Amerikos mikciojimo fondo leidiniai

Js vaikas mikcioja...

Knyga tevams






















Vilnius, 1999
Versta i:
Stanley Ainsworth, Jane Fraser. IF YOUR CHILD
STUTTERS:
A guide for parents.
Published by STUTTERING FOUNDATION OF AMERICA
Publication No. 11, Third revised edition, 1992

Edward G. Conture, Jane Frazer. STUTTERING AND YOUR
CHILD: Questions and answers
Published by STUTTERING FOUNDATION OF AMERICA
Publication No. 22, fourth printing 1994

UDK 376
Ju-272

Js vaikas mikioja Patarimai tevams / Sud. V. Rama.
Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. 98 p.
ISBN
Knygoje idestyti ymiausi JAV specialist patarimai
tevams, kuri vaikas mikcioja. Pateikti atsakymai [ daniausiai
kylancius klausimus. Akcentuojama, jog mikciojimo ivengti
galima, jei vaiko kalba koreguojama, vos atsiradus pirmiesiems
mikciojimo poymiams. Parodoma, jog pagrindinis vaidmuo
iame procese tenka tevams - btent jie turi [deti daugiausia
pastang: keistis patys, koreguoti mikciojancio vaiko
gyvenamaja ir kalbin aplinka.
Knyga skiriama visiems, susijusiems su mikciojanciais vaikais:
tevams, ikimokyklini [staig darbuotojams, pradini klasi
mokytojams, logopedams.

UDK 616.89
I angl kalbos verte Virginija Reinyte
Redakcija: dr.V. Ramos, D. Mikytes,
Specialioji redakcija logopedes V. Makauskienes
Kompiuteriu rinko I. Ramiene, maketavo dr.V. Rama
Knyga ileista Atviros Lietuvos fondo leomis


Sudarytojas Vidnas Rama, 1999
Vertimas [ lietuvi kalba. Virginija Reinyte, 1999
Lietuvos sporto informacijos centras, 1999
ISBN



Sudarytojo odis

[ leidin[ sudaro dvi viena kita papildancios ir vienai temai
pavstos knygos. Knygas angl kalba ileido ymiausia pasaulio
mikciojancij organizacija Amerikos mikciojimo fondas
(Stuttering Foundation of America), kuris iki 1990 met vadinosi
Amerikos kalbos fondu (Speech Foundation of America). Tai
labdaringa, pelno nesiekianti organizacija, savo veikla paventusi
mikciojimo prevencijai ir gydymui. Fondas [kurtas 1947 metais,
vienas ymiausi jo [krej Malcolm Fraser, kuris su mikciojimo
problema susidre asmenikai.
Organizacija per savo gyvavimo laikotarp[ ileido per
trisdeimt knyg ir broir, kurios nuolat verciamos [ daugel[
pasaulio kalb. ie leidiniai skirti ir mikciojimo specialistams, ir
patiems mikciojantiesiems, ir mikciojanci vaik tevams.
Publikacij autoriai yms JAV universitet kalbejimo patologijos
ar bendravimo moksl profesoriai patys mikciojo. Autori saraus
skaitytojas ras kiekvienoje knygoje. ie saraai skiriasi, taciau
pagrindiniais mikciojimo alinimo klausimais autoriai laikosi tos
pacios nuomones.
Leidinys, kur[ skaitytojas laiko rankose, skirtas monems,
nieko neinantiems apie mikciojima ir jo sukeliamas problemas.
Labiausiai is leidinys turet praversti mikciojanci vaik tevams,
aukletojams ir pedagogams.
Skaitytojas tikriausiai atkreips demes[ [ tipika amerikietika
poir[ [ mog, jo vertinima, nepaisant amiaus, bei straipsniuose
vyraujancia nuomon, kad mikciojancio vaiko gydymas labai susijs
su bendruoju jo auklejimu. Gal del kai kuri leidinyje pateikt
teigini skaitytojas noret gincytis, taciau patarciau pirmiausia
pabandyti jais vadovautis. Kai kam gali pasirodyti per ilgas vien ir
t paci dalyk aikinimas, taciau reikia suprasti, kad kiekvienas
geras patarimas reikalauja dar deimties patarim, kaip ana
vykdyti
Suinteresuotas skaitytojas neturet per daug tiketis i
knygose minim prietais. Jie gali padeti tam tikruose etapuose,
taciau tarnauti kaip kalbejimo protezas jie negalejo ir negales.
[veikti savo kalbos problemas tures pats mogus.
Tekste pateiktos mano pastabos susijusios su skirtingomis
valstybi infrastruktromis bei su papildoma informacija, kurios
amerikieciai autoriai galejo ir neinoti.
Tekste vartojamas terminas kalbos terapeutas ne visikai
atitinka ms logoped. Dabartiniu poiriu mikciojimas tai ne
tiek kalbejimo, kiek psichologine, bendravimo problema, todel ja
alinti turet visa komanda: logopedas, psichologas,
psichoterapeutas, galbt neurologas, nekalbant jau apie tevus ir pat[
mikciojant[j[. Tad jei mikciojimo imasi vienas logopedas, jis
privalet tureti pakankamai ir minet specifini srici ini.
Daug kart skaitydamas bei redaguodamas ias dvi knygas,
patyriau didel[ malonuma. Tikiuosi, kad panaius pojcius patirs ir
skaitytojai.

Dkoju
Amerikos Mikciojimo Fondui u leidima versti jo publikacijas,
Atviros Lietuvos fondui ir Jaunimo psichologines paramos centrui
u leidybos finansavima,
Vokietijos mikciojancij savipagalbos grupi susivienijimui,
Europos mikciojancij organizacij lygai u moralin parama,
ruoiant vertimus spaudai,
knyg vertejai mokytojai Virginijai Reinytei,
logopedei ir psichologei Vilmai Makauskienei,
Ingridai Ramienei ir visiems, vienaip ar kitaip prisidejusiems prie
lietuvikojo leidinio pasirodymo.

Dr. Vidnas RAMA,
sudarytojas,
Mikciojimo problem klubo prezidentas







Pratarme

Lietuvoje mikcioja 3 4% moni. Mikciojimas
daniausiai vertinamas kaip kalbos problema. Taciau i tikrj,
mikciojimas ne tik kalbos, bet ir bendravimo problema.
Kiekvienas, kas vienaip ar kitaip yra igyvens, susipains su
mikciojimo problema, ino, kad yra daug bendravimo situacij,
kuriose kalbeti labai sunku (prie auditorija, atsakinejant), o kartais
lengviau (ramioje, saugioje aplinkoje). Gilesnis tarpasmenini
santyki, bendravimo painimas, specialus demesys auklejant
mikciojant[ vaika, baimingo poirio [ mikciojima keitimas [
drasinant[ ir skatinant[ kalbeti, bendrauti, visuomet atnea gerus
rezultatus.
Jaunimo psichologines paramos centre nuo 1992 met veikia
Mikciojimo problem klubas, mikciojanci moni savipagalbos
grupe, kurios dalyviai dalijasi savo mikciojimo, bendravimo
problem [veikimo patirtimi ir padeda vieni kitiems. Bendros
logoped, psicholog, psichoterapeut ir paci mikciojanci
moni pastangos per 7 ms darbo metus leido patiketi, kad
mikciojimas tai problema, kuria galima sprsti ir pasiekti ger
rezultat, jei tam skiria daug nuoirdi pastang ir pats
mikciojantis mogus, ir jo eimos nariai, artimieji, ir, inoma,
kooperatyviai dirbanti specialist komanda - ivien kartu dirbantys
logopedai, psichologai, psichoterapeutai. ios knygos pasirodymas
tai taip pat vienas i ms vis bendros veiklos rezultat.
Lietuvoje yra labai maai knyg apie mikciojima. i knyga
tai viena i t ret knyg, kuri leidia [ mikciojimo problema, [
pagalba mikciojanciam mogui pavelgti placiau, giliau ir drasiau.
Neabejojame, kad ji pades rasti daug atsakym [ savo klausimus ir
mikciojantiems monems, ir j artimiesiems, ir ios srities
specialistams, ir visiems, kam rpi i problema.

Dr.Kristina-Ona POLUKORDIENE,
Jaunimo psichologines paramos centro vadove,
Psichologe psichoterapeute

Indre TREIGIENE
Psichologe psichoterapeute


Turinys

Sudarytojo odis. 3

Pirmoji knyga
Jeigu Js vaikas mikioja: vadovas tvams
.
7
Tevams
I. Ar mano vaikas mikcioja? .
Pavojaus poymiai ...
Kodel maas vaikas mikcioja? ..
Kai kurie faktai apie mikciojima ..
II. Kaip galite padeti ...
Atidiai klausykites .
Bendravimas be odi .
Kasdienybe
..

III. Pagalba mikciojanciam vaikui ..
Ka galite padaryti patys
Priimkite nesklandumus
Maiau nerimaukite ..
Susilpninkite vaiko baim ir jaudul[ del kalbejimo

Antroji knyga
Mikiojimas ir Js vaikas: klausimai ir atsakymai
Pratarme
1 skyrius. Ar mano vaikas mikcioja? ...
2 skyrius. Kodel mano vaikas mikcioja? .
3 skyrius. Kaip nam aplinka veikia vaiko
mikciojima?

4 skyrius. Ka sakyti monems apie mano vaiko
mikciojima? ...

5 skyrius. Kas dalyvauja mikciojimo gydyme?
6 skyrius. Ka daryti, jeigu vaikas ir toliau
mikcioja? ...

7 skyrius. Ar iekoti pagalbos? ..










Dr. Stanley Ainsworth
Jane Fraser


Jeigu Js vaikas mikcioja

Vadovas tevams













Tevams

i knyga skirta tevams, nerimaujantiems del savo ma
vaik nekos.
Jei gerai kalbantis vaikas kartais pakartoja odius, garsus ar
skiemenis, Js galite isigasti, jog jis pradeda mikcioti. ios knygos
tikslas - padeti Jums atskirti normalius kalbejimo nesklandumus nuo
mikciojimo, suteikti galimyb pradeti dirbti su savo vaiku bei geriau
suprasti mikciojimo problema.
Knygoje pateikiamos daugelio mikciojimo ekspert mintys.
Visi jie teigia, jog norint ivengti vaik mikciojimo, ypac svarbu [
sutrikima pradeti gydyti kaipgalima anksciau.
Kalbos nesklandumai gali vaika trikdyti ir lugdyti, ypac jei
[ juos nekreipiame demesio arba neteisingai suprantame. Todel Js
pastangos geriau suprasti sudetinga mikciojimo problema labai
pades vaikui normaliai vystytis ir gyventi.

Jane Fraser,
Amerikos mikciojimo fondo prezidente,
1992 rugsejis


Autoritetingi profesionalai,
daug prisidej, leidiant iq knygq



Stanley Ainsworth, filosofijos daktaras, autorius.
Aliumni fondo kalbos korekcijos nusipelns garbes
profesorius, buvs Dordijos universiteto tyrim ir
aspirantros dekanas, buvs Amerikos kalbos klausos
asociacijos prezidentas ir viceprezidentas.
Edvard G. Conture, filosofijos daktaras.
Profesorius, Sirakz universiteto bendravimo moksl ir
sutrikim fakultetas. Buvs Kalbos ir klausos tyrim
urnalo, knygos Mikciojimas autorius.
Carl Dell, Jr., filosofijos daktaras.
Profesorius, Ryt Ilinojaus universitetas, knygos
Mokyklinio amiaus mikciojanci vaik gydymas
autorius.
Jane Fraser, bendraautore.
Amerikos mikciojimo fondo Prezidente. Knyg
Mikciojancij konsultavimas ir Mikciojimo terapija:
keitimas ir palaikymas redaktore, knygos Jei tu mikcioji:
vadovas paaugliams bendraautore.
Malcolm Fraser
Amerikos mikciojimo fondo direktorius. Knygos
Mikciojancij saviterapija autorius.
Harold L. Luper, filosofijos daktaras.
Profesorius, Tenesio universiteto Audiologijos ir kalbos
patologijos fakulteto vadovas. Amerikos kalbos - klausos
asociacijos tarybos narys ir buvs viceprezidentas
administracijai. Knygos Mikciojimas: vaik gydymas
bendraautoris.
David Prins, filosofijos daktaras.
Profesorius, Vaingtono universiteto kalbos ir klausos
moksl fakultetas.
Harold B. Starbuck , filosofijos daktaras.
Profesorius, Kalbos ir klausos klinikos direktorius, Kalbos
patologijos ir audiologijos fakulteto vadovas, buvs vasaros
klinik mikciojantiems direktorius. Niujorko valstijos
universitetas.
C. Woodruff Starkweather, filosofijos daktaras.
Templio universiteto Kalbos moksl skyriaus vadovas.
Knygos Mikciojimas: intensyvios terapijos taikymo
idavos redaktorus.
Charles Van Riper, filosofijos daktaras.
Vakar Micigano universiteto Kalbos patologijos ir
audiologijos fakulteto nusipelns garbes profesorius ir
buvs vadovas, Amerikos kalbos - klausos asociacijos garbes
narys, knygos Mikciojimo gydymas autorius.
Dean E. Williams, filosofijos daktaras.
Ajovos universiteto kalbos patologijos ir audiologijos
profesorius. Amerikos kalbos - klausos asociacijos tarybos
narys ir buvs patarejas. Bendravimo sutrikim urnalo
redkolegijos narys.

I. Ar mano vaikas mikioja?

Vaiko kalba prasideda nuo pirmojo klyksmo gimus. Po to
pirmus dvejus metus ji greitai vystosi: vaikas mokosi prasming
gars ir odi. Veliau, tarp dvej ir eeri met, gali atsirasti
pastebim sklandios ir laisvos kalbos sutrikim, ypac pradejus
kalbeti sakiniais. Visi vaikai kartoja odius ir frazes, danai
usikerta ir retkarciais nesklandiai taria odius, bet kai kurie vaikai
tokius nesklandumus patiria daniau, ir tai trunka ilgesn[ laika. Jeigu
Js vaikas yra vienas i pastarj, turetumet sunerimti - gal jis
pradeda mikcioti. Jums tikriausiai kils daug klausim. Ar sutrikimai
giles, ar inyks ? Ar reikia kaka daryti? Jeigu taip, tai ka?
Ms tikslas yra atsakyti [ iuos klausimus.

Ar jis mikioja?
Mikciojimas sutrikdo nekos srauta, bet tai atsitinka ir del
daugelio kit dalyk. Mes visi retkarciais pakartojame odius ar
skiemenis, niekas nekalba absoliuciai sklandiai. Visi usikertame,
[terpiame tam tikrus garsus ar odius, supainiojame skiemenis, kelis
kartus pakartojame ta pat[ sakin[ arba vienu metu meginame pasakyti
du odius ir susipainioj akimirkai sutrinkame. Vaikas, kuris dar tik
mokosi konkreci gars, odi ir sakini, suprantama, gali
usikirsti daniau negu suaugusieji ar vyresni vaikai. Kiekvieno
mogaus kalbejimo sklandumas labai skiriasi, nes tai priklauso nuo
jausm ir iorini aplinkybi. ie veiksniai vaikus veikia dar labiau
nei suaugusiuosius.
Kadangi vaik su normaliais kalbos nesklandumais kalbinis
elgesys toks pat, kaip ir mikciojanci vaik, Jums gali bti sunku
atskirti normalius sutrikimus nuo mikciojimo. Be to, nesklandum
sunkumas ir danumas priklauso nuo laiko, kalbanciojo jausm ir
kit [vairi aplinkybi. Taigi, jei nerimaujate del savo vaiko nekos,
geriausia kreiptis patarimo [ kalbos terapeuta. Jei jis nusprs, kad
vaikas neka normaliai, jis nesilys imtis joki priemoni, ir Jums
sumaes rpesci. Taciau jeigu vaikas kalbedamas patiria tikr
sunkum, knyga, kaip ir gydytojo patarimai, turet Jums padeti.

Kaip kalbos terapeutas nusprs, jog Js vaikas pradeda
mikioti?
Yra poymi, rodanci, kad vaiko neka perenge normalaus
kalbejimo nesklandumo, bdingo jo amiaus vaikams, ribas. Vizito
pas gydytoja metu kai kurie ar netgi jokie Jus neraminantys vaiko
nekos sutrikimai gali nepasireikti. Bet jeigu esate susipain su
ankstyvojo mikciojimo poymiais, pastebesite, kada jie pasireikia ir
ar yra bdingi Js vaikui. Kasdien bendraudami su vaiku,
pastebesite j danuma ir desningumus. ie poymiai pades suprasti,
ar btina kreiptis [ gydytoja.

P.S. Knygoje vartojami terminai kalbos patologas, kalbejimo
terapeutas, kalbos specialistas apibdina profesionalus, dirbancius
su kalbejimo sutrikim turinciais monemis. Bet svarbu ne
pavadinimas, o tai, ar ie specialistai turi didel darbo su
mikciojanciais vaikais ir j eimomis patirt[, Amerikos kalbos-
klausos asociacijos leidima ir tinkama valstijos licencija dirbti.

Pavojaus poymiai

Mikciojimas yra daugiau negu sklandaus odi srauto
sutrikimai, kuriuos mes vadiname nesklandumais. Jam priklauso ir
kalbanciojo reakcija [ kalbinius sunkumus. Jei iuos poymius
pastebesite, pasistenkite nepulti [ nevilt[. [ juos reikia ireti visos
vaiko kalbos, kurios didesne dalis turbt yra gana sklandi, kontekste.
Turekite galvoje, kad daugelis toki poymi atsiranda ir inyksta.
Retkarciais jie atsiranda vaikams, kurie niekada nemikciojo.

1. Dani pakartojimai
Mes visi, o ypac besimokantys kalbeti vaikai, kartojame
odius ir frazes. Gana [prasta ketveri met vaikui viena ir ta pat[
od[ pakartoti daug kart. tai vaikas, kuris nemikciojo, pakartojo
ir-ir-ir-ir-ir... tiek daug kart, kad pamiro, ka norejo pasakyti.
Laimei, ir jis, ir jo tevai i to tik smagiai pasijuoke.
Kartais vaikas usikerta tardamas pirmuosius sakinio
odius ar garsus itsia ar kartoja o, e, am ir pan. Gali bti
kartojamos odi dalys, o daniausiai - pirmas skiemuo. Jei vaikas
kalbedamas pradeda vartoti iuos pakartojimus danai, daugelyje
odi ir situacij, jis gali pajusti didesn[ nei [prasta sunkuma. i
skiemen pakartojimas gali bti praeinantis, panaus [ nevikruma,
mokantis vaikcioti ar begioti. Taciau tai vienas i pirmj
poymi, kuri ieko specialistas, noredamas isiaikinti, ar Js
vaikas mikcioja.

2. Itsimai
Kartais vaikas gali pirmaj[ garsa itsti taip, kad pavyzdiui
odis mama virsta mmmmmama.
ie pirmieji du poymiai gars kartojimas ir itsimas gali
retkariais atsirasti beveik kiekvieno vaiko kalboje. Jeigu jie
kartojasi danai, per daugelj kalbini situacij ir trukdo vaiko
gebejimui bendrauti, Js turite susirpinti.

3. Raumen virpesiai (tremoras)
Kartais galite pastebeti, kad usikirtimo metu smulks
raumenys aplink vaiko burna ir andikaul[ virpa arba vibruoja. Tai
gali bti aikiai matoma ar tik vos pastebima. Kai burna yra
pasirengusi tarti od[, o jokio garso nesigirdi, ie virpesiai yra susij
su kalbejimo sunkumu. Kalbos terapeutas nores inoti, ar danai toks
tremoras pasitaiko ir ar pailgejo jo trukme, palyginti su ankstesniu
laikotarpiu.

4. Balso ir tono pakelimas
Vaikui stengiantis itarti od[, tsiamo garso auktis, prie
baigiant j[ itarti, gali kilti. Jis gali kilti letai arba okteleti staiga.
Abiem atvejais vaikas stengiasi tarsi istumti [strigus[ od[, ir tai yra
dar vienas poymis, kad vaikui reikia pagalbos.

5. Kova ir jtampa
Noredamas ispausti odius, vaikas kovoja: stengdamasis
itarti tam tikrus odius, stipriai [tempia lpas, lieuv[, gerkles ir
krtines raumenis. O kartais, jam tariant tuo pacius odius, galite
pastebeti tik vos juntama [tampa. [tampa gali keistis nuo vos
pastebimos iki labai rykios per tam tikras kalbines situacijas, gali ir
visikai ilgam inykti. Tokia kova ir [tampa padidina tikimyb, kad
tai virs mikciojimu.

6. Baime
Vaiko veide Js galite pastebeti prabegant[ baimes eel[, kai
jis priarteja prie tam tikro odio tarimo. Jei taip, jis turbt jau
anksciau buvo usikirts tardamas [ od[. Ir tai priverte j[ bijoti
arejancio sunkumo. Jis gali ios baimes ne[veikti ir pradeti verkti,
nes negali itarti odio. Jis gali bijoti konkreci odi per tam
tikras kalbines situacijas arba i viso bijoti kalbeti. Jei ta baimes
akimirka galite vaikui padeti, turite gera galimyb neleisti isivystyti
kalbos baimes jausmui.

7. Vengimas kalbeti
Pastangos kalbeti ir baime, kuria vaikas patiria kalbedamas,
gali greitai paskatinti j[ [vairiais bdais vengti kalbeti. Jis gali
atidelioti meginima itarti od[, kol nebus [sitikins, kad gales itarti
j[ sklandiai. Galite pastebeti daug ne[prast ir ilg pauzi. Jis gali
atsisakyti kalbeti, kartais gali pakeisti arba [terpti neturincius ryio
odius ar bereikmius garsus, kol nebus pasiruos pasakyti od[.
Jis ir toliau stengsis delsti rinkdamas odius ar formuluodamas
sakinius. Ir tai gali pasireikti vis daniau. Jeigu vaikas nekalba netgi
tada, kai yra aiku, jog ino, ka nori pasakyti, jis turbt vengia
kalbeti, nes jaucia nerima del savo nekos.

Pastarieji penki pavojaus poymiai neretai pasireikia kartu. Baim
ir vengima kalbeti danai lydi kova ir [tampa, o del per dideles
[tampos atsiranda raumen virpejimas.

Sutrikimo poymiai ir vaiko reakcija j juos
Mineti septyni poymiai skiriasi nuo normali nekos
sutrikim dviem aspektais. Du pirmieji poymiai padanej
kartojimai ir itsti garsai ar odiai yra kalbejimo sutrikimai.
Taip atsitinka daugeliui vaik, bet jie nevengia intensyviai bendrauti.
Kai kuri vaik kalboje ie sutrikimai yra labai ryks ir pasitaiko
per daugel[ kalbini situacij, todel jie turi bti laikomi
prasidedancio mikciojimo poymiais.
Kiti penki poymiai virpesiai, balso ir tono kilimas,
jtampa, baime ir vengimas kalbeti pasireikia, kai vaikas [ savo
kalbos sutrikimus reaguoja, atkreipia [ juos demes[. ie poymiai
labai slopina nekos srauta ir trukdo bendrauti. Jie rodo, kad vaikas
bando [veikti savo kalbejimo sutrikimus. Jis gali nesuvokti, kad tai
daro, nes tai yra nevalinga reakcija. Nors nenoras kalbeti ir [tampa,
atrodo, i pradi jam padeda ir nera alingi, nes nukreipia demes[
nuo jo kalbos, taciau vis dideja baime tarti odius.
ie poymiai rodo, kad gali isivystyti tikras mikiojimas.
Todel Js turetumete nuvesti savo vaikq pas kalbos terapeutq,
kuris nusimano apie mikiojimq. Jis parengs tinkamq korekcijos
programq arba rekomenduos ilgiau stebeti vaikq.
Jeigu noretumete patys vaiko kalba atidiau stebeti ilgesn[
laika, turite inoti, kad kalba nesivysto tolygiai, jog vienu metu
pastebesite daugiau sunkum, kitu maiau. Ypatinga demes[
atkreipkite [ sklandesnio kalbejimo laikotarp[, o del atsitiktini
sunkum stenkites per daug nesirpinti. Nesistenkite stebeti vaika
visa laika, vos tik jis isiioja. Klausykites, ka jis megina Jums
pasakyti. Stenkites nustatyti sunkumo, su kuriuo jis susiduria, dyd[ ir
ar kalbejimas gereja ar blogeja. Kai kalbos specialistas Jums
pasilys klausytis tam tikr dalyk, darykite tai nealikai, ne kaip
vaiko tevas. Tai gali bti sunku, taciau galima imokti.

Kodel maas vaikas mikioja?

Tai sunkus klausimas, nes, nepaisant daugelio dalyk,
kuriuos inome apie mikciojima, negalime pateikti aikiai
suformuluoto atsakymo. Geriausia atsakyma pradeti nuo Mes
neinome, bet... Atrodo, kad vaikai mikcioja del daugybes
kiekvienam skirting prieasci, ir kad kartais mikciojimas tsiasi,
net inykus j[ sukelusioms prieastims.
Praktika rodo, kad kai kurie, ypac mai vaikai nesugeba
koordinuoti judesi ir nesugeba nuosekliai idestyti veiksm,
reikaling sklandiai kalbai. Kalbejimo koordinacijos trkumas gali
sutrikdyti neka taip, kaip ir bloga didij raumen koordinacija
vercia griuvineti, mokantis vaikcioti. Mikciojimas gali tstis, vaikui
imokus kontroliuoti kalbejimo raumenis, o kai kurie vaikai gali
nustoti mikcioti. Tai leidia manyti, kad besitsianciam mikciojimui
vystytis turi [takos kiti, neinomi faktoriai.

Stresai ir mikiojimas
Atrodo, kad tam tikros emocinio streso rys vienas labai
jaudinantis [vykis arba besitsiantis stresas gali sutrikdyti daugelio
i ms neka. Maas vaikas ypac paeidiamas, nes jis dar tik
mokosi valdyti stiprius igyvenimus, ir daugelis dalyk jam atrodo
gresmingi. Kalbejimo sutrikimai gali bti vidinio konflikto ir nerimo
poymiu. Vaikas prades bijoti tam tikr kalbejimo situacij, nes jam
jos panaios [ tas, kurios jam buvo sunkios. Taciau del to ne visi
vaikai pradeda mikcioti.
Netgi normals kalbos sutrikimai, kuriuos patiria kiekvienas
vaikas, gali bti sunkumo altinis. Pats vaikas arba aplink j[ esantys
mones gali reaguoti [ iuos nesklandumus taip, kad vaikas jausis
verciamas juos paalinti. Kuo labiau jis stengsis tai padaryti, tuo
labiau stipres nekos sutrikimai ir tuo nepalankiau aplinkiniai [ juos
reaguos. Prasideda udaras ratas: vaikas netrukus prades kalbeti taip,
kad matysis, jog jis daugiau nebegali kontroliuoti savo nekos.
Jus domina, ar vaikas mikcioja del nuolatines j[ gasdinancios
prieasties? Nors tai ir gali bti tam tikro kalbejimo sutrikimo
prieastis, ji paprastai turi tik laikina poveik[, ir del to pradeda
mikcioti tik labai nedaug moni

Pamegdiojimas
Mes niekada negirdejome, kad varna, papga ar strazdas
inomi megdiotojai bt pradej mikcioti del to, jog gyveno pas
mikciojant[ mog! Kaip minejome anksciau, normaliai kalbantys
kalbos specialistai, kurie dirbo su imtais mikciojanci moni,
nepradejo mikcioti. Daugelis moni pradejo mikcioti, niekada
negirdej mikciojant kit. Megdiojimo mitas mirta sunkiai, kaip ir
nuomone, jog paliet varl ar rup usikresite karpomis. I dalies
mitas gyvas del ms [sitikinimo, kad vaikai kopijuoja juos supanci
vyresni moni [procius. Nors tam tikra elges[ ar [procius perimti
galima, taciau sunku [sivaizduoti, kaip bt [manoma perimti
mikciojima, kai ne vienas i moni, su kuriais vaikas bendrauja,
nemikcioja. Neatrodo, kad mikciojimas plist kaip peralimo ligos
arba radiacija. Megdiojimu paaikinti [ ypac sudetinga dalyka bt
perdaug paprasta.

Paveldejimas
Mikciojimas, atrodo, paplits kai kuriose eimose. Ar tai
reikia, kad jis paveldimas? Niekas tikrai neino. Kai kurie
mokslininkai nustate tam tikr kalbos sunkum ir kalbejimo genetin
prieast[. Jeigu paveldimumas kakaip ir susijs su mikciojimu, jo
vaidmuo yra gana sudetingas ir nera taip aikiai nuspejamas, kaip
aki ar plauk spalvos paveldejimas. Be to, daugeliui mikciojancij
atrodys, kad paveldimumas nera toks svarbus veiksnys.
(Nuo ios knygos pasirodymo praejo beveik deimt met. Per t
laik JAV nuolat vyksta tyrimai, kuri tikslas rasti biologin,
neurologin, o taip pat ir genetin mikciojimo prieastj. Amerikos
mikciojimo fondas nuolat informuoja apie tyrimus savo biuletenyje
Newsletter sudarytojo pastaba).
Taigi, mes negalime pasakyti, tai todel mai vaikai
mikcioja, bet inome daug dalyk, kurie padeda atsirasti rimtiems
sunkumams. Kai kurie i i dalyk susij su paciu vaiku, bet kiti -
Js poiriu ir elgesiu.

Kuo mikiojantis vaikas skiriasi nuo nemikiojanio?
Iskyrus tai, jog mikcioja, vaikas turbt yra visai normalus.
Mikciojanci vaik intelektas [vairus kaip ir kit vaik vieni yra
negabs, nuobods, buki, kiti gabs, sumans, protingi, o
daugumai bdingi ir vieni, ir kiti bruoai. Tyrinetojai rpestingai
iekojo fizini ar psichologini skirtum tarp mikciojancij ir
nemikciojancij. Keli surasti skirtumai yra labai neyms ir tam
tikrais tyrimais paneigti. Jie nebtinai bdingi mikciojantiems
vaikams.
Bet kokie psichologiniai skirtumai tarp vyresni
mikciojanci ir nemikciojanci vaik paprastai siejami su
mikciojimu ir greiciau gali bti mikciojimo padarinys, o ne jo
prieastis. Maas vaikas prisitaiko taip puikiai, kaip ir jo
nemikciojantys draugai. Jis gali tureti kai kuri emocini problem,
bet jos gali bti arba gali nebti susijusios su jo kalba.

Kai kurie faktai apie mikiojimq

Kiek moni mikioja?
Mikcioja apie 1% suaugusi gyventoj, taciau vaik, kurie
augdami laikinai mikciojo, procentas yra didesnis. Nors 1% atrodo
gana nedaug, taciau tai reikia, kad Amerikoje augdami mikcioja keli
milijonai moni.
(ir. taip pat antrosios knygos skyrelyje Ar mikciojimas labai
paplits? Rus mokslininko M. Chvatcevo duomenimis, Europoje
mikciojancij skaicius maeja i Vakar j Rytus: prancz - 5,7%,
vokieci - 2% , rus - 1,2%. Sankt-Peterburge mikcioja apie 2%
vaik ir iki 1,5% suaugusij. Be abejo, tas procentas priklauso ir
nuo kalbos sutrikim klasifikacijos - sudarytojo pastaba).

Mergaites ir berniukai
Nustatyta, kad berniukai mikcioja tris - keturis kartus
daniau negu mergaites. Mes vis dar neinome tikslios tokio
skirtumo prieasties. Taciau, iskyrus keleta iimci, berniukai
daniau susiduria su visomis mogikomis problemomis, negu
mergaites. Ar tai saininga? inoma, ne, bet tai gyvenimo faktas.
Kodel yra is skirtumas? Pirma, jis atsiranda ankstyvoje vaikysteje,
nes skiriasi vidiniai berniuk ir mergaici kalbejimo sugebejimai.
Antra, tuo paciu augimo laikotarpiu nam ir socialine aplinka,
pasirodo, berniukus veikia iek tiek kitaip negu mergaites. Taigi,
berniukai mikcioja daniau u mergaites del paveldim skirtum, be
to, aplinkini reakcija [ berniuk elges[ ir sugebejima kalbeti yra
kitokia.
Tiesa pasakius, visos ios aplinkybes Jums ir Js vaikui
nelabai svarbios. Js turite [sidemeti tik tai: jeigu Js vaikas
berniukas, tai dar nereikia, jog jis turi mikcioti visa likus[
gyvenima.


Mikiojimas ir igijimas
[tampa ir nerimas mao vaiko mikciojima beveik visada
sustiprina. Juos sumain, padesite savo vaikui. Tik pirma suinokite
nerimo ir [tampos altin[. Kai vaikas nebepatiria streso, jo kalba
greitai sunormaleja. Mes inome daug atvej, kai vaikai nustoja
mikcioti be jokio gydymo ar specialaus demesio, netgi ir toliau
gyvendami nepalankiomis salygomis. Apskaiciuota, kad kiekvienam
iandien mikciojanciam tenka dar trys mones, kurie daugiau ar
maiau mikciojo vaikysteje ar paauglysteje. Pasveikimo prieastys,
kurias nurodo ie mones ar j tevai, yra visikai skirtingos ir ne
visada mums padeda. Ar tai reikia, kad augant mikciojimas gali
inykti? Bet koks atsakymas [ [ klausima priklauso nuo to, kas
laikoma mikciojimo prieastimi. Jei mikciojimas atsirado del dar
nevisikai isivysciusios nerv ir raumen sistemos, tada vaikui
augant jis gali inykti. Bet emocines reakcijos [ kalbejimo
nesklandumus yra imokstamos, ir augant nesikeicia. Vaikas, kuris
imoko i reakcij ir elgesio, turi kakaip pakeisti savo elges[.
Dauguma specialist mano, kad mikciojimas yra imoktos reakcijos
ir elgsena, kurio galima bt (ir geriau bt) neimokti.

Mikiojimas atslgsta ir pameja
Mes inome, kad mikciojimo danumas ir stiprumas
priklauso nuo laiko ir aplinkybi. Kartais vaikas be sutrikim kalba
su savimi, savo globojamais gyvneliais arba dainuoja. Mikciojimas
gali visikai inykti palyginti ilgam, bet gali ir vel atsirasti, ir net
labai stiprus. Tai daniausiai atsitinka, kai padideja [tampa ir
nerimas, taciau ne visada galima tiksliai pasakyti, kas vaika
sujaudino.

Kai kurie geri patarimai yra blogi
Mes inome, kad dauguma sen tradicini reagavimo [
mikciojima bd nepadeda. Neteisingai taikomi jie gali net
pasunkinti kalbejima. Paliepimai - kalbek letai, [kvepk giliai,
atsipalaiduok - danai yra nenaudingi ir net ne[vykdomi. Liepimas
pakartok gali priversti pasakyti od[ sklandiai, bet tai neisprs
problemos. Dar alingesni [sakymai nustok!, palydeti vercianciu
nutilti vilgsniu ar bausme. ie metodai yra pagr[sti viena ar kita
klaidinga prielaida apie mikciojimo kilm, kaip antai: Mikciojimas
tik blogas [protis, kurio vaikas atsikratys, jei labai pasistengs
niekada taip nebedaryti, arba vaikas samoningai priegyniauja ir
erzina, arba vaikas neino, kaip teisingai kalbeti.


II. Kaip galite padeti

Ms silymai Jums bus labai [vairs. Vieni tikslios
instrukcijos, o kiti - nuorodos, kaip elgtis. Pastarieji yra bendra
diskusija apie bdus, kurie Jums pades daugiau suinoti apie
mikciojima ar pakeisti Js savijauta. Js suvokimas ir sprendimai,
realizuojant bet kur[ silyma, neivengiamai paveiks Js santykius
su vaiku. [sidemekite, kad tai, kaip Js kaka darote, yra taip pat
svarbu, kaip ir tai, kq Js darote, ir kad jokie paprasciausi nurodymai
daryti ar nedaryti nebus veiksmingi, jei netikesite tuo, ka darote.
Js ir Js vaiko bendravimas yra unikalus.
Taip pat turekite galvoje, kad kartais nieko nedaryti yra
svarbiausias dalykas, kur[ Js galite padaryti.

Padekite vaikui geriau kalbeti
Ms silymai tiesiogiai susij su Js vaiko gebejimu
sklandiau kalbeti ir laisviau bendrauti. Jei Js susirpin vaiko
kalba, ios rekomendacijos yra ypac svarbios, nes skatina ir socialin[
vaiko vystymasi bei mokejima bendrauti.
Visos aptartos temos tures pakeisti Js elges[ ir pairas.
Tai nereikia, kad Js esate kalti del vaiko mikciojimo. Mikciojimas
daniausiai atsiranda ne del aplinkybi ar vieno kurio asmens kaltes.
Mikciojima gali sukelti daug subtili ir greit inykstanci prieasci.
Problema gali viena akimirka atsirasti, o kita inykti. Ilga laika
Js vaikas gali kalbeti beveik kaip ir kiti vaikai, bet kartais jis gali
labiau susijaudinti ir pats pastebeti savo ustringant[ kalbejima.
Js galite keisti ir kontroliuoti pat[ svarbiausia vaiko
aplinkos objekta save. Daugumai vaik tam tikri pokyciai Jumyse
ir kituose eimos nariuose efektyviai pades vel sklandiai kalbeti.

Kalbinis bendravimas
Noredami Jums padeti konstruktyviai kalbeti su vaiku,
leisime sau priminti, ko tiketis i dvej eeri met vaik. is
laikotarpis pasiymi augimo ir vystymosi sprogimu. Js dvej
met vaikas gali pakankamai nuosekliai vartoti odius ir trumpus
sakinius. eeri met vaikas vartos ilgesnius sakinius ir labai
praturtins savo odyna. Jis taip pat prades suvokti balso ir odi
poveik[ kit moni elgesiui ir savo jausm raikai. Kalba jis placiai
naudos bendraudamas su kitais. Vaikas toliau pains pasaul[, ir cia
kalba atliks pagrindin[ vaidmen[. Js vaikas turi ne tik bti
suprastas, bet ir pats sugebeti pasakyti, ko nori. Btent taip reikia
ireti [ toliau pateikiamas rekomendacijas.

Atidiai klausykites

Jus gali nustebinti, jog klausymuisi turi bti skiriamas
ypatingas demesys. inoma, Js klausotes savo vaiko: sunku
nesiklausyti, kai jis tokio amiaus, plepa ir klausineja be paliovos.
Js turbt jau inote, kad, noredami apsaugoti save, klausotes
pasirinktinai ir ne visada girdite viska, ka vaikas sako. Mes galime
padeti Jums klausytis taip, kad vaikas nesuprast, jog ne visada
girdite arba nenorite jo klausytis. Dar daugiau, Js galite tapti
nuovokesni ir suinoti, kas yra svarbu Js vaikui ir jo vystymuisi.
Nuolatinis demesys klausymuisi, kaip ir Js asmeniniai
klausymosi [prociai, pa[vairins bendravima su vaiku. Pameginkite
per keleta dien [gyvendinti ias keturias pakopas.

1. Imokite klausytis ir reaguoti j vaiko kalbq
Per pirmas dvi ar tris dienas susikoncentruokite ir retkarciais
[sidemekite, kaip ir kiek Js klausotes, kokios temos atkreipia Js
demes[. Stebekite skirtingus savo klausymosi bdus: nuo girdejimo
tik maos dalies to, ka vaikas sako, iki demesio beveik kiekvienam
odiui. Ar leidiate jam pabaigti sakyti, prie pradedami kalbeti
patys? Ar skubinate j[, kai jis megina kalbeti? Kokia jo plepejimo
dal[ Js i tikrj girdite? Kiek jis kalba ir apie ka? Kaip reaguojate,
kai jis pertraukia Jus, kai ka nors darote ar ka nors svarbaus sakote?
Kaip danai Js irite [ j[, kai intensyviai klausotes? Pasiymekite
urauose pastabas apie tai, kaip Js klausotes - tai bus pagrindas
kitiems trims ingsniams.

2. Pradekite keisti klausymosi bdus ir reakcijas j vaiko
odius
Per kitas viena ar dvi dienas pameginkite pakeisti savo
klausymasi. Js neprivalote atidiai klausytis kiekviena karta, kai
vaikas praveria burna, ypac jei jis kalba daug. Nusprskite patys,
kada skirti daugiau, o kada maiau demesio. Galite intensyviau
klausytis situacijose, kuriose anksciau atidiai nesiklausete. Jeigu
btina, keiskite savo reakcija, kai jis Jus pertraukia. Svarbu suprasti,
kad galite pakeisti savo klausymosi [procius, nepuldami [
kratutinumus.

3. Pameginkite suvokti u odi slypinius jausmus
Per kitas kelias dienas, kai vaikas kalba su Jumis arba kitais
monemis, samoningai stenkites klausytis daugiau negu vien tik
tiesiogines odi reikmes. Kas slypi u i odi? Atkreipkite
demes[ [ vaiko kalbejimo manier. Vaikas visada siuncia Jums
reikmingus ir emocingus praneimus. Stebekite, kaip jis tuomet
valdo savo balsa, keicia odi intonacija, daro pauzes, pakartoja,
pailgina pauzes tarp odi ir kaip jis iri arba neiri [ Jus.
Ar su Jumis jis kalba verklenanciu tonu, o su kitais ne? Ar bijo
kuri nors eimos nari? Ar danai pastebite t irzl, auktyn
kylantj ton odyje mama, kai jis nori atkreipti demesj? Ar,
kalbedamas su vienais monemis, jis odius kartoja daniau negu
su kitais? Ar pasitikedamas ir valdingai jis kalba su aislais arba
jsivaizduojamais aidim draugais, kitaip, nei kalbedamas su kitais
monemis?
Vaiko susirpinimas, kalbant tam tikromis temomis ar klausimais,
gali rodyti paslepta baim.
Pasiklausykite, ar vaikas danai kalba tam tikromis temomis arba
udavineja tam tikrus klausimus. i tendencija gali byloti apie
paslept baim.

ios trys pakopos turi padeti Jums supratingiau klausytis bei
tinkamiau reaguoti [ tiesiogin odi prasm ir svarbius jausmus,
kurie slypi u j. Tai esminis gero klausytojo, gero pokalbio dalyvio
bruoas. Vis geriau suprasdami poreik[ klausytis ir nesiklausyti, Js
surasite bd parodyti vaikui, kad Js demesys kasdienems
pareigoms nereikia, kad Js jo nemylite. Kartais nutraukite [prasta
ruoa, kad ireiktumete savo meil vaikui ir susidomejima juo.

4. Atpainkite situacijas, reikalaujanias jdemaus klausymosi
Kaip galutin pakopa pameginkite painti bet kok[ signala,
kur[ Js vaikas perduoda, kai nori, kad Js btinai jo atidiai
klausytumetes. Tai danai atsitinka gerokai anksciau prie gars
verksma. Gali prireikti daug laiko, norint painti iuos signalus, nes
toks noras vaikui kyla nedanai. Taciau kai taip nutinka, savo veido
iraika, poza ir judesiais parodykite susidomejima ir atsitraukima
nuo kitos veiklos. Vaiko poreikis bti iklausytam gali pasireikti
balso garsumo pokyciais, ne[prastu nerytingumu ar pakartojimais.
Kadangi klausymasis yra labai svarbi bendravimo dalis ir jis
tiesiogiai susijs su emocijomis, demesingas klausymasis turi
paveikti Js vaiko kalbejimo sklandumq. ]sidemekite, kad
klausymasis turi bti ne nata, o linksmas ir vertingas usiemimas.

Kalbekite su vaiku, o ne vaikui
Tai, kaip Js kalbate, yra artimai susij su Js klausymusi.
Yra atvej, kai Js turite kalbeti vaikui jam aikinti, nustatyti
taisykles, pabarti ar kitaip kontroliuoti jo elges[ savo balsu ir
odiais. Taciau pastebesite, kad ir kitais atvejais, kai nera btina,
Js kalbate savo vaikui, o ne su vaiku. Nenuostabu, kad kai kurie
vaikai tokiam bendravimui yra jautresni. Js galite ivengti
nepalankios j reakcijos, nuolat stengdamiesi maiau kalbeti vaikui,
o daniau kalbeti su juo. Toki pokalbi metu Js pasidalintumete
mintimis ir jausmais. Toks pokalbis bus malonus jums abiems.
Pirmiausia klausykites savs arba kelias dienas [rainekite
kasdienius penki minuci pokalbius, kad nustatytumete, kiek laiko,
bendraudami su vaiku, Js kalbate jam. Po to grietai numatykite
daugiau laiko ir tem pokalbiams su juo. Klauskite apie dalykus,
kurie nesusij su jo elgesiu. Jei jam lengva kalbeti, leiskite
papasakoti, ka jis patyre per diena. Jei jam sunku kalbeti, niekada
neverskite ir neskubinkite. Tegu jis ino, kad Js galite kantriai
klausytis. Prisidekite prie pokalbio stengdamiesi ivengti komentar,
kurie bt tarsi vertinimas arba kritika. Taip Js galite padeti
pagrinda sklandesnei kalbai, kuria jis sugeba kalbeti.

Demonstruokite savo vaikui tinkamq kalbos modelj
Mes manome, kad Js savo vaikui pateikiate gerus kalbos
pavyzdius, kad kalbate apie daiktus ir [vykius aikiai, vartojate
vaiko amiui tinkancius sakinius bei odius. Ar Js kalbate greitai
ir sklandiai? Jei taip, jis gali stengtis megdioti Jus, nors dar neturi
pakankamo odyno. Taigi jis dvejos, ir jis usikirs. Jei galvojate, kad
taip ir yra, pasistenkite kalbeti leciau. Daniau sustokite. Jeigu Js
sakiniai yra per ilgi, sudetingi ar nerils, vaikas sunkiai Jus supras
ir neinos, kaip atsakyti. Taigi, jam atsakant, gali kilti kalbos
nesklandum. Bent jau dal[ laiko stenkites kalbeti paprastesniais ir
trumpesniais sakiniais.
Ar Js esate link vaika pertraukti arba nutraukti jo sakini
pabaigas, kai inote, ka jis ketina pasakyti? Tai taip pat kelia
nereikalinga [tampa. Neskubekite. Js turite elgtis ir kalbeti kantriau.
Parodykite, kad mama ir tetis visada turi laiko iklausyti.

Suteikite malonios kalbejimo patirties
Js jau pradejote vaikui kalbejima paversti malonumu, kai
klausotes taip, kaip apraeme. Bet galite padaryti dar daugiau. Netgi
pirmaisiais gyvenimo metais savo kalbejima turite susieti su malonia
veikla. Dainavimas, kol j[ laikote ar supate, yra malonus Jums
abiem. Kalbekite daniau su juo apie tai, ka darote. Kuo daugiau
odini pramog turesite, tuo greiciau Js vaikas supras, kad
kalbejimas yra malonumas. Tai turi padeti kompensuoti tuos atvejus,
kai kalba buvo skirta barti, kritikuoti ar bausti. Pasistenkite, kad
eima atkreipt demes[ [ tai, ka vaikas sako, netgi jei reiket
nutildyti kitus brolius ar seseris. Pagaliau jie turi imokti leisti ir
kitiems kalbeti, o ne visada siekti demesio. Taciau jei mikciojantis
vaikas kalba tik vienas, [ tai irgi reikia atkreipti demes[. Jis turi
imokti leisti ir kitiems pasisakyti. Tik svarbu ivengti didelio vaiko
susijaudinimo.

Skaitykite arba pasakokite jam istorijas
Skaitymas balsu ir pasakojimas tai taip pat malonus
bendravimas. Garsiai skaitykite savo vaikui, apgalvoj, kaip danai,
reguliariai ir kiek laiko tai darysite. Kai perskaitysite tas pacias
megstamas istorijas daug kart, leiskite jam pabaigti kai kuriuos
sakinius arba papasakoti istorija savo odiais, bet tik tada, kai jis
pats to nori. Jeigu jauciate, kad tam neturite [gdi, pradekite nuo
megstam paveiksleli, geriau t, po kuriais yra tekstai.
Papasakokite vaikui apie [vykius i savo vaikystes arba kai jis buvo
maesnis. Visi vaikai tai megsta. Venkite gasdinanci istorij. Jos
vaikui kelia nerima, nors ir patinka. Kasdien suraskite laiko
pasakojimams i paveiksleli ar istorijoms. Js niekas neturi
pertraukti, is laikas turi priklausyti tik jums abiem. Jeigu trukdys
televizorius, ijunkite j[

Padekite vaikui jausmus reikti odiais
Ar danai Js kalbate ir parodote savo vaikui, kad j[ mylite?
Jeigu Js neparodysite pavyzdio, jam bus sunku imokti reikti
iuos labai svarbius jausmus.
Atkreipkite demes[ [ tai, i ko Js juokiates. Jeigu juokiates
i dalyk, kurie eidia kitus, vadinasi, mokote vaika daryti ta pat[.
Papasakokite, kad yra kelios juoko rys, ir pakalbekite apie tai, kas
Jus prajuokino. Juokites i juoking dalyk, o ne i eidianci.
Kai vaikas [nir arba supyks, iklausykite ir kartu
isiaikinkite, kas j[ supykde. Prieastys gali bti [vairios:
sutrikimas, poreikis pasielgti savaip, tikras skausmo pojtis, gal Js
parodyto pykcio ar nuovargio megdiojimas. Pakalbekite su juo apie
kitokius jausm raikos bdus. Nuteikite vaika, kad jis gali gauti ko
tikrai nori ir nedemonstruodamas nuotaikos. Konkreciais
pavyzdiais iliustruokite, kaip geriau galet tai padaryti. Kai vaikas
suras tinkamesni bd savo jausmams reikti, sumaes ir
konfliktas, sukeliantis jo elgesio nesklandumus.

Bendravimas be odi

odiai nera vienintelis bendravimo bdas. Geram vienas
kito supratimui arba nesupratimui visai nebtinas odinis
bendravimas tarp Js ir Js vaiko.
Daug moni galvoja tik apie odin[ bendravima odiai
reikia mintis ir idejas. Bet tai ne viskas. Js tai inote, taciau augant
Js vaikui, norite pamirti kitokio, neodinio, bendravimo svarba.
Prie pradedamas suprantamai kalbeti, Js vaikas vebeldiavo taip,
kaip skamba kalba, taciau kol kas nesuprantamai. Bet jis vis tiek
bendravo su Jumis! Kai atsakydavote [ vebeldiavima, js abu
neabejotinai jautete didel[ pasitenkinima. Augdamas vaikas tam
paciam emociniam bendravimui ir toliau naudoja beprasmius, o
veliau jau ir inomus odelius. Suaugusieji daro ta pat[. Tikri
odiai i esmes tampa nebe odiais. Mes sakome labas rytas,
negalvodami apie kiekvieno odio prasm atskirai. Tai ms
bdas bendrauti su kitais.
Jeigu atidiai klausysites, suprasite, kad kalba Js vaikas
danai vartoja bendrauti ir demesiui atkreipti: Mam, kakas [krito [
ak[!, Teti, pairek, kaip [sidreskiau koja Js atsakymai [
iuos klausimus vaikui nera tokie svarbs, kaip pastabumas ir
demesys. Ar jis nuolat klausia to paties? Ar tada, kai Js esate ypac
usiem, jis pateikia klausimus, [ kuriuos ino atsakymus? Kai Js
pradedate greiciau reaguoti [ tok[ emocin[ bendravima, tada galite
atsakyti prasmingiau ir tinkamiau, suprasdami, kad jis reikalauja
Js demesio btent cia ir dabar.

Iekokite bd teigiamus jausmus reikti be odi
Pavelkite [ j[ ir ypsokites kada tik galite. Jei jis klausia,
kodel ypsotes, atsakykite, jog j[ mylite. Kartais palieskite ar
patapnokite j[, kai eina pro al[. vilgsnis, kaip ir odiai, ireik
pasididiavima juo. Padekite jam atlikti sunkius darbus linksmai, bet
nereikalaukite i jo odinio dekingumo.


Analizuokie balsq
Jei norite gauti informacijos apie kalboje gldincias
emocijas kalbedami su vaiku, klausykites jo ir savo intonacij, garso
stiprumo. [junkite magnetofona ir tegu jis veikia, kol pamirite, kad
jis [jungtas, po to pasiklausykite. Ko Js klausotes? Gal jau inote,
kad garsiau kalbate, kai pykstate ant vaiko ar ant viso pasaulio?
Igirsite, kad kalbate auktesniu tonu, kuris kartais tampa labai
grubus ir nemalonus. Js netgi galite pastebeti ne[prastus balso
pakitimus kylancias ir krintancias intonacijas, kai bandote bti
kantrus ir kovojate, noredami neparodyti savo susierzinimo.
Krintanti intonacija ir tylesnis balsas gali reikti, kad Js atsisakete
padeti savo vaikui. Kartais Js galite igirsti nuolaidos intonacijas ar
nekejima pranaesniu tonu. Gal Js balsas tada ir nera ypatingas,
bet ar jis visada toks pat, kai kalbate su savo vaiku, ir ar skiriasi, kai
kalbate su kitais? Ar Js kalbate tuo paciu tonu ir su savo unim, ir
su vaiku? Pameginkite pakeisti savo balsa taip, kad jis pabret
teigiamus jausmus.

Raskite laiko artimai bendrauti
Js branginate tuos momentus, kai pasijuntate ypac artimas
su savo vaiku. Jie pasitaiko, kai Js vaikciojate, kepate pyraga, ka
nors taisote darote tai, kam maai arba visai nereikia kalbeti. Jeigu
tokios valandeles danos, netgi jeigu trumpos, jos pades vaikui
pasijusti saugesniam, ir mikciojimas susilpnes. ios ramios malonios
akimirkos atsiranda netiketai, bet Js galite j sukurti daugiau. Tai
gali bti aidimas kartu kaladelemis, aisl surinkimas ar
pasivaikciojimas po parka. Ne viskas, ka Js suplanuosite, sukurs
Js norima artuma, nes toks artumas yra spontanikas. Taciau Js
galite palaipsniui kurti santykius, kurie leis vaikui suprasti, kad jis
yra reikalingas ir mylimas be nuolat kartojam odi. Meiles
odiai be tylaus meiles [rodymo yra bereikmiai, ir vaikas netrukus
tai pajus.

Kasdienybe

Svarbiau uauginti vaika, negu kalbeti su juo. Vaikas turi
daug prog uaugti tiek stiprus ir saugus, tiek ir igasdintas bei
silpnas. Mes nepateikiame Jums isamaus vadovelio visiems tevystes
rpesci atvejams, bet tam tikri knygos aspektai suteiks daug
galimybi mikciojancio vaiko nekai gereti.

Valgymas
Jeigu Js vaikas valgo nervingai, ir valgymas yra Jums
abiem sudetingas, galite tai pakeisti. Ar valgydamas vaikas mikcioja
stipriau? Del ko kyla konfliktai? Ar Js kalbates su juo, ar danai
barate? Mes silome pirmiausia inagrineti savo reikalavimus. Ar
Jums neramu tai, kad vaikas maai valgo? Jeigu maistas kokybikas,
vaikas neverciamas valgyti ir neukandiauja prie maitinima, tai jis
ialks pakankamai, kad suvalgyt tiek, kiek turi suvalgyti. Jei jis
pradeda prarasti apetita, pameginkite kai ka pakeisti. Ar Jus jaudina
tai, kaip jis valgo? Jeigu norite imokyti grai valgymo manier,
darykite lyg aisdami tada, kai jis valgo ledus. Likus[ laika
kontroliuokite savo impulsyv nora taisyti. Ar Js nesistengiate per
daug j[ drausminti, kai jis valgo? Jis visada laimes ias varybas
didele kaina sau ir Jums, nes priversti valgyti Js jo negalite.
Nemeginkite, nes viskas, ka Js pasieksite, tai visus nulidinsite.
Js galite kontroliuoti, kur ir kada jis valgo, ir to pakanka. Jeigu
dabar Js valgydami aptariate savo, suaugusij, reikalus, tai turite
pokalbiams rasti kita laika.

Ejimas miegoti
Js negalite priversti vaika eiti miegoti, o jeigu meginate tai
padaryti, greitai suprasite, kad tai kontroliuoja jis. Protingas
reguliavimas ir nuoseklus tvirtumas sekmes laidas. Js inote daug
isisukinejim, kuriais jis papildo jau ir taip sudetinga rituala.
Neipleskite jo dar labiau. Kuo paprasciau, tuo geriau. Vakaras
geras metas jam paskaityti, bet tai reikia padaryti anksciau, o ne
paskutin minut. Prie pat umiegant palaikykite vaika savo
rankose, tarsi j[ ramindami.

Tualeto problemos
Kadangi Js negalite priversti vaika nueiti [ tualeta arba
kontroliuoti vis nemaloni atsitikim, tai ir nemeginkite to daryti.
Jeigu norejote imokyti labai anksti naudotis tualetu, tai turbt Jums
nepavyko. Jei lapinimasis ir toliau kelia sunkum, svarbu reaguoti
taip, kad jis nepasijaust, jog tai beviltika. Padekite vaikui suprasti,
kad jo daroma netvarka erzina, bet Js ja priimate todel, jog jis yra
Js dalis. Susilpnin vaiko kaltes jausma, ilgam palengvinate
gyvenima ir jam, ir sau.

Bendras elgesys
Abejones savimi ir nesekmes pojtis atsiranda tada, kai
reikalaujate, kad vaikas atitikt kakok[ Js [sivaizduojama ideala.
Gal Js reikalaujate tobulybes, kuri jam nepasiekiama? Kalbos
sunkumai danai ikyla btent toki epizod metu.

Tev viltys
Mes kartais tikimes tam tikr mandagumo frazi, netgi jei
odiai yra kartojami, nesuteikiant jiems dideles reikmes. Jei
manote, kad Js vaikas visada elgsis gerai, Js norite per daug.
Bkite pakants jo amiui ir interesams. Mes manome, kad Js
nesakote netinkam pastab, kurias, deja, vartoja kai kurie tevai,
noredami paslepti savo sumiima, kai vaikas nesako laba diena ar
koki kit mandagumo frazi. Jis dar maas. Jeigu sumiote del
tokio jo poelgio, tai reikia, kad js per daug tikites i savo vaiko.

Jausmai ir elgesys
Kaip Js valdote vaiko pykt[? Aiku, kad tam tikra kontrole
reikalinga. Vaikas turi imokti valdyti savo jausmus. Bet jei
bandysite jo jausmus ugniauti, kalbejimo nesklandumai, kurie
danai atsiras tokiu atveju, vaiko atmintyje iliks rykesni. Bet koks
metodas, kur[ Js naudojate jam kontroliuoti, neturet vaiko versti
jaustis blogu del to, kad jam kyla emocij. Nesigedykite vaiko kad ir
kas nutikt. Js galite veliau ramiai aptarti jo elges[ ir paaikinti,
kad yra kit bd susitvarkyti su savo jausmais. Tai pades jam
suvokti skirtuma tarp jausm ir j iraikos, elgesio.



Taisykite elgesj, o ne vaikq
Js vaiko agresyvumo ir prieikumo protrkiai gali bti
reguliuojami nesukeliant kit problem. Reikalaukite, kad jis
imokt valdyti iuos jausmus. Jeigu priversite j[ pasijusti kaltu ir
susigedusiu, Js jam [teigsite, kad jis yra blogas. Taip galvodamas,
vaikas gali nusiminti ir jaustis niekam tiks. Gal Js manote, kad
mogus del savo jausm turi pasijusti kaltas ir susigeds? Jei taip,
Js nesamoningai perduodate jam Js paties augimo patirt[. Jeigu
del toki jausm jauciates kaltas arba neinote, kaip jums paciam
juos kontroliuoti ir ireikti, Jums bus sunku mokyti savo vaika. Cia
gali prireikti keistis Jums patiems. Klausykites savo kalbos, kai
pykstate ant vaiko. Kaip Js tada stebite [vykius, nepriklausomai nuo
to, kaip reguliuojate netiketai ikilusia kriz?
Vaikui reikia paaikinti, ko Js norite j[ imokyti, kai jis
pyksta. Padekite vaikui suprasti, kad savo jausmus reikia
atpalaiduoti. Nesitikekite, kad jo reakcija ikart pasikeis jam reikia
laiko ir patirties, taciau pagirkite u bet kok[ teigiama pokyt[.

Broliai ir seserys
Jei Js vaikas turi broli ar seser, Js gerai inote, kaip jie
gali jam padeti arba trukdyti vystytis. Tai jie skatina j[ kalbeti, tai
neleidia jam to daryti. Kaip ir paukciukai lizde, vaikai kovoja del
Js demesio kiekvienas savaip, ir tam, kuris kalba greiciausiai ir
garsiausiai, danai pasiseka. Kad links mikcioti vaikas galet
kalbeti, reikia kontroliuoti kitus eimos narius. Jeigu vaikas yra
atstumtas ir nerytingesnis negu kiti, j[ paskatinti reikia daniau. Tai
nereikia, kad jam visada bt leidiama kalbeti, ar kiti vaikai
niekada negalet jo pertraukti. Bkite protingi. Jeigu per daug j[
globosite, jis prades jaustis pranaesnis. Nusprsdami, kad ginsite jo
teis kalbeti, turite bti lanksts. Kai j[ itinka bet kokia krize, jam
turi bti skiriama daugiau demesio kaip ir kiekvienam kitam vaikui,
bet krize turi bti tikra, o ne dirbtine. Kai patys abejojate, skirkite
jam daugiau demesio.
Visi Js vaikai privalo tureti galimyb bti igirsti, nors jie
bendrauja skirtingai. ie skirtumai yra pageidaujami, nes suteikia
Js vaikams individualumo. Nuomon apie skirtumus isakykite ir
kitiems ne eimos nariams. Venkite remtis skirtumais
charakterizuodami kiekviena atskirai, noredami kur[ nors sumenkinti
ar paeminti. Jeigu Js patys niekinate mones, kurie bijo arba
ijuokiate mog su trkumais, drauge pasakote savo vaikui, kad
skirtumai yra blogi. Tuomet jo paties skirtumas nuo kit
mikciojimas tik sustipres.

Drausme
Yra keletas bendr taisykli, kuri laikymasis paveiks Js
vaiko jausmus savo ir kit atvilgiu. Bet kas, sukeliantis nesekmes
pojt[, gali sukelti ir vaiko nerytinguma kalbeti. Tuo pat metu Js
turite mokyti j[ tinkamai elgtis ir veikti tais bdais, kurie yra teisingi
ir priimtini Jums ir eimos nariams. Bdas, kuriuo Js tai padarysite,
tures tiesiogin [taka vaiko jausmams.
Jam taip pat svarbu, kaip Js naudojate kalba, noredami
nubausti arba pagirti. odiai ir frazes Js vaikui gali bti bausme.
Taip darydami, Js galite nejucia j[ sumenkinti taip, kad galetumete
kontroliuoti, bet tai per didele kontroles kaina. Kaip vaikas elgsis,
jeigu j[ iauriai nubausite? Jis sustings, ar atrodys labai isigands?
Ar Js visai nepaisysite jo reakcijos, nes esate supyks? Bet kuriuo
atveju Js versdamas j[ gerai elgtis naudosite savo emocijas kaip
vezda. is poiris kur[ laika gal ir tiks, bet vaikas neteks saugumo
jausmo. Kitas emocinis vezdas, kur[ naudoja kai kurie tevai, yra
teigimas: Jeigu tu myli mane ir nori, kad a tave myleciau, visada
turi daryti tai, ko a noriu. Jeigu vaikas ir toliau elgsis netinkamai,
geriau leisti jam inoti, kad Js neturesite galimybes ireikti savo
meiles.
Perirekite savo drausminimo metodus pagyrimus ir
bausmes. Kaip jie atspindi Js teisinguma ir meil? Stenkites vengti
metod, kurie yra per daug emocionals, per daug itsti arba per
alti ir grieti. Pasikliaukite savo sveiku protu. Drausmindami bkite
nuosekls ir nebkite per daug grieti, specialiai nelaukite joki
prog.


Spaudimas
Pervelkite, kuo Js vaikas usiems kiekviena diena. Ar
daug yra dalyk, kai jis turi perokti nuo vieno usiemimo prie kito
tik del to, kad kiti eimos nariai jais domisi? Jei jis lanko lopel[ ar
darel[, kokia ten jo dienotvarke? Kokia dienotvark galite sudaryti
namuose, kad vaikas pailset ir bt tinkamai uimtas? Ar jis turi
reguliarias ramybes pertraukeles mokykloje ir namie, ar turi tiek
daug laiko sau, kad perdaug susijaudina, kai kas nors atkreipia [ j[
demes[? Ar vaikas praleidia daugiausia laiko su suaugusiaisiais?
Koks jo veiklos ir poilsio balansas? Teisingas i klausim
sprendimas leis sukurti aplinka, kuri skatins vaika ir nekels per
dideli reikalavim. [sidemekite, kad bet koks Js poiris ar
elgesys, verciantis j[ pasijusti kaltam, susigedusiam, nelaimingam,
netinkamam, atmestam ar neramiam (jauciant spaudima), danai
trukdo sklandiai itarti odius. Tok[ spaudima btina alinti.

Kiti veiksniai
Mes sakeme, kad skausmingi, eidiantys [vykiai
mikciojimo iaip jau nesukelia, bet eimos tragedijos lidina
kiekviena vaika. Nepaisant Js pastang j[ apsaugoti, itinka ligos
konfliktai ar nelaimingi atsitikimai. Tai gali sukelti daugiau
usikirtim ar pakartojim. Priimkite tai kaip normal dalyka ir
nedidinkite vaiko nerimo reaguodami [ mikciojima. Jei tsiasi
eimos konfliktai, nesklandum jo kalbejime gali atsirasti dar
daugiau. Stengdamiesi konfliktus neutralizuoti, stiprinkite savo
gerus, velnius santykius su vaiku. eimai persikelus [ nauja nama
arba miesta, galite pastebeti sustiprejus[ mikciojima, kylant[ del Js
uimtumo [sikuriant naujoje vietoje. Jei net iuo sunkiu metu
negailesite daugiau laiko ir pastang, Js vaiko kalba taps
sklandesne.

Mikiojantys gimines ir draugai
Jei Js ar dar kas nors eimoje mikcioja, galite rimtai
susijaudinti, isigasti, pastebej vaiko nekoje panai sutrikim.
Kaip sakeme anksciau, jis nebtinai imituos mikciojant[ mog, bet
jei labai nores bti [ j[ panaus, tai daugel[ dalyk stengsis
megdioti. Specialistai mano, kad mikciojimas nera imitacijos
prieastis. Jeigu Js vaiko nekoje nera poymi, kurie liudyt apie
mikciojimo atsiradima, priimkite nesklandumus kaip normalios
raidos dal[.

Kartais turime vengti maloni emocij
ventes, artejancios atostogos ar pasiruoimas mokyklai yra
puiks laikotarpiai, bet vaikui jie gali bti pernelyg jaudinantys.
Tevai danai mums pasakoja, kad vaikas sklandiai kalbejo visa
vasara, bet prie pat mokslo metus pradejo mikcioti. Jei iuo
laikotarpiu vaiko nekoje pastebesite daugiau nesklandum,
stenkites suvelninti [tampa. Kartais nelaimes altinis yra per ilgai
besitsiantis smarkus susijaudinimas. Kaledos irgi gali sukelti didel[
jaudul[ ir vilci lugima. Viena eima isprende [ klausima,
skirdama daugiau laiko dovanoms ivynioti. Kiekvienas vaikas,
ityrinejs dovana, turejo laiko paaisti, pasimatuoti naujus
drabuius ar perskaityti dal[ naujos knygos. Susijaudinimas buvo
sureguliuotas. Vaikai nenusivyle nei per daug, nei per greitai.

Pertraukimai
Pertraukti mikciojant[ mog lengva. Jeigu Js vaikas rodo
mikciojimo enklus, venkite j[ pertraukti. Jei j[ per danai pertraukia
kiti, jam eimoje reikia didesnio demesio. Js negalite pertraukim
visikai ivengti, svarbu juos sumainti. Bkite atids tada, kai tai,
ka jis sako, jam yra ypac svarbu, ir stenkites jo nepertraukti.
Iekokite, kas dar vaikui trukdo kiek galima sklandiau
kalbeti. Ar jam sunkiau, kai jis kalba ir tuo paciu metu kaka daro?
Paskatinkite j[ atsisakyti kitos veiklos, kai jis nori kalbeti. Jei jis
[sieide aisdamas ar per daug susijaudina del kitos prieasties,
nepraykite nieko paaikinti, kol jis nenurims. Tik pasistenkite ir
sugebesite pastebeti daug kasdieni situacij, kai mayte permaina
Jumyse pades vaikui kalbeti sklandiau.

Kalbos sklandumas ir bendras vystymasis
Pavelkite [ bendra vaiko vystymasi: fiziniai [gdiai ir
koordinacija, socialiniai [gdiai, emocinis ir intelektualinis
vystymasis. Js pastebesite, kad vaikas domisi bet kokia i srici
veikla ir greitai tobuleja. Jei taip, tai gali reikti, kad jo energija ir
demesys kur[ laika nebus sutelktas [ kalbos [gdius. Vaiko kalbos
vystymasis laikinai stabteli, kad jis galet susikoncentruoti ties kitais
dalykais. Kalba gali pasirodyti ne tokia sklandi, kokia buvo prie
keleta menesi, arba visas jos vystymasis gali sustoti. Jei taip
atsitiks, nesijaudinkit. Vystymasis nera tolygus procesas, augimas
danai vyksta uoliais. Jei vaiko kalbos vystymasis sustos ilgam, Js
privalote iekoti prieasci ir profesionalios konsultacijos ar
pagalbos. Bet jei manote, kad jis intensyviai domisi, kaip imokti
vaiuoti triratuku, nereiket jaudintis, jei jo kalbos vystymasis tam
tikram laikui yra sustojs.

Sveikas protas
Mes pateikiame bendra krypt[ ir keleta specifini silym
konstruktyviai veiklai, susijusiai su Js mikciojanciu vaiku.
Tikimes, kad Js susimastysite ir nuosekliai elgsites, bet nenorime
silyti kategorik, griet elgesio modeli ar pavyzdi. Vienai
mamai buvo patarta sustiprinti snui saugumo jausma. Ji nustate
tokia grieta dienotvark nuo septintos valandos ryto iki atuntos
valandos vakaro, kad kiekvienas pusvalandis buvo tiksliai paskirtas
tai paciai veiklai kiekviena diena. Be abejo, i rutina sukele
papildom rpesci. Taciau protinga dienotvarke ir mamos
atsipalaidavimas i tikrj prisides prie sklandaus vaiko kalbejimo.
Venkite kratutinum. Kreipkite demes[ [ bet kokios Js veiklos
poveik[ vaikui ir bkite pasiruo keisti ja bei norus, kai matote, jog
tai btina.

Komandinis spektaklis
[kalbinedami vaika pasirodyti, galite sutrikdyti jo kalbos
sklanduma. Galbt Js norite, kad jis papasakot kokia nors situacija
arba pasakyt tetai Marytei ka nors [domaus, o gal sveciams
padeklamuot eilerat[. Patys to nesuvokdami, taip darote vaikui
didel[ spaudima. To ivengsite, leisdami vaikui elgtis taip, kaip jis
nori. Ar taip jau svarbu, kad jis kaka papasakos tetai Marytei?


III. Pagalba mikiojaniam vaikui

Jums gali kilti nerimas, kad vaiko kalbejimas del vienos ar
kitos prieasties ne toks sklandus, koks, Js manymu, turet bti.
Js galite nusiraminti, remdamiesi ms pateiktomis
rekomendacijomis. Taciau ir Jums, ir kalbejimo terapeutui jau gali
bti aiku, kad Js vaiko neka yra per daug nesklandi. iuo atveju
Jums reikes atkreipti ypatinga demes[ [ papildomas procedras.
Toliau pateikiami silymai pades vaikui kalbeti sklandiau ir neleis
vystytis stipriam mikciojimui. Jei Js unikali situacija reikalauja
daugiau informacijos, gali padeti kalbos terapeutas.

Kq galite padaryti
Tam tikras spaudimas gali alingai paveikti bet kurio
mogaus neka, o ypac vaiko. Nors spaudimas gali bti [vairus, iuos
du tipus btinai turite inoti: 1) bendravimo ir 2) gyvenimo bdo.

Spaudimas bendraujant
Vienas toki spaudimo pavyzdi kai klausytojas odiais
ar kno kalba reaguoja [ vaiko nekos nesklandumus, sakydamas:
leciau, neskubek, atsipalaiduok. Arba kai klausytojas
reaguoja prieingai: greiciau ir ispjauk, trukdai visa diena. Kai
kurie klausytojai viena karta pasakys vaikui leciau, o kita
paskubek, a neturiu laiko. Kad ir kaip reaguot suaugs
klausytojas, vaikas gali suprasti: A geriau pameginsiu kalbeti kaip
galima leciau (greiciau), kaip jie to nori. Patirtis rodo: kai vaikai
patys sau ikelia tok[ udavin[, jiems sunku ilaikyti normal nekos
srauta.
Uuot liep savo vaikui kalbeti leciau ar greiciau, patys
parodykite jam tinkama kalbos greit[. Tam Jums reikes [vertinti ir,
galbt, pakeisti kai kuriuos savo kalbejimo [procius. Jeigu galvojate,
kad vaikas kalba per greitai, paklausykite, kokiu greiciu Js
kalbate su juo. Mes girdejome tevus liepiant savo vaikams kalbeti
leciau, nors patys kalbedavo labai greitai. Mes patariame Jums tam
tikra laika klausytis leciau kalbanci suaugusi moni. Tokiu
pavyzdiu gali bti Fred Rogers i Misterio Rogers rajonas. Tai
pades Jums suprasti, kiek leciau turite kalberti. Bendraudami su savo
vaiku, pameginkite kasdien penkias minutes vartoti [ nekos tempa.
Js suletinsite savo kalbejima, pailgindami pauzes tarp odi, frazi
ir sakini. Prisiminkite: tai, kaip Js kalbate, vaikui pasako daugiau,
negu visi Js odiniai nurodymai leciau, greiciau,
atsipalaiduok.
Suaug klausytojai sukuria spaudima, pabaigdami u vaika
sakinius, [siterpdami jam nebaigus frazes ar pradedami kalbeti prie
jam baigiant sakin[. Palaukite, kol vaikas pasakys leiskite jam
baigti sakinj, neskubekite atsakyti sekund ar dvi. Kalbedami su
vaiku, [sidemekite: 1) kai jis girdi, kalbekite leciau; 2) leiskite jam
baigti pasisakyti ir palaukite sekund ar daugiau prie atsakydami.
Geriau pademonstruokite negu sakykite kaip kalbeti, kad vaiko
neka tapt normali ir sklandi. [sidemekite, kad net penkias minutes
per diena pakeisti savo kalbejimo tempa bus nelengva! Jums bus kur
kas lengviau truput[ palaukti prie atsakant, nepabaigti u vaika
sakini ir nekalbeti jam nebaigus kalbeti, nei suletinti savo
kalbejimo tempa. Pakeitimai, kuriuos Js atliksite, noredami suletinti
savo neka, pades Js vaikui. Mes inome, kad nebus lengva, bet
pasistenkite.

Gyvenimo bdo jtaka
io tipo spaudimo pavyzdys tev nustatytos grietos,
nelankscios, despotikos dienotvarkes: kada vaikui keltis,
pusryciauti, valgyti priepiecius ir pietus, eiti [ tualeta, eiti miegoti ir
t.t. Daniausiai tevai taip elgiasi noredami [vesti truput[ tvarkos
namuose, kur betvarke ir suirute. Kad ir kokia bt prieastis, vaikai,
[sprausti [ tokios dienotvarkes remus, danai jauciasi esa nugaleti ar
sulugdyti. Be to, prisiversti laikytis dienotvarkes ir taisykli reikia
tiek daug energijos! Todel tevams vertet [vertinti skubota savo
gyvenimo bda viskq reikia daryti laiku ir bent iek tiek j[
pakeisti.
Prisiminkite: Jums reikejo viso gyvenimo isiugdyti [procius
viska daryti laiku, paciam ir greitai. Js inote, kad Js [prociai
negali pasikeisti per nakt[. Ir, kai atsikrat skubotumo matote, kad
laiko planavimas teigiamai veikia Js vaika ir Jus, mes esame tikri,
kad Js darysite viska ne taip skubedami ir ne taip punktualiai.

Priimkite nesklandumus

Jums sunku susitaikyti su usikertancia Js vaiko neka,
nes bijote, kad mikciojimas isivystys visam gyvenimui. Netgi jei
Js bandote [ tai ireti ramiai, aplinkini jausmai ir pairos veiks
Js vaika. Jei norite tai nugaleti, Jums reikes isiugdyti supratima
apie visus kalbejimo nesklandumus, kuri daugelis kasdieneje
kalboje yra labai dani.

Studijuokite kalbos skirtumus
Retkarciais klausykites kit vaik ir suaugusij kalbos,
ypac kai Js su jais nekalbate. Skaiciuokite bet kokius nekos
nesklandumus: pakartojimus, pauzes ar paalini gars [terpimus.
Stenkites suprasti, kaip danai normalioje nekoje tokie
nesklandumai atsiranda. Taip pat pastebekite, kiek yra skirting
nesklandum tip. Pauzes yra danai vartojamos pabreti, linksniui
patikslint ar apmastyt, ir tai yra visai normalu. Jeigu suskaiciuosite
pauzes savo kalboje, tikrai susijaudinsite. Dani savo kalbejimo
nesklandumai Jums paliks ne kok[ [spd[. Js vaiko nekoje yra
kiek daugiau nesklandum nei jsikeje. Pastebekite j variacijas ir
danuma. Ateis laikas, kai vaikas, del kurio nerimaujate, kalbes
sklandiai. Tai bus [rodymas, jog jis tikrai ino, kaip kalbeti ir kad,
toliau kalbedamas, jis gali pasitaisyti. Nors gali atsitikti ir atvirkciai
jis gali ne visada kalbeti sklandiai. Js [prasite velgti [
nesklandumus skirtingai.

Bkite pakantesni nesklandumams
Tie patys nesklandumai, kurie viena klausytoja erzina, kito
gali likti nepastebeti. Jei vaiko nekos nesklandumai ir toliau Jus
neramina, ugdykites savo pakantuma jiems.
Uduokite sau tokius klausimus: kodel Js susierzins ar
nulidintas, kai vaikui reikia daugiau laiko kaka pasakyti? Argi Js
norite tokio sklandumo, kuris jam neprieinamas? Kodel Js manote,
kad jis kalbes geriau, negu dabar? Ar todel, kad jo bendraamiai ir
kiti vaikai kalba geriau? Kodel jis turi vystytis taip pat, kaip ir jie?
Ar todel, kad Js nenorite skirti daugiau laiko jam iklausyti? Tai,
beje, bt geriausias bdas gerinti judviej santykius. Ar Js vis
dar nerimaujate, kad kalbejimo nesklandum dauges? Ar Js
manote, kad jo usikertanti neka yra pagrindinis nepilnavertikumo
poymis? Ar Jums neramu, kas bus vaikui pradejus lankyti mokykla?
Js jaudinimasis gali tik sustiprinti vaiko mikciojima.

Ireikkite susitaikymq
Tarkime, kad Js susitaikete su vaiko nekos nesklandumais.
Ka tai reikia? Kai kurie mones pataria tevams nesklandum
nepaisyti. Mes spejame, kad yra ir geresni bd reaguoti [ Js
vaiko neka. Kaip Js parodysite, kad nereaguojate [ kito mogaus
elges[? Js sakysite sau : Pastebejau, kad jis tai daro, bet tai
nesvarbu. Mano jausmai jo atvilgiu nepasikeite. Po kiek laiko a
netgi nepastebesiu.
Js pripa[state, kad daugelio vaik [gdiai vystosi
skirtingai, bet nereaguojate [ iuos skirtumus, kol jie netampa
akivaizds. Netgi tuomet Js nedarote nieko, kol nesklandumai
tampa ilgalaikiais.
Viena mama padejo sau taip pripainti savo vaiko
mikciojima. Ji papasakojo, kaip reagavo, kai vaikas mokesi valgyti:
jis netvirtai laike aukta ir daug kart ipildavo maista. Tai truko
kelis menesius. Tada, kai ji mums apie tai pasakojo, vaikas valge vis
dar negrabiai. Ji jo nevikrumu nenusivyle, palaike tai normaliu
reikiniu ir todel nudiugo, kai jam karta pasiseke. Ilgainiui, vaikas
maista ipildavo vis reciau, nors kai kada dar buvo valgoma su
aaromis. Pamaele vaikas [gudo, ir mama be didesni pastang
galejo susitaikyti su retkarciais pasitaikanciais sunkumais. Mama
suprato, kad lygiai taip pat turet reaguoti ir [ vaiko nekos raida.
Mes suprantame, kad Jums gali bti sunku [vykdyti iuos
nurodymus, jeigu Js vaikas mikcioja smarkiai. Jums gali padeti
inojimas, kad vaikas daro viskq, kq gali. Ir Js taip pat. Emocingai
reaguodami, Js priverciate j[ dar sunkiau kovoti, kad nutilt,
ivengt ar paslept savo mikciojima. Tai problema paatrint.
Nekomplikuokite ir taip sudetingos situacijos.

Venkite nesklandumams klijuoti mikiojimo etiket
Beje, yra kelios iimtys. Mes minejome, kad dauguma
nesklandum yra normals, nors ir dani. Tik po to, kai j pobdis
pasikeicia, o vaika del to persekioja baime ir kova, tai tampa tikru
mikciojimu. Tik tada Js turite vadinti iuos nesklandumus
mikciojimu. Jei i papildom reakcij nera, jo nekos
nesklandumus vadinti mikciojimu nereiket.
Viena gerai inoma mikciojimo kilmes teorija teigia, kad
mikciojimas prasideda del aplinkini moni reagavimo [ normalius
nekos nesklandumus kaip [ nenormalius. Taigi, vaikas stengiasi j
ivengti. Kuo labiau jis stengiasi, tuo nesklandiau kalba, ir ydingas
ratas pradeda suktis. Mes nemanome, kad normali nesklandum ir
pasikartojim vadinimas mikciojimu neivengiamai sukels
mikciojima. Taciau Jums daug sunkiau priimti jo nesklandumus,
jeigu nepaliaujamai galvojate apie juos kaip apie mikciojima. Ir tai,
be abejones, padidins [tampa, kai vaikas stengsis kalbeti. Mikciojimo
etiketes vengimas turet padeti Jums tinkamai reaguoti [ vaiko neka
ir palikti jam didesn laisv savo kalbejimo [gdiams ugdyti.

Apibdinkite elgesj, o ne klijuokite jam etiket
Mes pripa[stame, kad mones ne visada suvokia skirtuma
tarp normalaus nesklandumo ir mikciojimo kaip nenormalaus
nesklandumo. Danai girdime: A pats retkarciais mikcioju arba
visi mikcioja, kai i esmes kalbama apie nomalius sutrikimus. Gal
Js arba kiti eimos nariai jau pavadino vaiko neka mikciojimu, o j[
mikciuku. iuo atveju Js neprivalote visikai vengti io odio.
Bt geriau, jei Js jo nevartotumete del aukciau minet prieasci.
Vietoje etiketes vartokite apibdinimus. Paaikinkite vaikui, kad jis
kartoja kai kuriuos odius, garsus ar skiemenis, arba kad jis abejoja,
nutraukdamas savo kalba, sustodamas arba [terpdamas papildom
gars. inoma, bet koks odis ar pasakymas gali suteikti neigiama
atspalv[, jeigu pasakomas netinkamu balsu ar veido iraika. Tarties
nesklandumas, apie kur[ mes kalbejome ioje knygoje, vartojamas
kaip neutralus terminas. Taciau jis gali greitai tapti neigiamu, jei
vartojamas neteisingai, kaip ir mikciojimo etikete.
Jeigu Js vaikas su nekos nesklandumu kovoja nuolat ir
intensyviai, nerimauja ir baiminasi del jo, Jums reikes ne vien tik
susitaikyti su jo kalbesena. Kai su juo kalbate apie mikciojima, turite
toliau vartoti kuo daugiau apbdinamj termin. Jei pastebite
[temptus raumenis, nenora tarti odius, mirksejima, burnos judesius
be tariam odi arba pana elges[, turite jam pasakyti, kad jis
kovoja arba pernelyg stengiasi. Tuo pat metu Js neturite specialiai
vengti odio mikciojimas, jeigu visi kiti galvoja, kad jis mikcioja.
Visikas io odio vengimas minetomis aplinkybemis sukelia
nerimq. Blogi ne odiai, bet tai, kaip jie vartojami.
Vieno termino reikia vengti - mikcius. Pasistenkite
neireti [ j[ kaip [ mikci. Yra subtilus ir labai svarbus skirtumas
tarp jis yra mikcius ir jis mikcioja. Pirmasis j[ iskiria kaip
atskira asmen[, o antrasis sako, kad jis kaka daro, kaip daro
daugyb kit dalyk.

Maiau nerimaukite
Mes inome, kaip sunku klausytis savo vaiko mikciojimo, ir
suprantame Js nerima. Viena mama, atvedusi savo vaika [ kalbos
klinika, papasakojo, kokia isekusi ir priblokta ji jautesi, kai jis
kovojo su savo kalbejimu. Kad ir kaip bt sunku, savo nerima Js
galite nugaleti. [sidemekite, kad praejus vaikystei, dauguma
mikciojusi vaik daugiau nebemikcioja. Kai mikciojimas tebera
ankstyvos stadijos, Js supratimas, parama ir pagalba labai padidins
galimyb vaikui pasiekti normal nekos sklanduma. Js
objektyvus poiris [ mikciojima ir supratimas, ka jis daro, sumains
Js susijaudinima. Js pastangos apibdinti mikciojimo sunkuma
ir nuoseklumas suteiks pozityvumo tolesnei Js veiklai. Ugdykite
savo gebejima ramiai stebeti vaiko mikciojima, kai jis staiga
usikerta. Susikoncentruokite ties tuo, kas vyksta dabar, o ne ties
tuo, kas galet bti veliau. Nustatykite, kiek sklandiai jis gali
kalbeti. Jei Js skaiciuojate jo odius per tam tikra laika fiksuodami
tarimo sunkumus, pastebesite, kad daug odi vaikas itaria gerai.
Kit gal ir neitaria taip sklandiai, bet tai normalu jo amiuje. Ir tai
leidia teigti, kad jis ino, kaip kalbeti.
Kai nerima kelianci prieasci, kurios stiprina jo kintant[
mikciojima, bus maiau, jis jausis laisviau ir gales kalbeti be
pertraukim. Judu puikiai isprsite problema, jei nebsite per daug
sunerim.

Tinkamai reaguokite j jo mikiojimq
Ka reikia tinkamai reaguoti? Ilgesn[ laika visai
nereaguokite, tai yra bkite tokie neutrals, tarsi girdetumete tik
skland vaiko tarima. Bet mikciojimas Js vaikui gali tapti toks
jaudinantis ir trikdantis, kad visikai nereaguoti bus nebegalima. Js
turite parodyti jam, kad supratote, kas jam nutiko, nereikdami jokio
nustebimo, kritikos ar gailescio. Js galite sakyti: Tu tikrai
usikirtai tardamas [ od[, arba tau sunku buvo pasakyti ta od[,
arba nejuokinga, ar ne?. Tai pateikite kaip fakta. Kita karta
nusiypsokite, pavelkite [ j[ ir pasakykite: Kartais odiai tiesiog
nepasiduoda lengvai itariami. Kartais jo gars ir pauzi
kombinacija bus juokinga, tada juokites su juo ir toliau kalbekite.
Js galite netgi parodyti jam velnia uuojauta. Balso ir pauzi
sutrikimai yra dani. Kalbos klinikoje mes danai stebime tevus,
kurie puikiai imoko sprsti ia problema. Viena mama savo igast[
del mikciojimo pakeite [ susiavejima savo snumi, kuris sugebejo
gerai bendrauti, nepaisant stipraus mikciojimo, ir is susiavejimas
atsispindejo jos balse.
Mes suprantame, kaip sunku, kai Js nerimaujate arba
gailites savo vaiko, kai jis kovoja su savo beda, bet tik nedidinkite jo
nerimo. Jums gali tekti smarkiai kontroliuoti jausmus, kad galetumet
elgtis taip, kaip rekomenduojame. Mes nesakome, kad Js turite
ugniauti visa uuojauta savo vaikui, paprasciausiai leiskite iam
jausmui pasireikti konstruktyvia meile. Juk problema yra tokia
maa, palyginti su tuo, kas yra vaikas. Tai problema, kuria reikia
[veikti, kaip ir lapinimasi [ lova ar nosies kraptyma, visur reikia
veikti protingai.

Pasikalbekite su vaiku apie jo mikiojimq
Kai kurie kalbos terapeutai dirba su mikciojanci vaik
tevais, neaptardami problem su vaiku. Taciau vedant vaika
konsultuotis, gal reiket paaikinti, kad Js noretumete, jog jo
odius, kuriuos tariant jis usikerta, iklausyt kalbejimo terapeutas
ir, jei reikia, padet. Vaikas gali uduoti klausim apie savo
kalbejima: Kodel a negaliu kalbeti?, kodel a sunkiai itariu
odius? ar netgi kas man yra? Vaiko veido iraika rodo, jog jis
yra nelaimingas, ir Js turetumete j[ nuraminti. Patys pamatysite, kad
vaikui atrodo, jog mikciojima reikia slepti. Js pastangos ia
problema pavieinti gali jam padeti. Atsakymai [ klausima kodel a
mikcioju? yra sunkiausi. Bt geriausia, jeigu Js atsakymai bt
trumpi. tai pavyzdys.
Kalbedami mes visi kartais susipainiojame ar usikertame. Kai
kurie tai daro daniau. Mai vaikai daniau abejoja, nes jie dar
tebesimoko kalbeti. Jie taip pat daniau klumpa, kai eina ar bega.
Kai jiems sunku kalbeti, vaikai kartais per danai stengiasi sustoti.
Atkreipdami jo demes[ [ pasitaikancius kalbejimo sunkumus,
Js padesite jam suprasti, kad mums visiems kartais nelengva
kalbeti. [ bet kok[ klausima apie tai, ar jam kakas atsitiko, Js turite
atsakyti ne ir isamiau paaikinti, kas vyksta, kai jis mikcioja.
Pasinaudokite iomis rekomendacijomis j[ [tikinti, kad visikai
normalu usikirsti, jeigu jis negali kalbeti kitaip. Js turite paaikinti
jam viska kiek galima vaizdiau ir isamiau, panaudodami kuo
paprastesnius pavyzdius. Tai darydami, venkite kalbeti labai
emocingai ar paslaptingai.

Kartais duokite jam ties patarimq
Paklauss kodel?, vaikas gali paklausti ir kaip nustoti
mikcioti?. Geriausias atsakymas: labai nesistenk arba pamegink
atsipalaiduoti. Vienas tevas pademonstravo [ pasilyma,
suspausdamas savo kumt[ ir palengva j[ atpalaiduodamas, tuo
parodydamas, kaip leisti garsui ieiti. Js galite parodyti savo
vaikui du odio pasakymo bdus sunkj[ ir lengvaj[. Jei jam
reikia pakartoti odius ar garsus, jis turi pameginti padaryti tai
atsipalaidavs. Jeigu jis sako, kad negali kalbeti kitaip, bkite
kantrs. Svarbiausia, nesusierzinkite, kai jis neklauso ar negali
pasinaudoti Js patarimu.
Nepasakokite vaikui, kaip nemikioti. Tokie patarimai, kaip
giliau jkvepk , prie pasakydamas, pagalvok, kq nori pasakyti
arba leiau, labai sustiprins jo susirpinimq del trij prieasi:
1) vaikas ims manyti, kad jei darys viskq teisingai, tai nemikios;
2) jausis kaltas, nes laikydamasis patarimo, negali kalbeti;
3) kalbedamas gali pradeti daryti daugiau judesi, kurie atitrauks
jo paties ar klausytoj demesj ir toliau stabdys nekos tobulejimq.
Sumainkite vaiko baim ir jaudulj del kalbejimo.

Geriausias bdas tai padaryti - paskatinti vaika kalbeti apie
savo baim, trokima ir nerima. Tai reikia, kad Js turite pasiruoti
be kritikos ar nepritarimo priimti tai, ka vaikas jaucia, jei tai Jums
gali pasirodyti ir neracionalu. Tai ne silpnumo ar netinkamumo
poymiai. Jie rodo, kad jis yra mogus. Vienas tevas papasakojo apie
savo buvusia ir esama baim ir sugebejo perteikti snui mint[, kad
visi turi baimes pojt[, kad bijoti yra visai normalu ir kad mes visi
galime imokti bijoti maiau. Dauguma vaiko baimi nebtinai
tiesiogiai susijusios su kalbejimu, bet jos gali kaustyti , gali priversti
vaika dvejoti ar sutrikti. Isiaikin vaiko baimes prieast[ ir [tikin
j[, kad Js priimate j[ ir jo baim, galite gerokai susilpninti vaiko
nerima.

Per didele globa
Venkite per dideles globos, nes tai gali dar labiau padidinti
vaiko baim. Nedarykite visko u j[, nesutvarkykite jo gyvenimo
taip, kad jam nereiket kalbeti. Jei jis kalbes telefonu, padrasinkite.
Per didele globa didina kalbejimo baim ir stiprina mikciojima.

Priartekite prie vaiko baimes itak pamau
Yra keletas bd, kaip elgtis su vaiko baime. Daug tev
leidia vaikui miegoti prie silpnos naktines lempos viesos, kad
isklaidyt tamsos baim. Stenkites isiaikinti baimes prieastis
pamau, kaskart stabteledami, kai tik vaikas parodo bijas. Priartekite
prie baimes itak, kai vaikas yra tam pasiruos. Neverskite jo,
palaukite tiek, kiek reikes. Vienas vaikas ibegdavo i kambario, kai
tik [ namus ateidavo sveciai. Jo mama rado tokia ieit[: sveciams
atsisedus ir pradejus kalbetis, ji pakviesdavo vaika prie dur ko nors
i jos paimti. Pirma karta tai buvo gabalas pyrago, kuriuo ji vaiino
svecius. Po to ji leisdavo jam ieiti i kambario nieko
nepasakiusiam.Velesni sveci vizit metu dal[ vakaro vaikas galejo
ramiai sedeti jai ant keli ir ieidamas pasakyti labanakt. Taigi,
barjerai buvo nugalimi palaipsniui.

]tampa ir jos paalinimas
Jeigu Js vaikas tam tikrais laikotarpiais ypac stipriai
mikcioja, greiciausiai del kako jis jaucia [tampa. Daug tev
pasakoja apie [vairiausius bdus iai problemai alinti. Vieni pataria
vaikui dauyti isiptus[ klouna Bobo tol, kol pasidarys lengviau.
Kiti, stangdamiesi suprasti vaiko jausmus, kalbasi su juo ir leidia
isakyti viska jam neprietaraudami. Pratybos lauke taip pat padeda
susilpninti [tampa, kaip ir bet kokia kita neodine veikla.

Kai ms patarimai letai, kaip saulelydis, iblesta
Mes aptareme daugyb dalyk, kuriuos Js turetumete
padaryti, siekdami normalaus vaiko kalbejimo. [gyvendindami ms
silymus, pameginkite truput[ daugiau. Paiekokite bd parodyti
vaikui, kad js ne tik sprendiate jo problema, bet ir jauciate
malonuma bti su juo kartu.Nesistenkite ir nesitikekite bti [vertinti.
Js darote jam ne paslauga, o atliekate tevika pareiga.
Jeigu mes nepateikeme Jums tinkamo bdo, kaip elgtis vienu
ar kitu atveju, pasitarkite su mikciojimo specialistu del metod,
tinkanci Js situacijai. Jeigu sukrete savo metoda, jis turbt bus
veiksmingesnis nei ms aptartieji. Tiesiog stenkites tureti galvoje
ms minetus bendrus principus, kaip konstruktyviai ir pozityviai
elgtis su vaiku.
Skaitant ms rekomendacijas, Jums galejo kilti minci, kad
mes laukiame didesni permain i Js, o ne Js vaiko. Js teiss:
Js pastang sekm nulems tai, kaip sugebesite pasinaudoti ms
silymais. Santykiai tarp Js ir vaikui padedancio mikciojimo
specialisto taip pat negali pakeisti Js bendravimo su vaiku. Mes
suprantame, kad Jums tenka sunkesnis vaidmuo, nes Js gyvenate su
savo sprendim rezultatais ir prisiimate didiausia atsakomyb.
Ms pateikti silymai paliete mikciojimo aknis bei daugel[ kit
mogik problem. Mes [sitikin, kad Js pastangos laikytis i
princip bus naudingos ir Jums, ir Js vaikui.

*









Dr. Edward G. Conture
Jane Fraser


Mikciojimas ir Js vaikas

Klausimai ir atsakymai




















Tevams, mokytojams ir visiems, besidomintiems
vaik mikiojimo problema

i knyga pateikia naujausias septyni ymiausi mikciojimo
srities specialist mintis. Visi jie didel[ demes[ skiria ankstyvam
mikciojimo gydymui ir profilaktikai.
Js rasite atsakymus [ klausimus, kurie daniausiai kyla
tevams, nerimaujantiems del savo vaiko mikciojimo. ie atsakymai
leis Jums, mieli skaitytojai, dirbti su vaiku teigiama linkme ir daug
prisideti prie jo sveikos ir sklandios nekos vystymosi.

Jane Fraser
Amerikos Mikciojimo Fondo prezidente
1989 liepa

Knygos autoriai:
Edward G. Conture, Sirakz universitetas
Richard F. Curlee, Arizonos universitetas
Hugo H. Gregory, iaures Vakar universitetas
Barry Guitar, Vermonto universitetas
Lois A. Nelson, Viskonsino Universitetas
William H. Perkins, Piet Kalifornijos universitetas
Dean E. Williams, Ajovos universitetas

1 skyrius
Ar mano vaikas mikioja?

Richard F. Curlee, filosofijos daktaras, profesorius,
Arizonos universiteto Kalbos ir klausos moksl fakultetas

Gali bti. Daugelis vaik mikcioti pradeda ikimokyklinio
amiaus. is skyrius atsakys [ keleta klausim, kurie ikyla tevams,
kai jie pradeda nerimauti del vaiko kalbejimo. [ [ klausima Js
galesite atsakyti, toliau skaitydami ia knyga ir vis daugiau
suinodami apie mikciojima.

Kas yra normali kalba?
Normalu yra tai, kokiais dauguma i ms mano esant save
ir savo vaikus, o normali kalba - ta, kuria kalba televizijos diktoriai.
I ties normali kalba atspindi plat sugebejim spektra. Vieni
mones kalba vos ne panibdomis, kiti - labai garsiai. Kai kurie
kalba taip greitai, kad Js vargiai galite [terpti od[. Kiti usikerta ir
vis pasitaiso, kartoja odius ir frazes, "am" ir "a", ir atrodo, kad jie
niekada neubaigs savo minties. Daugeliui ms ie kratutinumai
nebdingi, mes kalbame vidutinikai gerai.
Taigi, kaip suinoti, ar Js vaikas perenge riba tarp
normalaus ir nenormalaus? Pirma, svarbu prisiminti, kad tokios
ribos nera. Antra, tai, kas normalu, visada atspindi kakieno
asmenin nuomon. Jeigu sunerimote del savo vaiko nekos,
tikriausiai manote, jog jis yra arba gali bti nenormalus. O gal Js
normalumo standartai yra pernelyg artimi profesionali televizijos
diktori nekai? Skaitydami toliau ir daugiau suinoj apie
mikciojima, Js nusprsite, ar Js reikalavimai vaiko kalbejimui
yra [vykdomi, ar reikia pasitelkti specialista, kuris [vertint Js
vaiko neka.

Kas yra mikiojimas?
Mikciojimas yra nevalingas pakartojimas, itsimas ar
neitarimas odio ar odio dalies, kuriuos mogus stengiasi
pasakyti. Mikciojantys vaikai ino, ka nori pasakyti. Anksciau jie tai
yra sak imtus ar tkstancius kart visai lengvai. O tai [ karta,
nepaisant didelio noro, jie nesugeba itarti odio sklandiai, be
ypating pastang.
Kai mikciojantys vaikai pabando nugaleti iuos nevalingus
savo kalbejimo nesklandumus, jie danai pradeda purtyti galva ir
kitais bdais kovoti. Kova su kalbejimu neprasideda staiga,
daniausiai vaikas jau kur[ laika mikcioja. Nors jo noras kalbeti
sklandiai, naudojant jega, yra geranorikas, jis padaro daugiau alos
negu naudos. Tai akivaizdiai rodo, kad reikia profesionalo
pagalbos.

Kaip atpainti mikiojimq?
Atpainti pradines stadijos mikciojima gali bti sunku, nes
daugelis pradedanci mikcioti vaik danai kalba labai panaiai,
kaip ir j bendraamiai. I pradi vaikas gali mikcioti tik
retkarciais. Mikciojimas atsiranda tik tam tikromis situacijomis,
danai be akivaizdios prieasties. Gali praeiti kelios
neusikertancio kalbejimo dienos, gal savaite ar daugiau. Veliau
netiketai ateina laikotarpis, kai atrodo, jog vaikas mikcioja kiekviena
karta, kai tik prasiioja.
Yra keli poymiai, pagal kuriuos galite nustatyti, ar vaikas
pradeda mikcioti, ar tik paprasciausiai nesklandiai taria odius, o
tai pasitaiko daugeliui jo bendraami. Mikciojantiems vaikams
ikyla specifini sunkum pradeti od[, ir dauguma i nesklandum
bna sakinio pradioje. Kai mikcioja, jie pakartoja odi dalis
(garsus ar skiemenis) daniau negu itisus odius ar frazes. Be to,
danai pakartoja odi dalis du ar daugiau kart, prie sakydami tai,
ka jie nori pasakyti. Kartais vaikas pabretinai ilgiau tsia tam tikra
garsa odyje arba atrodo, kad jis stengiasi kalbeti [temptai, arba
nukreipia vilgsn[ [ al[, kai jo neka sutrinka. Tai yra mikciojimo
poymiai. Jeigu pastebite vaika taip kalbant, turite kreiptis [
specialista.

Kada mikiojimas prasideda?
Tikimybe, kad vaikas prades mikcioti, dideja nuo jo antrojo
iki ketvirtojo gimtadienio, po to pamau maeja madaug iki
dvylikos met. Danai mikciojimas prasideda tuomet, kai vaikas
pradeda kalbeti staiga ir greitai stengiasi pasakyti daug odi.
Mikciojimas retai prasideda, kol vaikas dar kalba trumpomis
prasmingomis frazemis. inoma, kad daugelis mikciojanci vaik
jau kur[ laika kalbejo sakiniais, nesukeldami tevams jokio [tarimo,
jog j kalbejimas normaliai nesivysto ir kad gali prasideti
mikciojimas.
Daugelis moni, kurie kada nors mikciojo, pradejo mikcioti
iki penkeri met. Niekas nepradeda mikcioti dvylikos met, nebent
patirt rimta galvos trauma. Taigi, mikciojimas yra vaiko raidos
problema.

Ar mikiojimas plaiai paplits?
iandien pasaulyje yra daugiau nei 45 mln. mikciojanci
moni, i kuri madaug 3 mln. gyvena JAV. Mikciojimas
pasitaiko daniau negu gomurio nesuaugimai, bet reciau negu
paveluotas kalbejimas. Daugeliui ms teko susidurti su
mikciojanciu kaimynu, klases draugu, bendradarbiu ar eimos nariu.
Apie 5% vis vaik per savo gyvenima yra mikcioj kelis
menesius ar ilgiau. Vienose eimose mikciojimas yra labiau paplits,
kitose - maiau. Pavyzdiui, jeigu tevas ar motina kada nors
mikciojo, tikimybe, kad j vaikai mikcios, yra tris penkis kartus
didesne negu eimose, kuriose ne vienas i tev nemikciojo.
Mikcioja daniausiai ikimokyklinio amiaus vaikai ir reciau
vyresnio amiaus mones. Amerikoje vis amiaus grupi mikcioja
apie septynis mones i tkstancio. I suaugusij madaug trys
mones i tkstancio mikcioja labai smarkiai ir mano, kad j
isilavinima, profesinius ir socialinius pasiekimus mikciojimas
paveike neigiamai. Taciau galime ivardinti gana daug ymi
moni, kurie mikciojo beveik visa gyvenima: Didiosios Britanijos
premjeras Vinstonas Cercilis, seras Izaokas Niutonas, Anglijos
karalius Georgas VI, Somersetas Moemas ir Budas ulbergas,
Briusas Vilis, Karli Saimonas, Bobas Lav, Deimsas Erl Dounas, ir
t.t.
Yra duomen, kad mikciojo pranaas Moze, graik
imincius Aristotelis, aktore Merilin Monro. Taip pat diazo
vaigde John Scatman, raytojas Luisas Kerolis (Alisa stebukl
alyje autorius), poetas R. Rodestvenskis, aktorius I.
Smoktunovskis, imtai ir tkstanciai ymi gydytoj, mokslinink,
ininieri, dailinink, muzik, kuri kasdien nemini nei radijas, nei
televizija, nei spauda.
Lietuvoje gali mikcioti apie 50 tkstanci jvairaus amiaus
moni. r. pirmosios knygos skyrelj Kiek moni mikcioja?
(sudarytojo pastabos).

Ar visi vaikai mikioja vienodai?
Mikciojanci vaik kalbejimo sunkum pradia gali skirtis.
Kaip minejome anksciau, mikciojimas prasideda pamau, kai vaikas
mikcioja tik retkarciais arba kalba visai normaliai. Kai kurie vaikai
pradeda mikcioti, esant aikiai fizinei [tampai ar kovai, andikaulio
virpejimui, nusivylimui ir netgi aaroms.
Jeigu mikciojimas stipreja, vaiko kalbejimo nesklandum
pobdis danai keiciasi. Kai kurie, usikirtus nekai, pradeda
mirkseti, virpa j lpos arba kreta galva. Danai toks elgesys
inyksta pamau, kaip ir prasidejo. Kiti vaikai del savo nekos
nesklandum gali labai jaudintis. Jie vengia ne tik kalbeti, bet netgi
situacijos, kurioje gali mikcioti. Ilgainiui, j pastangos nemikcioti
tampa didesne problema, negu j nesklandi neka. Mikciojimo
baime gali sukurti barjera, kuris trukdys jiems daryti tai, ka jie
sugeba.

Kodel vaikas mikioja tam tikromis tose, o ne kitomis
aplinkybemis?
Ma vaik mikciojimas yra ypatingai kintantis. Mikciojimo
stiprumas ir pobdis keiciasi priklausomai nuo situacijos ar net
dienos. Jis gali skirtis netgi to paties pokalbio metu. Niekas neino,
kodel mikciojimas toks kintantis. Mikciojimas danai labai
sustipreja, kai vaikai susijaudina ar labai pavargsta, isigasta, yra
verciami kalbeti arba turi vieai pasirodyti. Mes tokiais atvejais gal
irgi kalbetume nesklandiai. Taciau retkarciais vaikai stipriai
mikcioja del visai neaikios prieasties paciomis ramiausiomis
aplinkybemis. Ekspertai iki iol negali isiaikinti, atrodo,
nenuspejam dano ir stipraus mikciojimo svyravim prieasci.



Ar mikios visq gyvenimq?
Turbt ne. Apie 80% pradejusi mikcioti vaik pamau
nustoja mikcioti. I tikrj beveik puse vaik nustoja mikcioti per
vienerius metus nuo mikciojimo pradios. Apie trecdalis vaik, kurie
mikcioja, kol suaugs, gali mikcioti pakankamai stipriai, o tai
nepalankiai veikia j isilavinima ir profesin sekm. Bet netgi
suaugusieji, turintys [sisenejus[ stipr mikciojima, gali imokti
kalbeti taip, kad kasdieniame bendravime tai nesudaro dideli
sunkum.
Jeigu Js vaikas visai neseniai pradejo mikcioti, galima tikrai tiketi,
kad tai praeis. Jeigu jis jau kur[ laika mikciojo, jeigu atrodo, jog
kovoja su savo nekos nesklandumais, vengia kalbeti tam tikromis
aplinkybemis arba nerimauja del savo kalbejimo, Js turite iekoti
profesionalios pagalbos. Nuolatinis stiprus mikciojimas augant
tikriausiai neinyks, nebent vaikas bt nuolat gydomas.

Kuo tevai gali padeti mikiojaniam vaikui (lentele)?

1.Kantriai klausykite, kq Js vaikas sako, o ne kaip jis tai sako.
Reagbuokite [ jo isakytas mintis, o ne [ mikciojima.
2. Nepertraukite kalbancio vaiko, leiskite jam pabaigti savo mintis.
3. Tuo metu, kai vaikas kalba, palaikykite natral kontakta akimis.
4. Venkite ubaigti arba isakyti vaiko mintis ar idejas. Leiskite
kalbeti jam paciam.
5. Po to, kai vaikas pasake, ka norejo, atsakykite letai ir
neskubedami, vartodami odius, kurie nuskambejo ir jo kalboje.
Pavyzdiui, jeigu jis sako "A m-m-matau k-k-kik[", Js atsakote
lengvai atsipalaidav - "O, tu matai kik[! Jis graus".
6. Prie atsakydami savo vaikui, palaukite akimirka kita. Tai
nuramina, suletina minci eiga ir turi padeti kalbeti vaikui.
7. Kiekviena diena bent penkias minutes skirkite pokalbiams su
vaiku. Stenkites bendrauti lengvai, neskubedami, atsipalaidav.
8. Suraskite bd parodyti vaikui, kad j[ mylite, vertinate ir kad Jums
malonu praleisti kartu su juo laika.

2 skyrius
Kodel mano vaikas mikioja?

Edward G. Conture, filosofijos daktaras, profesorius,
Sirakz universiteto (Niujorko valstija) Bendravimo moksl ir
sutrikim fakultetas

Daniausiai tevai klausia: "Kodel mano vaikas mikcioja?"
Niekas tiksliai neino, bet tev noras inoti yra suprantamas.
Atrodyt, kad, nustacius mikciojimo prieast[, galima j[ paalinti.
Taciau nebtina atsakyti [ ta klausima, kad galetume padeti Js
vaikui.

Kaip suprasti, kad vaikas mikioja?
Danai manoma, kad mones pradeda mikcioti del vienos
prieasties, taciau j yra kelios. Mikciojimas turbt prasideda, kai
kartu pasireikia keletas veiksni. Vieni vaikai pradeda mikcioti del
vienoki, kiti del kitoki prieasci. Vienos prieasties
iekojimas, kai j yra kelios, gali tapti greiciau problemos dalimi,
negu jos sprendimu.
I daugelio teorij ne viena patenkinamai nepaaikina visko,
kas inoma apie mikciojima. Mikciojantys vaikai neturi daugiau
psichologini problem negu nemikciojantys. Jie nera neramesni u
kitus. Nereikia manyti, kad mikciojimas paprastai yra kokio nors
emocinio sukretimo arba nenormalaus auklejimo rezultatas.
Taciau tiketina, jog polinkis mikcioti kai kuriems vaikams
gali bti paveldimas. Turejo susidaryti tam tikros aplinkybes, kad
mikcioti pradet tik kai kurie vaikai. i vaik kalbos mechanizmas,
pasirodo, nera apsaugotas nuo kalbejimo sutrikim. Tokio
paeidiamumo prieastis iuo metu neinoma, bet kai kurie
mokslininkai tvirtina, kad tam tikri nedideli smegen funkcijos
nukrypimai trikdo tikslia koordinacija imto ar daugiau raumen,
kurie dalyvauja kalbejime. Dar daugiau, kai kurie vaikai reaguoja [
tokius kalbos sutrikimus su baime ir [tampa. Del to dideja tikimybe,
kad j mikciojimas taps stipresnis.

Kas sukelia mikiojimq? Kas padeda jam vystytis?
Veiksniai, kurie sukelia mikciojima, visikai skiriasi nuo t,
kurie padeda jam vystytis, jj apsunkina ir stiprina. Pavyzdiui, jeigu
Js neteisingai paimsite peil[, galite [sipjauti pirta. Peilis tampa
aizdos ir skausmo prieastimi. Uberus ant aizdos druskos,
skausmas paatreja, bet ne druska buvo aizdos prieastis.
Mes dar nesuradome "peilio", kuris sukelia mikciojima,
taciau kai ka inome apie "druska", kuri padeda jam vystytis, j[
apsunkina ir stiprina. Mes skirsime daugiau demesio btent
pastariesiems veiksniams, nes tik juos Js galite pakeisti.

Kas kaltas del mikiojimo?
Del vaiko mikciojimo tevai nekalti. Po ilg tyrinejim mes
nesuradome prieasties, kuri leist teigti, kad tai, kaip tevai augino
savo vaika, turi reikmingos [takos mikciojimui.
Taciau yra dalyk, kuriuos tevai ir kiti eimos nariai gali
padaryti, noredami vaikui padeti. Pavyzdiui, jie gali sukurti
namuose ramesn[, ne tok[ skubr gyvenimo bda, su vaiku kalbeti
leciau, leisti jam pabaigti isakyti mintis, truput[ stabteleti prie
atsakydami [ vaiko klausimus, nekalbeti u savo vaika ir t.t.
Deja, kai kuriais savo veiksmais tevai, broliai, seserys, tetos,
dedes ir kiti giminaiciai trukdo vaikui kalbeti - pabaigia vaiko
sakinius, nutraukia jo kalba, drasina ir reikalauja, kad jis kalbet
greitai, patys su vaiku kalba greitai, sukuria namuose skubria ir
neramia aplinka.
Mineti veiksmai nereikia, kad vaiko klausytojas ar tevas yra
blogi mones. Taciau ie elgesio tipai apsunkina vaiko, kuris jaucia
savo nekos nesklanduma, gyvenima. Jei namuose tevai kai ka
pakeicia, pavyzdiui, kalba leciau, reciau prao vaiko suvaidinti ar
ka nors padeklamuoti sveciams, jie gali vaikui labai padeti.

Dalykai, kurie padeda kalbeti

1. Namuose sukurkite ramesn aplinka.
2. Su vaiku kalbekite leciau, neskubedami.
3. Leiskite vaikui pabaigti isakyti savo mintis.
4. Stenkites nekalbeti u vaika ir neskubinkite jo baigti savo minci.
5. Truput[ luktelekite prie atsakydami [ vaiko klausimus ar
komentarus.
6. Per pietus ijunkite televizori ir radija. Tai laikas eimos
pokalbiams, o ne program klausymui.
7. Jeigu vaikas pradeda kalbeti su Jumis tuo metu, kai Js dirbate
darba, reikalaujant[ susikaupimo (vairuojate automobil[, pjaustote
daroves ir t.t.), pasakykite jam, kad dabar negalite [ j[ ireti, taciau
jo atidiai klausotes.

Dalykai,kuri nereikia daryti, nes jie trukdo kalbeti

1. Pabaigti vaiko sakinius.
2. Skubinti vaika kuo greiciau pabaigti savo sakin[ ar od[.
3. Pertraukti vaiko kalba.
4. Reikalauti arba drasinti nuolat kalbeti greitai, tiksliai ir apgalvotai.
5. Danai taisyti, kritikuoti arba meginti pakeisti jo kalbejimo
maniera, jo tariamus garsus ar odius.
6. Greitai kalbeti su vaiku, ypac kai jam liepiama suletinti kalbejimo
tempa.
7. Sukurti perdaug skubria atmosfera namuose, [teigti nuolatin
bsena arba elges[, tarsi "viskas turejo bti padaryta dar vakar".
8. Versti vaika sakyti neilgas kalbas, vaidinti, garsiai skaityti ar
deklamuoti sveciams, giminems ar kaimynams.

Kas priklauso nuo vaiko sugebejim?
Daug. Miliniki Klidesdeilo arkliai, traukiantys Budweiser
alaus veimus, turi nedaug vilties laimeti Kentucky Derby lenktynes,
nesvarbu kok[ paskatinima jie gaut i savo eiminink! I prigimties
ir arkliai, ir mones turi tam tikr sugebejim, kurie bdingi tik
jiems, ir kuriems aplinkos veiksniai turi maai [takos arba jos visai
neturi.
Kiekvienas vaikas yra ir stiprus, ir silpnas. Netgi toje pacioje
eimoje vaikai gali bti labai skirtingi. Argi pasaulis nebt
nuobodus, jeigu mes visi btume vienodi? Tevams reikia suprasti,
kad kiekvienas j vaikas turi unikali sugebejim ir kad kai kuriems
i j tev [taka bus maa.

Ar smegen raidos problemos sukelia mikiojimq?
Kadangi smegen veikla susijusi su kalba, tyrinetojai seniai
stengesi suinoti, ar skiriasi mikciojanci ir nemikciojanci moni
smegen anatomikai ir funkcionavimas. iuolaikine technika leidia
geriau ir tiksliau itirti smegen veikla ir struktra. Neseniai
iplatintas praneimas apie smegen vaizdo tyrimus teigia, kad gali
bti smegen veiklos veiklos ir struktros subtili skirtum, kurie
bdingi tik kai kuriems suaugusiems mikciojantiems. Taciau nera
publikacij, kaip (ir ar) ie skirtumai paveikia mikciojanciojo neka,
taip pat [rodanci, kad btent ie skirtumai sukelia mikciojim.
Tobulejant technikai, turetume daugiau suinoti apie smegen
vaidmen[, bet negalime ilgiau laukti, nes Js vaikui padeti reikia
jau dabar.

Ar gali vaikas usikresti mikiojimu?
Vargu. Mikciojimas ne epidemija. Mikciojimo virusai
neskraido ore, neplaukioja vandenyje, j nerasite ant dur ranken,
belaukianci, kad mes juos pernetume rankomis, [kveptume ar
igertume. Ne. Mikciojimo raida yra daug sudetingesne.

Jeigu mano vaikas pamegdioja kieno nors mikiojimq, ar jis
prades mikioti?
Apie tai rayta pirmosios knygos skyrelyje
Pamegdiojimas, - (sudarytojo pastaba).
Mes niekada negirdejome, kad varna, papga ar strazdas
visi jie gerai megdioja bt pradej mikcioti del to, kad gyveno
pas mikciojant[ mog! Kaip minejome anksciau, normaliai
kalbantys specialistai, kurie dirbo su imtais mikciojanci moni,
nepradejo mikcioti. Daugelis moni pradejo mikcioti, niekada
negirdej mikciojant kit.
Megdiojimo mitas mirta sunkiai, kaip ir nuomone, jog,
paliet varl ar rup, usikresite karpomis. I dalies mitas gyvas
del su ms [sitikinim, kad vaikai kopijuoja aplinkini vyresni
moni [procius. Nors galima perimti tam tikra elges[ ar [procius,
taciau sunku [sivaizduoti, kaip bt [manoma perimti mikciojima,
kai ne vienas i moni, su kuriais vaikas bendrauja, nemikcioja.

Kodel kai kurie vaikai pradeda mikioti po gana normalaus
kalbejimo ir kalbos raidos periodo?
Kai kuriems mikciojantiems vaikams sunku kalbeti nuo pat
kalbejimo pradios, o kiti del kalbos turi maai vargo, kol nepradeda
mikcioti. Taciau dauguma pradeda mikcioti tik po to, kai savo
mintims reikti pradeda vartoti sakinius (kartais vos vyresni nei
dvej met). Kodel kai kurie vaikai pradeda mikcioti po normalios
kalbos raidos, niekas tikrai neino.
Gali bti vienas paaikinimas, jog [vairs sugebejimai, kuri
reikia vaiko kalbai, vystosi skirtingai. Pavyzdiui, maai yra vaik,
kurio kalbos raikumas bt labiau isivysts negu sugebejimas
kalbeti aikiai, garsiai ir tiksliai. Gal del tokio esa laiko
neatitinkancio vystymosi kai kuriems vaikams darosi sunku ilaikyti
lengva, sklandia, t.y. normalia kalba, kuria jie jau kur[ laika
kalbejo. Kad ir kaip ten bt, mikciojimas danai apraomas kaip
vaikystes sutrikimas, t.y. sutrikimas, kuris daniausiai irykeja po
to, kai pradejo vystytis kalba.

Ar vaikai mikioja turedami tikslq?
Ms praktika rodo, kad taip atsitinka tik tada, kai vaikas
erzina ar megdioja kita mikciojant[ vaika. Mikcioti nera juokinga, ir
taip elgiasi tik nedaug vaik, ypac jeigu jie gali pasirinkti kitok[
konflikto sprendimo bda.
Taciau galimos dvi ios taisykles iimtys:
1. Vaikas siekia tev demesio (tai pagr[sta prielaida, nes bet koks
demesys yra geriau negu jokio).
2. Del kokios nors prieasties vaikas tokiu bdu pasiprieina tevams.
Taciau ios galimybes yra gana retos, ir mes neturime jokio io
teiginio patvirtinimo. Atvirkciai, ms klinikine patirtis rodo, jog
mikciojantys vaikai, norintys padaryti arba kaka darantys tikslingai,
stengiasi kalbeti sklandiau.

Ar mikiojimas prasideda po traumos?
Daugelis vaik mikcioti pradeda pamau. Taip pat pamau ir
sveiksta. Mikciojimas retai prasideda po traumos.
Taciau pasitaiko, kad prie pradedamas mikcioti, vaikas gali
bti labai igasdintas, sueistas arba patyrs kaka labai netiketo,
ne[prasto.
Turime pabreti, kad mikciojimas del traumos prasideda
labai retai. Daugelis vaik, kurie patiria trauma arba oka, mikioti
nepradeda.

Ar gali mikiojimq sukelti persikraustymas?
Js galite nueiti 3000 myli ir vis dar pasilikti ten, kur esate.
I tikrj, sunkiausias bagaas, kur[ Js keliaudami pasiimate, tai
Js patys. Js galite persikraustyti [ nauja aplinka, bet Js senasis
"a" su visais rpesciais seka paskui. Tas pats atsitinka ir su Js
vaiku.
Pirma, kiekvienais metais daug eim keliauja po miesta, po
al[ ar usien[, ir j vaikai nepradeda mikcioti. Antra, jeigu
judejimas turet tok[ didel[ poveik[, mikciojancij bt kur kas
daugiau. Mikcioti turet ypatingai daug kariki eim vaik, taciau
taip nera. Trecia, mes turime dar karta iskirti prieastis, del kuri
pradedama mikcioti ir kurios sustiprina mikciojima. Pavyzdiui,
vaiko kalba vystesi letai, ir vaikas kakodel pradeda nerimauti,
isiskyrs su senaisiais, susipaindamas su naujais draugais. Jei taip
atsitiko, gali susidaryti salygos sklandiai nekai sutrikti. Sutrikim
galimybes dar padideja, jeigu vaikas yra ivargs nuo
persikraustymo darb, pavyzdiui, daikt krovimo ir pakavimo.
Jeigu patys tevai [ persikraustyma reaguoja kaip [ varginant[ darba ar
stresin bsena, vaikui gali bti nemalonu su jais bendrauti.
Persikraustymas gali paatrinti jau egzistuojancia ar beatsirandancia
problema. Bet pats persikraustymas mikciojimo nesukelia.

Kodel berniukai mikioja daniau negu mergaites?
Berniukai mikcioja apytikriai tris kartus daniau, negu
mergaites, taciau berniukai daugiau turi ir kit kalbos sunkum.
Skirtingas polinkis mikcioti aikinamas berniuk ir mergaici
biologines sandaros, fizinio subrendimo ir kalbos vystymosi
skirtumais, taip pat kaip yra skirtumas tarp tevo ir mamos ir
kiekvieno i j elgesio. Taciau kad isiaikintume mikciojimo
paslapt[, vien i skirtum konstatuoti nepakanka.

Ar mikiojimq gali sukelti mokyklos lankymo pradia?
[engimas [ mokykla yra jaudinantis nauj ibandym
laikotarpis visiems vaikams. Vaikas turi susipainti ir bendrauti su
naujais draugais bei suaugusiaisiais, imokti dirbti ir aisti naujoje
aplinkoje. Tai netikrumo metas visiems vaikams, kadangi atsiranda
nauj santyki, ibandomi sugebejimai, imokstama nauj taisykli.
Vaikui gali bti sunku ilaikyti savo ankstesn kalbos ugdymo
paanga, taciau ie [vykiai nesukelia mikciojimo.
Velgi susijaudinimas, netikrumas ir stresai, kurie ikyla
prasidejus naujiems mokslo metams, gali komplikuoti egzistuojancia
ar beatsirandancia problema kaip druska ant aizdos. Taciau Js
vaiko ateitis priklauso ir nuo jo draug, ir nuo vyresnij, o mokykla
yra puiki vieta mokytis bendrauti su savo bendraamiais. Js labai
padesite savo vaikui paremdami j[, kai jis mokykloje mokosi aisti ir
dirbti su kitais vaikais.

Ar mikiojimq gali sukelti per didelis susijaudinimas ?
Sakoma, kad per daug gero negerai. Susijaudinimas gali
puikiai stimuliuoti, bet maam vaikui per didelis jaudinimasis gali
pakenkti. Susijaudins vaikas visa laika plepedamas gali
nesustodamas lakstyti po kambarius, ibegti ar [begti [ nama, kol
nukris i nuovargio. Jeigu taip elgtsi tevai, retas kuris i j kalbet
sklandiau!
Ne, susijaudinimas nesukelia mikciojimo, bet jis gali
sutrukdyti vaikui toliau sklandiai kalbeti, ypac kai jis pavargs,
kalba greitai ir varosi kit panekov.
Mes nenorime, kad ms vaikai vegetuot kampe kaip
grybai, bet taip pat nenorime, kad jie lakstyt kaip kulkos. Tevai
privalo slopinti savo vaiko susijaudinima, ramiai su juo aisti,
kalbeti letai, ramiu balsu. Jeigu Js bsite atsipalaidav ir nieko
nedarysite, nekalbesite skubedami, tai tikrai paskatinsite vaika elgtis
taip pat.

Ar mano vaikas mikioja del savo nervingumo?
Nera jokios prieasties teigti, kad mikciojantys vaikai yra
nervingesni u kitus. Taip pat nera pagrindo manyti, jog
nervingumas yra mikciojimo prieastis, nors jis ir gali komplikuoti
problema. Js vaikas mikcioja ne todel, kad jis nervingas; bet jeigu
i jo reikalausime kalbeti gerai, apgalvotai, tiksliai ir greitai, jis gali
labai susijaudinti. Vaik negalima auginti kokonuose arba kaip
lepius kambarinius augalus, jiems btina leisti jaudintis, nervintis ar
pavargti pagal situacija. ie vaikai, kaip ir visi, gali patekti [
situacijas, kuriose jie bus nervingesni, nei [prasa. Iekokite bd
padeti savo vaikui tokiomis aplinkybemis elgtis konstruktyviai ir
sekmingai.

Paskutine pastaba
iame skyriuje paneigtos [vairios teorijos apie tai, kad
nervai, susijaudinimas, traumos, mokymosi mokykloje pradia,
pamegdiojimas ir panas veiksniai sukelia mikciojima. Visoms
ioms teorijoms yra bdinga viena tendencija pateikti paprasta
sudetingo klausimo sprendima. Daugelyje i teorij supainiojami
mikciojima stiprinantys veiksniai su prieastimis, kurios gali j[
sukelti. is skyrius ir turet Jums padeti suprasti skirtuma tarp dviej
minet dalyk. Kituose skyriuose smulkiau aptarsime, kaip Js galite
padeti savo vaikui. Js tikrai padesite jam, jeigu didesn[ demes[
skirsite tam, ka galite padaryti dabar ir ateityje, negu tam, kas buvo
praeityje.
3 skyrius
Kaip nam aplinka veikia vaiko mikiojimq?

Lois A. Nelson, filosofijos daktaras, profesorius,
Viskonsino universiteto (Madisonas) Bendravimo sutrikim
fakultetas

Ar su mikiojaniu vaiku turime elgtis taip, kaip ir su kitais?
Taip, bet su tam tikromis iimtimis. Js vaikas turi galvoti
apie save kaip apie normal vaika, kuris retkarciais mikcioja. Kad
vaikas elgtsi btent taip, j[ reikia mokyti elgesio norm, socialini
vertybi ir tokios atsakomybes, kokios Js reikalaujate ir i kit
vaik. Vaikams sunku jaustis normaliais, jeigu su jais elgiamasi
kakaip ypatingai, nesvarbu, ar toks elgesys bt del mikciojimo, ar
del kitos prieasties. Kita vertus, juk ir Js paci vaikai labai
skiriasi vienas nuo kito. Daugelis tev aikina, kad jie aukleja
kiekviena vaika truput[ kitaip. Jie gali truput[ nuolaidiauti vienam
vaikui, bet grieciau elgtis su kitu. Jie i patirties ino, kad strategija,
kuri tinka vienam vaikui, nebus tokia efektyvi, auklejant kita.

Kokios yra iimtys?
Mes inome, kad su mikciojanciu vaiku reikia ilgiau kalbeti
ir tikimes, kad Js kantriai iklausysite j[ iki galo. Js turite leisti
vaikui ireikti savo mintis. Mikciojantis vaikas gali imokti ir
kalbeti, ir isiugdyti kitus socialinius [gdius (pvz., mandaguma).
Mikciojimas neturi tapti jam pretekstu kalbeti vienam nesiklausant
kit arba nutraukti kalbant[ mog.

Ar mes ne per daug tikimes i savo vaiko?
Kartais tevai per daug tikisi i savo vaiko. Vaikas gali
pajusti spaudima, jeigu jam nesiseka pateisinti eimos lkesci ir
vilci. Blogai vaikas jausis ir tada, kai jam nepavyks [gyvendinti
savo lkesci. Toks stresas gali sustiprinti mikciojima.

Ar palikti vaikq su aukle?
Kai kurie vaikai sunkiai igyvena isiskyrima su tevais
dienai ar vakarui. Pageidautina, kad sprendimas palikti vaika su
aukle bt priimamas, neatsivelgiant [ vaiko mikciojima. Ar
paliktumete vaika su aukle, jeigu jis nemikciot? Jei atsakote "taip",
tuomet taip ir darykite.
Supaindinkite aukl su nam taisyklemis, poilsio tvarka ir
palikite telefono numer[, kur Jus galima rasti. Taip pat reiket [speti
aukl del galimo vaiko mikciojimo. I anksto trumpai paaikinkite,
kaip jis mikcioja. Vartokite apibdinancius posakius, tokius kaip "jis
kartoja pirmaj[ odio skiemen[" arba "jis sunkiai pradeda od[".
Paaikinkite, ka vaikas veikia didesn laiko dal[. Pasistenkite, kad
js pokalbio negirdet vaikas. Netycia nugirds Jus kalbant apie
mikciojima, vaikas gali pajusti kaka negero. Tokiu atveju bt
protinga atvirai su juo apie tai pasikalbeti.
Paskui auklei papasakokite, ka sakote ir darote, kai vaikas
mikcioja: Pavyzdiui, "Mes laukiame, kol jis pasakys od[ pats, ir
stengiames neubaigti jo odi ir sakini, mes stengiames
nenutraukti jo ar priversti maiau kalbeti, mes nemegdiojame jo
mikciojimo ir neerziname. Kai jis kalba, mes irime [ j[". Galite
pamineti aplinkybes, kuriomis vaikas gali mikcioti daniau,
pavyzdiui, kai susijaudina, pernelyg pavargsta, yra raginamas ar
nuolat klausinejamas. Papraykite aukles bti kantria ir klausytis to,
ka jis sako, o ne kaip sako, ir pamau jam atsakyti.

Kaip aukles gali padeti?

1. Elkites su mikciojanciais vaikais taip pat, kaip ir su kitais vaikais,
kuriuos Js priirite.
2. Neleiskite jam daryti to, ko neleidiate jo broliams ir seserims.
3. tai keletas "ne", kurie pades:
a) neskubinkite vaiko greitai kalbeti,
b) neubaikite u j[ odi ir sakini,
c) nepertraukite,
d) netaisykite tarimo,
e) nedrauskite vaikui kalbeti.
4. Bkite kantrs ir kreipkite demes[ [ tai, ka vaikas sako, o ne kaip
sako. Ramiai atsakykite [ tai, ka jis pasake.

Ar poilsio jam reikia daugiau, negu kitiems vaikams?
Daugelis ms, tardami odius ir reikdami mintis, daugiau
klaid darome, kai esame pavarg, nusimin ar isiblak. Jei
nuovargis veikia vaiko neka, pasirpinkite, kad jis gerai pailset.

Ar reikia keisti eimos gyvenimo bdq?
Daug tev pastebi, kad, suintensyvejus eimos gyvenimui, j
maylio mikciojimas sustipreja. Greitas eimos gyvenimo tempas
vaikus nuteikia nevienodai, nes j energija yra skirtinga.
Vadovaukites unikalia savo vaiko prigimtimi. Jeigu letesnis Js
eimos gyvenimo tempas padeda vaikui, tokio tempo ir laikykites.

Ar mano vaikas privalo gultis nustatytu laiku?
Reguliarus poilsis bet kuriam vaikui padeda [prasti prie
reimo. Be to, vaikus palankiai veikia kasdiene [prasta tvarka:
kelimasis, rengimasis, valgymas ir miegas. Jie ino, ko ir kada savo
gyvenime tiketis. Tokia nustatyta tvarka sumaina netikrumo
jausma. inoma, tevai neprivalo laikytis grietos dienotvarkes.
Sprskite patys, pasikliaudami sveika nuovoka.

Ar mano mikiojaniam vaikui reikia daugiau demesio?
Tai, ar Js vaikas nuolat siekia didesnio demesio, priklauso
ir nuo jo asmenybes, savo vertes pajautimo, sugebejimo usiimti
paciam. Vaikai vertina laika, praleidiama su bendraamiais. Jeigu
Js vaikas danai mikcioja, papildomas demesys ir laikas, kai jo
klausomasi, pades jam geriau jaustis ir geriau kalbeti. Galimybe
isikalbeti nepertrauktam gali ymiai susilpninti ma vaik
mikciojima. Vaikui sunku sklandiai kalbeti, kai jis tikisi, jog j[
nutrauks broliai ar seserys. Kai vaikas turi nuolat kovoti su broliais
ir seserimis del mamos ir tecio demesio, jis verciamas kalbeti greitai.

Ar leisti jam ireti pernelyg jaudinanias televizijos
programas?
Mes manome, kad nereiket leisti, ypac jeigu vaikas yra
ikimokyklinukas. Daugel[ ma vaik labai jaudina tai, ka jie mato ir
girdi, o kai kurios programos i tikrj juos gasdina. Didelis
susijaudinimas gali sustiprinti mikciojima. Pagerejus vaiko nekai,
po kurio laiko jis dar gali retkarciais mikcioti, kai patiria stresa arba
yra labai susijaudins. Tevai sako mums: "Jis i tikrj dabar kalba
gerai. Tik susijaudins jis vis dar truput[ mikcioja". Jeigu televizijos
laida ar dar koks nors [vykis per daug jaudina j[, tuomet tai turet
jaudinti ir kitus Js vaikus.

Ar kreipti demesj j vaiko mitybq?
Kad vaikai augt sveiki, jiems reikalinga subalansuota dieta.
Js vaiko gydytojas, slauges ir ligonines dietologai gerai imano
apie tinkama mityba. Klausykite j patarimo ir sprskite patys.

Kq daryti, jeigu vaikas danai yra neatidus ir per judrus?
Judrumas, isiblakymas, neramumas tai tik keli bruoai,
kuriais tevai ir mokytojai apibdina vaik elges[. Tevai nuolat
jaudinasi, kad j vaikas yra neatidus, pernelyg judrus ir kad tai
trukdo mokytis ir bendrauti. Jie supranta, kad pastangos susitvarkyti
su vaiku tik i dalies efektyvios. Kai tokie vaikai dar ir mikcioja,
tevai nerimauja, kad per didelis aktyvumas skatina mikciojima. Jeigu
nerimaujate, kad vaikas neatidus arba pernelyg aktyvus, turite
kreiptis [ savo eimos gydytoja arba pediatra, kad Js vaika itirt
demesio sutrikim specialistai. Prireikus, vaikas pirmiausia turi bti
gydomas nuo i sutrikim arba kartu koreguojama ir jo neka.

Ar jo kambarys turi bti tvarkingas?
Svarbu ne pati vara. Svarbu, kaip vaikas jauciasi, kai jo
kambarys tvarkingas. Ka Js vaikas atsako, kai primenate jam, kad
susirinkt savo daiktus? Ar jis galvoja, kad priekabiaujate? Ar jis
jaucia spaudima, kuriam turi nusileisti? Tevai abejoja, kad j vaikas
kada nors bus tvarkingas. Daugeliui vaik prisiminimai ir pastabos
nedaro pastebimos [takos j nekai ar elgesiui.
Paklausykite, ka ir kaip sklandiai jis sako. Ar jis stipriau
mikcioja, kai kalbama apie jo kambario tvarka? Js patys
atsisakysite savo pastab del vaiko kambario varos, kai tik
pastebesite, kad nuolatines pastabos sustiprina mikciojima.

O kaip del mutyni su kitais vaikais?
Mutynes, atrodo, yra vienas i bd imokti gyventi kartu
su broliais, seserimis ir kaimyn vaikais. Kad ir kaip tevams tai
nepatikt, vaikai daro ir sako vienas kitam nemalonius dalykus. Tai
tikrove. Mikciojantys vaikai elgiasi lygiai taip pat. Nedideli vaik
mutyni reikia tiketis, ir tevai neturet del to per daug nerimauti.

O kaip del petyni ir gin su tevais?
Tevai gincijasi netgi tose eimose, kur tevo ir motinos
santykiai labai geri. Profesionalaus psichologo ir eimos advokato
nuomone, vaikams labai svarbu suprasti, jog nesutarimai nereikia,
kad tevai nebemyli vienas kito arba ketina skirtis. Kitaip tariant,
gincai su kuo nors nesumaina meiles.
Bet kai suaugusij gincai yra nuolatiniai ar tampa bevaisiai
ir [eidiantys, vaikai pradeda nerimauti. Tada jie jauciasi nesaugs.
Vyresni vaikai gali bti verciami palaikyti vieno i tev pus arba
tapti ramintojais. Tokia aplinka neskatina vaiko raidos. Jei konfliktai
ir gincai eimoje veikia Js vaiko mikciojima, o jums nepavyksta
isprsti savo problem, kreipkites [ profesionalius eimos
konsultantus.

Vaikoo tevai galvoja apie skyrybas. Ar tai sustiprins
mikiojimq?
Tai priklauso nuo tev ir vaik reakcijos. Svarbu, ko jis bijo,
jeigu tevai isiskirt. Jeigu santykiai tarp tev sukelia nesutarimus,
trint[ eimoje, tai gali sustiprinti mikciojima. Tai gali pabloginti ir
daugel[ kit dalyk: vaiko elges[ mokykloje, aidimus su draugais ir
t.t. Darykite ka galite, kad ir vaiko, ir Js gyvenimas bt stabilus.

Vaiko tevai gyvena atskirai arba yra isiskyr. Ar tai
sustiprins mikiojimq?
Amerikoje gyvenimas atskirai arba skyrybos yra gana
[prastas reikinys. Nors Js labiausiai jaudinates del savo
mikciojancio vaiko, toks sprendimas emocikai paveiks visa Js
eima. [tikinkite savo vaikus, kad ne del j kaltes tevai isisikyre ir
kad abu tevai visuomet liks j. Turekite galvoje, kad mikciojima
paprastai sukelia ne kuris nors vienas [vykis vaiko gyvenime.

Esu vienia mama (vienias tevas), ar tai daro poveikj vaiko
mikiojimui?
Vienintelis skirtumas yra tas, jog vienii tevai neturi su kuo
pasidalinti kasdienio gyvenimo rpesciais. Taciau daugelis vieni
tev pakankamai puikiai su jais susidoroja, ir vaikui tai turi teigiama
poveik[. Jis pats imoksta sprsti savo problemas.

Ar kas nors eimoje turi taisyti mikiojimq?
Ne. Tai nepadeda. Netgi jei eimos nario ketinimai geriausi,
mikciojantis vaikas retai tai vertina teigiamai. Jis gali pagalvoti, kad
su juo nenori bendrauti, kol jis nekalbes gerai. Jeigu jis ir teigiamai
reaguot, kodel visi turet stengtis pakeisti jo kalbejimo bda?

Ar leisti broliams ir seserims megdioti jo mikiojimq?
Ne. Megdiojimas erzina. Megdiojimas eidia bet kur[
mog, ypac jeigu savo iskirtinumo jis negali pakeisti. Jei broliai ir
seserys erzint mikciojant[j[, pasakykite jiems, kad nekos
megdiojimas mikciojima dar labiau sustiprina. Bet nebarkite j u
erzinima ir pasistenkite suprasti, kad Js negalite udrausti erzinimo
apskritai, ir nesikrimskite del to.

Ar valgymo metu turi bti jjungti televizorius, radijas ar
magnetofonas?
inoma, ne. Kai aplinkui kakas vyksta ar kai tame paciame
kambaryje veikia radijas, televizorius ar magnetofonas, vaikams
sunkiau kalbeti. Triukmas, muzika ar kalbos vercia vaika tarsi
rungtyniauti, ir tai gali sukelti jo nekos sutrikim.
Valgant gali vykti gana audringi broli ir seser pokalbiai
del mamos ir tecio demesio. Vaikai veriasi papasakoti, kaip praejo
diena, ir nori, kad juos girdet. Tevai dalija savo demes[ klausymuisi
ir valgymui. Jei tev demes[ atitraukia dar televizijos bei radijo
programos, vaikas greitai pajus, kad tev demesys yra nukreiptas
kitur ir kad jo klausomasi puse ausies. Vaikai reaguoja [ tok[
nedemesinguma, ir tai gali sustiprinti mikciojima. Valgymo metu
ijunkite aparatra. Tai pagerins situacija: pokalbiai kels maiau
nemalonum visiems, o ypac mikciojanciam vaikui. Geriau dalykites
dienos [spdiais ir pasikeiskite geromis mintimis.
4 skyrius
Kq sakyti monems apie mano vaiko mikiojimq?

Dean E. Williams, filosofijos daktaras, nusipelns profesorius,
Ajovos universiteto Kalbos patologijos ir audiologijos
fakultetas

Su vaiku aptardami mikciojima, remkites analogijomis i jo
kasdienio gyvenimo patirties. Tai leidia vaikuipavelgti [
mikciojima ne kaip [ paslaptinga ir gasdinant[, bet kaip [ suprantama
ir isprendiama dalyka. Tai bt lyg ir Js tarpusavio supratimo
pagrindas. Toks abipusis supratimas padeda vaikui susidoroti su
savo kalbejimo sunkumais. Js vaikas kasdien imoksta nauj
dalyk. Mes kartais primirtame, kad klaidos neivengiama
mokymosi dalis. Jam reikia padeti suprasti, kad jis klysdavo
mokydamasis apsirengti, valgyti auktu, mokydamasis abeceles
arba skaiciuoti ir t.t. Bet dabar jis klaid nebedaro. Jos buvo tik
normali mokymosi dalis.
Mokymasis kalbeti maam mogui yra didelis darbas. Labai
svarbu, kad maas vaikas iret [ mikciojima, kaip [ klaid daryma.
Jis kartoja garsus ir odius. Tai gerai. Mokydamiesi kalbeti, klysta
visi. Vieni mones klysta labiau negu kiti. Lygiai taip pat vieni
vaikai daniau klysta, mokydamiesi skaiciuoti, skaityti, gaudyti
kamuol[ ir t.t. (pateikiami pavyzdiai turi atitikti vaiko pomegius).
Js vaikas turbt kalbedamas klysta daniau, negu kiti vaikai, bet
gal jis daro maiau klaid, mokydamasis kit dalyk. Svarbu jam tai
pabreti. Jo neka, be abejo, vystysis gerai. iuo metu verta [tikinti
vaika, jog visai normalu klysti, ir jums daug svarbiau, kad jis kalba ir
kad jam malonu kalbeti. Jeigu jis tai supras, Jums veliau bus lengva
suvokti, apie ka jis galvoja, ka jaucia, ka megsta ir ko nemegsta.
Vaika privalote [tikinti, kad tai yra svarbiausia mokantis kalbeti, o ne
tai, ar jis klysta, mokydamasis kalbeti.
Jei Js vaikas ne tik kartoja garsus, bet ir [sitempia ar
sunkiai juos itaria, paaikinkite jam tai taip, kaip buvo mineta
anksciau. Taciau iuo atveju reiket pateikti daugiau pavyzdi.
Sakykime, tikt iliustracija, kaip vaikas mokosi sugauti kamuol[.
Kamuolys danai ikrenta i rank. Jam tai nepatinka, todel jis
[sitempia, griebia kamuol[, o is ikrenta jam i rank dar daniau.
Dabar jis dar labiau stengiasi neimesti kamuolio. Taip pat atsitinka
mokantis vaiuoti dviraciu: stengdamasis nenukristi, vaikas
daniausiai [sitempia, todel daniau nukrenta. Tam tikra prasme ie
vaikai kovoja u galimyb klysti. Lygiai taip atsitinka, jeigu vaikas
pradeda galvoti, kad jis neturi klysti kalbedamas. Stengdamasis
neklysti, jis fizikai [sitempia ir kovoja. Tai dar labiau trukdo
kalbeti. Jam reikia padeti suprasti, kad naudingiau engti pirmyn
kalbeti ir mikcioti laisvai. Taip vaikui lengviau pasakyti tai, ka jis
nori.

Kq papasakoti vaiko broliams ir seserims apie mikiojimq ir
apie tai, kaip jie galet padeti?
Broliams ir seserims apie mikciojima galite paaikinti
panaiai, kaip aikinote savo vaikui. Jis gali dalyvauti pokalbyje. Ne
paslaptis, kad visi darome klaid ir netgi kovojame su jomis. Visi
galime pateikti pavyzdi, netgi jo broliai ir seserys. itaip
paaikinus, bus lengviau suprasti, kaip jie galet padeti. Kai jiems
buvo sunku imokti kokios nors veiklos, jie norejo, kad kiti: 1) leist
jiems patiems klysti; 2) ramiai palaukt ir nepertraukt j arba
neatlikt uduoci u juos. Ta pat[ galima pasakyti ir mikciojancio
vaiko atveju.
Pagelbeti gali Js namuose nustatytos tam tikros taisykles
ir mikciojanciam vaikui, ir jo broliams bei seserims:
1. Kalbedami mes nepertraukiame vienas kito.
2. Mes kalbame pakaitomis.
3. Mes nekalbame vienas u kita. Kiekvienas kalba u save.

Kaip valdyti erzinimq?
Kalbejimo taisykles silau papildyti punktu del erzinimo.
Jeigu Js atvirai aptarete savo vaiko mikciojima, vaikai vienas kito
nebeturet erzinti. Taciau jei itaip atsitinka, Js turite paaikinti
vaikams kad ir tokiu pavyzdiu: jeigu jie, [temptai sprsdami
matematikos udavin[, padaryt daug klaid ir jeigu tuo metu dar kas
nors juos paerzint, jiems bt labai nemalonu. Nesmagiai jauciasi ir
kitas mogus, kai i jo aipomasi. Nustatykite taisykl, kad niekas
nesiaipo i eimos nari nesekmi. O jeigu taip atsitikt, bt labai
lidna. Tai nepadeda mokytis, o mes esame eima ir turime vienas
kitam padeti.

Kq sakyti jo draugams?
Js galite pakalbeti su jo draugais taip pat, kaip ir su broliais
ir seserimis. Gali atsitikti, kad vaiko draugas atsisuks [ Jus ir
paklaus: "Kodel jis taip kalba?" arba "kodel jis mikcioja?" Js turite
atsakyti atvirai ir dalykikai. Js vaikas gali dalyvauti pokalbyje.
Pateik tokius pacius paaikinimus ir pavyzdius apie mikciojima
vaiko draugams, galite lengvai ukirsti kelia erzinimui.

Kq sakyti auklei ir vaikams darelyje?
Suaugusiems, priirintiems Js vaika mokymosi kalbeti
metu, silau paaikinti, kad jis truput[ mikcioja. Pasakykite, jog
norite, kad jis kalbet su jais ir kad jie kalbet su juo. Jeigu jie ims
ireti [ mikciojima kaip [ klaidas, jiems patiems bus lengviau
paskatinti vaika reikti mintis kartu su kitais vaikais. Teisingai
reaguoti [ vaiko nekos sutrikimus jiems pades emiau idestytos
rekomendacijos.

Kaip gali padeti vaik dareliai

1. Elgtis su mikciojanciu vaiku taip pat, kaip ir su kitais vaikais.
2. Nenuolaidiauti vaikui vien tik del to, kad jis mikcioja.
3. ireti [ mikciojima, kaip [ normalias mokymosi klaidas.
4. Kai vaiko neka sutrinka, suteikti laiko klaidoms itaisyti, t.y.:
a) vaiko neraginti,
b) neubaigti u j[ odi ar minci.
5. Mikciojantis vaikas turi bti auklejamas taip pat, kaip ir kiti
vaikai.
6. Mikciojantis vaikas turi imokti toki paci bendravimo kultros
norm, kaip ir kiti vaikai, pavyzdiui:
a) kalbeti pakaitomis,
b) klausytis, kai kalba kiti,
c) nenutraukti kit, nepabaigti j odi ar minci u juos.

Kq sakyti apie jo mikiojimq, kai klausia seneliai, tetos ir
dedes?
Silau giminems paaikinti taip, kaip siliau aikinti jo
broliams ir seserims. Tai pades artimiems monems ireti [
problema vienodai, leis ja suprasti ir padrasins visus eimos narius
protingai reaguoti [ mikciojima ir [ mikciojant[ vaika.

Kq daryti, jei vaikas mikioja vieose vietose ir jeigu
nepajstami mones komentuoja jo nekq?
inau, kad kartais gali bti sunku, bet prisiminkite, kai
vaikas mikcioja, jis kalba, o kai jis kalba, tai stengiasi nors ir
usikirsdamas perteikti Jums savo mint[. Stenkites ja suprasti.
Nekeiskite pokalbio temos, jeigu po vaiko pasakytos minties
[sivyraus nejauki tyla.
Jeigu jis mikcioja vieose vietose, btinai atsakykite [ tai, ka
jis Jums sako, nekreipdami demesio [ tai, kaip jis tai sako.

Kq jam sakyti, kai jj erzina draugai arba klases draugai?
Su erzinimu susiduria daugelis vaik. Jeigu j neerzina del
kalbesenos, tai erzins del ko nors kito - pavyzdiui, del plauk
spalvos, akini ar netgi del to, kaip jie valgo sumutin[. Be abejones,
Js vaikas neivengs erzinimo. Vienaip ar kitaip jam reikia padeti
suprasti erzinima apskritai. Po to jam bus lengviau susivokti, kaip su
tuo susitvarkyti. Js galite padeti, pasidalindami su juo nemaloniais
jausmais, kurie ikyla, kai i tavs aiposi. Js taip pat galite
pakalbeti, kaip elgtis, kai kas nors erzina. Js netgi galite prisiminti
savo savijauta ir elges[, kai Jus erzino vaikysteje. Pagaliau, galite
nukreipti demes[ [ kitus dalykus. Pavyzdiui, pasilyti jam suvalgyti
led, paskambinti artimam draugui, aptarti kok[ nors artejant[ [vyk[
ir t.t.
Kai kalbu su vaikais apie erzinima, jie aikina, kad nenori
[eisti kieno nors jausmus. Jie paprasciausiai idykauja. Jie sako, kad
idykauja tik su savo draugais ir taip nedaro su nepa[stamais ar
nemegstamais monemis. Mano darbo patirtis rodo, kad didesne
erzinimo dalis yra btent tokia. Padekite savo vaikui nusprsti, kaip
geriau elgtis tokiomis aplinkybemis. Jeigu koks vaikas ar maa vaik
grupe erzina piktai, geriausia pasitarti su mokytoju, o jeigu reikia - ir
su mokyklos direktoriumi, kaip to ivengti.

Kq sakyti mokytojams?
Silau susitikti su Js vaiko klases aukletoja prie
prasidedant pamokoms. Mokytojai maloniai sutinka atvirai aptarti
mikciojima su tevais. Kai mokytoja ino, kaip Js elgiates namuose,
jai lengviau tinkamai elgtis ir dirbti su vaiku klaseje. Bus geriau, jei
ji inos, kad Js kalbejote su savo vaiku apie nekos sutrikimus, kaip
apie "klaidas, kai mes mokomes kalbeti". Del kalbejimo sutrikim
kylanti fizine [tampa ir kova (jeigu ji yra) yra pastangos nugaleti ar
paslepti klaidas. Mokytojos darbas yra padeti vaikams mokytis. Ir ji
ino, kaip nusimena kai kurie vaikai, kai ko nors neatlieka gerai.
Mokytoja inos, kad namuose Js drasinate savo vaika
sakyti, ko jis nori, netgi jei jis usikerta, kad Js reaguojate [ tai, ka
jis sako, o ne [ tai, kaip sako, kad pagiriate j[ ne u sklandia neka,
o u [dom pastebejima, geras kalbejimo manieras namuose (niekas
nenutraukia, nekalba ir neubaigia jo odi).
Pasiteiraukite, kokias odines uduotis (skaitymas balsu,
trumpi atsakymai, odiniai praneimai) vaikai tures atlikti klaseje.
Bt naudinga i anksto apie tai pakalbeti su savo vaiku, kad jis
inot, ko tiketis. Pasilykite ir mokytojai padaryti ta pat[. Js abu
turite inoti vaiko nuomon ir jausmus kokia veikla jam kelia
nerima ir kokia ne. Tuomet su mokytoja pasitarkite, kaip geriau jam
padeti konstruktyviai atlikti odines uduotis. Yra tam tikros veiklos
rys, kurios turejo gera poveik[ kitiems vaikams.
1. Jeigu vaikas bijo garsiai skaityti (deklamuoti), jo skaitymo
uduotys skiriamos atlikti namuose. Jis Jums girdint gali
pasipraktikuoti. Jis imoks visus odius ir [pras girdeti savo balsa.
2. Jeigu jis bijo garsiai atsakineti [ klausimus, pasistenkite [ pratima
daniau kartoti namuose. Jis [pras tam tikra laika galvoti, prisiminti
atsakyma ir apskritai galvoti garsiai.
3. Jeigu jis bijo klaseje garsiai atpasakoti apsakyma ar perskaityti
praneima, tegul atlieka [ pratima namuose ir papasakoja Jums, o
gal ir kitiems eimos nariams.
Jeigu mokytoja ino, kaip Js elgiates namuose, ji gali
tinkamai planuoti savo darba su vaiku. Mokytoja turet siekti
svarbaus tikslo - pakviesti j[ atsakineti taip, kaip klaseje kviecia bet
kur[ kita mokin[. (Taciau prievarta to daryti negalima mikciojantis
vaikas bus stipriai traumuojamas, jo neigiamas poiris j mokykl ir
j nelankst, nesuprating mokytoj ir liks vis gyvenim
sudarytojo pastaba).
Jeigu vaikui rekomenduojama kalbos korekcija, Js turite
kaip galima glaudiau bendrauti ir su mikciojimo specialistu, ir su
mokytoja.

Kuo gali padeti mokytoja

1. Susitikite su mikciojancio vaiko tevais prie mokslo met pradia,
suinokite, del ko jie nerimauja ir ko viliasi.
2. Jeigu mokykloje yra kalbos specialistas (logopedas), pasikalbekite
ir isiaikinkite, ka jis pasilys vaikui. Jeigu jis jau dirba su vaiku,
suinokite, kokie jo tikslai ir siekiai.
3. Paskatinkite klaseje siekti ger kalbejimo manier: niekas
nepertraukia vienas kito, nekalba ar nepabaigia odi u kitus.
4. Nenuolaidiaukite vaikui vien tik del to, kad jis mikcioja.
5. Kai mikciojantis vaikas atlieka odinius pratimus, stenkites elgtis
su juo taip pat, kaip ir su kitais klases vaikais.
6. Mikciojantys vaikai klaseje turet siekti atlikti visus odinius
pratimus, netgi jei jiems reiket specialios pagalbos (bet jokios
prievartos! sudarytojo pastaba).
7. Pasikalbekite su vaiku apie reikalavimus odinems pratyboms
klaseje, suinokite, kokia jo nuomone, kaip jis jauciasi, kuo galima
jam padeti.
8. Suteikite vaikui galimyb ir paskatinkite j[ atlikti odini pratyb
namuose.
9. Suteikite mikciojanci vaik pasisakymams pakankamai laiko,
danai jiems gali bti ypac sunku pradeti kalbeti.
10. inokite, kad Js pastangos laikytis i nurodym gali
mikciojanciam vaikui labai padeti!
(Amerikos mikciojimo fondas yra ileids atskir broir
mokytojams sudarytojo pastaba).

5 skyrius
Kas dalyvauja mikiojimo terapijoje?

Hugo H. Gregory, filosofijos daktaras, profesorius,
iaures Vakar universiteto Mikciojimo bei kalbos patologijos
program direktorius

Mikciojimo terapija gali sudaryti keli seansai su tevais, bet
gali prireikti ir ilgesnio, keli menesi bendravimo su tevais ir
vaikais. Apskritai kuo vyresnis vaikas, tuo ilgesnis gydymas.
Dirbdamas su ikimokyklinio amiaus vaiku, specialistas stengiasi
mikciojima paalinti arba bent sumainti. Paalinti vyresnio vaiko
mikciojima yra maiau vilties. is skyrius suteikia informacijos apie
mikciojimo terapija ir atsako [ galimus Js klausimus.

Kaip nusprsti, kas reikalinga?
Norint nusprsti, kokio gydymo reikia, btina nustatyti: 1)
kaip Js vaiko neka skiriasi nuo kit vaik nekos; 2) kokios jo
kalbos vystymosi ar aplinkos salygos sukuria ar skatina mikciojima.
Mus ypac domina vaikai, kurie daniau kartoja (1)
vienskiemenius odius ("a, a, a", "jis, jis, jis") ir / arba (2)
usikerta tardami od[ (kartoja viena garsa "m, m, mama", kartoja
skiemen[ "mamamamama", isia pirma garsa "mmmmama"). Vaikui
kalbant pastebima [tampa, kuria galima girdeti ar matyti lpose,
andikaulyje, gerklose ar krtines srityje, kuria lydi ie pakartojimai,
itsimai, ar odi neitarimas. Tai yra tikri mikciojimo poymiai.
Jeigu mikciojimas tsiasi daugiau nei eis menesius,
kasdien tampa danesnis ir vis stipreja [vairiomis situacijomis,
rekomenduojama neapsiriboti tev pagalba ir kreiptis [ gydytoja.
Jeigu vaikui [tampa sukelia pokalbiai su tevais ar kitais
monemis arba artimj tarpusavio santykiai, tokias situacijas btina
alinti ar j vengti.



Aplinkybes, kurios gali sustiprinti mikiojimq

Dl bendravimo kylantim tampa.
Bdas, kuriuo tevai ar kiti kalba su vaiku.

1. Greita neka, skubrs pokalbiai.
2. Nutraukta vaiko kalba.
3. Meginimas atspeti, ka vaikas nori pasakyti.
4. Pradejimas kalbeti, kai tik vaikas padaro pauz arba nustoja
kalbeti.
5. Keli klausimai, uduodami vaikui i karto.
6. Stengimasis [siterpti [ pokalb[.

Dl gyvenimo bdo kylanti tampa.
Bdas, kuriuo tarpusavyje bendrauja eimos nariai.

1. Nereals reikalavimai vaikui.
2. Konfliktai del drausmes.
3. Prietaringa arba audringa eimos kasdienybe.
4. Greitas eimos gyvenimo bdas.
5. Atvejai, kai vaikas jauciasi paemintas.

Kai kurie mikciojantys vaikai gali tureti ir kit kalbini
sunkum. Jiems gali bti sudetinga tarti kai kuriuos garsus, odius
arba sunku greitai ir teisingai parinkti reikiamus odius. Kadangi
ie kalbiniai sunkumai gali bti susij su mikciojimo raida arba gali
komplikuoti gydyma, tai, esant reikalui, alinamos ir jie.

Kokio amiaus vaikq turi patikrinti specialistas ir paskirti
terapijq?
Paprastai tevai nesirpina savo vaiko kalba ("Ar mano
vaikas pradeda mikcioti?") iki dvej ar trej met, kai vaikas jau turi
ganetinai kalbos ini ir kalba sakiniais. Pastebej nekos problema,
tevai skuba kreiptis pagalbos [ kalbos terapeuta. Jei tai susij su
vaiko mikciojimu, tevai turi kreiptis [ ta, kuris isamiai susipains
su mikciojimo problema ir turi darbo su mikciojanciais vaikais
patirties (Lietuvoje daniausiai teks kreiptis j logoped, dirbantj su
mikciojanciais vaikais. Manyciau, kad logopedas turet konsultuotis
ir su neurologu bei vaik psichologu, sudarytojo pastaba).

Ar mano vaikas ino, kad mikioja?
Tik pradedantis mikcioti vaikas gali paklausti: "Kodel a
negaliu kalbeti?", arba konstatuoti: "A negaliu to pasakyti". Mes
neinome, ar jis supranta. Bet jeigu jis kalba apie tai kelis kartus per
savait, tai, matyt, supranta. Jeigu vaikas nustoja kalbeti, kai jam
sunku, ar kaip nors pakeicia savo neka, pavyzdiui, pradeda
nibdeti, tai - enklas, kad ino, jog mikcioja.
Nera nieko blogo jam retkarciais, sunkesneje situacijoje,
paaikinti: "Vieniems monems kartais truput[ sunku kalbeti. Tu vis
tebesimokai kalbeti". Arba Js galite pasakyti "iandien, atrodo, tau
truput[ sunkiau sekasi kalbeti". Svarbu paaikinti sunkuma, kur[
vaikas patiria.

Kaip tevai dalyvauja terapijoje?
Kadangi nam aplinka turi labai stipr poveik[ vaiko nekai,
aiku, kad tevai turi btinai dalyvauti gydyme.
Proceso pradioje tevams ikyla daug klausim apie kalbos
raida ir mikciojima. Mes aptariame kalbos vystymasi nuo odi iki
frazi bei sakini ir padedame jiems nustatyti, kaip gali bti
sutrikdytas sklandus nekos srautas (gars kartojimas arba tsimas,
skiemen kartojimas, neitarimas ir t.t.).
Tevams pasakodami apie tas situacijas, kurios, atrodo,
padidina arba sumaina vaiko mikciojima, mes patariame [sidemeti
stiprejancio mikciojimo epizodus. Lentele iliustruoja ia procedra.

Situacija
Tevas ir mama kalba
Ka dare vaikas
Pertrauke, nes norejo tevo demesio
Vaiko kalba
Pakartojo skiemenis, [temptai itse garsus
Vaiko kalbos sutrikimo prieastis
Vaikas nori demesio tuoj pat, negali laukti
Ka dare tevai
Tevas pasake :"A iklausysiu tave, kai tik mudu su mama baigsime
kalbeti". Ir jis taip padare.

Pateikta iliustracija rodo, kaip mes su tevais aptariame
situacijos valdymo bdus. Cia kalbos specialistas pasile tevams
skirti namuose laiko pokalbiams su vaiku: mama ir tevas atidiai
klausytsi vaiko ir abu pakaitomis su juo kalbet. Po toki pokalbi
vaikui sakoma: "Man patinka, kai mes kalbame pakaitomis". Pamau
pereinama prie pokalbi pakaitomis su kitais eimos nariais.
Pasilymo tikslas - skirti vaikui daugiau demesio ir padeti jam
imokti dalyvauti pokalbyje, nepertraukiant kit.
Mes ne tik pasakojame tevams, bet ir parodome, kaip
pakeisti savo neka. Mes galime pademonstruoti laisvesn[ ir letesn[
kalbejimo bda, kaip daryti ilgesnes pauzes, prie atsakant [ vaiko
mint[ ar klausima. Palaipsniui tevai perima gydytojo vaidmen[ ir
keicia savo elges[, kalbedami su vaiku. Vaikai atsako geriau, kai
ino, jog j tevai taip pat mokosi.

Ar sunku tevams keisti savo elgesj?
Taip, bet tai labai svarbu. tai kodel specialistas stengiasi,
kad pasikeitimai vykt palaipsniui ir, prie imantis permain
namuose, suteikia galimyb pasipraktikuoti klinikoje. Grupiniuose
pasitarimuose tevai vienas su kitu danai pasidalija viltimis ir
sekmemis. Daug tev nori imokti tinkamai elgtis, ir, pradej engti
permain keliu, gauna atlyg[: jie mato, kaip gereja j vaiko kalba.

Kaip specialistas dirba su vaiku?
Ikimokyklinio amiaus vaikai.
Kai pastebima ankstyva vaiko mikciojimo stadija, didiausia
reikm turi tev reakcija [ ia problema. Kai kurie specialistai, prie
pradedami dirbti su vaiku, visada nori paireti, kaip vaikas reaguoja
[ aplinkos pasikeitima. Kai kurie silo jaukias, patogias nekos
aplinkybes, kuriomis dalyvaut ir vaikai. Tokia aplinka leidia
geriau stebeti vaika, ji suteikia galimyb atsipalaiduoti, laisviau
kalbeti.
Specialistas nusprendia, ar reikalinga tiesiogine terapija,
atsivelgdamas [:
1) [tampos laipsn[ vaiko nekoje,
2) mikciojimo trukm,
3) salyg pastovuma,
4) ar yra kit kalbini sunkum.
Pavyzdiui, jei mikciojama trumpiau nei metus, mikciojimas tebera
neapibretas (toks, kur[ mes vadiname ribine problema, ir nera j[
komplikuojanci kalbini sunkum) tokiam vaikui pakaks 4-10
seans. Tevai gali stebeti, kaip specialistas dirba su vaiku ir patys
gali elgtis taip:

1) kalbeti leciau, ramiau, atsipalaidavus,
2) prie atsakydami [ vaiko klausima ar replika, padaryti 2-3
sekundi pauz,
3) komentuoti tai, ka vaikas sako, o ne tai, kaip jis tai sako,
4) nepateikti daug klausim i karto; duoti vaikui pakankamai laiko
atsakyti [ kiekviena klausima.
5) labai stengtis, kad eimos nariai klausytsi vienas kito; kai vienas
kalba, kiti klauso, ir tik po to kalba kitas.

Neseniai tevas, matydamas mano pastangas minetu bdu
bendrauti su jo vaiku, pasake: "aisdamas su Toniu, a visada buvau
energingas ir susijaudins - tikejausi btent taip j[ sudominti. A
niekada negalvojau, kad toks mano elgesys galet bti susijs su jo
mikciojimu".
Kai ikimokyklinio amiaus vaik mikciojimas yra labai
[sisenejs, specialistas gali jiems pademonstruoti laisvesn
kalbejimo maniera, pradedant nuo trumpesni gars ir palaipsniui
pereinant prie ilgesni pasisakym. Siekdami kuo geresni rezultat,
tevai turi imokti koreguoti vaiko neka taip, kaip tai daro
mikciojimo specialistas.

Mokyklinio amiaus vaikai
Dirbdamas su vyresnio amiaus vaikais, specialistas gali
tiesiog pademontruoti vaikui, kaip sumainti [tampa ir kalbeti
laisviau, sklandiai pereiti nuo vieno odio prie kito. inoma,
kiekvienas vaikas gydomas skirtingai. Danai vaikui, pradedanciam
kalbeti odiais ar frazemis, pakanka tik pademonstruoti, kaip
kalbeti leciau, laisviau (pradedant odiais ir pereinant prie ilgesni
frazi). Dirbdami su kitais vaikais, mes galime kaitalioti lengva
kalbejima su sunkiu pokalbiu ir tais atvejais, kai atsiranda daugiau
[tampos (ir tikimasi usikirtim) tariant tam tikrus garsus ar odius,
mes padedame vaikui ta [tampa suvokti ir keiciame ja lengvesniu,
laisvesniu kalbejimu. Vienas atuonmetis karta man pasake: "A
galiu pasakyti savo nekai ka daryti".
Mokyklinio amiaus vaik poir[ galima keisti dviem
bdais: 1) paaikinti jiems, kaip kalba atsiranda, ir padeti suprasti,
kad keisti kalba yra tas pat, kas mokytis kokio nors dalyko,
pavyzdiui, spirti kamuol[ ir 2) bti geru klausytoju ir tuo pat metu
padeti vaikui susitvarkyti su savo rpesciais ir nerimu, pavyzdiui,
jei j[ erzina bendraamiai.

Ar yra vaist nuo mikiojimo?
Ne! Kadangi mikciojima sukelia [tampa, buvo dometasi, ar,
gydant mikciojima, galima vartoti trankviliantus ir relaksantus.
Tyrimai tsiasi, bet iuo metu kalbos specialistai ir medikai sutaria,
kad gydymas vaistais neefektyvus.
(Lietuvoje yra jvairi nuomoni. Viena j jei yra aikus
stresas, po kurio atsirado mikciojimas (pvz., vaikas isigando uns ir
del to pirm kart atsirado nekos pakitim kalboje, kurie po kurio
laiko inyko. Situacijai su uniu pasikartojus, nekos sutrikimas taip
pat kartojasi), galima, pasitarus su pediatru ar neurologu, duoti
silpn raminamj, kad kuo greiciau stresas sumaet ir
mikciojimas neusifiksuot Kita vertus, reiket nedelsiant susirasti
inom unj, pamau pripratinti vaik su juo aisti, parodyti, kad
nereikia uns bijoti. Taip paalinsite streso prieastj - sudarytojo
pastaba).

Ar yra priemoni, kurios sustabdyt mikiojimq?
Kai kuri mikciojanci moni neka pagereja, kai jie kalba,
per ausines klausydamiesi gana intesyvaus triukmo. is efektas
atsiranda todel, kad miciojantys mones nebegirdi savo balso ir tuo
bdu sumaeja susijusi su mikciojimu imokt nereikaling odeli
(cia turima galvoje taip vadinami parazitiniai odeliai, pvz:, "nu",
"itas", "tas" ir pan., kuriuos mikciojantieji naudoja vos ne prie
kiekvien odj ir kurie tariamai palengvina kalbejim - sudarytojo
pastaba). Tyrimai rodo, kad triukmas privercia mog kalbeti
garsiau ir kakokiu bdu itsti garsus, todel tikima, kad toks
metodas gali padaryti neka sklandesn. Tam yra sukurtas specialus
prietaisas. Prie kaklo (gerkl) patogiai pritvirtinamas specialus
mikrofonas - laringofonas, o [ aus[ [statomos maos ausines. Kai
mogus kalba, ausinese zvimbia ir ia. Prietaisas naudingas tiems
suaugusiesiems, kuriems gydymas mano minetu nekos
modifikavimo bdu nebuvo vaisingas. Tada prietaisa reikia nuolat
neiotis (kaip akinius ar klausos aparata). Kadangi vaika dar yra
vilties igydyti ar sumainti jo mikciojima ms silomais metodais,
i priemone vaikams nerekomenduojama. Be to, jie nemegsta
neiotis aparato. Taciau kai kurie specialistai gali j[ panaudoti
mokyklinio amiaus vaikams kaip papildoma priemon prie [prasto
gydymo.
Yra sukurtas dar vienas aparatas, kuris vaiko kalba [rao (ant
kaklo prie gerkl udedamas laringofonas) ir po trumpos pauzes,
kuria galima reguliuoti, perduoda per ausines. Vaikas girdi sekundes
dalimi paveluota savo kalba, t.y. girdi savo balso aida. Paprastai is
velavimas sutrikdo vaiko neka, bet jeigu gydytojas moko vaika
lengvai pratsti garsus ir kalbeti truput[ leciau, neka pagereja.
Taciau ji skamba monotonikai ir nenatraliai. i priemone gali bti
naudojama, norint padeti mokyklinio amiaus vaikams padaryti j
neka sklandesn arba atpratinti juos nuo kai kuri blog kalbejimo
[proci. (JAV naudojamas prietaisas DAF. Ms logopedai
kartais naudoja prietaisus "Echo", AIR-1, AIR-2, gamintus Sankt-
Peterburge, sudarytojo pastaba).

Koks tev vaidmuo, kai vaiko kalba koreguojama mokykloje?
Kalbos terapeutai danai sako, kad mokyklose sunku
sekmingai gydyti, nes jie negali reikiamai patarti tevams. Vaikams
sekasi kur kas geriau, kai jie jaucia tev parama ir supranta, kad j
mama ir tetis ino, ka jie daro seans metu. Tevai privalo [tvirtinti
tai, ko j vaikas imoksta. Mokyklos kalbos terapeutas, mokytojai ir
tevai turi bti viena komanda, dirbanti su mikciojanciu mokyklinio
amiaus vaiku.

Kiek gali trukti terapija ?
Tai priklauso nuo daugelio aprayt anksciau dalyk.
Geriau, kad pradioje darbas bt intensyvus, t.y. per savait bent
trys seansai po 30-50 minuci. Gerejant vaiko nekai, susitikimai
reteja.

Kiek tai truks?
Dirbant su ikimokyklinio amiaus vaiku, kuris tik pradejo
mikcioti, tai gali trukti kelias savaites. Ikimokyklinio ir mokyklinio
amiaus vaik [sisenejusiam mikciojimui gydyti, gali prireikti iki
pusantr met, o kartais ir daugiau. Kadangi kalba veikia daug
faktori, svarbu, kad vaikai bt atidiai stebimi net kelerius metus
po gydymo kurso. iuo laikotarpiu tevai ir gydytojai turi palaikyti
ryius. Taigi, mikciojimo korekcija gali usitsti gana ilgai.

Kada reikalinga profesionali psichologo konsultacija?
Tirdami vaik aplinka, mes atkreipeme demes[, kad
tarpusavio [tampa skatina mikciojimo vystymasi. tai keletas
[tampos pavyzdi:
1. Tevai vaikams kelia pernelyg didelius reikalavimus del tvarkos,
graaus elgesio prie stalo ir pan. Tokie tevai danai reikalauja ir
taisyklingai kalbeti.
2. Slapta konkurencija arba drausmes ugdymas sukelia konfliktus.
3. Greitas, prietaringas, nepastovus eimos gyvenimo bdas.
4. Tevai nerimauja del savo vaiko auklejimo arba jauciasi kalti del
savo buvusios reakcijos [ vaiko neka.
5. Nesekminga tev santuoka.
Kai tokie veiksniai nuolat trukdo terapijai, kalbos terapeutas
gali pasilyti psichologo (pageidautina dirbancio su vaikais,
turinciais kalbos sunkum) konsultacija. O is gali pasilyti eimos
terapija arba psichoterapija vaikui ar tevams. Danai tokios
konsultacijos duoda geresni rezultat. Deja, kartais tevai io
patarimo nepriima. Kai kurie specialistai naudoja skirting
disciplin poir[ arba pasitelkia [vairi srici specialistus, tevai
visada susitinka su psichologu. Tevai turi suprasti, kad veiksniai,
veikiantys vaik mikciojima, danai yra sudetingos, todel kit srici
profesional pagalba yra naudinga.

Kokios sekmes tiketis?
Rezultatai bna labai geri, kai pradedama vaikus gydyti nuo
dvej su puse iki penkeri met. Rezultatai bna dar geresni, kai
tevai nedelsdami imasi tinkam priemoni, vos pastebej
mikiojimq. Mokyklinio amiaus vaikai turi maiau galimybi
normalizuoti neka. Jeigu vaikai be noro reaguoja [ gydyma, j[
geriausia atideti velesniam laikui. (Manyciau, geriau nedelsti ir
iekoti kito specialisto, kuriuo vaikas ir tevai pasitikes labiau,
sudarytojo pastaba). Jeigu gydymas neduoda rezultat, kalbos
terapeutai turi isiaikinti su jumis ir atvirai aptarti to prieastis. Js
galite konsultuotis ir su kitu kalbos terapeutu.

] kq kreiptis del gydymo?
Js turite kreiptis [ kalbos specialista, kurio specializacija -
mikciojimas. Pasikalbekite su keliais specialistais, prie
pasirinkdami viena i j. Jei pasirinkote, pasitarkite su kolegomis del
jo reputacijos. Tai svarbus sprendimas, susijs su Js laiku,
pinigais, ir, svarbiausia, vaiko ateitimi.

6 skyrius
Kq daryti, jeigu vaikas ir toliau mikioja?

Barry Guitar, filosofijos daktaras, profesorius,
Vermonto universiteto Bendravimo moksl ir sutrikim
fakultetas

Jeigu mikciojimas sunkiai gydomas, Jums gali ikilti
klausim, kokia [taka tai tures vaiko socialiniam vystymuisi,
mokymuisi ir laimingam gyvenimui ateityje. Kaip padeti savo
vaikui? Ms atsakymai remiasi darbo su daugeliu vaik, turinci
[vairaus laipsnio mikciojima, patirtimi. Daugelio i vaik neka
augant gerejo. Tam turejo [takos tev parama ir pagalba.

Kq daryti, jei vaikas mikioja ir po terapijos?
Gydant maus vaikus, mikciojimas yra visai igydomas arba
taip susilpneja, kad yra vos pastebimas. Jeigu terapija buvo
sekminga, vaikas vis dar gali retsykiais truput[ mikcioti, daniausiai
susijaudins arba pavargs. Tai visai normalu. Netgi jei jis danai
usikerta, klausykites, ka jis sako, nepaisykite mikciojimo ir
parodykite, kad vaikas Jums yra tikrai svarbus, nepaisant to,
mikcioja ar ne.
Jeigu vaikas mikcioja nestipriai ir trumpa laikotarp[, tai
nevertet jam del to nerimauti. Jis sugebes susitvarkyti, jeigu ir Js
j[ palaikote. Jeigu vaikas mikcioja gana stipriai, atsiranda [tampa ir
jam sunku itarti odius arba jei jis vengia kalbeti, bus reikalinga
tolesne terapija. Jei Js abejojate, konsultuokites su mikciojimo
specialistu, kuris su juo dirbo.
Kartais normaliai nekai sugrainti pakanka keli papildom
gydymo seans. Kitais atvejais vertet kreiptis [ kita specialista.
Stebekite vaika ir irekite, kas jam geriau.

Ar besitsiantis mikiojimas trukdys mokytis?
Daug puiki mokslinink ir raytoj, pavyzdiui, Carlzas
Darvinas, Luisas Kerolas - mikciojo. Taigi nereikia manyti, kad
mikciojimas yra emo intelekto prieastis. I tikrj daugelis
mikciojancij didiuojasi savo pasiekimais mokykloje ar kolede.
Js vaiko sekme mokykloje priklausys nuo daugelio individuali
mikciojimui nepavaldi veiksni vaiko gabum arba motyv.
Mokytis seksis labiau, jeigu jis nesivarys mikciojimo ir aktyviai
dalyvaus pamokose. Geri mokytojai taip pat gali daug padeti. Jie gali
padrasinti Js vaika kalbeti, nepaisant mikciojimo, ir padeti jam
suprasti, kad kiti vertina jo idejas. Svarbu, kad Js ir mokyklos
kalbos terapeutas palaikytumete ry[ su mokytojais, padetumete
jiems skatinti vaika, informuotumete apie mikciojima tuos
mokytojus, kurie su ia problema nesusidre arba neino, kaip
tinkamai [ ja reaguoti.
Jeigu vaikas nusprendia mokytis kolede, mikciojimas
neturet jo sulaikyti. Koled priemimo komisijos maloniai priima
moksleivius, turincius nekos nesklandum, bet nenuleidusius rank,
nepasidavusius. Daugelis koled ir universitet teikia kalbos
korekcijos paslaugas, nes panaiems atvejams yra pasiruo.
(Renkantis profesij, reikia remtis tik savo gabumais ir
polinkiu, o ne savo kalbos problema. Auktesniosiose ir auktosiose
mokyklose kreipiamas demesys j paangum, o ne j mikciojim.
Nors Lietuvos mokyklos panai kalbos korekcijos paslaug
neteikia, bet ir nesudaro problem, jei mikciojantis studentas
pageidauja atsakineti ratu, sudarytojo pastaba).

Ar mikiojimas sutrukdys jam jsigyti draug?
Ne. Draugystes pagrindas yra draugikumas. Vaikui gali bti
kiek sunkiau bendrauti su kitais bendraamiais, bet jeigu jis bus
draugikas, draug tures.
Daugelis mano pa[stam mikciojanci vaik turi daug
draug, nes yra labai linksmi, megsta kitus mones ir turi humoro
jausma. Jie neleidia mikciojimui trukdyti jiems plepeti ir aisti.
Dirbau su vaikais, kurie mikciojo labai neymiai, bet i
pradi jie bdavo taip del to sunerim, kad nedaug kalbejo ir
bendravo. Nerimavo ir j tevai. Dirbant kartu toliau, ie vaikai
atsipalaidavo, imoko maiau kreipti demes[ [ erzinima del
mikciojimo. Jie susidraugavo su kitais vaikais, kalbejo su jais apie
mikciojima.

Ar mano vaikas sugebes sportuoti?
Be abejo. Kai kurie pastarj met talentingiausi atletai
mikcioja. Pavyzdiui, Bob Love, Lester Ayes ir Bill Walton
mikcioja, taciau yra supervaigdes. inoma, nedaugelis bus tokie.
Jeigu Js vaikas megsta sporta, jis atras save sportuodamas. Jeigu
jis yra geras ir kupinas entuziazmo, energijos, kitiems vaikams patiks
su juo sportuoti. Tai padidins jo pasitikejima savimi, ir tai gali padeti
nekai.
Mikciojantys vaikai danai jauciasi laisviau, kai sugeba
pralaimeti ten, kur kalba nera svarbiausia, tarkim, sporte ar kitoje
fizineje veikloje. Kai vaikas sportuoja, mikciojimas danai
pradingsta arba susilpneja. aidimo [kartyje netgi stipriai
mikciojantis mogus gali ka nors kteleti savo komandos draugams.

Kokia vaik ateitis, jei mikiojimas nepraeina paauglysteje ir
veliau?
Js galvojate apie tolesn ateit[, svarstydami, kaip vaikas eis
[ pasimatymus, ves ar itekes, augins vaikus. Bet greiciausiai jis
netures rpesci daugiau negu nemikciojantis mogus.
Pradekime nuo pasimatym. Jie paaugliams i pradi gali bti
nelengvi, nepaisant mikciojimo. Daugelis mikciojanci paaugli
nugali save ir susidraugauja su prieingos lyties asmenimis. Ar i to
iaugs tikri, rimti santykiai, priklausys nuo bendr interes: kai du
mones artimiau susipa[sta, mikciojimas nebera klitis. Jis netampa
klitimi nutarusiems tuoktis monems.
Mikciojimas taip pat ne klitis laimingai gyventi santuokoje
ir auginti vaikus. Tiesa, yra didesne tikimybe, kad mikciojanci
moni vaikai prades mikcioti, bet dauguma j nemikcioja. Netgi
jeigu jie mikcioja, mikciojantys tevai daniausiai ino, kaip tokiu
atveju padeti vaikui. Jie ino, kaip su vaikais kalbeti apie
mikciojima, gali bti objektyvs ir pasidalinti jausmais. Jie gali
sukurti namuose aplinka, padedancia sklandiai kalbos raidai.
Jums [domu, ar vaikui augant mikciojimas taps klitimi
kitose srityse. Turbt Js pa[state mog, kuris stipriai mikcioja ir
jam tai sukelia daug nepatogum, vieai kalbeti arba bendrauti su
kitais. Pavyzdiui, a danai mikcioju, bet kalbu vieai, lengvai
susipa[stu su monemis, kalbuosi telefonu, darau viska, ka daro
nemikciojantys mones. Didesn laiko dal[ a kalbu gana lengvai,
bet kartais imu smarkiai mikcioti. Cia jau nulemia mano paties
reakcija: kai, nepaisant mikciojimo, ilieku ramus, mano klausytojai
mikciojima vargiai pastebi. Kai kurie mones yra nekantrs, bet a
imokau nesileisti imuamas i vei.
Bna dien, kai mikciojimas man netrukdo. Bna
laikotarpi, kai mikciojimas sustipreja del man nesuprantam
prieasci. A kartais vengiu odi, kuri neitarciau teisingai, arba
situacij, kurios tuo metu yra sudetingos. Kartais del to jauciuosi
nedrasiai. is mikciojimo aspektas tikrai lidina, bet a imokau
susitvarkyti. Dauguma mikciojanci suaugusij taip pat imoksta
valdyti panaias situacijas.

Kuo a galiu jam padeti dabar?
Jeigu vaiko mikciojimas po terapijos nesumaeja, Js vis
tiek galite jam padeti. Svarbiausias patarimas, kur[ galime pasilyti,
yra tai, ka jau rekomendavome anksciau: su savo vaiku elkites
[prastai, net jei mikciojimas sugr[ta. Pasistenkite suinoti, ar buvo
nauj stres, o gal atsinaujino senieji. Pasistenkite prisiminti, ar
nesuteikete vaikui nemaloni pojci, kai jis buvo gydomas. Gal ka
nors umirote, pavyzdiui, su vaiku kalbeti letai ir lengvai? Ar Js
galite viska pakartoti i pradi? Perskaitykite knyga "Jeigu Js
vaikas mikcioja: vadovas tevams". Jeigu skaitete, perskaitykite dar
karta, kad prisimintumete, ka naudingo galite padaryti savo vaikui.
Daugiausia informacijos apie poir[ [ jo mikciojima vaikas
gauna i Js. Taciau yra ir kit moni, kurie veikia vaiko
mikciojima ir jausmus. Tai gali bti mones, kurie nekantrauja, kai
jis mikcioja. Galite pakalbeti su jais asmenikai ir pasistengti
pakeisti j elges[. Taciau ne visada galesite laiku [sikiti. Bet Js
visada parodysite vaikui, kad inote, jog jis normalus, nesvarbu,
mikcioja ar ne.
Jei vaikas ypac igyvena del savo mikciojimo, jis gali
pasijusti niekam nereikalingas, nusivyls, [eistas, supyks.
Pasistenkite suprasti jo jausmus i mimikos ar balso intonacijos. Jam
gali palengveti, pasidalijus su Jumis savo jausmais. Padrasinkite j[
tai padaryti, tuo labai padesite. Papasakokite jam, kad ir Jums bna
lidna ir pikta.
Kai vaiko mikciojimas kelia Jums nerima ir tai tsiasi keleta
dien, prisiminkite, kad kai kurias jo reakcijas [ mikciojima lemia
aplinkiniai mones. Jei Js savo eimoje skatinsite normal poir[ [
mikciojima, vaikas kovos su juo lengviau, imoks kalbeti
pasitikedamas.

Pabaigai
Jeigu Js vaikas mikcioja ir po terapijos kurso, galite padeti
jam keliais bdais. Pirma, [ vaika irekite normaliai, netgi jei jis
mikcioja, parodykite jam savo demes[, ypatingai tada, kai jo
mikciojimas sustipreja - tuomet jam Js labiausiai reikia. Antra,
padrasinkite vaika visuomet bti savimi. Js pastangos parodys,
kad mikciojimas yra tik viena jo gyvenimo dalis.
( Jums sekti savo kalb taip, kaip cia buvo siloma, gali
tekti dar ilgus menesius ar metus. Bkite tam pasireng. [gdiai
automatizuosis, tad veliau bus lengviau, - sudarytojo pastaba).
7 skyrius
Ar turime iekoti pagalbos?

William H. Perkins, filosofijos daktaras, nusipelns profesorius,
Piet Kalifornijos universitetas, Bendravimo menas ir mokslas,
otolaringologija, kalbos mokslai

Ar kalbos korekcija nesustiprins jo mikiojimo? Ar inojimas
nepakenks?
Daugel[ met visi, [skaitant nemaai profesional, trypciojo
aplink mikciojima ant pirt galiuk bijodami atkreipti demes[ [ [
reikin[. Buvo manoma, kad demesys problema paatrins. Taciau
dabar poiris pasikeite.
Js turite [sidemeti du dalykus. Pirma, jeigu vaiko
mikciojimas sukelia jam daug rpesci ir nepatogum, jis tai
pradeda suprasti ir labai del to igyvena. Jei tevai apsimeta, lyg
nieko blogo neatsitiko, vaikas gali galvoti, kad mikcioja taip
smarkiai, jog namikiai net nebenori apie tai kalbeti.
Antra, ankstyvas gydymas duoda kuo geriausi rezultat.
Nekomplikuokite padeties ir nedelsdami kreipkites [ gydytoja. Jeigu
mikciojimas neinyksta po lytines brandos, tai vienokia ar kitokia
forma ilieka veliau.

Ar jj igydys?
Jei mikciojimas tsiasi, kol vaikas suauga, realiai galima
tiketis tik pagerejimo. Suaugs jis gales kalbeti normaliai ilga laika,
bet vis vien tikriausiai laikys save mikciojanciu.
Vaik perspektyvos yra geresnes. Vaikai turi daug galimybi
tapti bent jau gana gerais kalbetojais, jeigu Js pagelbesite dar prie
jiems [gyjant mikciojimo ir kalbejimo baim bei kitas reakcijas,
komplikuojancias mikciojanci suaugusij gyvenima. Kalbedami
retkarciais jie gali usikirsti ir sudvejoti, bet tai atsitinka kiekvienam.
Svarbu tai, kad ie vaikai nesijaucia blogai del savo nekos
nesklandum tol, kol kalba netampa tarsi kova ir jie nepradeda
laikyti savs mikciojanciais. Jei norite neleisti vaikui pradeti laikyti
save mikciojanciu, reikes daug laiko, kol ateis momentas, kur[
galima laikyti mikciojimo igydymu. Laiku pastebeti nekos
nesklandumai ir j korekcija ukirs kelia mikciojancio [vaizdiui
susidaryti.

Kur iekoti pagalbos?
Pirmiausia Jums reikia susirasti specialista, turint[
iuolaikini ini apie mikciojima. Nors bet kuris kalbos terapeutas,
turintis valstijos iduota licencija arba Amerikos Kalbos - klausos
asociacijos sertifikata, turi minimalia kvalifikacija suteikti
profesionalia pagalba, daugelis del mikciojimo kreipiasi [ kalbos
terapeuta, kurio specializacija mikciojimas. Madaug del tos pacios
prieasties gydytojai, turintys reikiama isilavinima, siuncia ligonius
pas chirurga, jei j paci specializacija ne chirurgija. Panaiai kalbos
specialistai iri [ mikciojimo problemas. Universitetai ir koledai,
turintys kalbos patologijos (komunikacijos sutrikim) rengimo
programas, gales nukreipti Jus pas tok[ specialista, kuris jums pades.
(Lietuvoje situacija nera labai palanki. iauli universitete
ruoiam specialiosios pedagogikos specialist (anksciau juos
vadinome defektologais) isilavinimas jvairiapusis. Kad bt galima
dirbti su mikciojanciaisiais, reikia ios srities specializacijos.
Dabar dana mokykla turi savo logoped, be to, logopedai dirba ir
poliklinikose. Taciau iuolaikinis poiris j mikciojimo terapij
reikalaute reikalauja sujungti logopedo, psichologo,
psichoterapeuto ir neurologo pastangas. Kol toki komand
gydymo jstaigose nera, telieka pasikliauti tais logopedais, kurie
patys stengiasi gilintis j minetas sritis, domisi dabar jau prieinamais
Vakar specialist darbais bei metodikomis ir kaip tik galedami
padeda mikciojantiems vaikams jveikti negali. Toki entuziast,
deja, nera labai daug. Taigi, tevams reikia kreiptis j poliklinik
pediatrus ir logopedus, nuolat bendrauti su mokykl logopedais.
Tevams padeti surasti specialist gyvenamojoje vietoje ar
gretimame rajone gali Mikciojimo problem klubas, turintis ryi su
Lietuvos logoped asociacija ir atskirais logopedais. Cia tevai gali
rasti informacijos apie vaik mikciojim. Taciau daugiausia
galimybi padeti klubas turi jau vyresniems paaugliams ir
suaugusiems mikciojantiesiems, kurie gali savo problemas sprsti
savarankikai ir smoningai, - sudarytojo pastaba).

Ko klausti pediatro? Kieno patarimais turime pasinaudoti?
Vaik sveikatos prieira pediatr specializacija, todel
visais vaik sveikatos klausimais turite kreipti [ juos. Apie
mikciojima daugelis gydytoj neturi reikiamos informacijos, bet jie
ino [ kur[ kalbos specialista kreiptis del vaik kalbos sutrikim. Ar
ie kalbos specialistai sekmingai gydo Js mikciojant[ vaika,
nusprsite Js. Jeigu gydymas neduoda teigiam rezultat,
papraykite nukreipti pas kita specialista. (Amerikos mikciojimo
fondas yra ileids broir apie vaik mikciojim, skirt specialiai
pediatrams ir eimos gydytojams. Ji yra iversta j lietuvi kalb ir
bus ileista artimiausiu metu, sudarytojo pastaba).

Kq daryti, jeigu sakoma, kad mano vaikui augant
mikiojimas praeis savaime?
Taip gali bti. Nuo 50 iki 80 procent vaik nustoja
mikcioti, kol suauga, o dauguma - prie lytin branda.
Taciau yra didele rizika, kad Js vaikui augant mikciojimas
neinyks, ir Js negalite ito nepaisyti. Ar mogus, pasaks, kad
vaikas augant mikciojimas praeis, buvo specialistas? Sunku viska
numatyti i anksto, tam reikalingos nuodugnios inios ir patirtis.
Jeigu abejojate, ar pradeti taikyti vaikui gydyma, tai maiau
prarasite, jeigu pradesite tuo rpintis kaip galima anksciau.

Jeigu mes nepatenkinti pagalba, ar turime iekoti kito
specialisto?
Taip. Js pasielgsite imintingai, iekodami kitos nuomones,
jei Js netenkina pirmoji. O jeigu Js netenkins ir antroji
nuomone, iekokite trecios. Diagnoze ir gydymas yra toli grau ne
tikslieji mokslai. Netgi geriausi specialistai turi skirtingas nuomones
del mikciojimo gydymo, todel verta inoti, ka galvoja keli io
reikinio ekspertai.

Jeigu rekomenduojama terapija, ar galima jq taikyti ir
mokykloje?
Daug mokykl turi specialistus, kurie sekmingai dirba su
mikciojanciais vaikais. Palyginti su kitais kalbos sutrikimais, su
mikciojimu mokyklos specialistai susiduria nedanai, todel jie gali
netureti reikiamos darbo su mikciojanciais vaikais patirties.
Ar Js mokyklos specialistas gali suteikti reikiama pagalba,
galite suinoti i kit mikciojanci vaik tev ir paband mikciojimo
terapija mokykloje.

Ar greitai suinome, kaip vaikui terapija padeda? Ko mums
tiketis?
Darbo su maais vaikais teigiamos permainos pastebimos po
keli savaici ar keli menesi. Pirmiausia js turite tiketis ne greito
igijimo, o leto pagerejimo poymi. Jeigu pats vaikas jauciasi
geriau, gereja jo neka, jam vis labiau patinka kalbeti, vadinasi,
gydymas padeda. Jeigu jis toliau sunkiai kalba, vengia tam tikr
odi ir situacij, nenori kalbeti mokykloje ar namuose - tai
poymiai, kad gydymas nepadeda. Neskubekite, padirbekite bent
kelis menesius ir tik po to nusprskite, kaip toliau elgtis.

Ar jis bus gydomas kasdien?
Intesyvi terapija (tris ir daugiau kart per savait) turi
privalum. Jeigu tokia galimybe yra, pasinaudokite ja. Tai ypac
naudinga vyresniems vaikams gydymo pradioje. Velesni susitikimai
gali bti retesni, jeigu tai nekenkia rezultatui.
Intensyviai terapijai gali ir nebti salyg, ypac mokykloje.
Tai, inoma, nereikia, kad kalbos korekcija bus nesekminga, tiesiog
ji truks ilgiau.



***

Nesvarbu, kiek laiko truks Js vaiko gydymas, tikime, kad
jis pades. Js meiles ir globos deka vaikas prades geriau kalbeti.
Papildom patarim iekokite knygoje "Jeigu Js vaikas mikcioja:
vadovas tevams".



Amerikos mikciojimo fondo knygos, ileistos lietuvi kalba

Patarimai mikiojantiems. Mokslas, Vilnius, 1992
(To the stutterer. - Speech Foundation of America, publ. Nr. 9).

Malcolm Fraser. Mikiojanij saviterapija. iauli
universiteto leidykla, iauliai, 1998
(Self-therapy for the stutterer, by Malcolm Fraser.- Stuttering
Foundation of America, publ. Nr.12).

Ruoiamasi ileisti

Mikiojantis vaikas: patarimai pediatrui ir eimos gydytojui
(The child who stutters: To the pediatrician/ To the family
physician.- Stuttering Foundation of America, publ. Nr. 23&24).

Jei tu mikioji: patarimai paaugliams
(Do you stutter: a guide for teens.- Stuttering Foundation of
America, publ. Nr. 21).


Amerikos mikciojimo fondo bukletai lietuvi kalba

Jei manote, kad Js vaikas mikioja, 2 psl.
(If you think your child is stuttering / Stuttering Foundation of
America)

Mikiojantis vaikas mokykloje, 2 psl.
(The child who stutters at school: Notes to the teacher/ Stuttering
Foundation of America)

Naudojimasis telefonu: patarimai mikiojantiesiems, 2 psl.
(Using the telephone. A guide for people who stutter/ Stuttering
Foundation of America)

Sprendimas keisti savo kalb, 2 psl.
(Turning on to therapy/ Stuttering Foundation of America)

Nacionalin mikiojimo supratimo savait JAV, 2 psl.
(National stuttering awareness week/ Stuttering Foundation of
America)


Kit organizacij bukletai lietuvi kalba

Kaip sprsti vaiko mikiojimo problem, 2 psl.
(M-m-m-m-ummy! Coping with a childs stuttering problem/
Kanados psichines sveikatos asociacija)

Mikiojantis vaikas: informacija tvams, 3 psl.
(The Child who Stammers: Information for Parents/ The
Association for Stammerers, London)

Mikiojantiems paaugliams ir jaunimui: atsakymai kai kuriuos
klausimus, 3 psl. (Teenagers and young adults who stammer.
Some questions answered/ The Association for Stammerers,
London)

Mikiojimas ir profesija, 2 psl.
(Berufsberatung fr Stotternde/ Bundesvereinigung Stotterer-
Selbsthilfe e.V., Kln)

Kuo usiima mikiojimo savipagalbos grups, 2 psl.
(Was machen Stotterer-Selbsthilfegruppen?/ Bundesvereinigung
Stotterer-Selbsthilfe e.V., Kln)

Mikiojimas - tavo problema?, 12 psl. broira
(Stottern Dein Problem?/ Bundesvereinigung Stotterer-
Selbsthilfe e.V., Kln)


Del knyg ir buklet kreiptis [:
dr.Vidna Rama,
asmeniniu telefonu 822-330707, telefonu ir faksu 822-250608,
E - mail: viramsa@aiva.lt














Js vaikas mikioja
Knyga tvams
Sudarytojas Vidnas Rama

Ileido Lietuvos sporto informacijos centras