1. Kas yra psichikos sutrikimas?

Tai kliniškai reikšmingas elgesys arba psichologinis sindromas, arba struktūra, kuri būdinga
individui, ir kuri susijusi su patiriamu distresu ar negale (t.y. sutrikusiu funkcionavimu vienoje
ar keliose svarbiose gyvenimo sferose), arba padidėjusia kančios, mirties, skausmo, negalios ar
laisvės praradimo rizika. Šis sindromas ar struktūra neturi būti kultūriškai sankcionuota ar
tikėtina reakcija į tam tikrus įvykius. Nesvarbu, kokia yra priežastis, tai turi būti elgesio,
psichologinio ir biologinio funkcionavimo sutrikimas individe. Nei nukrypęs elgesys, nei
konfliktai kylantys tarp individo ir visuomenės nėra psichikos sutrikimai, nebent pasižymi
sutrikusio funkcionavimo požymiais, aprašytais aukščiau”

2. Psichikos sveikata pagal PSO?

Yra daugiau negu laisvė nesirgti, laisvė nekentėti skausmų, laisvė per anksti nemirti. Tai yra
natūrali žmogaus būsena, išreiškianti optimalias fizines, psichines ir socialines galimybes bei gerą
savijautą, leidžianti patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį.
3. Išvardinkite psichiškai sveiko asmens savybes.
Yra aukštos savivertės, save priima, realizuoja savo potencialą, geba užmegzti sveikus santykius
Jaučia savo psichologinę gerovę, autonomiškas. Yra kompetetingas, turi tikslą... Psichiškai
sveikas žmogus – tai vientisa asmenybė, kurios visi psichiniai procesai suderinti. Jo tikrovės
suvokimas neiškreiptas, jis sugeba prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų, susidoroti su
iškilusiais sunkumais. Žmogaus mąstymas, emocijos, elgesys – adekvatūs. Jis sugeba valdyti
neigiamas emocijas, atsparus frustracijai, save vertina teigiamai, pasitiki savimi, yra atsakingas,
savarankiškas. Taip pat jis turi empatijos jausmą, yra atidus, pasitikintis, gebantis mylėti,
užmegzti ir palaikyti ilgalaikius ryšius su kitais žmonėmis.
4. Psichikos sveikatą aiškinantys modeliai
Kontinuumo modelis yra tradiciškiausias ir įprastas medicinoje. Šiuo atveju psichikos
sveikata suprantama kaip psichikos sutrikimų nebuvimas. Remiantis pozityviuoju modeliu,
psichikos sveikata suprantama kaip tam tikrų savaime vertingų asmens savybių ar
charakteristikų, tokių kaip teigiamas savęs vertinimas, sugebėjimas priimti pokyčius,
subjektyvus gerovės jausmas ir kt., buvimas. Pozityvusis psichikos sveikatos modelis turi
stiprų individualųjį psichologinį akcentą. Remiantis funkciniu psichikos sveikatos modeliu
psichikos sveikata yra suprantama dar plačiau, akcentuojami tiek individualūs apsaugos
veiksniai, tiek socialinis kapitalas. Šiuo atveju psichikos sveikata gali būti suprantama kaip
„pusiausvyros būsena tarp asmens ir aplinkos”
5. Pagrindinis teroristų taikinys
teroristų dažniausias taikinys valstybėse, kuriose yra demokratija, civiliai gyventojai – jie
yra atsakingi už renkamą vyriausybę, o ji atsakinga už priimamus sprendimus
reikalingus/kurių siekia teroristai
6. Dažniausiai mobingą naudojančio asmens savybės
savigarbos gynimas (nesijaučia saugus, puola dėl to, kad palaikytų savo savigarbą); menka
socialinė kompetencija; mikropolitiškai orientuotas elgesys (motyvuotas į tokį elgesį, kuris
naudingas pačiam).
7. Svarbiausios sąlygos, kurios sudaro plisti mobingui?
pokyčiai darbe: vadovo ar koordinatoriaus pasikeitimas; darbo pasikeitimas; pokyčiai
organizacijoje: vaidmenų konfliktas vaidmens dviprasmiškumas lyderiavimo kokybė:
žemas pasitenkinimas lyderiu; autokratinis lyderiavimo stilius; neigiama darbo aplinka;
kontrolės ir autonomijos trūkumas, sprendimų priėmimo per didelė laisvė arba ribojimas;
darbo organizavimas. atlikti tyrimai rodo, kad daugumoje psichologinio teroro atvejų
 būdingas prastas darbo organizavimas ir vadovų nesuinteresuotumas savo darbuotojais.
tokiose institucijose dažnesni konfliktai. puolama dėl to, kad įmonėje tai yra toleruojama;
organizacijos kultūra ir vertybės: toleruojamos apkalbos, intrigos, nebūdingas
bendradarbiavimas; aiškiai neapibrėžtos pareigybės, tarp darbuotojų ir vadovų nepadalintos
užduotys, jos gali dubliuotis; dažna specialistų, darbuotojų kaita.
8. Koks pagrindinis mobingo tikslas?
Neatsakingais ar neetiškais santykiais kelti kam nors nuolatinį stresą. tai vyksta gana dažnai
ir nuosekliai (bent kartą per savaitę) ir ilgesnį laiko tarpą (bent 6 mėnesius). Yra didelė
tikimybė, kad terorizuojamas asmuo bus „išstumtas“ iš darbo ar kolektyvo. kadangi tai
vyksta dažnai ir ilgesnį laiką, sukelia psichinius, socialinius ir psichosomatinius
nusiskundimus.
9. Išvardinkite, kokios yra mobingo pasekmės?
Ilgalaikiai sveikatos sutrikimai (neigiamas poveikis visuomenei); dažnas nedarbingumas dėl
psichosomatinių ligų (neigiamas poveikis visuomenei); ankstyvas išėjimas į pensiją
(neigiamas poveikis visuomenei); didelės išlaidos darbdaviams (neigiamas poveikis įmonei);
sveikatos sutrikimai (neigiamas poveikis asmeniui); psichologinis teroras gali sukelti
potrauminio streso sindromą, nes tai yra tipiškas aukos sindromas; •darbo netekimas
(neigiamas poveikis asmeniui); žemas pasitenkinimas darbu.
10. Mobingo fazės
 Konfliktas(tačiau konfliktas dar nėra mobingas. nėra aišku, kas lemia, kad konfliktas
pereina į psichologinį terorą. tačiau per daug akcentuojama konfliktinė situacija
(emocinis konfliktas) gali peraugti į mobingą. darbuotojai niekur nesikreipia.
vadovai laiku to nepamato ir neišsprendžia susiklosčiusios situacijos.)
 p u o l i m a s i r p a s m e r k i m a s - veiksmai, per kuriuos pasireiškia mobingas
normaliose bendravimo situacijose, gali nieko nereikšti, nebūti susiję su agresija,
noru kažką pažeminti ar išguiti iš kolektyvo. tačiau jei kinta laiko atžvilgiu ar
intensyvėja tokie veiksmai, tai gali būti vertinama kaip pasmerkimas ir siekimas
išguiti iš kolektyvo. kolegos ieško preteksto, kaip parodyti vadovams, kad asmuo
nėra tinkamas dirbti. pamatę, kad kažkas vyksta, vadovai yra priversti pradėti kreipti
į tai dėmesį. jie pradeda rinkti informaciją iš darbuotojų. gali prisijungti prie vieno
skriaudėjo ir kiti dėl poreikio prasiblaškyti ar bijodami atsidurti aukos vietoje.
 p e r s o n a l o v a l d y m o l y g i s - kai įsitraukia vadovai, tai tampa „oficialiu“
dalyku. pagal tai, kaip buvo anksčiau juodinamas konkretus asmuo, vadovams tampa
sunku įvertinti, ar tas asmuo kaltas, ar tiesiog apkaltintas. • vadovai sprendžia pagal
tai, ką žino iš ankstesnių situacijų. nepalankią situaciją vadovai daugiau grindžia
asmeninėmis terorizuojamo savybėmis nei susiklosčiusia situacija. • kai bent kelių
darbuotojų neigiamos nuomonės konkretaus asmens atžvilgiu sutampa, kai vadovai
girdi daug apkalbų, kai pajunta iš skriaudžiamo darbuotojo norą, kad situaciją būtų
pradėta kontroliuoti, jie patiki daugumos nuomone ir darbuotojo norą išsiaiškinti
teisybę supranta kaip spaudimą jų atžvilgiu. • Jie gali norėti atsikratyti „problemos“,
t.y. puolamo asmens. Taip pradedamos pažeisti terorizuojamo asmens teisės. Jis
tampa akivaizdžiai nepageidaujamu.
 neteisingas diagnozavimas -jei terorizuojamas asmuo kreipiasi į specialistus
(psichologus ar psichiatrus), šie gali neteisingai įvertinti situaciją, nes jiems
paprasčiausiai trūksta specifinių žinių apie bendravimo ypatumus ir kraštutines
situacijas darbo vietose. •jie taip pat gali susiklosčiusios situacijos priežastis priskirti
kliento asmeninėms savybėms. •taip pat gali būti „užkabinama“ netinkama etiketė
(paranoja, nerimo sutrikimas, depresija, nuovargio sindromas, charakterio
akcentuacijos ir pan.), pateisinanti susiklosčiusią situaciją. tai ne tik gali dar labiau
 nuvilti žmogų, bet ir užkirsti kelią susirasti normalų darbą ir sustiprinti pasitikėjimą
savimi kaip asmeniu ir kaip specialistu.
 išstūmimas - jei toks asmuo yra išstumiamas iš darbuotojų kolektyvo, o paskui ir iš
darbo, jei jam vėliau sunku susirasti darbą, asmuo gali kreiptis psichologinės
pagalbos ir į gydytojus, nes suserga, gali net bandyti nusižudyti. tačiau specialistai
gali neteisingai vertinti jo situaciją ir diagnozuoti, jiems sunku patikėti tuo, ką mini
klientas, arba jie per mažai atsižvelgia į socialinius veiksnius, kurie kyla darbo
vietoje. dėl vadovų susidarytos nuomonės sunku susirasti analogišką darbą, arba
tiesiog tenka jį keisti pereinant į žemesnę poziciją ir prarandant buvusį statusą. auka
po nelygios kovos ir mėginimų įrodyti savo nekaltumą dažniausiai savo noru
pasitraukia iš darbo. panašūs dalykai gali kilti ir naujame darbe, nes į bet kokią
kritiką, asmeninės laisvės pažeidimą buvusi auka gali reaguoti gynybiškai, į tai
reaguos ir nauji kolegos, atsitrauks ir pan.
11. Kuo skiriasi terorizmas nuo kriminalinio teroro?
Kriminalinis teroras ir terorizmas skiriasi, nes kriminalinis teroras turi naudą konkrečiam
asmeniui – asmeninę (tam, kuris ir yra terorą vykdantis), tuo tarpu terorizmas dažnai susijęs
su „pekeitimu pasaulio“, „atkreipimu dėmesio į gamtos atšilimo problemą“, „karus dėl
tikėjimo“ ir pan.
12. Sergamumo psichikos ligomis dažnis(kas kelintas asmuo bent kartą gyvenime
susirgs kokia nors psichikos liga)
Apie 9 proc. Europos gyventojų kasmet patiria psichikos sutrikimų,1 iš 4 suaugusiųjų per
savo gyvenimą susirgs kokia nors psichikos liga;
13. Kas lemia psichikos ligas?
Biologiniai veiksniai, Psichologiniai, Sociologiniai
14. Pagrindiniai protinį atsilikimą turinčio asmens požymiai?
Būklė, susijusi su žemesniais nei vidutiniais protiniais gebėjimais, kurie būdingi žmogui
kartu su reikšmingais sunkumais ar negaliomis prisitaikyme prie aplinkos ir atsirandanti iki
18 metų amžiaus.
Variacijos IQ įvairios, bet IQ žemesnis nei 70-75 • Nežymus protinis atsilikimas 55-70 •
Vidutinis 25-40 • Žymus <25.
Bendravimas , Ribotas žodynas (supranta paprastus, bet ne sudėtingus
išsireiškimus/žodžius) . Kalbos sutrikimas, Gali būti nepajėgūs rašyti/skaityti. Sako tai, ko
nori išgirsti kiti ,Turi sunkumų, kai reikia suprasti kryptį ar atsakant į klausimus
Elgesys: Lengvai paveikiami kitų, nori įtikti kitiems. Lengvai tampa aukomis, lengvai
frustruojami ,nenori, kad jų negalia būtų pastebėta . Turi sunkumų priimant pokyčius,
skaitant, naudojantis telefonu, įvardinant laiką, teikiant tikslias instrukcijas. Nepajėgūs
„pagauti apie ką čia kalba/pagauti bajerio“.Dažnai nepajėgūs patys užmegzti socialiai
pastovių ryšių.
15. Pagrindiniai šizofrenija sergančio asmens požymiai?
Psichikos liga, pasižyminti psichinių funkcijų (mąstymo, emocijų, motorikos)
vientisumo praradimu, ilgalaike nenutrūkstama arba priepuoline eiga, produktyviais ir
negatyviais sutrikimais, įtakojančiais asmenybės pakitimus, energetinio potencialo
sumažėjimą, emocijų skurdumą, didėjančią intraversija. Sutrikimai: autizmas, psichinio
aktyvumo, Emocijų - skurdumas, Mąstymo - Stebima mąstymo kryptingumo, darnumo,
tempo stoka. Dažnai būna suskilęs mąstymas, minčių antplūdis, tačiau jų turinį ligonis
sunkiai atgamina, būna tuštumo jausmas galvoje., valios, Suvokimo
16. Pagrindiniai autizmo požymiai?
Sunkumas turėti santykių/užmegzti santykius su kitais asmenimis . Sulėtėjusi bendravimo
įgūdžių raida .Sutrikęs kalbos supratimas.Didelis jautrumas sensorinei stimuliacijai,
triukšmo lygiui ir prisilietimui . Gali reaguoti arba labai stipriomis emocijomis arba visišku
abejingumu . Sunkiai priima pokyčius, Gali būti būdingas obsesinis ar/ir kompulsinis
elgesys
17. Kiek apytiksliai pasaulyje yra žmonių sergančių šizofrenija?
šizofrenija serga 51 mln.žmonių (1,1proc.).
18. Dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas?
9,2 proc.nerimas+depresija 1 iš 20 patiria įvairaus sunkumo depresiją
19. Psichozė yra?
psichozė yra simptomas – ne liga – gali ištikti kiekvieną – pvz.: šoko būsenoje; asmuo
iškreiptai suvokia, praranda racionalų ryšį su realybe.
20. Kuo skiriasi iliuzija, haliucinacija, nerimo sutrikimas, fobija, ir generalizuotas
nerimo sutrikimas?
Iliuzija-tai tikrovėje esančio objekto arba dirgiklio iškreiptas, klaidingas suvokimas.
Haliucinacijos- tariamas nesamų dalykų suvokimas. Tai suvokimas be išorinio dirgiklio bei
realaus objekto. Haliucinacijos yra sunkesnis suvokimo sutrikimas negu iliuzijos. Nerimas –
tai grėsmingų pasikeitimų, vykstančių organizme ar aplinkoje, signalas. Todėl nerimas turi
prisitaikymo reikšmę. Tačiau, jeigu jis išreikštas per daug (per stipriai), tai jis trukdo žmogui
normaliai funkcionuoti. Nerimas – tai įtampos, laukimo, diskomforto jausmas, kurį lydi
objektyvūs požymiai (padažnėjęs kvėpavimas, raumenų įtempimas, virpėjimas ir kt.
Nerimas būna situacinis ir endogeninis, priepuolinis arba nuolatinis, bet dažniau –
trumpalaikis. Kada jis tampa tiek išreikštu, kad trukdo gyventi, rašoma nerimo sutrikimo
diagnozė. Skiriamas nerimas – kaip reakcija į situaciją, ir nuolatinis nerimastingumas – kaip
asmenybės ypatumas arba psichikos sutrikimo išraiška. Fobijos - įkyriom baimėm būdinga
grėsmę keliančių situacijų vengimas. Įkyrių baimių išreikštumas ir jų įtaka žmogaus
gyvenimui labai varijuoja. Generalizuotas nerimo sutrikimas - būdingas pastovus
nemotyvuotas nerimas, beveik kiekvieną dieną.
21. Ką reikia daryti ir ko ne pareigūnui bendraujančiam su asmeniu turinčiu protinį
atsilikimą?
Kalbėti paprastais, aiškiais žodžiais, būti draugišku, ramiu, nekelti balso tono, parodyti,kad
norima padėti, o ne skriausti.
22. Stresas yra?
Tai normali žmogaus organizmo reakcija į neįprastas situacijas, įvairias jam keliamas
užduotis, aplinkos veiksnius, keliančias grėsmę jo gerovei, sveikatai ar gyvybei. Stresą
sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais.
23. Kokios galimos asmens reakcijos kalbant apie stresinės situacijos subjektyvią ir
objektyvią kontrolę?
KONTROLIUOJAMUMAS: OBJEKTYVI (K) IR SUBJEKTYVI KONTROLĖ (SK):
K+ SK+ vertinama kaip iššūkis, naudoja į problemą orientuotą įveikimo strategiją, geros
emocijos, motyvacija veikti. K+ SK – žmogus jaučia blogas emocijas – tvarkosi su
emocijomis, bet ne su situacija (galvoja kad pvz.: karjera nuo jo nepriklauso) K- SK +
bandys keisti, bet nepavyks – daužys galvą į sieną; K – SK – nieko negali padaryti ir tą
pripažįsta – tvarkosi su emocijomis.
24. Kodėl pareigūnui būtina žinoti apie psichikos ligas?
Asmenys sergantys psichikos ligomis dažniau areštuojami, nei sveikieji – ne visad dėl to,
kad realiai padarė nusikaltimą - dažnai dėl to, kad juos ne taip suprato. • 7 proc. policijos
kontaktų su piliečiais yra susiję su asmenimis, kurie yra ne tik sergantys, bet ir patiria rimtą
psichologinę krizę • Per pastarąjį mėnesį bent 6 iškvietimai buvo susiję su asmenimis,
sergančiais psichikos ligomis • Daugumoje šalių atlikti tyrimų duomenys rodo, kad 6-15
proc. kalinčiųjų serga viena iš psichikos ligų – šizofrenija, depresija, turi haliucinacijų.
25. Reakcijos į stresą fazės
 1. Aliarmas – tai pasirengimas priešintis. Paveikus stresoriui, organizmo būsena
pablogėja, tačiau vyksta viso organizmo mobilizacija (organizmas suaktyvėja - smarkiau
ima plakti širdis, pagreitėja kraujotaka ir kt.). Tikslas – sutelkti jėgas.
2. Priešinimasis. Organizmas suaktyvėjęs – padidėja budrumas, suintensyvėja pojūčiai ir
kt. Žmogus prisitaiko prie stresoriaus (tampa jam atsparus), ir ima su juo kovoti. Tikslas
– įveikti stresą. Priešinimosi fazės trukmė ribota.
3. Išsekimas. ,,Priešinimosi“ (padidėjusio aktyvumo) būsena negali trukti ilgai, nes ji
reikalauja daug jėgų. Labai stiprus ar ilgai veikiantis stresorius išsekina jėgas, atsiranda
negrįžtamų simptomų (širdies ligos, skrandžio opos ir kt.). Žmogus gali mirti. Tai kaina,
kurią tenka mokėti už streso naudą prisitaikant.
26. Kuo naudingas ir kuo žalingas stresas?
Stresas yra būtina išlikimo sąlyga, verčianti žmogų tobulėti. 2. Stresas padeda žmogui apsisaugoti
grėsmingos situacijos metu. Žalingas: jo per daug (labai stiprus stresorius, pvz., dideli sukrėtimai),
jis dažnai pasikartoja (kaupiasi), ilgai užsitęsia, įvykiai suvokiami kaip neigiami ir nekontroliuojami
(atsiranda bejėgiškumo jausmas).
27. Kuo nerimas kaip būsena skiriasi nuo nerimo kaip bruožo?
Nerimo būsena yra nerimo jutimas tam tikru momentu ir dažnai pasireiškiantis stresinėje aplinkoje.
Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą,
būdingą asmenybės sutrikimui

28. Relaksacijos kaip atsipalaidavimo technikos negalima taikyti, jeigu?

Psichozė; Kai kurių preparatų veikimas gali sustiprėti; Gliaukoma (mažėja relaksacijos metu
akispūdis); Alkoholikams aktyviems; Epilepsija; Sąmonės praradimas dėl traumos; Ūminiai
somatiniai sutrikimai
29. Ką daryti studentui , kuris nesimokė, atėjo į koliokviumą , jį parašė ir gavo 4,9?