalinė santvarka, feminizmo judėjimas ginantis
moters žmogaus teises.
 FIZINIS AR SEKSUALINIS SMURTAS NUO 15 M.

Ne partnerio Partnerio
smurtas smurtas

FRA gender-based violence against women survey dataset, 2012

STATISTIKA LIETUVOJE
SMURTO SPECIFIKA

 Smurtas artimoje aplinkoje nėra vienkartinis incidentas, tai nuolat

besikartojantys smurto aktai nukreipti prieš partnerį siekiant išlaikyti
galią prieš jį (nelygiavertiškumas).
 Lengviausiai identifikuojamas fizinis smurtas, kitas smurto rūšis
sunku įrodyti.
 Dažniausiai pasireiškia kelios arba visos smurto rūšys.
 Intymaus partnerio smurto patyrimas
Atskiros rūšys
100
90
80
70
60 50.1
50
40
28.531.9 29.9
30 20.8 21.5
20 16.5 16.9
12.5 11.7
10 6.6 5.9
0
Psichologinis Ekonominis Fizinis smurtas Seksualinis
smurtas smurtas smurtas
Bent kartą gyvenime Per pastaruosius metus
Daugiau nei prieš metus

Žukauskienė ir kt., 2019

SMURTO RIZIKOS VEIKSNIAI

 Smurtas artimoje aplinkoje dažnai susijęs su šiais faktoriais:

 Patirtas smurtas vaikystėje.
 Psichinės sveikatos problemos (asmenybės sutrikimai, depresija,
šizofrenija ir pan.).
 Narkotikų ir alkoholio vartojimas.
 Žemas socio-ekonominis statusas (išsilavinimas, pajamos).
 Kriminalinė istorija.
 ...
SMURTAUTOJO
CHARAKTERISTIKOS

 Siekianti demonstruoti savo galią asmenybė.

 Negebantis kontroliuoti savo elgesio, impulsų, nesuvokiantis
galimų pasekmių.
 Bet kokia kaina siekiantis išlaikyti partnerį savo galioje.
 Priklausomas nuo alkoholio ar kitų medžiagų.
 Pasižymintis meistrišku manipuliaciniu elgesio (geba slėpti
alkoholizmą, smurtą nuo aplinkinių).
NUŽUDYMAI ARTIMOJE APLINKOJE

 2019 m. užregistruoti 22 nužudymai artimoje aplinkoje: 19

suaugusiųjų ir 3 vaikai.
 9 vyrai (5 iš jų intymaus partnerio)
 10 moterų (9 iš jų intymaus partnerio)
 Dažniausiai partneris nužudomas kuriame nors skyrybų etape,
prieš tai dažnai būna persekiojamas.
EKONOMINIAI/FINANSINIAI
NUSIKALTIMAI
EKONOMINIAI NUSIKALTIMAI

 Ekonominis nusikaltimas – kriminalinis elgesys, kurio motyvas -

materialinio atlygio troškimas.
 Tai platus spektras nusikaltimų: įsilaužiamoji vagystė, vagiliavimas
parduotuvėse, turto užgrobimas, sukčiavimas, apgaulė,
pasisavinimas, savinimasis (svetimo turto, svetimų pinigų);
(iš)eikvojimas, grobstymas, su)klastojimas, klastotė, falsifikacija,
padirbinėjimas, lupikavimas, plėšimas, atėmimas, pinigų plovimas,
eismo priemonių vagystės, prostitucija, azartiniai žaidimai,
padegimas.
TIPOLOGIJA

Naylor(2003) suskirsto ekonominius nusikaltimus į tris kategorijas:

 Vagystės (plėšimai) – nuosavybės nusavinimas (rankinukų
išplėšimas, apiplėšimas).
 Rinkos nusikaltimai – nelegalių prekių ir paslaugų mainai,
nelegalus pajamų gavimas.
 Komerciniai nusikaltimai – legalių prekių ir paslaugų perdavimas
legalių verslininkų, investuotojų, korporacijų pagalba apgaulės ir
sukčiavimo būdu (manipuliacija informacija).
SKIRTUMAI NUO KITŲ NUSIKALTIMŲ

 Pasiskirstymas pagal lytį panašus- 53 % vyrų ir 47 % moterų, nors

nuostoliai dėl vyrų padarytų nusikaltimų yra reikšmingai didesni.
 Didesnių finansinių nusikaltimų atveju nėra ankstesnės
nusikalstamumo istorijos.
 Priešingai negu kituose plėšikavimuose, organizaciniame
sukčiavime yra didelis pasitikėjimo lygis tarp aukos ir nusikaltėlio.
FINANSINIUS NUSIKALTIMUS
DARANČIŲ ŽMONIŲ YPATUMAI
Asmeninės ir aplinkos charakteristikos:
 Gyvenimo būdas viršijant galimybes
 Įsiskolinimas
 Stiprus noras nugalėti sistemą
 Polinkis azartiniams lošimams
 Didelis šeimos ir draugų spaudimas
 Įvertinimo už atliktą darbą trūkumas
 Problematiška šeima (alkoholizmas, konfliktai)
 Menki darbo įgūdžiai (vagysčių atveju)
 Žemas išsilavinimas
 ...
FINANSINIUS NUSIKALTIMUS
DARANČIŲ ŽMONIŲ YPATUMAI
Organizaciniai veiksniai:
 Per didelis pasitikėjimas svarbiais darbuotojais
 Veiklos nepriklausomos kontrolės trūkumas
 Neaiški riba tarp įgaliojimų ir atsakomybės
 Neatskyrimas saugomų lėšų nuo tų lėšų apskaitos
 Retas vidinis auditas

 Darbuotojas linkęs išduoti darbdavio pasitikėjimą vardan savo

finansinės naudos yra tas, kuris suvokia galimybę atlikti nusikaltimą,
turi techninių įgūdžių tai padaryti, patiria tam tikras asmenines
finansines problemas ir pateisina savo elgesį išlaikydamas nepakitusį
savęs vertinimą.
NEUTRALIZACIJOS TECHNIKOS

 Pateisinimas – pozityvi elgesio interpretacija („aš nieko

nesužalojau, nesumušiau“). Tai pripažinimas, kad padarei, bet
neigimas, kad tai blogai.
 Atsiprašymas – gynybiškas paaiškinimas („ tai įvyko netikėtai,
atsitiktinai“ ). Tai pripažinimas, kad padarei blogai, bet
neprisiėmimas atsakomybės.
 Pasiaiškinimas/pasiteisinimas – bandymas pateisinti savo
nusikaltimą sunkiomis aplinkybėmis („aš neturėjau kito
pasirinkimo“). Dėl padaryto nusikaltimo kaltinami aplinkos
faktoriai.
KLEPTOMANIJA

 Kleptomanija – patologinis vogimas, priskiriamas suaugusiųjų

asmenybės ir elgesio sutrikimams .
 Sutrikimui būdingas pasikartojantis nesugebėjimas atsispirti
potraukiui vogti daiktus, kurie nėra paimami asmeniniam
naudojimui ar siekiant materialinės naudos.
 Paprastai paskui šie daiktai išmetami, atiduodami kitiems arba
paslepiami.
 Šiam elgesio stereotipui paprastai yra būdinga stiprėjanti įtampa
prieš vogimą ir pasitenkinimo jausmas vagiant ir iš karto po
vagystės.
PADEGIMAI
 Gaisras yra nekontroliuojamas, ne tam skirtoje vietoje vykstantis
degimas, kuris kelia pavojų žmonėms, turtui ar aplinkai.
Padegimas gali būti įvykdytas:
 Spontaniškai, be spec.pasirengimo;
 Specialiai pasirengus. Pasirengimo metu:
 Ištiriamas pasikėsinimo objektas;
 Parengiamas veiksmų planas;
 Paruošiamos techninės priemonės ir nusikaltimo įrankiai;
 Sukuriamos sąlygos, užtikrinančios greitą gaisro plitimą ir apsunkinančios
gaisro gesinimą;
 Dažniausiai imamasi priemonių nuslėpti padegimą.
PADEGIMO PRIEŽASTYS

 Padegimas iš keršto.
 Padegimas siekiant malonumo (Piromanija).
 Padegimas kaip vandalizmo aktas.
 Padegimai siekiant naudos (pvz. gauti draudimo išmoką).
 Padegimai siekiant nuslėpti nusikaltimą.
PADEGĖJŲ TIPAI

Padegėjas – tas, kuris sąmoningai ar tyčia padaro ar bando padaryti

padegimus.
 Piromanai – niekuo nemotyvuotas noras padegti ką nors ir žiūrėti į sukeltą
gaisrą. Žiūrėdamas į gaisro liepsnas, padegėjas jaučia didelį pasitenkinimą,
kartais net ir lytinį. Praėjus priepuoliui, apgailestauja taip pasielgęs, teigia
nenorėjęs padaryti kam nors nuostolių.
 Tyčiniai padeginėtojai (nežinoma kiek iš jų yra piromanai). Pvz.,
padeginėjama dėl draudimo išmokų.
 Neatsargūs padegėjai (pvz., rūkė ir užmigo).
 Nepilnamečiai padegėjai (pvz., siekiantys pagalbos, neatsargūs padegėjai).
 Psichinių sutrikimų turintys padegėjai (pvz., mėginimas nusižudyti, psichozė).
PADEGIMŲ PRIEŽASTYS

 Padegimai iš smalsumo (padegėjai – vaikai).

 Padegimai, kaip „pagalbos šauksmas“.
 Padegimas, kaip išstumta agresija.
 Mumyse yra genetiškai užprogramuotas ugnies šilumos poreikis.
Visuomenei modernėjant,šilumą užtikrina technika, todėl kai
kuriems individams gali būti sunku atsisakyti atviros ugnies
teikiamo malonumo. Individo viduje kyla konfliktas, galintis vesti į
padeginėjimus (Hollin, 1996)
KLAUSIMAI?