Professional Documents
Culture Documents
Mokymo Programa Kriziu Centru Darb Savanor 2008 1 GJJQoMx
Mokymo Programa Kriziu Centru Darb Savanor 2008 1 GJJQoMx
TURINYS
PRATARMĖ.....................................................................................................................3
Savanorio - konsultanto asmenybė ir jo veikla.............................................................4
Konsultavimo telefonu specifika bei pagrindiniai ypatumai........................................5
Sunkumai, su kuriais gali susidurti telefonu konsultuojantys savanoriai.....................7
Pagrindinės, teikiančio emocinę pagalbą, savanorio nuostatos....................................8
Žmonėms, išgyvenantiems krizę, pagalbos teikimo
pagrindiniai metodai ir principai...................................................................................9
Emociniai konsultavimo komponentai.......................................................................10
Praktinė užduotis - anketa: „Ar sugebate klausytis pašnekovo?“...............................12
Pagrindiniai konsultanto įgūdžiai ir gebėjimai..........................................................13
Pagrindinės aktyvaus klausymosi technikos...............................................................16
Savo jausmų atskleidimas ir betarpiškumas...............................................................19
Dažniausios klaidos, klausantis ieškančio pagalbos žmogaus....................................20
Išorinės ir vidinės nesiklausymo priežastys................................................................20
Tinkamas klausimų uždavimas konsultuojant telefonu..............................................21
Konfrontacija teikiant pagalbą telefonu......................................................................23
Krizės samprata.............................................................................................................24
Kas yra krizė? ............................................................................................................24
Psichologinė krizė.......................................................................................................24
Savižudybės - viena opiausių ir skaudžiausių visuomenės problemų Lietuvoje......25
Praktinė užduotis - anketa: “Jūsų turimos žinios apie savižudybės krizę”.................27
Savižudybės krizė.......................................................................................................28
Savižudybės rizikos faktoriai......................................................................................30
Padidintos rizikos grupės............................................................................................33
Mitai apie savižudybę bei juos paneigiantys faktai....................................................33
Pagalba krizės ištiktiems žmonėms..............................................................................35
Tinkamas elgesys, teikiant pagalbą.............................................................................36
Netinkamas elgesys, teikiant pagalbą.........................................................................36
Konsultavimo telefonu pagrindiniai etapai.................................................................37
LITERATŪRA................................................................................................................43
PRIEDAI.........................................................................................................................45
2
PRATARMĖ
Savanoris - tai žmogus, kuris skiria savo žinias, sugebėjimus ir patirtį, laiką
ir energiją darbui kokioje nors organizacijoje bei neima už tai piniginio atlygio.
Savanoriška veikla - tai būdas, padedantis aktyviai įsijungti į visuomenės gyvenimą,
tarnauti kitiems žmonėms, kurti gėrį.
Kas gi skatina žmones rinktis savanorišką veiklą? Dauguma savanorių
įvardina, kad pirmiausia nori padėti kitiems žmonėms, siekia būti reikalingais, be to
tikisi, kad dėka šios veiklos ir patys įgis naujų žinių ir įgūdžių, tobulės, kaip
asmenybės, susipažins su naujais žmonėmis bei praplės savo akiratį. Dar Seneka yra
pastebėjęs, kad „jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems“.
Savanoris, teikiantis pagalbą krizių intervencijos srityje, savo žinias,
gebėjimus ir gyvenimišką patirtį skiria tam, kad žmonės, išgyvenantys gyvenimo
krizes ar stresus, gautų emocinę paramą. Konsultantai – savanoriai taip pat siekia,
kad ieškantys pagalbos žmonės dėka pokalbio su konsultantu ir jo apmąstymo
tobulėtų, kaip asmenybės, kurdami darnius tarpusavio santykius su aplinka.
Konsultavimas vyksta tarpasmeninio kontakto pagrindu, todėl šiam ryšiui
svarbi konsultanto asmenybė, gebanti sukurti pasitikėjimu, tarpusavio pagarba ir
tolerancija paremtą ryšį. Savanoriai, konsultuojantys telefonu, yra kruopščiai
atrenkami ir specialiai parengiami darbui krizių intervencijos srityje, nes jų darbas
yra atsakingas ir emociškai įtemptas.
Pagalba krizės ištiktam žmogui reikalauja savanorio jautrumo, nuoširdumo,
įsijautimo, empatijos, supratimo, žmogiškos šilumos, emocinio reagavimo, atjautos
bei gebėjimo sustiprinti tikėjimą pagalbos reikalingam žmogui, kad jis turi savyje
pakankamai vidinių resursų ir yra pajėgus įveikti sunkią gyvenimišką situaciją.
Psichologė – psichoterapeutė dr. O.K. Polukordienė (2003, p. 37) pabrėžia,
kad savanoris ar specialistas, siekiantis sėkmingai dirbti krizių įveikimo srityje,
turėtų siekti savyje tobulinti šias pagrindines asmenines savybes, gebėjimus ir
nuostatas:
8
Nekonstruktyvios nuostatos verčia mus remtis bendraujant su kitu žmogumi
vidine skale: “teisinga-neteisinga”. Tokiu atveju, konsultuojamojo elgesys,
atitinkantis savanorio - konsultanto nuostatas, yra suvokiamas kaip teisingas, o joms
prieštaraujantis – kaip neteisingas. Geras savanoris paprastai ugdo savyje gebėjimą
atsispirti vertinimų bei nekonstruktyvių nuostatų poveikiui.
Pradedantysis savanoris turėtų aiškiai žinoti savo nuostatas, neslėpti jų nuo
konsultuojamojo, išdrįsti, reikalui esant, apie jas pasikalbėti. Jei savanoris ir vengia
primesti savo vertybes ar nuostatas konsultuojamajam, jos vis tiek veikia
konsultavimo procesą. Įgydamas vis daugiau patirties bei lavindamas savo įgūdžius,
savanoris - konsultantas palaipsniui mokosi valdyti savo vidinę nuostatų ir lūkesčių
sistemą taip, kad konsultavimo procesas vyktų neprimetant savo vertybių.
Pavyzdžiui, jei konsultantas bus nusiteikęs taip, kad pagalbos ieškantys žmonės yra
su juo atviri ir neapsimetinėja, tuomet pajutę tokias savanorio - konsultanto
nuostatas ir lūkesčius, net ir gynybiškesni konsultuojamieji stengsis būti atviresni.
Konsultavimo praktikoje yra pastebėta, kad nėra taip labai svarbu, kokia
konsultavimo teorija remiasi konsultantas bei kokius metodus savo darbe jis
naudoja, nes emocinės pagalbos efektyvumą žymiai labiau įtakoja tai, kaip
konsultuojamasis suvokia vyraujančias savo nuostatas.
Krizių atvejais teikiamos pagalbos pagrindinis principas yra tas, kad pagalba
žmogui, atsidūrusiam krizėje, turi būti suteikta skubiai, t.y. krizinio išgyvenimo
metu arba kelių valandų ar dienų bėgyje, todėl labai svarbu, kad pagalba telefonu
būtų prieinama Lietuvoje visą parą.
9
Svarbu, kad kritinėje situacijoje atsidūręs žmogus neliktų vienas su sunkiais
išgyvenimais. Ieškantis pagalbos žmogus pirmiausia yra skatinamas išsikalbėti,
pasidalini išgyvenimais, suvokti ir įvardinti kilusius jausmus. Tuo pačiu savanoris
turi žinoti, kad emociniai išgyvenimai yra kintantys: stiprų pyktį gali pakeisti
liūdesys, o įniršis gali transformuotis į viltį ir pan.
Savanoris pokalbio metu sutelkia visą savo dėmesį į dabartinius ieškančio
pagalbos asmens išgyvenimus. Mažiau dėmesio, teikiant pagalbą krizės ištiktam
žmogui, skiriama jo praeities aptarimui. Kalbantis svarbu išsiaiškinti aplinkybes,
kas ir kada sukėlė krizinį išgyvenimą, ar asmuo, kaip nors jau mėgino įveikti
problemas, kaip jis mano, kas nuo jo priklauso ir ką jis galėtų dar išbandyti, kad
susidorotų su iškilusiais gyvenimo sunkumais. Reikėtų vengti žmogų krizėje raminti
tokiais žodžiais, kad „ateityje viskas susitvarkys ar išsispręs savaime, todėl neverta
pergyventi“, nes tai tolygu jo išgyvenamų šiuo metu jausmų ir problemų
nuvertinimui.
Konsultantas privalo atminti, kad vis tik pats žmogus yra atsakingas už savo
gyvenimą. Yra pastebėta, kad dalis žmonių, patekusių į krizę, atsakomybę už savo
gyvenimą ar savo pasirinkimus yra linkę perkelti kitiems asmenims bei dėl
susidariusios situacijos ar savo savijautos paprastai kaltina aplinkinius. Todėl labai
svarbu yra padėti jiems pamatyti savo asmeninę atsakomybę ir apibrėžti, kas
priklauso gyvenime nuo jų pačių sprendimų ir pasirinkimų, o kas vis tik yra
susiklosčiusių aplinkybių ar likimo galioje. Kol žmogus yra gyvas, visuomet išlieka
jo asmeninė atsakomybė už savo pasirinkimus arba už atsisakymą spręsti ir rinktis.
Tuo atveju, jei žmogus nesinaudoja savo teise rinktis ir priimti gyvenimo
sprendimus, už jį renkasi pats gyvenimas, todėl palaipsniui žmogus praranda patį
save, savąjį Aš, sutrinka jo psichinė sveikata ir socialinė adaptacija.
Kalbantis su žmogumi patartina ieškoti ir remtis tuo, kas teigiamo ir
unikalaus yra tame žmoguje, svarbu padėti nusivylusiam žmogui prisiminti, kame
yra jo stiprybė, kas jam anksčiau padėjo įveikti sunkumus, kas gi jam atsidūrus
sunkioje gyvenimiškoje situacijoje teikia šiokį tokį nusiraminimą ar paguodą arba
kas galėtų šiuo sunkiu periodu suteikti jam nors šiek tiek džiaugsmo. Taip pat
svarbu išsiaiškinti dėl ko žmogus mano, kad vis tik yra verta gyventi ir koks buvo
žmogaus gyvenimo tikslas prieš patenkant į krizę. Labai svarbu padėti žmogui
priimti sprendimą gyventi ir paskatinti jį eiti savo pasirinktu keliu link savo
gyvenimo tikslų išpildymo, link geresnio gyvenimo.
Praktinė užduotis
Atsakymas: Kuo daugiau kartų atsakėte, kad teiginys yra neteisingas, tuo
esate geresnis klausytojas.
12
Pagrindiniai savanorio - konsultanto įgūdžiai ir gebėjimai
13
psichinės sveikatos profilaktikos, bet ir dalyvauja socializacijos procese. Juk
„ugdydami pokalbį ugdome visą žmogų“ - sako Ballnow.
Neteiskite ir Pakartokite ir
nevertinkite persakykite
skambinančiojo, pagrindinius
žiūrėkite į jį jausmus ir mintis
teigiamai
Nepatarinėkite ir
nemoralizuokite
Neprimeskite
kitam asmeniui
savo jausmų ar
problemų
Nepertraukinėkite
kalbančiojo
W.Weber tvirtina, kad „pokalbis klesti arba miršta, priklausydamas nuo to,
kiek kvalifikuotas yra klausytojas“. Jei Jūs siekiate suprasti kitą žmogų, išsiaiškinti
jo veiksmų ir jausmų priežastis, tuomet verta vadovautis tuo, kas būdinga geram
klausytojui ir vengti to, kas yra blogo klausymosi požymiais:
Dėmesingas tylėjimas
Minties pakartojimas
Pasitikslinimas
Taigi pakartoti mintį galima ir klausimo forma, tokiu būdu galime įsitikinti,
ar teisingai supratome pašnekovą.
Apibendrinimas
Apibendrinti tinka, kai kliento pasisakymai ištęsti, padriki ir painūs, taip pat
kai klientas pateikia eilę tarpusavyje nesusijusių idėjų ir kai norime užbaigti
pokalbį. Apibendrinimas suteikia pokalbiui kryptingumą ir susietumą bei padeda
pereiti nuo vienos pokalbio fazės prie kitos. Jis gali praversti ir tuomet, kai norime
pradėti naują pokalbio temą.
Jausmų atspindėjimas
Ignoravimas
Šiuo atveju klausantysis daugiau dėmesio skiria savo paties būsenai ir
mintims, nei tam, ką kalba ir kaip jaučiasi skambinantis asmuo. Kai ignoruojame,
tuomet būdinga yra tai, kad besiklausančiojo replikos, klausimai ar samprotavimai
praktiškai yra nesusiję su kalbėtojo pasakytu tekstu. Toks elgesys dažniausiai yra
sąlygotas arba nesugebėjimo koncentruoti dėmesį į kalbėtoją, arba nenoro jo
klausytis. Ignoravimas sukelia partneriui įspūdį, kad jis klausytojui nerūpi ir kad
norite kiek galima greičiau nutraukti bendravimą.
Vertinimai
Klausančiojo santykis su tuo, ką kalba partneris, yra paremtas vertinimu:
„gerai – blogai“ arba „teisingai – neteisingai“. Toks santykis užkerta kelią suprasti
kalbantįjį. Viską, ką sako skambinantis Jums žmogus, Jūs tarsi praleidžiate per
išankstinio vertinimo filtrą ir prilipdote etiketes. Tai pamokslaujančio tėvo pozicija.
Įkyrus klausinėjimas
Klausantysis šiuo atveju daugiau domisi tuo, kas jam pačiam šauna į galvą,
todėl dažniausiai klausimais nukreipia kalbantįjį nuo to, ką šis norėjo pasakyti į tai,
ką pats norėjo išgirsti. Įkyrus klausinėjimas gali supainioti kalbantįjį, ar sukelti
pastarajam įspūdį, kad klausantysis nieko nesuprato.
Hipotezių kėlimas
Klausantysis, dar neišklausęs ir nesupratęs skambinančio asmens problemų,
pats perima pokalbio iniciatyvą bei ima kelti įvairias hipotezes apie partnerio
elgesio ir jausmų priežastis. Klausantysis gali pataikyti, tačiau tai daugiau yra
atsitiktinumas, nei dėsningas jo veiksmų rezultatas. Greičiausiai kalbantysis bus
linkęs atmesti Jūsų hipotezes, nes jos išsakytos Jūsų, o ne jo. Tikėtina, kad jam
nereikia Jūsų paaiškinimo ar interpretacijos, nes jis ieško supratimo ir išklausymo.
Be to, daugeliui žmonių nėra priimtinas kito žmogaus siekimas būti ekspertu jo
gyvenime.
20
Trumpai aptarsime trukdžius, nepalankiai veikiančius konsultantą pokalbio
metu, todėl verta ne tik juos žinoti, bet ir gebėti nuo jų atsiriboti bei stengtis juos iš
anksto pašalinti, jei tik yra įmanoma.
Klausimai savikontrolei:
1. Kokios žmonių savybės man gali trukdyti atidžiai klausytis?
2. Kokių pokalbio temų esu linkęs (-usi) vengti?
3. Ar esu linkęs (-usi) stebėti ir suprasti pokalbio metu kylančius savo
jausmus?
4. Kuriuos savo jausmus mėgstu, o kurių vengiu?
5. Su kokiais kitų žmonių jausmais lengvai tvarkausi?
6. Kokius kitų žmonių jausmus iš dalies ar visai atmetu?
7. Kaip reaguoju į žmones, kurie nerodo savo jausmų?
Reikėtų vengti:
užduoti kelis klausimus vienu metu;
kelis kartus garsiai ar vis kitaip pateikti tą patį klausimą;
savo klausimu užbėgti už akių kliento pasisakymui.
22
kartais net “sunaikina” natūralią pokalbio tėkmę.
23
būti daugiau spėjančiu ir kiek galima mažiau teigiančiu konsultantu. Konsultanto
komentaruose taip pat neturėtų būti kaltinimų, vertinimų ar problemos sprendimų.
Krizės samprata
Psichologinė krizė
24
Apskritai psichologinės krizės būsena yra normali žmogus reakcija į
nenormalią situaciją. Psichologines krizes sukelia įvairios, už įprasto patyrimo ribų
išeinančios situacijos, sutrikdančios žmogaus psichikos sveikatą, psichologinę
gerovę, socialinį funkcionavimą ir prisitaikymą.
Nustatyta, kad, jei vienu metu patiriame daug stresų arba gyvename
nuolatinio streso sąlygomis, tai palaipsniui žmogaus gebėjimas susitvarkyti su
traumuojančiais įvykiais gali žlugti, o tai veda asmenį į sunkesnę emocinę būseną,
t.y. psichologinės krizės būseną. Vidutinė psichologinės krizės trukmė yra iki 2
mėnesių, todėl šiame laikotarpyje yra labai svarbi specialistų, bendruomenės bei
telefoninės psichologinės pagalbos linijų teikiama pagalba. Tuo atveju, kai
išgyvenant psichologinę krizę laiku negauname pagalbos ar ją dėl kokių nors
priežasčių atmetame, tuomet neįveikta psichologinė krizė gilėja ir gali sukelti
depresiją arba netgi mintis apie savižudybę, t.y. vystosi suicidinė krizė. Kitos
neįveiktos krizės išeitys: gali vystytis potrauminio streso sindromas, atsirasti kiti
asmenybės sutrikimai.
Psichologinės pagalbos tikslas, konsultuojant žmogų krizėje, padėti jam
išvengti neigiamų psichologinės krizės pasekmių, t.y. krizės chronizacijos, kuri gali
pasireikšti fizinėmis ir psichinėmis ligomis, piktnaudžiavimu alkoholiu ar
narkotikais, socialine dezadaptacija ir suicidiniais ketinimais. Taigi psichologinės
krizės kelia didelę grėsmę ją išgyvenantiems žmonėms, nes savižudybė dažniausiai
yra neįveiktos psichologinės krizės pasekmė.
26
Praktinė užduotis
Instrukcija: atsakykite, kaip Jums atrodo, ar žemiau pateiktas teiginys yra teisingas
ar klaidingas.
27
Savižudybės krizė
28
guosti, ginti, saugoti, ugdyti kitą, tvarkos poreikis (daiktų ir minčių), poreikis žaisti,
veikti juoko ar smagumo dėlei, siekti malonumo dėl jo paties, poreikis atstumti,
poreikis justi, t.y. siekti, ieškoti malonių juslinių potyrių, poreikis vengti gėdos
(pažeminimo ir nemalonumų), poreikis būti globojamam, t.y. sulaukti pagalbos
bėdoje, būti mylimam ir pagaliau poreikis suprasti ir būti suprastu (Shneidman,
2002, p. 99-100). Iš šių 20 aukščiau išvardintų psichologinių poreikių su savižudybe
yra susiję E. S. Shneidmano teigimu ne daugiau kaip 10-12 poreikių.
E.S. Shneidmanas (2002, p. 112) išskiria visoms savižudybėms dešimt
būdingų ypatybių:
29
Savižudybė yra procesas, kuris prasideda ankstyvoje vaikystėje arba
paauglystėje ir vystosi visą gyvenimą, todėl negalima teigti, kad savižudybė įvyko
staiga, netikėtai.
Savižudišką elgesį skatina netinkamas auklėjimas, nepalankios
psichologinės sąlygos vaikystėje, savižudiško elgesio pavyzdžiai. Paprastai laikui
bėgant susikaupia įvairių priežasčių, skatinančių žmogų svarstyti savižudybės
galimybę. Taigi savižudybė visuomet apima daugelį gyvenimo aspektų ir yra
multifaktorinis reiškinys.
30
neištikimybė, padidėjimas ar širdgėla, kaltė ar
skyrybos, artimų sumažėjimas pyktis, įtūžis
santykių
nutraukimas
problemos padažnėjęs staigus noras žmogus jaučiasi
akademinėje sirgimas sutvarkyti atstumtas, vienišas,
veikloje, neišlaikyti nerimtomis asmeninius linksta į kraštutinius
egzaminai ar prasti ligomis arba reikalus, užbaigti jausmus – neviltį ir
egzaminų rezultatai pašlijusi darbus ar parašyti pan.
sveikata: lėtinė testamentą
ar nepagydoma
liga
darbo netekimas, energijos piktnaudžiavimas fantazijos apie
problemos darbe, trūkumas alkoholiu, savižudybę,
finansinės vaistais, nuotaikų kaita
problemos narkotikais arba
polinkis į
azartinius lošimus
su teisinėmis nervinė atsisveikinimas ir bejėgiškumas,
pasekmėmis anoreksija rašymas apie mirtį išeities nematymas
susijusios situacijos ar savižudybę
įkalinimas ar nesirūpinimas nusižengimai prislėgta, depresyvi
greitas išleidimas į išvaizda įstatymui nuotaika arba
laisvę apatijos būsena
seksualinis ar lytinio potraukio ekstremalus savigarbos
fizinis tvirkinimas, sumažėjimas elgesys, savęs praradimas,
išžaginimas, fizinis žalojimas, menkavertiškumo
smurtas, patyčios beprasmiškas jausmas
rizikavimas
vienatvė arba kamuoja padrikas elgesys, nesugebėjimas
šeimos bei draugų košmariški neigiami ir mąstyti,
pagalbos ar sapnai netikėti elgesio išsiblaškymas
supratimo stoka pokyčiai, arba
ypatingai – susikoncentravimas
atsiribojimas nuo ties viena mintimi
artimųjų
31
nenoriu gyventi,
kitiems bus geriau be manęs,
esu nevykėlis ir našta,
nebegaliu ištverti,
nieko nepakeisiu.
Vieno ar kelių tokių ženklų buvimas, žinoma, dar nereiškia, kad žmogus
garantuotai ruošiasi žudytis. Būdas išsiaiškinti yra tiesiai žmogaus paklausti apie jo
ketinimus.
Dauguma ketinančių nusižudyti žmonių ieško aplinkinių pagalbos, kuri
padėtų jiems įveikti psichologinę krizę. Pastebėta, kad suteikus pagalbą asmenims ir
praėjus kuriam laikui po išgyventos savižudybės krizės, žmonės palaipsniui sugrįžta
32
į jiems įprastą gyvenimo ritmą ir įsisąmonina, kad savižudybė nėra priimtinas
problemų sprendimo būdas.
1. Mitas: Asmenys, kurie kalba apie savižudybę, nenusižudo, jie tik siekia
aplinkinių dėmesio.
Faktas – Kalbantys apie savižudybę išgyvena psichologinį skausmą ir nori apie tai
pranešti reikšmingiems žmonėms: iš dešimties nusižudžiusiųjų aštuoni yra
pakankamai aiškiai kalbėję apie savo ketinimus.
Faktas – Teisybė, bet daugumai iš jų užkirsti kelią galima, žinant kur galima
kreiptis pagalbos.
Faktas – Kalbėjimas apie savižudybę nėra nusižudymo priežastimi, bet kaip tik gali
padėti užkirsti kelią savižudybei. Paskatinę žmogų kalbėti, galime sumažinti jo
emocinę įtampą, kuri jam darosi nebepakeliama.
33
4. Mitas: Savižudžiai yra tvirtai pasiryžę numirti.
Faktas – Žmogus, kuris bando nusižudyti yra labai nelaimingas, kenčiantis emocinį
skausmą, bet nebūtinai psichiškai nesveikas. Dauguma žmonių gyvenime susiduria
su tam tikra “beviltiška” situacija. Tyrimai rodo, jog beviltiškumo jausmas yra
tiesiogiai susijęs su savižudybe, o beviltiškumą išgyvena ir racionalūs žmonės.
Faktas – Suicidinių minčių gali kilti iš naujo, bet jos nėra pastovios ir kai kuriems,
įveikus krizę, niekada nesikartoja. Žmonės apie savižudybę galvoja tik tam tikrais
sunkiais gyvenimo momentais.
Faktas – Depresija sergantiems žmonėms gali kilti mintys apie mirtį ar net
savižudybę, tačiau ne visi bandantys nusižudyti kenčia nuo depresijos. Tarp
mėginusių nusižudyti žmonių maždaug 50% serga depresija.
34
Pagalba krizės ištiktiems žmonėms
35
Žemiau pateikiame tinkamo ir netinkamo elgesio principus, teikiant pagalbą,
žmogui krizėje.
Įsidėmėkite ko nedaryti:
Neišsigąskite ir neparodykite, kad išsakytos mintys apie norą nusižudyti Jus
šokiruoja;
Nerodykite sutrikimo ar pasibaisėjimo;
Nesumenkinkite problemos: nesakykite, kad viskas bus gerai ir dėl to
neverta žudytis;
Neskubėkite vertinti, teisti, duoti patarimų;
Neklausinėkite įkyriai ir nepertraukite jo pernelyg dažnai;
Nenaudokite emocinio šantažo, nebandykite jam sukelti savigraužos;
Jokiu būdu neprovokuokite potencialaus savižudžio daryti kaip pats išmano.
36
Konsultavimo telefonu pagrindiniai etapai
Šiame etape labai svarbu jautriai ir empatiškai klausytis pašnekovo tam, kad
išsiaiškinti kas jam atsitiko bei surinkti kiek galima daugiau informacijos apie tai.
Užduodami atvirus klausimus apie kliento situaciją, ne tik patys daugiau
sužinosite apie kliento problemas, bet ir padėsite klientui aiškiau pamatyti tai, kas
vyksta ar įvyko, taip pat sumažinsite kliento jaučiamą įtampą, parodysite, kad yra
žmonių, kurie nuoširdžiai domisi jo gyvenimu. Dažnai skambinantis į pagalbos
liniją žmogus pirmą kartą išdrįsta pasipasakoti apie savo jausmus, todėl dalinasi
pergyvenimais, kurie jam pačiam nėra iki galo aiškūs.
38
„Ar Jums dažnai būna liūdna?“
„Ar jaučiatės niekam nereikalingas (-a)?“
„Ar pagalvojate apie tai, kad nėra verta gyventi?“
„Ar manote, kad galėtumėte nusižudyti?“
„Gal tu jautiesi taip blogai, kad net galvoji apie savižudybę?"
„Ar niekada nesijautei taip, kad geriausia būtų visa tai palikti?"
„Atrodo to yra per daug, kad vienas žmogus galėtų tiek pakelti..., ar
tai verčia tave galvoti apie savižudybę kaip išeitį?"
„Ar visas tave slegiantis skausmas verčia tave galvoti apie kenkimą
sau?"
39
Savanorio - konsultanto užduotys šiame etape:
Padėti klientui papasakoti apie savo rūpesčius.
Išsiaiškinti, kokie kliento aktualūs poreikiai yra frustruojami.
Išsiaiškinti savižudybės rizikos pavojų, jei klientas prasitaria, kad
galvoja apie savižudybę, kaip vieną iš galimų problemos sprendimo
būdų.
Padėti klientui išskirti tai, kas aktualiausia: išsiaiškinti problemų
hierarchiją, ypač jei yra paminėtos kelios problemos.
Dažnai vien kliento dedamų pastangų gali nepakakti, kad būtų pasiektas
kliento norimas rezultatas. Todėl, kai klausiate: „ką Jūs esate pasirengęs padaryti,
kad būtų taip kaip norite?”, derėtų pasitikslinti, ar to pakaks. Jei iš kliento
sužinosite, jog jo dedamų pastangų nepakaks tikslui pasiekti, reikėtų aptarti galimus
alternatyvius variantus (pvz.: išsiaiškinti, ar kliento aplinkoje yra žmonių, kurie
galėtų ir norėtų jam padėti).
41
Antra šios pakopos dalis – klausimas „kaip tai padaryti?” Daugelis klientų
puikiai žino ko norėtų bei kas turėtų būti padaryta, bet nežino, kaip to pasiekti.
Jei kliento norai ir tikslai atrodo sunkiai realizuojami, visada derėtų
pasiaiškinti, „ar tai yra įmanoma?” ir „kaip tai galėtų įvykti?”. Kai klientų
lūkesčiai yra nerealūs, reikia kalbėtis su klientu apie tai tol, kol kliento lūkesčiai
taps realistiškais, nes kitu atveju rizikuojame dirbti neefektyviai.
42
LITERATŪRA:
Internetiniai adresai:
http://www.savizudybes.lt
http://www.labdara-parama.lt
http://www.klausau.lt
http://www.jppc.lt/knygos/krizes_ir_ju_iveikimas.pdf
http://www.befrienders.org/int/lithuanian/index.asp?PageURL=index.php
44
PRIEDAI
Priedas Nr. 1
Pagalbos moterims linija dirba visą parą šiais numeriais: 8 800 66366 - darbo
dienomis nuo 10:00 iki 21:00 val.; 8 800 66663 – darbo dienomis nuo 21:00 iki 10:00
val., savaitgaliais bei švenčių dienomis visą parą. Adresai internete: www.moteriai.lt
arba www.bukstipri.lt/lt/kur-kreiptis
Telefoninė tarnyba 8 617 23130 visą parą, tačiau skambutį apmoka skambinantis
asmuo. Teikiama socialinė, psichologinė, teisinė pagalba, veikia dienos centras, yra
laikino apgyvendinimo iki 3 parų galimybė.
8 800 20 808
Tai anoniminis telefonas, kuriuo galima pranešti apie žinomus narkotikų platinimo
ar vartojimo atvejus.
Priedas Nr. 2
46
Jaunimo psichologinės paramos centras
Bažnyčios g. 5, Šakiai
47
Tel. 8 617 23130
Tel./fax.: 5 2616380
Tel.: 8 37 207598
48
Priedas Nr. 3
VšĮ „Vaiko namas" teikia psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą nuo seksualinės
prievartos ir komercinio seksualinio išnaudojimo nukentėjusiems vaikams bei jų
artimiesiems. Daugiau informacijos: www.children.lt
Priedas Nr. 4
Pagalba teikiama jaunimui. Į laiškus per 3 dienas atsako „Jaunimo linijos" savanoriai
konsultantai.
Pagalba teikiama jaunimui. Į laiškus per 3-5 dienas atsako savanoriai konsultantai.
Pagalba teikiama suaugusiems. Į laiškus per 3-5 dienas atsako Klaipėdos psichikos
sveikatos centro specialistai.
51
Priedas Nr. 5
52