VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

PSICHOLOGIJOS KATEDRA

BENDROJI PSICHOLOGIJA

Namų darbas “Psichologų patarimai”

Dėstytojas: doc. dr. R. Pakrosnis

Atliko: Miglė Krečetienė

Kaunas 2023
 IŽANGA

Spaudoje ar socialiniuose tinkluose parašytos psichologų įžvalgos, patarimai apie įvairias

situacijas visad patraukia mano žvilgsnį. Yra įdomu paskaityti kaip iškilusią problemą traktuoja
specialistas.
Pasirinkdama atlikti šia namų darbų užduotį noriu pati pajausti ką reiškia išanalizuoti
iškilusią problema psichologiniu aspektu ir suformulouti žmogui patarimą. Tai tarsi mažas
prisilietimas prie psichologo darbo. Ši užduotis sudomino ir tuo, kad patarimą reikia suformuoti
remiantis pagrįstomis, mokslinėmis psichologijos žiniomis.
Karts nuo karto mėgstu paskaityti populiariosios psichologijos knygas, jose galima rasti
nemažai analizės apie įvairius kylančius jausmus, jų dėsningumus, juos įtakojančius veiksmus ar
tiesiog įvairių jausmų priežastingumą, tačiau retai kurioje knygoje yra pateikiamas mokslinis
aprašytų situacijų ar dėsnių pagrindas.
Mano pasirinkta nagrinėti situacija yra ši: „Kaip atsikratyti blogos nuotaikos ir baimių?”.
Ją nagrinėsiu remiantis Kognityvine – elgesio asmenybes teorija. Taip pat paliesiu ir
Humanistinę – egzistencinę asmenybės teoriją.

I. APIE KĄ KALBA MŪSŲ BAIMĖS?

Išsirinkusi, kokia tema norėsiu suteikti skaitytojui patarimą, susipažinau su visomis
keturiomis asmenybės teorijomis. Jas skaitydama stengiausi mintimis paanalizuoti, kuri teorija
leistų giliau panagrinėti kylančius jausmus, tokius kaip baimė ir bloga nuotaika.
Taip pat plačiau pasiskaičiau kas apskritai yra baimė bei kas įtakoja geros/blogos
nuotaikos jautimą.
Baimės atsiradimo priežastis nagrinėsiu remdamasi Kognityvine – elgesio asmenybės
teorija. Šios teorijos pagrindu nagrinėsiu ir blogos nuotaikos atsiradimo priežastis. Tačiau rašant
apie nuotaikos aspekta man taip pat norisi šiek tiek pasiremti ir Humanistinę – egzistencinę
asmenybės teoriją. Ji teigia, kad taip kaip žmogus save vertina įtakoja jo nuotaiką bei vidinę
būseną. Tie žmonės, kurie save priema ir pozityviai vertina yra mažiau kritiškesni kitu atžvilgiu
bei lengviau mėgaujasi bei pastebi teigiamais dalykais.

I.1. Baimė. Kur glūdi jos šaknys

Baimės emocija yra viena iš 6 bazinių mūsų jaučiamų emocijų. Baimė yra neišvengiama
mūsų gyvenimo dalis. Įgaudama įvairias formas ji lydi mus nuo gimimo iki pat mirties.
 Tad baimė yra elementarus mūsų išgyvenimo inkstinktas, kuris gali padėti numatyti
pavojų ir taip nuo jo apsaugoti.
Labai patiko Fritz Riemann (2010) knygoje “Pagrindinės Baimės formos”, perskaityta
mintis, kad viena iš žmogaus iliuzijų yra tikėjimas, kad mes galime gyventi be baimės, baimė yra
mūsų egzistencijos dalis, mes tegalime atskleisti priešingas jai jėgas: drąsą, pasitikėjimą,
pažinimą, galią, tikėjimą ir meilę. Jis taip pat teigė, kad metodai žadantys išsilaisvinimą nuo
baimių yra neveiksmingi, nes jie neatitinka žmogiškosios būties tikrovės. Tad turime susitaikyti,
kad įvairos baimės yra mūsų gyveimo dalis ir surastį būdų, kad jos netrukdytų mums
harmoningai gyventi.
Nagrinėjamoje problemoje baimės nėra įvardintos, todėl turėčiau abstrakčiai apžvelgti
baimių atsiradimo priežastis. Kognityvinė – elgesio asmenybės teorija pabrėžia, kad kiekvieną
akimirką mūsų elgesį lemia mūsų patirtis ir genai, mus supanti aplinka ir mūsų asmenybė
(David. G. Mayers 1999). Daroma prielaida apie abipusį determinizmą - asmeniniai ir pažintiniai
veiksniai kartu su aplinka veikia žmogaus elgesį. Analizuojant skirtingą žmonių kontrolės
suvokimą ir jų išmoktą bejėgiškumą, nustatyta, kad vidinė kontrolė padeda žmonėms įveikti
gyvenimo sunkumus (David. G. Mayers 1999).
Remiantis šia teorija iš pradžių reikėtų įsivardinti kylančias baimes, pasianalizuoti kada,
kokiose situacijose aš tam tikrą baimę jaučiu. Vertinga būtų pabandyti pagalvoti kaip pasikeistų
ar nesikeistų mano baimės jausmas jeigu pasikeistų aplinka ar kažkurie esantys žmonės.
Manau yra labai svarbus giluminis suvokimas, kad mes keikvienas turime prisimti
atsakomybę už tai ką jaučiame ir esame įgalūs savo jausmus keisti. Su baimės jausmu yra taip
pat. Jį kontroliuojame tik mes patys pasirinkdami aplinką, kaip reaguoti į joje esančius dirgiklius.
Išsiaiškinus kas mums sukelia baimės jausmą, yra labai svarbu įsivertinti kaip tas jausmas įtakoja
mūsų gyvenima. Kitaip sakant, kokią kainą susimokame.Paklausti saves, ar tam tikra baimė yra
verta mokamos kainos. Kaip jaustumėmės jeigu patyriamas jausmas taip stipriai neįtakotų mūsų
gyvenimo?
I. Pavlovo darbai pagrindė Johno Watsono mintį, kad žmonių elgsena, nepaisant
biologinių veiksnių įtakos, esanti sąlygotų atsakų visuma. Jo tyrimai parodė, kad žmogus
veikiamas operantinio sąlygojimo, labiau linkęs kartoti tą elgesį, už kurį yra apdovanojamas
(pastiprinamas arba skatinamas) ir mažiau linkęs kartoti elgesį, už kurį yra baudžiamas (David.
G. Mayers 1999). Remiantis šia teorija kai kurių baimių priežastis gali būti įgytos traumos.
 Tai gali būti kažkas, kas atsitiko vaikystėje, paauglystėje, ir kas jus labai paveikė,
išgąsdino. Nuo to laiko, nors viskas ir pasikeitė, bet žmogus vis dar bijo to paties dalyko. Pvz.
kas kart kai jums nepavykdavo ką nors gerai padaryti, tėtis jus vadindavo žiopliu, nevykėliu.
Laikui bėgant gali išsivystyti baimė apskritai pradėti daryti kažką naujo, užsiimti nauja veikla,
kurioje gali nepasisekti. Pasąmonė tarsi apsaugo mus nuo pasmerkimo jausmo, kurį galime
patirti išeidami iš komforto zonos.
Kaip teigiama Knygoje “Psichologija” (David. G. Mayers 1999) dažniau baimė yra
prisitaikymo prie aplinkos reakcija. Ji parengia kūną gelbėtis nuo pavojaus.
Baimindamiesi tikrų ar įsivaizduojamų priešų, žmonės buriasi į šeimas, gentis, tautas.
Baimė susižeisti saugo mus nuo susižalojimų. Bijodami bausmės ar keršto, stengiamės
nepakenkti vienas kitam. Todėl žmogus gali turėti paveldėtų baimių. Tai tarsi evoliucijos
laikotarpyje susiformavusios baimės, dar jas vadiname ir instinktais, padedančiais mums
išgyventi. Tai gali būti baimė aukščio, baimė judėjimo, baimė ėjimo į tamsą, baimė tam tikrų
roplių, vabzdžių.
Žmogaus jaučiamas baimes, manau, gali įtakoti ir tai, saugus ar nesaugus prieraišumas
susiformavo vaikystėje. Pagal J. Bowlby prieraišumo teoriją, tie žmonės, kurie su mama sukūrė
nesaugų prieraišumą, gali jausti intymumo, bendravimo baimes, jie mažiau savimi pasitiki.
Baimės gali būti įgyjamos stebint kitus žmones. Tai teigiu reminatis kognityvinės
krypties atstovo Bandura’os įrodyta hipoteze, kad mes mokomės stebėdami. Tad kitaip tariant,
baimės gali būti atėjusios ar suformuotos aplinkos, kultūros. Tad jos gali atsirasti tiesiog dėl tam
tikrų visuomenės normų, pasitikėjimo savimi nebuvimo. Augančiam vaikui didelę įtaką daro
aplinka, kurioje jis auga, tad dažnai kai kurios baimės gali būti tiesiog įteiktos artimų žmonių.
Pvz. vaikui mama dažnai kartoja, kad ji bijo policininkų, tad šią baimę vėliau gali turėti ir vaikas.
Tad svarbiausi aspektai, remiantis kognityvine – socialine kryptimi, kaip padėti žmogui
jeigu baimės trukdo gyventi būtų tokie:
 ant popieriauslapo užsirašyti, įsivardinti savo baimes;
 šalia užsirašyti baimes, apie kurias buvo kalbama artimoje aplinkoje (mama, tėtis,
močiutė ir pan.);
 įsivardinus baimes prie kiekvienos pabandyti paanalizuoti kiek laiko aš jau ją
turiu? kada ji atsirado? Psichologijos atstovas Gordonas Boweris (1983) aiškina:
„Ypatinga emocinė būsena yra lyg speciali bibliotekos patalpa, kur laikomi
atminties įrašai, o tuos įrašus lengviausia atnaujinti, sugrįžus į tą patį kambarį arba
 emocinę būseną" (David. G. Mayers 1999). Tad bandymas pajausti kada baimės
jausmas atsirado, galėtų suteikti apmąstymų, kad gal ši baimė yra ne mano arba
gal tai tiesiog vaikystės baimė, kurią vertą paleisti?
 tuomet būtų vertinga sau atsakyti kokia yra šios baimės mano gyvenime kaina?
Tarkim, gal ji neleidžia sukurti darnių santykių, trukdo susirasti draugų ir pan.?
 tada prie kiekvienos baimės būtų galima susidaryti veiksmų planą. Labai svarbu,
kad žingsniai, kuriais keisime baimę, tarkim į drąsą arba pabandymą elgtis kitaip,
būtų maži, leidžiantis daryti pokyčius po truputį. Tai suteiks vidinio saugumo, leis
po truputi pasiruošti.
 Taip pat vertėtų sau atsakyti koks būtų mano gyvenimas jeigu vietoj baimės
jausčiau norą pabandyti. Analizuojant baimę, manau yra labai svarbu prie
kiekvienos baimės susirašyti, kas blogiausio galėtų nutikti jeigu pabandyčiau
veikti nors ir bijau.

2. BLOGOS NUOTAIKOS ATSIRADIMO PRIEŽASTYS ŽVELGIANT IŠ

SOCIALINĖS – KOGNITYVINĖS ASMENYBIŲ TEORIJOS PERSPEKTYVOS
Socialinė-kognityvinė kryptis pabrėžia, kad sąveika su aplinka priklauso nuo mūsų ir mes
priklausome nuo jos (David. G. Mayers 1999). Tad stebint savo mintis, jas kontroliuojant
įtakosime patiriemą jausmą, o tai turės įtakos kaip mes elgsime aplinkoje ar net kokią aplinką
pasirinksime. Tai blogos nuotaikos kontekste toliau ir panagrinėsiu.

2.1. Bloga nuotaiką – kas ją įtakoja ir kaip ją pakeisti

Pateiktame klausime nėra aiškiai įvardinta kada klausiančiąjam kyla bloga nuotaika, ar
jinai jį lydi nuolat? Jeigu bloga nuotaika yra nuolatinė būsena tai gali būti depresijos pradžia.
Pradžioje vertėtų tai įsivertinti atlikus kognityvinės elgesio tearapijos atstovo M.D. Burnso testą
depresijos skalei nustatyti. Ši skalė parodys ar žmogų kamuoja tik bloga nuotaika, ar tai yra daug
rimčiau (David D. Burns, M.D. 2019).
Kognytivinė kryptis apibrėžia, kad mūsų mintys sukūria tai kaip mes jaučiamės, mūsų
jausmai įtakoja mūsų veiksmus ir atitinkamai kaip elgiamės sukuria ar įtakoja esančią situaciją.
Mūsų reakciją į situaciją taip pat įtakoja mintys. Jos gali būti automatinės (tai mūsų įsitikinimai
apie save, remiantis susiformavusiu Aš vaizdu, turėtom patirtimis). Mintis taip pat įtakoja koks
yra žmogaus asmeninės kontrolės pobūdis: kontroliuojamas iš išorės ar turi vidinę kontrolę.
Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, „vidinės kontrolės" žmonės geriau mokosi mokykloje
(Findley ir Cooper, 1983), yra savarankiškesni ir mažiau prislėgti (David. G. Mayers 1999).
Kognityvinės krypties sekėjas Ellen Langer padarė tokią išvadą: „suvokta galimybė
kontroliuoti yra žmogaus veiklumo pagrindas" (David. G. Mayers 1999). Tad galima teigti, kad
žmonės, kurių kontrolė yra išorinė dažniau yra prislėgti, skundžiasi bloga nuotaika.
Analizuojant blogos nuotaikos atsiradimo priežastys visų pirma reikia įsivardinti kokia
mintis sukelia blogą nuotaiką. David D. Burns, M. D. (2019) knygoje „Geros nuotaikos vadovas
nauja emocijų terapija“ yra pateikiamos mąstymo klaidos. Šios klaidos taip pat gali įtakoti
žmogaus kylančias mintis, kurios sąlygoja nuotaiką. Pvz. Mąstymo klaida- pozityvių dalykų
nuvertinimas. Jeigu darbe gauname pagyrimą už puikiai atliktą užduotį galvojame: „Aj pasisekė,
gerai susiklostė situacija, buvo įdomi užduotis ir pan.“. Tačiau kai vadovas sukritikuoja dėl bogai
atliktos užduoties, iškart save nuvertiname. Žinoma, toks elgesys gali kilti ir iš turėtų patirčių.
Tarkim vaikystėje kai gaudavote gerą pažymį tėvams tai būdavo suprantamas dalykas ir jie jums
nieko nesakydavo, tačiau gavus blogą pažymį iškart prasidėdavo smerkimas. Todėl įvykus
atitinkamai situacijai kyla automatinė mintis, kurią sąlygojo turėtos patirtys.
Tai pat kaip mąstymo klaidą yra įvardijamas emocinis mąstymas. Pavyzdžiui, jeigu
jaučiatės kaltas tai reiškia, kad ir esate kaltas. Tačiau būna situacijų kai kilantis kaltės jausmas
taip pat yra įtakojamas turėtų patirčių. Todėl siekiant išsivaduoti iš blogos nuotaikos yra svarbu
įsivardinti kylančią mintį ir tą mintį pakeisti racionale, save apginančia mintimi ar tiesiog
racionaliai įsivertinti kiek užrašyta mintis atspindi realybę.
Esant blogai nuotaikai yra labai svarbu pastebėti teigiamus dalykus. Tai padaryti gali būti
sunku, nes kaip jaučiamės, į ką sutelkiame savo dėmesį, tą ir matome. Todėl galima būtų išsikelti
sau užduotį kas diena pamatyti 3 teigiamas mintis keliančius dalykus. Vakare prieš einant
miegoti juos užrašyti.
Neuromokslininkai atliko daugybę įvairių tyrimų norėdami įrodyti dėkingumo įtaką mūsų
nuotaikai. Tyrimų rezultatai parodė, kad, kai dalyviai paminėdavo dėkingumo jausmą, jų
smegenys rodė aktyvumą prefrontalinėje žievėje. Būtent ši smegenų sritis yra siejama su
empatija, kitų žmonių supratimu, palengvėjimo jausmu. Taip pat ji susijusi su smegenų dalimis,
atsakingomis už emocijų reguliavimą ir streso malšinimo procesą. Šie duomenys tyrėjams
parodė, kad dėkingumo jausmas gali padėtu sumažinti patiriamą stresą ir skausmą bei ilguoju
laikotarpiu pagerinti sveikatos būklę (prieiga internetu, straipsnis “Kaip dėkingumas veikia mūsų
smegenis: mokslinių tyrimų rezultatai”). Tad galima būtų pabandyti kasdien parašyti 5 dalykus
už ką šiandien jaučiuosi dėkingas. Ši praktika taip pat padeda įsisąmoninti, kad mano gyvenime
vyksta ir gerų dalykų. O tai gali sumažinti kylančius neigiamus jausmus.
Žiūrint kognityviniu požiūriu galima būtų paanalizuoti kas įtakoja kylančias mintis.
Mintis įtakoti gali aplinka, žmonės, su kuriais bendraujame.
Kognityvinė – elgesio asmenybės teorija išskiria asmeninės kontrolės jausmą. Žmogui,
kuris yra išorinės kontrolės būsenoje, manau, yra svarbu suvokti, kad tik jis yra atsakingas už
savo mintis. Todėl įvardinus kylančias mintis, paanalizavus ar tai automatinė mintis (įtakojama
ankstesnės patirties, susiformavusių įsitikinimų, skubotų išvadų darymo) reikėtų užsirašyti ką aš
galėčiau padaryti, kad tą mintį pakeisčiau pozityve. Jeigu susiklosto situacija, kuri kelia liūdesį
reikėtų savęs paklausti, ką kitą kartą galėčiau daryti kitaip, kad išvengčiau tokios situacijos?
Taip pat svarbu būtų leisti sau pasvajoti. Skirti bent pusvalandį ir atsisėdus užsirašyti 20
svajonių. Leisti sau tiesiog pasvajoti be vertinimų, be kritikos. Mintys apie svajones turėtų
sukurti teigiamus jausmus.

III. ATSAKYMAS Į KLAUSIMĄ: KAIP ATSIKRATYTI BLOGOS NUOTAIKOS

IR BAIMIŲ?
Sveikintina, kad ieškote būdų kaip išsivaduoti iš slegenčių emocijų. Gyventi su nuolatiniu
baimės jausmu bei bloga nuotaika turėtų būtų nelengva. Baimės jausmas yra natūrali žmogaus
būsena, tai elementarus mūsų išgyvenimo inkstinktas, kuris gali padėti numatyti pavojų ir taip
nuo jo apsisaugoti. Jeigu žmogus būtų visiškai be baimis jis neatkreiptų dėmesio į kylančius
pavojus, kas leistu jam dažnai papulti į pavojingas situacijas. Tad pagrindinis uždavinys būtų ne
bėgti ar uždaryti savo baimes, bet išmokti su jomis gyventi taip, kad jos padėtų, o ne kenktų.
Visų pirmą būtų labai svarbu savo baimes įsivardinti. Tiesiog pasiimkite popieriaus lapą
ir jas užsirašykite. Prie kiekvienos užsirašytos baimės reikėtų pagalvoti kada šią baimę pradėjote
jausti? Ar ji yra atėjusi iš vaikystės, ar vėlesniu laikotarpiu? Pabandykite prisiminti, pajausti
kokia situacija galėjo sąlygoti baimės atsiradimą? Kai kurios baimės būną perduotos mūsų
artimų žmonių. Todėl vertėtų pagalvoti ar Jūsų artimoje aplinkoje buvo įvardijamos tam tikros
baimės, kaip elgdavosi Jūsų artimi žmonės ištikus tam tikrai situacijai? Ar bijodavo ir
pasitraukdavo, ar bijodavo ir veikdavo. Dažnai vaikai išmoksta tam tikrą reakcijos modelį iš savo
tėvų ir net nepastebėdami jį naudoja savo gyvenime.
 Kai kurios baimės gali būti sąlygojamos tam tikrų patirtų trauma, įvykių ar kitų žmonių
reakcijų. Analizuojant savo baimes yra labai svarbu sau atsakyti kodėl man kilo tam tikroje
situacijoje baimė, kaip tuomet jautėsi mano kūnas?
Įsivardinus savo baimes, paanalizavus kada jos atsirado, būtų vertinga prie kiekvienos
baimės parašyti jos “kainą”. Kitaip tariant, užsirašykite kiek stipriai esanti baimė Jums trukdo
siekti savo tikslų, harmoningai gyventi, užsiimti malone veikla ir pan. Viską užrašius,
pabandykite pasvajoti, koks būtų Jūsų gyvenimas jeigu ši baimė neįtakotų jūsų jausmų ar
veiksmų. Užsirašykite kas baisiausio gali atsitikti jeigu bijosite, bet vistiek darysite? Pagalvokite,
koks galėtų būti pirmas žingsnis siekiant susidraugauti su savo baime?
Kiekviena Jūsų baimė yra unikali ir savita, todėl tik Jūs esate už ją atsakingas ir galite
atrasti Jums tinkamiausią metoda kaip su ja susigyventi.
Savo klausime minėjote, kad Jus taip pat kamuoja ir bloga nuotaika. Kylančios baimės ir
bloga nuotaika gali būti susijusios. Kokius jaučiame jausmus įtakoja mūsų kylančios mintys. Tad
visu pirma pabandykite užsirašyti mintį, kuri Jums kelia blogos nuotaikos jausmą. Pvz. Šiandien
jaučiuosi prislėgtas, nes vėl reikia eiti į darbą, kuris man neteikia malonumo. Tuomet
užsirašykite, kokie atliekami darbai Jums yra atsibodę, kuriuos darbus atliekant Jums trūksta
žinių? Taip pat užsirašykite, kuriuos darbus atlikti Jums patinka. Pagalvokite, gal darbe yra
žmonių su kuriais nemalonu bendrauti?
Pasižymėkite kokius pagrindinius jausmus jaučiate būdamas darbe? Pvz. būdamas darbe
jaučiu nepakankamumo jausmą. Tuomet pagalvokite kokios situacijos tą jausmą jums sukelia?
Gal šį jausmą taip pat jausdavote mokykloje ar šeimoje? Pabandykite sau apibūdinti koks
darbuotojas yra pakankamas? Kartais tai būna tik jausmas, be jokių konkrečių situacijų. Tą
jausmą sukuria Jūsų kilusi automatinė mintis, kurią įtakojo seniau turėtos patirtys. Tad yra labai
svarbu sau įsivardinti ar ta mintis yra su realiu pagrindu ar tai yra mintis įtakojanti praeities.
Aiškiai suvokus blogą nuotaiką įtakojančią mintį galite savęs paklausti, kokia teigiama mintimi
galite ją pakeisti? Jei yra vidinis jausmas, kad jokia, tuomet tiesiog pasvajokite, kokia mintimi
norėtumėte pakeisti.Pagalvokite, koks galėtų būti pirmas žingsnis, padėsiantis man į darbą eiti
pozityviau nusiteikus? Gal tiesiog reikėtų smagių atostogų?
Kita labai veiksminga praktika, padedanti kovoti su bloga nuotaika, yra teigiamų įvykių,
dalykų pamatymas. Pabandykite kiekvieną vakarą užsirašyti 3 Jums nutikusius gerus, malonius
dalykus. Tai gali būti saulėtas rytas, skanūs pietūs, malonus pokalbis su draugu ir pan. Jeigu
manote, kad Jums nieko gero nenutinka tuomet iš ryto paklauskite savęs, “ką šiandien galėčiau
padaryti, kad mano diena būtų geresnė, malonesnė”?
Jeigu susilaukėte kažkokios pagalbos ar dėmesio, atsitiko kažkas malonaus, nepamirškite
padėkoti. Neuromokslinių tyrimų duomenimis žmonių, kurie gyvena su dėkingumo jausmu,
smegenys yra aktyvesnės prefrontalinėje žievėje. Būtent ši smegenų sritis yra siejama su
empatija, kitų žmonių supratimu, palengvėjimo jausmu. Tai padeda labiau pradėti vertinti savo
gyvenimą bei tai ką turime.
Kaip norime jaustis yra kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas. Jūs taip pat turite
galią valdyti savo mintis ir susikurti jausmus, kurie Jums teiktų norimą rezultatą. Linkiu, kad tai
būtų Jūsų atradimų kelionė, nepamirškite jos metu savęs paklausti kaip jaučiatės, pagirkite save,
padėkokite sau, elkitės su savimi kaip su pačiu geriausiu draugu. Ir nepamirškite, jeigu visgi savo
jėgomis išspręsti problem nepavyksta, visada galite kreiptis į specialistą. Sėkmės!

LITERATŪRA
1. David D. Burns, M.D. (2019) „Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija.“:
5 – 59. Vilnius: Žmogaus studijų centras, UAB;
2. David. G. Mayers (1999). „Psichologija”: 306 – 312; 467 – 507. Kaunas: Poligrafija ir
informatika, UAB;
3. Fritz Rieman (2010) „Pagrindinės baimės formos“: 19 - 36; 87 – 135. Vilnius: Alma
Littera;
4. Kaip dėkingumas veikia mūsų smegenis: mokslinių tyrimų rezultatai. www.asramus.lt.
Prieiga internetu: https://asramus.lt/kaip-dekingumas-veikia-musu-smegenis-moksliniu-tyrimu-
rezultatai/ (žiūrėta 2023-11-10).