Psichologija

2 paskaita

lekt. Timas Petraitis

www.timas.lt
 Psichologijos mokslo šakos (1)
akademinė psichologija

• bendroji – sistemina visas disciplinas ir tiria bendruosius

dėsningumus

• eksperimentinė – tiria pagrindinius psichologinius procesus

• socialinė – tiria tarpasmeninį žmonių elgesį

• asmenybės – tiria nekintančius individualius skirtumus

• raidos (amžiaus tarpsnių) – tiria žmogaus elgesio ir

psichinių procesų kitimą gyvenimo eigoje
 Psichologijos mokslo šakos (2)
taikomoji psichologija

• klinikinė – tiria psichikos sutrikimų priežastis ir pagalbos

galimybes

• konsultavimo – tiria įvairių konsultavimo procedūrų galimybes

padėti atskiriems individams spręsti jų problemas

• pedagoginė – tiria psichologinius žmogaus ugdymo ypatumus

• organizacinė – tiria žmogaus elgesį darbo aplinkoje

• kūrybos – bando atskleisti kūrybos procesų dėsningumus

 Trumpa psichologijos istorija
• Psichologijos pradžia
• Struktūralizmas
• Funkcionalizmas
• Psichoanalizė
• Biheviorizmas
• Geštalt psichologija
• Fenomenologija: humanistinė psichologija
• Fenomenologija: egzistencializmas
• Kognityvinė psichologija
• Biologinis požiūris
• Sociokultūrinis požiūris
 Pati pradžia
Psichologija kaip atskiras mokslas atsirado XIX a. antroje pusėje
Vokietijoje. Tuometinė psichologija buvo artimesnė gamtos
mokslams, fiziologijai, pagrindinis naudojamas tyrimo metodas –
eksperimentas.

Formaliu psichologijos kaip mokslo įkūrėju yra vadinamas

Wilhelm Wundt (1832-1920), kuris 1879 metais Leipcige įkūrė
pirmąją pasaulyje eksperimentinės psichologijos laboratoriją.

1889 buvo pradėtas leisti pirmasis psichologijos žurnalas

“Filosofinės studijos”.
 Struktūralizmas (1)
Objektas: sąmonė
Atstovai: Wilhelm Wundt (1832-1920),
Edward Bradford Titchener (1967-1927)
Pagrindinis tyrimo metodas: savistaba (savo minčių ir
jausmų stebėjimas)
Pagrindinė idėja: sąmonę siekiama skaidyti į atskirus
elementus ir taip ją pažinti
 Struktūralizmas (2)

W.Wundt psichologijai kėlė tris uždavinius:

• Rasti sąmonės elementus.
• Nustatyti dėsnius, kaip tie elementai jungiasi į
sudėtingesnius darinius.
• Nustatyti ryšius tarp psichikos elementų ir fiziologinių
procesų.

E.B.Titchener nuomone, psichiką sudaro:

• jutimai
• vaizdiniai
• jausmai
 Funkcionalizmas (1)
Atsiradimą įtakojo Charles Darwin evoliucijos teorija

Objektas: psichikos ir sąmonės funkcijos, tai, kaip organizmas

panaudoja psichiką geresniam prisitaikymui prie aplinkos
Atstovai: William James (1842-1910).
Pagrindinis tyrimo metodas: introspekcija, kurios pagrindas supratimas;
taip pat naudojamas elgesio stebėjimas, palyginamasis metodas
Pagrindinės idėjos: centriniu dėmesio objektu tampa adaptacija.
Žmogaus psichika suvokiama kaip tarpininkas tarp išorinių įvykių ir
vidinių įvykių (jausmų, minčių). Daug svarbiau ne tai, kokie
elementai psichiką sudaro, o kaip ji funkcionuoja visumoje
 Funkcionalizmas (2)
Įtaka tolesnei psichologijos raidai:

• Evoliucijos teorija neatskiria kokybine siena žmogaus nuo kitų

gyvūnų, tai davė postūmį vystytis zoopsichologijai.

• Evoliucijos teorijos adaptyvumo koncepcija davė impulsą

psichologijai vystytis kaip taikomajam mokslui, kurio tikslas –
nagrinėti, kaip psichika padeda žmogui prisitaikyti aplinkoje.

• Evoliucijos teorija teigia, kad net tos pačios rūšies viduje yra dideli
individualūs skirtumai tarp atskirų individų. Tai davė postūmį
vystytis diferencinei psichologijai, kuri šiuos skirtumus nagrinėja.
 Psichoanalizė (1)
Objektas: pagrindinis psichoanalizės tikslas buvo psichikos ir elgesio
sutrikimų paaiškinimas ir koregavimas
Atstovai: Sigmund Freud (1856-1939)
Pagrindinis tyrimo metodas: atvejo analizė
Pasąmonės tyrimo metodai: laisvos asociacijos, hipnozė, sapnų analizė,
kalbos ir rašybos klaidų analizė (tikai)

Tai pirmoji psichoterapinė mokykla psichologijoje, būtent nuo

psichoanalizės prasideda vadinamasis “gydymas pokalbiu”.
 Psichoanalizė (2)
Pagrindinės idėjos:
• Tai deterministinis požiūris, nes psichoanalizėje žmogaus
laisva valia abejojama. Dauguma žmogaus poelgių yra skatinami
seksualumo arba agresijos (eros ir tanatos instinktai).

• S.Freud pirmasis pasiūlė asmenybės modelį, kurį sudarė trys

komponentai: Id, kuris yra atsakingas potraukių ir fiziologinių
poreikių patenkinimą, Superego, kuris apima visuomenės, kurioje
žmogus gyvena moralines ir socialines normas ir Ego, kuris
tarpininkauja tarp Id ir Superego ir siekia, kad mūsų poreikiai
būtų patenkinti, tačiau socialiai priimtinu būdu.

• Psichoanalizė į psichologiją įvedė naują ir be galo svarbią

sąvoką – pasąmonę.
 Psichoanalizė (3)
Įtaka tolesnei psichologijos raidai:

• Psichoanalizė daug davė psichinių ligų supratimui ir psichoterapiniam

gydymui.
• Didžiulį postūmį psichoanalizė padarė raidos psichologijai. S.Freud
įrodė, kad žmogaus asmenybė vystosi, o ne yra nulemta gimimo metu,
ir šiam vystymuisi svarbūs santykiai su kitais žmonėmis, ypač su
tėvais. S.Freud pirmasis pastebėjo, kad žmogaus raida turi tam tikrus
etapus, ir kiekviename etape sprendžiami tam tikri uždaviniai.
• Psichoanalizė pirmoji pradėjo nagrinėti visuomenės, kultūros, religijos
reikšmę žmogaus vystymuisi ir asmenybei.
 Biheviorizmas (1)
Objektas: elgesys
Atstovai: John Watson (1878-1958)
Burrhus Frederik Skinner (1904-1990)
įtakos turėjo Ivan Pavlov (1849-1936) sąlyginių refleksų teorija
Pagrindinės idėjos:
• Tokio dalyko, kaip asmenybė nėra, žmogus – tik gausybės gyvenimo eigoje
surinktų pastiprinimų ir nuobaudų rezultatas. Tačiau gana greitai paaiškėjo, kad
paprasta stimulo ir reakcijos teorija negali paaiškinti sudėtingo žmogaus elgesio,
todėl į stimulo reakcijos schemą buvo įterptas tarpinis kintamasis.
• B.F.Skinner biheviorizmą papildė operantinio arba instrumentinio sąlygojimo
schema. Jeigu paprasto klasikinio sąlygojimo metu išmokimas įvyksta, kai du
stimulai sutampa laike, o individas yra visiškai pasyvus, tai operantinio
sąlygojimo metu individas yra aktyvus.
 Biheviorizmas (2)
Įtaka tolesnei psichologijos raidai:

• Biheviorizmas padarė didelę įtaką mokymosi ir išmokimo

tyrimams. Biheviorizmo idėjos plačiai naudojamos
pedagoginėje psichologijoje, organizacinėje psichologijoje.
• Buvo išvystyti ir specifiniai terapiniai metodai, ypač
efektyviai veikiantys įvairių fobinių sutrikimų bei
priklausomybių gydymui. Ši psichologijos kryptis ypač
populiari JAV.
 Geštalt psichologija
Objektas: objektų suvokimas nėra tik kažkoks jutiminių elementų sumavimas, o
susijungdami jutiminiai elementai sukuria kokybiškai naują konfigūraciją,
kad visuma yra daugiau nei dalių suma.
Atstovai: Max Wertheimer (1880-1943)
Kurt Koffka (1886-1941)
Wofgang Kohler (1886-1941)
Pagrindinės idėjos:
• nustatė dėsnius, pagal kuriuos jutimus paverčiame prasmingais suvokiniais
(pvz.: artumo, tęstinumo, panašumo, uždarumo, paprastumo).
• žmogaus išmokimas įvyksta staiga, kai žmogus perstruktūruoja informaciją
(vadinamoji “aha!” reakcija).
Įtaka tolesnei psichologijos raidai:
įprasmintos informacijos svarbos pabrėžimas, didele dalimi paskatino kitų
psichologijos krypčių, tokių kaip humanistinė ir kognityvinė psichologija,
vystymąsi.
 Fenomenologinė psichologija

• Pirmiausia domimasi subjektyvia ir sąmoninga žmogaus

būtimi. Psichologijai neturėtų rūpėti prognozuoti ir kontroliuoti
žmogaus gyvenimo, bet svarbu jį suprasti.

• Akcentuojamas žmogaus visybiškumas, unikalumas ir

individualumas. Pabrėžiama laisva žmogaus valia ir
atsakomybė.

• Ši kryptis prieštarauja deterministiniam požiūriui į žmogų,

pagal kurį jis tik stimulų ir reakcijų mašina arba pasąmonės
impulsų vergas.

• Pagrindinis šios krypties tyrimo metodas yra visybiška

žmogaus patyrimo, kaip unikalaus fenomeno analizė.
 Fenomenologinė psichologija: humanizmas
Atstovai: Carl Rogers (1902-1987),
Abraham Maslow (1908-1970).
Pagrindinės idėjos: Humanistai tiki, kad žmogaus prigimtis yra gera ir
žmogus savyje turi poreikį būti kūrybišku ir siekti saviaktualizacijos.
C.Rogers sukūrė į klientą orientuotą psichoterapijos kryptį, kurios
pagrindinis principas yra pasitikėjimas klientu. C.Rogers tiki, kad
kiekvienas klientas savyje jau turi sprendimus, pokyčio potencialą, ir
tai atrasti jis gali pats, klausydamasis savo paties žodžių, o ne
vedamas psichoterapeuto interpretacijų, kaip buvo priimta
psichoanalizėje.
Įtaka tolesnei psichologijos mokslui: daug davė pedagoginei
psichologijai, padėjo kitaip pažvelgti į patį ugdymo procesą.
 Fenomenologinė psichologija: egzistencializmas
Atstovai: Viktor Frankl (1905-1997),
Irvin Yalom (1931- ) ,
Ronald David Laing (1927-1989)
Pagrindinės idėjos:
• Viena iš pagrindinių egzistencinės psichologijos sąvokų yra “ dasein” (čia-
būtis, būtis pasaulyje), atėjusi iš Heideger filosofijos. Žmogus visuomet yra
pasaulyje, jis save apibrėžia gyvenimo procese.
• Egzistencialistai nekalba apie gerą ar blogą žmogaus prigimtį, nes žmogus
yra pastoviai tampantis.
• Egzistenciniu požiūriu pažinti žmogų galima tik užsiimant visu jo gyvenimo
kontekstu. Egzistencinei psichologijai svarbios tokios sąvokos kaip: būties
jausmas, laisvė ir atsakomybė už ją, gyvenimo baigtinumo suvokimas ir
egzistencinis nerimas, kaltė (nes žmogus kiekvieną akimirką renkasi ir
rinkdamasis kažko atsisako), laiko išgyvenimas (kaip žmogus naudoja laiką,
kuris jam duotas gyvenime), prasmė ir beprasmybė.
Įtaka psichologijos mokslui: padarė didelę įtaką psichoterapijos vystymuisi,
gražino į psichologijos akiratį daugelį filosofinių temų, kurios yra svarbios
žmogaus gyvenimui.
 Kognityvinė psichologija
Objektas: jutimas, suvokimas, atmintis, vaizduotė, mąstymas ir kiti psichiniai
reiškiniai. Žmogus siekia informacijos ir aktyviai ją apdoroja.
Atstovai: George Miller (1920-),
Ulrich Neisser (1928-),
Jean Piaget (1896-1980)
Pagrindinės idėjos: pažinimo procesai užima tarpinę padėtį tarp stimulo ir
reakcijos. Mūsų reakcija į stimulą yra sąlygojama pažintinių procesų veiklos.
Pažintiniai procesai, tai tokie procesai, kurie jutiminę medžiagą
transformuoja, analizuoja, saugo, atgamina ir panaudoja.
Įtaka psichologijos mokslui:
• Kognityvinė psichologija padeda suprasti kai kurių psichinių sutrikimų
vystymąsi, jų sąsajas būtent su pažintiniais procesais, jos dėka buvo
sukurtos efektyvios psichoterapinės metodikos.
• Kognityvinė psichologija pripažįsta, kad žmogus gali valdyti ir sąmoningai
keisti elgesį, geriau suprasdamas elgesio priežastis.
 Biologinis požiūris
Pagrindinės idėjos:

• Biologinis požiūris psichologijoje teigia, kad atsakymai į

psichologijos klausimus glūdi nervų sistemoje, t.y. kad
kiekvienas veiksmas, jausmas, mintis yra sukelti fizinio
proceso smegenyse ar kitoje nervų sistemos dalyje.

• Tyrimų tikslas yra atskleisti, kaip įvairios smegenų dalys

ir biocheminiai procesai siejasi su psichologiniais
procesais.

• Šiuo metu biologine kryptimi yra ypač domimasi, šioje

srityje daroma daug mokslinių tyrimų.
 Sociokultūrinis požiūris
Objektas: žmogus socialinėje situacijoje

Pagrindinė idėja: Sociokultūrinis požiūris teigia, kad šalia jausmų,

minčių ir elgesio analizės, būtina atlikti socialinio konteksto –
tarpasmeninių ir tarpgrupinių santykių, socialinės organizacijos ir
struktūros analizę. Žmogus tiesiogiai negali pažinti realybės, ji
sukuriama simbolinėje sąveikoje – kalboje.

Pagrindinis tyrimo metodas: kokybinis – pokalbis, teksto analizė.

Tyrimo tikslas: tyrėjui įsitraukiant į socialinę situaciją, suprasti žmogų
joje, atskleisti prasmę, kuri yra suteikiama šiai situacijai.

Tai psichologijos kryptis labai artima sociologijai.

Kaip tie psichologai tiria žmones?
 PASTEBĖTI ŽMOGAUS
ELGESIO DĖSNINGUMAI,
KASDIENĖ PATIRITIS
TEORINĖS
PRIELAIDOS

TEORIJOS
TOBULINIMAS
HIPOTEZĖS

HIPOTEZĖS
PATVIRTINAMOS
TYRIMAI

HIPOTEZĖS
NEPATVIRTINAMOS
NAUJA TEORIJOS
TEORIJA FORMULAVIMAS
Pagrindiniai psichologijos tyrimo metodai

APRAŠOMASIS KORELIACINIS
TYRIMAS TYRIMAS

EKSPERIMENTAS
 Eksperimentas

Eksperimentas yra bene vienintelė tyrimo strategija,

kuri gali atskleisti priežasties ir padarinio ryšius.
 Eksperimento privalumai:
• nustatomas priežasties – pasekmės ryšys;
• kontroliuojama šalutinių kintamųjų įtaka;
• tiriamieji yra emociškai įsitraukę.

Eksperimento trūkumai:
• netiriami intymūs santykiai;
• sudėtinga atlikti lauko sąlygomis;
• ne visada įmanoma atsitiktinė atranka;
• didelės sąnaudos.
 Koreliacinis tyrimas

Koreliacinis tyrimas skirtas nustatyti ryšiui tarp

kintamųjų, tačiau jo pagalba negalima daryti išvadų apie
tarp kintamųjų galimus priežasties-padarinio santykius.
Teigiama koreliacija rodo tiesioginį ryšį, t.y., abu
reiškiniai ir didėja, ir mažėja kartu. Neigiama koreliacija
nurodo atvirkščią ryšį – kai vienas reiškinys didėja, kitas
– mažėja.
 Aprašomasis tyrimas

Tikslas aprašyti savo tiriamą objektą. Skiriami trys

aprašomojo tyrimo metodai:

Atvejo tyrimas. Tai toks būdas, kai psichologas

nuodugniai tiria vieną ar kelis žmones ir tikisi atskleisti
tai, kas būdinga visiems žmonėms.
Apklausa. Šiuo būdu tiriama daug žmonių, bet ne taip
nuodugniai. Paprastai prašoma žmonių pasakyti apie
savo elgesį ar savo nuomonę.
Natūralistinis stebėjimas. Tai organizmų elgesio
natūralioje aplinkoje stebėjimas ir registravimas,
nesiekiant paaiškinti jų elgesio priežasčių.
 Stebėjimas

Stebėjimas natūraliomis gyvenimo sąlygomis – nėra

kišamasi į stebimą situaciją (stebima gyvūnų elgsena,
vaikų elgesys);
Stebėjimas tyrėjo sudarytomis sąlygomis – tai
dirbtinai sukuriamos sąlygos (vairuotojų elgesys,
pamačius avariją ir tt.);
Stebėjimas kontroliuojamose sąlygose – vyksta
dirbtinėje aplinkoje, labaratorijoje. Naudojamos
instrukcijos, procedūras galima kartoti;
Stebėjimas dalyvaujant – tyrėjas įeina į grupę ir stebi
“iš vidaus”. Gaunama informacija apie tai, kas vyksta
uždarose grupėse, sektose ir pan.
 Reikalavimai psichologiniam tyrimui

• Sutikimas dalyvauti tyrime, gautas iš visų tyrimo dalyvių.

• Apgaulės nebuvimas.
• Visos informacijos suteikimas po tyrimo.
• Garantuota teisė pasitraukti iš tyrimo bet kuriame tyrimo
etape.
• Konfidencialumo garantija.
• Dalyvių apsauga nuo žalos – tiek moralinės, tiek
psichologinės, tiek fizinės.
• Gerbiamas asmens privatumas stebėjimo metu.
Viskas