KURKIME ATEIT DRAUGE

MAGISTRANTROS STUDIJ MODULIN PROGRAMA

KARJEROS PROJEKTAVIMAS

TAIKOMOJI VIETIMO FILOSOFIJA

MODULIS

BESIMOKANIOJO KNYGA

MODULIO APRAAS
Modulis
Modulio apimtis
(kred., val.)
Trumpas
modulio
pristatymas
Siekiamos
kompetencijos

Studij tikslai

Taikomoji vietimo filosofija

4 kred. 160 val.
Tai 1 modulis karjeros projektavimo magistratros studij programoje.
Modulis skirtas padti magistrantui isiugdyti tyrjo asmenins filosofijos
pltojimo, vietimo problem atpainimo, analizavimo, interpretavimo,
vertinimo ir diskusij vedimo kompetencijas, apibrtas Karjeros
projektavimo magistratros studij programos aprae
Gebjimas pritaikyti pasauliros ir vertybi teorijas savo asmenins
konsultavimo filosofijos pltojimui;
Gebjimas taikyti personalizmo filosofijos idjas savo asmeniniam ir
profesiniam augimui;
Gebjimas atskleisti ir vertinti karjeros projektavimo tyrimo reikini
metodologines kryptis painimo teorij kontekste;
Gebjimas analizuoti ir vertinti profesins karjeros tyrimus remiantis
pagrindinmis gnoseologijos tradicijomis.Gebjimas atpainti skirtingas
Ryt ir Vakar kultros filosofijos idjas ir jas taikyti svarbiausi
iandienini karjeros projektavimo ir konsultavimo problem sprendimo
pagrindimui;
Gebjimas taikyti senojo balt tikjimo (Rdos Rato filosofija) ir lietuvi
tautos pedagogini tradicij pagrindinius bruous atpastant ir
sprendiant etines konsultavimo problemas mokymosi vis gyvenim
kontekste;
Gebjimas Omegos tako teorijos kontekste interpretuoti teorinius
ugdymo karjerai teiginius ir vesti su kitais tyrjais mokslin diskusij
mogaus prigimties, raidos ir gyvenimo prasms klausimais;
Gebjimas kritikai analizuoti, vertinti bei sisteminti naujas karjeros
projektavimo idjas remiantis egzistencializmo filosofijos bei A. Maceinos
egzistencins filosofijos teiginiais;
Gebjimas kritikai analizuoti ir vertinti ugdymo karjerai kaitos reikinius
remiantis istorine kultros raida bei vertybins pedagogikos principais;
Gebjimas analizuoti ir vertinti profesinio informavimo, profesinio
konsultavimo ir karjeros planavimo reikinius remiantis pagrindinmis
fenomenalizmo ir fenomenologijos filosofij idjomis.
Apibrti vietimo filosofijos samprat ir jos vaidmen pedagogikos
ir andragogikos tiksl kontekste.
Apibdinti pasauliros struktr, tipus, nustatyti pasauliros,
vertybi ir ugdymo santyk.
Atskleisti antropologini teorij reikm karjeros projektavime.
Ianalizuoti ugdymo teorijas ir j reikm asmenins konsultavimo
filosofijos pltotei.
Apibdinti pagrindinius personalizmo teiginius bei nustatyti
asmenybs ir krybos santyk..
Ianalizuoti empiristines ir racionalistines ugdymo teorijas ir j
ssajas su karjeros projektavimo fenomeno raida.
Apibrti ir palyginti pagrindines gnoseologijos tradicijas bei
tikrovs painimo bdus.

Modulio turinys
(temos)

Iskirti pagrindines gnoseologijos idjas, reikmingas profesins

karjeros tyrimams.
Paaikinti fenomenalizmo samprat ir vertinti jo reikm karjeros
projektavimo reikini tyrimui.
Atskleisti asmens painimo galimybes fenomenalizmo teorijos
teigini kontekste
Ianalizuoti asmens painimo etapus remiantis fenomenologijos
teorija.
Apibdinti krybos ir kultros filosofijos sampratas bei svarb
ugdant karjerai ir karjeros planavime.
Palyginti Vakar ir Ryt kultros filosofijos skirtumus bei
reikm karjeros projektavimo filosofijai.
Parinkti iuolaikins profesijos rinkimosi kultros krizs enkl
pavyzdius ir vertinti j ssajas su vietimo reikini kaita.
vertinti kultros filosofijos studij reikm konsultant
profesiniam rengimui ir tobuljimui.
Apibdinti senojo balt tikjimo esminius akcentus bei vertinti
lietuvi tautosakai bdingus etinius bruous.
Ivardinti ir apibdinti valgos dimensijas ir gyvybs raid pagal
P.Teilhard de Chardin.
Apibdinti materijos savybes ir paaikinti materijos genezs
proces.
Paaikinti gyvybs ekspansijos formas ir bdus.
Apibdinti mogaus fenomen ir diskutuoti monijos ateities
vystymosi hipotezes Omegos tako teorijos kontekste.
Paaikinti antgyvybs vystymosi principus ir iskirti pagrindines
monijos vystymosi kryptis Omegos tako teorijos kontekste.
Iskirti pagrindinius egzistencializmo filosofijos aspektus karjeros
projektavime.
A. Maceinos egzistencinje filosofijoje iskirti svarbiausius
teiginius ugdymo ir saviugdos proces tobulinimui.
Analizuoti kno ir sielos sveikos dialektikumo samprat
profesijos rinkimosi teorij kontekste.
Iskirti esminius vertybins pedagogikos bruous ir atrasti j viet
iuolaikinje ugdymo karjerai kaitos procese.
Atskleisti ir pagrsti fenomenalizmo ir fenomenologijos teorij
svarb profesins karjeros tyrimams.
Filosofins studijos ir ugdymo reforma
Pasaulira kaip bendriausioji mogaus filosofija
Pagrindins ugdymo teorijos
Antropologijos samprata
Empirizmas ir empiristins filosofojos atakos
Svarbiausios empiristins pakraipos ugdymo teorijos
Racionalizmas ir racionalizmo filosofijos atakos
Svarbiausios racionalistins pakraipos ugdymo teorijos
Asmenybs ir krybos santykis personalizmo filosofijoje.
Pagrindins tradicijos ir tikrovs painimo bdai gnoseologijoje.
Pagrindins gnoseologijos pedagogins idjos.
Fenomenalizmo reikm karjeros projektavimo reikini
painimui.

Studijavimo
strategijos
Baigiamojo
vertinimo
kriterijai
Pasiekim
vertinimo
strategijos: ir
priemons:
Pagrindin
literatra

Udarasis ir atvirasis fenomenalizmai, j tipai

Pagrindiniai fenomenologijos teiginiai.
Kultros (krybos) filosofija: bendroji kultros samprata.
Kultros filosofija Vakaruose.
Kultros filosofija Rytuose.

Vertybin pedagogika
Senasis balt tikjimas ir ugdymo filosofija
Omegos tako teorija: kreacionizmo ir darvinizmo sintez.
Materija evoliucini proces pagrindas
Gyvyb kaip psichinio prado emje prielaida
Mstymas kaip pagrindinis mogaus painimo rankis ir monijos
ilikimo metodas
Antgyvyb kaip Omega proceso vystymosi kulminacija
Egzistencializmo filosofijos reikm ugdymo karjeros teorijai ir
praktikai.
A. Maceinos egzistencins filosofijos pedagoginiai ir
andragoginiai aspektai
mogaus kaip asmens santykis su knu

Kognityvins, metakognityvins, atminties.

Parengta daktarins disertacijos metodologin dalis pagrindiant j
pasirinktomis atitinkamomis filosofinmis idjomis.
Pademonstruotas gebjimas argumentuotai vesti ir dalyvauti
mokslinje diskusijoje (ikelti klausimus ir rasti argumentuos
atsakymus)
Kriterinis, sumuojamasis vertinimas.
Egzamino testas, tiriamojo darbo metodologija,
Edukologijos daktaro kvalifikacijos apraas (2005) Kaunas, Vytauto
Didiojo universitetas
Pukelis K. (1998). Mokytoj rengimas ir filosofins studijos.
Kaunas, Versm.

Siekiamos kompetencijos
Gebjimas pritaikyti
pasauliros ir vertybi
teorijas savo asmenins
konsultavimo filosofijos
pltojimui;
.

Studij tikslai

Temos

Pademonstruotos
kompetencijos pagal
vertinimo kriterijus
Parengta numatomo
konsultavimo strategija,
panaudojant vertybi ir
pasauliros teorijas

1. Apibrti vietimo
filosofijos samprat ir jos
vaidmen pedagogikos ir
andragogikos tiksl
kontekste.
2.Apibdinti pasauliros
struktr, tipus, nustatyti
pasauliros, vertybi ir
ugdymo santyk.
3 Ianalizuoti ugdymo
teorijas ir j reikm
asmenins konsultavimo
filosofijos pltotei
1.Apibdinti pagrindinius
personalizmo teiginius bei
nustatyti asmenybs ir
krybos santyk.

1.Filosofins studijos ir
ugdymo reforma
2.Pasaulira kaip
bendriausioji mogaus
filosofija
3. Pagrindins ugdymo
teorijos

Gebjimas atskleisti ir
vertinti karjeros
projektavimo tyrimo
reikini metodologines
kryptis empirizmo ir
racionalizmo teorij
kontekste

1. Atskleisti antropologijos
reikm karjeros
projektavimo filosofijai
2. Ianalizuoti empiristines
ugdymo teorijas ir j ssajas
su karjeros projektavimo
fenomeno raida.
3. Ianalizuoti
racionalistines ugdymo
teorijas ir j ssajas su
karjeros projektavimo
fenomeno raida.

1. Antropologijos
samprata
2. Empirizmas ir
empiristins filosofojos
atakos
3.
Svarbiausios
empiristins pakraipos
ugdymo teorijos
4.
Racionalizmas
ir racionalizmo
filosofijos atakos
5.
Svarbiausios
racionalistins pakraipos
ugdymo teorijos

Gebjimas atskleisti ir
vertinti karjeros
projektavimo tyrimo
reikini metodologines
kryptis painimo teorij
kontekste

1.Apibrti ir palyginti
pagrindines gnoseologijos
tradicijas bei tikrovs
painimo bdus.

Remiantis painimo teorij

teiginiais parengta profesins
karjeros reikini tyrimo
metodologijos premisos bei
pagrstas pasirinkt karjeros
projektavimo reikini tyrimo
ribotumas i teorij
kontekste.

Gebjimas analizuoti ir
vertinti profesins
karjeros tyrimus
remiantis pagrindinmis
gnoseologijos
tradicijomis.
Gebjimas atpainti

1.Iskirti pagrindines
gnoseologijos pedagogines
idjas.
.

1.Pagrindins tradicijos
ir tikrovs painimo
bdai gnoseologijoje.
2.Fenomenalizmo
reikm vietimo
reikini painimui.
3. Pagrindiniai
fenomenologijos
teiginiai.
1.Pagrindins
gnoseologijos
pedagogins idjos.

1. Kultros (krybos)

Irykinti pagrindiniai Ryt ir

Gebjimas taikyti
personalizmo filosofijos
idjas savo asmeniniam ir
profesiniam augimui

1. Apibdinti krybos ir

1.Asmenybs ir krybos
santykis personalizmo
filosofijoje.

Parengtos savo asmeninio

augimo ir profesinio
tobuljimo gairs
pasinaudojant pagrindiniais
personalizmo filosofijos
teiginiais.
Apibdintos profesins
karjeros tyrim pagrindimo
metodologins nuostatos
ugdymo karjerai arba karjeros
planavimo srityje

Ivardinti asmens painimo

tyrim apribojimai ir
galimybssmens

skirtingas Ryt ir Vakar

kultros filosofijos idjas
ir jas taikyti svarbiausi
iandienini karjeros
projektavimo ir
konsultavimo problem
sprendimo pagrindimui

Gebjimas taikyti senojo

balt tikjimo (Rdos
Rato filosofija) ir lietuvi
tautos pedagogini
tradicij pagrindinius
bruous atpastant ir
sprendiant etines
konsultavimo problemas
mokymosi vis gyvenim
kontekste
Gebjimas Omegos
tako teorijos kontekste
interpretuoti teorinius
ugdymo karjerai teiginius
ir vesti su kitais tyrjais
mokslin diskusij
mogaus prigimties,
raidos ir gyvenimo
prasms klausimais

Gebjimas kritikai
analizuoti, vertinti bei
sisteminti naujas karjeros
projektavimo idjas
remiantis
egzistencializmo
filosofijos bei A.
Maceinos egzistencins

kultros filosofijos
sampratas bei svarb ugdant
karjerai ir karjeros
planavime.
2. Palyginti Vakar ir Ryt
kultros filosofijos
skirtumus bei reikm
karjeros projektavimo
filosofijai.
3. Parinkti iuolaikins
profesijos rinkimosi kultros
krizs enkl pavyzdius ir
vertinti j ssajas su
vietimo reikini kaita.
4. vertinti kultros
filosofijos studij reikm
konsultant profesiniam
rengimui ir tobuljimui.
1. Apibdinti senojo balt
tikjimo esminius akcentus
bei vertinti lietuvi
tautosakai bdingus etinius
bruous

filosofija: bendroji
kultros samprata.
2. Kultros filosofija
Vakaruose.
3. Kultros filosofija
Rytuose.
4. Kultros filosofija
Lietuvoje: tarp Vakar ir
Ryt.

Vakar kultros filosofijos

idj skirtumai bei atskleistos
iandienini konsultant
rengimo problemos

Senasis balt tikjimas

ir ugdymo filosofija

Pateikta etini konsultavimo

problem analiz, pateikti
galimi j sprendimai
pasinaudojant senojo balt
tikjimo ( Rdos Rato ir
Virsmo filosofijomis)
pagrindinmis idjomis

1. Ivardinti ir apibdinti
valgos dimensijas ir
gyvybs raid pagal
P.Teilhard de Chardin
2.Apibdinti materijos
savybes ir paaikinti
materijos genezs proces.
3.Paaikinti gyvybs
ekspansijos formas ir bdus.
4. Apibdinti mogaus
fenomen ir diskutuoti
monijos ateities vystymosi
hipotezes Omegos tako
teorijos kontekste.
6. Paaikinti antgyvybs
vystymosi principus ir
iskirti pagrindines monijos
vystymosi kryptis Omegos
tako teorijos kontekste.
1. Iskirti pagrindinius
egzistencializmo filosofijos
aspektus karjeros
projektavime.
2. A. Maceinos
egzistencinje filosofijoje
iskirti svarbiausius
teiginius ugdymo ir

1.Omegos tako
teorija: kreacionizmo ir
darvinizmo sintez.
2. Materija evoliucini
proces pagrindas
3.Gyvyb kaip psichinio
prado emje prielaida
4. Mstymas kaip
pagrindinis mogaus
painimo rankis ir
monijos ilikimo
metodas
5.Antgyvyb kaip
Omega proceso
vystymosi kulminacija

Pasinaudojant Omega tako

teorijos idjomis atlikta
savarankika mogaus
prigimties ir raidos teorij
interpretacija bei
argumentuotai pravesta
mokslin diskusija.

1.Egzistencializmo
filosofijos reikm
ugdymo karjeros teorijai
ir praktikai.
2.A. Maceinos
egzistencins filosofijos
pedagoginiai ir
andragoginiai aspektai

Atlikta nauj karjeros

projektavimo idj analiz ir
pateiktas j vertinimas
pasinaudojant
egzistencializmo ir
A.Maceinos egzistencins
filosofijos idjomis.

filosofijos teiginiais

Gebjimas analizuoti ir
vertinti profesinio
informavimo, profesinio
konsultavimo ir karjeros
planavimo reikinius
remiantis pagrindinmis
fenomenalizmo ir
fenomenologijos
filosofijos idjomis

saviugdos proces
tobulinimui.
3. Analizuoti kno ir sielos
sveikos dialektikumo
samprat profesijos
rinkimosi teorij kontekste
1. Paaikinti fenomenalizmo
samprat ir vertinti jo
reikm karjeros
projektavimo reikini
tyrimui.
2. Atskleisti asmens
painimo galimybes
fenomenalizmo teorijos
teigini kontekste
3. Ianalizuoti asmens
painimo etapus remiantis
fenomenologijos teorija

3. mogaus kaip asmens

santykis su knu

1. Fenomenalizmo
reikm karjeros
projektavimo reikini
painimui
2. Udarasis ir atvirasis
fenomenalizmas, j tipai
3. Fenomenologijos
teorija ir konsultavimo
procesas

Atskleistos vairios IQ
(Intelligence quotation)
filosofins interpretacijos,
atskleista j reikm karjeros
projektavimo filosofijai

TURINYS
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.

Filosofijos samprata ir ugdymo reforma

Antropologija ir antropocentrizmas.......
Pasaulira ir filosofija........................................
Pagrindins ugdymo teorijos...
Asmenybs ir krybos santykis personalizmo filosofijoje..
Omegos tako teorija: kreacionizmo ir darvinizmo sintez...
Materija evoliucini proces pagrindas...
Gyvyb kaip psichinio prado emje prielaida..
Mstymas kaip pagrindinis mogaus painimo rankis ir monijos ilikimo

8
12
17
28
34
49
53
60
65

metodas.

10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.

Antgyvyb kaip Omega proceso vystymosi kulminacija...

Kultros (krybos) filosofija: bendroji kultros samprata..
Kultros filosofija Vakaruose.
Kultros filosofija Rytuose.
Pagrindins tradicijos ir tikrovs painimo bdai gnoseologijoje
Pagrindins gnoseologijos pedagogins idjos

77
91
98
105
109
114
Empirizmas vietimo filosofijoje
122
Racionalizmas vietimo filosofijoje ..........................................
158
Svarbiausios racionalistins pakraipos ugdymo teorijos
190
Fenomenalizmo reikm vietimo reikini painimui... 207
I.Kanto kriticizmo teorijos pedagoginiai aspektai.. 211
Pagrindiniai fenomenologijos teiginiai
216
Egzistencializmo filosofijos reikm karjeros projektavimo teorijai ir praktikai
221
A.Maceinos egzistencins filosofijos pedagoginiai ir andragoginiai aspektai 241
Vertybin pedagogika
257
Senasis balt tikjimas ir ugdymo filosofija 263

1. Filosofijos samprata ir ugdymo reforma

Studij tikslai
Apibrti filosofijos samprat ir jos sistemos dalis.
Rasti filosofijos viet ugdyme.
Nustatyti filosofijos, antropologijos ir pedagogikos santyk.

Tiksl pasiekim vertinimas

Igrynintas filosofijos, antropologijos ir pedagogikos santykis.

Temos turinys:
1. Teiginiai, svokos, apibrimai
1.1. Filosofijos samprata ir jos sistemos dalys
Filosofija kaip imintis. Senovs graikams filosofija (gr. philia meil;
sophia imintis) reik meil iminiai, kuri jie suprato kaip tam tikr mstant
atvirum pasauliui, bding tik mogui. Tikroji filosofijos stichija ne atsakymas,
atitinkantis Dievo veiksen, bet aminas klausimas, nes filosofijoje mstyti ir klausti yra
tas pats.
Imintis visada yra ir tam tikras inojimas. Bti protingam reikia atsiverti
neinios erdvei ir atsistoti klausianiojo pozicij. Toks inojimas nra mokslinis ar
enciklopedinis inojimas. Mokslinis inojimas pasiymi siaurumu ir specializuotumu,
todl yra ribotas, labai danai suabsoliutina savo reikmingum kit moksl, vadinasi, ir
gyvenimo bei pasaulio, kaip visumos, atvilgiu. Imintingas inojimas pasiymi tuo, kad
jis susideda ne i paskir fakt, bet yra visuminis, universalus remiasi plaiomis
pairomis ir tvirtais principais.
S. alkauskis imint apibdino kaip trij bruo pair platumo, ini gilumo
ir tinkamo dorinio nusistatymo vienov. Jis paymjo tokias pagrindines filosofijos
mokslo savybes, kaip antai: 1) bendrumas painimo subjekto atvilgiu; 2)
visuotinumas painimo objekto atvilgiu; 3) bendras painimo mokslo reikmingumas;
4) aukiausias intelektualins kultros smoningumas; 5) visuotins sintezs reikm;
6) filosofija, kaip pasauliros mokslas (alkauskis S., 1996, p. 29-32). Panaiai
filosofijos udavinius supranta ir P. Kuraitis (1990) bei R. Bytautas (1996). Pavyzdiui,

R. Bytautas mano, kad filosofija yra mokslikas visos tikrumos painimas. Tai yra
mokslas, kurio tyrinjimo objektas itisa visuma (Bytautas R. 1996, p. 26).
Filosofija kaip pasauliros mokslas. Filosofij galime apibdinti kaip teorins
ir praktins pasauliros moksl, nes vien tik filosofija i esms tra pasauliros
mokslas, arba, kitaip tariant, ji tik viena tegali sudaryti moksling mogaus
pasauliros dal (alkauskis S. 1924, p. 50). Vadinasi, filosofij galime laikyti
pasauliros mokslu. Todl ji vis pirma turi gerai itirti painimo pagrindus (ar
teisingai pastame?) ir tik po to imtis paties pasaulio ir gyvenimo painimo. Painimo
pagrindus tyrinja painimo filosofija; pasaulio pagrindus teorin filosofija (istorin
metafizika); gyvenimo (bties) pagrindus praktin filosofija. Galime prieiti ivad,
kad filosofijos sistema apima painimo, teorin ir praktin filosofijas (r. 1 pav.)

1 pav.

Filosofijos moksl sistema

Painimo filosofij sudaro dvi atskiros filosofijos disciplinos gnoseologija
(painimo teorija) ir logika, kuri tyrinja formalj painimo taisyklingum. Teorin
filosofija skirstoma keturias disciplinas ontologij, gamtos filosofij (pastaroji
skirstoma kosmologij ir biofilosofij), antropologij ir teodicj. Ontologija tyrinja
bendriausius bties pagrindus. Gamtos filosofija vidinius materialaus pasaulio
pagrindus. Antropologija mogaus atsiradimo, raidos ir vidini apraik pagrindus.
Teodicja (pranc. theodicee i gr. theos Dievas ir dike teisingumas)
filosofijos dalis, kurioje svarstomi Dievo buvimo rodymai (kiek pajgus tirti mogaus
protas), jo savybs ir pan. Gyvenime mogus susiduria su akivaizdiais blogio faktais ir
tai daugel moni skatina abejoti Dievo buvimu, nes jeigu Jis bt, tai, bdamas
absoliutus Grio altinis ir absoliuti Jga, to neleist. Teodicjos svok pavartojo G. W.

Leibnicas (1710), paras to paties pavadinimo veikal (Essays de Theodicee), kuriame

band suderinti Dievo buvim su blogio tikrove, pasiremdamas paiu blogio argumentu.
Praktin filosofija skirstoma labai vairiai. Daniausiai jai priskiriama etika
(dorovs filosofija), teiss (normatyvikai apibrt santyki tarp moni ir j
nuosavybs) filosofija, estetika (groio filosofija), kultros (krybos) filosofija (jai
priskiriant istorijos ir socialin filosofijas) ir religijos (santyki su Auktesne Btybe)
filosofija. Tokiu bdu filosofijos sistema siekia apimti vis galim pasaulir, kuri
gali bti moksliko sitikrinimo objektu. Todl, anot S. alkauskio, tik filosofija, kaipo
bendrasis ir visuotinasis mokslas, kuris tyrinja i pagrind pasaulio bei gyvenimo
visum prigimtojoje mogaus proto viesoje, tegali bti laikoma pasauliros mokslu
(alkauskis S. 1924, p. 54). Vadinasi, filosofija, kaip pasauliros mokslas,
pedagogikai svarbi ir tuo, kad ji mogaus gyvenimui turi veikdinaniosios, skatinanios
ir stimuliuojanios galios.

1.1 Filosofins minties raida.

Filosofijos istorija paprastai skirstoma ikiantikin, antikin, krikionikj,
naujj ami ir modernij (2 pav.).

2
pav.
Filosofins
minties
raida

10

Ikiantikinje filosofijoje iskiriamos dvi kryptys: jonn (materialioji metafizika)

ir italik (formalioji metafizika). ymiausi jonijos filosofijos atstovai: Talis (apie 625
547 m. pr. Kr.), kuriam pirmasis pradas (arche) buvo vanduo, Anaksimandras (apie 610
546 m. pr. Kr.), kurio arche buvo apeironas (gr. peirar riba; apeirar beribis) ir
Anaksimenas (apie 585525 m. pr. Kr.), pagal kur aminasis pradas neatsirandantis ir
neinykstantis, todl turintis daugiausia bties, vadinasi, ir aukiausia btis oras.
Italik mstytoj rykiausiais atstovais laikytini Parmenidas (apie 515 m. pr. Kr.) su savo
rutulio formos monocentrine ir monomorfine bties Sphaira, Pitagoras (antroje VI a.
pusje, mir V a. pradioje pr. Kr.) su savo skaiiumi, Ksenofanas (apie 570478 m. pr.
Kr.) su savo Vienio idja kaip Dievu, kuris neprieinamas paintinms mogaus galioms,
nra asmuo, bet susakralinta antkosmin esyb.
Jonijos ir italik mokykl sandroje atsirado antikos filosofija, kuri galtume
vardyti kaip realij metafizik. Sokratas ymt jos pradi, Platonas, Aristotelis jos
brand,

Filonas

Aleksandrijos,

kaip

pirmasis

krikionikosios

filosofijos

sistemintojas, jos pabaig.

Krikionikosios filosofijos grindju laikytinas v. Augustinas, pateiks formul:
Tikk, kad paintum, ir v. Tomas Akvinietis, jai priepastats savo teigin Paink,
kad tiktum, tuo atverdamas keli naujj ami racionalizmu (plaija prasme) grstai
filosofijai (i esms gnoseologijai).
Naujj ami racionalistin filosofij prasta skirstyti du tarpsnius. Pirmasis
vadinamas ikikantikuoju, nes I. Kanto filosofija (kriticizmas) laikoma savotiku liu
racionalistins minties raidoje. Ikikantikoje filosofijoje skiriama racionalistin (siaurja
prasme) ir empiristin tradicijos. Naujj ami filosofijos tarpsn baigia G.W.F. Hegelis,
po kurio prasideda moderniosios filosofijos periodas, besitsiantis iki i dien. Joje
iskiriamos trys kryptys: viena beslygikai linksta moksl (scientizmas), laikydama j
vieninteliu tikru painimo ir mstymo bdu (pozityvizmas, loginis pozityvizmas,
semiotika, semantika ir t.t.). Kita antimokslin arba humanistin, kuri velgia moksl
jeigu ne prieikai, tai ma maiausiai skeptikai, teigdama, kad filosofija privalo
isaugoti savo savarankikum, nes mokslas toli grau neisprendia vis problem ir
pirmiausiai mogaus egzistencini (egzistencializmas) problem. Treia kryptis
fenomenologija, bandanti derinti ir remtis pirmosiomis dvejomis painimo teorijomis.

2. Antropologijos ir antropocentrizmas

11

Antropologija tai filosofin koncepcija, kurios atstovai svokoje mogus iri

esmin pasaulirin kategorij ir tvirtina, kad tik remiantis ja galima sukurti vaizdini
apie gamt, visuomen ir mstym sistem.
Antropologija tam tikra prasme sutelkia visas svarbiausias filosofijos problemas,
kurias galima aprpti vienu klausimu: Kas yra mogus?
Senovs graik mstytojas Protagoras (480410 m. pr. Kr.), suformulavs posak
mogus yra vis daikt matas (Chestertone G., 1995, p. 31), gali bti laikomas
antropologijos tvu filosofijoje. N. Berdiajevas antropologijos reikm filosofijai
akcentuoja dar labiau, tvirtindamas, kad painimas mogaus, kaip pasaulio centro, kuris
slepia savyje pasaulio paslaptis ir kuris stovi aukiau u visus pasaulio daiktus, yra
kiekvienos filosofijos prielaida, be kurios negalima drsti filosofuoti ( Berdiajev N.,
1995, 53).
I. Kantas logikos paskait vade, kuriame iskleidia filosofijos svok, teigia:
Pasaulio pilieio filosofijos sritis gali bti apibdinama tokiais klausimais: 1) K a
galiu inoti? 2) K a privalau daryti? 3) Ko a galiu tiktis? 4) Kas yra mogus?
(Genzelis B., 1997, p. 29). Ketvirtj klausim I. Kantas prideda ne iaip sau visa tai
galima priskirti antropologijai, nes pirmieji trys klausimai siejasi su paskutiniuoju
(Heidegeris M., 1992, p 30).
M. Heideggerio nuomone, antropologija jau seniai nra tik tam tikros disciplinos
pavadinimas; is odis paymi mogaus poirio save ir esini visum tam tikr
pamatin tendencij (Heidegeris M., 1992, p. 31). M. Heideggeris kelia filosofins
antropologijos, raginusios mog painti pat save, idj. Jo nuomone, ji lemia arba
filosofijos tiksl, arba jos ieities tak, arba abu tuos dalykus (Heidegeris M., 1992, p.
33).
2.1. Ugdymo ir antropologijos santykis
Pedagogai, akcentuodami ugdymo svarb, taip pat akivaizdiai teigia, kad pasaulis
(gamta ir visuomen) yra toks, koks yra mogus. Todl jo ugdymas svarbiausioji,
pagrindin kultros prieastis, susiejanti antropologij bei pedagogik. Antropologija
pasitarnauja pedagogikai kaip ugdymo metodologija. Pedagogika, skatindama ugdyti
tobulesn mog, sudaro slygas vystytis antropologijai.
Taiau iandienin filosofija siekia ymiai giliau nei tik isprsti klausim: Kas
yra mogus: ar Dievo snus ar isitobulinusi bedion? mogui rpi ne tiek mokslin,
kiek egzistencin prasme. Vadinasi, pagrindin mogaus problema ne jo santykiai su
gamta, bet santykiai su paiu savimi, t.y. su savo btimi. Todl antropologija, anot A.
12

Maceinos, virsta centrine ir gal net vienintele filosofijos disciplina (Maceina A., 1946,
p. 4). i ivada labai svarbi ir reikminga pedagogikai, nes tai reikia, kad filosofija
antropologijos pastangomis atsigria vien savo vaik pedagogik, kuri daro
didiausi tak tolimesnei monijos raidai.
Antropologija tarsi prizm, kuri iskaido to ar kito tarpsnio pairas ir jas
irykina. Pair koalicija galima politikoje, ugdyme, dorovje, net religijoje, taiau j
negalima suderinti antropologijoje. Pedagogikai klausimai Kas yra mogus? ir Kam
jis gyvena? nra antraeiliai, bet pagrindiniai, nes, neatsakiusi juos, ji virsta
paprasiausiu auginimu augalininkyste arba gyvulininkyste.
2.2. Antropocentrizmas ir jo tipai.
antropocentrizm pedagogika velgia i altruistini pozicij, kurios, kaip ir
egoizmas, mogaus prigimtyje turi toki pat tvirt atram. Santykinai skiriamas
materialistinis (L.A. Feuerbachas, 18041872; K.A. Helvetius, 17151771) bei
idealistinis (N. Berdiajevas, 18741948; A. Gehlenas, 19041976; V. Diltheyjus 1833
1911 ir kiti) antropologizmas. Savo laiku A. Gehlenas (1974) labai skausmingai kl
klausim: Ar mogus yra vien tik gamta, ar dar kakas daugiau?
Pasiremdami J. Maritainu (1995), norime tik pabrti, kad reikia skirti teistin
(metafizin) ir ateistin (materialistin) antropocentrizm. Filosofine ir pedagogine
prasme pavojingas yra ateistinis antropocentrizmas, kuris mog siekia sudievinti
(prometjizmas). Teistiniam antropocentrizmui, kaip ir krikionybei, bandymai
sudievinti mog visikai svetimi. Kita vertus, svetimas ir jo menkinimas. Tarp ateistinio
ir teistinio antropocentrizmo yra toks pat skirtumas, kaip tarp puikybs (savimeils,
nuodms altinio, nerealios bsenos iame pasaulyje) ir ididumo (sins, savigarbos,
atspindini reali mogaus padt iame pasaulyje). Filosofini studij paskirtis,
rengiant mokytojus, ir yra vairi panaaus pobdio filosofini niuans, kurie gali bti
lemtingi monijai, irykinimas.
2.3. Pagrindinis ugdymo klausimas.
iandien mogus kai kuriose gyvenimo srityse pasiek aukt asmenikumo ir
nepriklausomumo laipsn, atsipalaiduodamas ne tik nuo gamtos, bet ir nuo Dievo. Tiek
viena, tiek kita labai pavojinga. Apie tai mums byloja dorov gamtoje ji pasireikia
ekologijos, moguje ir visuomenje padorumo, morals bkle. Dar daugiau
ekologin bkl, t.y. mogaus santykiai su gamta, yra jo dorovins ir apskritai
13

visuomens moralins bkls (santyki su paiu savimi) idava. Tik keiiantis mogaus
santykiui su paiu savimi (savo sine arba Dievu), keisis jo poiris (santykis) kitus,
tame tarpe ir gamta. Tai padaryti privalo pedagogika: pirmiausiai keisti mogaus
santyk su paiu savimi (taip vadinamas Keiskim save dsnis). Siekiant to, svarbiausia
nuoirdumas, nes jis yra teising santyki su paiu savimi pamatas. Nuoirdumo
ugdymas vaiko sieloje yra pagrindinis ugdymo klausimas.

Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savirefleksija.

Uduotys besimokantiesiems
Atsakykite emiau pateiktus klausimus. Pamginkite vertinti nuoirdum kaip savo
asmenin savybe penki bal skalje. Savirefleksijos bdu, vertinkite, kas ir kaip turjo
ir turi takos iai savybei pltotis.
Kontroliniai klausimai
Kas yra filosofija? Kas sudaro jos esm?
Kuo skiriasi iminius nuo mokslininko? Koks turt bti pedagogas ir kodl?
Kokios filosofins disciplinos sudaro filosofijos moksl sistem?
Kokios disciplinos sudaro painimo filosofij? Teorin filosofij? Praktin
filosofij?
Kokius klausimus nagrinja atskiros filosofijos disciplinos (logika, gnoseologija,
teodicja ir pan.)?
Kas yra antropologija? Kuo pasireikia jos svarba pedagogikai? Kokie
antropologiniai klausimai yra svarbiausi pedagogikai ir kodl?
Koks antropologijos ir filosofijos santykis?
Kada, kokiu momentu prasideda mogaus asmenikjimas? Kuo jis reikmingas
ugdymui ir kodl?
Ar pavojingas mogui painimas? Kas yra prometjizmas? Kuo jis pavojingas
ugdymui? Kuo skiriasi teistinis ir ateistinis antropocentrizmas?
Kas yra nuoirdumas? Ar svarbus jo ugdymas? Kodl? Koks svarbiausias ugdymo
dsnis? Kodl?
14

Literatra:
Berdiajev N. (1995). Krybos prasm// Kultra ir religija. V.: Valstybinis leidybos
centras, p. 267-294.
Bytautas R. (1996). Lavinimosi reikalui. Filosofija//Lietuvos filosofin mintis,
Chrestomatija. V.: aidai.
Chesterton G. (1995). Aminasis mogus//Kultra ir religija. V.: Valstybinis leidybos
centras, p. 11-238.
Genzelis B. (1997). Lietuvos filosofijos istorijos bruoai. V.: Mokslo ir enciklopedij
leidybos institutas.
Pukelis K. (1998). Filosofijos samprata ir jos sistemos dalys. Antropologija ir
pedagogika //Mokytoj rengimas ir filosofins studijos. K.: Versm, p. 140-152.
alkauskis S. (1996). Filosofijos apibrimas//Lietuvos filosofin mintis. Crestomatija.
V.: aidai, p. 29-32.
alkauskis S. (1927). Pastabos apie Herberto Spencerio pedagogik//H.Spenceris. Proto,
doros ir kno aukljimas. Kaunas.

15

3. Pasaulira ir filosofija
Studij tikslai:
Apibrti ir apibdinti pasauliros struktr, iskirti pasaulvaizdio ir
pasauliros skirtumus.
Nustatyti pasauliros, filosofijos ir ideologijos santyk.
Ivardinti ir apibdinti pasauliros tipus.
Nustatyti konsultanto pasauliros reikm konsultavimo procesui.

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibdinta pasauliros samprata, struktra ir tipai. Nustatytas pasauliros,
filosofijos ir ideologijos santykis. Paaikinta mokytojo pasauliros reikm ugdymui.
Nustatytas dominuojantis pasauliros tipas asmeninje pasauliroje.

Temos turinys
Teiginiai, svokos, apibrimai,
3.1. Pasauliros samprata
Pasauliros svoka yra platesn u filosofijos, kaip dorovs svoka yra
platesn negu teiss, dorovin norma nei statymas. N viena filosofija neisemia
pasauliros.
odio pasaulira etimologija reikia, kad tai yra dviej odi pasaulis ir
ira sjunga. Pasaul mes suprantame kaip vis esinij, supani mog, vadinasi,
ir j pat, kaip neatskiriam pasaulio dal. ir mes suprantame kaip valg, kaip
teorij, kuri antikos mstytojai suprato kaip mstant vilgsn, sismelkiant pai
daikt ir reikini esm. Vadinasi, pasaulira yra esinijos valga, matymas ir
mstymas ne tik to, kas matoma, bet ir to, kas nematoma.
Pasauliros pagrindas yra pasaulvaizdis pasaulio vaizdas. Pasaulvaizdis
susidaro pasauljautos pagrindu, kuri yra gimta duotyb. Pasauljauta yra individuali ir
nepakartojama, nes kiekvienas ms supant pasaul suvokia ne tik tapaiai, bet ir
skirtingai. Tai lemia ms jutiminiai organai iorins jusls (sensus externi
regjimas, girdjimas, lytjimas, uosl ir t.t.) bei vidins jausls (sensus interni

16

koordinacija, orientacija, pusiausvyra ir t.t.), kurios yra

taip pat individualios ir

originalios. Susidrus ms jutimams (iorinms juslms ir vidinms jauslms) su

tikrove, j pagrindu susidaro pasaulio vaizdas. Tokia yra pasaulvaizdio genez. Po to
pasaulvaizdis ms vidini dvasini gali (atmintis, dmesys, vaizduot, mstymas ir
t.t.) pagalba yra subjektyviai transformuojamas ir ufiksuojamas mogaus psichikoje
kaip kakas pastovu ir vieninga sistema arba pasaulira.
Pasaulvaizdio ir pasauliros skirtumas yra toks pat, kaip tarp vaizdinio ir
svokos. Pasaulvaizdis (vaizdinys) yra jutiminio suvokimo (jusli ir jausli) veikimo
rezultatas. Pasaulira (svoka) yra proto veikimo rezultatas.
Pasaulvaizdis susideda i vaizdini ir nusako mums, koks yra pasaulis (forma), o
pasaulira i svok ir nusako, kas yra pasaulis (esm, turinys). Vadinasi,
pasaulira yra tam tikru bdu redukuotas arba rekonstruotas pasaulvaizdis.
Taiau tarp j yra didiulis skirtumas, nors jie vienas be kito ir negali egzistuoti.
Pasaulvaizdis ir pasaulira yra dvi skirtingos pasaulio suvokimo pakopos mogaus
smonje. Vaiko psichikoje paprastai dominuoja pasaulvaizdis. Jis sugeba matyti tik
pasaul sudaranius komponentus, bet nesugeba dvasios akimis irti juos siejani
prieasties-padarinio ryi. Taiau vaikysts metais susiklosts pasaulvaizdio turinys
ateityje paprastai lemia suaugusio mogaus pasauliros turin, jos kokyb.
Pasaulira nuo pasaulvaizdio skiriasi ir tuo, kad pasaulvaizdiui bdingas
padrikumas ir netvarka. Pasaulira stengiasi vis pasaulio ir gyvenimo vairov
sujungti vien sistem, padaryti paklusni vienam principui, t.y. paversti universumu
(vienybe vairovje). mogaus jutiminis painimas yra ribotas. Jis negali aprpti viso
pasaulio vairovs. Tuo tarpu mogaus protas, bdamas universaliu, gali aprpti visk.
mogaus pasauliros tapsmas vyksta randant atsakymus svarbiausius jo gyvenimo
klausimus kas ia?, kodl? ir kas a arba kuo bti?. ie klausimai, ireikti
vienokia ar kitokia forma, lydi mog vis gyvenim.
Pasauliros objektas yra pasaulis. Pasaulis yra viskas, kas supa mog,
gamta, Visata, visuomen, vadinasi, ir pats mogus. Pasaulis yra mogaus protinio
painimo objektas. Protinis painimas (dvasios akys) nuo jutiminio painimo skiriasi
tuo, kad pastarasis mums pasako, koks yra daiktas (reikinys), o pirmasis kas yra
daiktas (reikinys). Todl ir pasaulira atsako klausim, ne koks yra pasaulis (tai
pasaulvaizdio funkcija), bet kas yra pasaulis.
Pasaulira kaip sistema. Pasaulira, kritiko ir smoningo mogaus
nusistatymo dalykas. Kai mogaus protas pasta pasaul, jis suvokia j ne tik taip, kaip
17

pasaulis yra, bet ir taip, kaip pats pastantis protas yra (I. Kantas, 1996). Tuo tarpu
mogaus protui bdinga visus chaotikus spdius, kuriuos jis patiria i pasaulio,
suvesti sistem, nes pats mogus, jo prigimtis, bdama vieninga, visada stengiasi grti
bsen, artim tai, kuri mes vadiname sistema. Jos tobulumas priklauso nuo pasaulio
painimo gilumo. Pasaulira vis dlto nra ukoduota mogaus prigimtyje, nes protas
pasta pasaul ne tik taip, kaip jis yra, bet ir taip, kaip pati dvasia yra (Maceina A.
1991, p. 130).

3.2. Filosofija pasaulir ir pedagogik jungiantis tiltas.

Filosofijos udavinys nustatyti tam tikras pairas bt. Todl filosofija par
excellence yra pasauliros mokslas (Maceina A. 1991, p. 126). Taiau ji pedagogikai
svarbi dar ir tuo, kad teikia jai vedamj idj. Ji negrindia ugdomojo darbo specialiais
dsniais, bet veda pedagogik, paddama mokytojui nustatyti darbo krypt, apimt ir
tiksl. Taigi pasaulira mokytojo darb takoja netiesiogiai, per jo filosofij.
Pasaulir, kaip ir filosofij, vairumas yra neginytinas faktas. J vairov
reikia ne k kit, kaip mogaus dvasios sugebjim tyrinti pasaul ir gyvenim
vairiausiais aspektais. Kuo giliau mogaus dvasia siskverbia bties paslaptis, tuo
savotikiau ji i bt suvokia, tuo labiau skaidosi jo pairos.
Kiekvienas mogus turi toki pasaulir, koks ir kiek jis yra filosofas. Tai
aktualu ir mokytojui, nes jo pasaulira yra labai svarbus ugdymo veiksnys. Todl
pedagoginis pasauliros vertingumas yra kiekvieno mokytojo, vadinasi, ir kiekvienos
mokytoj rengimo institucijos, rpestis.
Paauglysts laikotarpiu filosofiniai pokalbiai turi ypatingos reikms ugdymo
kokybei, nes jie padeda moksleiviui rasti atsakym klausim kas a? bei apsisprsti
kuo ir kokiu (geru ar blogu) bti?. Tik rad savyje atsakymus iuos klausimus,
paaugliai sprendia kit, grynai didaktin, tiksliau, pedagogijos klausim k ir kodl
mokytis? Mokinys, kaip ir kiekvienas mogus, negali mokytis (dirbti) nesuvokdamas
savo mokymosi (darbo) prasmingumo. Filosofavimas apie visk yra gyvenimo
prasms, vadinasi, ir mokymosi prasms paiekos.
Ugdymas yra mogaus rengimas prasmingam gyvenimui. Jis prasmingas, jeigu
mogus turi gyvenimo tiksl. Vadinasi, ugdymo tikslai turi bti kildinami i gyvenimo
tiksl.

18

Konstruojant ugdymo tikslus, visados ikyla pasauliros problema kas

vertinga?, kodl vertinga?. Kita vertus, jie kyla i mogaus prigimties suvokimo ir
skiriami paiam mogui. Todl pasauliros problema pedagogikai aktuali ne tik dl
ugdymo tiksl konstravimo, bet ir dl paios pairos mog kas yra mogus? O tai
jau antropologijos (mogaus filosofijos) sritis. Vienaip bus ugdomas mogus, kai jis
traktuojamas kaip materialiems (gamtiniams, vitaliniams) dsniams paklstanti btyb
(materialistin pasaulira), ir kitaip, kai ugdytinis bus suvokiamas kaip dvasin
btyb. Anot A. Maceinos, pairos gyvenim ir mog, vadinasi, pasaulira,
paimta plaiausia prasme, apsprendia vis ugdomj darb (Maceina A. 1991, p.
126).

3.3. Pasauliros ir ideologijos santykis

Pasauliros turiniui didel tak turi vaikyst, gamtin aplinka, mons,
tradicijos ir paproiai, kurie supo ir supa augant vaik. Visa tai jis smoningai arba
nesmoningai perm ontogenezs, tame tarpe ir ugdymo, metu. Todl pasauliros
gali bti ne tik vairios ar skirtingos, bet ir prieingos. Vadinasi, j kova tampa
neivengiama. Taiau jos negalima traktuoti kaip vien moni kovos prie kitus.
Pasaulir susidrimas turi bti vis moni kova u ties. Demokratin visuomen
remiasi tolerancijos principu atskir pair atvilgiu. Joje siekiama bendr pastang
kovoje u ties sujungimo, o ne skirting pair priestatos. vairios ideologijos,
atsisakanios tolerancijos principo, atvirkiai pasaulir panaudoja vien moni
kovai prie kitus, todl virsta totalitarizmu (komunizmu, faizmu, rasizmu, ovinizmu ir
pan.). Ideologija tai lyg du vienas prieais kit automobiliais nakt vaiuojantys
mons, kurie savo automobili ibint vies stengiasi nukreipti ne keli, kad saugiau
prasilenkt bet vienas kito akis, tuo didindami avarijos tikimyb. Todl ideologija
mogaus savimeils (puikybs) menkumo rankis, o pasaulira mogaus sins
didingumo rankis. Vadinasi, mokytojas neturi bti jokios ideologijos ruporu, juo labiau
jos neprimesti aukltiniui. Santarv (j suprantant dialektikai) vienintel pateisinama
mokytojui ideologija. Tokia mokytoja pozicija yra labiausiai demokratika, vadinasi ir
pilietikiausia. Pilietikumas ir ideologija nesuderinami dalykai.

3.4. Pasauliros tipai

19

Teorin ir praktin pasaulira. Teorin pasaulira remiasi sitikinimu, kuris

kyla i formaliojo (abstraktaus) mstymo. Praktin (gyvenimikoji) pasaulira remiasi
sitikrinimu (akivaizdumu) praktiniu mstymu, besiremianiu fakto tikrumu. Abi ios
pasauliros yra vienodai vertingos ir svarbios, nes jos sukuria vadinamsias
tobuljimo irkles. Praktin pasaulira atspindi realyb, kuri daniausiai ms
netenkina. Teorin pasaulira bsim tikrov, ideal, kurio mogus siekia. .
Pasaulira remiasi sitikinimais ir sitikrinimais. sitikrinimas visada pagrstas
jutimine patirtimi, kuri patvirtina arba paneigia proto teiginius akivaizdumu
(pavyzdiui, sniegas baltas). Jeigu protini teigini nemanoma patikrinti jutiminiu
bdu ir patvirtinti faktais, tai sitikinimai virsta tikjimu. Todl kiekviena pasaulira
daugiau ar maiau susijusi su tikjimu kak arba kakuo.
Teistin ir ateistin pasauliros. Teistin pasaulira teigia, kad tikrov
stokoja savo bties pagrindo pati savyje, todl jos prieastis yra Transcendencija.
mog ji traktuoja kaip Dievo paveiksl, o jo gyvenimo tiksl ir prasm kaip nuolatin
savs tobulinim, artjim link To, kas mog sukr. Laisvamanika ir ateistin
pasaulira teigia, kad tikrovs altinis yra ji pati, o Transcendencija ir viena jos form
Dievas tra mitin prielaida. Anot A. Maceinos, ateistin pasaulira pasireikia
vairiomis formomis:
1. Mechanistiniu materializmu, kuri tikrovs pagrindu laiko mediag,
paklstani mechaniniams dsniams. Visos tikrovs apraikos yra
tos paios materijos (substancijos) skirtingo reikimosi bdai.
2. Vitalizmu, kuris alia mediagos kaip savarankiko reikinio ikelia
ir gyvyb. Priklausomai nuo to, kaip traktuojamas gyvybs santykis
su mediaga, skiriamas materialistinis ir panteistinis (pan graik
kalboje reikia visa) vitalizmas. Pastarasis vis tikrov suvokia
kaip itisin gyvybs skleidimsi.
3. Ateistiniu humanizmu, kuris pripasta esmin uol (evoliucijos
dka) ne tik nuo mediagos gyvyb, bet ir nuo gyvybs
mstanij dvasin bt, ikeliani mog vir viso gamtinio
pasaulio.
Mechanistinis materializmas pedagogikai tiek reikmingas, kiek ir pavojingas, nes
jame objektyviai nra vietos moralei, nes jis i principo neigia laisv viskas vyksta
pagal grietus dsnius. Jeigu vis dlto norima rasti vietos moralei, tai mechanistinis
materializmas turi krypti subtilesnes materializmo formas, tokias kaip pozityvizmas,
20

natralizmas, sensualizmas ir pan. Vitalistins pasauliros moral paprastai remiasi

kolektyvizmu (rasizmas, nacionalizmas, komunizmas, faizmas ir pan.). iuo atveju
moralu tai, kas naudinga kolektyvui, partijai, grupei. mogus ia traktuojamas kaip
atitinkamos grups tarnas. Pasaulira vitalizmo teorijoje labai danai gyja politins
partijos ar socialins programos form. Humanistin pasaulira mog suvokia kaip
laisv asmen ir akcentuoja asmenin taurum, tolerancij, o ne partin, grupin
kovingum.
Pasauliros tipai pagal dvasios struktr. Painimo aktu mogus siskverbia
tiriamj objekt, paias jo gelmes ir bt (bties apraikas) suvokia ne pasyviai, t.y.
taip, kaip j ten randa, bet aktyviai suteikdamas jai (bties apraikoms) sav bruo,
tuo bdu j perkurdamas ir suvienydamas. Bdas, kuriuo dvasia santykiauja su btimi ir
kuriuo j apipavidalina bei suvienija per painim, kaip tik ir gamina pasaulir.
Vadinasi, jai atsirasti reikia dviej poli: objektyvios bties (bties apraikos) ir
subjektyvios dvasios. Todl pasaulira nra vien tik subjektyvi arba objektyvi realybs
iraika. J galime traktuoti kaip savotik transcendencijos fenomen (A. liogeris,
1996) mogaus smonje.
Pasaulira susidaro tada, kai dvasia organikai susilieia su btimi (bties
apraika), kai ji traukia j (bties apraik) save, sutapatindama su vidiniu savo
pasauliu. Individuali mogaus dvasia negali aprpti visos bties. N vienas mogus
negali suvokti jos iki galo.
mogaus dvasia turi savo struktr, kuri, iandienins filosofijos manymu,
sudaro: 1) sugebjimas sibrauti bties gelmes; 2) forma, kuri lemia, kaip btis bus
pastama ir forminama, ir 3) norma, pagal kuri vertinama btis arba jos apraikos
(gera-bloga, grai-bjauri ir t.t.).
E. Sprangeris (E. Spranger, 1928) iskyr eias mogaus dvasios struktras:
1. teorin,
2. ekonomin,
3. socialin,
4. estetin,
5. prievartin
6. religin.
Maceinos nuomone, galima lengvai pastebti tarp j esant organik ryi, kuri
dka ias struktras manoma suvesti bendresnes kategorijas. Remdamasis tuo A.
Maceina iskyr tris pasauliros tipus natralizm, humanizm ir teizm.
21

Natralistin pasaulira. Taip ekonomins ir prievartins dvasios struktr

tipus (ekonominio ir prievartos tipo mons) jungia gamta (physis). Ekonominio
mogaus pagrind sudaro gamtinis daiktas. Prievartos mogaus pagrindas gamtin
jga. Todl abu jie yra gamtos mons. Tik ekonominis mogus labiau krypsta
mediag, kuri duoda naudos, o prievartos mogus labiau avisi gyvybe, i kurios kyla
jga. Taiau tiek mediaga, tiek jga yra gamtos pradai. Todl toki dvasios struktr,
kuri pirmiausia krypsta gamt, A. Maceina vardija kaip natralistin, o j turint
mog homo naturalista. Pasaulira, kylanti i dvasios struktros, kurioje
dominuoja gamta, vadinama natralistine pasaulira.
Humanistin pasaulira. Teorin, estetin ir socialin struktra arba teorinis,
estetinis ir socialinis mogus yra panas vienas kit tuo, kad juos visus jungia dvasia.
Kiekviena i struktra paremta dvasios gyvenimu, nes ji kyla i dvasinio prado ir
dvasi krypsta. Teorinio mogaus pagrindas yra tiesa, estetinio grois, socialinio
meil. Visi ie trys pradai tiesa, grois ir meil yra dvasios pradai. Todl visos ios
dvasins struktros teorin, estetin ir socialin remiasi mog, kaip dvasin
prad. Teorins, socialins ar estetins prigimties dvasiai mogaus btyb, jos
gyvenimas yra kiekvieno veikimo pagrindas, centras ir tikslas. Todl toki dvasios
struktr, kuri pirmiausia krypsta mog, A. Maceina vardija kaip humanistin, o j
turint mog, homo humanista.
Teistin pasaulira kyla i religins dvasios struktros arba religinio mogaus,
kuris krypsta ne gamt ir ne mog, bet Diev, Ideal. Religinio mogaus veikimo
pagrindas ir kryptis Dievas, o vertinimo pagrindas idealizmas. Visk idealiai
moguje vertina sin. Vadinasi, sin yra religinio mogaus erdis. Toki dvasios
struktr A. Maceina pavadino teistine, o j turint mog, homo theista.
Natralistinis mogus gali neneigti nei dvasios, nei Dievo. Bet jis juos suvokia
kaip gamtinius principus, kuriuos pritaiko dvasiai ir Dievui. Homo naturalista tipo
mogus Diev ir dvasi traukia gamtos sferas, taiko jiems gamtinius dsnius ir msto
apie juos gamtinmis svokomis (pavyzdiui, Dievas traktuojamas kaip pasaulio
Statytojas, didysis Matematikas, visk tiksliai apskaiiuojs ir pan.). Natralistins
pasauliros pdsak galime rasti visur: moksle, mene ir net religijoje.
Homo humanista tipo mogus bties centru laiko mog. Jame gldi tiesos, grio
ir groio pagrindai. Santykiai su gamta ir Dievu yra tvarkomi pagal dvasios gyvenimo
principus. Jeigu natralizme vyrauja prieastingumas ir btinumas, tai humanizme
prasmingumas ir laisv. io tipo mons vis gyvenim suantropomorfina. Kratutin
22

antropomorfizmo apraika panhominizmas (A. liogeris, 1996), kuris nepriimtinas

ugdymo teorijai ir praktikai.
Homo theista gyvenim iri sub specie aeternitatis aminybs poiriu.
Teistinis mogus visk kildina i Dievo ir Diev suveda. Jis visk matuoja idealo
(sins) matu, kelia absoliutinius reikalavimus ir dvasiai, ir gamtai. Kiekvienos
normos, ar tai bt tiesa, gris, grois, pagrindo iekoma absoliutinje Btyje. Sin,
kaip idealo, matas toji prieastis, dl kurios io tipo pasaulir turintys vaikinai ir
merginos yra perspektyviausi mokytoj rengimo poiriu. is pasauliros tipas turt
bti mokytojo siekinys, nes pedagogas vis pirma turi bti geru filosofu. Teistin
pasaulira apima ir natralistin, ir humanistin pasauliras, pajungdama jas
aukiausiems gyvenimo tikslams Tiesai, Griui ir Groiui.
Visi ie pasaulir tipai niekada nebna gryni. Daniausiai jie esti sumi.
Taiau visada viena ar kita pasaulira dominuoja. Pavyzdiui, antikinei kultrai buvo
bdinga humanistin dvasia, viduramiams teistin, ms postmodernistiniame
amiuje rykiai dominuoja natralizmas pasivergimas daiktui ir prievartai.

3.5. Pasaulira ir konsultanto asmenyb

Gyvenimo prasmingumo poiriu, pats vaikas i patiriam spdi dar negali
savarankikai, be suaugusiojo pagalbos sisteminti i vidaus, prieasties-padarinio
ryi pagrindu. Artimiausiais jo pagalbininkais pradioje tampa tvai, vliau
mokytojai ir visa jo aplinka.
Pedagogika gali atrodyti kaip savarankikas mokslas, turintis savo principus,
taisykles ir dsningumus. Taiau i tikrj ji yra tampriai susijusi su pasaulira ir nuo
jos priklauso. Pasauliros ir ugdymo jungtis yra i gyvenimo tiksl kylantys ugdymo
idealai (tikslai). Jie yra vienokios ar kitokios pasauliros ivestin, rezultatas.
Pasaulira turi dar didesns takos ugdymo praktikai. Mokykloje alia ryi,
esani tarp ugdymo ir pasauliros, atsiranda papildom jungiamj sait, kurie
didina i priklausomyb. Tai mokymo turinys ir mokytojo asmenyb. Nra mokytojo,
kuris neturt vienokios ar kitokios pasaulirins pozicijos. Kuo ikilesn mokytojo
asmenyb, tuo jis rykiau j akcentuoja ir tuo labiau takoja savo aukltinius. Nra
mokymo turinio, kurio iniose, idjose ir vertybse nebt ukoduotos vienokios ar
kitokios

pasaulirins

pozicijos.

Todl,

anot

S.

alkauskio,

mokyklos

priklausomumas nuo pasauliros yra net ymiai stipresnis negu abstraktinis

23

pedagogikos priklausomumas nuo josios (alkauskis S. 1992, p. 23). Toks enklus

mokyklos priklausomumas nuo pasauliros leidia prieiti dvi ivadas: pirma,
pasaulira turi bti vedama mokykl ne kontrabandos, bet racionalaus planingumo
keliu; antra, pasaulirinis jaunuomens vadovavimas mokykloje turi priklausyti
tiems, kas turi tai prigimtj teis (alkauskis S. 1992, p. 23).
Efektyviausias pirmos ivados gyvendinimo bdas teorini pedagogini studij
struktros ir turinio tobulinimas mokytoj rengimo institucijose. io tobulinimo
pagrindas ne kokios nors konkreios pasauliros, grindiamos atitinkama filosofija,
primetimas bsimam mokytojui, bet jo galimybi plsti ir gilinti savo filosofines
studijas didinimas, sudarant tokiu bdu slygas kuo smoningesniam pasauliriniam
apsisprendimui arba jau turimo pasaulirinio apsisprendimo tobulinimui. Antra ivada
perspjamoji: mokytojas neturi teiss primesti savo pasauliros aukltiniams. Jis tik
gali savo asmenybs pavyzdio jga patraukti, ukrsti aukltin, vadinasi, nukreipti j
vienokiu ar kitokiu gyvenimo keliu, o tai ir yra ugdymo alfa bei omega. I mokytojo
tokios galimybs atimti negalima jokios dingsties pagrindu, nes tam nra ir negali bti
jokios prieasties. Paalinti i mokyklos mokytojo asmenybs pavyzdio tak bt tas
pat, kaip paalinti i mokyklos mokymo ir ugdymo esm. Vadinasi, pasaulira
atkeliauja iki mokinio, patyrusi tris transformacijas: filosofijos sveikoje su dstytoju
auktojoje pedagoginje mokykloje, dstytojo sveikoje su bsimais mokytojais
pedagogini studij metu ir mokytojo sveikoje su mokiniais klasje.
Mokytojams pasauliros problema labiausiai aktuali ugdymo tarpsnyje.
Pirmasis klausimas kas ia? yra pasaulvaizdio sudarymo klausimas, t.y. koks yra
pasaulis. Antrasis klausimas kodl? yra pasauliros klausimas, nes juo vaikas nori
nustatyti prieastinius atskir pasaul sudarani komponent ryius ir sveikos bdus,
kitaip tariant, jis ieko atsakymo klausim kas yra pasaulis? Treiasis klausimas
kas a esu? arba i jo kylantis klausimas kuo bti? yra gyvenimo prasms paiek
klausimas, kuris vaik negailestingai veria nustatyti ry tarp pasaulio ir savs,
susivokti, kur link vystosi pasaulis ir kokia jo vieta iame procese? Atsakymas trei
klausim yra svarbiausias derinimo aktas, nes nuo jo priklauso gyvenimo prasms
suvokimas. Vadinasi, gyvenimo prasms klausimas kyla i mogaus pasauliros.
Pasaulir tip reikm mokytoj rengimui. Pats pasaulir tip
iskyrimas yra santykinis. Taiau jis nepaprastai svarbus mokytojui, ypa kai tenka
padti paaugliams ir jaunuoliams rasti atsakym svarbiausius gyvenimo klausimus
kas a? ir kuo bti?. vertinant aukltinio dvasios tip, galima prognozuoti ir jo
24

veiklos tip (socialinis, meninis, ekonominis, praktinis-techninis, intelektualinis,

somatinis) koki profesij rinktis, t.y. kuo bti?
Vadinasi, pati perspektyviausia, produktyviausia, todl ir tikslingiausia mokytoj
rengimo poiriu tokia pasaulira, kurioje dominuoja teistins pasauliros bruoai.
Kodl? Todl, kad ji yra idealistin. Kita vertus, grynos idealistins pasauliros
mog gyvenime praktikai sunku sutikti. Svarbu, kad dominuojantis bsimo mokytojo
dvasios tipas bt teistinis. Vadinasi, jis gali turti ir kit pasauliros tip element
priemai, kurie paprastai turt lemti jo pedagogin specialyb: gamtos moksl
homo naturalista, o humanitarini moksl homo humanista.
Kiekvienas mokytojas savo darbe susiduria su vairiausiais vaikais, kuriems
bdinga vienokia ar kitokia dvasios struktra. Jas reikia mokti atpainti ir padti
skleistis gyvenimo prasms krantuose. Tai nra lengvas udavinys, nes vairumu
pasiymi ne tik dvasia, bet ir btis. Ji taip pat daugialyp ir turtinga savo skirtingumu,
dinaminiais kitimo tempais. Todl bties turtingumas ir dvasios struktringumas,
lemiantis pasaulir vairum, mokytojo darb daro sudting ir reikalauja kruoptaus
filosofinio pasirengimo.

Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas. Savirefleksija.

Uduotys besimokantiesiems
Remdamiesi pateikta pasauliros tip vairov, nustatykite ir pagrskite koks
pasauliros tipas dominuoja js asmeninje pasauliroje. Irykinkite,
kokios vertybs vyrauja js pasauliros sistemoje.
vertinkite kokie konsultantai ir kodl turjo takos js pasauliros
susiformavimui.
Kontroliniai klausimai:
1. Kuo skiriasi pasaulvaizdis nuo pasauliros? Kokie pasaulvaizdio ir
pasauliros susidarymo mechanizmai?

25

2. Pabandykite apibrti pasauliros svokos samprat ir pagrsti jos svarb

mokytojo darbui. Paaikinkite, kokia studij disciplina ir kodl jungia
pasaulir su pedagogika.
3. Kas ir kaip slygoja pasaulir vairum? Kas yra pasauliros altinis?
Kaip tarpusavyje sveikauja pasaulira ir ugdymas?
4. Kas ir kaip lemia pasauliros turin? Kokias dvasios struktras iskyr E.
Sprangeris? Apibdinkite jas. Kuo jos reikmingos ugdymo praktikai ir
mokytoj rengimui?
5. Kokius inote pasaulir tipus? Ivardykite ir apibdinkite j esm. Koks
pasauliros tipas labiausiai pageidautinas mokytojo profesijai ir kodl?

Literatra:
1. Maceina A. (1991). Kultros filosofijos vadas//Ratai, T.1 V.: Mintis, p. 22218.
2. Pukelis K. (1998). Pasaulira ir ugdymas. Ugdymas, kaip filosofija
praktikoje //Mokytoj rengimas ir filosofins studijos. K.:, Versm, p. 95-114.
3. A. liogeris (1996). Transcendencijos tyla. Pamatiniai klausimai. V.: Pradai.
4. alkauskis S. (1992). Rinktiniai ratai. Pedagogins studijos, Kn. 2. V.: Leidybos
centras.

26

4. Pagrindins ugdymo teorijos

Studij tikslai:
a. Apibrti pagrindinius ugdymo teorij tipus ir sroves.
b. Apibdinti metafizin, analitin ir normatyvin tradicijas filosofijoje ir irykiti
j skirtumus.

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibrti pagrindiniai ugdymo teorij tipai ir srovs. Apibdinti metafizin, analitins ir
normatyvins tradicijos skirtumai filosofijoje.

Temos turinys
4.1.

Ugdymo teorijos, teiginiai, svokos, apibrimai

Ugdymas, kaip kryptinga, siekianti atitinkam mokytojo ir jo vadovaujam

mokini bendr tiksl veikla, remiasi tam tikra ugdymo teorija ir yra orientuojama jos
realizacij praktikoje. Kiekviena ugdymo teorija turi savo filosofines itakas. Ugdymo
paskirtis paias imintingiausias filosofines nuostatas paversti auganios kartos
savastimi.
A. Herget (1923) iskyr tokias pagrindines ugdymo sroves (teorijas, mokyklas):
1) estetinio aukljimo mokykla, kurioje akcentuojamas vaiko ugdymas per dail, jos
painim ir dailij kryb. i mokykla gro traktuoja kaip svarbiausi ugdymo rank.
Todl jis universali ugdymo priemon; 2) darbo (E. Burgeris) arba veiksmo (W.A.
Layjus) mokykla. E. Lindeas j dar vadino veiklumo, saviveiksmikumo mokykla.
Svarbiausia ugdymo priemon, anot ios teorijos, yra veikla (tiek fizin, tiek dvasin);
3) pilietinio ugdymo mokykla (A. Dystervegas, J. Herbartas, G. Kerschensteineris), kuri
svarbiausiu savo tikslu laiko pareigos jausmo ugdym, pasiremdama vairiomis ugdymo
priemonmis; 4) moralin aukljim akcentuojanios mokyklos, kuri svarbiausias
ugdymo tikslas yra dora (Fr.W. Frsteris ir kt.). Kaip nra moni, abejing groiui, taip
nra ir vaik, abejing griui. Gris i esms yra vidinis grois, o grois iorinis gris;
5) eksperimentin pedagogika, kuri psichologini ir pedagogini tyrim duomenis
panaudoja ugdymo teorijai konstruoti bei koreguoti ir, pasiremdama jais, tobulina
ugdymo praktik; 6) socialin ugdym akcentuojanias mokyklas, kurios mokykl ir

27

ugdym traktuoja kaip mikrobendruomenin model, palengvinant vaiko socializacij ir

adaptacij visuomenje; 7) individualins pedagogikos mokyklas, akcentuojanias
mokinio poreikius ir interesus (progresyvizmas, J. Deweyjus ir kiti); 8) asmenybs
ugdymo mokyklas, pabrianias mokytojo asmenybs reikm ir svarb ugdymo
darbui (J. Andre ir kt.); 9) tautin mokykla (H. Lietzas, W. Reinas, K. Uinskis ir kiti),
tautin ugdym laikania bet koki kit ugdymo tiksl skmingo realizavimo slyga;
10) natralistinio ugdymo mokykla (J. A. Komenskis, J. J. Rousseauas, E. Haufeas),
teigiania, kad gamta yra vis ugdymo dsningum altinis ir motina.
Visose mintose ugdymo srovse (teorijose, mokyklose) dominuoja viena i
filosofijos ak: arba etika, arba estetika, arba antropologija, arba gnoseologija
(epistemologija), arba kultros (krybos) filosofija.
4.2. Ugdymo teorij filosofins tradicijos
Filosofijos moksl sistemoje sutinkamos trys dominuojanios tradicijos: 1)
metafizin (metaphysical); 2) normatyvin (normative) ir 3) analitin (analytical).
Senovs mstytojai savo filosofines ir ugdymo teorijas grind visomis trimis
tradicijomis.
Metafizin tradicija filosofijoje. Metafizika bando suvokti ir paaikinti tai, kas yra
u pragmatikojo mogaus kasdieninio gyvenimo patirties rib darbo kabineto,
laboratorijos, teismo, meno galerijos, kavins ir pan. odis metafizika yra dviej
graikik odi meta ir fizika (physis) darinys. Pirmasis odis meta graik
kalboje reikia u. Vadinasi, metafizika yra tai, kas yra u ms jutimais suvokiamo
pasaulio, rib. Kita vertus, pati odio metafizika atsiradimo istorija siejasi su
Aristotelio darb sistemintoju Androniku Rodieiu (1a. pr. Kr.), visus Aristotelio tekstus,
kuriuose buvo nagrinjami gamtos klausimai, pavadinusiu fizika (physis), o kitus
darbus, kuriuose nebuvo nagrinjami gamt lieiantys klausimai, metafizika
(metaphysis).
Metafizika mokslas apie virpojtinius bties pradus ir principus. Prieingas
mokslas metafizikai yra dialektika, kuri vystymsi kildina i paiuose reikiniuose
gldini prietaravim sveikos. Metafizika dar vadinama pirmja filosofija, o
dialektika antrja filosofija. Metafizika nagrinja bt nepriklausomai nuo
konkretaus materijos ir formos susijungimo.
Antikinje Graikijoje metafizika tai filosofija apie bties pradi ir jos principus,
viduramiais aukiausia bties racionalaus (protingo) painimo forma. Viduramiais
28

scholastai man, kad metafizika yra pajgi painti net Diev, todl j laik moksl
karaliene. Naujaisiais amiais ji pradeda koncentruoti savo dmes ties gnoseologija
painimo teorija. Klasikin metafizikos vaizd suformulavo R. Descartesas, G. W.
Leibnizas, B. Spinoza. I. Kantas iskyr dvi metafizikas gamtin (natralij) ir
moralin (etikos). G. W. F. Hegelis pirmasis priepastat dialektik ir metafizik kaip du
skirtingus painimo bdus. Vis dlto savo dialektika grst filosofij jis vadino tikrja
metafizika ir j suprato kaip moksl moksl. A. liogeris (1996) tradicikai
suprantam metafizik traktuoja kaip visos Vakar filosofijos pasiklydim, metafizins
patirties objektu laikydamas bet kur io pasaulio (kosmoso) juslikai suvokiam daikt.
Visais laikais metafizika kl ir band sprsti esminius, principinius mogaus
gyvenimo klausimus. Kas slypi u tos tvarkos ir sistemos, kurioms paklsta ir pagal
kurias sutvarkytas ms gyvenamas pasaulis? Kas sudaro groio esm? Kokia buvo
Visatos pirmoji prieastis? Ar mogus ilieka mirus jo knui? Kokia mogaus smons
prigimtis bei jos santykis su knu?
Metafizika buvo vienas svarbiausi pedagogikos altini, i kurio pastaroji visais
amiais smsi iminties, sprsdama pat sudtingiausi ir svarbiausi pedagogikos
udavin ugdymo tikslo klausim.
Filosofai, remdamiesi savo metafizini tyrinjim rezultatais, stengdavosi j
pagrindu formuluoti mogaus gyvenimo tikslus, jam keliamus reikalavimus bei normas.
Pedagogai, atsivelgdami filosof isakytus nurodymus (tiesas), formuluodavo ugdymo
tikslus ir normas, kuri dka mogus galt siekti jam ir kitiems prasming gyvenimo
tiksl. Metafizins mogaus gyvenimo tiksl ir norm paiekos padjo atsirasti
normatyvinei tradicijai filosofijoje.
Normatyvin tradicija filosofijoje. Normatyvins

filosofijos paskirtis

metafizini tyrinjim dka gaut ivad taikymas praktiniame gyvenime. Platonas savo
veikale Valstyb, nustatydamas to laikmeio visuomens socialin struktr
iskirdamas

filosof, kari (sargybini), emdirbi ir amatinink sluoksnius,

apibrdamas j paskirt ir funkcijas valstybs gyvenime, nustatydamas, kokie ir nuo

kada mokomieji dalykai (filosofijos, istorijos, muzikos, matematikos, fizikos, literatros
ir kiti) turi bti mokomi, pagrsdamas, kaip turi bti elgiamasi su atitinkamo amiaus
vaikais, jaunuoliais, kariais, siekiant tam tikr valstybini gyvenimo tiksl ir pan., i
esms pereina nuo metafizins prie normatyvins filosofijos. Pastaroji paprastai
sprendia tris klausimus: 1) nustato, kokiais pranaumais pasiymi mogus, ir ar verta

29

juos pltoti, vystyti bei tobulinti; 2) parodo, kodl ios dispozicijos turi bti laikomos
pranaumais ir 3) aptaria, kaip iuos pranaumus reikia pltoti ir vystyti.
Antrasis udavinys grynai filosofinis ir todl, norint pateisinti vien ar kit
normatyvin rekomendacij, labai danai tenka pasitelkti metafizinius arba analitinius
argumentus. Lygiai t pat galime pastebti ir visose ugdymo teorijose, nes kiekviena j
atskirai turi pagrsti savo pranaumus, paaikinti, kodl jie vertingesni ir svarbesni.
Ugdymo teorija konkretizuojama mokymo turiniu, kuriuo ji nurodo, kaip iuos
pranaumus realizuoti ugdymo praktikoje. Todl normatyvin filosofija labai svarbi
mokytojui, sudaraniam savo mokomojo dalyko program ar dalyvaujaniam planuojant
ir gyvendinant mokyklos mokymo turin. Btent vieno ar kito normatyvinio teiginio
pagrindimas sudar prielaidas atsirasti analitinei tradicijai filosofijoje.
Analitin tradicija filosofijoje. Jos paskirtis vertinti vien ar kit pagrindini
idj bei teigini, rekomendacini norm ar reikalavim pagrstum, atskleisti kurio nors
reikinio nematomas prielaidas bei slygas. Filosofai analitikai pirmiausiai siekia aikinti
tam tikr daikt, reikini ar norm pagrstum, j tikslum ir tikslingum, juos
koreguoja. Tam jie pasitelkia atitinkamas svokas ir metodus. Pagrindinis analitins
filosofijos metodas yra aikinimas. Kitas metodas analiz. Ji remiasi prielaida, kad
daugelis ankstesns filosofijos problem i ties buvo susijusios ne su galutine tikrove
arba tiesa, griu, groiu, bet nulemtos painios kalbos, neaiki arba neteisingai
interpretuojam svok, koncepcij sumaities. Tikrasis inojimas, daugelio analitik
nuomone, yra mokslo, o ne filosofijos reikalas. Filosofijos paskirtis kritikai analizuoti,
aikinti.
iuolaikiniai analitiniai filosofai taip pat bando irykinti atskir svok,
pavyzdiui, gyvenimas, prasm, mirtis, mogus, laim, laisv ir pan.,
prasm. Pedagogai savo ruotu stengiasi apibrti svok mokymas, mokymasis,
bausm, intelektas ir inteligencija, ugdymas, ugdymo turinys, aukljimas,
lavinimas ir pan. prasm. Vadinasi, analitin filosofija tikrina atskir painimo srii,
kaip antai: fizikos, pedagogikos, medicinos ir pan. svok ir argument pagrstum.
Skirtingai nuo gamtamokslinink, pedagogai ir filosofai dvasini svok ar argument
pagrstum tikrina auktesniame, abstrakiame lygmenyje. Todl analitin filosofij
galime laikyti aikinamja veikla abstrakiame lygyje.
Analitin filosofija pltojosi daugiausia anglikos ir amerikietikos kultros
kontekste, vliau ji susiliejo su loginiu pozityvizmu, kur suformavo grup moni,
inom kaip Vienos brelis. Dar vliau analitin judjim, kuriam priklaus ir daugelis
30

logini pozityvist, imta tapatinti su lingvistine analize. Daugeliui ios analizs alinink
stipri tak dar L. Wittgensteinas (18891951). Analitiniam judjimui takos turjo ir
G.E. Mooreo (18731958), B. Russello (18721970) bei A.J. Ayero (g. 1910) darbai.
Loginis pozityvizmas galiausiai evoliucionavo lingvistin bei konceptualin analiz,
kurios rykiausi atstovai buvo L. Wittgensteinas ir G. Ryleas (19001976). Kai kurie
analitins filosofijos komentatoriai B. Russello, L. Wittgensteino filosofijas vardija kaip
login atomizm, nes jie kalboje arba teiginiuose iskiria atominius (molekulinius)
sakinius ir teiginius.
Analitinei filosofijos mokyklai reikt priskirti ir Vienos brel, kurio nuomone,
vienas svarbiausi filosofijos udavini turt bti verifikacijos principas. Brelio nariai
man, kad visus teiginius btina logikai arba empirikai patikrinti. Todl didel dmes
savo filosofijoje jie skiria formaliajai logikai. Jie iskiria analitinius ir sintetinius
sakinius. Analitiniai sakiniai yra trivials, o sintetiniai informatyvs. Pirmieji yra
teisingi pagal apibrim, o antrieji kalba apie tikrov, kuri galima rodyti esant teising
arba klaiding.
Vis i trij tradicij ribos filosofijoje, vadinasi, ir pedagogikoje, nra grietai
atskirtos. Kiekvienas filosofas, edukologas ir pedagogas, sprsdamas atitinkam
problem, nori jis to ar nenori, turi engti kiekvienos j teritorij, vadinasi, bti ir
metafiziku, ir normatyvistu, ir analitiku. Kita vertus, dauguma iandienini edukologijos
mokslinink, ypa i ms mint modernist tarpo, vengia metafizini ir analitini
tyrinjim, o daugiau remiasi Vakaruose paint ugdymo teorij normatyviniu
kopijavimu, dl ko jie yra ypa pavojingi pedagogikos moksle. Vadinasi, atsakingas
ugdymo teorij formulavimas veria j krjus atsivelgti visus filosofijos klausimus
tiek metafizinius, tiek normatyvinius, tiek analitinius.

Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas
klausimus.

Mediagos

sisteminimas

ir

savarankikas

problem

iklimas

konsultacij metu.

Uduotys besimokantiesiems

31

Nusakykite iandienins pedagogikos ugdymo tiksl ir pasinaudodami pateikta ugdymo

teorij ir j filosofini tradicij klasifikacija pamginkite vertinti kokiai srovei j
reikt priskirti. Pagriskite savo samprotavimus.
Kontroliniai klausimai:
1. Apibdinkite metafizin, analitin ir normatyvin tradicijas filosofijoje bei
pabandykite ivardyti pagrindinius j skirtumus.
2. Apibrkite ugdymo teorijos samprat. Kokius pagrindinius ugdymo teorij
tipus ir sroves Js inote? Ivardykite ir apibdinkite jas ssajoje su
konsultavimo procesu.
3. Ivardykite ir apibdinkite svarbiausi ugdymo tiksl turin atskirose istorinse
epochose.
Literatra:
Pukelis K. (1998). Ugdymas, kaip filosofija praktikoje//Mokytoj rengimas ir
filosofins studijos. K.: Versm, p. 109-114.

32

5. Asmenybs ir krybos santykis personalizmo filosofijoje

Studij tikslai:

Apibdinti pagrindines personalizmo svokas, iskirti pagrindinius

asmenybs bruous.
Paaikinti asmenybs ir istorijos santyk personalizmo filosofijoje.
Apibrti esminius individualizmo ir personalizmo skirtumus.
Apibrti laisvs ir krybikumo problem personalizmo filosofijoje.
Suformuluoti pagrindines asmenybs augimo ir profesinio
tobuljimo prielaidas personalizmo filosofijos kontekste.

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibdintos pagrindins personalizmo svokos. Iskirti asmenybs bruoai. Nustatytas
asmenybs ir istorijos santykis. Apibrti esminiai individualizmo ir personalizmo
skirtumai. Paaikinta laisvs ir krybikumo problema personalizmo filosofijoje
Suformuluotos asmenybs augimo ir profesinio tobuljimo prielaidas personalizmo
filosofijos kontekste

Temos turinys:
5.1. Personalizmo samprata, teiginiai, svokos, apibrimai

Personalizmas (lot. persona asmenyb) tai XX a. katalikikosios

filosofijos srov, kurios kertiniai akmenys asmenyb ir kryba. Asmenybs krybin
prad (krybin nusiteikim) personalizmas traktuoja kaip dvasin bt, o pasaulio
realyb kaip asmenybs krybins veiklos apraik (rezultat). Asmenyb
pagrindin pasaulio ais. Pagrindiniai jos bruoai laisv ir krybikumas. Visas
pasaulis yra mogaus, kaip asmenybs, veiklos rezultatas.
5.2 Istorijos prasms prieinamumo mogui problema personalizme
Svarbiausias personalizmo filosofijos klausimas ar istorija turi prasm?
Jeigu taip, kokia ji? Pasak E. Mouniero, istorijos idja atsiranda tik krikionybje, kuri
ikelia mogaus, kaip asmenybs, reikm ir pagrindia trij teologini sintezi Dievo
vienumo, istorijos vienumo ir moni vienumo sjungos buvim. Kitaip tariant,
istorijos prasm atsirado apsireikus Kristui. Todl emikosios karalysts evoliucija
33

neatskiriama nuo judjimo dangikosios karalysts link. Krikionikai istorijos

sampratai tai suteikia eschatologinio ir paangai atviro proceso pusiausvyr. Vadinasi,
personalizmas skiriasi ir nuo neotomizmo, kalbanio apie ribot paang, ir nuo
tejarizmo (Omegos tako teorijos), skelbianio mokslo ir religijos sintez. Nors
personalizmas teigia, kad istorijos prasm neprieinama mogui, jis vis dlto ypatingu
bdu dalyvauja j kuriant. mogui, kaip baigtinei btybei, laiko ir erdvs atvilgiu ji
nepasiekiama. ios prasms iekojimas yra begalinis procesas. Koks bus konkretus
istorijos paveikslas, priklausys nuo mogaus asmenybinio ir socialinio pasirinkimo, kur
labai slygoja ugdymo pobdis. Vadinasi, personalizmas ir pedagogika iuo atveju turi
slyio tak. Kita vertus, i filosofija suartja su protestantizmo tradicija, formavusia
hermeneutin filosofij.
Personalizm kaip socialins paangos idj charakterizuojantys teiginiai.
Personalizmo poiriu, socialins paangos idja aprpia keturis teiginius: 1) istorija
turi prasm; 2) istorija tai gyvenimo gerjimas, mogaus isilaisvinimas i jam
svetim egzistencijos slyg; 3) mokslo ir technikos paanga; 4) kiekvienas mogus yra
savo bties autorius ir jo likimas yra jo paties rankose (Pivorius V., 1996, p.14).
Ne bet kurioje visuomenje gali bti gyvendintos pagrindins personalizmo
filosofijos idjos. E. Mouniero nuomone, laisvosios rinkos visuomen perdm
vartotojika, todl joje dominuoja depersonalizacijos tendencijos susvetimjimas,
manipuliavimas mogumi. Kapitalizmas skatina individualizm, bet ne personalizm.
Pastarojo tikslams netinka ir komunistin visuomen, nes joje vyrauja perdtas
optimizmas kolektyvo istorijos atvilgiu ir radikaliai pesimistin atskiro asmens
samprata. Taigi tinkamos visuomens kol kas nra. Didiausi pavoj kelia mogaus
saviizoliacija, atsiribojimas nuo kit, absoliutus linkimas individualizm, t.y.
individualyb, o ne asmenyb. Personalist nuomone, taip atsitiko todl, kad XX a.
filosofija pasirenka vien i dviej kratutinum: arba natralizm (pozityvizm,
scientizm), kuris mog links traktuoti labiau kaip gamtins negu dvasins tikrovs
subjekt, arba antinatralizm, mog suvokiant kaip i esms dvasin btyb. Kitaip
buvo viduramiais, kada teologijos, filosofijos ir mokslo sintez lm vieninga
krikionikojo mstymo paradigma, kurios esm sudar teocentrin pasaulira.
Vidurami kultroje veiks bendradarbiavimo (natralaus dialogo) principas
paalindavo bet kur teologijos, filosofijos ar mokslo teigin, ardant j sintez.
Renesanso laikais is dsnis nustoja veikti. J pakeiia konkurencijos arba
diskriminacijos principas, galutinai sunaikins monumentalij vidurami sintez.
34

Pirmasis jos ardytojas buvo mokslas. Jai teko rinktis vien i dviej blogybi: arba
jungtis su mokslu ir dl to prarasti savo tikrj objekt bei pasauliros vert
(scientizmas), arba pavirsti teologija. Rezultate vieni filosofai pasuko pirmuoju, kiti
antruoju (egzistencializmo) keliu. Nei viena, nei kita negarantuoja moralinio monijos
atsinaujinimo. Tai gali padaryti tik personalizmas.
5.3 mogaus apibrimo problema personalizme
Pagrindinis personalizmo teiginys skelbia, kad egzistuoja laisvos ir krybingos
asmenybs (Mounier E., 1996, p. 33). Taigi mogui, kaip asmenybei, bdingas ir
nenuspjamumo principas, kuris grietai neigia bet kok bandym suvokti j remiantis
kuria nors sistema (arba gamtamoksliniu metodu). Kodl? Todl, kad dvasios negalima
sprausti jokius rmus. Jos nemanoma imatuoti arba pasverti.
Personalizmo filosofin nuostata teigia, kad asmenybs negalima laikyti objektu,
vadinasi, nemanoma apibrti kokia nors svoka. N vienas apibrimas i tikrj
neatstos paties mogaus (apibrimas ir mogus santykiauja kaip fenomenas ir esm).
Todl personalizmas grietai pasisako prie medik ir psicholog pastangas aprayti
asmenyb. Ji nepaini i iors: asmenyb vienintel nematoma realyb, kuri
pastame ir kuriame i vidaus. Ji kaip dvasia: yra (visur matome jos veikimo rezultatus)
ir jos nra (kas j mat? Nufotografavo? Pasvr? Imatavo?).
Asmenybs igals yra neribotos. Todl tai, kuo ji pasireikia, neapibdina jos
visos iki galo, o tai, kas j nulemia, nepavergia jos (Mounier E., 1996, p. 36). Ji nra nei
regimas objektas, nei vidin esm, nei ms elges lemianti substancija, nei abstraktus
konkrei ms poelgi principas. Asmenyb yra igyventa savikros, bendravimo ir
ssajos su kitomis asmenybmis veikla, kuri suvokiama ir pastama kaip
personalizacijos vyksmas. Ir niekas negali primesti asmenybei ios patirties arba j
nulemti (Mounier E., 1996, p. 36-37). Kas pasiekia asmenybs virnes, kvieia
aplinkinius yg, budina mieganiuosius. Taip pamau bunda monija. Nenorintys
girdti io kvietimo praranda gyvenimo prasm, kaip netenka jautrumo nenaudojamas
organas. Asmenyb turi bti nepaliaujamai ukariaujama, nes ms smon labai ltai
vaduojasi i mineral, augmenijos ir gyvnijos pasaulio takos. Pirmasis personalizmo
auklys Sokratas, ragins painti pat save.
5.4 Laisvs ir krybikumo dialektika personalizmo filosofijoje

35

Giliausia mogaus bties prasm perkeisti save, savo erdi erd tam, kad
galt diegti joje ir spinduliuot i jos pasauliui kitoki Karalyst. Toki permain
savyje gali realizuoti tik laisva btyb. Galimyb nusidti, tai yra atmesti savo likim
esmin laisvs slyga. Kiekvienas mogus traktuotinas kaip filosofas. Filosofija ne
imoktina pamoka, bet individualus ir nepakartojamas mstymas, kuriuo kuriamas
asmeninis gyvenimas. Kvietimas painti save i esms yra kvietimas atsigrti save, kur
ir slypi tikroji ms btis. Esminis jos enklas krybikumas.
Personalist manymu, krybika asmenyb atsiranda kaip dviej prieing
tendencij kova:
1) nuolatin depersonalizacijos tendencija, kuri pasireikia galingu mogaus
siekiu jaustis saugiu ir nukreipia verl gyvybs sraut saugumo iekojim. Tai
automatikai maina mogaus iradingum, nes j kaip tik ir skatina nesaugumo jausmas.
O kalbti apie krybikum be iradingumo tiesiog barbarika;
2) personalizacijos siekis, kuris atsiranda kartu su mogaus prasidjimo
paslaptimi. Visa gamtos istorija yra jos individualizacijos istorija. Individualizacija
pasireikia jau fizikoje. Biologijoje ji daug rykesn, o mogaus lygmenyje pasiekia
kulminacij. Nors mogus gamtos evoliucij ir traukia savo istorij, visikai jos
nepajungia. Instinktai, gyvybiniai interesai ir toliau reisuoja ms gyvenim, o jo
poelgius vis dar lemia biologin ir ekonomin padtis. monikumo virn kol kas
pasiekia tik atskiros asmenybs, sugebanios sutraukyti biologinius ar ekonominius
panius. Tokiu bdu jos adina monij ir ragina pradti masikai siekti asmenybs
auktum, kurios kol kas egzistuoja tik kaip atskiros arba kolektyvins salels, tik kaip
tiktina ateitis.
5.5 Materializmo ir idealizmo santykis personalizme.
Personalistai prieina ivad, kad negalima ignoruoti, liaupsinti ar niekinti mokslo
apie materij ar dvasi, nesusiejant j verts su realybe: Personalizmas <...>
nagrinja bet koki mogaus problem visame konkreios mogaus bties kontekste
nuo pai emiausi materialini prad iki pai aukiausi dvasini galimybi
(Mounier E., 1996, p. 65). Personalist nuomone, spiritualizmas ir moralizmas yra
bejgiai kaip tik todl, kad nepaiso biologini ir ekonomini dsni. Bet ne maiau
bejgis ir materializmas, tik dl prieingos prieasties. Abstraktusis materializmas ir
abstraktusis spiritualizmas panas, todl reikia rinktis ne vien arba kit, bet ties,
kuri juos abu sujungia anapus j skirtum.
36

Mokslas ir mstymas vis aikiau atskleidia mums pasaul, kuris negali isiversti
be mogaus, ir mog, kuris negali apsieiti be pasaulio. Vadinasi, jei vaikas yra
pernelyg tingus ir suglebs, tai prie bardami j pirmiau patikrinkite jo endokrinines
liaukas. Jei mons niurna, prie piktindamiesi j materializmu pirma patikrinkite j
algalapius. Ir jeigu troktate matyti juos dorybingesnius, pirmiausia utikrinkite
materialin j saugum (Mounier E., 1996, p.66-67). Taigi personalistai, akcentuodami
mogaus saugumo svarb, tarsi prietarauja patys sau. Taiau tuoj pat pasitaiso:
Dvasingumas taip pat infrastruktra. <> ekonomin struktra, nors ir pati
racionaliausia, jeigu ji diegiama nepaisant svarbiausi asmenybs poreiki, slepia savyje
savo paios prat. <> Vadinasi, personalizmas yra prieingas idealizmui
(Mounier E., 1996, p.67).
Personalizmas teigia, kad materialumas egzistuoja kaip nepanaikinama,
savarankika ir prieinga smonei btis, todl jis negali tapti vidiniu smons turiniu.
Kita vertus, knytoji mogaus egzistencija yra esminis jo asmenybs statuso veiksnys
mano knas nra objektas man paiam, nes tai esu a pats. A egzistuoju ne tik dvasikai,
bet ir knikai. A negaliu mstyti nebdamas ir bti be savo kno: per j esu pristatomas
sau paiam, pasauliui, kitiems monms. Tik jo dka a nesu vienias savo mstyme, nes
kitaip tai tapt mstymu apie mstym. Neleisdamas man bti perregimam iki galo ne tik
sau paiam, bet ir kitiems, knas nuolatos veria mane ieiti iorn u savs, pasaul.
Iekodamas savo prasms, jis stumia mane erdv, sendamas supaindina mane su
trukme, mirties valand jis suveda mane akistaton su aminybe. Vadinasi, prieina ivad
personalistai, knas mus apsunkina, bet kartu jis yra bet kokios smons ir bet kokio
dvasinio gyvenimo pagrindas. <> nedaiktika btyb yra nemanoma btyb
(Mounier E., 1996, p. 69-70). Btina papildyti, kad mogus, bdamas tik objektyvus (be
subjektyvumo), bt nebaigta btyb. Jam trkt asmenybs gyvenimo.
5.6 Individualizmo ir personalizmo skirtumai.
P. Teilhardo Omegos tako teorijos poiriu, visa monijos istorija yra
gamtos personalizacijos istorija. Atsiradus mogui, ne tik gamta j veikia, bet ir jis pats
pradeda takoti gamt. Kultra, kaip mogaus kryba, yra jo atsigrimas gamt,
siekimas j perkeisti ir padaryti jauki gyventi sau paiam. Krybos dka mogaus
istorija i jo priklausomybs nuo gamtos virsta viepatavimu jai. Tai nereikia, kad
daiktams primetami eimininko ir vergo santykiai. Asmenyb gali isilaisvinti pati, tik
ilaisvindama visa, kas j supa. Jos misija krybos bdu ilaisvinti tiek daiktus, tiek
37

monij. Taiau kryba gali virsti despotizmu, jeigu mogus siekia beatodairikai
uvaldyti gamt ir daiktus, nesiskaitydamas su j poreikiais. Tada daiktai per
mogaus-daikto ry ima kitis ir moni santykius. Taip gimsta tironija, kuri
atsiranda i moni, o ne daikt. E. Mouniero nuomone marksizmo teorija, teigianti,
kad mogaus paskirtis, prieingai, esanti iauktinti daikt vert humanizuojant gamt,
yra artima krikionybs doktrinai, pagal kuri monijos paaukimas yra darbu ipirkti
save ir kartu gamt, kuri nusiddama ji nusitemp kartu su savimi nuopolio bedugn
(Mounier E., 1996, p.72). Darbas yra ta priemon, kuria veikiama ne inertika ir pasyvi,
bet maitinga ir agresyvi materija. Darbas (tiek fizinis, tiek dvasinis) yra vienintelis
materijos sudvasinimo bdas ioje emje.
Viena

svarbiausi

personalizmo

filosofijos

kategorij

bendravimas

(komunikacija). Tai esminis mogaus poreikis. Taiau jis nuolat ikraipomas arba net
blokuojamas noro vyrauti, kuris daniausiai pasireikia moni poreikiu savintis ir
valdyti. Todl kiekvienas j yra arba tironas, arba vergas. Bendravimas tai skirting
dvasini ir materialini pasauli susidrimas, kuris nuolatos nea pavojus ir kanias.
Savisaugos instinktas tai atmeta: vieni stengiasi visk umirti, antri atsisako bet koki
santyki su kitais, tampa atsiskyrliais, treti naudingais ir patogiais aplinkini
rankiais (vergais). Taiau jiems bdingas bendras bruoas jie tampa individualistais .
Tuo tarpu personalizmas, E. Mouniero nuomone, prieingas individualizmui:
Individualizmas tai paproi, jausm, idj ir institucij sistema, kuria vadovaujasi
individas, esantis vienatvs ir ginties pozicijoje. <> Tai abstraktus mogus be ryi
ir be natralios aplinkos, neribotos, tikslo ir saiko neturinios laisvs viepats,
besielgiantis kit atvilgiu su nepasitikjimu, iskaiiavimu ir savanaudikumu; <>
Individualizmas yra personalizmo antitez ir pikiausias prieas (Mounier E., 1996, p.
81).
Norint irykinti individualizmo ir personalizmo skirtumus, E. Mouniero
nuomone, asmenyb neretai prieinama individui. Tai pavojinga, nes tokiu bdu
rizikuojama j atskirti nuo jos pagrind. Traukimosi save judesys, bdingas individui,
yra btina asmenybs augimo slyga. Juk ji brsta tik nuolat kratydamasi slypinio
mumyse individo. Asmenyb tai daro ne gilindamasi save (saviizoliacija, kaip
individualizmo esm), bet, prieingai, tapdama prieinama, todl aikesn sau paiai ir
kitiems. Tik tada, kai mogus nra uimtas savimi, jis gali atsiverti kitam ir pelno jo
palankum. Tai btina bendravimo slyga, skirianti personalizm nuo individualizmo.
Pastarasis stengiasi individ sutelkti save (izoliacija), o personalizmas siekia prieingo
38

tikslo atverti j pasauliui, kad ivyst savo, kaip asmenybs, bties perspektyv arba
gyvenimo prasm. i personalizmo nuostata ireikia giliausi mogaus poreik judti
kit link, t.y. bendrauti. Kiti mons individo neapriboja, o padeda jam bti ir augti:
Asmenyb egzistuoja tik kit atvilgiu, ji pasta save tik per kitus, ji suranda save
kituose. Pirmaprad asmenybs patirtis yra kitos asmenybs patirtis. Tu, o kartu ir mes,
eina pirma a arba bent jau lydi a (116, 83).
Asmenybs vystymosi btina slyga bendravimas, kurio sutrikimai, ryio su
kitu praradimas yra savo gelminio a netekimas, nes mogus egzistuoja tik tiek, kiek
jis egzistuoja kitam. O gyventi dl kito reikia mylti. Gyvendamas tik sau, mogus
netenku ryio su kitais ir pasuka savimeils, t.y. individualizmo keliu. Savimeil,
skirtingai nei meil, mog padaro ne atvir, o udar, t.y. savimyl, kuris usidaro savo
puikybs kaljime. Neteks ryio su kitais, praranda j ir su giliausiuoju savo A ir pats
sau tampa svetimu. Vadinasi, savimeil yra neisenkanio susvetimjimo savyje srov, o
i jos kylanti puikyb moni tarpusavio susvetimjimo pasekm. Todl
personalizmas, anot E. Mouniero, prieingai nei reiklus individualizmas ir idealizmas,
teigia, kad subjektas maitinasi ne savimi (autodigestion), kad mes turime tik tai, k
duodame, arba tai, kam atsiduodame, kad negalime isigelbti patys vieni nei
visuomenikai, nei dvasikai (116, 84). Vadinasi, pirmiausias asmenybs udavinys yra
drauge su kitais kurti asmenybi visuomen.
5.7.

Asmenybi visuomens parametrai.

Asmenybi visuomens krimas remiasi keliais savitais veiksmais, kuri

atitikmen dar nra pasaulyje: 1) sugebjimas ieiti u savs, t.y. atsiadti savs tam,
kad atsivertum ir btum prieinamas kitam. Kitus ilaisvinti gali tik tas, kuris sugeba
isilaisvinti pats. Tam pirmiausia btina savyje veikti savimeils trauk, gimdani
moguje puikybs gaival. 2) suprasti. Tai reikia liautis irti save vien i savo paties
pozicij. Btina imokti visk pairti ir kito mogaus akimis. Bti viskuo visiems,
nenustojant apskritai ir autentikai bti savimi, nes yra tam tikras bdas aprpti visk, ir
tas bdas reikia nemylti nieko ir nebti niekuo; tai reikia itirpti kitame, o ne j
suprasti (Mounier E., 1996, p. 86); 3) imtis atsakomybs u kito likim, dalintis su juo
viskuo: diaugsmu ir lidesiu, kania ir laime; 4) duoti. Tai asmenybs polkio
gyvybingumas ne savanaudikumas (individualizmas) ir ne tbtin kova
(egzistencializmas), bet didiadvasikumas, sielos kilnumas, neseikjantis davimas
nesitikint atpildo. Asmenybs ekonomika grindiama davimu, o ne atlyginimu ar
39

iskaiiavimu. Didiadvasikumas sklaido tams, pasiymi apvalaniuoju kilnumu, nes

pasilo kitam mogui brangias vertybes tuo metu, kai jis tikisi bti atstumtas kaip koks
neklauada. Anot E. Mouniero, jis bejgis tik prie neapykant, kuri yra dar didesn
paslaptis nei savanaudikumas; 5) sugebjimas bti itikimam. Meil, draugyst,
asmenyb vertingos tik tada, kai jos yra itikimos, t.y. pastovios, taiau

ne

pasikartojanios, bet nuolat atsinaujinanios. Asmenybs itikimyb yra krybika.

Bendravimo monotonijoje daniausiai udsta egoistikos ir dvasikai netobuljanios
individualybs.
5.8. Susitelkimo ir atvirumo prietaringumas personalizmo filosofijoje.
Susitelkim savyje labai danai tai bandoma sutapatinti su prieingumu
atvirumui, su usisklendimu nuo kit, vadinasi, su nekomunikabilumu. Taiau esminis
asmenybs bruoas subjektyvumas, arba vidinis gyvenimas. Usisklendimas savyje,
arba susikaupimas (pavyzdiui, senajame balt tikjime pasirengimas atlikti virsm),
neprietarauja bendravimo, kaip personalizmo, principui. Jo nereikt painioti su
pramogos mogumi, kuris gyvena tarsi itremtas i savs, paskends iorinio pasaulio
sumaityje ir taps pramogos vergu. Tai ne asmenybs gyvenimas, prasidedantis kartu su
gebjimu itrkti i savo terps gniaut, susitelkti, susikaupti, susikoncentruoti vien
centr, vadinam a, kurio kitimas ir sudaro asmenybs tobuljimo pagrind.
I pirmo vilgsnio susitelkimas save panaus traukimsi atgal. I tikrj
susitelkimo savyje aktu mogus kaupia jgas, jas pergrupuoja, kad galt judti toliau:
Asmenyb atsitraukia tik tam, kad kuo toliau nuokt priek (Mounier E., 1996,
p.105). ia gyvenimo patirtimi pagrstos tylos ir vienatvs vertybs. Prie kiekvien
didesn veiksm mogus pasitraukia vienum ir tyl. Bet ne tam, kad ten likt, o, kad
pasirengt negrtamam uoliui nauj bt. Pavyzdiui, mokslininkas gilinasi savo
srities istorij pavirutinikai velgiant, tarsi traukiasi atgal ne todl, kad jis
vengia modernumo, bet kaip tik todl, kad padidint savo sibgjimo atkarp ir kuo
toliau nuokt ateit, tapdamas moderniu par exelence, o ne modernumo kauke
aptaisytu manekenu. Taiau prie tai reikia sutelkti jgas savyje, atsiriboti nuo pasaulio.
Asmenybe ne gimstama. Ja tampama. Todl susitelkimas savyje, kaip atsiribojimo nuo
kit aktas, visada susijs su paslaptingumu. Bet vienatv nereikia izoliacijos.
Susitelkimo akimirkomis vyksta intensyviausia psichin smons veikla, mogus
pasiekia savo mstymo gelmes ir jas nuolat gilina. Taiau jo mstymas visada vyksta
paprastumo, o ne sudtingumo linkme. Susitelkimo savyje metu mogus msto
40

autentikai arba egzistencikai. Todl tokiomis akimirkomis jis igyvena gilius

asmenikumo jausmus. Viena vertus, toks usisklendimas savyje vilioja savo saugumu,
todl traukia pasilikti jame, o tai mogui, kaip asmenybei, gresia saviizoliacija (taip
vadinamas motinos si ilgesys susijs su saugumo jausmu) ir kovos u savo
asmenybs tapsm pabaiga. Vadinasi, susitelkimas savyje yra prietaringas. ioje
prietar sankryoje ir atsiranda vadinamoji asmenikumo zona. Ji ymi plotm tarp
mogaus vidinio ir iorinio gyvenimo, plotm, kurioje jis, kaip socialin esyb, stengiasi
ilaikyti vidin ramyb ir bendravimo su kitais asmenimis intymum. Bet i zona kartu
yra ir ta vieta, kurioje jis ieko gyvenimo ilumos, vegetatyvins ramybs ir biologinio
saugumo. (116, 109).
Bet mogus nra tik dvasin btyb. Jame jungiasi dangika ir emika. Jis
visuomet yra tarp: kno ir sielos, dangaus ir pragaro, altruizmo ir egoizmo, meils ir
savimeils, didybs ir puikybs, gyvybs ir saviudybs mogus ramus tik i iors.
Gali ateiti akimirka, kai susitelkimas savyje virsta saviizoliacija, rambus gyvenimas
pradeda smaugti dvasin gyvastingum. Tai momentas, kai drovumas tampa
apsimestiniu dorumu, o santrumas nepatikliu maivymusi. Todl refleksija, kaip
btina susitelkimo save slyga, yra ne tik atsigrimas save ir savo vaizdinius. Ji
kartu yra ir intencija, savojo a projekcija: Vidin smon ne kakoks ukaboris,
kuriame plksta asmenyb; ji kaip viesa, kurios nematyti, bet vis dlto ji spinduliuoja
visai visatai (Mounier E., 1996, p. 111).
Asmenybs gyvenimas nuolatinis savs teigimas ir tuo paiu isiadjimas.
Norint save ireikti, reikia turti btin iai saviraikai priemoni. Vadinasi,
nemanoma bti nieko neturint. Todl nereikia per daug sugrietinti turjimo ir bties
(turt reikia skirti nuo nuosavybs) santykio. Turti, vadinasi, santykiauti, isiadti
vienatvs, pasyvios bties. Apsimestinis neturtas i tikrj yra gudryb. Nuosavyb
konkretus asmenybs poreikis. Ji ireikia dvejop ir kartu viening asmenybs
paaukim: telktis ir pltotis. Asmenyb turtja ne tik imdama, bet ir atiduodama.
Gebjimas duoti yra isiadjimo, taigi ir meils enklas. Asmenyb atranda save tik
prarasdama. Jos turtas tai, kas lieka praradus visa, k i turjo. Ir ia turimas galvoje
ne formalus asketizmas ar ekonominis maltusizmas, o savininkas, sugebantis tikslingai
naudotis savo turtais. Kita vertus, turjimas yra pavojingas, nes jis ne tik apsunkina
ms bt, bet gali uzurpuoti ir ird. Todl turjimas negali bti savitikslis. Nuosavyb
gali bti tik priemon, siekiant auktesni dvasini tiksl. Jeigu mogus pradeda
tarnauti daiktui, jis prisiima daikto bsen.
41

Taiau tikrasis susitelkimo savyje tikslas asmenybei yra savs atradimas arba
paaukimas: Noli foras ire, in te ipsum redi; in interiore homine habitat veritas (neik u
savs, grk save pat; mogaus viduje gldi tiesa). Ji susitelkia tam, kad atrast save ir,
isiskleisdama per davimo (isiadjimo) veiksm, vl praturtt. Susitelkimo save ir
davimo veiksmais asmenyb vis gyvenim tartum savotikai pulsuoja, tvinksi lyg
gyva irdis. Taigi ji nuolatos pulsuojanti, gyvoji bendruomens (pavyzdiui,
mokyklins) irdis. Bet i funkcij asmenyb gali skmingai vykdyti tik tuomet, jeigu ji
sugeba gerai siklausyti savo giliausiojo a kudes, atspti savo paaukim ir vykdyti
jo vali. iandien mogaus tikslas yra ne tiek painti save, kiek ireikti, realizuoti save
iame gyvenime. Personalizmas io paaukimo nesusiaurina iki profesinio paaukimo:
Akivaizdu, kad asmenybs paaukimas neturi nieko bendra su vadinamaisiais
profesiniais paaukimais, kurie labai danai priklauso nuo mogaus bdo ir aplinkos
(Mounier E., 1996, p.117).
Manytume, kad personalizmo atstovai teiss, neapsiribodami vien profesiniu
paaukimu, bet jie yra i principo neteiss, kai ignoruoja profesinio paaukimo reikm
mogaus gyvenime. Be ios kategorijos paaukimo svoka tampa abstrakti, pakibusi ore.
Asmenybs paaukimas negali bti abstraktus. Ji trokta ir siekia pastarj
konkretizuoti, nes tik tada pasijunta prasmingai gyvenanti. mogus tartum pauktis:
vienas sparnas mylimas mogus, kitas mylimas darbas. eima ir profesija yra tos
dvi sritys, kuriose mogus konkretizuoja savo paaukim.
Hipertrofuotas susitelkimas save mogui gali sukelti egocentrizmo v. Tai
atsitinka tuomet, kai manasis a stebi savo gyvenim ir jam rpi tik tai, kok spd jis
daro kitiems arba sau. Imamasis, vartotojikas poiris gyvenim gali nustelbti
duodamj.

mogus

gali

tapti

mogumi-vartotoju,

nebesugebaniu

kurti.

Dykinjimas gali tapti amiaus liga. Vakar mogus, anot E. Mouniero, nuo pat XV
amiaus nepaliaujamai riedjo iuo laitu emyn. Visos vertybs atsiduria Narcizo vyli
teatre: ventum ir didvyrikum jame vaidina lov ir pasisekimas, dvasingum
nenustygimas vietoje, meil erotizmas, protingum smojingumas, dialektik
gudragalviavimas, mstym savistaba, ties veidmainikas atviravimas (Mounier
E., 1996, p. 120).
mogui nevalia pamirti, kad jis atranda save tik prarasdamas save kitame.
Norint isaugoti savo vidin pasaul, reikia ieiti u jo rib. Asmenyb tai vis pirma
vidinis pasaulis, reikalaujantis iorinio pasaulio. Jau pati odio existere (egzistuoti)
etimologija (paraidiui reikianti ieiti i savs) priedliu ex parodo, kad bti
42

vadinasi, iskleisti, ireikti save. Taiau visa jos problema slypi tame, kad mogus gali
prarasti save, tiek bgdamas nuo pasaulio, tiek ir atsiduodamas jam. Todl jis visada
lieka abejons lauke. Abejons neretai bna tartum tos nematomos povandenins srovs,
kurios priveria mog blakytis tarp vairi kratutinum. Jeigu neatsiranda alia
imintingo patarjo, tokia srov gali pagauti ir nuneti jo vidin egzistencij pakrikimo
upe. Pedagogikoje tokius pakrikimus galime stebti individualioje plotmje dl pernelyg
grieto, udaro bei izoliuoto arba, prieingai, per daug laisvo aukljimo. Egzistencija
tai ne vidins bties pripainimas, o nebties ir mirties atmetimas. Todl egzistencija,
anot personalist, visuomet yra kova: Meil tai kova; gyvyb tai kova su mirtimi;
dvasinis gyvenimas tai kova su materijos inercija ir kno snauduliu. Asmenyb
suvokia save ne patirdama ekstaz, bet kovodama (Mounier E., 1996, p.128-129).
Taiau kova reikalauja drsos. Tuo tarpu daugelis moni yra bails; anot personalist,
taip yra i godumo ir dl vaizduots skurdumo (Mounier E., 1996, p.129). Dauguma
moni labiau vertina rami vergij nei pavoj kupin nepriklausomyb, materialiai
aprpint ir dvasikai skurd gyvenim nei mogikj nuotyk. Taigi svarbus ir siektinas
asmenybs bruoas laisv.
5.9. Laisv kaip pamatinis asmenybs bruoas.
Isamiausiai ir tiksliausiai laisv suvokia krikionyb, nes asmenybs laisv yra
pamatin tikjimo, vadinasi, ir religijos slyga. Tik laisvas tikjimas Diev yra tikras.
Negalima mogaus priversti kuo nors tikti jau vien dlto, kad jis laisvas i prigimties.
Religija ir prievarta du visikai nesuderinami dalykai. Asmenybs laisv savo a
teigimas, kuris igyvenamas, bet ne matomas.
Kaip randasi laisv? Kai mogus pats pasiryta bti laisvas, kai jis, anot G.
Marcelio, suvokia, kad yra is tas daugiau negu tik gyvyb. Jis tampa asmenybe tik
tuomet, kai sutinka prarasti save biologiniu aspektu. Vadinasi, asmenyb ne btis, o tik
jos tapsmas. Ji yra tvari vien siekiamos bties dka. mogus kaip ir dviratis arba
lktuvas, savo egzistencin pusiausvyr ilaiko tik pasieks (vadinasi, juddamas) tam
tikr greit, nes tai jam garantuoja jo, kaip asmenybs, kelianij jg.
Nors mogus i prigimties yra laisvas, taiau jam nepaprastai sunku ivengti
iame pasaulyje blogio paspst (vairi pagund pavidalu) spst, kuriuos pakliuvus
laisv yra suvaroma, gali bti net visikai sunaikinta. Norint isaugoti j, reikia nugalti
pagund viliones. E. Mouniero nuomone, laisv, kaip ir knas, vystosi tik veikdama
klitis, rinkdamasi ir aukodamasi (Mounier E., 1996, p. 144). mogus, nesuvokiantis
43

savo pavergtumo, yra tikras vergas, net jeigu jis ir laimingas. Laisvs nemanoma
tapatinti su gyvenimo patogumais, nes tokia ji mog umigdo ir jis atsibunda vl
sukaustytas vergo reteiais. Laisv slypi laisvoje dvasioje. Vadinasi, mogui lemta
aminai trokti laisvs, bet taip niekada jos ir nepasiekti, nes kiekviena laisvs pergal
atsigria prie j ir kvieia naujas kautynes: kova dl laisvs neturi pabaigos
(Mounier E., 1996, p. 150). Kodl? Nes tik laisvas mogus gali siekti tobulybs, o ito
labiausiai ir trokta jo siela. Jis yra save perengianti, transcendencijos link judanti
btyb, kadangi ten slypi tai, kas labiausiai j vilioja, aminosios vertybs.
5.10.

Vertybs kaip asmenybi dinamikos prieastys.

Asmenyb nemanoma be aminj vertybi. Tikroji vertybi vieta gyva

mogaus irdis. Ji trokta to, kas amina, nes pati asmenyb yra nemirtinga. Aminosios
vertybs nra sustingusios ir negyvos. E. Mounieras pastebi, kad tai, kas amina,
prieingai nei prasta manyti, yra sstingio prieingyb ir be paliovos reikiasi vis naujais
pavidalais (Mounier E., 1996, p. 160).
Vertyb atsirasti pasaulyje gali tik konkretaus subjekto dka (mokytojas ir
mokykla yra viena pagrindini vertybi transmisij). Taiau vertyb siekia likti visikai
nepriklausoma nuo konkretaus subjekto, nes bet koks susijungimas su juo automatikai j
padaryt mirtinga (koks yra ir pats subjektas), vadinasi, nebeamina. Todl vertyb i
tikrj yra subjekt tarpinink ji itraukia juos i izoliacijos, nes sujungia savo
universalia prigimtimi. Vertybs liudija, kad asmenyb nra ribota ir izoliuota realyb,
pririta prie savo dalios kaip arklys prie kuolo. Jos jungia mones. Viena asmenyb,
trokdama imti save vertybes, juda link kitos jomis disponuojanios. Taip mokinys
linksta prie mokytojo, jeigu pastarasis turi atitinkam vertybi. Todl asmenyb yra ir
judjimas transpersonalum, t.y. ji ieko asmenybs ir trokta su pastarja susilieti, nes
tai galina j praturtti, vadinasi, ir patenkinti tam kartui aminai nepasotinam savs
tobulinimo poreik. Susiliejimo akto metu praturtjusiai asmenybei atsiveria nauj
vertybi horizontai. Jie nepaprastai vilioja. Todl mokinys vl ieko asmenybs, kuri
disponuot naujai jam ikilusiomis ir suprastomis vertybmis. Rads j, stengiasi suartti
ir pasisavinti tas vertybes. is transpersonalus judjimas neturi pabaigos. Tai vadinama
ugdymu, kuris vliau gali (ir turi) peraugti saviugd, kada pakankamai subrends
mogus vis savarankikiau pasisavina vairias monijos sukurtas vertybes.
5.11.

mogaus veiklos prasm slygojantys veiksniai.

44

Ypating dmes personalizmas skiria mogaus veiklos prasmei. Personalist

nuomone, mogus i savo veiklos tikisi: 1) perkeisti iorin tikrov; 2) perkeisti
(patobulinti) save; 3) suartti su kitais monmis; 4) praturtinti savo vertybi pasaul. Jis
visa savo esybe trokta atsigerti i kiekvieno ms veiksmo taurs, tikisi vienaip arba
kitaip gauti atsakymus visus (arba nors vien) j jaudinanius klausimus.
Veikl, kuria perkeiiamas iorinis pasaulis, galime pavadinti ekonomine. Jos
metu mogus stengiasi uvaldyti iorin materij ir j atitinkamai organizuoti. Taiau jei
i veikla nepadeda jam suprasti savo verts, nesuildo brolika bendradarbi iluma,
neleidia pakilti vir primityviausio pragmatizmo (utilitarizmo), tai ji net bdama labai
naudinga, gali jo netenkinti. Veikimo poiriu, pagrindinis veiklos tikslas ne sukurti
iorin produkt, bet ugdyti pat veikj, jo gdius ir asmenyb. Svarbu ne k, bet kaip
darai ir kuo tampi darydamas. Tai labai svarbi pedagogin nuostata, nes mog ugdo ne
tiek veiklos rezultatas, kiek pats jos pobdis. Ne pinigai gadina mog, bet bdas, kuriuo
jie gyjami. Pavyzdiui, pliko profesija reikalauja iaurumo savybs. Jeigu jis neturs
io bruoo ir atsilieps aukos praymus bti gailestingam, tai neatliks savo profesini
funkcij neapipl mogaus. Nuolatin plimo veikla ugdo iaurum ir tokiu bdu
plikas darosi vis labiau kietairdis. Kita vertus, pastebime, kad veiklos pobd slygoja
jos tikslas. O kas nulemia j? Plaiausia prasme mogaus pasaulira, kuri yra jo
kontempliatyvios veiklos, kaip vertybi tyrimo ir saviugdos, rezultatas
5.13.

Personalizmo strategijos taisykls

Personalizmo filosofija stengiasi mint susieti su veikla, numatyti pastarosios

metodus ir perspektyvas. Personalizmas stengiasi subalansuoti vairias filosofines teorijas
taip, kad jos kuo efektyviausiai pasitarnaut mogaus dvasiniam tobuljimui. Jie vengia
kratutinum. E. Mounieras pastebi, kad mons (tuo paiu ir mokslas) iandien
igyvena stulbinanias transformacijas, todl jie neretai puola kratutinumus. Vieniems
jie reikia, kad mogui viskas galima, ir jie vl atgauna vilt; kitiems mogui viskas
leistina, ir jie visikai paleidia vadias; dar kitiems viskas leistina mogaus atvilgiu,
ir tai mes jau Buchenvalde (Mounier E., 1996, p. 206).
Kad taip nevykt, E. Mounieras formuluoja kelet personalizmo strategijos
taisykli: 1) norint teisingai vertinti ugdymo perspektyv, btina nepriklausomyb nuo
esam partij ir grupuoi (to nereikt suprasti kaip apolitikumo); 2) vien dvasini
vertybi skelbimas gali virsti mistifikacija, jeigu kartu nerodomas pavyzdys ir veiklos
slygos bei priemons; 3) dvasingumo ir materialumo sveika reikalauja, kad sprendiant
45

bet kur klausim bt aprpiama visa problematika nuo emiausi iki kilniausi
dalyk ir vienodai grietai vertinami tiek vieni, tiek kiti: miglotumas yra svarbiausias
globalinio mstymo prieas; 4) laisvs ir realybs pojiai reikalauja, kad vengtume bet
kokio apriorinio dogmatizmo ir btume pasireng, esant reikalui, netgi pakeisti krypt,
kad liktume itikimi realybei ir jos dvasiai; 5) masikas netvarkos sigaljimas
iuolaikiniame pasaulyje paakino kai kuriuos personalistus pasivadinti revoliucionieriais.
Tai netikusi pozicija ne tik personalistui, bet ir mokytojui. Jokia revoliucija niekada
neatne nieko pozityvaus, iskyrus negandas ir netektis, skausm ir kanias, nepriteklius
ir vargus. Mokytojui labiau tikt socialinio rekonstrukcionalisto vaidmuo.

6.

Metodai ir priemons

Savarankika literatros analiz. Savarankikas problem iklimas ir diskusija.

Atsakymai klausimus.

7.

Uduotys studijuojantiems
Iskirkite krybikos asmenybs bruous ir vertinkite ugdytoj
tak Js krybikumo ugdyme.
Remiantis personalizmo filosofijos idjomis suformuluokite
pagrindines asmenybs augimo ir profesinio tobuljimo prielaidas.

Kontroliniai klausimai:

Koks svarbiausias personalistins teorijos klausimas? Kaip ir kuo jis

siejasi su asmenybs fenomenu?
Koki reikia sukurti visuomen, norint realizuoti pagrindines
personalizmo teorijos idjas?
Kaip personalizmas traktuot asmenyb konsultavimo procese?
Kuo ji skiriasi nuo individualybs?
Kaip atsiranda ir kokiomis savybmis pasiymi (personalist
manymu) krybika asmenyb?
Kaip Js suprantate personalizacijos ir depersonalizacijos svokas?
Kuo skiriasi susitelkimas savyje (personalistin teorija) nuo
usisklendimo savyje (individualistin teorija) ?
Kaip personalizmas traktuoja paaukimo problem?
Kaip personalizmas traktuoja vertybs ir asmenybs santyk? Ko
mogus tikisi i veiklos? Kokia jos reikm mogaus gyvenime?

Literatra:

46

Mounier E. (1996). Personalizmas (Emanuelis Munje). Vilnius:

Pradai.
Pivorius V. (1996). Emanuelis Munj ir prancz personalizmo
filosofija//Personalizmas.- V., Pradai, p. 5-27
Pukelis K. (1998). Personalizmas// Mokytoj rengimas ir filosofins
studijos. K.:, Versm, p. 189-205.
Tejaras de ardenas P. (1995). mogaus fenomenas.- V.: Mintis.

6. Omegos tako teorija: kreacionizmo ir darvinizmo

sintez
Studij tikslai:
1. Ivardinti ir apibdinti valgos dimensijas ir gyvybs raid pagal P. Tejar de
arden.
2. vertinti P. Tejaro de ardeno teorijos, kaip kreacionistins ir evoliucionistins
hipotezi sintezs reikm ugdymui.
3. Apibrti mogaus, kaip fenomeno, misij Omegos tako teorijos viesoje.

Tiksl pasiekim vertinimas

Pagrsta P. Tejaro de ardeno teorijos, kaip kreacionistins ir evoliucionistins hipotezi
sintezs reikm ugdymui.

Temos turinys:
6.1. P. Tejaro de ardeno teorijos esm, teiginiai, svokos, apibrimai,
Pranczas Pjeras Tejaras de ardenas (Pierre Teilhard de Chardin 18811955)
domjosi

geologija,

paleoantropologij,

biologija
tyrinti

ir

paleontologija.

mogaus

atsiradimo

Vliau
ir

pradjo

vystymosi

gilintis

problematik.

Aikindamas mogaus kilm, jis band derinti kreacionistin ir evoliucionistin

hipotezes ir sukr antropologikai orientuot krikionikos prigimties evoliucionistin
filosofijos teorij, kurios pagrindin idja yra tapsmas, judjimas, evoliucija. P. Tejaras
derino tomistins metafizikos (scholastikos) ir E. Husserlio fenomenologijos painimo
teorijas. Jo mogaus kilms hipotez 1950, 1957 ir 1962 metais buvo vieai pasmerkta
Vatikano, kaip klaidinga ir alinga Katalik Banyios misijai, nes supaprastintai
47

aikino krikionyb joje dominuojs natralizmas, materializmas ir panteizmas.

Taiau Antrojo Vatikano susirinkimo metu (19621965) po ilg diskusij jo
koncepcijoje buvo velgta nemaai vairi pranaum, leidiani teigiamai vertinti ir
pai hipotez Katalik Banyios misijos viesoje. Ypa aktyviai j palaik tokie
katalikikojo modernizmo judjimai, kaip personalizmas ir dvasios filosofija
Pranczijoje, katalikikasis spiritualizmas Italijoje, katalikikasis egzistencializmas ir
orientuota fenomenologij vertybin filosofija (jos pedagogin kryptis
kultrpedagogika) Vokietijoje. P. Tejaro de ardeno mogaus kilms teorijos reikm
katalikybei kai kurie lygina su Tomo Akvinieio filosofijos reikmingumu.
Propaguojama mintis, kad tejarizmas krikionybs ateities filosofija, kuriai lemta
perimti estafets lazdel i neoscholastikos.
P. Tejaro de ardeno teorijos originalum lm tai, kad jis derino du skirtingus
poirius mogaus kilm krikionybs ir gamtotyros. Tai unikalus atvejis, nes abi
mintos sritys savo intencijomis, turiniu ir metodais viena kitai yra tolimos. Neirint
to, loginiu aspektu P. Tejaro de ardeno mogaus kilms teorija skmingas bandymas.
Todl ji gauna ir pasaulirin vert, nes padeda suartinti anksiau atrodiusias
nesuderinamas dvi mogaus kilms teorijas kreacionizm ir darvinizm. Pasaulir
suartjimas maina moni tarpusavio ideologin prieprie eimose ir mokyklose,
kaimuose ir miestuose, valstybse ir emynuose.
P. Tejaras de ardenas pabria, kad mogaus kilm vis pirma j domina kaip
mokslin problema. Savo teorija Tejaras siek, kaip jis pats teig, dviej dalyk:
pamatyti ir parodyti. odyje matyti, anot jo, slypi visa gyvyb: Bti pilniau, vadinasi,
vis labiau vienytis <> vienyb didja tik remdamasi smons, t.y. matymo,
didjimu. <> gyvojo pasaulio istorija tai vis tobulesni aki ugdymas
kosmose, kuriame visada manoma ivysti k nors daugiau (Tejaras de ardenas P.,
1995, p. 24). Juk mstanios btybs pranaumas, anot P. Teilhardo, matuojamas jos
vilgsnio skvarbumu bei proto pajgumu analizs bdu gautus duomenis apibendrinti
nauja painimo kokybe. Painimas ne smalsumas ar prabanga.
mogus, anot P. Tejaro de ardeno, yra Visatos raktas ir pasaulio centras, esame
savo pai atvilgiu perspektyvos centras. Mes negalime tyrinti reikini, nevertin to,
kad jie keiia pat pastant prot ir dl to kinta jo (proto) painimo pobdis tiek
kryptis, tiek galia, tiek painimo bdas.
Bet bna akimirk, kai subjektyvus poiris ir objektyvi realyb (teisyb ir
tiesa) sutampa. Suvokimas pasiekia pilnatv, aukiausi virn, virsdamas supratimu
48

 iki iol buvusi tamsi smons kertel nuvinta ir buvusi paslaptis mogui tampa tiesa.
Painimas tai nuolatinis smons viesjimas. Tai mogaus privilegija.
6.2. P. Tejaro de ardeno valgos dimencijos
Matymo pajgumas, anot P. Tejaro de ardeno, tampriai susijs su rato (Budos ratas
Ryt filosofijoje, Rdos Ratas senajame balt tikjime, ems orbitos ratas ir t.t.)
fenomenu. Visos mus veikianios jgos ir daiktai ms atvilgiu yra isidst ratu.
Todl mogus atsiduria unikaliame take, mazge, valdaniame itis kosmoso plot
<> Perspektyvos centras mogus kartu yra ir visatos krimo centras (Tejaras de
ardenas P., 1995, p, 26).
mogaus matymo (dvasini aki) pajgum lemia tai, kiek yra ivystytas jo: a)
erdvs neaprpiamumo jausmas tiek dideli, tiek ma dalyk atvilgiu; b) gelms
jausmas, atkakliai siekiantis nublokti mus atgal nepaprastai tolimus laikus, kuriuos
tam tikras svoris stengiasi suslgti plonyt praeities lakt, vadinam istorija; c)
skaiiaus jausmas, kuris savo bauginania daugybe, dalyvaujania pasaulio ir Visatos
pokyiuose, stebino tkstanius moni jau iki Pitagoro; d) proporcijos jausmas, kuris
padeda arba trukdo nustatyti proces mast skirtumus pagal dyd, ritm bei atom
atskirti nuo kosminio ko; e) kokybs, arba naujovs, jausmas, kuris, nesuardydamas
reikinio vientisumo, stengia iskirti gamtoje absoliuias tobulumo ir gio pakopas; f)
kitimo (kaitos) jausmas, padedantis velgti nesulaikom vystymsi, raid, slepiam
begalinio ltumo iliuzijos, berib judrum, gaubiam rimties skraiste, nauj dalyk
atsiradim monotonikame proces kartojimosi ritme; g) organikumo, harmonijos
jausmas, po iorine vyki kaita velgiantis reikinius jungiani ryi vientisum ir
struktrin sistemingum.

2. Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas konsultacij metu.

3. Uduotys besimokantiesiems
Perskaitykite tekst ir pasinaudodami emiau pateiktu literatros srau, atsakykite
kontrolinius klausimus.

49

Kontroliniai klausimai
1. Koki dviej i pirmo vilgsnio antagonistini teorij sinteze P. Tejaras de
ardenas grindia savo Omegos tako teorij?
2. Kokia yra mogaus, kaip fenomeno, misija Omegos tako teorijos viesoje?
3. Kokios yra valgos dimensijos pagal P. Tejar de arden? Kaip kiekviena i j
veikia mogaus sugebjim painti?
Literatra
1. Tejaras de ardenas P. (1995). mogaus fenomenas. V.: Mintis.
2. Pukelis K. (1998). Omegos tako teorija//Mokytoj rengimas ir filosofins
studijos. K.:, Versm, p. 153-188.

50

7. Materija - evoliucini proces pagrindas

Studij tikslai:

Iskirti svarbiausias materijos savybes ir paaikinti jas.

Iskirti sfer vairovs susidaryme ems evoliucijoje. Apibrkite
bendras kosmoso ir mogaus savybes.
Paaikinti mogaus kno ir sielos energij sveikos problem
visatos evoliucijos procese ir atrasti ssajas su ugdymo procesu.

Tiksl pasiekim vertinimas

Iskirtos svarbiausios materijos savybs ir sfer vairovs susidarymas ems
evoliucijoje. Apibrtos bendras kosmoso ir mogaus savybs. Paaikinta mogaus
kno ir sielos energij sveikos problema visatos evoliucijos procese ir atrastos ssajoss
su ugdymo procesu.

Temos turinys:
7.1. Materijos savybs: daugingumas, vienov, energija. Teiginiai, svokos,
apibrimai

Remiantis Omegos tako teorija, vis evoliucini proces pagrindas yra

materija. Ji pasiymi trimis savybmis daugingumu, vienove ir energija. Pasaulis
tai vis pirma nesuskaiiuojama visa ko daugyb. Taiau joje slypi paslaptinga
vienov, kuri kopdamas painimo laiptais auktyn, mogus suvokia vis akivaizdiau ir
rykiau. Pasaulis vieningas ir ne bet kaip, o fundamentaliai molekuls, atomai,
elektronai, kad ir koks bt i daleli dydis ir pavadinimai, yra visikai tapaios savo
mase ir elgesiu. Tai jau tkstanius met bandoma vardyti kaip substancij. Dl ios
prieasties pasaulis yra The Universe vairov vienovje arba kolektyvin vienov,
kur tos dalels ir kosminiai knai takoja vienas kit. Yra kakas, kas visas daleles
mikrokosmose ir knus makrokosmose paslaptinga jga kolektyviniais ryiais
jungia vien sistem. Tai energija. Jos dka dalels ir knai gali sveikauti ir sukurti
reikin, vadinam sfera.

51

Sfer vairov. Sfera yra savotikas ratas (elips), esantis vir vis centr ir
aprpiantis juos. Tarp dangaus (stratosferos) ir i metal sudaryto ems branduolio
(barisferos) yra tarpiniai sluoksniai litosfera, hidrosfera, biosfera, atmosfera,
technosfera. Net stratosferoje randama jonizuot barisferos (metal) element.
Nekalbant jau apie barisfer gaubiani silikat (litosfera), o j vandens (hidrosfera),
pastarj gyvybs (biosfera) ir toliau oro (atmosfera) juostas. Tai geochemin
ems sandara. Randami jonizuoti metal elementai (net stratosferoje) liudija apie
paslapting kolektyvin ry tarp vis i sfer. Tai gali reikti kakada buvusios
akivaizdios materialiojo pasaulio vienybs, jo raidos vienybs. Tai tampa labai svarbu
mokytoj rengimui todl, kad smons istorija ir jos vieta pasaulyje bus nesuprantama
tam, kuris anksiau nebus mats, kad mogaus gyvenamas kosmosas dl savo
nepaeidiamo visumos integralumo sudaro sistem, viset ir kvant: sistem savo
daugingumu, viset savo vienove, kvant savo energija; (Tejaras de ardenas P.,
1995, p. 40-41). Pasaulis tai sistema, tinklas. Jau antikins Graikijos mstytojai kl
dar ir iandien neatsakyt klausim: kodl pasaulyje vis dlto viepatauja tvarka
(kosmosas), o ne betvark (chaosas)?
Pasaulis kaip sistema. Kiekvienas kosmoso elementas yra tarsi nuaustas i vis
kit. I apaios j audia paslaptingas kompozicijos reikinys lyg organizuotos
visumos virn, o i viraus auktesnio pobdio vienet poveikis; jie aprpia j ir
palenkia savo tikslams (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 41). Nemanoma suplyti io
tinklo ir atskirti kurio nors gabalo taip, kad jis nesuirt. Kita vertus, suaustas vien
gabal ir tokiu paiu bdu, bet nesikartodamas kiekviename dygsnyje, Visatos audinys
yra vientisas, nes sudaro struktrik viset, kuris veria susimstyti apie pasaulio
dinamikumo mast. Pasaulio kontrai i pairos yra begaliniai. Jis atrodo, kaip
pamau retjanti ir begalybje nykstanti aplinka, neturinti griet rib, kaip kreiva
udara erdv, kurioje visos ms patirties linijos udari lankai. Taiau net atomas
jau nebe udaras mikroskopinis pasaulis, kok galbt sivaizdavome. Jis yra nepaprastai
maas viso pasaulio centras (Tejaras de ardenas P., 1995, p.43). Tad galima kalbti
apie genetik atomo ir vaigds ry. Tiktina, jog galaktikos sfera yra vaigds,
planetos, atmosferos, hidrosferos, emyno, daikto, atomo centrus aprpiantis centras.
Taip pat ir atomas yra savotiko mikrokosmoso vaigd, o i savotikas
makrokosmoso atomas. Pasaulis yra visapusikai koncentrika konstrukcija, atom
daugyb, vaigdi begalyb. ia kylanti atom integracija arba vaigdi
dezintegracija gali bti apibriama kaip kaip materijos genez.
52

Materijos genezs vyksmas. Materijos genez, anot P. Teilhardo, prasideda kritine

granuliacijos faze, staiga sukurdama sudedamsias atomo dalis ir galbt pat atom.
Antra, bent jau nuo molekuls ji rutuliojasi kaupimo bdu vykstant vis didesniam
sudtingjimui (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 47-48).
Visata kaip udaras kvantas. Taiau toks evoliucijos kokybin kilimas
pasiekiamas vis didesnmis pastangomis, kuris reikalauja didesns energijos reikalingos
sintezei, kuri i pirmo vilgsnio pasireikia ne naujo kapitalo djimu, bet ileidimu.
Kita vertus, viskas sukuriama tik atitinkamai kak sugriovus? ie klausimai praranda
prasm, kai Visat suvokiame ne kaip atvir, bet udar kvant, kuriame paanga
daroma remiantis tuo, kas buvo duota i pradi. Tuo grindiamas pirmasis atom
integracijos aktas. Pastarj jungimasis reikalauja energijos. Taiau tuo metu pagal
termodinamikos dsnius atsipalaiduoja energija. Tai brangi operacija, nes dalis ios
energijos prarandama ilumos pavidalu. Bet ji niekur nedingsta, o pasitarnauja naujam,
bet

jau

sudtingesniam

atom

jungimuisi

molekules,

makromolekuli

ir

megamolekuli darinius. Ar pralaimint vienur, nelaimima kitur?

Kita vertus, kuo ilgiau pasaulio energijos kvantas veikia, tuo daugiau jis
eikvojasi. Konkreti materiali Visata negali aminai judti ratu. Ji neivengiamai bria
riboto vystymosi linij, atsistodama tarp realybi, kurios randasi, auga ir mirta. I laiko
ji pereina trukm ir, galutinai itrkusi i geometrijos, tiek visuma, tiek dalimis
dramatikai tampa istorijos objektu. Aikja, kad P. Teilhardo teiginys apie tai, kas
buvo duota i pradi, tampa pirmuoju kreacionizmo dvelkteljimu (arba alfa taku)
kol kas scientizmu (darvinizmu) pagrstoje jo mogaus kilms teorijoje. Evoliucijos
vaizd progyvybs fazje P. Teilhardas apibdina taip: Raketa, aunanti laiko strle
auktyn ir plyksteljusi ugstanti; skurys, kylantis prie srov auktyn toks bt
ms pasaulvaizdis (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 52).
Remdamasis pateikta analize, P. Teilhardas formuluoja ivadas: a) progyvybins
bsenos gelmse iorinis ir vidinis pasaulio aspektai visikai tiksliai atitinka vienas kit,
taip tiksliai, kad galima pereiti i vieno kit, anksiau pateiktame Visatos daleli centr
apibrime mechanin sveik pakeitus smone. Atomikumas yra bendra daikt
vidaus ir iors savyb; b) irint atgal evoliucijos kryptimi, smon kokybikai
pasireikia kaip spektras kintani niuans, kuri apatiniai elementai nyksta tamsoje; c)
dvasin tobulyb (arba smons centras) ir materialioji sintez (arba sudtingumas) yra
tiktai du tarpusavyje susij to paties reikinio aspektai arba dalys. Kiekviena esyb
53

fenomenaliu aspektu yra sudaryta kaip elips aplink du susijusius idinius

materialiosios sandaros ir psichins koncentracijos abiem jiems sutartinai kintant ta
paia linkme. i ivada, anot P. Teilhardo, kokybin vystymosi dsn leidia suprasti
kaip nematom bsen, kuri, einant i sferos sfer, paaikina laipsnik daikt vidaus
sivyravim iorje. Tas dsnis savaime atsiskleidia, kai pasaulis suvokiamas kaip
pereinantis i bsenos A, apibdinamos labai dideliu skaiiumi gana paprast materiali
element (t.y. toki, kuri vidus labai skurdus) bsen B, apibriam maesniu
skaiiumi labai sudting grupuoi (t.y. toki, kuri vidus turtingesnis) (Tejaras de
ardenas P., 1995, p. 63). Bsenoje A smons centr yra labai daug, o B prieingai.
Elementai negauss, bet labiau individualizuoti, todl jie pamau itrksta i dideli
skaii vergovs. Irykja j pamatinis, neimatuojamas spontanikumas. Galime
pradti matyti ir stebti kiekvien j atskirai: Nuo tos akimirkos mes engiame
biologijos pasaul (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 64).
mogaus kno ir sielos energij sveikos dialektika Visatos evoliucijos procese.
engus gyvybs pasaul, mogaus kilms teorijos krimo sunkumai nesibaigia. Norint
pasiekti mstanios btybs atsiradimo krantus, reikia sprsti kit, daug sudtingesn
dvasins energijos problem. Nepaprastai sunku racionaliai

suderinti dvasi ir

materij, kitaip tariant, isprsti dualistin mogaus prigimties problem, kuri apeidavo
daugelis ikili pasaulio prot. Kaip darniai suderinti kno ir sielos energijas?
mogaus veiksmai ireikia dvi prieingas jgas, suprantu, kas aukta ir
kilnu, bet traukia mane tai, kas ema. Variklis veikia, taiau mogus nestengia suprasti
jo prietaringo veikimo ir yra tarytum priklausomas ir nepriklausomas nuo materijos
jg. Priklausomybs akivaizdumas ireiktas atriu ir negailestingu posakiu: Norint
mstyti, reikia valgyti. ioje formulje slypi materijos tironija arba tai, k vadiname
ekonomika. Abstrakiausia mintis, kariausia meil yra susijusi su fizins energijos
eikvojimu ir jos apmokama. mogaus knas alksta visko, k vadiname duona
maisto, grimo, cheminio elemento ar hormon injekcijos, spalvos akstino, vadinamo
daile, garso magijos, vadinamos muzika ir t.t. Akivaizdu, kad materialioji ir dvasin
energijos yra kakuo susijusios ir papildo viena kit. Tiktine, jog siela yra
transformacijos idinys, kur visais gamtos keliais suteka visa kn galia, kad ia
interiorizuotsi ir sublimuotsi gro ir ties, bjaurast ir mel. Metafizikai tai seniai
inomas klausimas. O fizikai?

54

Tangentin ir radialins energijos: samprata ir paskirtis. Abi energijos

tiek fizin, tiek psichin yra vienodo pobdio. Jos susijusios ir tam tikru bdu
pereina viena kit. Kad ivengt nemanomo ir antimoksliko esms dualizmo bei
isaugot prigimtin Visatos mediagos sudtingum, P. Teilhardas silo manyti, kad
visa energija yra psichins prigimties. (Ar tai nra antrasis kreacionistins teorijos
dvelkteljimas?) Kiekviename atskirame elemente, anot jo, i pamatin energija
suskyla dvi skirtingas sudedamsias dalis: tangentin energij, kuri susieja element
su visais to paties pobdio (t.y. to paties sudtingumo ir tos paios koncentracijos)
kaip jis pats elementais visatoje, ir radialin energij, kuri j stumia vis didesnio
sudtingumo ir koncentracijos linkme (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 68). Kuo
maiau tas elementas koncentruotas (t.y. kuo silpnesn jo radialin energija), tuo
stipresniais mechaniniais padariniais pasireikia jo tangentin energija. Smarkiai
koncentruot daleli (t.y. pasiymini didele radialine energija) tangentikumas atrodo
usisklends viduje ir inyks fiziko akims (pavyzdiui, meil, nedalomas atomo
branduolys ir pan.). P. Teilhardo nuomone, tokia prielaida esanti pagalbinis principas,
padedantis paaikinti energijos ilikim Visatoje. Jo manymu, reikt skirti dvi
tangentins energijos ris: viena spinduliavimo energija (su savo maksimumu, esant
labai maiems radialiniams dydiams, kaip atome), kita srangos energija (juntama
tiktai esant dideliems radialiniams dydiams, kaip gyv padar arba moni atveju).
Toliau pltodamas savo teorij, P. Teilhardas kelia tokius klausimus: a) kokia
ypatinga energija veria Visat vystytis iilgai jos pagrindins aies vis auktesni
sudtingumo ir koncentracijos form kryptimi? b) ar turi elementarus dydis ir bendroji
transformacijos metu susidariusios radialins energijos suma koki nors rib ir galutin
tak? c) jeigu yra ta galutin aukiausia radialins energijos forma, ar ji neturs kada
nors suirti, kaip to reikalauja entropija, ir be galo smukti atgal progyvybinius
centrus bei emiau, pamau senkant ir niveliuojantis laisvai tangentinei energijai,
esaniai viena po kitos einaniose Visatos sferose? Atsakym skaitytojui P. Teilhardas
silo iekoti vliau, t.y. kai mogaus tyrinjimai mus atves prie aukiausio pasaulio
poliaus Omegos tako aptarimo (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 71).
Polimerizacija kaip sintezs idava. Remdamasis tangentins ir radialins
energijos sveikos dialektika, P. Teilhardas pagrindia kristal pasaulio susidarym.
Anot jo, radioaktyvi mediag skilimo metu isiskiriani energij nepaliaujamai
didino Sauls spinduli energija. Vliau emje gimstanti energija nebestengia
pralauti planet apsupusios Sauls energijos plutos ir gyja gebjim
55

susiskliausti savyje. iandien tai vadiname sinteze. Ta energija sunaudojama sintezei

karbonat, hidrat, hidrid ir pan., kurie stebina gebjimu be galo didinti savo element
sudtingum ir nepastovum. Tai polimerizacijos viepatija, kur dalels jungiasi
grandin, grupuojasi ir, kaip kristaluose, pakeiia viena kit, bet syk jungiasi
molekuls su molekulmis, be to, dl udaros ar bent jau ribotos asociacijos kiekvien
kart jos sudaro vis sudtingesn ir stambesn molekul. Tai organini jungini
pasaulis. Tai pasaulis, i kurio sudarytas mogus ir kurio apsuptas gyvename. P.
Teilhardo mintyse vl galima velgti kreacionizmo elementus, kuriais jis grindia vis
savo mogaus kilms hipotez: Pasaulyje negali nieko staiga atsirasti gale, po vairi
nuosekli raidos uoli, ko nebuvo kokiu nors nepastebimu bdu paioje pradioje
(Tejaras de ardenas P., 1995, p. 77). Rykja ypatingo apvalkalo

juosta, kurioje

vanduo, amoniakas ir anglies dvideginis jau plduriuoja glamonjami sauls spinduli.

Joje pradeda koncentruotis bsimas psichinis ems pradas gyvyb. i gimsta
pamau, nykstant skirtumams tarp polimero ir negyv baltym stambi molekuli
jungini, taip pat tarp pastarj ir gyvos protoplazmos.

Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem ikelimas konsultacij metu.

Uduotys studijuojantiems
Atsakykite pateiktus kontrolinius klausimus. Paaikinkite mogaus kno ir sielos
energij sveikos problem visatos evoliucijos procese ir atraskite ssajas su ugdymo
procesu. Pailiustruokite tai pavyzdiais i savo praktikos.

Kontroliniai klausimai:

Kaip Js suprantate progyvybs etap? Kokiomis svarbiausiomis

savybmis pasiymi materija?
Koki sfer susidarym ems evoliucijoje iskiria P. Teilhardas de
Chardinas?
Kokiomis bendromis savybmis pasiymi kosmosas ir mogus
(mikrokosmosas), kaip jo koncentruota apraika?
Literatra:

Pukelis K. (1998). Omegos tako teorija// Mokytoj rengimas ir

filosofins studijos. K.:, Versm, p. 153-188.
Tejaras de ardenas P. (1995). mogaus fenomenas.- V.: Mintis.
56

8. Gyvyb kaip psichinio prado emje prielaida

Studij tikslai:
1. Paaikinti gyvybs ekspansijos formas ir bdus.
2. Apibrti filos ir menturio svokas bei j sveikos evoliucin dinamik
Omegos tako teorijoje.
3. vertinti filos ir menturio sveikos evoliucins dinamikos reikm
pedagogikos mokslui.
4. Apibdinti ortogenezs svok ir vertinti jos reikm evoliucijos esmei ir
mogaus atsiradimui.

Tiksl pasiekim vertinimas

Pateiktas filos ir menturio svok apibdinimas bei j sveikos evoliucins
dinamikos reikms vertinimas pedagogikos mokslui. vardinta ortogenezs reikm
reikm evoliucijos esmei ir mogaus atsiradimui

Temos turinys:
8.1. Gyvybs atsiradimas, teiginiai, svokos, apibrimai
Lstel kaip naujo tipo statybin mediaga. Slenkant laikui, atsiranda pirmasis
gamtins gyvybs grdelis lstel. Tai atomo analogas neorganizuotoje materijoje.
Lstels savitumas pasireikia tuo, kad ji suranda bd, kaip visum suglobti didesn
materijos mas. Tai erdvs minimume organikai sutelktos aibs triumfas. Tai naujo tipo
statybin mediaga. Todl randasi mikroorganizmai ir bakterijos. Pradeda augti
gyvybs medis su savo akomis filomis (phyla) susidaro prielaidos rastis psichiniam
gyvenimui, kuris labai susijs su organizuotos gyvybs, t.y. lstels, atsiradimu. em
pradeda rengtis gyvybs plvele biosfera. Gyvybs atsiradimas joje, anot Tejaro de
ardeno, priklauso kategorijai absoluiai unikali vyki, kurie, vien syk vyk,
daugiau nesikartoja (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 117).
8.2. Gyvybs ekspansijos formos.

57

Prasideda gyvybs ekspansija, kuri vyksta vairiomis formomis: reprodukcija,

dauginimasis, atsinaujinimas, poravimasis, asociacija, kryptingas kaupimas ir t.t.
Reprodukcijos metu lstel dalijasi. Tai susij su poreikiu atjaunti ir palengvti. Vietoj
vieno centro reprodukcijos metu atsiranda du. Taiau palengvjusi ir atjaunjusi lstel
jauia poreik asimiliuotis. Tai dauginimasis. Pavyzdiui, apskaiiuota, kad infuzorija
per kelet kart paprastu savs paios ir savo palikuoni dalijimusi galt apdengti
em. Gyvyb, kaip besipleiantis ar garuojantis knas, gyja neveikiam ekspansijos
jg. Reprodukcija, poravimasis, asociacija tai vis dlto kiekybiniai, horizontals
procesai, lemiantys organizm pltot paviriuje. Jie kol kas neatskleidia kokybini
pokyi. ia ir irykja kryptingo kaupimo fenomenas, kuris gyvybs vystymsi
pastmja ne tik horizontalia (Mendelio mutacijos), bet ir vertikalia organizm
sudtingjimo, arba raidos, kryptimi. Tai ortogenez kryptingas materijos
sudtingjimo

procesas,

kuriam

vykstant

atsirado

mikromolekuls,

vliau

megamolekuls ir galiausiai pirmosios lstels. Tai vienintel tobula paveldimumo

forma: Be ortogenezs bt tik pltra; esant ortogenezei neivengiamai yra kakoks
gyvybs kilimas (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 129).
Gyvybs ekspansijos bdai. Gyvyb plinta derindama tris veiksenos bdus:
gaus, iradingum ir bealikum. Gausa suponuoja kovos u bv dsn, vadinasi,
natrali atrank. Netobula, neilaikanti kovos u bv tampos gyvyb nustelbiama
tobulesni jos form. Kovos u bv principas gyvendinamas fundamentalia apgraibos
technika, kurioje labai keistai derinasi akla didij skaii fantazija ir aikus tikslo
siekimas. Apgraiba, anot P. Tejaro de ardeno, tai ne paprastas, bet kryptingas
atsitiktinumas. Visk aprpti, kad viskas bt ibandyta; visk ibandyti, kad viskas
bt rasta. O tai jau iradingumas, konstruktyvusis kaupimo aspektas. Gamta kaip
ininierius montuoja vis naujesn main, kuri uimt kuo maiau vietos ir tobuliau
veikt. Vadinasi, k gamta padaro, t ji ir iardo. Juo labiau, kad tai daroma bealikai,
negailestingai. Netobula turi inykti. Gyvyb tarytum engia lavon tiltais ir laiptais
auktyn kokybs ir tobulumo keliu. Tai tiesioginis nemoniko dauginimosi
asociacijos ir ortogenezs padarinys. Asociacijos fenomenu gyvoji dalel tarsi isiada
savs paios, nes, atsidrusi didesnje u save visumoje, ji i dalies tampa jos verge.
Kita vertus, dalels sijungimas organin ar socialin darin ipleia j erdvje, o jos
susiliejimas su palikuoni eile ne maiau negailestingai j itempia laike. Buvs centras
tampa tarpininku, grandimi. Jo paties nebelieka. Jis prava aibje, itirpsta kolektyve ir
nuolatos yra tempiamas tapsmo temptuvu. Dramatika ir amina priepriea
58

evoliucijos eigoje tarp elemento, atsiradusio i daugybs, ir daugybs, nuolat

atsirandanios i elemento (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 132-133).
8.3. Fila, menturis, mutacija, tyrinjantys seliai.
Atskiros gyvybs medio akos (filos) pasiekia savo kokybinio vystymosi lubas.
io proceso metu trumpesn ar ilgesn laiko tarp fila dal savo jg ieikvoja
apsiiupinjimui. Bandymai vyksta vienas po kito, taiau galutinai netvirtinami.
Artjant prie tobulybs, pokyi ritmas sultja, nes naujasis gamtos iradimas
pasiekia savo galimybi ribas. Fila engia nukariavim faz. Bdama stipresn u
savo kaimynes, nauja fila plinta, jas nukariaudama ir sitvirtindama. Ji dauginasi, bet
nesikeiia. Kartu ji pasiekia savo gio ir pastovumo maksimum. Kiekybikai
stordama kit fil sskaita, ji nebepajgia ilaikyti savo storumo ir pradeda skaidytis
antrines filas, i kuri kiekviena atitinka vien pagrindinio tipo variant, arba oberton
(antropologijoje balt, german, roman ir t.t. filos, kurios skilo atskiras tautas).
Fila pradeda pleiti iilgai savo pltots fronto ir sklinda alis. Atsiranda
spinduliai, radiacijos tiek gyvn, tiek moni, kaip taut, raidoje. Isiskleidusi fila
tai nusistovjusi form menturis. Kiekvieno i menturi centre irykja poreikis
socializuotis, o tai atkartoja kristalizacij, polimerizacij ir asociacij, tik auktesniame
lygmenyje. Filos elementai, gij galutin form kiekviename menturio glio
smaigalyje, rytingai siekia suartti ir socializuotis. Filos galas panaus vduokl. J
galuose tyrinjani seli (menturi) mikas (tautoje tuos selius savotikai
reprezentuoja jos mokslininkai, kurie vairiais istoriniais laikais buvo skirtingai
vadinami). Jei tik kuris nors selis aptinka ply (formul), atveriant keli nauj
gyvybs skyri, fila tuoj atgauna judrum. Ji ima mutuoti. Atsivrusiu keliu nuvilnija
nauja gyvybs pulsacija, kuri, veikiama kombinuot jungimosi ir atsiskyrimo jg,
netrukus vl pasidalija menturius. Atsiranda nauja fila, kuri auga ir isiskleidia,
nebtinai pasmaugdama arba isekindama ak, i kurios atsirado. Ji gyvuos tol, kol
galbt iaugs treia aka, paskui ketvirta, inoma, jeigu kryptis yra teisinga ir jeigu tai
leidia bendroji biosferos pusiausvyra. Kitaip tariant, po tam tikro laiko pirmoji aka
nunyks. Taip dirba laikas, kuris viena ranka daugina savo krinius prieakyje, o kita
ranka ne maiau rytingai juos retina unugaryje (Tejaras de ardenas P., 1995, p.
144).
8.4. Biogenez kaip transformacija
59

Todl, kai atsigriame, nordami surasti mus dominanios filos ar reikinio

pradi, jos uuomazgas ir pirmuosius metmenis, nerandame nieko, k galtume
atsiremti. Kur baltai? Romnai? Pirmieji ugnies idiniai? Visur biologijoje,
civilizacijoje, kalbotyroje laiko trintukas itrina kiekvien neryki gyvybs
paveikslo linij. Jeigu iandien kokio nors kataklizmo metu po eme bt palaidoti ir
ateityje virst ikasenomis ms naujausi technikos stebukl modeliai (pavyzdiui,
kompiuteriai), tai juos aptikusiems ateities geologams ie gaminiai atrodyt kaip
savaime atsirad (be nuolatinio ir daugkartinio tobulinimo proceso). Toliau logikai
pagrsdamas ir rodindamas gyvybs evoliucij, P. Tejaras de ardenas klausia: Kaipgi
galime bent akimirk suabejoti evoliucine gyvojo ems sluoksnio kilme? (Tejaras de
ardenas

P., 1995, p. 170). Jis

daro dar

fundamentalesn

apibendrinim:

Transformizmo klausimo nebeliko jis galutinai isprstas. Dabar norint pakirsti ms

tikjim biogenezs tikrumu reikt, suardius vis pasaulio struktr, irauti gyvybs
med (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 172). Transformacija odis, kuris galina
suukti: Demetra! Ant gyvybs medio mezgasi naujos kokybs vaisius. Evoliucija
pasirodo esanti kryptinga? Ji turi tam tikr linkm ir privilegijuot a? P. Tejaro de
ardeno nuomone, i kryptis veda nerv sistemos (smegen) sudtingjim ir
tobuljim nuo primityvaus instinkto iki aukiausio lygio smons. Instinktas (subintellectus) materiali smons atrama, nesocializuota smon. Nerv sistemos
atsiradimas implikuoja ir tam tikros psichins bsenos atsiradim. Vadinasi, evoliucija
tai nenutrkstantis ir nesibaigiantis smons kilimas?
8.5. Gyvybs raidos etapai.
Tejaras de ardenas gyvybs raidoje iskiria tris pagrindinius etapus: progyvyb
(negyvj pasaul), gyvyb (gyvj pasaul, arba biosfer) ir mint (antgyvyb, arba
mstant pasaul noosfer): ie trys dalykai bria praeityje ir lemia ateityje
(antgyvyb!) vien ir t pai trajektorij mogaus fenomeno kreiv (Tejaras de
ardenas P., 1995, p. 28-29). P. Tejaras de ardenas priekaitauja iandieninei
antropologijai, kuri vis dar tyrinja mog perdm siauru aspektu: jo fenomeno reikm
sumainama arba sureikminama, todl klimpstama prast antropocentrizm.
Jauiamas polinkis mokslo objektu laikyti tik mogaus kn. P. Tejaro de ardeno
nuomone, laikas suprasti, kad netgi pozityvistinis Visatos aikinimas bus patenkinamas
tik tada, kai apims daikt vid, ior, dvasi, mediag: Tikroji fizika yra ta, kuri vien
dien stengs visapusikai traukti mog vientis pasaulvaizd. <> mogus
60

ne statinis pasaulio centras, kaip ilg laik jis man, bet evoliucijos ais ir strl
(Tejaras de ardenas P., 1995, p. 30). Todl mogus nra beadje kosmoso platybje
pasimetusi dalel, bet visuotins valios gyventi santaka ir hominizacijos takas.
Evoliucijos raidos uoliai. Visoje ems evoliucijos raidoje P. Tejaras de
ardenas iskiria tris uolius geogenez, biogenez ir psichogenez. Biogenez keiia
psichogenez, gyvybs spyruokl smons kilimo spyruokl. Biosfera pamau
pradeda transformuotis noosfer. P. Tejaras de ardenas psichogenez grindia
iandieninio gamtos mokslo kritika, teigiania, kad gyvnas isiugdo plrno instinktus
todl, kad jo krminiai dantys pasidaro atrs, o letenos naguotos. P. Teilhardas
klausia: Ar nereikt apversti io sakinio? (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 186).
Kitaip tariant, ar ne todl pailgjo tigro iltys ir paatrjo nagai, kad per savo palikuoni
linij ir kovos u bv dsn jis paveldjo, ivyst ir perdav pdiniams grobuonies
dvasi? O argi mes nepastame grobuonik moni? (Tejaras de ardenas P.,1995,
p. 186). ie jo itarti odiai biologijai atveria, anot P. Tejaro de ardeno, neregtus
horizontus. Kaul skaiius, dant forma, dangos ratuot visi ie ioriniai poymiai
tra apdaras, slepiantis giliau esant stubur dvasi. Todl i esms vyksta vienas
vykis didioji vis gyv padar ortogenez vis didesnio imanentinio spontanikumo
linkme (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 187). Vadinasi, norint aprayti tikr gamtos
istorij, turime pajgti pasekti j i vidaus ne kaip rili vienas kit pakeiiani
struktrini tip sek, bet kaip kilim auktyn vidini syv, kurie isiskleidia
sutvirtjusi instinkt giria: i esms gyvj pasaul sudaro knu ir kaulais apsitaisiusi
smon. Taigi viskas nuo biosferos iki ries tiktai milinikas isiakojimas
psichikos, vairiomis formomis iekanios savs (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 187).
Gyvyb, anot P. Tejaro, kiek ji reikia krypting vyksm, gali engti tolyn ( priek)
savo pirmaprade linkme tik tuomet, kai tam tikr akimirk joje vyksta esmin
pertvarka. P. Tejaro de ardeno nuomone, tai kategorikas dsnis. Vadinasi, atsiveria ne
tik kiekybinis, bet ir kokybinis negrtamas smegen (kartu ir smons) didjimas. Kita
vertus, tai mus spja, kad turime laukti naujo pobdio vykio metamorfozs, kuri per
geologin laik ubaigt ilg sintezs proces. P. Tejaras de ardenas nurodo pirmuosius
didiojo ems fenomeno, usibaigianio mogumi, simptomus: tai smons kilimas.
Augaluose jis pastebimas kaip psichikos kilimas (spstai, kuriuos spendia augalai
vabzdiams), vabzdi elgesyje kaip stipri trauka socializuotis ir tikslinga veikla
(bits: darbininks, kariai, motinls, tranai ir t.t.), jau nekalbant apie induolius,
kuri psichika (sudtingjant j morfologijai ir didjant smegen masei) vis labiau
61

linksta individualizavims. Jau vabzdi gyvenime pastebimas vis tikslesnis ir

greitesnis j vairi gyvybini funkcij atlikimas bei korekcija. Tai slygoja nepaprast
organ ir judesi darnum, kuris avil arba skruzdlyn paveria viena gyva maina. P.
Tejaras prieina ivad: Ko gero, tai smons paroksizmas, taiau tokios smons, kuri
i vidaus liejasi iorn, kad materializuotsi nelanksiuose dariniuose. Tai judjimas,
visai prieingas koncentracijai (Tejaras de ardenas P., 1995, p. 192).
induoli instinktai jau nesuvaryti vienos funkcijos ir nenukreipti siauru kanalu
kaip vor ar bii. induolio elgsena lanksti tiek individualiai, tiek socialiai. Jis domisi,
sklando, aidia. Tai jau kitokio instinkto forma, kuri neturi tikslaus rankio
apribojim. J ima supti laisvs aura, asmenybs pavaist. Tai primatas su savo
mogbedione menturio virnje. Jis pasiekia aukiausi psichikos pakilimo ir
individualizacijos laipsn, bet tai vis dar nra smons aura. Primatai, anot P. Tejaro de
ardeno, skyla mogbediones ir cerebrorankius. Pastarieji yra gyvybs medio
atala, mogbedion tik pumpuras, kuris niekada nepasiekia smons lauko rib. Tuo
tarpu cerebroranki smegenys auga ir kaista. Anot P. Tejaro de ardeno, kaista iki
raudonumo. O viename atal tak net suri. Jame tvyksteli liepsna. Tai mintis!

2. Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas konsultacij metu.

3. Uduotys besimokantiesiems
Pasinaudodami P. Terjaro de ardeno teorija, pagrskite filos ir menturio sveikos
evoliucins dinamikos reikm pedagogikos mokslui.
Kontroliniai klausimai

Kokia logika P. Tejaras de ardenas grindia biosferos (gyvybs)

atsiradim i materijos?
Kaip Js suprantate filos ir menturio svokas bei j sveikos
evoliucin dinamik Omegos tako teorijoje?
Kokiomis formomis, anot P. Tejaro de ardeno, vyksta gyvybs
ekspansija emje?
Kaip Js suprantate ortogenezs svok? Kokia jos reikm
evoliucijos esmei ir mstanios gyvybs atsiradimui?

62

Kokiu bdingu bruou pasiymi gyvybs plitimas pagal Omegos

tako teorij? Kokiu bdu gyvendinamas kovos u bv principas
evoliucijos procese?

Literatra
1. Tejaras de ardenas P. (1995). mogaus fenomenas. V.: Mintis.
2. Pukelis K. (1998). Omegos tako teorija// Mokytoj rengimas ir filosofins studijos.
K.:, Versm, p. 153-188.

63

9. Mstymas kaip pagrindinis mogaus painimo rankis ir

monijos ilikimo metodas
Studij tikslai:
1. Paaikinti kosmogenezs, geogenezs, biogenezs, psichogenezs, noogenezs
svokas ir j skirtumus.
2.

Apibdinti personalizacijos fenomen ir vertinti jo reikm ugdymo teorijai ir

praktikai.

3. Paaikinti Tejaro de ardeno teorijoje idstytus noogenezs pavojus monijai.

4. Sukurti monijos ateities vystymosi hipotezes Omegos tako teorijos kontekste.

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibdintas mogaus fenomenas ir sukurta monijos ateities vystymosi hipotez
Omegos tako teorijos kontekste.

Temos turinys:
9.1. Mstymo samprata kaip save isikraunanio centro degimas. Teiginiai,
svokos, apibrimai
Atsiskleidia mogaus paradoksas be galo maas morfologinis uolis iaukia
netiktin gyvybs sferos sukrtim. mogus atsistoja ties mstymo slenksiu.
Mstymas tai sugebjimas atsigrti save ir uvaldyti save, kaip objekt. Tai ugdymo
ir saviugdos esm, j alfa ir omega. Gebjimas ne tik painti apskritai, bet ir save
painti, ne tik inoti, bet ir inoti, kad inai. Pirm kart palaidas ir miglotas jutim bei
veiksm ratas, P. Tejaro de ardeno odiais tariant, tampa takiniu centru, kuriame visi
vaizdiniai ir patirtis susisieja ir susilieja vien visum, suvokiani savo srang.
Abstrakcija, logika, imon, erdvs ir trukms skaiiavimas, svajons. Visa i vidinio
gyvenimo veikla tai k tik susidariusio ir save isikraunanio centro degimas. Tai
gebjimas mstyti apie save. Mstydami apie save, kaip objekt, mes ne tik skiriams
nuo gyvno, bet ir esame kitokie nei jis. Scholastams instinktas tai savotikas
homogeninis ir sustabarjs emesnis protas (sub-intelligence), ymintis vien
ontologini ir logini stadij, kuriomis btis Visatoje "degraduoja ir varsoja lyg
vaivorykt nuo dvasios iki materijos. Vadinasi, instinktas gali bti traktuojamas kaip
kintamasis dydis. Ar ne todl gamtoje yra daugyb jo pasireikimo form? Jeigu

64

evoliucij laikysime pirmiausiai psichine transformacija, velgsime daugyb instinkto

form, kuri kiekviena atitinka kur nors vien gyvybs problemos sprendim. dmiau
siirj j vairov, galime pastebti, anot P. Tejaro de ardeno, kad j visuma
sudaro vduoklik didjanio sudtingumo sistem, kurios kiekvieno spindulio
smaigaliai pasiymi vis didesniu pasirinkimo radiusu ir remiasi geriau apibrtu
koordinacijos ir smons centru (Tejaras de ardenas P., 1995, p 206). Juk uns
psichika tikrai auktesn u pels ar iurks. Galime galvoti, kad kiekviena instinkto
forma savu bdu siekia tapti protu, bet tai padaryti iki galo pavyko (dl iorini ir
vidini prieasi) tik mogaus linijos evoliucijoje. Vadinasi, jis yra vienintel mstym
pasiekusi smons forma i daugybs kit, kurias gyvyb iband evoliucijos procese.
Mstymo pakopikumas. Psichini pasauli yra labai daug, bet mogui juos
suvokti sunku ne tik dl to, kad to psichinio pasaulio smon dar labai miglota, bet ir
todl, kad ji ten veikia kitokiais principais negu ms moni smon. Taigi
gyvybs istorija tra tik morfologine skraiste abgaubtos smons raida. Vadinasi,
neivengiama, kad netoli keteros virns, greta mogaus, psichika pasiekia proto
(apatin) rib. Metodologikai P. Tejaras de ardenas tai bando pagrsti tuo paiu
tangentins ir radialins energijos sveikavimo dsniu. Gyvybs medis, pltodamasis
antropoidins kgio virns link, protikai kaista jo psichika, kaip ir smegen
forma bei turinys, sudtingja. Antropoidui beveik pasiekus kgio virn, tolesn jo
pltra koncentruojasi ne kgio ploktumos, t.y. horizontalia, bet vertikalia jo aies
kryptimi (r. 3 pav.).
To pakanka, kad suirt vidin pusiausvyra. Kas iki tol buvo tik centruotas
pavirius, tapo takiniu centru: Dl nepaprastai mao tangentinio prieaugio
radialas persimain ir tarsi okteljo priek, begalyb. I pairos organai beveik
nepasikeit, bet gilumoje vyko didis perversmas: smon uvir ir uliejo antjausmini
santyki bei vaizdini erdv. Kartu dl savo koncentruoto sugebjim paprastumo ji
tapo pajgi suvokti save pai ir visa tai atsitiko pirm kart (Tejaras de ardenas P.,
1995, p 209). Net ms mstymas, kuris yra smons fenomenas, atspindi bding
evoliucijai

pakopikum

(diskursyvumas)

ir

uolikum

(intuicija,

praregjimas).Vadinasi, smon yra evoliucijos produktas, arba pati evoliucija ne

kas kita, kaip nepertraukiamas smons kilimas. Pakopikumas (psichinis kaitimas)
ir uolikumas (koncentracija), pasiekus kritin evoliucijos tak, dvi antitezs,
kurios i esms gali paaikinti natral fizins ir psichins gyvybs bsenos kitimo
fenomen evoliucijos raidoje. Evoliuciniai uoliai yra btent tai, kas pakopikumo
65

eigoje, pasiekus kritin tak, kokybikai transformuoja pat evoliucijos vyksmo

subjekt. Kita vertus, gyvyb veikia ne laikydamasi tik vienos kurios nors atskiros
skaidulos arba kartodamasi. Ji audia vis savo tinkl tuo paiu metu. Taip formuojasi
gemalas gyvybs siose. Proto atsiradimas susijs ne tiktai su nerv sistemos pltote,
jos didjimo ir sudtingjimo kryptimis, bet ir su esminiu esybs persitvarkymu, kuris
turjo vykti i karto.

66

67

3 pav. Iplsta schema, vaizduojanti moni sluoksnio raid (pagal P. Tejar de

arden). Skaiiai kairje reikia tkstanius met. Spjama konvergencijos zona Omegos take
turt trukti apie kelis milijonus met

Tyrindami mogaus ortogenez rekapituliacijos teorijos kontekste, galime ir

nepastebti momento, kai motinos siose kdikio sub-intelektas (instinktas) virsta
intelektu ir jis tampa galinia mstyti btybe. Juk vystymosi nuo kiauinlio iki
suaugusio mogaus metu tas pats individas patiria nenutrkstani nuosekli bsen
sek. Taiau jeigu perjimas prie mstymo i tikrj yra kritin transformacija, mutacija
nuo nulio iki visko, iame lygmenyje nemanoma sivaizduoti tarpinio individo. Arba ta
esyb yra dar anapus, arba jau iapus permainos ribos. Viena vertus, neigiant minties
transcendentikum instinkto atvilgiu, jos atsiradimas tampa nesivaizduojamas. Kita
vertus, reikia rytis prielaidai, kad ji atsirado tarp dviej individ. Intelekto atsiradimas
iorikai galjo bti beveik nevelgiamas prie savo filos itak, kaip jis yra beveik
nepastebimas mums kiekviename ontogenezs stadijoje esaniame kdikyje. Minties
atsiradimas tai slenkstis, kur perengti reikia vienu ingsniu. Tai transpatirtinis
intervalas, apie kur, anot P. Tejaro de ardeno, mokslikai negalime nieko pasakyti,
bet u kurio pasiekiame visikai nauj biologin pakop (Tejaras de ardenas P., 1995,
p 213).
9.2. Painimas kaip monijos ilikimo kelias
Vos gims vaikas turi kvpuoti, antraip jis mirs. Panaiai ir atsirads mstantis
psichinis centras vos atsigrs save, jis gali ilikti, tik dvejopai vystydamasis, nors
i tikrj tai vienas ir tas pats: gilindamasis naujas erdves, jis turi dar labiau
koncentruotis ir kartu telkti aplink save likus pasaul, nustatydamas vis nuoseklesn ir
organizuotesn perspektyv j supanioje tikrovje. Tai painimas vienintelis mogaus
ilikimo kelias. Tai savotikas P. Teilhardo atsakas panhominizmo pavoj skelbiantiems
apologetams, kurie mogaus paintinje veikloje velgia artjanios monijos praties
ir pasaulio pabaigos kontrus. Ne painimas blogas, bet tai, kaip ir kokiais tikslais jis
naudojamas. Painimas mogui btinas, jeigu jis nori ilikti gyvybs medio menturio,
leidianio naujas filas virns link, gli prieakyje. mogus i psichogenezs pereina
nauj faz: i pradi dvasios atsiradim, o paskui jos ipltojim, t.y. noogenez:
Kai gyvoje esybje instinktas pirm kart ivydo save savo paties veidrodyje, visas
pasaulis eng ingsn priek (Tejaras de ardenas P., 1995, p 226). alia bari-, lito-,
68

hidro-, atmo- ir biosfer atsiranda ir pradeda vystytis nauja minties, mstymo,

dvasingumo sfera, arba noosfera, kuri yra u ir vir biosferos bei technosferos. em,
anot P. Teilhardo, keiia od. Dar daugiau ji suranda savo siel. Dvasingumo
ugdymas, vadinasi ugdymas paia plaiausia prasme, tampa mogaus, kaip gyvybs,
tolimesns pltots pagrindine slyga. Netampani dvasingais moni fila pasmerkta
inykti, nes tai kelias evoliucijos aklaviet.
9.3. Lavinimo (painimo medio) ir aukljimo (gyvybs medio) santykio
reikm mokyme
mogus tai ne sustings, nejudrus idinys, bet vis giljantis skurys: jis gilja,
siurbdamas skyst, kuriame atsirado. A ilieka tik tapdamas vis labiau savimi ir
paversdamas savimi visa kit. Tai gali bti ir blogis, ir gris, nes mogus yra ir viena, ir
kita. Tik dvasingjimo (skaistos) kelias yra jo ir monijos ilikimo galimyb. Ne
painimas pavojingas, bet kaip pats mogus panaudos painim, t.y. kuo jis pavers visa
kita, pirmiausiai lems ugdymas (pedagogika) paia plaiausia prasme, nes nuo jo
(ugdymo) priklausys, kokiu keliu skaistos ir doros (grio) ar melo ir niekybs
(blogio) pasuks pats mogus. Tai lavinimo (painimo medio) ir aukljimo
(gyvybs medio) santykio problema mokymo, kaip pagrindins mogaus ugdymo
slygos, procese. Tai pastebjo ir J.A. Komenskis: Mus sum paveldimoji i pirmj
moni gauta liga taip, kad palik gyvybs med, netvarkingai siekiame tik painimo
medio. Pataikaudamos tam netvarkingam siekimui, mokyklos iki iol vaiksi tiktai
ini (Komenskis J.A. 1986, p. 135). Nevalia pamirti, kad tik skaista (dora arba valios
kultra) ugdo asmenyb.
9.4. P. Tejaro de ardeno personalizacijos samprata
Nepainti, nekurti mogus negali i prigimties, kuri yra ir evoliucins krybos
rezultatas. Kryba jo originalumo, individualumo, nepakartojamumo ugdymo kelias,
jo asmenybikumo iraika, kuri P. Tejaras de ardenas vardija personalizacijos
svoka: Taip mogus tampa asmenybe tik dl personalizacijos arba per j (Tejaras de
ardenas P., 1995, p 214). Minties atsiradimas nepaliaujamai veda individualizacij.
Tai nepaprastai svarbi ivada praktiniam ugdymo darbui: personalizacija per
individualizacij

neivengiama.

Visa

gyvybs

evoliucija

vyko

savotikos

individualizacijos keliu: kuo daugiau kiekviena fila prisipildydavo psichikos, tuo labiau
ji siekdavo granuliuotis, kristalizuotis (kalbant apie neorganin pasaul) arba, kaip
69

mes (kalbdami apie mog) sakme, asmenybikti. Krikionyb Tejaro de ardeno

evoliucins teorijos viesoje gali bti traktuojama, kaip atitinkamos koncentracijos
laipsn pasiekusios monijos sukurta teorija, siekianti ilaisvinti mog i vergijos
pani. Juk vergijos laikotarpiu jis buvo laikomas daiktu, o ne individualybe, asmenybe.
Tokia

bsena

paprasiausiai

grasino

paiai

mogaus

egzistencijai,

nes

be

individualizacijos negalima tolesn jo evoliucija noogenez. Personalizacija per

individualizacij visos evoliucijos ais. Po materijos ir gyvybs krisleli (molekul ir
lstel) pagaliau atsiranda minties krislelis. Lstel i gyvybs krislelio pasidaro
reikminga persona. Mstaniu centru praturtjusi fila nesudta kaip silpna srovel,
nesutrupa elementarias psichikos daleles, bet, prieingai, sustiprja, susikurdama savo
viduje dar vien papildom armatr.
Individualizacijos ir personalizacijos sveika kaip raid raida. Iki iol
gamtoje buvo galima tik stebti paprast plaios apimties vibracij smons kilim.
Dabar reiks nustatyti ir suderinti pavieni smoni augimo dsnius. Tai raid raida.
Individo asmenybikumas, pasirodo, pasiekiamas per visos grups hominizacij. O
asmenybs dvasingumas? Ar jis nebus pasiekiamas taip pat per visos grups
noonizacij, vadinasi, per ugdym: lavinim ir aukljim arba mokym? Ar nepaaiks,
kad tolesn mogaus evoliucija jau akcentuos jo dvasingumo ugdym? Ar nepasirodys,
kad dvasingumo evoliucija paklsta tiems patiems evoliucijos dsniams akojimuisi,
dvasingumo augimo kryptingumui ( ties, gr, gro) ir j bendr santyki sveikai
dvasini fil susipynimui ir susijungimui mentur (valstybi, taut ir kultr,
pavyzdiui, mokslo, meno, sporto ir t.t. ak integracija ir vl tolesn j akojimsi)?
Visa tai P. Tejaras de ardenas logikai pagrindia ir rodo. Dar daugiau, jis kelia
klausim: ar nra kakas didesnis nei mes patys, kas vystosi kartu su mumis ms
viduje?... (Tejaras de ardenas P., 1995, p 221). Nuostabus klausimas, siekiant
darvinistine teorija pagrst smons evoliucijos hipotezs smaigal nukreipti
kreacionizmo link! Smons didjim, jos augim, kuris rykiausiai pasireikia per
krybinius monijos pasiekimus, P. Tejaras de ardenas vardija kaip nuolat
evoliucionuojani

gyvybs

substancij

ir

krauj.

Tai

nuolatinis

mogaus

dvasingjimas, audiantis ir skleidiantis noosferos skraist vir biosferinio ems

paviriaus. Tiesa, isilaisvinusi protingojo mogaus mintis, dar visai iltutl,
pirmiausiai praysta po eme ant urv sien mantriausiais pieiniais. Bet apie save
mstanios smons iedai lyg paukt nenumaldomai veriasi vies, auktyn berib
dang. Spartja protingojo mogaus personalizacija ir socializacija, j nuolatin
70

palydov kryba. Pastarajai reikia erdvs. Pirmiausiai ukariaujama em. Dl jos

prasideda socializuot protingj moni bri ir geni susidrimai. ems
ukariavimas tampa vis aktualesnis, bet tuo paiu problemikesnis. Tai protingj mog
paskatina gauti kuo daugiau naudos i vis ribotesni ems plot. Ar ne tokiai btinybei
spaudiant, mogui kilo mintis saugoti ir auginti tai, ko anksiau teko iekoti ir rankioti
nepaintose tolumose? Ar gyvuli ir jav auginimas nepakeit maisto rinkimo ir
mediokls? Ar ne taip atsirado piemuo ir emdirbys, klajoklis ir sslusis.
9.5. Noosferos plitimas kaip struktros, mechanizmo ir raidos vienov
Toliau mums jau inoma atsiranda moni susibrimai, sudtinga teisi ir
pareig, tradicij ir paproi sistema, reguliuojanti protingojo mogaus sambv. Tais
paiais apgraibos ir kaupimo principais ibandomos visos nuosavybs, dorovs ir
eimos krimo formos. Pasiteisinanios pamau virsta tradicija kultros menturio
(kamieno) vienokia ar kitokia fila (aka). Kitos inyksta. Filos suauga, susilieja ir
itrksta i menturio. Vyksta itisa krybos, kaip minties judjimo, divergencij ir
konvergencij aismas. Fil susijungimas i pradi daniausiai bna prievartinis.
Taiau kad ir koks bt nukariavimas arba priespauda, jas visada lydi asimiliacija. Net
nugalta (praryta) fila (tauta, valstyb, kultra) nenustoja keitusi nugaltojo,
veikdama pastarj jo viduriuose (savotika endomorfizacija). Maiantis skirting
rasi genams, vyksta ir etnini tradicij, paproi, kultr asimiliacija. Dar daugiau.
Tradicijos siskverbia smegen genus, susidaro ir sitvirtina nauji biologiniai dariniai.
Tai sintez, savotika socialin ortogenez, kuri P. Tejaras de ardenas ir vardija, kaip
noogenez. emje isiskiria penki audringiausi noogenezs idiniai: Centrin Amerika
su maj civilizacija, Piet jros su Polinezijos civilizacija, Geltonosios ups baseinas su
kin civilizacija, Gango ir Indo slniai su Indijos civilizacija ir pagaliau Nilas bei
Tarpupis su Egipto ir umer civilizacija. Maj idinys per daug izoliuotas, todl
netrukus ugsta. Polinezijos per daug isibarsts, taigi pradeda savo dvasi
spinduliuoti tutumai. Ginas dl pasaulio ateities siliepsnoja tarp Azijos ir iaurs
Afrikos didij lygum emdirbi. Kinija dl savo dvasios savitumo ir teritorijos
platumo nelinkusi atsinaujinti. Ji vis labiau atsilieka. Indija taip susiavi metafizika, kad
galiausiai dl jos ir prava. Tai tikrai nepaprastai auktos filosofins ir religins
tampos kratas. Taiau reikinius ia buvo irima kaip iliuzij (maja, majos
skraist regimyb, iliuzija, savotikas fenomenas), o j ryius kaip grandin
(karm). Anot P. Tejaro de ardeno, tai nedidel, bet lemtinga klaida, apibriant dvasi
71

ir vertinant jos santyk su materijos sublimacijomis. Indij ji i dvasins evoliucijos

magistrals nuved jos alikel.
Noogenezs idiniai slenka vakarines pasaulio zonas Eufrato ir Nilo slnius,
prie Viduremio jros. Ten per kelis tkstantmeius susidaro palankus civilizacij
miinys, ir protas, neprarasdamas keliamosios galios, pasibalnoja faktus, o religija
veiksmus. Vliau Helada, Roma, slpiningas yd krikioni idjinis raugas, suteiks
Europai jos dvasin srang. Atnai arba Roma gali ti. Bet ne smon. Vis
organizuotesn ir vis skaisiau spinddama Visatos smon keliauja i rank rankas,
bet neva. Aplink Viduremio jr eis tkstantmeius vystosi naujoji monija. Tai
tankiausio noosferos sluoksnio pumpuravimosi metas.
Viso io aismo rezultatas ir ais nepaliaujamas smons augimas, dvasinio
tinklo vir ems biosferos audimas, vliau pasireikiantis savotika technosfera
rkstaniais fabrik kaminais, plaukiani, neriani, vaiuojani ir skrendani
main nepaliaujamo srauto judjimu. Tik XIX a. viduryje iaikja, kad maiausia
anglies molekul savo prigimtimi ir padtimi yra viso kosminio proceso iraika, o
maiausias vienalstis struktrikai taip austas gyvybs audin, kad tikriausiai
nemanoma jo sunaikinti, neiardant viso biosferos, vadinasi, ir noosferos (bent iuo
metu) tinklo.
Analizuodamas noosferos plitimo pobd, P. Tejaras de ardenas pastebi t pai
trigub struktros (menturis, vduokl), mechanizmo (apgraiba, iradyba,
kaupimas, mutacija) ir raidos (smons plitimo ir kilimo) vienov: mogus ne
visatos centras, kaip paikai manme, bet ir tai daug graiau auktyn aunanti
didiosios biologins sintezs strl (Tejaras de ardenas P., 1995, p 283).
Filogenezs teorijos bando spontanik individ aktyvum derinti su aklu gen
determinizmu. Negaldami iki galo paaikinti ios derms pasekmi, biologija linkusi
gyv esyb paversti pasyvia ir bejge patiriam transformacij liudininke. Taiau ia, P.
Tejaro de ardeno nuomone, kaip tik metas atsakyti klausim, koks iradybos vaidmuo
(kuris akivaizdus) monijos filogenezje?
Savo esybs gelmse mogus jauia turs atsarg neaiki ger ar blog jg,
tam tikr savotik nekintam kvant, kart ir visiems laikams gaut i praeities. Bet
ne maiau aikiai jauiame ir tai, rao P. Teilhardas, jog tolesn ms gyvybs bangos
paanga priklauso nuo to, ar sumaniai pasinaudojame ta energija. Kaip galime tuo
abejoti, jeigu akivaizdiai matome, jog ta energija visais tradicijos kanalais
negrtamai kaupiasi aukiausioje ms patiriai prieinamoje gyvybs formoje, turiu
72

galvoje, bendroje moni biotos atmintyje ir bendrame jos aumenyje? Tradicija,

mokymas, aukljimas. Mes vis dar pakankamai nevertiname dirbtinumo, todl
instinktyviai laikome ias socialines funkcijas tarsi blankiu atvaizdu beveik parodija
to, kas vyksta gamtikai susidarant rims. Jei noosfera ne iliuzija, tai ar ne daug
teisingiau bt iuose idj ryiuose ir mainuose velgti aukiausi form, kuri
kaupimo bdu mumyse sitvirtina ne tokie lanksts biologinio turtjimo bdai? <...>
Apskritai kuo labiau gyvoji esyb isiskiria i anonimini masi savo paios smons
spinduliavimu, tuo didesn jos veiklos dalis perduodama ir isaugoma aukljimu ir
pamgdiojimu. iuo poiriu mogus yra tiktai kratutinis transformacij atvejis.
Paveldimumas, mogaus perkeltas mstantj ems sluoksn, tebebdamas individe
uuomazgos (arba chromosomos) pavidalu, perkelia pat savo gyvuon mstant,
kolektyvin ir amin organizm, kuriame filogenez susilieja su ontogeneze. I lsteli
grandins paveldimumas pereina em gaubianios noosferos sluoksnius. Nieko
nuostabaus, jog nuo tos akimirkos paveldimumas savo geriausiu pavidalu virsta
paprastu gyt dvasini lobi perteikimu tai lemia ios naujosios terps savybs.
Iki mstymo pakopos tikriausiai buvs pasyvus, paveldimumas savo
noosferine forma hominizuodamasis pasidaro nepaprastai aktyvus. Taigi jau
neutenka pasakyti, jog evoliucija, pradjusi suvokti save pai per mus, turi tik irti
veidrod, kad ivyst ir perprast save iki pat savo gelmi. Ji kartu gyja laisv
disponuoti savimi vykti ar sustoti. Mes ne tiktai iskaitome jos veiksm paslapt
menkiausiuose savo poelgiuose, bet ir bdami atsakingi u jos praeit jos ateiiai kaip
veikiantys individai, laikome j savo rankose ( Tejaras de ardenas P., 1995, p 284286).
Ugdymas, kaip savotikas dvasinis dirbtinis paveldimumas, yra visa ko
prieastis. Vis kit moksl misija tra sudti tas rankas visk, k jie gera ir vertinga
suino apie supant pasaul ir pat mog. Taiau be pedagogikos ie mokslai negali
nieko, nes n vienas j savo prigimtimi ir paskirtimi negali valdyti mogaus likimo. Tai
yra pedagogikos ugdymo misija.
9.6. Genez ir tapsmas.
mons iandien nerams, galbt net labiausiai per vis savo istorij. Ms
irdyse giliai kirba smoningas arba nesmoningas esminis egzistencinis nerimas. P.
Tejaras de ardenas mano, kad ios negandos versm daugybje ir begalybje, prie
kurias mogus tra takas Visatos jroje. Tai akcentavo jau I. Kantas, apibdindamas
73

mog, kaip dviej pasauli piliet. Evoliucija, kaip smons kilimas, yra ne tik
tapsmas, bet ir genez. Genez yra tai, kas tapsmui suteikia form, pavidal, ivaizd,
smons kilimo prielaidas. Pastarosios vystymosi metu mogus, anot P. Teilhardo,
aplink save ir savyje atrado evoliucij. Todl, jo nuomone, iuolaikins kosmogonijos
esm ir mat reikia priskirti noogenezei. Visata vis laik judjo. Ji juda ir i akimirk.
Bet ar juds rytoj? Kas mums gali garantuoti rytoj? Aklaviets negalia, udarumo
klaikuma. tai i kur negandos nuojautos versm. Tai yra mogaus mstymo poskio
takas, kuriame mokslo teiginiai turi uleisti viet tikjimo valgoms. Juk i esms visa
monijos istorija nenutrkstantis mokslo ir religijos konvergencijos srautas. iandien
pasaulio mog labiausiai baugina tai, kad jis nra sitikins (ir nesitiki kada nors bti
tikras) evoliucijos tinkama baigtimi.
9.7. Gyvenimo prasm ir gyvyb
Buvo metas, kai gyvybei, siekianiai engti priek, pakako patenkinti tamsius
instinktus maisto poreik, dauginimosi potrauk ir t.t. Bet kartu su pirmja minties
kibirktimi emje gyvyb pagimd jg, galini kritikuoti ir teisti j pai. mons
pradjo suvokti, kad pasaulyje kakas vystosi j dka, o galbt netgi j sskaita. Jie
pastebjo, kad iame didiame aidime, vadinamame evoliucija, ir gyvenime, kaip jo
elementariame vienete, mogus vienu metu yra ir aidjas, ir kortos, ir loinys. Niekas
neprats aidimo, jeigu pakilsime ir nueisime nuo stalo. Kita vertus, niekas negali
mogaus priversti likti. Ar verta aisti, klausia P. Tejaras de ardenas? Gal mes
paprasiausios apgauls aukos.
iandien is klausimas tariamas kol kas panabdomis, bet jis jau girdimas.
mons, mstantieji pasaulio elementai, gali atsisakyti tarnauti jam todl, kad jie msto.
Galbt dlto labiausiai ir degradavo asocials mons? Bet kodl jie atsisak tarnauti,
anot j, neteisingam, blogam ir bjauriam, pasauliui? Ar dl to, kad jiems trko duonos,
drabui, pastogs? Vargu Gal todl, kad jie nebemat gyvenimo prasms? Ar negali
bti taip, kad ie labiausiai degradav mons yra giliausiai mstantys io pasaulio
elementai, savinaikos bdu protestuojantys (nors to ir nesuvokiantys) prie didjani
monijos susinaikinimo pavojaus galimyb, kaip absoliui beprasmyb? Galbt,
naikindami savo gyvenim, jie, patys to nesuprasdami, protestuoja prie neteisinga
kryptimi besivystani noogenez arba prie audiam karikatriko pavidalo noosferos
tinkl? Todl pasaulis, anot P. Tejaro de ardeno, suvoks save mstymo bdu, gali
paneigti save. tai kur grsm. Po dabartinio nerimo skraiste prasideda ir brsta ne kas
74

kita, kaip organin evoliucijos kriz (Tejaras de ardenas P., 1995, p 291).
Branduoliniai, biologiniai, cheminiai ginklai, narkomanija, alkoholizmas, karjerizmas,
paleistuvyst, svaiginimasis muzikiniu triukmu ir tele- kompiuteriniais vaizdais ar
visa tai nra skirtingos, bet vieno ir to paties reikinio savs neigimo apraikos?
K daryti? tai klausimas, kuris kelia nerim iandieniniam mogui. Jis geriau
susinaikins jau dabar nei engs keliu, kuris jo nuomone, niekur neveda. Kas gali
paskatinti mog eiti dvasingumo ugdymo(si) keliu? P. Tejaro de ardeno nuomone,
tra viena perspektyva, kuriai mogus nra abejingas ir todl negali jai atsispirti. Tai
galimybs ireikti save, t.y. progresuojant (tiesiogiai ar netiesiogiai, individualiai ar
kolektyviai) pasiekti visik savo pilnatv (Tejaras de ardenas P., 1995, p 292). Kur
ios pilnatvs altinis? mogaus dvasia gali gyventi, tik turdama vilt pasiekti bent dal
aukiausios tobulybs, be kurios pagrstai jaustsi luoa, nevykusi ir apgauta. Ar gali
bti, ar apskritai manoma minties pabaiga? Smon, iuo poiriu, isiskiria i vis kit
Visatos energij. Nors jos kilimo kelyje labai daug kritini tak, ji vis tiek negali
sustoti ar grti atgal dl paprastos prieasties kiekvien syk, padidjus vidiniam
regjimui, i esms usimezga naujas regjimas, kuriame slypi visi ankstesni ir kuris
veriasi vis toliau (Tejaras de ardenas P., 1995, p 292). J.A. Komenskis ra: Kas
atsids iminiai ir mokslui, tas niekuomet neras ribos: juo daugiau inos, juo daugiau
regs savo inojimo trkum (Komenskis, J.A. , 1989, p. 93). Todl visika mirtis, su
kuria susidrusi smon galutinai inykt, yra nesuderinama su smoningos veiklos
mechanizmu. Kuo labiau mogus taps mogumi, t.y. darysis dvasingesnis giliausia io
odio prasme, tuo maiau jis ryis siekti ko nors kito, iskyrus tai, kas i tikrj ir
neabejotinai nauja.
Prasm mogaus gyvenim palaikanti versm. Tai svarbiausia, k turi suprasti
mokytojas. Jeigu paanga yra mitas ir bet kurios veiklos atvilgiu galime itarti atsaini
fraz kam to reikia?, tai ms gyvenimas netenka prasms. lunga visos pastangos,
nes paanga, anot P. Tejaro, tai evoliucija arba mes. Nra nevilties energijos.
Neviltis mirtimi besivaduojanti viltis. Kiekviena energija, kaip ir meil, yra pagrsta
viltimi. Ar ieitis i galimos nevilties negalt bti viltis, kad vir ms siel yra
Auktesnioji Siela, klausia P. Tejaras de ardenas? Ar racionalus kvietimas tikti
nepalaiko beviltikos vilties? Ar gyvyb, pasiekusi mstanij pakop, toliau
skmingai gali vystytis tik struktrikai kisdama? Kokio pobdio bus tie pakitimai? Ar
mes kuria nors forma, bent jau kolektyvine, ne tiktai iliksime, bet ir galbt pasieksime
antgyvyb, klausia P. Teilhardas? Ar mstymo evoliucija, kaip paanga, nra tas
75

tikrasis kelias antgyvyb? Ar tik tuomet ne pedagogikai ir edukologijai, ne

mokytojams ir dstytojams, ne mokslininkams ir kunigams, ne pedagogikai
kryptingiems menininkams teks bti pagrindiniais vedliais iame mstymu grstame
kelyje j?

2. Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas konsultacij metu.

3. Uduotys besimokantiesiems
Pasinaudodami pateiktu tekstu ir literatros srau ir emiau pateiktais kontroliniais
klausimais savarankikai sukurkite monijos ateities hipotez.Pagrskite savo
hipotez remdamiesi P. Terjaro de ardeno teorija.
Kontroliniai klausimai
1. Paaikinkite, kaip Js suprantate kosmogenezs, geogenezs, biogenezs,
psichogenezs, noogenezs svokas. Kuo skiriasi psichogenez nuo
noogenezs?
2. Kokia logika remdamasis P. Teilhardas pereina nuo darvinistini evoliucijos,
kaip proceso, pagrindimo prie kreacionistini princip? Kokiais argumentais
jis pagrindia minties atsiradim psichogenezs eigoje? Kaip, jo supratimu,
dera pakopikumas ir uolikumas?
3. Kaip P. Teilhardas aikina personalizacijos fenomen? Kuo ji svarbi ugdymo
teorijai ir praktikai? Kaip jis apibdina mogaus fenomen?
4. Ko labiausiai reikia mogui vengti, anot P. Teilhardo, jo noogenezs kelyje?
Kodl?
5.

Kaip

dera

individualumas

(koncentracija)

ir

kolektyvikumas

(itirpimas) Omegos tako teorijoje?

6. Kokias pagrindines monijos vystymosi kryptis P. Teilhardas velgia savo
Omegos tako teorijoje? Koki jis mato mokslo ir religijos santyki ateit?
Kokia Js nuomon iuo klausimu?

76

7. Kokia evoliucijos, kaip smons kilimo, proceso pabaiga? Kokius tris

pagrindinius savo Omegos tako teorijos postulatus formuluoja P.
Teilhardas? Kuo, Js nuomone, jie reikmingi pedagogikos mokslui?
8. Kokius blogio pasireikimo tipus savo Omegos tako teorijoje iskiria P.
Teilhardas? Kodl?
Literatra
1. Komenskis J.A. (1986). Pedagoginiai ratai. K.: viesa.
2. Pukelis K. (1998) Omegos tako teorija// Mokytoj rengimas ir filosofins
studijos. K.:, Versm, p. 153-188.
3. Tejaras de ardenas P. (1995). mogaus fenomenas. V.: Mintis.

10. Antgyvyb kaip Omega proceso vystymosi kulminacija

Studij tikslai:

Paaikinti individualizmo pavojus isivaduojant i kolektyvins filos

priklausomybs.
Apibrti ir vertinkite pedagogikos paskirt filogenezs procesuose.
Paaikinti ugdymo idjos genez Omegos tako teorijoje.
Iskirti pagrindinius Omegos tako teorijos postulatus ir paaikinti
j reikm pedagogikos mokslui.
Iskirti ir paaikinti negatyviuosius P. Teilhardo evoliucijos teorijos
aspektus.
Iskirti pagrindines monijos vystymosi kryptis Omegos tako
teorijos kontekste.

Tiksl pasiekim vertinimas

Paaikinti individualizmo pavojai isivaduojant i kolektyvins filos priklausomybs.
Apibrti ir vertinkite pedagogikos paskirtis filogenezs procesuose. Paaikinti ugdymo
idjos genez Omegos tako teorijoje. Paaikinta Omegos tako teorijos postulat
reikm pedagogikos mokslui. Iskirtos pagrindinss monijos vystymosi kryptyss
Omegos tako teorijos kontekste.

Temos turinys:
10.1. Individualizmo pavojai filogenezs procese: teiginiai, svokos, apibrimai
P. Teilhardas teigia, jog mogaus mstymo kelyje antgyvyb labiausiai
reikia vengti atsiribojimo, nes mogus, suvoks ess Visatos centras, gali susigundyti

77

siekti tobulybs vienatvje. Taps smoningu ir beveik isivadavs i filos vergijos, jis
pradjo gyventi sau. Taiau is laisvjimo kauke pridengtas vienijimas gali bti tam
tikras savimeilikas rasizmas. iandieninse mokyklose vaikai

raginami ibandyti

visk, nes gyvenimas maytis, nra ko varytis, kas veda savimeils rasizmo arba
individualizmo link.
10.2 Bendravimas kaip antgyvybs evoliucijos principas.
Bendravimas, natralus minties krisleli susiliejimas tai kelio
antgyvyb principas. Atviras keitimasis informacija tikrosios noosferos, ems
dvasios susidarymo principas. Biologiniu poiriu, toks bendravimas nebemanomas.
Mintims, kaip ir kitiems pasaulio elementams, bdinga siskverbti vienai kit ir tokiu
bdu sulieti vien pluot savo radialines energijas. Smons raika gamtoje savo
maksimum pasiekia moguje. Aikiausiai ji juntama ir matoma socialiniame fenomene.
Kita vertus, mintis veikia, tik remdamasi srangos tangentine energija, vadinasi, tam
tikromis suartjimo, o ne atsiribojimo slygomis. monijos filogenez yra jos skaiiaus
augimas, todl dabar yra beveik pasiekta kieta hominizuotos substancijos mas.
mons, bdami psichikai laids, skverbsi vienas kit vis giliau ir giliau, j
smons aktyvjo, viena kit takodamos ir plsdamosios, didindamos savo takos
spindul emje, kuri dl to tarsi vis labiau majo. Tok jos suspaudim vis labiau
didina monijos iradimai, gamybos priemoni ir vartojimo reikmen krimas, j
kaupimas, informacijos (bendravimo) intensyvjimas. Tai pirmoji pasaulio ateities
gair, teigianti, kad kosmins jgos kartu su ms mstaniomis sielomis,
pasiyminiomis nepaprastu gebjimu suaugti (meil), veikia smoni energijos
koncentravimo kryptimi, o is iorinis veikimas toks galingas, kad stengia palenkti sau
netgi filogenezs darinius: smon, mstym, rases, tautas, socialines institucijas ir t.t.
iuose susimaiym ir suspaudim procesuose galime matyti besiformuojanias
vduokles, kurios jungiasi ir vl pleija atskiras akas, bet vis dlto neatsiskiria
viena nuo kitos (gen susimaiymas, rasi anastomozs civilizacijose ir politiniuose
dariniuose bei pan.). monija vientisa plvele apdengia vis em.
Divergencijos ir konvergencijos kaita monijos filogenezje. Kolonija, avilys,
skruzdlynas. Tai vis organizmai, gebantys suartti. Taiau, tik pradedant mogumi, dl
minties sukurt universali rm arba atramos buvo duota visika valia susiliejimo
jgoms. Divergencija ir konvergencija nuolat didjaniame monijos suspaudimo
procese dialektikai ir pastoviai viena kit keiia: tuomet rass, tautos ir nacijos
78

konsoliduojasi ir praturtina viena kit abipusiu apsivaisinimu. <..> mogaus atveju

akojimasis (kiek jis egzistuoja) vyksta tik aglomeracijos ir konvergencijos tikslu,
beje, aukiausiomis formomis. Menturi susidarymas, atranka, kova dl bvio nuo
iol tai paprastos antraeils funkcijos, mogaus atveju skirtos vien kohezijai (Tejaras de
ardenas P., 1995, p.306-307).
Pedagogikos paskirtis filogenezs proces kontekste. Evoliucija tai
smons kilimas. Jis neivengiamai susijs su jungimusi: monija telkiasi vientis
masyv, jos dalys lydosi viena su kita, nepaisant j pastang krikti.Viskas prasidjo nuo
anglies molekuls, nuo tkstaniais joje susigrupavusi atom. Paskui lstel
tkstaniai molekuli besijungiani sudting sistem minimalioje erdvje. Vliau
daugialsiai, j simbioz, auktesn biologin bsena ir t.t. Dabar mstantysis
sluoksnis, sipinantis gyv vieno audinio vienov tuo paiu, tik jau minties
(informacijos) megasintezs principu, kuris savo tangentikumu slygoja ir radialini
energij uol priek pagrindine evoliucijos aimi kuo didesnis sudtingumas, tuo
daugiau ir smons. Toks ir yra prieingas gamtai egocentrikas ateities idealas,
teigiantis, kad ji priklausys tiems, kurie sugebs egoistikai vadovautis grieiausiu
principu kiekvienas u save. Taiau durys ateit atsivers ne keliems
privilegijuotiesiems ir ne vienai irinktjai tautai, bet visai monijai, bendromis
pastangomis stumianiai jas ta kryptimi, kuria engdami visi kartu gali susijungti ir
pasiekti savo pilnatv dvasikai atsinaujinusioje emje. Tai pedagogikos, kaip mokslo,
ir pedagogijos, kaip ugdymo praktikos, misija bei paskirtis. ios misijos centre
mokytojas.
em kaip knas. monija, anot P. Teilhardo, yra ems dvasia, kitaip
Banyia, kuri vis pirma yra mstanioji dvasia giliausia pedagogine prasme. Amin
kno ar sielos pirmumo gin P. Teilhardas isprendia sielos naudai. Tok savo
sprendim jis grindia evoliucijos, kaip smons kilimo, hipoteze. Pirma mintis tik
po to jos rezultatas: Argi dabar, jei galima taip pasakyti, neatsiranda lyg ir didiulis
knas su savo snariais (telefon, transportavimo stotys, fabrikai, gamyklos ir t.t.),
nerv sistema (telefono, telegrafo linijos, mobilus ryys, transporto magistrals ir t.t.),
jutimo centrais (meteorologins, astronomijos, seismologijos observatorijos, mogaus
kno ir sielos ligonins, mokyklos ir t.t.), savo atmintimi (istorijos mokslu, archyvais,
muziejais ir pan.) (Tejaras de ardenas P., 1995, p.311).
Sielos (minties) pirmumas. Pasaulis tai knas didiosios esybs, kuri turjo
ateiti, kad patenkint siekius mstanio mogaus, dar visai neseniai sismoninusio, jog
79

jis yra neatskiriama evoliucionuojanios visumos kosmoso dalis. monijos

pastangos koordinuoti ir organizuoti mogaus smons vystymosi linijas (filas), alinat
individualistines ir rasistines erezijas, logikai jos paios mint orientuoja ankstyvj
filantrop pairomis pagrstas perspektyvas. Anksiau svajotojai tai kakaip nujaut.
iandieniniai idealistai turi vienaip ar kitaip pagrstas mokslines idjas ir, remdamiesi
jomis, augina ems dvasios kn. Viskas randasi i dvasios, i idjos, kaip jos
branduolio. Mokytojas niekuomet netaps skulptoriumi giliausia pedagogine-menine
prasme (kaip sunkiai ir intensyviai bedirbt), jeigu neturs Michelangelo lygio
krybins (ugdymo) idjos, kuri yra pirmesn nei knas. Kuo pedagogikai ji
vertingesn, tuo tobulesnis ir ugdymo rezultatas. Be pedagogins idjos ugdymas tampa
moralizuojaniu skaisias sielas veiksmu.
10.3 Ugdymo idjos genez
Pedagogika yra mokslas apie visum apie koncentruotos kosmoso visumos
(toks yra mogus) ugdym. Ugdymas, tai lankas, kuriuo mogus kaip strl iaunamas
noosferos kryptimi. Pedagogika, bdama individuali, vienu metu yra ir kolektyvin, nes
naudojasi vis moksl pasiekimais. Ji panai imtakoj, kuris gali skmingai
ingsniuoti tik tada, kai yra sveikos ir gerai funkcionuoja visos jo kojos filosofija,
teologija, psichologija, somatologija, mitologija, istorija, sociologija, ekonomika,
politologija, didaktika, hodegetika, psichotechnika, pedagogija, fizika, chemija, dail,
muzika, matematika, kalbos ir t.t. Bdama kolektyvin, vadinasi, sui generis (savo
ries lot.) realyb, pedagogika suprantama tik tokiu mastu, kokiu, pereng jos
kno (ugdymo praktikos) matom kontr ribas, sugebame velgti specifin
pedagogins smons sintezs akto rezultat, atsiradus i stropiai ir iradingai
tkstantmei eigoje vykdyto koncentracijos darbo, kur galima vardyti kaip
dvasingum arba noosferos kryb noogenez.
Matantis mstymas ir mstantis matymas. Buvo metas, kai vienintel
painimo paskirtis buvo nuviesti aplink mus esanius daiktus. Evoliucijos, kaip
smons kilimo, kulminacija turt pasireikti aukiausiu kolektyviniu matanio
mstymo ir mstanio matymo aktu, pasiektu bendromis monijos pastangomis. Mstyti
pasaul tai ne vien tiktai j registruoti, bet ir suteikti jam vientis form, o tai bt
nemanoma, jeigu negaltume mstyti pasaulio. iandien monijai nepakanka inoti
tam, kad inot. Ji nori inoti, kad galt. Vienintelis kelias, vedantis tiksl,
mokslas. Jo paskirtis sprsti koki nors su gyvyb susijusi problem, daniausiai
80

palenkti materij tarnauti dvasiai. inoti daugiau, kad galtum daugiau ir savo ruotu
daugiau veiktum. O i tikrj kad daugiau btum.
Koks monijos vystymosi galutinis rezultatas? P. Teilhardo nuomone, tai pamau
susidariusi pasaulio individ, taut ir rasi visuma. Tai kolektyvas gyvas mstani
daleli sambris. Visatos audinys vis labiau tampa mstaniu. iuolaikinis mogus, anot
P. Teilhardo, jauia poreik depersonalizuotis. Asmenyb specifikai korpuskulin ir
efemerika savyb, kaljimas, i kurio reikia stengtis itrkti (Tejaras de ardenas P.,
1995, p. 326-327).
Svarbiausios smons savybs. P. Teilhardo manymu, smon pasiymi trimis
savybmis: 1) i dalies visk sutelkti aplink save; 2) sugebti vis labiau susitelkti savyje
ir 3) tai pasiekus, prisijungti prie vis kit j supani centr. Vadinasi, struktrikai
noosfera ir apskritai pasaulis sudaro ne tiktai udar, bet ir centr turini visum
(Tejaras de ardenas P., 1995, p.328). Dvasia, anot P. Teilhardo, tai i esms gebjimas
sintetizuotis ir organizuotis. Universalumas bei individualumas kyla ta paia kryptimi ir
tuo pat metu vienas kitame pasiekia kulminacij. Ateitis, kaip universalumas, daro
ivad P. Teilhardas, gali bti tik hiperasmenyb Omegos take. Vadinasi, monijos
ateit ireikia personalizacija, kuri yra paangos tipas, noosferos pusiausvyros slyga.
K kiekvienas i ms ispinduliuoja ir kas atradim, aukljimo ir visokios ries
mini forma atitenka monijai, yra gyvybikai svarbu, <> Bet <> esu
priverstas taip pat pripainti, kad tokiu indliu bendrij mes perduodame toli grau ne
tai, kas vertingiausia; geriausiu atveju mums pavyksta perduoti kitiems tik savo pai
el (Tejaras de ardenas P., 1995, p.331).
10.4 Asmenyb kaip vertingiausias evoliucijos produktas
Vertingiausias dalykas ms pastangomis susikurtas visikai originalus
centras, kuriame Visata unikaliu, nepakartojamu bdu suvokia save per ms A, t.y.
asmenyb. Tas centras yra daug gilesnis negu visi ms smons spinduliai. Jo idinys
tai ta esm, kuri turi monija susigrinti Omegos take, kad Omega tikrai
siknyt. Bet ios esms negalime atsisakyti ir atiduoti kitiems, kaip perduodame
degl, nes patys esame gyvybs liepsna. Kad perduotume save, ms A privalo
toliau egzistuoti tame, k atidav, antraip dovana inyks. Vadinasi, smoningos Visatos
koncentracija bt nemanoma, jeigu tuo pat metu ji smoningai nesukaupt savyje vis
pavieni smoni. Be to, kiekviena j, pasibaigus operacijai, suvokia save ir toliau ir
netgi tuo daugiau kiekviena i j tampa savimi, vadinasi, tuo labiau skiriasi nuo kit,
81

kuo labiau artja prie j Omegoje (Tejaras de ardenas P., 1995, p.332). Kuo labiau
mons tampa kuo nors kitu, tuo labiau darosi paiais savimi. Struktrikai Omega,
galutinio principo poiriu, gali bti tik centras, rykiai spindintis centr sistemos
irdyje.
Universalumo, individualumo ir personalumo dialektika. Grupuot, kurioje
viseto ir element personalizacijos pasiekia maksimum, nesimaiydamos ir kartu
veikiamos aukiausio autonomiko vienijimo idinio (P. Teilhardas j vardija kaip
Omegos tak) toks ms bsimos ateities vaizdas. Egoizmas, kaip savimeils
idava, turi tam tikr teis gyvuoti, nes jis yra tarsi prigimtinis, digaujantis,
matydamas individ, kylant unikalumo ir originalumo spirale auktyn. Jis teisingai
jauia. Vienintel jo klaida, kad jis painioja individualyb ir asmenyb (Tejaras de
ardenas P., 1995, p.333). Egoizmas skatina atsiskirti nuo kit, eiti individualizacijos
keliu. Bet tai kelias prat, ir daug juo einani (Mt 7, Naujasis Testamentas, 1988,
p.13). Pasuks juo mogus vl smunka materijos pragarm, tempdamas paskui save ir
vis pasaul. mogus i tikrj maja ir inyksta. Norint bti i ties savimi, reikia eiti,
anot P. Teilhardo, prieinga kryptimi. Ms pai virn, originalumo apogjus yra ne
individualyb, bet asmenyb. Tapti ja galima tik vienijantis tarpusavyje. Nra dvasios be
sintezs. Visur tas pats dsnis. Tikrasis Ego auga atvirkiai proporcingai egotizmui.
mogus tampa asmenybe tik universalizuodamasis. Ir prieingai universalizuojasi tik
nepaprastai personalizuodamasis. Bet noosferos susidarymui btinas ne bet koks
mstani daleli jungimasis, o laisvanorikas.
10.5 Meils genez P. Teilhardo evoliucijos teorijoje.
Meil bdinga ne tik mogui. i bendra visos gyvybs savyb vairiomis
formomis ir skirtingu mastu bdinga visoms lytims, kuriomis reikiasi organizuota
materija. emesnje gyvybs pakopoje meils apraikos ne tokios rykios. Bet jeigu
molekul nebt linkusi vienytis, meil neturt materialiojo savo atsiradimo pagrindo.
Ji yra visame kame, kas egzistuoja. Tai juto visi didieji monijos mstytojai. Net fiziniai
knai turi i savyb, kuri ireikia traukos, kaip gyvybs, jga, nes ji judina gamt.
Gyvybei kylant auktyn, meils fenomenas rykja, o kulminacij pasiekia mogaus
pakopoje.
Norint rasti versmin kosmoso energij, reikia (jei daiktai turi vid) nusileisti
vidin, arba radialin, dvasins traukos zon. Anot P. Teilhardo, meil visais savo
niuansais yra ne kas kita, kaip daugiau ar maiau betarpikas pdsakas, kur elemento
82

irdyje paliko psichin visatos konvergencija save (Tejaras de ardenas P., 1995,
p.336). Taiau visi ligioliniai bandymai suartti ved neskm, nes, anot P. Teilhardo,
jie buvo grindiami materialine nauda, kuri jau pati savyje nea bsimo susiskaldymo
prakeikim. Nra kito tokio susijungimo bdo, kuris atnet monijai skm, iskyrus
meil. Tik ji apima ir sujungia sielas j esme, sugeba pabaigti bei itobulinti paias
esybes suvienydama jas. Ar ne tada du simyljliai pasiekia didiausi savo pilnatv,
kai sakosi prarand save vienas kitame? Ar tai nra personalizacija per totalizacij ir
atvirkiai: Dainuokit ir okit kartu ir diaukits, bet tegu kiekvienas lieka ir atskiras,
kaip po vien yra ir liutns stygos, nors virpa ta paia muzika (Dibranas K., 1988, p.
89).
Paradoksali elemento ir visumos, vienybs ir daugybs santaika. Bet ar galima
mylti visk ir visus? Ar meil visiems nesibaigia tuo, kad nebemylime nieko?
Psichologai nepastebjo to, k aikiai suvok mistikai: Visatos, visumos jausmas
pasireikia nostalgija, apimania mus gamtos, groio, grio akivaizdoje. Tai didiojo
buvimo ilgesio lkestis, gldintis mumyse. Visuotin meil manoma ne tik
psichologikai. Ji yra vienintelis tikras ir galutinis bdas, kuriuo galime mylti. Taiau
tarp ms ir aplink mus vis labiau stiprja prieikumas ir neapykanta, nes mes vis
nesirytame pripainti galimybs, jog pasaulio virnje, vir ms galv realiai
egzistuoja kakas mylintis ir mylimas (Tejaras de ardenas P., 1995, p.339).
Sveikas protas sako, kad kolektyvo negalima mylti. Negalima atsiduoti
anoniminei daugybei. Bet jeigu ateityje pasaulis siasmenins, tai io idinio sukurtoje
atmosferoje ims didti daleli trauka. Kad nevykt prieingai ir kad aplenktume mums
grasinani egzistencin pragarm, btina mogikj monad sjunga. Painim reikia
pltoti iki begalybs, o tai reikia ne k kit, kaip mokslo ir tikjimo konvergencij. K
tikjimas intuityviai nujaut, t mokslas kasdien diskursyviai atranda ir rodo. Todl
negalima nepripainti, anot P. Teilhardo, kad jau dabar egzistuoja ir vieia
paslaptingas ms centr centras, kur a pavadinau Omega ir kuris yra btinas ne tiktai
kaip kakoks bsimosios bties laidas arba kaip erdvs ir laiko sujungimas ir
pusiausvyra (Tejaras de ardenas P., 1995, p.340).
10.6 Sielos ir materijos sveika Visatos evoliucijos procese.
Naujaisiais amiais pasinrs analiz mokslas vl kyla (ypa pedagogika nuo
pat savo atsiradimo) sintezs lygmen. Jis pradeda irti, kad molekulje gldi kur

83

kas daugiau nei atome, lstelje kur kas daugiau nei molekulje, visuomenje
daugiau nei individe. Idja, kad Visatos virnje yra kakokia siel siela ne nauja.
Pateiktos P. Teilhardo mintys leidia teigti, kad smons atsiradimas evoliucijos
eigoje vyksta pamau ir mechanikai, priklausomai nuo to, kas vyko anksiau. I
pradi grupuojasi elementai. Po to ima reiktis siela, kurios veikla, energetiniu
poiriu, rodo vis sudtingesn ir sublimuotesn gali kaupim. Radialumas
tangentikumo funkcija. Aikja paradoksas - piramid, kurios virn paremiama i
apaios. Omega proceso pabaigoje mums atsiskleidia tokiu mastu, kokiu sintezs
vyksmas joje pasiekia kulminacij. Bet iuo evoliucijos aspektu, anot P. Teilhardo,
Omega atsiskleidia ne visa. Paskutinis sekos narys kartu yra ir nebe jos narys. Jis ne tik
vainikuoja, bet ir ubaigia. Kai prabylame apie smoning pasaulio poli, nepakanka
vien pasakyti, kad jis atsiranda i smoni kilimo, t.y. i evoliucijos. Reikia pridurti, kad
atsirasdamas jis kartu yra jau atsirads. Be ito Omega negalt nei pavergti meile, nei
sitvirtinti aminybje. Jeigu savo prigimtimi ji neitrkt i laiko ir erdvs, kuriuos
sujungia, ji nebt Omega. P Teilhardas prieina prie ivados: Autonomija, buvimas,
negrtamumas, vadinasi pagaliau ir transcendikumas tai keturi Omegos atributai
(Tejaras de ardenas P., 1995, p.344). Prieingai nei teigia fizikos mokslas, didysis
pastovumas gldi ne apaioje infraelementikume, bet viruje ultrasintetikume.
Vadinasi, materijoje pasaulis isisklaido savo tangentiniu apvalkalu atsitiktinai. Savo
radialiniu ( vidin centr nukreipta jungimosi energija arba siela) branduoliu (kaip
kolektyvu, bendruomene, visuomene, tauta, monija) pasaulis gyja veid ir natral
pastovum, linkdamas prie dievikojo dvasios altinio, kuris j ir traukia priek.
Hominizacijos pakopos perengimas evoliucijos procese smonei reik perjim nuo
divergencijos prie konvergencijos. Vienkart atsirads mstantis centras gali keistis tik
gilindamasis save: Paink pats save!. Tarp mogaus ir gyvulio yra esminis
skirtumas: nugaius gyvuliui, radialum (siel) sugeria tangentikumas (materija), mirus
mogui, radialumas (siela) isilaisvina ir isivaduoja i tangentikumo (materialumo).
Tokiu bdu grdami Omeg bgame nuo entropijos. Hominizuojama pati mirtis!
(Tejaras de ardenas P., 1995, p.346).
Visata pasirodo esanti ne mechanins energijos, bet asmenybi rinkja ir
saugotoja. Viena po kitos aplink mus ir nuo ms lyg nenutrkstamas srautas atsiskiria
sielos, nusinedamos auktyn savo neperduodam smons krv ir kiekvien
akimirk artindamos pasaul prie konvergencijos tako, kuris mitologijoje ir religijoje
vardijamas kaip pasaulio pabaiga.
84

Noogenez. P. Teilhardo nuomone, gyvybs ir minties atsiradimas bei pltot

struktrikai susij su ems mass kontrais ir likimu. Kad bt ilaikyta ir isaugota
smoni spaudimo pusiausvyra moni bendruomenje (horizontali aka), atsiranda
psichinis visuotinio srauto centras (vertikali aka), perengiantis laik ir erdv, taigi
i esms ekstraplanetinis. Tai noogenez, negrtamai kylanti Omegos link grietai
apibrtu geogenezs ciklu. Kada nors ateityje ios dvi akos turs neivengiamai
atsiskirti. Kad ir kokia konvergentika bt evoliucija, ji emje gali baigtis tik
pereidama Atoskyros tak. Vadinasi, tai planetos mirtis, paskutin mogaus fenomeno
faz.
10.7 monijos vystymosi kryptys P. Teilhardo teorijoje.
P. Teilhardas teigia, kad gyvybs sluoksniu em galjo apsigaubti tik kart. Tik
vien kart gyvyb galjo perengti mstymo slenkst. Nuo tos akimirkos gyvybs
medio virn yra mogus, kuriame nuo iol koncentruojasi noosferos, t.y. biogenezs
ir kosmogenezs, ateities viltys. mogus nepakeiiamas, vadinasi, jis turi pasiekti
galutin tiksl. monijos laukia ne sustojimas, bet paskutinis paangos ingsnis, kuris
bus engtas imuus jo biologinei valandai. Branda ir paroksizmas tai monijos
ateitis. Pirmyn ateities praeit, tolyn netikimyb, i kurios esame ij. iame kelyje
P. Teilhardas velgia tris pagrindines monijos vystymosi kryptis: 1) mokslini tyrim
plitimas ir j organizacija; 2) tyrim sutelkimas mog, kaip tyrimo objekt; 3) mokslo
ir religijos sjunga (konvergencija).
Mokslo paskirtis monijos filogenezje. Pirmuoju atveju, P. Teilhardo
nuomone, kol kas dominuoja mokslinio tyrimo priemoni menkumas ir tyrimams
vadovaujani prot skurdumas. Visa, kas geriausia, skiriama ginklavimuisi ir gamybai,
o mokslininkams ir laboratorijoms beveik nieko. Jo supratimu, monijos energijos
kiekis, skirtas tiesos paiekoms, faktikai lygus nuliui: Mokslo tyrimams per metus
pasaulyje skiriama maiau pinig negu vieno kreiserio statybai! (Tejaras de ardenas
P., 1995, p.355). Mokslas ir toliau laikomas tik priemone, padedania gauti t pai
sen dalyk duonos ir aidim. Todl jis nyksta. Kada mogus supras, kad mokslas
jam yra ne pagalbinis usimimas, o esmin jo veiklos forma, jo gyvenimo prasm, nes
tai vienintelis kelias, vedantis Ties, ko labiausiai trokta ir alksta mogaus dvasia.
Todl neivengiamai ateis laikas, kai mons savo gyvenim atiduos veikiau tam, kad
daugiau inot, o ne tam, kad daugiau turt (Tejaras de ardenas P., 1995, p.356).

85

Antruoju atveju P. Teilhardas pranaauja, kad sustos gamyba, nes mogus rasis
jai pakaital. Bet jis niekada nepajgs nei numalinti ms ini trokimo, nei ieikvoti
ms iradingumo igali. Juk ir apie vien, ir apie kit galima pasakyti: cresit eundo
(Tejaras de ardenas P., 1995, p.357). P. Teilhardo nuomone, ateityje monija turs
suprasti, jog mogus kaip painimo objektas yra viso mokslo apie gamt raktas
(Tejaras de ardenas P., 1995, p.358). mogus, kaip mokslo objektas, turi unikali
reikm dl dviej prieasi: 1) individualiai ir socialiai jis yra sintetikiausias bvis,
kuriuo mums prieinama Visatos mediaga; 2) jame randame judriausi ios kintanios
mediagos tak. Todl mokslas apie mog yra praktinis ir teorinis mokslas apie
hominizacij. Tai gilinimasis praeit ir itakas, bet dar labiau konstruktyvus tolesnis
eksperimentavimas su nuolat atsinaujinaniu subjektu. Tai milinika programa,
vadinama ugdymu ir saviugda arba pedagogika ir edukologija. Jos vienintelis tikslas
ateitis. Pirmiausia organizmo atsparumas ir sveikata. Po to doros ugdymas. Treia
proto lavinimas. is darbas jau pradtas prie tkstanius met ir vyksta
laboratorijose, monijos pavadintose mokyklomis.
Mokslo ir religijos konvergencija. Mokslas apie mog neivengiamai atves
prie religijos. Vis dar tvyranti tampa tarp j tra pavirin. I esms tai dvi to paties
menturio isiakojusios filos, kurios neivengiamai ateityje susilies. Mokslas
nemanomas be tikjimo, kuris jam suteikia polk. Kita vertus, tyrinjimo aistra
negalima be sitikinimo atliekam tyrim prasmingumu. Pastarieji padeda painti save
ir tikti nepaprastai patraukliu savo asmenybs centru.
Treiuoju atveju P. Teilhardas kalba apie religij ir moksl, kaip du tarpusavyje
susijusius to paties visiko painimo akto aspektus. Tik tikjimas mog galina painti
vienu uoliu, arba intuityviai, o mokslas diskursyviai, pakopomis. Todl, anot P.
Teilhardo, bendroje i dviej vis dar prieik jg talkoje, proto ir mistikos sjungoje
mogaus dvasiai pati jos raidos prigimtis lm pasiekti didiausi valgum ir kartu
maksimaliai ipltoti savo gyvybines jgas (Tejaras de ardenas P., 1995, p.363).
Noosfera ateityje usiskls savyje. monija savo isigelbjim ras tobulindama
dvasi ir nepalikdama bei neperengdama ems rib. Jos istorija vyksta tarp dviej
kritini mstymo tak, kuri vienas yra apatinis (individualus), kitas virutinis
(kolektyvus). Konvergentikos raidos metu ji turs suvokti pati save: palikti organik
planetin atram ir ekscentruotis transcendentin vis didjanios koncentracijos centr.
Tada ems dvasia pasieks apogj ir final. Pasaulio pabaiga: tai pusiausvyros
inykimas, kai galiausiai tobulyb pasiekusi smon (monija) atsiskiria nuo savo
86

materialaus apvalkalo (ems), kad nuo iolei visu savo svoriu remtsi Diev
Omeg (Tejaras de ardenas P., 1995, p.367). Taiau prie tai turs vykti smons
skilimas tarp dviej prieing evoliucijos Grio ir Blogio ideal. Noosfera suply,
nesutardama, koki form suteikti savo vienybei Grio ar Blogio. Teigiama centr
centro trauka trauks tas irdis, kurios atsigr j. Blogis darysis t pat, o ekstaz turs
bti patiriama arba santaikoje, arba nesantaikoje. Smoningasis pasaulio centras vis
laik veik prisidengs biologijos skraiste ir beasmene forma. Gyvybei pasiekus
mstanios esybs pakop, jos apvieta galima asmenikai i Centro centr. Ar
tiktina, kad Jis taip nedaro? klausia P. Teilhardas. Bet juk btent krikionyb
pripasta asmenin Dievo buvim. Jo asmenikumas krikionikojo tikjimo ais.
Krikionybje, kaip niekur kitur, dera personalumas ir universalumas. Sukurti,
itobulinti ir igryninti pasaul Dievui reikia suvienyti j, organikai sujungiant su
savimi. Todl krikionyb yra tarsi tobuliausia panteizmo forma, nes, anot v.
Pauliaus, Dievas bus visas visuose. Krikionybs fenomen vis pirma slygoja jos
sukurtas platus ir spontanikas sjdis monijos dvasioje. Ji kreipsi visus mones
nepriklausomai nuo j rass, tautybs, socialinio sluoksnio ir pan. Tokia galinga jos
kiekybin apimtis i karto savyje signalizavo apie jos kokybin vert: Per masikum
meistrikum!. Kitaip tariant, jos kiekybikumas sudar slygas atsirasti naujam
smons bviui krikionikajai meilei. Svarbiausias jos bruoas visuotinumas.
Anot P. Teilhardo, paaikjo, kad krikionyb i prigimties yra daug stipresn ir dabar
pasauliui reikalingesn nei kada nors anksiau. I pradi ji, isigandusi evoliucijos,
vliau supranta, kad pastaroji jai duoda puiki artjimo prie Dievo priemon. Jeigu
pasaulis yra konverguojantis ir jo centras Kristus, tai v. Pauliaus ir v. Jono
kristogenez ne kas kita, kaip lauktas ir netiktas tsinys noogenezs, kuri savo
apogj pasiekia kosmogenezje. Tokiu bdu Kristus tarsi apsisiauia savo krinijos
didybe. Kaip tik dl to mogus gali pajusti ir rasti savo Diev per vis kintanio
pasaulio ilg, plot ir gyl. Evoliucija tai lyg vieias kraujas krikionybei. Kita
vertus, argi ne krikionybs paskirtis igelbti arba netgi pakeisti evoliucij? Argi ji
nesirengia to daryti? emje nemanoma tiktis jokios paangos, jeigu dvasios
virukalnje netriumfuos personalumas. Jis yra btent tai, ko labiausiai siekia
krikionyb. Visame noosferos apvalkale ji, anot P. Teilhardo, yra vienintel srov,
galinti apglbti pasaul visaapimaniu glbiu, kuriame tikjimas ir viltis pasiekia savo
pilnatv artimo meilje. Tik krikionyb, anot jo, pajgia vienu gyvybs aktu
susintetinti visum ir asmen. Todl ji esanti ateities religija ir nuo iol jau j
87

orientuojasi pagrindin evoliucijos aka. Ir bet kuriam rimtesniam pedagogikos

mokslininkui sunku prietarauti iai miniai. Vadinasi, krikionyb, kaip fenomenas,
turi aknis praeityje. Tad ar nebdingos jai visos filos savybs? Juk jeigu evoliucij
suvokiame kaip smons kilim, tai savo polinkiu meile pagrst sintez ji progresuoja
btent spjama biogenezs strls kryptimi. i kylanti strl gali reikti smoningo
mogaus

suvokimo,

kad

jis

santykiauja

su

dvasiniu

ir

transcendentiniu

konverguojanios Visatos poliumi.

10.8 Pagrindinius Omegos tako teorijos postulatai.

P. Teilhardas formuluoja tris postulatus: 1) gyvybs pirmumas Visatoje; 2)
mstymo pirmumas gyvybje; 3) kosmins interiorizacijos skurio ais eina per
mogaus socializacij, kaip specifin viso mstanij ems krisleli ir skaidul
pluoto sutelkim save.
mogaus socializacija reikiasi trimis individualaus mstymo pakopomis: a)
iradim galia; b) traukos galia, kuri pasaulyje kol kas egzistuoja chaotikai, bet taip
greitai didja, kad ekonomika rytoj gali reikti maiau nei ideologijos; c) negrtamumo
poreikis, t.y. monija gali krybikai sustreikuoti, jeigu ji suvoks, kad jos evoliucinio
triso vaisiams gresia sunaikinimas. mogus gali paprasiausiai nebesutikti kurti ir
dirbti, jeigu jis supras, kad dirba ne aminybei. Vadinasi, monija nra linkusi gelbtis
nuo praties plisdama kosminje erdvje aeronautikos ar kokiu nors panaiu bdu. Juo
labiau ji vengia katastrofos ar sukriousio vegetavimo. monija siekia individuali
smoni konvergencijos, nes tik per j gali pasiekti antr, auktesn kolektyvinio,
vadinasi, kritinio, mstymo tak. Taiau btent todl, kad jis kritinis takas, mes
negalime, anot P. Teilhardo, nieko tiesiogiai velgti, taiau numanome kontakt tarp
minties, atsirandanios dl atgalinio daikt mediagos vystymosi savs link, ir
transcendentinio Omegos idinio, kaip principo, kuris involiucij paveria negrtama ir
kartu yra jos variklis bei telkjas visum.

10.9 mogaus ir gyvulio kn principinis skirtumas.

Prasidedant gyvybei atrodo, kad kiekviename individualiame elemente esantis
srangos idinys (1) sukuria ir valdo su juo susijus smons idin (2). Pavyzdiui,
prehominido (pitekantropo) instinktai vald jo smon. Bet kopiant evoliucijos laiptais
auktyn, i pusiausvyra apsiveria. Nuo individualios mstymo pakopos (gal dar

88

anksiau) 2 ima (iradinjimo bdu) rpintis 1 paanga. Krikionyb tai ypa

aikiai akcentuoja apibdindama gyvulio ir mogaus kn principinius skirtumus:
Gyvulys yra knas. mogus turi kn (A. Maceina, 1991a). Tai reikia, kad
gyvulio kn valdo instinktai, kuriems sutrikus jis neivengiamai va. Tuo tarpu apie
mog turtume teigti prieingai, ir krikionyb tai labai grietai konstatuoja. Taigi jis,
skirtingai nuo gyvulio, jau yra ne vien fizin, bet ir dvasin gyvyb. Pasidavs instinkto,
o ne smons (dvasios) valdiai, mogus va (AIDS, kaip paleistuviavimo rezultatas,
virsvoris, kaip persivalgymo rezultatas, rkymas, girtavimas, narkomanija ir t.t.).

10.10 Darvinizmo tranformacijos kreacionizm formul.

Kolektyvinio mstymo prieigose 2 perengia laiko ir erdvs ribas ir liejasi
prie universalaus aukiausio Omegos idinio. Vis savo teorij P. Teilhardas baigia
labai paprastai, remdamasis fenomenologine logika: Po atsiradimo (lemergence) eina
pasireikimas (lemersion)! (Tejaras de ardenas P., 1995, p.395). Vadinasi, kad kas
nors pasireikt, pirma turi atsirasti. Kitaip tariant, prie mogaus, kaip btybs,
pasireikim pasaulyje, jis turjo pirma kakur atsirasti. Kosmins involiucijos
perspektyvoje ne tik smon susitapatina su Visata, bet ir Visata minties pavidalu ilaiko
pusiausvyr ir konsistencij aukiausiame interiorizacijos poliuje. P. Teilhardas
meistrikai, beveik nepastebimai pereina nuo darvinizmu grstos evoliucijos prie
evoliucijos, kaip kreacionizmo idavos. Ir pats paklausia: Ar manoma pagrsti
metafizin dvasios pirmum dar graesniu patirtiniu pamatu nei is? Ir pagaliau, kad
kart visiems laikams bt veikta panteizmo baim, kuri nuolatos kelia kai kuriems
tradicinio

spiritualizmo

alininkams

evoliucija,

kaipgi

galima

nematyti,

jog

konverguojanios visatos, tokios, koki pavaizdavau, atveju universalusis vienijimo

centras <> anaiptol neatsiranda susiliejant ar susimaiant element centrams, kuriuos
jis vienija, o turi bti laikomas i anksto egzistuojaniu ir transcendentiniu. <> jei
gal gale mstantysis pasaulio centrai i tikrj sudaro viena su Dievu, tai i bsena
pasiekiama ne susitapatinimu (Dievas tampa viskuo), bet diferencijuojaniu ir
komuniniu meils aktu (visas Dievas visame kame), o tai i esms ortodoksika ir
krikionika paira (Tejaras de ardenas P., 1995, p.395).

10.11 Negatyvieji P. Teilhardo evoliucijos teorijos aspektai

89

Visoje P. Teilhardo teorijoje pasigendame vieno dalyko blogio. Taiau, anot P.

Teilhardo, jis ir nesisteng atskleisti negatyviosios evoliucijos puss. Jo nuomone, jau
rodant pozityvij pus, skaitytojas turjo pastebti, kad blogis veriasi per kiekvien
jos sistemos sandr ir snar. Jis iskyr keturias blogio ris:
1). netvarkos ir neskms blogis. Iki pat moni viepatijos, kurioje labiausiai
paabotas atsitiktinumas, vienai skmei tenka begal neskmi, viena laims akimirka
galybei varg, vienam ventajam daugyb nusidjli. Pirmiausiai susiduriame su
fizine netvarka materijos sferoje, paskui su skausmais, apninkaniais jautr kn, o
dar auktesnje pakopoje su save tirianios ir pasirenkanios dvasios piktum ir
kani esybe.
2). irimo blogis ankstesnio blogio forma ta prasme, kad lig visada sukelia
kuris nors nelaimingas atsitiktinumas. i forma sunkesn ir dvigubai pragaitingesn,
nes gyvosioms esybms mirtis yra neivengiama btinyb, lemianti vien individ
pakeitim kitais tos paios filos tsoje. Mirtis pagrindinis gyvybs kilimo auktyn
smons evoliucij svertas.
3). vienatv ir nerimastis. Tai didelis pabundanios mstyti tamsiame pasaulyje
mogaus smons nerimas ir reikia itis viesmei, kad j pasiekt viesa.
4). augimas. Juo per vaikysts kanias mumyse reikiasi paslaptingas dsnis, dl
kurio viskas nuo paprasiausios chemins reakcijos iki didiausios dvasios sintezs,
kaip paangos didesns vienybs linkme, pasiekiama darbu ir pastangomis. Todl
neabejotinai teisinga, kad netgi paprasto biologo poiriu moni epopja labiau nei
visa kita panai Kryiaus keli (Tejaras de ardenas P., 1995, p.400).
Kita vertus, tejarizmas yra kritikuojamas. Anot A. Maceinos, jis nra priimtinas
krikionybei, nes baigiasi spiritualistiniu monizmu, kuris savo ruotu greitai virsta
materialistiniu, o mediaga juk naikina dvasios savarankikum. Nuvertinama religija,
kaip individualus dviej asmen santykis: Nuklus Diev evoliucijos pradi,
evoliucijos gelmes ir evoliucijos gal, padarius J evoliucijos slyga bei pagrindu, bet
atitraukus J nuo atskiro mogaus kaip asmens kilms, darosi negalimas n mintas A
Tu santykis su tokiu Dievu (Maceina A., 1971, p. 290).

1. Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem ikelimas konsultacij metu.

90

2. Uduotys studijuojantiems
1. vertinkite pedagogikos paskirt filogenezs procesuose. Pateikite pavyzdi i savo
praktikos.
2. Remiantis pagrindinmis Omegos tako teorijos idjomis sukurkite tolimesn
monijos vystymosi vizij. Pailiustruokite pavyzdiais, kuriame evoliucijos etape
monija iuo metu yra.

Kontroliniai klausimai:

Kaip P. Teilhardas traktuoja biotos svok? Kokia jos reikm

karjeros projektavimo teorijai ir praktikai? Kas, anot jo, yra
mogaus gyvenim palaikanti versm? Kuo ir kaip tai siejasi su
konsultavimo misija?
Ko labiausiai reikia mogui vengti, anot P. Teilhardo, jo noogenezs
kelyje? Kodl? Kas yra, anot jo, ems dvasia?
Kaip dera individualumas (koncentracija) ir kolektyvikumas
(itirpimas) Omegos tako teorijoje? Kokia logika P. Teilhardas
pagrindia meils genez? Kaip jis aikina visuotins meils
fenomen?
Kokias pagrindines monijos vystymosi kryptis P. Teilhardas velgia
savo Omegos tako teorijoje? Koki jis mato mokslo ir religijos
santyki ateit?
Kokia evoliucijos, kaip smons kilimo, proceso pabaiga?
Kokius tris pagrindinius savo Omegos tako teorijos postulatus
formuluoja P. Teilhardas? Kuo, Js nuomone, jie reikmingi karjeros
projektavimo teorijai?
Kokius blogio pasireikimo tipus savo Omegos tako teorijoje
iskiria P. Teilhardas? Kodl?

Literatra:

Dibranas K. (1988). Pranaas//Pergal, Nr 5, p. 85-109

Maceina A. (1971). Didieji dabarties klausimai.- Chicago
Naujasis Testamentas. (1988). (Antrasis pataisytas leidimas).
Lietuvos Vyskup
Konferencijos leidinys.- K.- V.

Pukelis K. (1998). Omegos tako teorija// Mokytoj rengimas ir

filosofins studijos. K.:, Versm, p. 153-188
Tejaras de ardenas P. (1995). mogaus fenomenas.- V.: Mintis

91

11. Kultros (krybos) filosofija: bendroji kultros samprata

Studij tikslai:
1. Apibrti kultros samprat ir jos struktr.
2. Apibdinti krybos ir kultros filosofijos sampratas.
3. Parinkti iuolaikins profesijos rinkimosi kultros krizs enkl pavyzdius ir
vertinti j ssajas su vietimo reikini kaita.
4. Pritaikyti imuniteto blogiui dsn asmeninje pedagoginje praktikoje.

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibrta kultros samprat bei jos struktra. Apibdinta krybos ir kultros
filosofijos samprata.
Parinkti iuolaikins profesijos rinkimosi kultros krizs enkl pavyzdiai ir
pateiktas j ssaj su vietimo reikin kaita vertinimas.
Pritaikytas imuniteto blogiui dsnis asmeninje pedagoginje praktikoje.

Temos turinys:
11.1. Kultros samprata: teiginiai, svokos, apibrimai
Romnai, ved savo kalb od kultra (lot. cultura apdirbimas, ugdymas,
aukljimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas), norjo pabrti, kad ji yra
procesas, vyksmas, o ne rezultatas. iandien, deja, kultra labiau suvokiama kaip
rezultatas ir tapatinama su materialinmis ir dvasinmis grybmis, socialiniais
santykiais, gyvenimo bdu. Lotynik od cultura lietuvi kalboje geriausiai
reprezentuot odis kryba, o kultring mog kuriantis mogus.
Kultros struktra. Pagal A. Macein kultros sampratos apibrimas ivedama
i odio kultra yra mogikoji kryba, suprantama: a) vidinio nusiteikimo, b) paties
veiksmo ir c) virini idav bei j organizacijos prasme (Maceina A., 1992, p. 354).
Krybinis nusiteikimas kultros slyga, ugdymas kultros prieastis. moguje
i prigimties gldi nusiteikimas kurti. mogaus prigimtis laisva tiek blogiui, tiek griui.
Ugdymas lemia tolesn mogaus keli, t.y. blogis ar gris atsispinds jo veikloje. Vien
tik krybinis nusiteikimas dar negarantuoja kultros. Ugdymas padeda ipltoti,
ivystyti, iskleisti krybin nusiteikim.

92

Krybinio nusiteikimo pagrindas smon, kuri ilgisi ivystymo, paadinimo.

Smons adintojas ugdymas. Krybinis nusiteikimas atsiranda dvejopai:
1. I prigimties (i vidaus) laisvs, smons;
2. I pasaulio (i iors) grsm dl ilikimo.
Talentas savirealizacijos variklis, skatinantis ireikti ir vykdyti save. Talentas
gldi kiekvieno mogaus prigimtyje ir lemia krybin nusiteikim. Siekimas ireikti
save reikalauja:
savs atskleidimo;
kito mogaus supratimo (buvimas drauge).
Supratimo tarpininkas kultros krinys, kuris upildo erdv tarp gamtos ir mogaus
bei sudaiktina mogikj idj, amindamas mogaus vidaus pasaul.
mogus negali sukurti nieko, kas prietaraut jo vidinio pasaulio epicentrui
smonei.
Krybinis veiksmas yra gamtos perkeitimas pagal mogaus turim idj,
paveriant t idj gamtinio daikto buvimo forma ir jo veikimo principu.
Idja auktesns tikrovs pirmavaizdis, pagal kuri mogus organizuoja gamtos
perkeitim.
Idjingumas smons turiningumas. Auktesnis mogaus idjingumas priklauso nuo
ivystytos smons. Idjos idjingumas priklauso nuo dviej dalyk: 1) ini gilumo; 2)
sistemingumo.
Krybinio proceso struktra:
Krybinis nusiteikimas.

Krybinis veiksmas mintyse.

Krybinis veiksmas aplinkoje.

Kultrin gryb (krybinio veiksmo rezultatas).

11.2. Kultros filosofija kaip mokslas: kultra kaip problema
Kultros filosofija yra palyginus jauna. Pagal A. Macein, ji yra dar tik tampanti
filosofin disciplina (A. Maceina, 1991, p. 25). Prieingai nei gamtos filosofijos, kuri
gim kartu su mogaus filosofins minties atbudimu (A. Maceina, 1991, p. 26)
kultros filosofijos negalima rasti nei senovje nei viduriniais amiais. Pavyzdiui,

93

Antikoje graikai sukr originali kultr, taiau nesukr jos filosofijos, nes jie
nesprend kultros problem. Kol kultra yra jauna ir gaji, tol ji nra apmstoma, tol ji
nra mogui problema. Problema kultra virsta tik tada, kai vyksta skilimas tarp
mogaus ir jo sukurt daikt, kai itie daiktai tampa mogui svetimi ir net jam prieingi,
kai j isivystymas atskleidia sav logik ir nueina tokia kryptimi, apie kuri mogus
pradioje nebuvo n galvojs (A. Maceina, 1991, p.26).
Kultros filosofijos itakos gldi romantikos epochoje. Romantikai, bdami
humanistais, siek kuo giliau painti ir suprasti mogaus prigimt, pai jos esm.
Besigilindami

tai,

jie

pastebjo,

kad

pats

rykiausias,

nuostabiausias

ir

paslaptingiausias mogaus bruoas yra jo krybikumas. Jis yra dviej krypi: viena
eina makropasaul, kita mikropasaul. Tie, kuri kryba labiau linksta
makropasaulio perkeitim, priskiriami gnosis arba logoso tipo monms. mons,
kuri pastangos linksta mikropasaulio tobulinim, priskiriami ethoso arba ontoso tipo
monms. Dar daugiau, jie pastebjo, kad laimjimai transformuojant iorin aplink
labai tampriai siejasi su pasiekimais keiiant mogaus vidin pasaul, t.y. su ugdymu.
Vadinasi, kultra mogaus enklas. Koks mogus, tokia ir kultra. Ugdymas yra
kultros prieastis, sunkioji kultros pramons aka.
Kultros filosofijos esm gldi vertybi realizavime, j knijame moguje,
paveriant j asmenybe. Kultros filosofija, tyrinja mogaus kryb, kuri priklauso
nuo laisvo ir smoningo jo veikimo.
Kultros filosofijos pagrindiniai objektai painimas (tiesa), dora (gris) ir
dailioji kryba (grois), kaip mogikosios krybos vaisiai. Taiau visi jie kultros
filosofijos objektais tampa tik tuomet, kai vyksta skilimas tarp mogaus ir jo sukurt
dalyk, kai itie dalykai tampa jam svetimi ir net prieingi, kai j pltra atskleidia sav
logik ir nueina tokia kryptimi, apie kuri mogus i pradi nebuvo n galvojs.
ymiausi kultros filosofijos atstovai Vakaruose buvo vokieiai J. Herderis
(1744-1803), W. Diltheyus (1833-1911), H. Rickertas (1863-1936), O. Spengleris
(1880-1936), pranczai J. J. Rousseauo (1712-1778), J. Maritainas (1882-1973),
Rusijoje V. Solovjovas (1853-1900), N. Berdiajevas (1874-1948). Lietuvai pasisek,
kad ji turjo tokius ikilius minties milinus kaip S. alkauskis (1886-1941), ir A.
Maceina (1908-1987), kurie padovanojo jai brandi kultros filosofijos teorij..
J. Herderio kultros filosofijos pagrindiniai teiginiai. J. Herderio nuomone,
kultra mogaus santykiavimas su pasaulio siela bei jos ireikimas iviriniais
regimais pavidalais. Kitaip tariant, jg krybai (idj, krybins energijos) mogus
94

semiasi i santyki su Auktesne Btybe (Transcendencija) ir j dka perkeiia iorin

pasaul, kuriame jam darosi geriau bti. Taigi tarp kultros ir religijos, tarp
transcendencijos ir egzistencijos, tarp iapus ir anapus stovi mogus, kaip juos
jungianti grandis. Ugdymas kaip tik ir turi parengti j iam vaidmeniui, imokyti
pasisemti idj ir krybins energijos i Krjo bei jas tinkamai panaudoti keiiant
pasaul. Tokia nuostata suponuoja kit ivad: mogus pirmiau religingas negu
kultringas. Taigi tam tikra prasme ios J. Herderio mintys susiaukia su Platono
mokymu apie idj ir eli (daikt) pasaulius. Vadinasi, J. Herderis anksiau negu
O. Willmannas atskleidia sakralinius (ventus) kultros pagrindus.
11.3. Kultros filosofijos ir pedagogikos ryys.
Kultros filosofija, atskleisdama krybos prasm ir jos tikslus, parengia dirv
pedagogikai. Ugdymas yra ypatinga kryba, nes kuria mog, kuris sukuria visk, k
vadiname kultra.
Kultros filosofija su pedagogika siejasi ir tuo, kad ugdymo siekimas parengti
mog prasmingam gyvenimui i esms yra jo rengimas krybai. Juk jos dka mogus
laikosi iame pasaulyje, valdo j bei ireikia savo giliausij A. Kryba jo gyvenim
daro prasmingu, t.y. skatina mog gyventi. Prasm tai, kas jungia kultros filosofij
ir pedagogik. Kultra plaiausia gyvenimo sritis, todl ir mogaus parengimas
krybai yra sunkiausias ugdymo udavinys. Pedagogika ypatinga kultros sritis, nes
mogus ugdymo (krybos) procese atkreipia vilgsn pats save ir bando perkeisti ne
iorin pasaul, ne j supani gamt ar socium, bet save pat, savo asmenyb, savo
giliausij A.
iandienin mokslo ir technikos paanga ne maina mogaus ugdymo problem,
bet atvirkiai didina, daro jas sudtingesnmis ir sunkesnmis. Pavyzdiui,
industrializacija kelia ekologinius, politika branduolinio susinaikinimo pavojus.
Ypatinga vieta tenka iniasklaidai, ypa televizijai, jos kanalais demonstruojamoms
smurto, paleistuvysts, svaiginimosi, lengvo prasigyvenimo scenomis, kurios klaidina
nepatyrusi vaiko siel, j nuodija visikai neatsivelgdamos pedagogikos nuomon.
Todl XXI amius bus tikrai pedagogikos ir edukologijos amius.
Mokytoj filosofiniam rengimui ypa svarbi kultros filosofija, kuri su
pedagogika, anot A. Maceinos, sieja ividinis it disciplin ryys ir vyraujanios
kultrpedagogins srovs buvimas. Kultros filosofija turi daugiau ryi su pedagogika

95

negu bet kuri kita filosofijos disciplina ( Maceina A., 1991, p. 124).

Pastarj

atstovaujanios pedagogikos pagrindin svoka yra vertyb.

Toks pedagogikos ir kultros filosofijos artumas nra atsitiktinis. A. Maceina
(1991) filosofij priskiria pirmojo laipsnio, o pedagogik antrojo laipsnio
autonomikumo mokslui, nes ji naudojasi kit moksl ivadomis kaip mediaga savo
problemoms sprsti. Todl materialiniu aspektu pedagogika nra autonomika. Bet i
kit moksl paimt mediag ji sutvarko savarankikai, remdamasi savo udaviniais ir
tikslais. Todl formaliai pedagogika autonomikas mokslas.
11.4 Imuniteto blogiui dsnio esm.
Imunitetas odis, kuris tiksliausiai atspindi iandienins mokyklos ir mokytoj
ugdomosios veiklos esm. Viena svarbiausi iandien mokytoj pareig imokti
panaudoti egzistuojant ir vis agresyvjant blog dabartinje ms visuomenje kovoje
prie j pat. Mokytojas turi bti sielos mediku, kuris, atsivelgdamas vaiko ami ir
individualius jo ypatumus, parinkt tokio pobdio ir tokio kiekio blogio doz, kad j
gavusi vaiko siela bt sukrsta, supurtyta taip, kad ne tik net, bet tapt dar
atsparesn blogiui ir dar labiau pasiryusi kovoti su juo, kuris tyko j praudyti. Jeigu
blogio doz bus per maa, vaiko siela negis imuniteto jam ir, susidrusi su juo, gali
ti. Jeigu blogio doz bus per didel, vaiko siela, vadinasi, ir jo gyvenimas, taip
pat praus. Kitaip tariant, dvasinio imuniteto blogiui ugdymo dsnis teigia, kad
visuomenje esantis blogis pedagoginio veikimo bdu turi bti panaudotas kovoje prie
j pat. Tai savotikai koreguoja prast mokytojo, kaip lavintojo (dalykininko), vaizd
ir orientuoja jo pedagogin veikl mokytojo-aukltojo link. Vadinasi, geras mokytojas,
nors ir yra susirpins bei nepritaria socialins aplinkos agresyvjimui, ima blog i
aplinkos ir imintingu pedagoginiu veikimu perkeits j, panaudoja jaunosios kartos
ugdymui.
Kad visa tai mokytojas sugebt efektyviai realizuoti ugdymo praktikoje, svarbus
vaidmuo tenka jo filosofinms studijoms. Vadinasi, pedagogika jungia gr ir blog
vientis sistem, kuri, pritaikant liaudies imint, galima bt apibdinti patarle nra
to blogo, kas neieit gera. iuo poiriu, dvasinio imuniteto blogiui ugdymo dsnis
deda realius (ne absoliuius) pamatus mokytoj optimizmui, tikjimui, kad nra tokio
socialinio blogio, kurio nebt galima panaudoti pedagoginiam griui didinti.
Kita problema, kylanti i dvasinio imuniteto blogiui ugdymo dsnio, susijusi su jo
praktine realizacija. Medikams iekantiems vakcin buvo lengviau: jie galjo su maro
96

bacilomis eksperimentuoti tiek in vitro (mgintuvlyje), tiek in vivo (su vairi laisvs
laipsni gyvnija), gal gale net atlikti klinikinius eksperimentus su monmis, prie
nustatant maro bacil dozs dyd ir engiant kar su paiu maru. Kaip ir su kuo
eksperimentuoti mokytojui? Kaip nustatyti, kokia blogio doz reikalinga vieno ar kito
amiaus vaiko sielai iame ar kitame jo ontogenezs etape? Pasak, K. Pukelio, teigiamas
atsakymas iuos klausimus turi tenkinti dvi slygas: pirma, mokytojas privalo turti
paaukim, taip vadinam pedagogin gyslel, antra, pirmoji slyga bus rezultatyvi
tik tuomet, kai mokytojas filosofini studij ir praktins veiklos idavoje gis atitinkam
pedagogin imint, galinani pramatyti vaiko isiaukljimo ir isilavinimo lyg
esamame tikrovs kontekste. Tik tuomet mokytojas sugebs parinkti toki blogio
doz, kuri vaiko sieloje ugdyt imunitet blogiui, padaryt j atspar jam, vadinasi,
todl ir galint kovoti su juo. Tik mokytojo darbo esm atitinkanios permanentins
filosofins studijos auktojoje pedagoginje mokykloje ir po jos baigimo, jau dirbant
praktin pedagogin darb, gali padti jam skmingai isprsti mintas problemas.
Imuniteto blogiui ugdymo dsnio realizavimas ugdymo praktikoje yra menas, kuris
gijamas tik tuomet, kai pats mokytojas pasaul ir vaik jame iri iminiaus,
vadinasi, filosofo, akimis.
2. Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas konsultacij metu.
3. Uduotys besimokantiesiems
3.1. Parinkite kelet iuolaikins kultros krizs enkl pavyzdius ir vertinkite j
ssajas su vietimo reikini kaita.
3.2. Vienam i js atrinkt kultros krizs pavyzdi pritaikykite imuniteto blogiui
dsn.
Kontroliniai klausimai
1. Apibrkite kultros svok. Kokias inote krybos kryptis?
2. Apibdinkite, kaip Js suprantate, kas yra kultros filosofija?
3. Kuo reikminga kultros filosofija karjeros projektavimui? Kas jas jungia?
4. Pakomentuokite J. Herderio kultros teorij bei j reikm konsultavimo
praktikai.
97

5. Kaip Js suprantate Imuniteto blogiui dsn? Kiek jis realus? Kodl?

Pagrskite savo nuomon.
Literatra:
1. Maceina A. (1991). Kultros filosofijos vadas//Ratai, t.1, p. 22-34.
2. Pukelis K. (1995). Ugdymas kaip kultros prieastis, arba grynoji
kultra//Mokytoj rengimas ir tautos kultra, p.64-84.
3. Pukelis K. Kultros (krybos) filosofija ir ugdymas. Imuniteto blogiui
dsnis //Mokytoj rengimas ir filosofins studijos. - Kaunas, Versm, p. 211229.

98

12. Kultros filosofija Vakaruose

Studij tikslai:
1. Irykinti svarbiausius J. J. Rousseauo kultros teorijos bruous bei vertinti j
reikm pedagogikai.
2. vertinti W. Diltheyjaus kultros teorijos reikm pedagogikai.
3. Iskirti O. Spenglerio kultros filosofijos pagrindinius bruous.

Tiksl pasiekim vertinimas

Irykinti svarbiausi J. J. Rousseauo kultros teorijos bruoai bei

vertinta j reikm pedagogikai.
Pateiktas W. Diltheyjaus kultros teorijos reikms pedagogikai
vertinimas.
Iskirti O. Spenglerio kultros filosofijos pagrindiniai bruoai.

Temos turinys:
12.1. Vakar kultros filosofijos bruoai: teiginiai, svokos, apibrimai

Kultros filosofija, kaip ir bet kuri kita, gali bti priklausoma nuo
pasaulirini sitikinim. Vakar kultros filosofijos minties raidai bdinga tai, kad
alia idealistins pasauliros buvo ir natralistin. Vakar kultros filosofijoje kultra
suprantama ne tik kaip dvasios bet ir kaip gamtos krinys.
12.2. J. J. Rousseau kultros filosofijos pagrindiniai teiginiai
J.J. Rousseauo, paskelbs, kad visa yra gera, kas ieina i Krjo rank, ir visa
genda mogaus rankose, suprieino kultr ir gamt: taip gim garsusis jo kis: Atgal
gamt!. Pagal J.J. Rousseauo, mogaus kryba nesiekia gamtos gelmi, o palieia tik
jos paviri. Kryba tik suima gyvybe plazdani gamt tam tikras formas, tam
tikrus rmus, j sustingdo ir nuudo. teigin jis taiko ir ugdymui, pateikdamas
pavyzd, kad vaikas gimsta, doriniu poiriu, tobulas (nuoirdus, nemeluoja,
neveidmainiauja ir t.t.), taiau vliau isigimsta, pradeda meluoti ir netgi udyti.
Vadinasi, ugdymas, aplinka, kurioje jis auga, neduoda norimo rezultato. Kaliausias, jo
nuomone, neigiamas aplinkos pavyzdys, todl vaik reikia ugdyti ten, kur tokio
99

neigiamo pavyzdio taka silpniausia, t.y. gamtoje, o ne visuomenje. Ragindamas grti

atgal gamt, J.J. Rousseauo kultr padar gamtos pagalbininke. Taip atsirado
laisvojo ugdymo teorija, ribojanti pedagogo tak mogaus prigimties skleidimuisi,
pertvarkant j pagal savo ugdymo idj. Jis gali tik padti vaikui, saugodamas jo
prigimties skleidimsi nuo paalini kenksming veiksni.
J. J. Rousseauo laisvojo ugdymo idjos esm tokia: gamtos prieglobstyje
iaug, blogio nesugadinti jaunuoliai grta visuomen ir atskiedia joje vyraujant
blog savo gerumu. Blogi mons, gyvenantys visuomenje, sensta, mirta, todl blogio
dalis joje nuolatos maja. Kita vertus, gamtos prieglobstyje uauginti geri jaunuoliai
pastoviai tiekiami visuomen. Tokiu bdu po tam tikro laiko ji turi tapti idealia, nes
ugdomi tik geri mons, o buv blogi numirta arba nebegali joje takingai veikti ir turi
paklusti geriesiems.
J. J. Rousseauo eksperimentas nepavyko, nes gamtos prieglobstyje iugdyti vaikai
buvo lyg gls, augintos iltnamyje. Gr gyventi visuomen, kurioje blogis daniau
buvo taisykl nei iimtis, atitinkamai iugdyti vaikai nemokjo atsispirti jo poveikiui ir
paldavo kovoje prie j kaip va iltnamio augalas, pakstas pirmosios alnos. Taiau
is J. J. Rousseauo eksperimentas turi ir didiul pedagogin naud. Remiantis jo
rezultatais, galime prieiti ivados, kad namuose ar mokykloje negalima vaiko ugdyti lyg
gls iltnamyje. Kita vertus, tai nereikia, kad jam reikia leisti patirti vis
visuomenje egzistuojant blog. Kitaip tariant, tiek pirmuoju (iltnamio efektas arba
J. J. Rousseauo eksperimentas), tiek antruoju (visk leisti) atveju vaikas va. Tad
kaip ugdyti j iais, pedagogine prasme, agresyviais laikais, kada bandymas vaik
apsaugoti nuo blogio pasirodo nra perspektyvus (juo labiau ir nerealus), o siekis visk
leisti i anksto uprogramuoja vaiko sielos, vadinasi, ir jo gyvenimo, t.
J. J. Rousseauo pastebjo, kad gamta (prigimtis) nepakenia prievartinio,
pavirinio kultrins formos udjimo, neatsivelgiant jos vidin prigimt
(pavyzdiui, tautin individualyb, lyt ir pan.). Tas pats dsnis galioja ir ugdymui.
Vaikas ignoruoja pavirutinik pedagogin veikim, kuris nepasiekia jo esmini
prigimties gelmi (jausm, proto, sins) ir yra jam svetimas. iuo poiriu J. J.
Rousseauo ireikia labai gili mint, kuri K. Pukelis apibr kaip idj darnos dsn
teigiant, kad ugdymo idja ir vaiko prigimtyje paaukimo pavidalu gldinti idja turi
derti viena su kita (K. Pukelis, 1998, p.215-216). iuo dsniu turi bti grindiama
(savi)atrankos kiekvien auktj, juo labiau auktj pedagogin mokykl, sistema.
Vadinasi, J. J. Rousseauo neig tik dirbtin, pavirutinik kultr, kuri i tikrj nra
100

kryba, o tik jos imitacija. Jis teig tikrj kryb, kuri mogaus prigimt iveda
auktesnij tos krybos pakop.
12.3. W. Dilthey kultros filosofijos esm.
W. Diltheyjaus darbai svarbs pedagogikai tuo, kad jis sulaik pastarj nuo
itirpimo natralizmo (biheviorizmo, pozityvizmo ir pan.) teorijoje. Jis pabr, kad
gamtinis gyvenimas sudaro atram dvasios gyvenimui, o pastarasis ubaigia pirmj.
Kitaip tariant, tarp gamtos ir kultros tokie patys santykiai, kaip tarp pradios ir
pabaigos. Remdamasis ia nuostata, jis iskiria gamtos ir dvasios mokslus.
W. Diltheyjus teig, kad gamta ir dvasia yra vieningos tiek, kiek gamta sudaro
dvasiai materiali atram. Painimo procese dvasia greitai patiria, kad gamta jai
prieinasi. Kultra, kaip mogaus dvasios sigaljimas ir skleidimasis tikrovje, niekada
nra pilna kaip tik dl nuolatinio gamtos prieinimosi dvasios iplitimui joje. J
prieingumas, anot W. Diltheyjaus, esminis ms tikrovs bruoas. Gamtos
moksluose dvasia tiria gamt jai bdingais metodais, kylaniais i prieastingumo ir
mechaninio sryingumo. Tuo tarpu dvasios moksluose dvasia tiria pati save, todl ir
jos tyrimo metodai kitokie. Gamtos moksl atstovai labai danai to nesuvokia ir
dvasini moksl nelaiko mokslu, t.y. paneigia vienos dvasios galimyb painti kit
dvasi. Jeigu gamtos mokslai ieko prieasties, tai dvasios mokslai prasms. Vadinasi,
vieni nuo kit jie skiriasi ne tik painimo metodais, bet ir painimo tikslais. Pedagogika
viskas kartu: ir gamtos (kno kultra), ir dvasios (proto, jausm, sins) mokslas.
Taiau neabejotinai labiau dvasios nei gamtos mokslas, nes dvasia mogui daug
reikmingesn, platesn ir gilesn.
12.4. J. Maritaino kultros filosofija.
J. Maritainas, prancz filosofas, kultr labiau supranta subjektyvine nei
objektyvine prasme. Jis svokas kultra ir civilizacija vartoja beveik tapaiai. J.
Maritainas kaip v. Tomo Akvinieio pasekjas, kontempliatyv gyvenim vertina
labiau nei aktyv. Anot Marinaino, jei ventj kontempliacija yra mogikojo
gyvenimo virnje, tai visai logika, kad moni kriniai ir civilizacijos laimjimai yra
skirti jai. Industrija ir komercija btini tam, kad viskuo aprpintas knas bt tinkamas
dvasiniams igyvenimams. Civilin valdia btina tam, kad rpintsi kontempliacijai
btina ramybe. Maritainas nuolat pabria, jog kultra yra praeinantis ir lungantis

101

reikinys, nes kultra kaip priemon nustoja prasms ir lunga, kai tikslas (dvasinio
gyvenimo virn) jau pasiektas.
J. Maritaino kultrins koncepcijos yra vertingos tuo, kad jos yra pirmas
bandymas kurti grynai tomistin kultros filosofij, ko ligi iol kultros filosofijos
literatroje nerandame (A. Maceina, 1991, p. 44).
J. Maritaino integralinis humanizmas. Kultros atgimim Maritainas sieja su
krikionikojo humanizmo idealais. J. Maritaino pasilytas integralinis humanizmas
naujosios krikionybs koncepcija, kurioje atsispindi autoriaus velgdamas i
tomistinio personalizmo pozicij mgina suderinti mogaus dvasinius ir materialinius
poreikius. Maritaino integralinio humanizme kalbama apie Banyios ir valstybs
vienov, apie dvasins ir pasaulietins valdios darn. Valstyb paskelbta pasaulietine
valdia, todl Banyios vaidmuo susiaurintas iki dorovinio vietimo. Anot J.
Maritaino, tik tokia demokratija, kuri vadovaujasi draugysts ir meils principais, t.y.
atspindi evangelijos tiesas, gali garantuoti skirting tikjim ir pair moni
bendradarbiavim. Kai religija pakeiiama ateizmu arba tautos garbinimu, pradeda
reiktis vairios fanatizmo formos. Pagrindin Maritaino integralinio humanizmo mintis
kultros vystymasis be Dievo sukuria mog monstr.
12.5. G. Vico kultros filosofija.
G. Vico, ital filosofas, savo veikaluose tyrinjo taut gyvenim, siekdamas
atskleisti j istorijos dsnius. Pagal G. Vico vis taut gyvenimas yra pavaldus
bendriems dsniams, kuri n viena tauta negali ivengti. Kiekvienos tautos kultra,
pasak G. Vico, pereina trejet ami: dievikj (Vakaruose buvs nuo devintojo iki
tryliktojo amiaus), herojikj (feodalizmo metu) ir mogikj (prasidjo po
feodalizmo). Ami eigoje taut gyvenimas nedaro paangos, bet prieingai, kiek
pagerjs, jis smunka ir grta Vico vadinam refleksin barbarij. Anot G. Vico
antrosios arba smoningos barbarijos grimas yra neivengiamas. Lyginant pirmj
barbarij, kuri buvo atlaidiai iauri ir nuo kurios buvo galima pabgti arba apsiginti
jga, smoningoji barbarija pasiymi bailiu iaurumu, t.y. apgaule ir klasta,. Nuo jo
apsiginti beveik nemanoma. Maas moni skaiius kuris liks po smoningos
barbarijos periodo, neturs daikt gausybs, kaip j pirmtakai ir senasis pirmj ami
paprastumas vl sugr j gyvenim.
G. Vico kultros filosofijoje susimaiiusios natralistins ir idealistins
tendencijos. Taiau gamtinio prieastingumo ir dsningumo vedimas kultros
102

gyvenim veria Vico priskirti prie natralistins srovs kultros filosofijoje (A.
Maceina, 1991, p. 46).
12.6. L Frobeniuso kultros morfologija
Jis pirmasis pagrind kultros morfologij. L. Frobenius skelb, kad kultra yra
nuo mogaus nepriklausantis, savarankikas organizmas. Ne mogus sukuria kultr,
bet kultra gyvena i mogaus ir jos gyvenimas ilgesnis nei mogaus gyvenimas. Anot
filosofo, kiekviena kultra didelis knas. Ji vystosi kaip gyvas organizmas ir pereina
visus gyvenimo tarpsnius: gimim, vaikyst, jaunyst, suaugyst, senatv ir mirt.
Kultros tiek dvasiniai tiek materialiniai turtai yra kultros kno dalys. Atskir kultr
kitimas, keliavimas, jungimasis yra panaus kaip augmen. Kadangi kultros gimsta,
jos taip pat pavaldios ir vystymosi, augimo dsniams. Kultros filosofijos udaviniai,
pasak L. Frobenius iekoti kultros tip, o kultros filosofijos metodas yra
lyginamasis (A. Maceina, 1991, 47).
12.7. O. Spenglerio civilizacijos filosofijos svarbiausi teiginiai
O. Spengleris ymiausias ir rykiausias natralistins kultros filosofijos
atstovas. io vokiei filosofo nuomone, monija neturi nei bendros istorijos, nei
bendros kultros. Vietoj vienos pasaulins kultros filosofas mato sum atskir kultr.
Kiekviena kultra pereina atskiro mogaus gyvenimo tarpsnius: ji turi savo vaikyst,
jaunyst, brand ir senatv. Spengleris kultros augimo periodus suskirsto dar ir pagal
met laikus. Civilizacij Spengleris vadina paskutiniu bet kurios kultros isivystymo
periodu, kuris kultrai ateina neivengiamai kaip koks likimas. Jis skiria keturis
civilizacijos tarpsnius: 1) didmiesi iaugim; 2) ekspansijos pltr; 3) sistemos stok
moksle; 4) skepticizm. Didmiesio mogui bdinga ekspansijos dvasia. Jis nori apimti
visk ir veriasi visur, kur tik stengia. Toks bruoas padaro j neram ir nepastov.
Ekspansijos dvasia didmiesio mog pajungia savo tarnybai ir galop j sunaikina, nes
veda horizontalia, t.y. pavirutinika, gyvenimo prasms poiriu, linija, bet nenuleidia
jo gyvenimo prasms gelmes. Dl ios prieasties prasideda mokslo nykimas.
iandien, ironizuoja O. Spengleris, geresnis filosofas tupi kokiame nors iradjuje,
diplomate ar finansininke negu visuose tuose, kurie usiima lktu eksperimentins
psichologijos darbu (O. Spengleris, 1918-1922, 63). Vadinasi, anot jo, skepticizmas
neivengiamas civilizacijos palydovas. Todl joje gyvenantys mons nustoja kurti, nes
nebemato prasms tai daryti. Tuo tarpu kultros aplinkoje gyvenantis mogus kuria,
103

nors ir gyvena nesmoningai. Smoningai jis pradeda bti tik civilizacijoje, nes msto
apie gyvenim, kuris dl jos paios padarini atrodo problematikas. Vadinasi, prieina
ivados O. Spengleris, pirmyktis mogus buvo krybikesnis, negu iandienins
civilizacijos mogus, kuris daniausiai esti tik nuasmenintas sistemos sraigtelis.
Civilizacija mogaus krybini jg lugimo auklys, vidinis mogaus isekimas, kai
jis gali gyventi, bet nebegali kurti. Pragyvenimas jam tampa svarbiau u gyvenim.
Taip O. Spengleris formuluoja labai atri iandieninei pedagogikai problem.
Kaip j isprsti? Negi tikrai dabartinis mogus gali gyventi, bet nebegali kurti? iuo
poiriu O. Spengleris kultrinis pesimistas. Tokiu jis tampa stebdamas Vakar
kultr. Jo akimis, u spindinios Vakar pasaulio reklamos stendo stovi ivargs,
persidirbs j kultros mogus, kuris diva, yra isisms, atitrks nuo tikrojo
gyvenimo akn ir todl diena i dienos laukia mirties (ms modernistai, garbinantys
Vakarus, turbt tam prietaraus). Kur ieitis? Dalis Vakar filosof mano, kad jie gali
atgimti tik Ryt poilsyje, nes visa Vakar kultra buvo kuriama, anot J. J. Rousseauo,
gyvenimo paviriuje. Paviriniai kultros laimjimai organizacija, technika,
modernios technologijos, grstos proto kultu negali pasiekti gyvenimo gelmi, kuri
gaivi versm graint Vakar kultrai gyvybines jgas.

2. Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas konsultacij metu.

3. Uduotys besimokantiesiems
1. Perskaitykite pateikt tekst. Pamginkite ikirti bendrus Vakar kultros filosofijos
bruous.
2. Pasinaudodami asmenins konsultavimo praktikos pavyzdiais pamginkite pritaikyti
idj darnos dsn ir vertinkite, koki jis gali turti tak js tolimesnje konsultavimo
praktikoje.
Kontroliniai klausimai
Pakomentuokite J.J. Rousseauo kultros teorij bei j reikm pedagogikai.
Kuo reikminga pedagogikai W. Diltheyjaus kultros teorija?
Kokie pagrindiniai Maritaino integralistinio humanizmo teiginiai?

104

Kas, Js nuomone, reikminga pedagogikai O. Spenglerio kultros filosofijoje?

Literatra:
1. Dilthey W. (1993). Filosofijos esm//Kultros prigimtis. Vilnius, p.25-107.
2. Maceina (1991). Kultros filosofijos vadas//Ratai, t.1. Vilnius, p. 34-53.
3. J. Maritain. (1995). Integralinis humanizmas// Kultra ir religija. Vilnius, p.
239-266.
4. Pukelis K. (1998). Kultros (krybos) filosofija ir ugdymas//Mokytoj rengimas
ir filosofins studijos. - Kaunas, Versm, p. 211-227.

105

13. Kultros filosofija Rytuose

Studij tikslai:

Palyginti Ryt ir Vakar kultros filosofijas bei irykinti j

skirtumus.

vertinti N. Berdiajevo kultros filosofijos pagrindinius bruous bei

vertinti j reikm karjeros projektavimo teorijai.

Tiksl pasiekim vertinimas

Pateiktas Ryt ir Vakar kultros filosofij palyginimas bei irykinti j skirtumai.
vertinta N. Berdejevo kultros filosofijos pagrindiniai bruoai j reikm pedagogikai.

Temos turinys:
13. 1. Ryt ir Vakar kultros skirtumai: teiginiai, svokos, apibrimai

Ryt kultros filosofija, anot A. Maceinos, kaip ir visas Ryt gyvenimas, slepia
savyje neribot galimybi. Pagrindins Ryt kultros filosofijos koncepcijos yra daug
platesns ir daug gilesns negu Vakaruose, nes jos kyla i pai gyvenimo gelmi,
kuriuose kultra nra atskiras pradas, bet susijs su visa mogaus ir pasaulio btimi (A.
Maceina, 1991, p. 53).
Vakar kultroje aikiai jauiama akto persvara prie potencij, o Ryt gyvenimas
vyksta jos, t.y. galimybs, persvaroje. Potencija ia suvokiama kaip bties turtingumas,
gilumas ir beribikumas; joje visada gldi daugiau galimybi nei j aktualizuojama ir
ikeliama gyvenimo paviri krybiniu veiksmu, t.y. aktu. Aktas nepakeiia bties, bet
tik patobulina j. tai dl ko Ryt gyvenimas kratosi pavirini form, vengia
organizacijos, technikos, inteligencijos ir erudicijos, nes jie tra bties dalis, bet ne ji
pati. Ryt filosofija apskritai nra suskirstyta disciplinomis, ji vieninga konkretaus ir
gyvo gyvenimo filosofija.
13.2. N. Berdiajevo kultros filosofija
N. Berdiajevas, pasak A. Maceinos (1991) yra charakteringiausias filosofas, kurio
kultrins koncepcijos nors ir labiausiai persuktos Ryt, taiau dar susisiekia su Vakar
dvasia. N. Berdiajevas vienas rykiausi rus kultros filosofijos atstov netapatino

106

kultros ir gyvenimo: tarp j ess skirtumas. Gyvenimas kosminis vyksmas, kuriame

dalyvauja gamta, mogus ir Dievas. Tuo tarpu kultra yra mogaus sukurtas, bet
atitrks ir nepriklauss nuo jo paties, vyksmas. Civilizacij jis traktavo kaip krybins
dvasios pabaig, netgi kaip nebt. iandien perdtas mogaus malonum kultas
rykiausias kultrins mirties enklas. Kultra, anot N. Berdiajevo, yra didelis
nepasisekimas: tiesos painime tai filosofija ir mokslas; groio kryboje menas ir
literatra; meilje eima; gamtos apvaldyme technika ir t.t. Kultros dka mogus
tikisi laimti tikrj bt, taiau i tikrj jis laimi tik jos simbol. O juk mogus nori
ne tiesos simbolio, bet jos paios; ne groio simbolio, bet paio groio; ne meils
simbolio, bet paios meils (N. Berdejev, 1995, p. 346).
To pasiekti, anot N. Berdiajevo, galima dviem bdais: per atsigrim gamt,
kaip krybin aliav (per civilizacij), arba Diev (per religin transfigracij).
Bandymas pasiekti tikrj bt per atsigrim gamt civilizacijos bdu
vaiduoklikas ir chimerikas, pasmerktas lugti, nors tam ir sunaudojami visi mogaus
krybiniai resursai.
monijos istorijoje filosofas iskiria keturias epochas: barbarij, kultr,
civilizacij ir religin transfigracij. ie keturi stoviai nebtinai turi eiti vienas paskui
kit, jie gali bti visi kartu, nes reikia skirtingas mogaus dvasios kryptis. Barbarija yra
epocha, kurioje mogaus dvasia pradeda kurti. Kultroje ji atbunda ir pradeda kurti.
Civilizacija prieingyb kultrai, tai bandymas nuo simbolio pereiti realyb.
Civilizacija kaip kultros smukimo prieastis. Civilizacijos koncepcijoje N.
Berdiajevas iskiria keturis poymius: realistin, pragmatin, technin ir kolektyvin.
Esminis realistinis civilizacijos bruoas visa, kas primena auktesn nei organizuot
jos gyvenim, neprasminga ir turi inykti. Kitaip tariant, realistinis civilizacijos poymis
teigia, kad nieko nra venta. venta tai, kas realu. Toks bruoas dominuoja, anot N.
Berdiajevo, iandieniniame ms gyvenime, kuriame idealai pakeiiami realybe. Tokia
situacija nepaprastai nedkinga ugdymo darbui (vadinasi, ir visai monijos ateiiai), nes
pedagogikoje idealas yra vienas svarbiausi ugdymo veiksni. Taiau jeigu iandien
idealas ir nra dar numirs, tai tikrai merdja. Tai akivaizdus ir labai pavojingas
pedagogikai faktas. Kiekvienas praktikuojantis pedagogas iandien aikiai jauia
realistin aplinkos slgim, kuris nepaprastai apsunkina ugdymo darb.
Realistinis civilizacijos bruoas sunaikina auktesn pedagogikos paaukim,
susiaurindamas ugdym iki naudos kategorijos, t.y. pragmatizmo. Auktesn
pedagogikos paskirtis, kaip paslaptis, tiesos siekimas dl paios tiesos, grio dl grio ir
107

t.t., pametama i aki. Vadinasi, sunaikinama ir pedagogika. Tai vienas aikiai matom
iandienos bruo ugdymo praktikoje. Realizmo transformacija pragmatizm tiek
gyvenime, tiek pedagogikoje vyks faktas.
Gyvenimo supragmatinimas savaime suponuoja jo linkim technik, kuri yra
priemon naudai igauti. Mainos ir automat iradimas veikia mogaus dvasi, ji
pradeda panati mechanizm. Vadinasi, technika ugoia etik. Vlgi vienintelis
dalykas, kur galima priepastatyti tokiam mogaus numoginimui, yra ugdymas,
paremtas ne technikumu (metodikomis, formulmis, paymiais ir t.t.), bet
monikumu. Metodomanijos sigaljimas pedagogikoje ir pedagogijoje iandien
rykiausias to pavyzdys. Technikos (metodo) naudojimas i mogaus reikalauja
suderint, t.y. kolektyvini, veiksm. Civilizacijoje kolektyvinis darbas istumia
individuali

kryb,

kitaip

tariant,

civilizacija

nuasmenina,

naikina

krybos

originalum. iandien tai galime pastebti net dvasiniuose moksluose.

Civilizacija savo realizmu, pragmatizmu, technikumu ir kolektyvikumu pagimdo
F. Kafkos aprayt absurd apskaiiuot tikrov, kuri turt bti protinga, taiau
pasirodo esanti visikai kvaila. Be to, paaikja, kad proto viepatijoje, pavyzdiui,
iandieniniame mokslo ir studij pasaulyje, besistengianiame visk apskaiiuoti ir
patalpinti vienod program ar moduli rmus, neprotingumas ne tik ilieka, bet dar ir
sustiprja.
Kultros nusigrimas nuo religini savo pagrind yra kita kultros smukimo
prieastis. N. Berdiajevas sitikins, kad kultra kilusi i religijos. Kultra yra susijusi
su kultu. Ji isivysto i religinio kulto, ji yra kulto isiskaldymas ir jo turinio
pakreipimas vairiomis linkmmis.<...> Kultra susijusi su protvi kultu, su
padavimais ir tradicijomis. Ji yra pilna ventos simbolikos, joje gldi kitos, dvasins
tikrovs enklai ir palyginimai (Berdiajev N., 1927, p. 291). Tai dar vienas rodymas,
kad rengiant mokytojus labai svarbi disciplina yra ne tik teologija, bet ir tautosaka,
mitologija, tradicijos bei paproiai, nes tik tautin individualyb atitinkanti ugdymo
teorija gali pateisinti tautos lkesius. Atsigrimas gamt, natralizm ir vitalizm,
daikto (fetiistine prasme) ir jgos garbinimo kult iandien darosi vis rykesnis ms
gyvenime, kuris susijs su siekimu bties realyb surasti vartotojikai traktuojamoje
gamtinje srityje. is kelias, N. Berdiajevo nuomone, miraas ir klaida. Mokytojas
turt bti pirmasis, kuris suvokt tai ir suprantama kalba skiepyt ias tiesas imliose
auganios kartos irdelse. Bet vlgi turime pakartoti t pat: mokytojas pats privalo bti

108

kitoks nei j supanti aplinka. Filosofins studijos vienintelis bdas jam itrkti i
pragmatikumu persunktos ir j pat naikinanios dabartins aplinkos.
Tai i esms ir silo N. Berdiajevas, pavadindamas j keliu tikrj realyb
religins transfigracijos keliu. Civilizacija gamtin gyvenimo transfigracija, kuri
isigimsta, nes gamtins jgos niekada nesugebs gyvenimo perkeisti i esms. Tuo
tarpu religin transfigracija, semianti savo gali i antgamtins tikrovs, yra vienintel,
kuri pajgia siskverbti bties gelmes. Religin gyvenimo transfigracija kyla i
santykiavimo su Dievu arba i religijos, kurios vardas krikionyb.

2. Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas konsultacij metu.

3. Uduotys besimokantiesiems
N. Berdiajevas teigia, jog neivengiama monijos ateitis civilizacijos lugimas ir
grimas barbarij. Tam tikra prasme N. Berdiajevo filosofija vadinama apokaliptine.
vertinkite iandienin kultr N. Berdiajevo filosofiniu apokaliptinio matymo
vilgsniu. Ar galite teigti, jog yra antrosios barbarijos apraik? Pateikite pavyzdius,
jei taip manote. Pasinaudokite pateikta emiau literatra.
Kontroliniai klausimai
Kokius monijos istorijos etapus iskiria N. Berdiajevas?
Kodl civilizacija N. Berdiajevo nuomone yra kultros lugimo prieastis?
Kokius kelius N. Berdiajevas silo kultros atgimimui?
Koks ia galt bti pozityvus karjeros projektavimo teorijos vaidmuo?
Literatra
1. Berdiajev N. (1995). Krybos prasm//Kultra ir religija. Vilnius, p. 267-293.
2. A. Maceina. (1991). Kultros filosofijos vadas// Ratai, t.1. Vilnius, p. 53-62.

109

14. Pagrindins tradicijos ir tikrovs painimo bdai

gnoseologijoje
Studij tikslai:

Apibrti gnoseologijos samprat ir paaikinti jos reikm karjeros

projektavimo teorijai.
Apibdinti pagrindines gnoseologijos tradicijas ir iskirti esminius
skirtumus vietimo reikini tyrimo metodologijose.
Iskirti ir pagrindinius tikrovs painimo bdus ir palyginti juos
tarpusavyje.

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibrta gnoseologijos samprata, nustatyta jos reikm karjeros projektavimo
mokslui. Apibdintos pagrindins gnoseologijos tradicijos ir iskirti esminius skirtumus
vietimo reikini tyrimo metodologijose. Iskirti ir palyginti tikrovs painimo bdai
gnoseologijoje.

Temos turinys:
14.1. Gnoseologijos samprata: teiginiai, svokos, apibrimai
Gnoseologija (gr. gnosis painimas; logos mokslas) tai painimo
teorija, filosofijos disciplina, svarstanti painimo prigimt, altinius bei ribas ir jo vert
tiesos atvilgiu (Lietuvi enciklopedija, 1953-1985, p. 341). Vienas i gnoseologijos
udavini - isiaikinti, ar inios, kuriomis mes operuojame, i tikrj tikros ir teisingos.
Svarbiausiu gnoseologijos klausimu Antikoje buvo laikoma problema, kaip
pastamas objektas tampa iniomis, kurios esanios dvasin daikto kopija (dvasin
reprezentacija). Kita vertus, ini ir pastamo objekto vienovs tez savotikai derjo
su painimo subjekto aktyvumo ignoravimu ta prasme, kad kiekvienas painimas
priklauso nuo pastaniojo subjekto dvasios struktros pobdio (E. Sprangeris, 1928).
enkl ingsn painimo teorija eng XVII-XVIII a., kuomet ji pradjo gilintis
pastaniojo subjekto A santyk su ioriniu pasauliu, iskyr iorin ir vidin
patyrim. Buvo stengiamasi rasti absoliuiai patikimas inias, kurios galt tapti ieities
taku vertinant kit ini tikrumo bei patikimumo laipsn. Vieni mokslininkai i

110

problem band sprsti akcentuodami jutiminio suvokimo reikm. Toks sprendimo

bdas buvo pavadintas empirizmu (gr. empeiria patirtis). Kiti akcentavo proto svarb.
Pastarasis ini gijimo bdas buvo pavadintas racionalizmu (lot. ratio protas). I.
Kantas kritikavo abi ias kryptis ir band jas suderinti. Teorija, derinanti abi ias
painimo kryptis, buvo pavadinta kriticizmu.
Empiristai stengsi rasti jutimo atomus (elementarius painimo vienetus), kuri
sveika lemia painimo proceso pobd. Racionalizmas, panaiai kaip ir empirizmas
toki atom iekojo mogaus sieloje, tiksliau, jo prote, todl neivengiamai rmsi
platonizmu, akcentavo gimt idj svarb. Vliau buvo bandoma tyrinti abiej
protinio ir jutiminio patyrimo, empirizmo ir racionalizmo sveikos reikm loginiam
ini sistemos pagrindimui. Todl analizuojamos subjekto ir materijos, vidinio A ir
iorinio pasaulio santykiavimo problemos. i tyrinjim idava buvo I. Kanto painimo
teorija, kuri teig, kad pastantysis subjektas i esms skiriasi nuo materijos ir logine
savo painimo struktra jai yra prieingas. I. Kanto nuomone, mogaus painimas
visikai nepriklauso nuo bet kuri (tiek ontologini, tiek psichologini) prielaid apie
tikrov. Jis net postulavo tikrovs priklausomyb nuo paties painimo: jo objektas
egzistuoja tik subjekto paintins veiklos dka. Tai, ko mogus neino, jam subjektyviai
neegzistuoja, nors objektyviai gali ir bti. Vadinasi, I. Kantas teigini teisingum band
grsti empirizmo ir racionalizmo sinteze.
Dalis filosof painimo teorij grind nuostata, kad mogaus protas erdvs,
laiko reikini prieastingumo suvokimui i anksto, vadinasi, tarsi intstinktyviai,
udeda atitinkamas suvokimo formas, t.y. bd, kuriuo bus suvokiamas daiktas ar
reikinys. Todl jie iskiria a priori inias, kuriomis protas i anksto apgaubia
pastam tikrov. A priori ini buvimo prieastys prote, anot j, transcendentins
(neemikos, antgamtins kilms). Pavyzdiui, gimtos (a priori) mogui yra
aritmetikos inios, kuri dka jis pasta laik (gyvuliai laiko nepasta), geometrijos
inios, padedanios orientuotis erdvje ir pan. I. Kantas grynai apriorinmis laik tokias
inias: tolesniame tyrime apriorinmis mes vadinsime ne tokias inias, kurios
nepriklauso nuo vienokio ar kitokio patyrimo, bet tokias, kurios visikai nepriklauso nuo
bet kokio patyrimo. Joms prieingos yra empirins inios, arba tokios, kurios tegalimos
a posteriori, t.y. per patyrim. O i apriorini ini grynomis vadinamos tos, kuriose
nra joki empirini priemai. Pavyzdiui, teiginys kiekvienas pakitimas turi savo
prieast yra apriorinis, bet ne grynas, nes pakitimas yra svoka, kuri gali bti gauta

111

tik i patyrimo (Kantas I.,1996, p. 56). inios, kuri nra mogaus prote i anksto ir jos
gyjamos empiriniu (patyrimo, ugdymo) bdu, vadinamos a posteriori.

14.2. Tradicijos ir tikrovs painimo bdai gnoseologijoje

Gnoseologijoje

skiriamos

dvi

tradicijos:

fundamentalistin

ir

antifundamentalistin.
14.2.1 Fundamentalistin tradicija. Fundamentalistai inias traktuoja kaip
tikrovs atspind. Jie remiasi tiesos ir akivaizdumo doktrinomis: pirmoji laikosi
nuostatos, kad teiginys teisingas, kai jis reprezentuoja tikrov. Tiesa teiginio
atitikimas tikrovei. Vadinasi, teigin sudarantys elementai bei realybs struktra turi bti
tapats. Kitaip tariant, teisingi teiginiai turi bti ireikti paios gamtos kalba. Kita
vertus, teiginiai laikomi teisingais, kai jie yra pagrindiami. Argumentai, kurie gaunami
i pai teigini, atlieka prielaid funkcij ivadoms padaryti teisingas ar ne
pateikiamas teiginys. Taiau ia svarbu pagrsti paias prielaidas. Kol jos nra tikinamai
(akivaizdiai) rodomos, tol ir ivados apie teigini teisingum abejotinos. Vadinasi,
teiginiai gali bti nepagrindiami dl begalinio prielaid nepatikimumo, arba jie rodomi,
remiantis argumentais, kurie yra akivaizds ir nereikalauja pagrindimo. Taigi,
fundamentalizme prielaidos gali pasiymti dviem bruoais: arba jos yra tikros, t.y.
savaime akivaizdios ir paalina visas abejones, arba j teisingum reikia verifikuoti, t.y.
teiginio patikimumo pagrindim pradti i naujo.
Tikrovs painimo bdai. Prielaid pagrindimas fundamentalistinje
tradicijoje jame remiasi empirizmu ir racionalizmu. Pirmasis j pagrindimo ieko
praktinje patirtyje, tikrovje, remiasi eksperimentais. Antrasis savaime akivaizdioje
tiesoje (gimtose idjose arba prote), panaiai kaip randamos aritmetikos ar
geometrins taisykls.
Empirizmas prielaidoms pagrsti remiasi tiesiogine patirtimi. J. Lockeas
(1975) skyr daikt pirmines (mas ir dydis) ir antrines (spalva, skambesys, kietumas,
skonis, grois, laim ir pan.) savybes, kurias galima patirti. Pirmins savybs painios,
jas galima objektyvuoti (imatuoti, pasverti ir t.t.). Jos yra antrini savybi prieastys.
Antrins savybs, nors aikiai suvokiamos, negali bti tiksliai imatuotos ar kitaip
apibrtos, t.y. visada esti subjektyvaus painimo teritorijoje. Pavyzdiui, teiginys a
matau balt popieriaus lap, fundamentalist nuomone, yra akivaizdus ir nereikalauja
papildomo pagrindimo, nes remiasi vidiniu subjektyviu suvokimu. Taiau kaip tokio

112

pobdio teigin pagrsti, jeigu j pateikia beprotis, svajotojas arba vaikas? Tokiu atveju
pagrindimo bdas tampa problematikas. G. Berkeleyjus (1725) prietaravim band
veikti remdamasis Dievo autoritetu (vidinio subjektyvaus suvokimo teisingum
garantuoja Dievas arba, anot A. Maceinos, niekada neklystanti sin).
Racionalizme fundamentals teiginiai panas geometrijos aksiomas: jais negali
bti abejojama, jeigu jie suprantami ir suvokiami. R. Descarteso nuomone (1965), tokie
teiginiai labai aiks, ir patys save patvirtinantys, todl jais, kaip aksiomomis, galima
remtis pagrindiant kitus teiginius. R. Descartesas vienu toki akivaizdi,
nereikalaujani pagrindimo, teigini laik teigin mstau, vadinasi esu. Taip
racionalistai pagrind formaliosios logikos mokslo atsiradim.
Fundamentalist pairos vliau pradta kritikuoti: ypa aktyviai jiems
prietaravo loginiai pozityvistai L. Wittgensteinas, K. Popperis, T. Kuhnas, I. Lakatos
ir kiti. To idavoje gnoseologijoje atsirado antifundamentalistin tradicija.
1.2.2 Antifundamentalistin tradicija. Antifundamentalistai teigia, kad
formalioji logika nra pakankamas argumentas teiginio teisingumui pagrsti. ini
teisingumui rodyti nepakanka akivaizdiai teising prielaid, nes jos danai bna:
1) determinuotos istorikai ir geografikai, t.y. priklauso nuo gyvenamosios vietos
ir istorinio laikotarpio. Kas buvo teisinga Viduramiais, iandien gali atrodyti absurdika.
Kas tikra ir venta Afrikoje, gali bti juokinga Europoje. Vadinasi, dalis
antifundamentalist akivaizdiai teisingas prielaidas laik tradicijos idava, bet ne
logikai ar empirikai pagrstu inojimu (taiau i kur atsirado tradicija?);
2) teiginio teisingumas danai priklauso nuo dialektini santyki tarp teorijos ir
praktikos bei skirting tradicij sveikos pobdio. Prielaidos (teorija) labai danai lemia
suvokim (praktik), o is prielaidas (teorij). Skirtingo pobdio tradicijos
sveikauja vairiausiais bdais, todl ir vieno ar kito teiginio teisingumas gali bti
pagrstas

skirtingai.

Taip

atsiranda

slygos

nesibaigianiam

vairi

prielaid

argumentavimui;
3) teiginio teisingumas gali bti pagrstas vairiais mstymo ir argumentavimo
bdais bei priklauso nuo siekiamo tikslo pobdio. Labai danai monms gyvenime
bna teisinga tai, k visi pripasta (taiau tiesa nenustatoma balsavimu) arba kas
naudinga. Bet tai neturi nieko bendra su teiginio teisingumu. Kita vertus, mstymo ir
argumentavimo vairumas yra painimo originalumo ir jo produktyvumo altinis. Todl
teiginio teisingumo grindimas tik vienu, grietai apibrtu bdu siaurina ir kausto pat
mogaus painimo proces.
113

Fundamentalistai ir antifundamentalistai sutar vienu klausimu: inios (tiesa) yra

ryys tarp proto teiginio ir tikrovs. J nuomone, esti dvi fundamentaliai skirtingos
substancijos: protas, kurio esm mintis, ir materija, kurios pagrindins
charakteristikos yra mas ir dydis. Gnoseologija tyrinja minties prigimt. Radikalieji
antifundamentalistai tai neigia. J poiriu, gnoseologija yra ne paios minties, bet jos
apraik logikos ir kalbos tyrinjimas. Tradicinius fundamentalist klausimus jie
performuluoja klausimus apie kalb ir odio mstomj turin. Pavyzdiui, radikalij
antifundamentalist nuomone, etika ne grio, bet odio gris tyrinjimai. Pati
grio esm mogaus protui neprieinama. Net Platonas nedrso apibrti grio, tik sak,
kad kiekvienas mogus j jauia, bet negali apsakyti. Tokiu bdu radikalieji
antifundamentalistai gnoseologij tapatina su kalbos tyrinjim mokslu. Tokio poirio
suabsoliutinimas, kaip minjome, ugdymo teorijai ir praktikai nepageidautinas ir
pavojingas, nes, anot A. liogerio, filosofas virsta filologu, o filologija yra daug toliau
nuo pedagogikos nei filosofija.
Pedagogikoje antifundamentalistai siek ilaisvinti ugdym i loginio
pozityvizmo Prokrusto lovos. Mokslinis mstymas, pagrstas tam tikrais dsniais, nra
btinas: mokiniai msto vairiausiais bdais, ir niekas negali paneigti ar teigti t
mstymo bd ydingumo, juo labiau, kad istorijoje labai daug fakt, kuomet, moksliniu
poiriu, antifundamentalistinis mstymo bdas tapdavo pats produktyviausias
(pavyzdiui, Einteino atrastas energijos tvarumo ir kitimo dsnis). Taiau tokia
antifundamentalist nuostata, jeigu ji tampa radikali, neivengiamai transformuoja
gnoseologij reliatyvizm ar net skepticizm, t.y. mogus pajgus painti tik dal tiesos
arba i viso negali jos painti.

Metodai ir priemons
Savarankikas

literatros

studijavimas,

savarankikas

problem

formulavimas,

atsakymai klausimus.

Uduotys studijuojantiems
1. Atsakykite pateiktus kontrolinius klausimus.
2. Priklausomai nuo iskirtos gnoseologijos tradicijos, vertinkite pasirinkto karjeros
projektavimo reikinio tyrimo strategij skirtumus.

Kontroliniai klausimai:
114

1. Kas yra gnoseologija?

2. Kokios dvi pagrindins tradicijos iskiriamos gnoseologijoje? Apibdinkite jas.
3. Kokie yra du pagrindiniai tikrovs painimo bdai? Charakterizuokite juos.
4. Kuo skiriasi fundamentalistin ir antifundamentalistin tradicijos gnoseologijoje?
Literatra:

Berkeley G. (1725). Three Dialogues between Hylas and Philonous,

2nd edn. Williams and John Innys, London.
Descartes R. (1965). Discourse on Method, Optic Geometry, and
Meteorology. Bobbs-Meril, New York.
Kantas I. (1996). Grynojo proto kritika (2-asis leidimas).- V.: Mintis.
Lietuvi enciklopedija. (1953-1985). T.1-37.- USA.
Locke J. (1975). An Essay Concerning Human Understanding.
Clarendon Press, Oxford.
Pukelis K. (1998). Gnoseologija ir pedagogika// Mokytoj rengimas
ir filosofins studijos. K.:, Versm, p. 235-254.
Spranger E. (1928). Kultur und Erziuhung, Leipzig.

15. Pagrindins gnoseologijos pedagogins idjos

Studij tikslai:

Apibrti gnoseologijos samprat ir reikm karjeros projektavimo

teorijai ir praktikai.
Paaikinti mogaus kaip stokojanio btybs samprat mokymosi
vis gyvenim koncepcijos kontekste.
vertinti painimo svarb mogaus gyvenimui bei jo pavojaus
pagrstum mogaus egzistencijai.
Iskirti svarbiausius mogaus gyvenimo tikslus gnoseologijoje ir
vertinti j reikm mokymosi vis gyvenim poirio formavimuisi.

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibrta gnoseologijos samprata ir reikm ugdymui. Mokymosi vis gyvenim
koncepcijos kontekste paaikinta mogaus kaip stokojanio btybs samprata.
Iskirti svarbiausi mogaus gyvenimo tikslai ir vertinta j reikm mokymosi vis

115

gyvenim poirio formavimuisi gnoseologijos teorijos kontekste. vertinta

painimo svarba ir pavojai mogaus gyvenime.

Temos turinys:
15.1. ini ir sugebjimo jas panaudoti dialektika gnoseologijoje:
teiginiai, svokos, apibrimai
Gnoseologija skiria inias (knowing that) nuo sugebjimo jas gyti ar
panaudoti (knowing how). Todl pagrindins jos problemos yra: 1) ar teiginys
teisingas? 2) kokiu bdu patikrinti teiginio teisingum? 3) kiek takos mogaus veiklos
pobdiui turi inojimas ir kiek sugebjimas juo pasinaudoti? Pavyzdiui, dorovins
inios nra moralaus elgesio garantas. Daug moni ino, kas gerai ir kas blogai, bet ne
visi pagal inojim elgiasi. Taiau inoti nepakanka reikia norti ir sugebti veikti
pagal inojim. Todl doroviniame gyvenime svarbus vaidmuo tenka valiai. Taiau
pastebime, kad neinodamas tam tikr taisykli, t.y. neturdamas ini, mogus paprastai
negali elgtis pagal jas. Kita vertus, pats inojimas be sugebjimo juo pasinaudoti taip pat
nra teisingo veikimo garantija.
ini ir sugebjimo pasinaudoti jomis poiriu ugdymo teorijoje galime stebti
pair diferenciacij. Dalis pedagog mano, kad ugdymo praktikoje svarbiausia
perteikti inias, o vaikas pats ras bdus, kaip jomis pasinaudoti. Kiti mokslininkai mano
atvirkiai svarbiausia iugdyti sugebjim gyti inias ir mokti jomis pasinaudoti.
Vadinasi, priklausomai nuo mokytojo gnoselogini pozicij, ugdymo praktikoje jis
akcentuos arba ini perteikim, arba sugebjim jomis pasinaudoti, t.y. mokymas ir
mokymasis gali bti orientuoti ini gijimui arba mokjim ir gdi pltojimui.
Pavyzdiui, formalusis (universitetinis, klasikinis) lavinimas pabria inojimo reikm
ir svarb (neotomizmas, jzuit pedagogika ir pan.), materialusis (akademinis, realinis)
ini taikomj reikm (J.A. Komenskio teorija, pragmatizmas ir pan.).
Pedagogikoje antifundamentalistai (gnoseologijoje skiriamos dvi tradicijos:
fundamentalistin ir antifundamentalistin) siek ilaisvinti ugdym i loginio
pozityvizmo Prokrusto lovos. Mokslinis mstymas, pagrstas tam tikrais dsniais, nra
btinas: mokiniai msto vairiausiais bdais, ir niekas negali paneigti ar teigti t
mstymo bd ydingumo, juo labiau, kad istorijoje labai daug fakt, kuomet, moksliniu
poiriu, antifundamentalistinis mstymo bdas tapdavo pats produktyviausias

116

(pavyzdiui, Einteino atrastas energijos tvarumo ir kitimo dsnis). Taiau tokia

antifundamentalist nuostata, jeigu ji tampa radikali, neivengiamai transformuoja
gnoseologij reliatyvizm ar net skepticizm, t.y. mogus pajgus painti tik dal tiesos
arba i viso negali jos painti.

15.2 mogus kaip specializuotos btybs samprata

Specializuotos ir nespecializuotos btybs poymiai. Pedagogikos
ryis su gnoseologija nulemtas objektyviai. io ryio pagrindas yra ugdymo objektas
mogus, kuris yra vienintel gyva btyb, galinti painti ties ir valdyti j supant pasaul.
Galimyb painti tikrov ir j valdyti yra tai, kas mog radikaliai iskiria i viso gyvojo
pasaulio. Jis, bdamas gamtine btybe, vis dlto yra daugiau negu gamta. Pavyzdiui,
kiek gyvuliai savo aplinkoje bna nuostabiai sumans, tiek jie pasirodo riboti u jos. Tai
slygoja gyvulio specializuotumas, gldintis jo instinktuose. mogus, prieingai, yra
nespecializuotas, t.y. jis gali bti sumanus vairiausioje aplinkoje. Gyvuli ribotumas
nra negatyvus j pai atvilgiu: jis reikia j aprpinim viskuo, kas btina
egzistencijai. Gamta tarsi spraud gyvulio patirt anso ir pavojaus rmus. Toks jo
interes susiaurinimas i tikrj yra jo budrumo, vadinasi, ir ilikimo, slyga. Atsidrs
spdi chaose, gyvulys susidurt su dvigubu pavojumi: praiopsoti ans, kuri
niekada nra per daug, ir atvirkiai nepastebti pavoj, kuri jam niekada nestinga.
Kitaip tariant, gamta gyvul udaro speciali aplink, kaip narv, taiau taip
rpestingai, kad apdovanoja viskuo, ko reikia jo ilikimui. Tai kas i pirmo vilgsnio
atrodo nelaisv, pasirodo yra pati gyvulio buvimo slyga.
Visikai kitokia mogaus padtis. Jis turi ry su gamta per savo kn, kuris i
tikrj jau nra gryna gamta, nes dvasinta. mogaus knas yra lyg tarpininkas tarp
gamtos ir jo sielos. Todl mogus, turdamas dvasint, bet dar nesudvasint kn, nra
absoliuiai augs gamt, joki speciali gamtin aplink, kuri vienareikmikai
determinuot jo gyvenimo bd. Jo knas nra pajungtas specialiam gyvenimo bdui,
t.y. nra specializuotas, kaip gyvuli (dant sistema oldis, msdis; kno sandara
pulti, sprukti, gintis; diagnostinmis priemonmis uosl, rega, skonio receptoriai).
Jis negali taip greitai ipltoti savo kno galimybi kaip gyvuliai, be to, nra
apdovanotas ir tokia tobula instinkt sistema kaip jie. Visa tai leidia A. Gehlenui (1974)
mog apibudinti kaip stokojani btyb. Jeigu jis bt vien gamtin btyb, tai tapt
labiausiai nuskriausta, kovos u bv eigoje jau senai uvusia btybe. Taiau mogus ne

117

tik iliko, bet ir tapo, tam tikra prasme, gamtos valdovu. Vadinasi, gamtinis jo skurdumas
kakuo kompensuojamas. Kuo? Tuo, kad mogus ne vien tik gamtin, bet ir dvasin,
t.y. smoninga, btyb. Jis nra vien tik dvasia ar gamta. Jis viskas kartu: ir dvasinta
gamta, ir sugamtinta dvasia. mogaus dvasingumas jo laisvs slyga, kuri su kaupu
atstoja jo gamtin skurdum. mogaus gamtinis skurdumas (jo nespecializuotumas) kaip
tik ir yra jo laisvs slyga. Jo nespecializuotumas pasirodo bess jo turtingumo
laisvs slyga. Taiau k reikia mogui bti i prigimties laisvu? Tai reikia bti
paauktu veiklai.

15.3 Painimo svarba ir pavojai mogaus gyvenimui.

Veikla kaip mogaus egzistencijos slyga. Veikla specifinis mogaus
paaukimas. Veikti, vadinasi, gebti formuluoti sau tikslus. Btent filosofinis jo
iprusimas ir padeda formuluoti kokybikesnius savo veiklos tikslus. A. Schopenhaueris
taikliai pastebjo: I savo filosofijos a, pavyzdiui, nepralobau, bet ji man nepaprastai
daug sutaup (openhaueris A.,1994, p. 67). Tikslus sau formuluoja ir gyvulys, taiau
jie yra betarpiki. mogus, skirtingai nuo gyvulio, formuluoja sau ne betarpikus, bet
tarpinius, orientuotus ateit tikslus. ia prasme gyvulys negali veikti (mstyti). Dar
daugiau: tokia veikla ir j slygojantys tikslai jam nereikalingi, nes visko, ko jam reikia,
randa paioje gamtoje. Tuo tarpu mogui gamta tiesiogiai nieko neduoda. Visi jos vaisiai,
mogaus poiriu, tarsi unuodyti, todl, nordamas naudotis, jis privalo juos
atnuodyti (Gehlen A., 1974). Gamta mogui tiesiogiai neteikia nei pastogs, nei maisto,
nei apsaugos nuo pavoj. Visu tuo jis turi pasirpinti pats planuojania savo veikla.
Vadinasi, ji arba kryba (kultra) mogui, iuo aspektu, biologin btinyb, jo
egzistencijos slyga.
Painimas kaip pagrindin veiklos slyga. Veikla nemanoma be painimo.
Norint veikti, reikia inoti, k ir kaip daryti. Todl reikia numatyti veiklos tikslus, kurie
betarpikoje dabartyje nematomi. Kadangi pedagogin mogaus veikla labai sudtinga,
tai ir teising jos tiksl numatymas nepaprastai problemikas. Btina painti tikrov, j
slygojanius objektyvius prieasties-padarinio ryius, nes kryba nra krimas i nieko,
o tik gamtos perkeitimas pagal jos vidinius dsnius. tai kodl painimas pagrindin
veiklos slyga. Mediagoje slypinti idja turi derti su mogaus veikimo idja, juo
labiau, kad pastaroji yra vidini gamtos dsni painimo rezultatas. Ugdymas

118

mogaus prigimties perkeitimo veikla. Norint skmingai ugdyti, reikia painti vidinius
mogaus prigimties dsnius, nes tik pagal juos galima t prigimt keisti.
Veiklos sudtins formos ugdymo tiksl kontekste. Veiklos ir painimo
iskyrimas santykinis. Veikimo skm priklauso nuo painimo gilumo, taiau pats
painimas pasiekiamas tik per veikl. Taiau jo nereikia priepastatyti veiklai. Painimas
yra viena veiklos form, btent, teorin. Vadinasi, mogaus krybin veikla yra teorins
ir praktins veiklos vienov. Pasirodo, kad mogus savo veikla gali siekti tiksl, kurie
nra skatinami vien biologinio intereso, bet gali tenkinti ir dvasinius mogaus poreikius
(pavyzdiui, menin kryba, kuri praktin interes minimalizuoja). Galime teigti, kad
veikla (kryba) yra biologin mogaus btinyb, susidedanti i: 1) teorins veiklos
painimo arba veiklos tiksl formulavimo; 2) praktins veiklos darbo arba gyvybini
mogaus poreiki tenkinimo ir 3) menins veiklos groins krybos, skirtos dvasini
poreiki iraikai. Pastaroji veiklos forma patvirtina mogaus, kaip dvasins btybs,
autentikum. Gyvulio veikloje ias sudtines jos formas reprezentuoja betarpika
dabarties patirtis, konkretus savo poreiki tenkinimas dabartyje ir aismas.
Tiesa yra tai, kad kryba mogui biologin btinyb. Taiau tai nepilna tiesa
apie mog. Jis yra ne tik gamtin, bet ir dvasin btyb, ne tik gyvyb, bet ir dvasia. Ne
kiekviena sau, bet abi kartu. mogus yra ne tik fizin, bet ir dvasin gyvyb. Todl visa
jo veikla, anot J. Girniaus, yra ...paenklinta ne tik biologinio, bet ir dvasinio
reikmingumo enklu (Girnius J., 1946, p. 48). Kryba, kaip veikla, tarnauja ne tik
biologiniam tikslui gyvybs isaugojimui, bet ir dvasiniam tikslui saviraikai, savo
fizini ir psichini gali ipltojimui, siekimui bti drauge su kitais, nes, anot v. Povilo,
negera yra mogui bti vienam (Maceina A.,1991, p. 273). Vadinasi, kryba ne tik
biologin, bet ir dvasin btinyb. Per kryb ir jos rezultatus mogus patenkina savo
poreik bti drauge su kitais.
Menins veiklos tikslas ne tik aismas, bet ir grois. Praktins veiklos
ne tik biologini poreiki tenkinimas, bet ir gris, kaip paties mogaus vidinis
tobulumas. Teorins veiklos, arba painimo, tikslas yra ne tik numatymas ir ini
panaudojimas praktikai, bet ir tiesa, kaip savaiminga vertyb, netgi jeigu ji ir neturi
tiesioginio, primityvia prasme, praktinio panaudojimo verts, kaip pavyzdiui, filosofija,
istorija, literatra ir pan. mogui reikia ne tik bat, bet ir grai bat; ne tik naudos, bet
ir tiesos; ne tiek graaus ir naudingo, kiek gero mogaus. Tiesa, gris ir grois mogui
nra vien tik priemons gyvybei isaugoti, bet jo gyvenimo tikslai. Jie tampa gyvybs
verts matais, mogaus gyvenimo prasms slygomis. Gyvenimas be tiesos, grio ir
119

groio mogui praranda prasm. Vadinasi, tai tampa pagrindiniais ugdymo, nes mogus
paia savo prigimtimi pajungtas ioms vertybms, j siekimui. Dar daugiau, tiesos, grio
ir groio siekimas mogui gimtas, todl juos galime vardyti kaip auktesniuosius
instinktus. Todl pedagogika turi konkreias ir nesunaikinamas materialias atramas
paioje mogaus prigimtyje. Tai tiesos, grio ir groio siekimas. Ugdymas pagrindin
veikla, kurios dka mogus patenkina iuos dvasins gyvybs trokimus. Labai danai
mogus labiau rpinasi savo dvasine verte, nei gyvybe. monijos istorijoje gana daug
pavyzdi, kuomet dvasin vert buvo ikeliama aukiau fizins gyvybs isaugojimo.
Pasirodo, kad mogaus gyvenimo vert gldi ne jo trukmje, bet vidiniame vertingume.
Svarbu ne ilgai, bet prasmingai gyventi. Danai mogus sutinka veriau ti nei pratsti
savo gyvenim dvasins menkysts kaina.
mogaus ugdymas, kaip tyrimo objektas, remiasi trimis filosofijos disciplinomis,
kurios nepaprastai svarbios pedagogikai: gnoseologija (epistemologija) tiesos
siekimas arba teorin veikla; etika praktin veikla arba grio siekimas; estetika (I.
Kantas j traktavo kaip jutimin painim) menin veikla arba groio siekimas.
Painimo reikm mogaus gyvenime. Painimas turi ne tik dvasin (prasms),
bet ir biologin, t.y. ilikimo iame pasaulyje, reikm. esinijos tinkl organikai
greiiau austas yra gyvulys, o ne mogus. Pastarasis nutremtas (krikionyb),
nusviestas (M. Heideggeris) i em, jos keleivis homo viator, todl tarp jo ir
esinijos yra atsirads plyys. Neupilds io plyio kultra mogus bt pasmerktas
iai. Kita vertus, em jis buvo itremtas btent dl to, kad suvalg vaisi nuo
painimo, bet ne nuo gyvybs medio. Iki tol mogus buvo organikai austas
esinijos tinkl. Po to ipltas i io tinklo ir nusviestas jam svetim em, kurioje
jis viso labo tik keleivis. em jam tik laikina stotel. Jeigu jis nori ilikti, pats turi
kryba siausti esinijos tinkl. Tuo tarpu kultra, kaip tokio siaudimo bdas, be
painimo negalima. Tai akivaizdu. Vadinasi, mogui lemta gydytis tuo, nuo ko jis ir
susirgo, btent painimu. Galbt jis vienintel galimyb mogui susigrinti
prarastj roj, grti pirmaprad savo tvyn, kuri nuolatos krypsta jo vilgsnis,
t.y. Transcendencij. Painimas galbt yra bdas, kuriuo mogus bando veikti
aminj prakeikim, krikionybs kalba tariant, siekia bti iganytas. ia prasme
painimas, kaip kaktos prakaitas, pozityvi mogaus veikla.
Painimo pavojai mogaus egzistencijai. Negalime nepripainti, kad gnostin
smon yra agresyvi pastanga perengti ir paneigti mogaus, kaip baigtins btybs,
baigtinum (liogeris A., 1996, p. 746). Painimas tikrai agresyvus, jeigu jo nevaldo
120

dorin smon. Kiekvienas ms ino ess baigtin btyb, bet n vienas netiki tokia
btybe ess. inau, kad mirsiu, bet netikiu tuo, nes viltis tos plytos, i kuri
sumryta mogaus siela. Todl paintin pastanga greiiau ne agresyvi, bet
isigandusio mogaus aistringas stengimasis ilikti mirties akivaizdoje. O aistra ir meil
ne tas pats. Aistra tai jausm chaosas, nevaldomos energijos sukrys, kuriame
daniausiai ir nuskstama. Meil kryptinga jausm up. Meil, kaip ups metafora,
turi krantus. Aistra neturi krant. Ugdymo misija ir yra aistring painimo geism
transformuoti mylinio painimo jausm.
Painimas nenusigrimas nuo transcendencijos, bet pasinrimas j.
Transcendencija painimo sampratos kontekste savotiki dvasios pliniai, kuriuos
mogus turi kultrikai dirbti. Pirmoji tokio dirbimo slyga painimas. mogus
negali vienu metu bti ir iapus, ir anapus. Painimas savo esme yra buvimas
anapus. Kaip akis negali irti pati save, taip ir mogus, painimo metu bdamas
transcendentinje bsenoje, vadinasi, paioje transcendencijoje, negali bti atsisuks j,
nes tai nemanoma nei ontologikai, nei logikai.
Technika ir technologija paios savaime nra nei geros, nei blogos. Tokiomis jas
padaro mogus, jo dorin smon, pasireikianti per dorin vali, kitaip tariant jo
vidin kultra. i, kaip bties naikinimas, gali bti traktuojama tik formalia prasme, nes
tuomet ir natrali mogaus kalb reikt traktuoti kaip pirmaprad mogaus technik ir
technologij.
Refleksija ir jos vaidmuo ugdymui. Refleksija skirting filosofijos krypi
atstov vertinama labai prietaringai. A. liogeris refleksij apibdina kaip didiausi
racionalizmo, vadinasi, ir gnoseologijos, blogyb. Refleksijos aktu, anot A. liogerio,
mogus lenda ego vidujyb tarsi sraig savo namel (liogeris A.,1996, p. 360).
Taiau ego galima apibdinti kaip charakteringiausi visos esinijos element
transcendencijos fenomen, kuriame rykiausiai atsiskleidia pamatinis esinijos vaidas,
kur painus galima painti ir vis esinij. Pasaul galima sivaizduoti kaip vieno didelio
daikto, transcendencijos fenomeno, o mogaus kaip kristalizacinio jo centro,
kristalo, lstels, branduolio, svarbiausios, anot N. Berdiajevo, visos esinijos kosmin
jungt arba atvirkiai kaip didiausios tame daikte skyls, pro kuri lengviausia
ilsti transcendencij.
Negalima sutikti ir su ta mintimi, kad refleksija yra visika tikjimo
prieingyb (liogeris A.,1996, p. 368). Refleksija (painimas) skatina tikjim ta
prasme, kad kuo daugiau inau, tuo labiau suprantu, kad dar daugiau neinau. Tas dar
121

daugiau neinau yra pats stipriausias ir giliausias tikjimo altinis. Tikriausio, juslikai
patirto, o ne abstrakiai imstyto tikjimo versm. Kita vertus, ar negalima reflektuoti ir
tikti? Gal kaip tik refleksija yra labiausiai tikjim skatinanti jga, kuri net Prometj
privert pripainti fakt, kad pats sau negaliu padti? Vadinasi, yra kakas auktesnis
u j pat. Refleksija taip pat nra nusigrimas nuo transcendencijos, bet tas pats
pasinrimas j, nes mogus ne tik gamtin (iapusin, knin), bet ir antgamtin
(anapusin, dvasin) btyb. Refleksijos aktu pasineriama ne kn, bet dvasi, kuri
moguje yra pati transcendencija, morals dsniu grstas begalinis mikrokosmosas.
Refleksija tas pats susitikimas su transcendencijos fenomenu: tik ne su gamtiniu
daiktu, bet su paiu savimi, todl pasinrimas ne kit, bet save pat, savo vid,
transcendencij. Tai tokia pati paintis, tik metafizins patirties objektas ia yra ne
gamtinis daiktas, o anot S. Kierkegaardo, Pats arba jo atvaizdas A. I. Kanto Grynojo
proto kritika yra vaizdus ir rezultatyvus tokios refleksijos, kaip produktyviausio
painimo bdo, pavyzdys. Ugdymas, kaip saviugdos auklys, negali ignoruoti
refleksijos. Ypa svarbi ir reikminga ugdomojo darbo skmei paties mokytojo refleksija,
vadinasi, mokymas(is) analizuoti pat save svarbus ir mokytoj rengimui. Kas nepasta
savs, niekada nepains ir kito. Nepaindamas vaiko, negalsi jo ugdyti.
Painimo negalima pakeisti ir paintimi, nes ji suponuoja ir supratim, ir
painim (analiz ir sintez), ir tikjim, ir mstym. Norime dar kart akcentuoti, kad
mogaus egzistencijai pavojingi ne patys painimo rezultatai, bet tai, kaip bus su jais
pasielgta. Todl painimo, kaip pavojaus mogaus egzistencijai, aknys yra ne paiame
painime, bet moguje, konkreiai jo ugdyme. Kam ir kaip tarnaus painimas,
priklauso nuo ugdymo. O kam ir kaip bus ugdomas mogus lems ir filosofija. Tai
viena svarbiausi jos paskiri. Ne painimas, bet pats mogus yra sau prieas.

Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas konsultacij metu.

Uduotys studijuojantiems
Atsakykite pateiktus emiau kontrolinius klausimus.
Paaikinkite mogaus kaip stokojanio btybs samprat mokymosi vis gyvenim
koncepcijos kontekste.

122

Remiantis pagrindinmis gnoseologijos pedagoginmis idjomis ianalizuokite

mokymosi vis gyvenim strategij, raskite pagrindines problemas bei pasilykite
j sprendimo bdus.

Kontroliniai klausimai:

Kas yra gnoseologija? Kokia jos reikm pedagogikai bei mokytoj

rengimui?
Charakterizuokite specializuot ir nespecializuot btyb.
Kodl mogus yra stokojanti btyb?
Pabandykite rodyti painimo svarb mogaus gyvenimui bei jo
pavojaus pagrstum mogaus egzistencijai? Kaip Js suprantate
refleksij ir jos vaidmen ugdymui?
Kokie svarbiausi mogaus gyvenimo tikslai ir kodl? Kokia j
reikm mokymosi vis gyvenim poirio formavimuisi?

Literatra:

Gehlen A. (1961). Antropologische Forschung. Zur Selbst

begegnung und Selbsten-deckung das Menschen. Reinbek.
Gehlen A. (1974). Der Mensch. Seine Natur und seine Stellung in
der Welt. Frankfurt a. M.
Girnius J. (1946). Filosofijos pagrindai.(Gnoseologija)//Tremtini
mokykla, Nr. 2, p. 45-67.
Maceina A. (1991). Sauls giesm: ventasis Prancikus Asyietis
kaip krikionikojo gyvenimo auklys. V.: Katalik paaulis.
Pukelis K. (1998). Gnoseologija ir pedagogika// Mokytoj rengimas
ir filosofins studijos. K.:, Versm, p. 235-254.
liogeris A. (1996). Transcendencijos tyla. Pamatiniai klausimai.- V.:
Pradai.
openhaueris A. (1994). Gyvenimo iminties aforizmai.- V.: Pradai.

16. Empirizmas vietimo filosofijoje

Studij tikslai:

Apibrti empirizmo samprat ir vertinti jo reikm karjeros

projektavimo reikini tyrimams.
Paaikinti, kuo skiriasi viena nuo kitos empirizmo atakos,
induktyvinis ir deduktyvinis painimai.
Paaikinti J. Locke, Fr. Bacono ir D. Hume teorij pagrindiniai
teiginiai.
Apibdintos empirizmo filosofijos atakos ir j reikm karjeros
projektavimui.

123

Dewey tyrimo schemos pritaikymas karjeros projektavimo teorijos

poreikiams

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibrta empirizmo samprata, paaikinti empirizmo atak skirtumai, ivardintos ir
apibdintos empiristins filosofijos atakos. Pagrsta J.A. Komenskio prigimtinio
atitikimo teorija konsultavimo praktikai.

Temos turinys:
16.1. Empirizmo samprata: teiginiai, svokos, apibrimai
Empirizmas (empeiria graik kalboje reikia patyrim, patirt)
filosofin kryptis, patirt laikanti pagrindiniu painimo altiniu.
Empirizmo alinink nuomone, ko negalima patirti, to negalima ir
tikrai painti. Empirizmas painimo teorijos kryptis, svarbiausiu
painimo altiniu pripastanti jutimin patirt ir teigianti, kad ini
turinys gali bti pateikiamas ios patirties apraymu arba prilyginimu
jai. Prieingai natyvizmui, teigianiam apie tam tikr gimt idj
mogaus sieloje buvim, empiristai skelbia, kad mogus gimsta kaip
tuia

lenta

(tabula

rasa),

kuri

vliau

prirao

patirtis.

Pagrindinis j kis mogaus prote negali bti nieko, ko prie tai

nra buv jo pojiuose (nihil est in intellectu quod non ante fuerit in
sensu).
Empirist teigimu, pagrindin proto funkcija tesantis jutimins
patirties apibendrinimas, jos organizacija. Protas negali painti to, kas
nra jam pateikiama, tai yra to, kas yra u patirties rib. Nuosaikusis
empirizmas vis pirma prieikas tik radikaliajam racionalizmui,
pamirtaniam, kad protinis mstymas negali egzistuoti be jutimins
patirties. Kratutinis empirizmas sensualizmas, kils i lotyniko
odio sensus, reikianio jutimin suvokim, pojt. Jis apskritai
nuvertina prot ir tikro painimo prasm teikia tik iorini, fizini
poji (jusli) patiriai. Kadangi dvasins bties negalima fizikai
patirti, tai kratutinis empirizmas visada veda materializm arba

124

sustoja ties agnosticizmu. Metodologikai empirizm pagrind Fr.

Baconas (Fr. Beikonas, 15611626), o sistemingai j ipltojo angl
filosofai: J. Lockeas (D. Lokas, 16321704), D. Humeas (D. Hiumas,
17111776) ir kiti.
Paintin (protin) veikl empiristai sutapatina su patyrimo
dka (arba speciali bandym eksperiment) gytos informacijos
kombinavimu (derinimu, loginiu jungimu sitemas). A.R. Laceyjus
empirizm apibria kaip bet koki pair vairov tai, kad ms
idjos arba ms inios, pilnai arba dalinai, yra pagrstos jutimine
patirtimi

arba

savistaba.

Toks

nusistatymas

gali

remtis

arba

psichologiniu altiniu arba, dar daniau, filosofiniu pagrindimu (Lacey

A.R., 1976, p. 55). Vadinasi, empirizmas turi dvi atakas: viena bando
nustatyti ini gijimo kelius, painimo altiniu laikydama mogaus
prigimties psichologinius ypatumus, kita rpinasi ne tiek ini
gijimo keli atskleidimu, bet tuo, kiek vienas ar kitas faktas gali bti
pripaintas tikru ir gyti ini status. Pastaroji prielaida kyla dar i
antikins Graikijos laik, kuomet inios buvo laikomos daikto kopija,
t.y. inios tiek tikros, kiek jos atspindi reprezentuojam daikt.
Pirmoji ataka remiasi teiginiu, kad mogaus inios kyla i
jutiminio patyrimo. Rykiausi ios atakos atstovai Fr. Baconas, J.
Lockeas laiksi nuostatos, kad gims mogus yra panaus ms
jau mint vari lent (tabula rasa). Fr. Baconas ragino perirti
vis ligtolin inojim. Tam pirmiausiai reikia ivaduoti prot nuo j
temdani stab (idola). Jis nurod j ketvert: 1) idola specus
olos, urvo stabai, kurie priklauso nuo individualij mogaus savybi.
Jie veria mones kuo nors tikti, nes j asmeninis patyrimas ribotas.
Pavyzdiui, tvai nesuteikia savo vaikui vardo tokio mogaus, kuris
jiems gyvenime padar k nors negera ar iaip dl koki nors
prieasi nepatinka. Jiems atrodo, kad is vardas gali j vaik
padaryti

tokiu

kaip

tas

mogus.

Tokius

stabus

galima

veikti

pasiremiant kolektyvine patirtimi; 2) idola theatri teatro stabai,

pagrsti ms pasitikjimu autoritetais ir filosofinmis sistemomis. Tai
religij ir filosofij stabas, neleidiantis objektyviai suvokti tikrovs; 3)

125

idola fori turgaus (aikts) stabai, atsirand moni tarpusavio

santykiuose dl kalbos netikslumo ir neaikumo, t.y. susij su kalbos
vartojimu, kai sunku suprasti, k mogus nori ireikti viena ar kita
svoka, nes j turinys danai bna amorfikas. Pavyzdiui, iandien
Lietuvoje

nesutariama,

kurie

politikai

laikytini

deiniaisiais,

kairiaisiais, liberalais, o kurie konservatoriais ir pan., nes vienose

situacijose jie elgiasi taip, kaip turt elgtis kairieji, o kitose kaip
deinieji; 4) idola tribus genties stabai, priklausantys nuo
bendrosios mogaus prigimties ir jo polinkio sprsti apie gamt i
analogijos su savimi paiu bei t tiksl, kuriuos mogus priskiria
gamtai. Jis pasireikia tuo, kad mogus links tikti vien todl, kad tuo
tiki dauguma. mons

netgi

pakeiia

savo nuomon

dl ios

prieasties, nes nenori isiskirti i kit.

Norint isivaduoti nuo i stab, reikia apkuopti prot, t.y.
atsikratyti abejotin, empiriniais faktais nepatvirtint ties. Pirmiausiai
privalu atsisakyti scholastinio painimo bdo, kuriam pradi dav
Aristotelis. Jo nustatytas deduktyvinis painimo metodas turi bti
pakeistas induktyviniu, besiremianiu fakt stebjimais ir bandymais.
Tai

nereikia,

kad

painimui

reikia

tenkintis

atskir

fakt

kolekcionavimu. Gamtos reikiniai turi bti tinkamai iaikinti ir i j

ivesti bendrieji dsniai. Bet tok induktyv apibendrinim reikia atlikti
laipsnikai pereinant nuo maiau bendr prie bendresni ivad ir
apibendrinim. Vadinasi, induktyvioji logika tra tik iradimo menas.
J. Lockeas ini gijimo sek apibdino taip: kdikis gimsta be
joki idj, taiau su potencialiai gimtu painimo mechanizmu,
galinaniu j painti ir sisavinti alio, garso, apvalumo bei kitas
elementarias idjas. Patirties altiniai, anot J. Lockeo, yra du: jutimin
iorini daikt pagava (sensation) ir vidin psichini vyksm valga
(reflexion). Abu ie altiniai sudaro spaudus (ideas), kurie, pasiek
prot kaip atskiri vienetai, jo yra jungiami sudtingus trij ri
sambrius (modus, substancijas ir santykius). Protas, bdamas tik
funkcija, painimui neprideda jokio turinio. Todl vidin valga yra
emesns verts u jutimin pagav, nes be juslini spaud proto

126

galios bt tuios ir neturt kuo operuoti. Svokos tik odiai,

kurie atstovauja daugeliui

panai spaud (vaizdini).

Kadangi

painimas susideda i spaud, kurie ex hypothesi patys nra daiktai, o

tik j vaizdiniai, kyla klausimas, ar i viso yra galimas tikrovs
painimas? Atsakym, iskirdamas pirmines ir antrines kokybes,
mgina pateikti J. Lockeas. Pirmins kokybs (tsa, pavidalas, judesys,
skaiius ir t.t.) yra objektyvios ir gldi paiuose daiktuose. Veikdamos
jusles, jos sukelia antrines kokybes (spalv, kvap, skon, gars ir t.t.).
Sudtingesns idjos, pavyzdiui, altas vanduo, ivestins.
Taiau jos susiformuoja tik tuo atveju, kai vaikas jau yra sisavins
elementarias

idjas

altis,

vanduo

ir

pan.

Introspekcija

(savistaba, vidinis patyrimas) taip pat yra elementari, tik jau dvasini
idj (spaud), toki kaip skausmas, pyktis ir pan., gijimo altinis.
Taigi J. Lockeas, kaip empirizmo alininkas, prieingai Platonui, neig
bet koki gimt idj galimyb. Visos jos yra gyjamos jutiminio
patyrimo keliu. Vadinasi, pastarasis bdas yra svarbiausias ini
altinis. Tikrasis painimas spaud jungi ir j tarpusavio santaros
arba nesantaros pagava.
domi Davido Humeo painimo teorija. J galima bt apibdinti
ne tik kaip empirin, bet ir kaip subjektyvi bei atomistin. Empirin ji
todl, kad, pasak D. Humeo, inojimo turinys susideda i 1) spaud
(impressions), kuriuos suteikia jutimai ir 2) mini (ideas), kurios kyla
i spaud (tuia galva nemsto). Kadangi inome tik spaudus ir
mintis, pai daikt (j esms) painti negalime. Vadinasi, painimas
yra subjektyvus. Atomizmas D. Humeo painimo teorijoje pasireikia
teiginiu, kad niekuomet negalime pastebti tikr ryi tarp atskir
daikt ar reikini. Tokia prielaida reikalauja paaikinti, i kur atsiranda
santykiai ir sveika. Dal santyki D. Humeas atranda: 1) mini
asociacijoje; 2) inojimo elementuose ir 3) pastaniojo subjekto
veikloje, t.y. santykiai tarp daikt ar reikini pastaniojo subjekto
padarinys.
D. Humeas kritikavo prieastingumo santykius. Oponuodamas
racionalistams, kurie teig, jog racionalus painimas kildina teiginius i

127

daikto esms a priori bdu, D. Humeas nurodo, kad is kildinimas

slepia ankstyvesn empirin patirt, todl nes jokios apriorins
patirties. Pavyzdiui, laiko, erdvs, lyginimo svokos nesmoningo
ugdymo etapo pasekm. Juk mogus save prisimena ne nuo pat
gimimo, bet nuo 3-j ar 5-j gyvenimo met. O iki tol mes buvome
ar ne? Buvome. tai tada, anot D. Humeo, mes ir gijome tai, k
racionalistai vardija kaip a priori. Tik to gijimo proceso mes
neprisimename. Bet jeigu neprisimename, tai dar nereikia, kad jo
nebuvo. Tokia esanti racionalist klaida. i D. Humeo pozicij, truput
susiaurint, perm I. Kantas.
D. Humeas, nerasdamas tarp poji atitinkamo santykio,
visikai paneigia ir prieastingumo dsn, kuris i tikrj ess tik ms
subjektyvus

pratimas.

Dsnio

iliuzij

sukelia

danas

daikt

susidstymas ta paia kryptimi. D. Humeas atmeta ir smons centro

arba A svok. Bet kuriuo momentu subjektas savyje gali velgti tik
atskirus pojius, todl smon tra j pluotas. Moralines tiesas reikia
aikinti natralistikai, iliekant savanaudikumo ir altruizmo ribose.
Kita

empirizmo

ataka,

kaip

nurodyta

A.R.

Laceyjaus

apibrime, linksta ne ini gijimo altinio pagrindim, bet

patikrinim, kiek vienos ar kitos inios atitinka tikrov. Pavyzdiui, kiek
teisingas teiginys, kad grynas vanduo, esant normaliam slgiui,
uverda esant 100 C temperatrai? Empirizmo alininkas pasakys,
kad toks teiginys tiek teisingas, kiek jis patvirtintas bandymais. Taigi
kita empirizmo ataka pasuko eksperiment kulto keliu. J kredo
kiekvienas teiginys tiek teisingas, kiek jis patikrintas eksperimentiniu
bdu. i empirizmo ataka buvo pradia pozityvistinei filosofijai, vliau
peraugusiai neopozityvizm.
Empirizmas taip pat kelia mint, kad realaus painimo vert
teikia tik jutim bdu gaunama informacija: tikrai painti galime tik tai,
k juslikai patiriame. Tarp proto ir jutim esminio skirtumo nra.
Protas tra atskir jutimini paini organizavimo funkcija. velgti
giliau negu leidia jutimai jis nepajgia. Svokos, kaip proto veiklos
rezultatas, nra dalyk esms iraika, o tik etiketinis apibendrinimas

128

 (protas kiekvienam painimui tik uklijuoja atitinkam etiket, t.y.

atlieka

riuotojo,

klasifikatoriaus

funkcij).

ia

prasme

empirizmas (pozityvizmas) yra ir sensualizmas (poiris, neigiantis

protinio mstymo savotikum, pastarj suvedantis juslin patirt) ir
tuo

paiu

realum,

nominalizmas
sutapatinantis

(poiris,
j

su

neigiantis

odiu,

kaip

svokos

paintin

sutartiniu

enklu).

Pozityvizmas (empirizmas), reali painimo vert teikdamas juslinei

patiriai, ms painim apriboja iki apraik (fenomen), bet ne
vidini ryi painimo. Vadinasi, jis savaime yra ir fenomenalizmas
(udarasis,

r.

toliau

Fenomenalizmas)

paira,

kad

mes

pastame ne pai dalyk esm, bet tik j apraikas. Painimo

orientavimas apraik painim faktikai yra jo suvedimas tiktai
mokslin painim (suprast tik atskir labai danai gamtos
moksl prasme), vadinam scientizmu (science mokslas). Tokiu
bdu paneigiamas bet kuris metafizinis ir filosofinis painimas. Realu
tik tai, k jutimikai ir betarpikai arba per instrumentus liudija jusls ir
jausls. Vadinasi, vienintelis tikras painimas mokslinis, nes jis
apsiriboja jutiminiais duomenimis apraikomis. Bet kuri pastanga
ieiti u patirties rib tuia. Dl metafizikos nra ko plytis.
Vienintelis siningas atsakymas, anot de Boiso Reymondo, yra
neinome

ir

agnosticizmas,

neinosime
teigiantis

(ignoramus

giliojo

tikrovs

et

ignorabimus).
pagrindo

Tai

painimo

negalimum.
Teisje ir valstybje (taip pat ir pedagogikoje) pozityvizmas
pasireikia kaip jga. Paneigs mog (aukltin), kaip dvasin asmen,
teiss altiniu pozityvizmas padaro valdi (mokytoj). Teisingi valdios
turtojo (mokytojo) ileisti statymai (nurodymai). Tik jie nustato, kas
teisinga ir kas ne. Visa, kas statymikai pateisinta, laikoma teisinga.
Valstyb (mokytojas, tvas) tampa mogaus sins, vadinasi, ir
gyvybs, viepats. Taiau tai, kas neteisinga, tokiu ir lieka, kok
statymo rb neteisyb bevilktum.
Mene (taip pat ugdyme, pedagogikos moksle) pozityvizmas
pasireikia natralizmu, kurio pagrindinis udavinys kuo tiksliau

129

atspindti tikrov, arba impresionizmu, kuomet menins pastangos

apribojamos spdi vaizdine iraika. Ugdyme, pedagogikos moksle
tai pasireikia pastanga vaik, jo dvasin pasaul sprausti skaii ir
procent rmus (anot A. liogerio, digitalin kloak). Taiau tai
yra ne tik nemanoma, bet ir ventvagika. Tokio ventvagikumo
virn psicholog ipopuliarintas IQ (Intelligence question) testas,
traktuojamas ne kaip inteligencijos ar erudicijos, bet kaip gimt sveiko
mogaus protini gali intelekto matavimo rankis! Pedagogikos ir
pedagogijos poiriu tai daugiau negu siaubinga.
Norint kritikai vertinti pozityvizm, lygiai taip pat reikia vertinti
ir sensualizm, nominalizm, fenomenalizm, natralizm ir pan., nes
jie yra ne tik pozityvizmo idavos, bet kartu ir jo prielaidos. Empirizmas
(pozityvizmas) yra teisus, kai teigia, kad kiekvienas mogikasis
painimas prasideda patyrimu, bet neteisus, kai sako, kad jis ir baigiasi
patyrimu. Pozityvizmas klysta suabsoliutindamas jutimin patyrim ir
paneigdamas protinio painimo savotikum. Jo trkumas tas, kad jis
nevertina proto vaidmens painime. Aiku, kad protas pats savaime
nra painimo altinis, kaip man Platonas (vliau R. Descartesas ir kiti
jo pasekjai), kalbdamas apie gimtas idjas ir j elius daiktus
(kas kita I. Kanto transcendentalinio painimo logika). Kita vertus,
negalime teigti, kad mogus neturi joki gimt idj, nes tuomet
reikt paneigti ir erdvs, laiko, skaiiavimo, sins, savimeils,
krybos,

laisvs

prasidjimo
dresiruotinas,

ir

kitas

paslaptimi.
bet

ne

idjas,

Jeigu

kurios

bt

mokytinas,

gyjamos

kitaip,

jame

su

mogus

negaltume

mogaus
bt

tik

ugdyti

nei

krybikumo, nei sins, nei kit mogikj savybi. Galime manyti,

kad mogaus protas neturi joki gimt idj apie konkret pasaul,
kuriame jis gimsta, gyvena ir mirta. Bet jis turi abstrakias gimtas
idjas apie i tikrov, kurias jutimin patirtis adina jame ir nuo kurios
priklauso

jo

mstymas.

Taiau

protas

(pirminiame

impulse

intelektas, vliau abu kartu) yra daugiau nei tik organizacin atskir
jutimini

patiri

sisteminimo

funkcija.

Jis

pajgia

jutiminiuose

patyrimuose velgti daugiau negu jie patys tiesiogiai reikia. Jutimin

130

patirtis atskleidia tik betarpik konkretyb, o intelektas ir protas

siekia irykinti jos gilumin, prieastin esm. Todl svoka nra tik
etiket, tam tikras sutartinis enklas. Ji reikinio painimo gilumo
rezultatas. Ir nors is painimo gilumas remiasi paiu reikiniu, ji
reikia daugiau negu tik pats reikinys, nes atskleidia dsningumus,
kuri negalima pastebti jutiminiu suvokimu. Tai atlieka intelektinis ir
protinis

suvokimas

(dvasins

akys),

kurio

dka

vyksta

taip

vadinamas krybinis uolis (creative jump). Daugelis moni mat

nuo obels krintant obuol, taiau tik I. Newtonas velg jame inercijos
dsnio paslapt, nes jutimikai jo suvokti nemanoma: tai galima
padaryti

tik

remiantis

racionaliu

suvokimu.

Lygiai

taip

pat

N.

Mendelejevas, remdamasis savo lentele, nustat, kad egzistuoja

daugelis chemini element, kurie tuo metu dar nebuvo atrasti.
Pozityvizmas koncentruojasi reikini (fenomen) painim.
Taiau, paindami apraikas, kartu pastame ir per jas besireikiant
daikt ar btyb, j esm (atvirasis fenomenalizmas, r. toliau).
Vadinasi, apraik (pedagogikoje elgesio) tyrinjimas padeda
suprasti prieastis, bet negarantuoja galutinio esms ir prasms
atskleidimo. Jas suprasti galima tiktai bties visumos viesoje, kuri
mogui vargu ar yra paini.
Taiau k

gi

tikrj

suinome

apie mog,

taikydami

gamtamokslinius stebjimo, testavimo, eksperimentavimo metodus?

ie metodai parodo mums tam tikr vidurk (tai taip pat diskutuotina.
K.P.), irykina tai, kas tipika, bendra, kas pasikartoja atskiros
savybs, sugebjimai, reagavimo bdai. elyje lieka konkretaus
mogaus individualumas, t.y. kaip tik tai, kas yra svarbiausia, kai
norime painti asmen (pabraukta mano. K.P.). (Sodeika T., 1993, p.
15). T pat galime pasakyti ir apie mokytoj rengim: Pagal
techninius receptus daromi tik kompiuteriai ir specialistai, o ne
mokytojai (liogeris A., 1995, p. 34).
Painimas, kuris, remdamasis ioriniais stebjimais, prieina prie
ivad apie asmen, remiasi prielaida, kad asmuo reikiasi per tas
iorines apraikas ir per jas atsiskleidia. ia ileidiama i aki, kad

131

tos iorins apraikos gali bti ir kauk, kuri mogus usideda tam,
kad apsaugot savo mogikum nuo besiksinanio j tyrintojo.
Kaip taikliai yra pastebjs Dostojevskis, mogus gali apmulkinti tave
jau vien tam, kad rodyt, jog mons vis dlto yra mons, o ne
fortepijono klaviai ( Sodeika T., 1993, p. 16). Vadinasi, ugdymo
moksle nevalia pasiduoti klaidinaniai matematinio-eksperimentinio
metodo

magijai.

Dvasiniai mokslai turi

savo

specifines

raikos

priemones ir dsnius. Tai akivaizdiai juntama, studijuojant didij

mstytoj veikalus apie dvasin ugdym. J darbuose nesutiksi n
vieno procento, n vieno skaiiaus, kuriuo bt bandoma apibdinti
mog. Belieka tiktis, kad visi keliai veda Rom, visi keliai
sugrina prie pagrindini gyvenimo ties, net ir kelias per pasak ir
kvailysi krat (Chesterton G.,1995, p. 18).
Anksiau pateiktos mintys visikai nereikia, kad empirizmas
(pozityvizmas) yra bereikmis pedagogikai. Jai (kaip ir filosofijai)
pavojingas jo suabsoliutinimas, nes mogus yra ne dalis, bet visuma.
Dvasia patiriama dvasikai, t.y. irdimi, nors tai vyksta per jutimus.
Bet is dvasinis patyrimas vyksta ieinant u betarpikos patirties
rib protins veiklos, t.y. mstymo, tiksliau, painimo dka. Juk mogus
gali skaityti, bet neskaityti, irti ir nepamatyti, klausyti ir neigirsti,
stebti, bet nepastebti paties svarbiausio, esmingiausio ir pan.
Pasirodo, kad jis turi ne tik fizines akis, kuriomis mato (iri arba
spokso ) pasaul, bet ir dvasines akis (prot), kuriomis t pasaul
suvokia. Fizines akis, ausis ir pan. mes gijame su savo prasidjimo
paslaptimi, ateidami pasaul, tuo tarpu dvasines akis reikia ugdyti
ir ugdytis. Todl ne veltui graik patarl sako, kad dvigubai mato tie,
kurie mokyti. Vadinasi, mstymo, kaip proto raikos, ugdymas
vienas svarbiausi ugdymo tiksl. Anot A. Maceinos, tai yra vienintel
jga, kuri ne-bties akivaizdoje gali padti mogui atstatyti savo
pasvirusi bt: Mstymu jis (mogus. K.P.) mgina i naujo
atstatyti sumenkjusi savo bt, i naujo save btinti ir ikelti i j
apsupusios ir jam grsanios nebties. Mstymas todl yra kova su
nebtimi ms pai egzistencijoje. Jis yra mogaus bties statymas

132

<...> Mstymas yra bties auksmas: i bties kils ir bt eins (A.

Maceina,

1990,

Schopenhaueris,

p.
M.

466-468).
Heideggeris,

Daugelio
K.

kit

Jaspersas

mstytoj
ir

kt.)

(A.

darbuose

mstymas taip pat traktuojamas kaip bties statymo epicentras.

Turime pastebti, kad btina mstymo slyga yra painimas. Tai
mstymo aknys, jo gyvybingumo syvai.
mogus turi bti ugdomas pagal savo prigimt atitinkamai
gyvenimo prasmei. i prasm negali bti jutimikai patiriama jau vien
todl, kad ugdoma ateiiai, kurios jis negali pajusti jokiais jutimais, nes
nra paties jutiminio objekto, t.y. ateities. Ji dar tik bus. Ta ateitis,
kurioje vaikas, taps suaugusiu, turs gyventi, duotuoju momentu
neegzistuoja, todl jos negalima patirti jokiomis juslmis. is ateities
suvokimas galimas tik proto dka. Vadinasi, pedagogikos mokslui
svarbs ir racionalizmo filosofijos teiginiai. Pedagogas, jeigu jis
profesionalas, privalo t ateit suvokti, nes i esms ji yra ugdymo
idjos, kuria remdamasis jis organizuoja vis ugdymo proces,
pagrindas. Filosofins studijos, kaip minjome, ir lemia mokytojo
pedagogin idjingum. Ugdoma turi bti taip, kad ugdytinis galt
skmingai toje ateityje gyventi, dirbti ir mylti. Kita vertus, filosofini
studij pagrindu sukonstruota ugdymo idja per mogaus ugdymo
proces

kuria

ir

pai

ateit.

Pedagogika

ateities

krybos

(futurologijos) mokslas.

16.2. Empiristins filosofijos atakos (Pozityvizmas,

machizmas, biheviorizmas)
Lotyn

kalboje

positivus

reikia

teigiamas,

prancz

positivisme, positif pagrstas. Pozityvizmas, kaip filosofin

kryptis,

susiformavo

empirizmo,

kaip

XIX

amiaus

painimo

pradioje.

teorijos,

Ji

ataka,

yra
todl

pagrindin
prieinga

racionalistinei teorijai, teigianiai, kad svarbiausias ini altinis

proto viesa. Pagrindinis pozityvizmo principas skelbia, kad viskas,
kas tikra, t.y. inios, gali bti gyjama tik atskir, speciali moksl arba
j

sintezs

dka

ir

kad

filosofija,

kaip

ypatingas

mokslas,
133

pretenduojantis savarankikum, tiriant tikrov, neturi objektyvi

galimybi egzistuoti.
Pozityvizmui bdingas metodo kultas, savotika metodomanija.
iandienin ms pedagogika taip pat neiveng jo takos. Metodo
absoliutinimas pedagogikoje labai danai sunaikina pat ugdymo
objekt vaik, kuris dingsta skaii, procent ir formuli rke,
vadinasi, dingsta ir pati pedagogikos esm tai kuo ji grindiama ir
kam ji paaukta tarnauti. Metodo kulto pasekm metodik
sigaljimas ugdymo praktikoje (civilizacijos intervencija). Jos neretai
taikomos aklai, vien todl, kad vykt procesas dl proceso. Ugdymo
pavertimas metodik viepatija yra pedagogikos aklumo filosofijai
(arba pozityvizmo suabsoliutinimas pedagogikoje), galbt net paios
filosofijos aklumo mogui, kaip visumai (pozityvizmo arba dalinumo
suabsoliutinimas

filosofijoje),

pasekm,

kai

pastarojo

viet

pastatomas mogaus simbolis kultra arba net to simbolio

karikatra civilizacija, jos matematinis-eksperimentinis metodas,
takojamas technikos ir technologijos. Ugdymo teorija ugdymo
esms valga pakeiiama metodu, metodika, schema ar pan.
Ugdymas vis labiau isigimsta, tapdamas techniniu imperatyvu
(biheviorizmu, stimulu-reakcija). Metodas, metodika darosi tikrosios
pedagogikos simboliu. Mokytojas i ugdytojo virsta sumetodinto
procesikumo
originalumas,

robotu.

Bet

individualumas

kuris

mokytojo

nepageidautinas,

asmenybikumas,
nes

tai

ikreipia,

deformuoja teising metodikos esm. Jo asmenybikumas itirpsta

metodo

anonimikume.

Pats

mokytojas

isiskaido

begalinius

profesinius profilius mokomuosius dalykus. Jo individualumas ir

visuma subyra funkcini proces mozaik, o tai, kas vadinama
ugdymu, sutelpa vien ios mozaikos uk, vadinam mokomuoju
dalyku. Pastarasis tampa pilnatvikos mokytojo asmenybs pakaitalu ir
karikatrika jos santrumpa. Ugdymas virsta metodik imperija, kur
bet kuris mokytojo individualumas ir originalumas (arba krybikumas)
laikomas vos ne nusikaltimu tikrajai pedagogikai. Metodomanija
grstos tikrosios pedagogikos centre ne mogus, ne vaikas, bet

134

skaiius,

procentas,

pedagogikoje

formul.

(ugdymo

Vaizdiai

moksle)

tariant,

danai

ne

iandieninje

matematika

ir

eksperimentas iliustruoja vien ar kit teigin apie mogaus ugdym,

bet

mogus

eksperiment.

arba

vaikas

Tokia

iliustruoja

pedagogika

matematin
tai

formul

iandien

ar

Lietuvoje

funkcionuojanios mokytoj rengimo ideologijos (bet ne teorijos)

pasekm.
Metodik iplitimas ugdymo praktikoje tampriai susijs ir su
pedagogini studij struktros bei turinio deformacija mokytoj
rengimo procese pedagogijos link. Pastarojoje ypa akcentuojamos
specialiosios pedagogijos inios (mokomojo dalyko turinys, logika ir
metodika).

Pedagogini

studij

procese,

rengiant

mokytojus,

specialiosioms pedagogijos inioms skiriama apie pus ar daugiau vis

studij (i 160 kredit) apimties. Pamirtama, kad efektyviausias
ugdymo metodas pati mokytojo asmenyb. is metodas tuo
veiksmingesnis pedagogine prasme, kuo individualesn ir originalesn
toji asmenyb. Mokymo skmingumas priklauso vis pirma nuo
mokytojo asmenybs, nuo jo originalumo, individualumo, sugebjimo
susituokti su mokomj mediaga, pasinerti j visa siela. Sekli
mokytojo asmenyb, altas, nedegantis darbo procese pedagogas
visados, anot R. Hildbrando, elgiasi nemetodikai, nors siningiausiai
sekt didaktik. Jeigu jame tatai negyvena, ko jis moko ir jeigu tas
vidujinis gyvenimas neapsireikia jo mokymu, tai jis tik save ir
mokinius

kankina

(Herget

Ant.,

1923,

p.

78).

Originalum

ir

individualum pirmiausiai lemia mokytojo pedagoginis idjingumas,

kuris daniausiai yra filosofini studij rezultatas. Pedagogini studij
deformacija specialiosios pedagogijos link yra apraika metodomanija
grstos pozityvistins nuostatos, kylanios i poirio, kad mokytoj
rengimas neturi bti pavaldus jokiai filosofinei teorijai.
Pozityvistai (A.J. Ayeris, 1952, 1968; B.F. Skinneris, 1972; G.
Ryleas, 1949, 1971; L. Wittengensteinas, 1953, 1961, 1974 ir kiti)
rytingai siek igryninti filosofij nuo metafizikos priemai, t.y.
nuo

nemokslikumo.

iandieninis

Lietuvos

mokytoj

rengimo

135

institucij pedagogini studij turinys vaizdingas pozityvizmo

pergals pavyzdys: jame dominuoja tikras mokslikumas, visikai
ivalytas nuo filosofini priemai (r. tyrim duomenis, pateiktus
knygos pradioje). Pozityvizmas labiau links kalbti apie filosofij,
kaip apie atskir moksl sintez. Paneigdamas ry su metafizinmis
problemomis, pozityvizmas neig tiek idealizm, tiek materializm. Jo
alinink nuomone, prieasi paiekos, siekiant paaikinti reikini
esm, nra mokslo tikslas jo udavinys t reikini apraymas. Ne
atsakymas klausim kodl?, bet kaip?, nes objektyvi realyb
mokslui nepaini. Tikrovs esm galima atskleisti tik religijos dka.
Spartus gamtos moksl vystymasis XIXXX amiaus sandroje
sugriov daugel t teigini, kuriuos pozityvizmas deklaravo kaip
aminus ir neginijamus mokslo pasiekimus. Taigi jo alininkai ir j
skelbiamos idjos igyvena kriz. Pozityvizm gelbsti austr filosofo ir
fiziko E. Macho naujai aikinamos pagrindins klasikins fizikos
svokos erdv, laikas, judjimas, jga ir pan., kurios esanios
subjektyvios savo prigimtimi, t.y. reliatyvios.

Machizmo poiriu,

pasaulis tra poji kompleksas, todl subjektyvus. iuo savo

teiginiu E. Machas labai artimas G. Berkleyjui, D. Humeui, D. Milliui ir
kitiems, teigusiems, kad mons nepajgs painti objektyvaus
pasaulio, egzistuojanio nepriklausomai nuo ms, nes mes niekada
neturime betarpiko kontakto su juo. Tai lemia ms pojiai. Todl
ms painimas nra santykis su objektyviu pasauliu, o su ms
pojiais, spdiais, vadinamomis sensibilijomis elementari
jutimini kompleks visuma. Tokiu bdu visas painimas priklauso nuo
ms jutiminio suvokimo, todl yra subjektyvus. Pojiai vienintel
realyb, prieinama mogui. Vadinasi, mokslo paskirtis tirti juos
moksliniais metodais, objektyvuoti ir aprayti.
Panaias idjas tuo paiu metu skelb ir veicar filosofas R.
Avenarius. Jis formulavo mokym apie principin koordinacij, pagal
kuri be subjekto nra objekto ir atvirkiai, taip pat neig objektyvios
realybs egzistavim nepriklausomai nuo smons, rodinjo, kad
mogaus

painimo

procesas

remiasi

ir

vyksta

pagal

biologin

136

maiausio pasiprieinimo princip. Panaiai savo apraymo mokym

grindia E. Machas, vesdamas ekonomiko mstymo kategorij,
kuri esanti pagrindin painimo charakteristika. Kaip ir R. Avenarius,
E. Machas ekonomiko mstymo kategorij formuluoja remdamasis
gimtu biologiniu organizmo poreikiu ilikti, kuris veria mog
prisitaikyti prie j supanios aplinkos. Remdamasis ia kategorija, E.
Machas apraym skelbia mokslo idealu. Aukt lyg pasiekusiame
moksle, jo nuomone, aikinamoji dalis, ypa ta, kuri skiriama
prieastingumo aikinimams, parazituojanti ir visikai nereikalinga.
Metodologinius ekonomiko mstymo principus E. Machas
bando pritaikyti painimo teorijai. Pavyzdiui, svokos, anot jo, turi
bti nustatomos, remiantis pagrindiniais reikinio elementais, kurie
yra savotiki jo nedals atomai. Todl svokos, kaip antai: daiktas,
A, tra t element (poji) kompleks santykiniai pavadinimai.
Moksliniai tyrimai, eksperimentai turi padti iskirti, surasti, nustatyti
tuos elementus. Toki pai metodologini princip machizmas
laikosi ir materijos bei sielos atvilgiu, todl ivengia fizinio ir psichinio
mogaus

prigimties

dualizmo

problemos.

Tai

sudar

prielaidas

atsirasti biheviorizmo filosofijai, kuri dar ir iandien turi nepaprastai

didel tak ugdymo teorijai bei praktikai.
Angl kalbos odis behave reikia elges, poelg. Tai viena
pagrindini XIXXX a. amerikiei psicholog krypi. Pagal i
koncepcij mogaus ir gyvn elgesys yra emocionali ir verbalini
reakcij aplinkos poveikius visuma. Pavyzdiui, lyja visi iskleidia
skius. alta apsirengia iltais drabuiais. Grai muzika kyla
nuotaika. Biheviorizmas atsirado kaip betarpiko gyvn psichikos
eksperimentinio tyrimo rezultatas, nes, j tiriant, negalima taikyti
savistabos

metodo.

iems

tyrimams

buvo

sudaromos

stimul

sistemos ir registruojama gyvn reakcija iuos poveikius. Remiantis

tokia metodika, buvo atliekami ir mogaus psichikos tyrimai, o gauti
rezultatai bandomi pritaikyti ugdymui. Biheviorizmo metodologija
rmsi pozityvistins filosofijos principais, kad mokslas turi tik
aprayti

stebimus

reikinius.

Tai

leido

prieiti

prie

pagrindins

137

biheviorizmo ivados: psichologija privalo tyrinti elges, o ne smon,

kuri i esms negali bti tiriama, nes nra stebima. Negalime tirti to,
ko nemanoma stebti (nra prietaiso smonei tirti), vadinasi,
biheviorizme pastebime skepticizmo ir subjektyvizmo kvap.
Elges biheviorizmo alininkai supranta kaip ryi stimulas
reakcija (SR) visum. Jo pradininku laikomas E.Thorndikeas.
Biheviorizmo termin pirm kart panaudojo 1913 m. J. Watsonas
(18781958). Rusijoje i teorij pltojo V. Bechterevas ir I. Pavlovas.
Anot J. Watsono, organizmas save organizuojanti maina.
Svarbiausias

psichologijos

pedagoginis

udavinys

imokimo

proces tyrimas. Netgi mstym J. Watsonas traktavo kaip paslpt

motorin aktyvum, atstovaujant judjimo veiksmams mogaus
smonje. Biheviorist nuomone, tik gims mogus turi nedidel
gimt elgesio schem skaii (kvpavimas, rijimas ir pan.), kuri
pagrindu vliau formuojasi sudtingesns elgesio formos iki pai
sudtingiausi elgesio repertuar.
Programuoto mokymo krjas B.F. Skinneris teig, kad stimulo
reakcijos dka galima tvirtinti atitinkamo elgesio stereotipus, kuriuos
manoma ir atgaminti. sugebjim, remdamasis E. Thorndikeo
ivadomis, B. F. Skinneris pavadino efekto dsniu(law of effect).
Daugkartinis kartojimas, atsiliepiant tuos paius stimulus, elges
automatizuoja. E. Thorndikeas, siekdamas paaikinti, kokiu bdu
pasirenkama

atitinkama

reakcija

tam

tikr

stimul,

pasil

bandymklaid princip, pagal kur bet kurios naujos reakcijos

susidarymas prasideda nuo akl bandym, besitsiani tiek laiko, kol
vienas j sukelia teigiam efekt. Pagrindiniai biheviorizmo teiginiai
buvo perkelti antropologij, sociologij ir pedagogik. Biheviorizm
kritikavo L. Vygotskis, S. Rubinteinas, J.J. Piagetas dl to, kad jis
ignoruoja smon, mstym, vali, psichikos socialin prigimt ir pan.
Machizmas ir biheviorizmas vliau perauga treij pozityvizmo
evoliucijos etap neopozityvizm, kuris, kaip filosofin kryptis,
pradeda formuotis XX a. pradioje. Jis vengia sprsti fundamentalius
filosofijos

klausimus,

savo

pajgas

koncentruoja

loginius-

138

metodologinius

tyrinjimus.

Neopozityvizmas

tai

iuolaikin

pozityvizmo forma. Abu jie neigia ypating filosofijos reikm pasaulio

painimui, o i privilegij priskiria mokslui ir taip suprieina pastarj
su filosofija. Vienintelis pasaulio painimo kelias specialieji mokslai,
todl ir vienintels tikros inios yra i moksl specialiais bdais gyta
informacija apie mus supant pasaul. Neopozityvizmas netgi neigia
pagrindinio filosofijos klausimo materijos ir dvasios santykio
formulavimo prasmingum.
Neopozityvizmas i esms tsia machizmo ir fenomenalizmo
idjas. Taiau, skirtingai nuo XIX a. pozityvizmo, teigusio, kad filosofijos
paskirtis sumuoti arba sisteminti speciali moksl dka gaunamas
inias, neopozityvizmas pradeda gilintis verbalinio pobdio ini
analiz. Machistai ir fenomenalistai teig, kad ms painimas
subjektyvus dl jutiminio suvokimo ypatum, o neopozityvizmas,
analizuodamas logines kalbos formas, prieina prie ivados, kad ms
suvokim apie objektyv pasaul ikreipia ir kalba.
Kalba i esms tam tikr sutartini enkl visuma. Jutiminio
suvokimo bdu gytos inios kokiu nors bdu turi bti forminamos
kalbos enklais. inios apie objektyv pasaul tiek j forminimo, tiek
perteikimo bei sisavinimo metu vienaip ar kitaip ikraipomos.
Vadinasi, kalba taip pat yra viena minties apie pasaul ikreipimo
prieasi. Tokiu bdu tikrovs painimas, anot neopozityvizmo, tampa
dvigubai subjektyviu tiek j suvokiant, tiek ir forminant, perteikiant
bei sisavinant jutiminiu keliu gytas inias. i neopozityvizmo nuostata
ypa svarbi ugdymo praktikai, kasdieniniam mokytojo darbui, nes
kalba pagrindin ne tik bendravimo, bet ir mokymo priemon. Jos
tikslumas, elegantikumas, svok aikumas, termin (gamtos
moksl) apibrtumas svarbi mokytojo darbo skms slyga.
Neopozityvistai pakartojo tai, k G.W. Leibnizas (vliau J.
Herbartas

pritaik

psichologijai

ir

pedagogikai)

vardijo

kaip

apercepcij. Todl jie kelia ne tik reikinio painimo, bet ir kalbos

logikumo problem, pasisako u jutiminio painimo ir jo rezultat
forminimo grynum. Pastarj gali garantuoti: 1) bandymai ir

139

eksperimentai, kuriais turi bti patikrinami visi moksliniai teiginiai; 2)

mokslin kalba privalo bti tiksli, grietai sunorminta. i nuostata
paskatino svok pakeitim terminais, patarj iplitim ne tik
gamtamokslinje kalboje, bet ir dvasiniuose moksluose, o tai nra
tikslinga. Todl neopozityvizmas dar vadinamas logine-lingvistine
pozityvizmo forma. Kratutinis neopozityvizmo variantas filosofij
paveria filologija.
Pagrindinis neopozityvistins pedagogikos tyrim metodas yra
laboratorinis

eksperimentas.

Nors

pedagoginis

eksperimentas

suvaidino ir tebevaidina labai svarb vaidmen pltojant pedagogikos

moksl,

taiau

daugelyje

ali,

tame

tarpe

ir

Lietuvoje,

neopozityvistini idj reikm buvo pernelyg pervertinama. To aknys

gldi pozityvistinio pobdio idjoje fix, kad mog, kaip ir bet kur
fizin kn, galima itirti imatuoti, pasverti, nustatyti kitas jo
charakteristikas. O jeigu ko nors nemanoma nustatyti, tai tik todl,
kad tam dar neturima tinkam priemoni (prietais, metodik ar pan.).
Tiek pozityvizmas, tiek neopozityvizmas pamirta, kad mogus ne
tik fizins, bet ir ypatingos dvasins prigimties btyb. Dvasing
prietais sukrimo idjos realum pedagogikoje galime lyginti su
perpetuum mobile idjos sukrimo realumu fizikoje. Todl vairs
pozityvistinio pobdio bandymai matuoti teisingumo, siningumo,
gerumo, gailestingumo, krybikumo savybes bei kitus mogaus
dvasinius

parametrus

jausmus

ar

mintis

iandieninje

pedagogikoje gyja karikatrini bruo. Paskutinysis sakinys nereikia,

kad mogaus jausmai ar mintys negali bti tiriami. Norisi tik pabrti,
kad visi ie tyrimai pedagogikos mokslo viesoje kol kas yra korektiki
tik tiek, kiek jie pateikiami kaip vienos ar kitos hipotezs iliustracijos,
tendencijos, bet ne kaip mokslin tiesa ar dsnis, nes pedagogika yra
ypatingas, specifinis dvasinis mokslas.
Neopozityvizmo iauktintas pedagoginio eksperimento metodas
turi ir trkum, nes laboratorinmis slygomis pedagoginis reikinys
tiramas izoliuotai nuo socialins aplinkos. Gauti rezultatai negali bti
pakartoti, nes tiek patys tiriamieji, tiek slygos, kurioms esant jie buvo

140

tiriami, pakinta. Todl ikyla bet kurio pedagoginio eksperimento

objektyvumo

problema.

Tokiu

bdu

neopozityvizmas,

siekdamas

grynos, objektyvios tiesos, tinkanios visiems atvejams, ugdym

paveria gamybos procesu, o vaikus traktuoja kaip nekintani savybi
objektus. Taiau nei ugdymas, nei vaikas tokie nra. Ugdymas
nepripasta dogm ir recept, o vaikas sstingio. Pozityvizmo
pavoj

pedagogikai

(aiku,

jo

nesuabsoliutinant)

labai

taikliai

apibdino G.K. Chestertonas: ia skleidsi vis baisesn blogio gl,

kuri slypi kiekvienoje gamtos garbinimo skloje, nors ir kaip natraliai
ji beatrodyt (Chesterton G., 1995, p.135).
Mokymo

procese

neopozityvistai

akcentuoja

taikym

eksperimentini metodik, siekiani, kad vaikai sisavint tiriamojo

darbo mokjimus ir gdius. Tai, j nuomone, pads geriau parengti
juos vliau siekti racionali gyvenimo tiksl, sudarys reikiamas slygas
ateityje lengviau prisitaikyti prie visuomenini pokyi, kylani dl
mokslins-technins paangos. Todl ugdymui svarbiausios mokslins
inios. Visokios filosofijos ne tik neturi jokios praktins naudos, bet
yra alingos. Vadinasi, mokymo turinyje turi dominuoti grynieji, tikrieji
mokslai,

atpalaiduoti

nuo

bet

kokios

ideologins

natos.

Skaudiausia, kad i tendencija sigaljo ir mokytoj rengime tuo

nesunkiai galima sitikinti patyrinjus pedagogini studij turin ir jame
skiriam dmes bsim mokytoj filosofinms studijoms.
Tuo tarpu krikionyb pripasta mogaus sugebjim painti
visas

paslaptis,

tik

viskam,

anot

A.

Maceinos,

savas

laikas:

Paslaptingumas yra tiktai laikin, praeinanti paslapties savyb, kilusi

dl nuodmingo mogaus proto netobulumo (Maceina A., 1990, p.
177). i mogaus proto negalia akivaizdi ir jos prieastis gldi
dorumo stokoje. Tai aikiai pabria Kristus: Dar daugel jums turiau
kalbti, bet dabar js negalite pakelti (pabraukta mano. K.P.). Kai
ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves tiesos pilnatv (Jn16,12; Naujasis
Testamentas, 1988, p. 271). Vadinasi, Auktesn Jga mogaus protui
atskleidia tiek paslapi, kiek jis pajgus j pakelti. Tas pajgumas
yra tiesiai proporcingas jo padorumui. Juk kuo mogus nedoresnis, tuo

141

labiau jis nemgsta tiesos, negali jos paksti. Vadinasi, siekiant

painti pasaul, proto lavinimas tra priemon sins ugdymui. Ypa
svarbus ugdymo tikslas mogaus siningumas, nes nuo jo
priklausys ne tik jo paties sugebjimas pakelti ties, bet ir
pastarosios siekimo jga jo sieloje.
Neopozityvist sitikinimas, kad mogaus protas nepajgus
painti reikini prieasi, krikionikj nusieminimo doktrin
paveria karikatra. mogaus protas gali daug k. Taiau jam
atskleidiama tiek paslapi, kiek jis gali pakelti, t.y. tiek, kiek jis yra
t paslapi vertas. Vertingumo matas ia padorumas, dora.
Vadinasi, norint pltoti pasaulio painim, pirmiausia reikia ugdyti
mogaus dor, todl, ypatinga vieta ugdymo procese turi bti skiriama
aukljimui, kuris pradeda ir ubaigia bet kur mokymo, kaip ugdymo,
elementarin vienet (lstel). toki aukljimo proceso reikm
ugdymui btina atsivelgti ir sudarant bsim mokytoj pedagogini
studij turin.
Pragmatizmas i graik kalbos odio pragmatos kils
pavadinimas, reikis veikim, veiksm. Tai filosofin srov, kurios
itakos siekia akademin filosofij, arba skepticizm, vyravus IV a.
pr. Kr. vlyvojoje Platono Akademijoje. Ja buvo persism visi Cicerono
filosofiniai veikalai, i kuri moksi daugelis naujj laik filosof, tarp
j J. Lockeas, G. Berkeleyjus ir D. Humeas. Pragmatizmas i dalies
kilo i ios akademins filosofijos (skepticizmo) tradicijos, vyravusios
ir naujj laik empirizme bei susiformavusios atskir srov XIX
amiaus antroje pusje. Pagrindines pragmatizmo idjas suformulavo
amerikiei filosofai: Ch.S. Peirceas (18391914) ir W. Jamesas (1842
1910).

Remdamasis

ios

filosofijos

idjomis,

amerikiei

mokslininkas Johnas Deweyjus (18591952) sukr savit ugdymo

sistem, kuri pasaulyje buvo plaiai pripainta ir takojo kit ugdymo
teorij progresyvizmo, socialinio rekonstrukcionalizmo ir pan.
atsiradim.
Pragmatizmo filosofija bando suderinti dvi prieikas painimo
tendencijas: empirin (neopozityvizmas) ir racionalistin tradicij,

142

siekiani Platon ir F.W.J. Schelling (1775Error: Reference source not

found1854). W. Jamesas rao: Mes tartum uvys, plaukiojanios
poji jroje, vir kurios plyti auktesnioji stichija, bet nesugebanios
prasiskverbti j ar kvpuoti j gryn. I jos mes gauname deguonies,
mes nuolat susiduriame su ja tai ia, tai ten, ir po kiekvieno tokio
prisilytjimo mes grtame vanden su naujais nurodymais ir nauja
energija. Abstrakios idjos, sudaranios or, yra btinos gyvybei, bet,
kaip sakoma, mes negalime kvpuoti jomis paiomis; jos tik atlieka
nurodomj funkcij (Deimsas V, 1995, p. 143).
Pragmatizmas,

silydamas

rekonstrukcijos

filosofijoje

program, vis ankstesn filosofin mint apkaltino abstraktumu ir

atotrkiu nuo gyvenimo realybs. Anot jo, filosofija turi bti ne
apmstymai apie bties pradi ar painimo prieastis, bet bendras
metodas, taikomas sprendiant kasdienines problemas, su kuriomis
besikeiianiame

pasaulyje

susiduria

mogus

savo

gyvenimo

ir

praktins veiklos situacijose. Pragmatizmas suformulavo nauj poir

inias, ties ir mogaus gyvenimo prasm.
Pragmatizmas teigia, kad patirtis i pradi mums nra duota
kaip

kakas

apibrta.

Ji

formuojasi

paintini

pastang

dka

sprendiant ikylanias problemas. Mstym pragmatizmas traktuoja

tik kaip priemon, galinani efektyviai prisitaikyti prie aplinkos ir
skmingai

joje

veikti.

Patirties

kategorija,

kuri

remiasi

pragmatizmas, daro j artimu empirizmui. Taiau patirt jo alininkai

suvokia ne kaip jutiminio suvokimo pasekm, bet kaip smons turin,
atspindint aplink. Mstymo funkcijos paskirtis ne objektyvios
realybs painimas ir, remiantis ja, orientacija atitinkam veikim,
bet abejoni paalinimo priemon, siekiant: a) tikslingai veikti (Ch.S.
Peirceas, 1970); b) pasirinkti priemones, galinanias pasiekti norim
tiksl (W. Jamesas, 1995); c) sprsti problemines situacijas(J.
Deweyjus, 1916, 1957). Idjos, teorijos, svokos tra tik instrumentai,
priemons arba veikimo planas. Todl idja yra teisinga tiek, kiek
tikti ja naudinga (Deimsas V., 1995, p. 99). Ir toliau: Galime sakyti
apie j, kad ji naudinga, nes teisinga arba kad ji teisinga, nes

143

naudinga (Deimsas V. 1995, p. 209). Vadinasi, tiesa suvokiama kaip

naudingumas.
Ch.S. Peirceas

mog

traktavo kaip

btyb, evoliucijos

eigoje

prisitaikiusi prie aplinkos slyg. Jis neig gimt idj (Platonas,

Descartesas) ir intuityvaus painimo (v. Augustinas) hipotezes.
Pagrindinis painimo ieities takas reikinys, regimyb. Skirtingai
nuo vlyvesniojo pragmatizmo, kur tiesa sutapatinama su nauda,
ankstyvojo pragmatizmo nuomone, ji yra tai, kas akivaizdu ir
nepaneigiama

dabartinje

painimo

stadijoje.

Ji

praktinio

tinkamumo slyga. Naudingumas pabria tiesos reikmingum ir

patikimum. Praktiniai interesai prieastis, skatinanti iekoti tiesos.
Tokiu bdu valia stimuliuoja protin, paintin mogaus veikl. Kiekviena tiesa
santykin. Gyvenimas reikalauja nuolatos j tikslinti.
mogus, veikdamas j supanioje aplinkoje, susiformavo tikiu abejoju
principu pagrst sitikinim sistem, kuri padeda jam patenkinti poreikius ir ilikti iame
pasaulyje. sitikinimai, anot Ch.S. Peirceo, yra moni veikimo iame pasaulyje metu
gyti proiai. Pavyzdiui, artjant prie ugnies, patiriamas ilumos pojtis, taigi ir
sitikinimas, kad ugnis yra ilumos altinis. Tai savo ruotu suformuoja prot artti prie
ugnies, kai darosi alta.
Abejon, Ch.S. Peirceo nuomone, neskm, patirta veikiant pagal prot. Ji
griauna atitinkam sitikinim ir stiprina abejones, nes trukdo patenkinti poreikius. Todl
mogus ieko veikimo bd, kurie galt ilaisvinti j i abejons bsenos ir tapt
naujo proio susidarymo pagrindu. Tai galina j pasiekti norim tiksl, o naujas
sitikinimas ufiksuojamas kaip teisingas. Taiau sitikinimai, pagal Ch.S. Peirce,
nra tiesa. Jei jie bt tik teisingi, tai mogus, siekdamas vien ar kit tiksl, neabejot,
nedaryt klaid. Todl jeigu neopozityvizm galime laikyti jutiminiu biheviorizmu (B.
Skinneris), tai pragmatizm intelektualiniu biheviorizmu (empirizmu), kur
pedagogikos reikmms pritaik J. Deweyjus, ivysts probleminio mokymo krypt.
Ch.S. Peirceo nuomone, abejoni isklaidymas ir sitikinimo kuo nors
pagrindimas sudaro mogikojo tyrinjimo esm. Moksliniam tyrinjimui bdingas
tikslingumas, bendrumas ir krybikumas. Abejojimai pasitarnauja generuojant bei
tikrinant vairias hipotezes, kuri metu gytos inios jungiamos sistemas ir gali padti
sprendiant ne vieno, bet daugelio moni problemas. Taiau bendrosios inios, kaip ir

144

atskiro mogaus sitikinimai, gali bti klaidingos. Todl mokslas yra pati save
koreguojanti veikla, artjanti prie absoliui ties.
W. Jamesas (1931, 1995), pltodamas Ch.S. Peirceo idjas, tyrinjo bdus,
kuriais mogus fiksuoja savo tikjim Diev, moralines vertybes, kitus mones. W.
Jamesas, kaip psichologas, pirmiausiai domjosi mogaus gyvenimo patyrimu ir kaip is
takoja proi, padedani jam skmingai veikti aplinkoje, susidarym. Jis suformulavo
nauj teisingumo kriterij, pagal kur teisinga tai, kas lemia skm praktinje veikloje,
t.y. ties tapatino su naudingumo, praktikumo, darbingumo ir turtingumo
kategorijomis. mogaus sitikinim apie pasaul teisingum, anot W. Jameso, nusako jo
skm arba neskm, siekiant i kategorij materializavimo gyvenime, o tai tam tikru
aspektu susiaukia su kalvinizmo (Calvinus) doktrina ir realizmo, vydnikja prasme,
samprata (painti tikrov tam, kad j vartotum carpe diem principas). Siekiama
painti gyvenim, kad bt galima geriau juo pasinaudoti savo egoistiniams tikslams
realizuoti, o ne norint j keisti ir daryti tobulesn, graesn, t.y. daryti tai, k Vydnas
vadino idealizmu. iuo giluminiu pasauliros aspektu pragmatizmas ir yra pavojingas
pedagogikai, nes jis skatina, tam tikra prasme, ugdyti prisitaiklius, veidmainius,
padlaiius, egoistus, savanaudius, savimylas, bet kokia kaina siekiani naudos ir
materialins skms enkl, kaip teisingo gyvenimo simboli. Visa tai skatina moni
susvetimjimo tendencij, o tai nesiderina su esminiais ugdymo tikslais ir paia mogaus
egzistencijos prasme.
Mintys, anot W. Jameso, kaip ir daiktai sukelia pojius ir spdius. Todl jo
pozicija tampa labai artima radikaliam empirizmui ir machizmui. Psichika esanti
biologinio mogaus ilikimo priemon, rankis. Psichinio gyvenimo aktyvum lemia
valia ir interesai. Skirtingai nuo Ch.S. Peirceo, inias W. Jamesas suvok ne kaip
mokslinio veikimo pasekm, bet kaip aktuali, kasdienin mogaus gyvenimikj
patirt, kuri gyjama smoningai siekiant atitinkam tiksl. Tiek Ch.S. Peirceas, tiek W.
Jamesas protin mogaus veikl traktavo kaip jo evoliucinio vystymosi pasekm ir inias
laik esant klaidingomis jas reikia nuolatos tikslinti. J. Deweyjus taip pat sutiko su
iais esminiais teiginiais ir pritaik juos paangesnei ir demokratikesnei visuomenei
sukurti. Todl JAV pragmatizmo pedagogika labai danai dar vadinamas progresyvizmu.
J. Deweyjus nauj pragmatizmo variant progresyvizm grind
instrumentalizmu. Painimas, anot J. Deweyjaus, tai mogaus prisitaikymo prie jam
prieiikos aplinkos priemon, instrumentas. Bet kokios teorijos ar hipotezs teisingumo
matas jos praktinis efektyvumas, naudingumas. Logika, anot J. Deweyjaus, atlieka
145

tik aptarnaujani funkcij. Moralumo kriterijus praktinis tikslingumas, kuris i

pragmatizmo pedagogijos (bet ne teorijos arba pedagogikos) faktikai eliminuoja
padorum, dorovingum, siningum, kaip ugdymo tikslus. J. Deweyjus buvo
sitikins, kad kasdienyb tas pasaulis, kuriame prasideda mogaus mstymas ir
kuriame turi bti rasti bei patikrinti visi tiek filosofiniai, tiek socialiniai
sprendimai. Kaip Ch.S. Peirceas ir W. Jamesas, mog jis traktavo i biologini ir
evoliucionistini pozicij. Todl tai turjo takos jo suformuluotiems mstymo, proio,
inteligencijos, augimo ir vystymosi svokoms. Jis buvo sitikins, kad tikslingas
veikimas padeda suvokti pasaul ir yra pagrindinis turimos patirties pritaikymo,
panaudojimo ir jos praturtinimo ateityje bdas. Kultra besivystanti, nuolat
pertvarkoma ir todl kintanti monijos patirtis. Mokslinis tyrinjimo bdas ir mogaus
patirties sisteminimas aukiausias pastarojo evoliucijos pasiekimas.

16.3. Svarbiausios empirins pakraipos ugdymo teorijos

J.A. Komenskio ugdymo teorija. ymus ek pedagogas J.A. Komenskis (1592
1670) buvo, yra ir bus neeilin asmenyb pedagogikos pasaulyje. Jam priklauso
didiausi nuopelnai sisteminant pedagogikos moksl. ios sistemos erd sudar
ugdymo teorija, pagrsta prigimtinio atitikimo principu, buvusi atsvara tuo metu
vyravusiam scholastiniam mokymui, kuris, anot J.A. Komenskio, ignoravo prigimtinius
vaiko poreikius. Scholastinis mokymas, uuot rmsis tiesioginiu daikt ir reikini
stebjimu, vaikui pateikdavo jo smonei nieko nesakanius odius ir svokas: j
vaizdini jis neturjo, o pats susikurti dar nepajgdavo dl per silpnai ivystyt fizini
ir dvasini gali. Todl scholastiniais metodais persisunkusi mokykla vaikams buvusi
baidykl: mokyklos rod ne paius daiktus, kas jie yra ir kaip jie atrodo, bet kal, k
apie t ir kit daikt mano ar rao vienas, antras, treias ar deimtas (Komenskis J.A.,
1986, p. 197). Todl i to meto mokykl, anot J.A. Komenskio, ieidavo asilai,
savotiki mulai, kaimen verg, pripratusi vilkti svetim jung (Komenskis J.A.,
1986, p. 198).
J.A. Komenskis jaut vidin btinyb keisti toki situacij. Pagrindiniu rankiu
iai problemai isprsti jis laik tinkamo mokymo metodo sukrim. Pats J.A.
Komenskis rmsi empirine (racionalistine platesne prasme) pasaulira, grsta Fr.
Bacono garsija fraze, kad mogaus prote nra nieko, ko prie tai nebt buv jo
pojiuose. Mokym jis suprato kaip viening ir nuosekl proces, kadangi kiekvieno

146

dalyko yra trys pagrindiniai laipsniai: pradmenys, gilinimas ir atbaigimas, tai pasiek
vien, turime eiti prie kito (Komenskis J.A., 1986, p. 388). Pradmenys yra jutimais
gaunama informacija. Gilinimas mokytojo aikinimas, lyginimas, apibendrinimas,
kuriuo siekiama padti vaikui suvokti tai, k jis patyr jutimais. iame etape
formuluojamos svokos, kuri dka vaiko protas vis giliau siskverbia daikt esm.
Vadinasi, jau ia dominuoja racionalusis painimas. Antrame etape, kaip ir pirmajame,
reikia atsivelgti mokini ami, j paintin pajgum suvokti daikt ar reikin.
Gilinimosi etape suvokimas turi prasidti nuo istorini ini sisavinimo, suvokiant,
kad kakas jau yra. Toliau seka mokslinis suvokimas, kurio udavinys padti suprasti,
kas ir kodl tai ir taip yra. Vadinasi, gilinimosi etape inios prasminamos. Taiau jos
dar nra tvirtos ir tobulos. inios tampa tvirtos ir veiksmingos tik tuomet, kai jos
suriamos atliekant pratimus ir taikant juos praktikoje. Todl reikalingas treiasis,
atbaigimo laipsnis, kuris ubaigia mokym. Jis buvo pavadintas pratimais (iuose
J.A. Komenskio trijuose laipsniuose galime nesunkiai pastebti vliau J.F. Herbarto
ugdymo teorijoje suformuluotas penkias suvokimo pakopas; r. toliau). Pratim etape
intensyviausiai dirba visos vaiko prigimtins galios: 1. Pojiai kad vis tiksliau ir
tiksliau pastebt daiktus; 2. Protas kad vis giliau ir giliau velgt daikt esm; 3.
Atmintis kad vis geriau sisavint; 4. Lieuvis kad suprastus dalykus geriau
apsakyt; 5. Rankos kad diena i dienos mikliau padaryt, kas reikalinga; 6. Dvasia
kad vis geriau vykdyt, kas grau ir garbinga; 7. irdis kad kariau pamilt ir
trokt to, kas venta (Komenskis J.A., 1986, p. 388).
Remdamasis prigimtinio atitikimo principu, J.A. Komenskis sukuria keturi
pakop mokyklin sistem, kuri sudaro: motinos mokykla, gimtosios kalbos mokykla,
lotyn kalbos mokykla (gimnazija) ir akademija. Visa i sistema turi tarnauti trims
pagrindiniams tikslams: 1) padti vaikui painti save ir aplinkin pasaul (protinis arba
mokslinis ugdymas); 2) savs valdymas (dorovinis aukljimas) ir 3) verimasis prie
Dievo (religinis aukljimas). Mokykla turi bti, anot J.A. Komenskio, normaliomis
monikumo dirbtuvmis (Komenskis J.A., 1986, p. 128). Nemanytumm, kad tokios
mokyklos vizija bt atgyvenusi. Ji yra amina, nes monikumo svoka apima visk:
demokratikum, tautikum, meil, ties, sin ir t.t. Kai mokykla bus monika, ji
bus ir tautika, ir moderni, ir iniciatyvi (ir t.t.), nes kiekvienas mogus, jeigu jis tikras
mogus, myli savo tvyn, nori jos paangos. Taiau tautikumas ne visada implikuoja
monikum (pavyzdiui, faizmas), o modernumas paang.

147

Skirtingai nei daugelis to meto pedagog, J.A. Komenskis pagrindiniu ugdymo

tikslu laik mokslin lavinim, kuris turi remtis jutiminiu suvokimu. Tai labai svarbi
slyga, siekiant parengti mog teisingam emikajam gyvenimui, nes tik taip gyvenant
galima tinkamai pasirengti aminajam gyvenimui. Tokiu bdu jis vidurami epochos
saullydyje band pagrsti mokslo reikm Dievo painimui. Tai tam tikru mastu siejosi
su jzuit idjomis. Taiau galbt tai greiiau buvo duokl tuometinei politinei
situacijai. Mokslinis lavinimas i tikrj turt atverti mogui gamtos duris, nes menas
gali ko nors pasiekti vien tik sekdamas gamta (Komenskis J.A., 1986, p. 152). Motinos
mokykla turi bti kiekvienuose namuose, gimtosios kalbos kiekvienoje
bendruomenje, kiekviename mieste, gimnazija kiekvienoje provincijoje, akademija
kiekvienoje valstybje.
Scholastinis mokymas rmsi lotyn kalba, o tai vaikus, net ir gabiausius,
tiesiog gniudydavo. Gimtosios kalbos vedimas mokykloje protestantizmo
nuopelnas. Tuo metu katalikikosiose alyse buvo mokoma tik banytine lotyn kalba.
Pradinio mokymo turinys buvo siaurai banytinis, tuo tarpu J.A. Komenskis j grind
daikt ir reikini stebjimu, jame dominavo realiniai mokomieji dalykai: skaiiavimas,
matavimas, nusimanymas apie k ir politik, kosmografijos pagrindai, amat menas,
taip pat dorov ir kt.
Lotyn kalbos mokykla (gimnazija) skiriama jaunuoliams nuo 12 iki 18 met,
ijusiems gimtosios kalbos mokyklos kurs. Jos tikslai: keturios kalbos ir visa moksl
enciklopedija (Komenskis J.A., 1986, p. 307). Ji turi parengti gramatikus, dialektikus,
retorikus (trivium) ir aritmetikus, geometrus, muzikus, astronomus (quadrium).
Vadinasi, J.A. Komenskio gimnazija atitinka vidurami kolegij su garsiaisiais
septyniais laisvaisiais menais. Enciklopedinms inioms gyti dar reikia mokytis
fizikos, geografijos, chronologijos, istorijos, morals bei religijos dalyk. Visi ie
mokslai suskirstomi klases: 1 gramatikos, 2 fizikos, 3 matematikos, 4
dorovs, 5 dialektikos ir 6 retorikos.
Baigiant lotyn kalbos mokykl, turi bti atliekamas vieas talent tyrimas,
siekiant nusprsti, kuriuos mokinius galima leisti akademij: Pats akademijos darbas
vyks lengviau ir skmingiau, jeigu vis pirma j bus siuniami rinktiniai protai,
monijos iedai, o kiti tegu imsis arklo, amato ar prekybos, kas kam bus gims. Antra,
jei kiekvienas imsis tos mokslo srities, kuriai sprendiant i tam tikr poymi, gamta j
paskyr (Komenskis J.A., 1986, p. 315). Vadinasi, motinos ir gimtosios kalbos
mokyklos visuotins, o lotyn kalbos (gimnazijos) ir akademija gabiesiems. Kita
148

vertus, J.A. Komenskis, kalbdamas apie studijas akademijoje, nedviprasmikai

akcentuoja atrankos problem, mokymosi ir darbo pagal paaukim aktualum.
Prigimtinio atitikimo princip J.A. Komenskis grindia teiginiu, kad vaiko
prigimtyje gldinios galingos vidins jgos. Todl reikia rpintis, kad jos galt laisvai
pasireikti, kai tam subrsta. Prigimtinio atitikimo principu grindiamas visas mokymo
procesas, jo organizacija ir metodai. Kaip gamt ir gyvenim mes pastame pirmiausiai
stebdami ir protaudami, tokiu principu grindiamas ir vaiko mokymas. Jis privalo
remtis vaiko prigimtimi, vadinasi, pedagogas turi j gerai painti. Kita vertus, reikia
irasti tok metod, kuris atitikt vaiko prigimt ir jos skleidimosi vairiais amiaus
tarpsniais ypatumus. ie metodai grindiami atitinkamais mokymo principais (lot.
principium pagrindas, pradmuo, reikalavimas), kuri negalima ignoruoti, jeigu
norime mokyti teisingai. Kaip namas turi bti statomas ant pamat, o ne alia j, taip ir
visas mokymas privalo orientuotis mokymo principus.
Pagrindiniais mokymo principais J.A. Komenskio ugdymo teorijoje galime
laikyti smoningumo ir aktyvumo, vaizdumo, nuoseklumo ir sistemingumo, tvirto
imokimo principus. Mokymo turinys kinta keiiantis mokyklos tipui. Didel dmes
J.A. Komenskis skiria mokymo organizavimui. Sprsdamas klausim, jis taip pat
ragina sekti gamta. enkliausias jo naas mokymo organizavim klass-pamokos
sistema, racionaliai derinanti mokymsi su poilsiu.
I ios trumpos J. A. Komenskio pedagogini idj apvalgos matome, kad jos
sudar ugdymo teorij, apimani bendruosius filosofinius ir pedagoginius pagrindus
konkreius mokykl organizavimo ir lavinimo bei aukljimo klausimus. J.A.
Komenskio

ugdymo

teorij, anot A. Krasnovskio (1953), galime

vadinti

daugiaaukte (Krasnovskij A.A., 1953, p.292). Ja J.A. Komenskis siek ilaisvinti

augani kart i scholastinio dogmatizmo gniaut. Jo nuomone, mogaus protas gali
laisvai vystytis, tobulti ir gerinti praktin gyvenim. Tai pirmasis tos sistemos
auktas. Antruoju auktu galime laikyti J.A. Komenskio siekim ugdymu ir saviugda
tobulinti valstyb, nes tik iprus ir tobulesni mons sukurs tobulesn valstyb. Tai
iandienini progresyvist ir socialini rekonstrukcionalist pair itakos. Treiasis
auktas siekimas ugdymu ir saviugda igydyti puolusi monij.
Savo kilniems siekimams gyvendinti J.A. Komenskis msi daugelio konkrei
priemoni: pasisak prie vaik mokym jiems nesuprantama lotyn kalba, ikl
gimtosios kalbos reikm. Svarbiausiu ir pagrindiniu vaik proto lavinimo altiniu jis
laik realj pasaul, kurio painimas btina slyga, norint tinkamai pasirengti
149

anapusiniam gyvenimui. Knygos tra pagalbin priemon. Jo ugdymo teorija tiesiog

alsuote alsuoja pedagoginiu optimizmu, mogaus galimybi beribikumo dvasia.
Mokymo visuotinumo idj jis grind nuostata, kad visi sveiki vaikai yra pakankamai
gabs ir j prigimt atitinkanioje mokslo srityje gali pasiekti bet koki mokslo
auktum. Jei tai nevyksta, kaltas ne vaikas, bet mokytojas ir jo mokymo bdas.
Daug dmesio savo ugdymo teorijoje J.A.Komenskis skyr mokymo ir
mokymosi psichologini pagrind atskleidimui. ios jo nuostatos tebeturi didiul
reikm ir i dien mokymo proceso organizavimui. J pagrindu jis formuluoja
didaktinius principus, kurie ir dabar labai svarbs mokymo teorijai. J.A. Komenskio
pedagogins idjos turjo milinik tak prancz vietjams, j veikiamas iaugo
vienas ymiausi veicar pedagog J.H. Pestalocis ir kiti. Kita vertus, J.A. Komenskio
teorija nra absoliuiai tobula. Joje galima velgti ir misticizmo element, dogmatini
argument. Neirint i trkum, jo ugdymo teorija padar milinik tak
pedagogikos mokslo vystymuisi.
J. Deweyjaus ugdymo teorija. J. Deweyjus vienas ikiliausi sociologistins,
dar vadinamos voliuntaristine, pedagogikos mokyklos atstovas. Savo ugdymo teorij jis
grind pragmatiku poiriu patirt, o ugdym suvok kaip nepertraukiam patirties
pertvark, atkrim ir transformacij (Dewey J. 1916, p. 50). J. Deweyjaus ugdymo
teorija prietaringa: joje yra daug teigini, kurie praturtino pasaulin lavinimo teorijos
lob, ir daug aukljimo teorijai diskutuotin nuostat.
J. Deweyjus skyr paprast ir ugdomj patirt. Paprastoji patirtis tai vairs
vykiai, su kuriais susiduria kiekvienas mogus. Ji gali bti skaudi arba diugi, bet nieko
neimokanti. Ugdomoji patirtis sukuria protinius (psichinius) ryius (sryius) tarp to,
kas daroma, ir to, kas dl to veikimo vyksta, kitaip tariant, veikimas tampa sunkus;
eksperimentuojama su pasauliu tikslu suvokti kas jis per vienas; mokymas tampa
pergyvenimu, patirtimi sryi tarp daikt ir reikini atskleidimu < . . . > patirties
vertingumas gldi santyki ir ryi, arba pasaulio itisumo, vieningumo suvokime
(Dewey J. 1916, p. 140).
Bet kuris mogaus veikimas tikslingas. Taiau, siekiant tikslo, visada
susiduriama su vairiomis kltimis: norint jas veikti reikia mstyti. Kai mogui pradeda
nesisekti, vadinasi, jis susiduria su problemomis. Pastarosios, J. Deweyjaus sitikinimu,
yra kasdieninio mstymo skatuliai. Mstym jis apibr kaip proces, kur: 1) skatina
aktuali mogaus patirtis; 2) jo eigoje apsvarstomi vairs problemos sprendimo variantai;
3) analizuojami ir apibendrinami atitinkami duomenys; 4) formuluojama veikimo
150

hipotez; 5) veikiama pagal j; 6) remiantis gautais rezultatais, patikrinamas veikimo

tikslingumas. Jeigu ryys tarp idjos ir j atitinkanios veiksenos bei pastarosios idav
yra pakankamai enklus ir suteikia patirties, kuri gali bti naudinga ateityje, tuomet
teigiama, kad problemos sprendimo eigoje gyjama ugdomoji patirtis.
Mokymasis, J. Deweyjaus supratimu, turi bti aktyvus usimimas, kylantis
vaikui susidrus su problema. Jis kritikavo jo gyvenamajame laikotarpyje dominavusi
mokyklin praktik, kuomet mokiniai inias gydavo pasyviai, i mokytoj ir vadovli.
Siekdamas parodyti skirtum ir atskleisti savo pragmatin poir mokymsi, J.
Deweyjus

skyr

psichologin

ir

login

mokomojo

dalyko

organizavim,

naudodamasis tyrintojo, tirianio neinom teritorij, pavyzdiu. Tyrintojas, kaip ir

mokinys, neino, kokia vietov atsiskleis ir kokius nuotykius jis patirs kelions metu.
Mokytojas, skirtingai nuo tyrintojo, gerai pasta savo mokomj dalyk
(teritorij) ir gali ios teritorijos emlap atiduoti mokiniui. Tokiu atveju mokinys
negis tos psichologins patirties, kuri gyja tyrintojas, tiriantis nauj em. Mokinys
tokiu atveju gaus ubaigt abstrakcij, bet negis teritorijos tyrinjimo ir logiko savo
veiklos organizavimo patirties. duoti emlap kitiems, kaip su savo mokomuoju dalyku
gali padaryti mokytojas, reikia t pat, kaip pateikti patirties rezultatus, o ne j pai.
Logikas mokomojo dalyko organizavimas, J. Deweyjaus poiriu, teisingas
mokymosi tikslas. Patirtis negali bti mokiniui perteikiama tiesiogiai, be jo paties
asmeninio traukimo jos konstravim. Tai labai teisinga ir vertinga J. Deweyjaus
mintis, kurios itakos gldi A. Dystervgo teiginyje, jog blogas mokytojas ties
paskelbia, o geras moko jos iekoti.
J. Deweyjus suprato, kad mokyklin patirtis ir realus gyvenimas nra tapats.
iam plyiui tarp mokyklos ir realaus gyvenimo paalinti jis sil vartoti tokius
mokymo metodus, kurie, remtsi kasdienine vaiko patirtimi, kaip starto aiktele, nes ji,
anot J. Deweyjaus, yra intelektualinio vystymosi pradia, judant link neinomo ir
niekada nesibaigianio painimo (Dewey J. 1916, p. 212).
Siekdamas dar labiau sumainti skirtum tarp mokyklinio ir realaus gyvenimo, J.
Deweyjus sil vis mokyklinio gyvenimo aplink priartinti prie realaus gyvenimo. Tai
sudaryt mokiniams slygas jau mokykloje gyti socialinio gyvenimo patirties, kuri
vliau palengvint j adaptacij realiame visuomeniniame gyvenime. Tuometins
mokyklos viena tragikai silpn viet, J. Deweyjaus nuomone, buvo ta, kad bsim
visuomens nar buvo stengiamasi parengti aplinkoje, kurioje kaip tik trko tos
visuomenins dvasios (Dewey J. 1900, p. 14-15).
151

Demokratija, J. Deweyjaus supratimu, yra tam tikras gyvenimo bdas, kuris

apima ne tik politin apsisprendim, ireikiam balsavimu, ir statymin garantij iam
apsisprendimui realizuoti, bet visas socialinio gyvenimo sritis. Bet kurios visuomens
demokratikumo laipsn, jo nuomone, galima nustatyti pagal tai, kokiu mastu vairios
visuomenins grups ipasta tas paias vertybes, tikslus ir interesus, kaip laisvai jos
sveikauja ir kiek vaisingai dalijasi savo skirtinga patirtimi viena su kita.
Progresyvizmo aknys gldi J.J. Rousseauo (17121778), J.H. Pestalozzio
(17461827), F. Froebelio (17821852), J.F. Herbarto (17761841), L. Tolstojaus
(18281910), O. Decrolyjaus (18711932) ir kit pedagogikos klasik pairose.
Svarbiausias i pedagog teiginys (su didesnmis ar maesnmis iimtimis) vaikas i
prigimties geras, t.y. jame nra blogio sklos arba ji nra taip akivaizdiai ireikta kaip
grio skla (daugelis kit pedagogikos klasik, taip pat filosof ir teolog, pavyzdiui,
J.H. Hoene-Wronskis, mano, kad vaikas i prigimties yra vienodai ir geras, ir blogas, o
koks uaugs mogus, lemia ugdymas). Jeigu mogus tampa blogu, tai pagrindin to
prieastis gldi ne jame, bet visuomenje. R.W. Emersonas (18031882) vaikus lygino
su angelais, kuriuos siunia Dangus, kad susimstytume apie mumyse ikerojus blog
pavyd, nenuoirdum, dviveidikum, veidmainyst, mel ir kitas ydas. Vaikai vis i
blogybi i prigimties neturi, kol nesusiduria su visuomene ir jos taka. Todl blogio
prieastys gldi visuomenje. I ia ir garsusis J.J. Rousseauo kis: Atgal gamt!
Kaip formali ugdymo teorija progresyvizmas susiformavo XX amiaus pradioje
Jungtinse Amerikos Valstijose. Jos kriktatvis J. Deweyjus. Progresyvizmas
dmes koncentruoja vaik ir jo poreikius. Nors formaliai iandien progresyvizmas jau
nebegyvybingas, jo idjos netiesiogiai pasireikia visur, kur ugdytojai, konstruodami
mokymo turin, vis pirma akcentuoja vaiko aktualiuosius interesus ir poreikius.
Praktikai gyvendinti progresyvistin ugdymo teorij labai sunku, nes vaikas ia
suvokiamas kaip holistin btyb (i ties yra ne visai taip, nes vaikas yra pilnutin
btyb, o tai ne vienas ir tas pats), turinti intelektualinius, socialinius, emocinius, fizinius
ir dvasinius poreikius. Kiekvieno j vystymosi ilgesys turi bti patenkintas, o tai
sunkiai gyvendinamas reikalavimas. Todl nenuostabu, kad progresyvistai kritikuojami
vis kit ugdymo teorij atstov. Progresyvistai danai akcentuoja plaius socialinius,
politinius, ekonominius tikslus, kuri kiekvieno spektras gali bti labai vairus ir
skirtingas. Mokym jie traktuoja kaip asmenins, individualios patirties kaupimo
organizavim.

152

Progresyvizmo alinink nuomone, mogaus isilavinimo kokyb priklauso vis

pirma nuo mokymosi motyvacijos. Ne tiek svarbu, ko mokinys mokosi, kiek tai, kaip jis
mokosi, kokios jo mokymosi pastangos. Svarbiausias mokymo tikslas imokyti
moksleivius taikyti bendruosius mokslinio painimo metodus intelektinms, socialinms
ir asmeninms problemoms sprsti. Pavyzdiui, nuo pirmj dien vaikas mokomas
skirti reikm nuo noro. Gamtosaugos problem nagrinjimas skatina j sieti gamtos ir
socialini moksl inias. Suvok, kad mogus yra biosocialin btyb ir vis vertybi
matas, mokiniai natraliai perima etikos principus, moni tarpusavio bendravimo
normas. Imok bendrj painimo ir veiklos bd, jie nebijo susidurti su dinamika ir
neretai prieika aplinka, drsiai stengiasi veikti jos prietaravimus. Mokyklos klas
traktuojama kaip socialin mikroaplinka, moni bendruomen, kurioje mokomasi
sprsti vairias bendrabvio problemas.
Mokymo turinys turi bti sudarytas i atitinkam mokomj dalyk. Taiau jie
nra mokymo ir mokymosi tikslas, bet tik priemon svarbiausiems tikslams siekti
kaupti asmenin ir individuali patirt. Todl mokymo turinys turi bti decentralizuotas.
Moksleivis renkasi tuos mokomuosius dalykus, kurie jam bus reikalingi, pavyzdiui,
stojant auktj mokykl ar pan. Laisvas mokinio apsisprendimas, patariant tvams ir
mokytojams, svarbiausias progresyvistins ugdymo teorijos bruoas. Laisv
suponuoja ir atsakomyb nebra k kaltinti, kad ne to ir ne taip buvo mokoma, ne
tokie mokytojai, ne ta mokykla ir pan.
Progresyvistai teigia, kad vaikyst nra pasirengimas suaugusio gyvenimui, bet
egzistuoja pati sau. Todl ugdymo teorija turi vis pirma atsakyti klausim, ko reikia
vaikui atskirais jo brendimo tarpsniais, kad jo vystymasis bt vientisas tiek intelektiniu,
tiek fiziniu poiriu, kad jis isaugot savo nuoirdum ir nesavanaudikum. Vaikams
mokykloje turi bti malonu mokytis, sukuriama jauki atmosfera, palankios slygos
reiktis iniciatyvai ir ugdytis svarankikumui. Galutinis mokymo tikslas poreikis
mokytis ir tobulti vis savo gyvenim.
Progresyvistai kritikuoja autoritarik pedagog, skatinant pasyv mokini
mokymsi, kelia jam specifinius reikalavimus. Mokytojas, atsivelgdamas mokini
interesus ir polinkius, gali pats sprsti, ko ir kaip mokyti, isivaduoja i nuolatins
baims, kad nesps vykdyti mokymo programos, kad jo aukltiniai neilaikys egzamin
ir pan. Jis moko to, ko nori mokiniai ir k jie pajgs imokti. Mokymosi procese
susikuria atvira, laisva, nuoirdi, abipusiu pasitikjimu paremta atmosfera. Mokytojui
nereikia skubti. Jei mokiniai nesupranta, jis gali aikinti tol, kol jie supras. Taip pat jis
153

gali nukrypti nuo iankstini plan, jeigu to reikalauja susiklosiusi situacija. Kita vertus,
mokytojo laisv suponuoja ir jo atsakomyb. Progresyvizmas ilaisvina mokytoj nuo
mokyklos administracijos kontrols, taiau padaro j tiesiogiai priklausom nuo mokini
ir j tv kontrols. U mokymo rezultatus reikia atsakyti ne prie mokyklos
administracij, bet prie tiesioginius mokymo proceso usakovus moksleivi tvus.
Vyksta natrali mokytoj atranka, ir j realizuoja pati visuomen.
Progresyvistin ugdymo teorija formuluoja tokius pagrindinius mokymo
principus: 1) laisvs principas, reikalaujantis mokymosi, besiremianio vaiko interesais ir
polinkiais, bet ne prievarta; 2) individualios patirties principas, reikalaujantis, kad vaikas
pasitikrint polinkius ir interesus, iekot savo gyvenimo kelio; 3) eksperimentavimo
principas, reikalaujantis, kad mokymo pagrind sudaryt santykiai su realia tikrove, o ne
su abstrahuotos mokslins tikrovs modeliais; 4) pedagoginio konsultavimo principas,
reikalaujantis, kad mokytojas atsisakyt vadovaujanio vaidmens mokymo procese, bet
atlikt mokini mokymosi veiklos organizatoriaus bei patarjo funkcij; 5) rmimosi
eima principas, reikalaujantis, kad tvai bt tiesioginiai mokymo proceso dalyviai,
drauge su mokytojais sprendiantys lavinimo ir aukljimo problemas, vertindami
mokyklos darb, sprsdami, ko ir kiek vaikus mokyti.
Pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje egzistuoja vadinama curriculum theory
ugdymo teorija. ioje mokymo turinio teorijos srovje galime iskirti vadinamus
dalykocentristus ir pedocentristus. Pirmieji (R. Petersas, 1973, 1977; P. Hirstas, 1970)
mano, kad mokymo turinys privalo garantuoti ger atskir dalyk sisavinim. Pastarj
jie konstruoja remdamiesi atskir dalyk mokymo principais bei logika. ia ivardijami
konkrets mokymo tikslai, kuriuos siloma mokytojui realizuoti mokant atskir
disciplin. Pavyzdiui, P. Hirstas rao: Mokymo tiksl apibrtumo btinyb tai
btinyb inoti, ko mes norime imokyti mokinius (Hirst P.H., Peters R.S. 1970, p. 11).
Jie akcentuoja kognityvin (paintin) mokymo paskirt, maiau dmesio skiria
emocinei-jausminei mokymo pusei. Toks mokymo turinio konstravimo principas plaiai
taikomas gamtamokslinse disciplinose.
Kita kryptis, konstruojant mokymo turin, pedocentrin (D. Popeas, 1983).
D. Popeas neigia dalykin mokymo tiksl formulavimo princip. Jis silo mokymo
mediag parinkti i vairi srii. Mokymo turin lemia pasirinkti ugdymo tikslai, kurie
orientuoti tam tikr vaiko elgesio stereotip ugdym. Toks turinio modelis galina
suderinti tarpdalykinius ryius, laiku programas jungti nauj mediag, siekti
pamokoje bendriausi ugdymo tiksl. D. Popeo principu sudarytas mokymo turinys
154

daniausiai taikomas humanitarins pakraipos mokyklose. Paskutiniais metais D.

Popeas vis labiau akcentuoja mokymo rezultat vertinimo svarb, nes daugeliu atvej
tarp vertinimo ir paymio bna nepateisinamai didelis skirtumas. Todl jis pabria, kad
labai svarbu padti mokytojui pasirinkti tinkamus metodus, nuo kuri priklauso jo
mokymo skmingumas: Kol mokytojas neino, ko jis nori pasiekti, o taip pat neino, k
ino mokinys, apie mokymo metod patikimum vargu ar galima rimtai kalbti (Pope
D., 1983, p. 66).
iuo metu Didiojoje Britanijoje bandoma ias dvi sroves derinti ir formuluoti
trei ugdymo pakraip, atmetus abiej pirmj teorij kratutinius teiginius.
Rykiausias io kelio atstovas L. Stenhouseas (1983). Anot jo, mokymo turinys turi
atitikti iuos kriterijus: 1) leisti vaikams smoningai pasirinkti mokymosi bdus, kad jie,
atlikdami vairias mokomsias uduotis, sivaizduot savo pasirinkto veikimo bdo
pasekmes, rezultatus; 2) skatinti mokini savarankik veikl, suteikiant galimyb
analizuoti iuolaikines asmenines ir socialines problemas, ir taip vystyti j mstym; 3)
skatinti aktyvi mokini paintin pozicij; 4) mokym priartinti prie gyvenimo realij;
5) skatinti mokin tikrinti anksiau sisavintas idjas naujomis slygomis; 6) silyti
nagrinti mokiniams klausimus, kuriuos vengia nuviesti masins informacijos
priemons; 7) skatinti mokin rizikuoti priimant sprendim; 8) sudaryti slygas mokiniui
kartoti ir lavinti pirminius mokjimus; 9) sudaryti slygas mokiniui dalyvauti planuojant
bendr mokomj veikl ir rezultat aptarim; 10) mokytojas turi sugebti dirbti su
vairaus mokslumo lygio mokiniais (Stenhouse L. 1983, p. 49). i L. Stenhouseo
programa gana neblogai parengta lavinamuoju poiriu, taiau silpna aukljamuoju
aspektu.
Kiti progresyvizmo alininkai mano, kad svarbiausia mokyklos funkcija
takoti politines permainas. Kadangi tarp j pasitaiko vairiausi sitikinim ir pair
moni, darosi labai sunku klasifikuoti tuos sitikinimus, kuriuos deklaruoja
progresyvistai. Taiau visiems jiems bendras poiris mokykl, kaip vis socialini
permain ir reform pagrind. J nuomone, bet kuri reforma turi prasidti nuo pertvarkos
mokykloje. Tik perkeitus mstym galima pakeisti gyvenim. Todl V. Humboldto
odius: Kas norima vesti gyvenim, t reikia pirmiau vesti mokykl, galime
laikyti progresyvist devizu ir mokytoj rengimo srityje.
Creminas A. Lawrenceas, tyrs progresyvistins teorijos raid, taip apibr
progresyvizm: jis a) ypatingai sureikmina mokyklos vaidmen, gerinant eimos ir
bendruomens gyvenimo kokyb; b) pltoja naujas mokymo metodikas; c) mokymo
155

turin stengiasi suderinti su bendrojo lavinimo mokyklos mokini poreiki vairove; d)

skleidia kultr tarp moni, nemenkindamas paios kultros, ypa mokslo ir meno,
verts (Cremin A. Lawrence, 1961, p. VIII-IX).
Progresyvizmas labai daug k skolinasi i pragmatizmo. Pirmiausia tai, kad bet
kuri idja yra tiek vertinga, kiek ji naudinga, kiek ji praktikai svarbi. gyjamos inios
privalo turti asmenin naud besimokaniajam. Senos, aminosios tiesos nra
priimamos aklai. Bet kuri tiesa, jeigu tik tai manoma, visuose mokomosiuose dalykuose
turi bti tikrinama eksperimentiniu bdu. Mokymo metodikoje privalo dominuoti
problem sprendimas ir mokslini metod taikymas. Su istorija supaindinama tiek, kiek
ji naudinga dabariai ir ateiiai. Pasirenkama mokytis tik tokia tema, kuri mokin domina
arba dl vienoki ar kitoki prieasi jam reikalinga. Be abejo, tam tikra prasme tai
takoja mokytojas, taiau atsivelgiama ir mokinio nuomon.
Aktuals ndienos vykiai gali tapti mokymosi temos pasirinkimo prieastimi.
Mokinys turi sugebti vyk taip analizuoti, kad susiet j su anksiau gytomis
iniomis. Mokytojas visokeriopai skatina j analizuoti, daryti apibendrinimus ir ivadas,
taiau neakcentuoja to labai grietai. Progresyvistai, kaip ir esencialistai, ypatingai
rpinasi mokini ratingumu, taiau i problem sprendia remdamiesi vaiko interesais
ir poreikiais.
Progresyvistinei ugdymo teorijai ir praktikai bdinga: 1) atvira klas, kai
mokosi vairaus amiaus, gabum ir polinki vaikai, kurie gali laisvai judti klasje ir
burtis grupes pagal polinkius, gabumus ar kitus kriterijus; 2) individualizuotas
mokymas; 3) laisvai pasirenkama mokomoji mediaga; 4) grupavimasis; 5) ugdymas,
grindiamas jausmais, igyvenimais; 6) mokymo turinio sudarymas probleminiu
pagrindu, kuomet nagrintinos temos sutelkiamos supani aplink, visuomenines
problemas ir politinius klausimus; 7) profesinis ar nukreiptas tam tikros karjeros
siekim ugdymas; 8) tarimasis (su mokiniais ir j tvais); 9) krybins ir socialins
programos, kaip antai saviveikla, mokyklos laikratis, kno kultra, manktinimasis.
ios progresyvist nuostatos kyla i j holistinio (visuminio) poirio vaik.
Taiau toks poiris (kuriuo iandien mgsta ongliruoti kai kurie ms usieniuose
pabuvoj asmenys, pradj nesenai domtis pedagogika), kaip minjome, nra tapatus
pilnutiniam S. alkauskio poiriui vaik: i esms jis yra siauras, nes apima tik
aktualiam vaiko ontogenezs etapui bdingus poreikius, interesus, siekius ir pan. Tuo
tarpu pilnutinis poiris vaik, kuris i tikrj vienintelis gali bti pedagogikai
priimtinas, apima ne tik aktualiuosius, bet ir bsimuosius vaiko, kaip vliau bsianio
156

paauglio, jaunuolio, subrendusio mogaus, poreikius, interesus, siekius ir t.t. Juk j

realizavimui jis ir turi bti ugdomas. Progresyvistai, kaip ir daugelis kit pedagog,
pripasta, kad vaiko intelektinis vystymasis turi bti lydimas jo socialinio, emocinio ir
fizinio vystymosi, kitaip tariant, mokykla privalo takoti, ugdyti vis vaik. iuo metu,
neirint patiriamos kritikos, progresyvizmas spariai plinta. To prieastys yra tai, kad
jis ne tik atitinka demokratins visuomens standartus, bet ir padeda toki visuomen
tvirtinti. Neatsitiktinai viena progresyvizmo atak socialinis rekonstrukcionalizmas
traktuoja mokym, kaip visuomens tobulinimo priemon, o mokykl laiko
svarbiausiu tokio tobulinimo rankiu.
Socialinis

rekonstrukcionalizmas.

Socialinio

rekonstrukcionalizmo

alininkai

nesutinka su teiginiu, kad mokykla yra tokia, kokia yra visuomen. J manymu,
iuolaikin visuomen igyvena kriz, todl mechanikas jos patirties perteikimas
auganiai kartai kenksmingas. Mokykla turi rengti augani kart gyventi ne
vakaryktmis, o rytdienos slygomis, mokyti bent eliminuoti tuos prietaravimus, su
kuriais gyvenime susidurs uaug mokiniai. i ugdymo teorija liberalesn u
progresyvizm, kaip perenializmas konservatyvesnis u esencializm (r. toliau).
Vadinasi, perenializmas ir socialinis rekonstrukcionalizmas yra prieinguose vienas kito
atvilgiu ugdymo teorij poliuose.
Socialinio rekonstrukcionalizmo ugdymo teorija subrendo progresyvizmo
siose XX amiaus pradioje Jungtinse Amerikos Valstijose, nors teoriniai jos
pagrindai gldi Europoje, vadinamos vertybins pedagogikos idjoje (Otto Willmannas,
1912, 1914). ioje ugdymo teorijoje galime iskirti sociocentrin (back to basics
atgal prie itak, bendruomeninio mokymo ir pan.) bei pedocentrin (broad fields
plai lauk, mokymo ilikti, mstymo ugdymo ir kt.) sroves.
enkl postm rekonstrukcionalizmo idj iplitimui JAV turjo XX amiaus
treiojo-ketvirtojo demtmei visuotin depresija. Rekonstrukcionalizmo alininkai (T.
Brameldas 1950, 1971; G. Countsas 1932; H. Ruggas 1947 ir kiti) mokykl sivaizdavo
kaip svert, instrument socialinms, politinms ir ekonominms reformoms vykdyti.
Jie nelaik kultrinio palikimo perteikimo svarbiausia mokyklos funkcija. Tai jiems
tebuvo priemon Amerikos visuomenei tobulinti. Rekonstrukcionalistai buvo sitikin,
kad individualizmo laikai ugdymo teorijoje ir praktikoje negrtamai praj. Pavyzdiui,
H. Ruggas tikjo, kad prasideda socialinio gyvenimo integracijos, kolektyvinio
planavimo ir kontrols amius (Rugg H. 1947, p. 580). Kitaip tariant, sprendiant

157

ugdymo problemas, pastebimas aikus perjimas nuo pedocentrizmo (ugdymo centre

vaiko problemos) link sociocentrizmo (ugdymo centre visuomens problemos).
Pragmatizmo pradininkai pedagogikoje (J. Deweyjus, 1900, 1916, 1957; W. H.
Kilpatrickas 1933 ir kiti) mokymo turin sil konstruoti remiantis aktualiais mokini
interesais, o socialiniai rekonstrukcionalistai (Th. Brameldas, 1950, 1971; M. Scrivenas,
1980 ir kiti) integruoti mokomuosius dalykus (kursus) ir pereiti nuo kasdienini
gyvenimik situacij analizs prie amerikietikos kultros krizs prieasi analizs.
Pavyzdiui, Th. Brameldas silo keturiose paskutinse vidurins mokyklos
klasse moksleiviams sprsti toki problem: Kokia visuomen reikalinga aliai ir kaip
j sukurti?. ia poskis link sociocentrizmo daugiau nei akivaizdus. ios problemos
pagrindu sudaryta programa susideda i 6 skyri. Kiekviename j analizuojama viena
sudedamj kultros apraik: mokslo, moni santyki, ekonomikos, santyki su
religija, politikos, meno bkl ir bdai bei priemons j rekonstrukcijai. Pavyzdiui,
btinyb integruoti mokomuosius dalykus susijusi su mokslo paanga. Ekologin kriz,
masinio naikinimo ginklo sukrimas monijai ikl naujas problemas, kuri sprendimui
reikia jungtini vairi mokslo ak pajg integravimosi.
Taiau kai kurie socialiniai rekonstrukcionalistai pltoja ir pedocentrin srov.
Rykiausiai j reprezentuoja J. Creagerio vadinamoji plai lauk (broad fields)
teorija. Jis pasisak prie mokymo turinio struktrizavim mokomj dalyk principu,
teigdamas, kad mokslini ini struktrizavimas vairius mokomuosius dalykus negali
pasitarnauti visapusikam asmenybs ugdymui (Creager Joan, 1979, p. 13). Plats
laukai tai integruot ini kompleksas, orientuotas individo utilitarini problem
sprendim, t.y. imokym skaityti laikraius, ruoti pietus, pirkti reikalingus pirkinius,
racionaliai (tvarkingai) mokti mokesius, saugoti sveikat, protingai balsuoti
rinkimuose ir t.t. Kitaip tariant, plai lauk teorija orientuota aktuali ir bsim
praktini mogaus poreiki tenkinim.
Socialiniai rekonstrukcionalistai pabr mokyklos ir visuomens santyki
svarb, siekiant veikti problemas, kurios kankina visuomen. Mokykla turi bti
svarbiausias veiksnys alinant visuomenje skurd, rasizm, socialin neteisingum.
Todl dalis rekonstrukcionalist mokyklos funkcij suvokia kaip mokym ilikti. ios
krypties alininkai mokomiesiems dalykams teikia antraeil reikm. Mokymo turinio
struktra, anot j, susideda i integratyvini krypi, kuri turinyje dominuoja
okiruojanti mediaga (alkoholizmas, bedarbyst, narkomanija, saviudybs, badas ir
pan.). Mokymas yra nukreiptas i reikini painim bei sugebjim ilikti (igyventi)
158

praktikai susidrus su jais gyvenime. Tipiku tokio mokymo turinio pavyzdiu gali bti
M. Scriveno (1980) projektas:
1. mogaus prigimtis. iame skyriuje mokiniai supaindinami su mogaus
fiziologija, lyties skirtumais ir ypatumais, racionalia mityba, alkoholio ir narkotik
poveikiu organizmui ir pan. i projekto dalis, anot M. Scriveno, turt pakeisti tokias
disciplinas, kaip biologija, anatomija, psichologija.
2. Negyvasis pasaulis. Tai mogaus taka aplinkai (branduolin energija,
pramon, irigacija, automatizacija ir t.t.). i projekto dalis turt pakeisti fizikos,
chemijos ir pan. disciplinas.
3. Svarbiausia informacija apie visuomen, jos raid, buvusias ir esamas
socialines bei politines sistemas, partijas, vyriausybes ir pan. i dalis turt pakeisti toki
disciplin, kaip istorija, politologija ir t.t., mokymsi. Svarbu analizuoti korupcijos,
bedarbysts ir kit socialini reikini prieastis.
4. statymdavysts, etikos, ekonomikos esm ir pagrindai. Tai siauras,
specializuotas kursas, kuriame analizuojama gamybini santyki ir ekonomini dsni
sveika, teisini statym priklausomyb nuo socialins sistemos ir etini kategorij. i
projekto dalis turi pakeisti tokias disciplinas, kaip vadyba, ekonomika ir t.t.
5. inios, mokjimai ir gdiai, kuriuos btina sisavinti tinkamam laisvalaikio
praleidimui. Tai paintis su muziejais, parodomis, koncertais, vairiais meniniais anrais,
kno kultra ir sportu bei pan. (Scriven M. 1980, p. 187).
Mokymo turinio integracijos krypt propaguoja ir vadinamojo bendruomeninio
mokymo (J. Logsdonas, K. Nortwinas, K. Strikeas ir kiti ) teorijos alininkai,
akcentuojantys

praktin

mokini

veikl

gyvenamajame

rajone

(mikrorajone).

Bendruomen jie traktuoja kaip mokomj laboratorij. Mokymo turinyje numatomas

atskiras kursas, kurio pagrind sudaro viena ar kita bendruomens problema. io kurso
metu mokiniai dirba vietinse ligoninse, vaistinse, municipalitete (savivaldybje),
politini partij komitetuose ir pan. Tiria ir rao savo bendruomens istorij, atlieka
sociologinius tyrimus ir t.t. (K. Strikeas, 1982).
Dalis rekonstrukcionalist suvok, kad atitrkimas nuo klasikini mokymo
princip ir bd ne visuomet pasiteisina praktikoje. Todl atsirado vadinamoji atgal
itakas (back to basics) mokymo kryptis (R. Chatginsas, G. Conantas, A. Bestoras ir
kiti), kuri siek pagerinti akademines mokini inias. iam tikslui realizuoti buvo
pasirinktas vadinamasis dalykocentrinis (panaiai kaip ms aptarto curriculum
theory Didiojoje Britanijoje atveju) kelias. Mokymo turinys ia konstruojamas
159

remiantis atskir mokymo disciplin, reprezentuojani atitinkam moksl logik ir

struktr, pagrindu. Auktesnse klasse siloma vesti integruotus kursus, jungianius
mediag i vairi, panaaus turinio dalyk. Taip siekiama sudaryti kuo pilnesn
mokslinio painimo vaizd. Taiau iuose kursuose trksta daugelio kultros srii ini,
btin harmoningam ir visapusikam asmenybs vystymuisi. Jie vieni nuo kit per daug
atitol, izoliuoti, perkrauti vienpusikomis iniomis.
Dalis rekonstrukcionalist sitikin, kad, norint rekonstruoti visuomen,
svarbiausia imokyti mokin mstyti, t.y. vystyti jo mstym. Tai kognityvin
rekonstrukcionalizmo kryptis (B. Lowenfeldas, W. Britteinas ir kiti.). Geriausiai, anot j,
mokini mstym pltoja mokomj dalyk pagrindu sudarytas mokymo turinys. Dalis
ios teorijos alinink (D. Schwabas, P. Bernsas, J. Bruckeas ir kiti) toleruoja ir
integruotus kursus, neakcentuodami j mokslikumo laipsnio.
Rekonstrukcionalistai mokykl traktavo kaip socialini permain katalizatori.
Todl jie buvo mokini veikl orientuoto mokymo turinio alininkai. Mokykla, j
nuomone, miniatrin visuomen, todl joje turi bti sprendiamos maksimaliai
realios problemos (bendruomeninio mokymo ir pan. teorijos). Mokiniai privalo bti
gyvenimo dalyviai: jam turi bti rengiami per pat gyvenim.
i rekonstrukcionalist nuostata nra nauja. Toks poiris mokyklos funkcij
isikristalizavo dar XX amiaus pradioje Europoje po to, kai pradta nusivilti G.
Kerschensteinerio suformuluota darbo mokyklos idja ir kai inomas pedagogas O.
Eberhardas 1925 m. para knyg Nuo darbo mokyklos prie gyvenimo mokyklos. Joje
inoma posak: Ne mokyklai, bet gyvenimui mokoms (Non scholae sed vitae
discimus), jis pakeit teiginiu: Mokykloje mokoms gyventi (In schola vivere
discimus). Kitaip tariant, O. Eberhardo nuomone, mokyklos udavinys ne rengti jaunj
kart gyvenimui, bet paiai tapti intensyviausio gyvenimo forma. Taip susiformuoja
Gyvenimo mokyklos (kartais dar vadinamos Krybos mokykla) idja. O. Decrolyjus
(18711932) bei jo pasekjai: A. Hamaideas, A. Ferriereas, E. Claparedeas, J.
Piagetas ir kiti, ipltoja O. Eberhardo mest k, sujungdami pastarj su klasikine
ugdymo samprata, kaip jaunosios kartos rengimu gyvenimui, ir mokyklos paskirt
vardija taip: Mokykla gyvenimui per gyvenim (L' ecole pour la vie par vie).
Gyvenimo mokyklos idja susiformavo kaip vertybins ugdymo teorijos (vertybins
pedagogikos) idava.
Kad galt praktikai realizuoti rekonstrukcionalist idj apie mokykl, kaip
realaus gyvenimo model, mokiniai turi daug diskutuoti, rengti vairi problem
160

sprendimo projektus, kritikuoti ydingus socialinius reikinius ir silyti j sprendimo

bdus,

stebti

gamt,

rekonstrukcionalizmo

visuomen,

idjos

atskirus

pagrindu

mones

sukonstruotas

ir

pan.

mokymo

Kitaip

tariant,

turinys

bsimo

visuomens nario sieloje turi ugdyti kritikumo, pertvarkytojo dvasi. Tokia

rekonstrukcionalist nuostata visuomenje kl sumait ir pasipiktinim, nes mokyklos
funkcij ji suvok ir tapatino su savo valios ir nor atspindjimu, t.y. pastaroji turjo tik
tvirtinti tai, kas jau egzistavo, ir neprivaljo nieko keisti, nes tai bt nenaudinga vienai
ar kitai visuomens grupei.

Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas konsultacij metu.

Uduotys studijuojantiems
Js nuomone, kuo naudinga empirizmo filosofija profeinio ir karjeros konsultavimo
praktikai?
Paaikinkite J.Locke, Fr. Bacon, D. Hume ir R. Lacey teorij skirtumus traktuojant
empirizmo paskirt?
Kuri empirizmo filosofin ataka, Js nuomone, reikmingiausia karjeros
projektavimo teorijai? Pagrskite kodl?
Kontroliniai klausimai:

Apibrkite empirizmo savok. Kokias dvi empirizmo atakas galime iskirti?

Koki funkcij painimo procese empirizmo alininkai skiria protui?

Kas

yra

sensualizmas,

nominalizmas,

fenomenalizmas,

scientizmas

ir

agnosticizmas? Kuo jie skiriasi?

Kuo pedagogikai pavojingas ir kuo naudingas pozityvizmas?

Kas yra mokslin svoka ir k ji atspindi? Kas yra dvasins akys ir kokia j
reikm painimui?

Kokius stabus iskyr Fr. Baconas? Kuo jie reikmingi ugdymo praktikai?

K teigia D. Humeo painimo teorija? K teig J. Lockeas savo varios lentos

(tabula rasa) idja?

161

Pagalvokite, kuo reikmingas ir kuo pavojingas mokytoj rengimo teorijai ir

praktikai empirizmas.

Kokie pagrindiniai pozityvizmo teiginiai? Kokie pagrindiniai machizmo

teiginiai? Kokie svarbiausi biheviorizmo teiginiai?

Kokie pagrindiniai neopozityvizmo teiginiai? Kuo skiriasi neopozityvizmas nuo

pozityvizmo?

Kokie neopozityvizmo teiginiai pavojingi pedagogikai ir kuo? Kokie pagrindiniai

pragmatizmo teiginiai? Kuo jie naudingi pedagogikai ir kuo pavojingi?

Kokie pagrindiniai instrumentalizmo teiginiai?

Kokias dvi patirtis J. Deweyjus iskiria savo ugdymo teorijoje? Apibdinkite jas.
Kuo, J. Deweyjaus nuomone, turi pasiymti mokymas?

Kokie svarbiausi progresyvistins ugdymo teorijos teiginiai? Kokius mokymo

principus formuluoja progresyvistin ugdymo teorija?

Apibdinkite socialinio rekonstrukcionalizmo ugdymo teorijos pagrindinius

tikslus ir bruous.

Apibdinkite plai lauk ir atgal itakas socialinio rekonstrukcionalizmo

ugdymo teorijos atakas. Kuo jos skiriasi?

Koks ryis yra tarp rekonstrukcionalizmo ir gyvenimo mokyklos ugdymo

teorij?

Literatra:
Chesterton G. (1995). Aminasis mogus//Kultra ir religija. V., Valstybinis leidybos
centras, p. 11-238.
Creager Joan. (1979). Down with Required Courses Education Digest,
vol. XVII, Nr. 2.
Cremin A. Lawrence. (1961). The Transformation of the School:
Progressivism in American Education 1876-1957. Knopf, New York:
Vintage Books, p. XVIII-IX.
Dewey J. (1916). Democracy and Education: An Introduction to the
Philosophy of Education, Macmillan, New York.
Dewey J. (1900). The School and Society, 3 rd edn. Chicago university
press, New York.

162

Deimsas V. (1995). Pragmatizmas. Naujas kai kuri sen mstymo

bd pavadinimas. V.: Pradai
Herget Ant. (1923). Svarbiausios pedagogins srovs i dien
gyvenime. 1d. K., Marijampol: Dirva.
Hirst P.H., Peters R.S. (1970). The Logic of Education. Routledge and
Kegan Paul, London.
Komenskis J.A. (1986). Pedagoginiai ratai. K.: viesa.
Krasnovskij A.a. (1953) Jan Amos Komenskij. Maskva.
Maceina A. (1990). Ratai, t.3. V.: Mintis.
Pope D. (1983). The Objectives Models of Curriculum Planning and
Evaluation, London.
Rugg H. (1947). Foundations of American Education. New York: World
Book Co.
Scriven M. (1980). Education for Survival. N.Y.
Sodeika T. (1993). Apie tikjimo prasm//Naujas idinys, Nr. 1.
Stenhouse L. (1983). An Introduction to Curriculum Research and
Development, London.
liogeris A. (1995). Konservatoriaus ipaintys:1988-1994 m. tekstai.
V.: Pradai

17. Racionalizmas vietimo filosofijoje

Studij tikslai:

Apibrti racionalizmo samprat ir vertinti jo reikm vietimo

reikini tyrimams.

Paaikinti kas sudaro racionalizmo paininmo pagrind

Apibdinti scholastinio ir tomistinio mokymo esm

Paaikinti hilo(e)morfistins teorijos esm. Paaikintas diskursyvinis

ir intuityvinis mstymas

Pritaikyti Aristotelio dsn apie potencij ir aktualij karjeros

projektavimo teorijai ir praktikai

Apibdinti sielos struktr pagal Platon ir Aristotel

163

Apibdinti realizm, konsensuso realizm, konceptualizm ir

nominalizm

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibrtos racionalizmo ir jo filosofini atak teorijos, pagrsta Aristotelio
potenmcijos ir aktualijos dsnio reikm karjeros projektavime tyrimams. Apibdinta ir
atskleista sielos struktra. Paaikinti racionalistinio painimo pagrindai.

Temos turinys:
17.1. Racionalizmo samprata: teiginiai, svokos, apibrimai
Neabejotina, kad jutiminis patyrimas takoja protin painim. Taiau jis gali
ieiti u konkreios jutimins patirties rib. Toks painimas (siaurja prasme)
vadinamas racionalizmu ir grindiamas racionalizmo teorija, kuri, prieingai nei
empirizmas, tikrj painimo vert pripasta protui.
Racionalizmas platus XVII-XVIII a. painimo filosofijos sjdis, sukils
prie viduramiais sigaljus autoritetin mokym ir kaip atsvar jam ikls
individual, asmenin, logikai mstant mogaus prot. Todl racionalizm danai dar
vadina savotiku libertarizmo kriktatviu, pagimdiusiu Renesanso epoch. io
sjdio vliavneiu naujaisiais amiais laikytinas R. Descartesas (15901650),
Platono idjos pagrindu sukrs gimt idj teorij, jo pasekjai B. Spinoza,
matematin metod veds etik, nuosekliausiu racionalistu vadintas G.W. Leibnizas ir
kiti. Racionalizmo teorijos trkumus kritikavo empiristai, pavyzdiui, J. Lockeas,
akcentavs igimt idj teorijos nepagrstum. Dar gilesnes racionalizmo silpnybes
atskleid I. Kantas, pagrinds kriticistin painimo teorij savo veikale Grynojo proto
kritika, kurioje protas ir jutimin patirtis traktuojami kaip lygiaveriai painimo
altiniai. ios I. Kanto teorijos paskelbimas laikomas klasikinio racionalizmo epochos
pabaiga.
Racionalizmas prancz kalbos odis rationalisme, kils i lotyniko odio
ratio (protas) ir jo ivestins rationalis (protingas) tai filosofin kryptis, pirmenyb
painime teikianti protui, kuris yra painimo ir moni elgesio pagrindas. Protas
nepriklausomas nuo jutimins patirties ir patikimesnis, todl vertingesnis painimo
altinis. Tok jo savarankikum racionalistai teigia mat matematikoje ir logikoje, todl
ie mokslai laikomi grynojo proto mokslais. Racionalistai reikalauja, kad ir kiti
164

mokslai sugrietint savo tyrimus, pavyzdiui, atsisakyt indukcinio (nuo atskiro fakto
prie apibendrinimo) ir vartot dedukcin (nuo bendr dsningum prie konkrei
ivad) painimo metod. Racionalist nuomone, visos moksl sistemos privalo bti
grindiamos loginiu mstymu aminosiomis tiesomis, daikt esmmis ir jutimins
patirties duomenimis. Pastarajai painime priklauso tik antraeilis, proto adintojos
vaidmuo. Ji negali bti patikimas ini altinis. Pavyzdiui, kai stoviu iki keli
vandenyje ir matau savo kreivas kojas, negi a turiu tuo tikti? Kai tolumoje matau
skruzdls dydio mog, negi a turiu tikti, kad jis toks ir yra?
Racionalizmo apraik sutinkame jau eljiei ir pitagoriei filosofijose.
Vadinasi, jo aknys siekia antikin Graikij, Parmenido, Platono ir kit mstytoj
pairas. Dar Parmenidas iskiria tikras inias, gytas iprotavimo keliu, ir inias
pagal nuomon gautas jutiminio painimo keliu. Tiesos kriterijumi jis laik
pirmsias inias, t.y. gytas iprotavimo bdu. Panaiai Platonas skyr du pasaulius.
Pirminis ess idj pasaulis, antrinis daikt pasaulis. Idjos esanios aminos ir
nekintamos (pavyzdiui, laisvs idja). Daiktai idj pasaulio eliai. mogus,
nordamas pagaminti bet kur daikt, pirma turi turti idj. Idj altinis
antgamtinis pasaulis.
Prot, kaip svarbiausi tiesos painimo rank, pripaino Sokratas (469393 pr.
Kr.), Platonas (427347 pr. Kr.), v. Augustinas (354430), v. T. Akvinietis (apie
12251274), R. Descartesas (15961650), G. Berkeleyjus (16851753), I. Kantas
(17241804), G.W.F. Hegelis (17701831) ir kiti.
Platonas tiesos ieko skaidydamas ir sintetindamas grynas svokas. Tok
pastarj derinimo ir analizs bd, kuris parodo, kad jos viena su kita susijusios, viena
kit slygoja, papildo ir pereina viena kit, jis vadino dialektika (gr. dialektike
kalbtis). Anot Platono, tai rankis, padeds apvalyti svokas nuo jutimins ir kitos
atsitiktins mediagos, jas igryninti padarant tinkamas painimui ir mstymui. Tai
specifinis filosofijos metodas, padedantis nustatyti logikus svok santykius. Taip
dialektik

suvokia

dauguma

scholastik.

Taiau

filosofijoje

dialektika

daugiareikm svoka, suprantama kaip pasikalbjimo menas, retorikos metodas,

besiremiantis logikais samprotavimais, siekiant tikinti kuo nors klausytoj arba
pokalbio dalyv. Aristotelis dialektika vadino silogizm r, kurios ivados nra
absoliuios, bet tik tiktinos. I. Kantas j tapatino su neleistinu arba neteisingu
protavimo metodu.

165

Sokratas dialektik laik teigiamu painimo metodu: tai pasikalbjimas, kurio

metu iaikinamos tikslios odi reikms ir tokiu bdu artjama prie visiems
galiojanios tiesos painimo. G.W.F. Hegelis dialektinio mstymo eigoje skyr tris
etapus tez, antitez ir sintez. Tokio mstymo variklis yra prietaravimas (neigimas)
ir pastarojo nugaljimas (neigimo neigimas). Iskleisdamas svok, mstymas
neivengiamai prieina tezs neigim antitez (pavyzdiui, btis pasirodo esanti ir
ne-btis). Bet ir ties antiteze mstymas negali sustoti: tvirtindamas jos logikum, tuo
paiu j ir paneigia. Taiau is neigimas neveda atgal prie tezs, o gimdo trei
mstymo etap sintez, sulydani tezs ir antitezs prieingum auktesn
vienyb. Pavyzdiui, gimimas ir mirtis dera gyvenime, nes kiekviena pragyventa diena
daro gyvenim ioje emje viena diena ilgesniu, taiau ir viena diena priartina prie
mirties gyventi lieka viena diena trumpiau. Vadinasi, kiekviena pragyventa diena ir
teigia, ir neigia. Dialektika parodo, kad bet kuri svoka tez, bties determinacija ar
definicija paimta atskirai, neatspindi tikrovs konkretikumo, yra vienaalika,
abstrakti ir turi bti papildyta kitomis svokomis ar definicijomis. Todl tobul ties
manoma pasiekti tik sisteminje svok visumoje. A. liogerio nuomone, dialektika
yra Niek grimstanios ir i Niekio Bt besiverianios grynosios smons logika
(liogeris A., 1997, p. 28).
Filosofijos objektas, anot Platono, idjos, o svok derinimas metodas.
Kadangi idjos gali bti suvokiamos tik protu, racionalizmas ess svarbiausias
painimo bdas. Idja tai gryna mintis, svoka. Platonui ji ne regimasis daikto
vaizdas, o ta esmingoji btis, kuri regimieji daiktai tik elikai atspindi. I idj
daiktai gauna savo bt, nes jie egzistuoja tiek, kiek dalyvauja atitinkamose idjose,
siekdami j tobulybs, bet niekada jos nepasiekdami. Idj galima tik mstyti, ne
matyti, nes regimoji tikrov tra netobulas idj pasaulio atspindys. Todl visos idjos
sudaro t idj pasaul, kur btina painti ir remtis aikinant bet kur reikin. Kita
vertus idja yra savarankika, nuo materiali daikt nepriklausanti, todl tikroji
btis" (Platonas, 1968, p. 158). Prieingai nei pojiai, kurie yra pains, subjektyvs,
nepastovs ir netobuli, idja gryna, vienalyt ir niekuomet niekur jokiu bdu
nesikeiia (Platonas 1981, p. 182183). Idjos yra pirmins, daiktai antriniai, j
eliai. Idja yra daikto modelis, jo formos prieastis, nes ji esm, kuri suteikia tam
daiktui atitinkam form. Todl yra groio, didumo, ilgumo, sunkumo ir t.t. idjos,
kurios, siknydamos konkreiose mediagose, suteikia joms arba gro, arba dyd, arba
ilg ir t.t. Vadinasi, idj yra daug, taiau visos jos tarp savs susijusios subordinacijos
166

ryiais: hierarchijos virnje, anot Platono, yra grio idja, kuri valdo visas kitas.
Gris painimo ir gyvenimo prasms tikslas. Taiau kas vis dlto yra gris? Jis yra
tiesa, grois, dora, meil, teisingumas ir t.t. Kaip apibrti gr?
Aristotelis i Platono idj ir daikt atskyrimo nuostat sukritikavo, teigdamas,
kad esms negalima atskirti nuo to, kieno ji yra (turinio ir formos vienov). Taiau
idj ir daikt pasauli atskyrimo Platono teorijoje nereikt suvokti tiesiogiai. Idjai
priklauss prioritetas tik krybos procese. Ji daikt kuriantis modelis, jo
konstravimo bdas. Todl idja tampa daikto, jo krybos prieastimi. Krybos procese
ji yra aktyvi, o materija pasyvi. Pastaroji tarsi pripildo idj, ir i pasidaro matoma.
Todl materij (mediag, substancij) Platonas vadino krybos motina, maitintoja
(perkeltine prasme ugdymo procese toki funkcij atlieka mokinys), o idj tvu,
gimdytoju (perkeltine prasme i funkcij ugdymo procese realizuoja mokytojas). J
susijungimas gimdo daikt kdik, kuris (daiktas) jau nra nei gryna materija,
nei gryna idja. Materija Platonui gryna ne-btis, nes tam, kad ji tapt kakuo, ji
turi bti apvaisinama idjos. Pati materija niekas. Idja j padaro vienu ar kitu
daiktu (perkeltine prasme mokytojas, tvai, aplinka mokin iugdo vienokiu ar kitokiu).
Vadinasi, materija (vaikas, mokinys) yra tik galimyb, potencija (todl vaikas dar nra
mogus, o tik jo galimyb). Aktualija (daiktu, reikiniu) materija tampa idjos
siknijimo joje dka. Tai tapsmas, kryba (ugdymas). Kita vertus, matome, kad daiktas
yra ne-bties (materijos) ir bties (idjos) sintez, dviej prieybi susijungimo
rezultatas.
Daikto patvarumas priklauss nuo idjos tobulumo. Kuo ji tobulesn, tuo
daiktas ilgiau lieka pastovesnis, maiau kinta. Perkeltine prasme panaiai galtume
kalbti ir apie mog. Kuo jame daugiau idealizmo (idj) ir kuo tobulesn idja
(idjos) siknijusi, tuo jis liau sensta, ilgiau ilieka jaunas. Vadinasi, idealizmas
savotikas jaunysts eliksyras. Ir atvirkiai. Kuo daikte (moguje) idjos maiau, o
materijos (ne-bties arba realizmo) daugiau, tuo jis nepastovesnis, greiiau kinta ir
visai inyksta. Todl vargu ar galime apie daiktus sakyti, kad jie yra, nes bdami nuolat
kintantys, daiktai sensta. Todl jie ir yra, ir j nra. Pasakyti, kad is daiktas yra,
Platono filosofijos poiriu, maiausiai yra nekorektika. Daiktas yra ir kartu jo nra,
nes kiekvien akimirk jis tampa kitokiu. Taiau toks kitimas bdingas tik daiktams.
Idjos pastovios, nes jose nra materijos, vadinasi, nra ir kam kisti. J reikm
ypatingai irykja Platono painimo teorijoje. Bdinga graikams nuostata, kad daiktas
pastamas, j stebint, jo nepatenkino, nes idjos pastamos protu, o ne juslmis. Jomis
167

nemanoma suvokti daikto ar reikinio esms. Tai galima padaryti tik mstymu, nes
esm prieinama tik protui. Taiau Platonas neneig jutim reikms tiesos painimui,
tik dl j susidaranius vaizdinius laik nuomone, kuri yra labiau miglota negu
painimas ir aikesn negu neinojimas (Platonas, 1981, p. 207). Tik gudusi, prie
aplinkos pripratusi akis gali velgti reikmingas protiniam painimui daikto savybes.
Lygiai taip pat reikia ir gudusio proto, kad jis suprast, kaip ios savybs liudija daikto
esm. Todl racionalus painimas, kaip ir stebjimas, reikalauja gudimo ilgo ir
tempto kaktos prakaito. Mstyti imokstama palaipsniui.
Racionalj painim Platonas skirsto diskursyv ir intuityv. Diskursyviu
bdu tiesos iekoma logikai samprotaujant. Svarbiausias tokio tiesos painimo
elementas prielaida, kuri pripastama esanti teisinga. Visa, kas jai neprietarauja,
laikoma teisinga, ir atvirkiai. ia tiesa surandama dedukcijos bdu. Taiau kaip
pagrsti prielaidos teisingum? Platonas ios problemos tarsi nepastebi ir j apeina.
Vietoj to jis formuluoja bendrybs, kuri esti smonje iki painimo, dogm. Juk,
vertindami daiktus, juos lyginame. Vadinasi, lygybs svoka gimta, gauta a priori,
i anksto. Vienodi daiktai tik paadina smonje gldini lygybs idj. Todl
Platon galime laikyti grietu racionalistu ir aprioristu.
velgti bendryb smonje gali padti intuicija. i painimo pakop Platonas
laiko auktesne u diskursyvj mstym. Intuicija tiesioginis daikto ar reikinio
painimas protu, stebint juos ne juslmis (rega, klausa, uosl bei pan.), bet protu
(intelektualinis stebjimas). Platono intuicijos nereikia painioti su mistika ar ekstaze. Ji
blaivi. Tai temptas protinis darbas, kai stebimas objektas ilgai analizuojamas ir
apmstomas. Tok darb visuomet vainikuoja stebimo objekto esms atsiskleidimas
tyrintojui, t.y. vyksta painimo aktas ir protas supranta reikin ar daikt.
Siel Platonas suprato kaip judjimo, gyvybs altin. Skirtingai nuo
materialist, tvirtino, kad siela gimininga idjai, yra kilusi i jos ir yra gyvybs
prieastis. Gyva nuo negyva skiria tai, kad gyva turi siel (r. toliau Porfyrijaus
medis skyrelyje Dvasios ir sielos sampratos bei santykio svarba ugdymo teorijai ir
praktikai). mogaus siela yra pasaulio sielos dalis. Todl ji artima idjoms, nes yra
amina, vientisa ir nemirtinga. Kiekvieno mogaus siela individuali ir nepakartojama.
Ji yra jo esm, kaip idja daikto esm. Siela mog padaranti tuo, kuo jis yra. Ji
knui suteikia gyvyb, o jam mirus, atsiskiria nuo jo. Knas ess sielos kaljimas. Ji,
atjusi i idj pasaulio, ilgisi tiesos, groio ir harmonijos, siekia tobulumo ir

168

aukiausio grio. Taiau kelias j nelengvas, nes knas turi savo teises, kurias siela
negali neatsivelgti.
mogaus siela turi savo struktr, ji nra vienalyt. Siel sudaranios trys
dvasios: maitinanioji, kurios funkcija rpintis kno augimu ir jo organizmo
fiziologiniu vystymusi; geidianioji, kurios paskirtis jausti ir norti; dievikoji,
kurios funkcija mstyti ir painti. Tarp j egzistuoja tarpusavio priklausomybs
ryys. Visos jos viena kit takoja ir yra vienodai svarbios. Taiau nuomiausia nuolatin
kova vykstanti tarp geidianiosios ir dievikosios dvasi (ekstremaliomis slygomis
mogaus elgsenai gali pradti vadovauti ir maitinanioji dvasia pavyzdiui, bado,
mirties akivaizdoje ir pan.). Pirmoji j traukianti knik malonum lin, antroji
skatina siekti tobulumo ir grio. Todl mogaus siela esti nuolatinje tampoje tarp
dviej pasirinkim: grio ir blogio, tiesos ir melo, groio ir bjaurasties (plaiau r.
Dvasios ir sielos sampratos bei santykio svarba ugdymo teorijai ir praktikai).
Racionalizmas band atsakyti klausim, kaip painimo procese gytos inios
gauna objektyv, visuotin ir neivengiam pobd. Skirtingai negu sensualizmas, jis
teig, kad inios, pasiyminios mintomis savybmis, pasiekiamos protu, kuris kartu
yra j altinis ir teisingumo kriterijus. Laikydamas prot vieninteliu ini altiniu,
racionalizmas, sekdamas Platonu, formuluoja teigin apie gimtas idjas (R.
Descartesas) arba apie gimtus mstymo pradmenis (monadas), nepriklausanius nuo
jutiminio patyrimo (G. W. Leibnizas).
Pagrindin R. Descarteso nuostata, sprendiant mint prietar, buvo susijusi su
filosofijos mokslinimo idja. Pastaroji iliko iki i dien. Tiesa, kuriam laikui j buvo
nutrauks egzistencializmas, akcentuodamas filosofinio mstymo asmenin pobd, bet
po to ji vl atgijo pozityvizmo vardu. R. Descarteso racionalizmas grindiamas
vadinamuoju abejojimo metodu. keli jis pasirinko po to, kai sitikino, kad
filosofijoje viskas, kas buvo kada nors teigta, anksiau ar vliau vis tiek paneigiama.
Vadinasi, reikia iekoti pirmins tikrybs (atomo arba, pagal G.W. Leibniz,
monados, J. Herbarto suvokimo teorijoje realo arba vaizdinio), kuri leist filosofijoje
pasiekti tokio pat tikrumo kaip ir gamtos moksluose, galt bti kertiniu akmeniu
kuriant mokslik filosofijos sistem. Todl reikia abejoti viskuo, kas neatlaiko proto
kritikos. Jutimine patirtimi pasitikti negalima, nes sapnuose mes regime daug
vaizdini, kuri tikrovje nra. Kita vertus, pastarojoje mes daug k matome taip pat,
taiau netikime tuo, k matome. Pavyzdiui, merk irklus vanden regime juos
kreivus, taiau tuo netikime. velgdami monet i ono, matome j kaip elips (B.
169

Spinoza), tiesiai i viraus apskritim. Ar galima iais pojiais tikti ir jais

vadovautis, t.y. tvirtinti, kad irklai kreivi? Vadinasi, galima abejoti net io pasaulio
tikrumu. Net matematiniai metodai gali bti klaidingi. Taiau vienas dalykas nekelia
abejoni tai ms pai savimon. Ji ir esanti pirmin tikryb, kuri R. Descartesas
formuluoja posakiu: Mstau vadinasi, esu (Cogito, ergo sum).
R. Descartesas, panaiai kaip Parmenidas, iskiria miglotas ir aikias tiesas.
Pirmosios, kaip mogaus mstymo rezultatas, yra subjektyvios, todl klaidingos;
antrosios sklinda i Dievo, todl yra objektyvios ir aikios. Taip pat jis skiria dvi
substancijas mstanij ir materialij. Pirmoji mums prieinama betarpikai, tuo
tarpu antrj pastame tarpikai. Substancij R. Descartesas apibria kaip mediag,
kurios egzistencijai nereikia nieko iskyrus j pai. Tokia savybe gali pasiymti tik
Dievas. Tiek mstanioji, tiek materialioji substancija yra Dievo kriniai ir Jo palaikomi
reikiniai. mogaus prot, jo A R. Descartesas laiko galutine substancija, taiau ...
netobula, nepilna mediaga, priklausani nuo kako Kito, be perstojo troktani ir
siekiani kako tai tobulesnio ir didingesnio, negu a pats (Dekart R., 1989, p. 369).
Pagrindinis mstaniosios substancijos atributas nedalumas. Tai protas. Jo
painimo rankis metafizika. Kninei substancijai bdingas erdvingumas (figra), nes
ji turi dyd, t.y. fizin tstinum ilg, gyl, plot, todl dalijama, taip pat judesys ir
atitinkamas dali isidstymas. Dalijamos substancijos materijos painimo rankis
yra fizika. Mediaga gali turti kiekybines ir kokybines savybes. Pirmj tikrumu
nesunku sitikinti, bet to negalima pasakyti apie antrsias.
R. Descartesas igarsjo savo dualistine mogaus prigimties doktrina: protas
egzistuoja nepriklausomai nuo materijos, nes siela nemirtinga, o knas mirtingas.
Taiau tai nereikia, kad jie nesveikauja, nes protas valdo kn. is valdymas yra
mechanistinio pobdio, todl R. Descartesas tampa mainins filosofijos reikju.
Knas tra sielos valdomas mechaninis automatas. Todl mstymas, gebjimas painti
esminis mogaus bruoas. Kno ir proto sveika laikina, trunka tik emikj
gyvenimo period. Mirties akimirk siela palieka kn, o is laipsnikai praranda savo
form, nes nebra j palaikanios prieasties. is R. Descarteso poiris kno ir sielos
sveik vairi mstytoj, taip pat ir pedagog, buvo ir yra kritikuojamas. I esms i
problema nra isprsta ir iandien.
G.W. Leibnizo (16461716) pairoms apie painim didiausi tak padar
scholastika ir Platono bei R. Descarteso idjos. Pasaulis, anot G.W. Leibnizo, sudarytas
i begalybs nepriklausom substancij, kurias jis, sekdamas Pitagoru, pavadino
170

monadomis. Todl ir jo sukurta painimo teorija vadinama monadologija. Monada, kaip

substancija, nereikalauja iorinio veikimo ir visas kokybes kildina pati i savs.
teigin G.W. Leibnizas skolinasi i scholastins maksimos praedicatum inest subjecto
(veiksnys apima visus jam priklausanius tarinius). Pavyzdiui, veiksnys arklys savyje
talpina tarinius bga, da, geria, vengia ir t.t., bet neapima toki tarini, kurie
jam nepriklauso, dainuoja, kalba, skrenda ir pan. Kadangi daikt sudaranti
substancija talpina savyje visas jai priklausanias kokybes, tai daikto kokyb ir kyla i
jos. Todl samprata apie daikt tarpusavio priklausomyb tampa iliuzin. Kas mums
atrodo daikt sveika, tra tik i anksto nustatyta darna, panai gerai sureguliuot
laikrodio mechanizm, kurio reguliuotojas ess Dievas. Vadinasi, monada nra ir
negali bti i kur nors ir kieno nors takojama. Ji savaveiksmika, belang. Jos
esm veiklumas ir dinamikumas. Monad sambriai sudaro konkreius daiktus,
kurie vis dlto patys nra esm, o tik reikiniai fenomenai su pagrindu. Visas
pasaulis (gamta, visuomen) egzistuoja kaip netobulas tikrojo monad pasaulio
atspindys, fenomenas, kur bando painti mogus. Fenomen prigimtis ir esm gldi
realiose monadose, todl reikinius tiriantys mokslai gali padti painti paias monadas
(esm). Pastarosios grindia erdv, materij, laik, mas, judjim, prieastingum,
sveik ir pan. Daiktai, kaip tarpmonadiniai santykiai, savarankikai neegzistuoja. Jie
yra tik subjektyvios (sukurtieji moni) arba idealios (sukurtieji Dievo) formos.
mogus, kaip pastanti btyb, taip pat yra belang monada, turinti ribot
painimo gali, tik dal ties suvokianti analitiniu bdu. Likusias tiesas jis pasta
sintetiniu bdu (protu sutvarkydamas jutimine patirtimi gytas inias). Tobulas protas
visas tiesas suvokia ne tik abejons, bet ir neprietaravimo dsnio dka. Ribotas
mogikas protas danai turi remtis abejone, iekoti daikto ar reikinio prieasties, jo
pagrindo. G.W. Leibnizo nuomone, pastama ne kreipiant vilgsn pasaul, bet tiriant
pat proto turin, kuriame gimt idj pavidalu gldi pasaulio vaizdas. Jutimin patirtis
tra tik miglotas painimas. Jis grietai kritikavo J. Lockeo varios lentos (tabula
rasa) idj. Fr. Bacono suformuluot teigin: mogaus prote nra nieko, ko prie tai
nebt buv jo pojiuose, jis laik teisingu, tik pridrs: iskyrus pat prot. Skyr
proto ir faktines tiesas. Pirmosios pasiymi btinybs, neivengiamumo savybmis,
antrosioms bdinga atsitiktinumo savyb.

17.2. Racionalistins filosofijos atakos

171

Scholastika. Lotyn kalboje scholasticus reikia mokytojas, mokslo mogus

. i filosofijos aka atsirado, takojama Aristotelio darb, dl to ji danai vadinama
aristotelizmu.

Scholastikos

pavadinimas

glaudiai

susietas

su

mokykla,

nes

Viduramiais mokyklos buvo pagrindin mokslo moni susibrimo vieta. Jos pradia
laikomas XIII a., kuomet paplito Aristotelio darb vertimai. Scholastikos filosofij
labiausiai ipltojo v. Tomas Akvinietis, todl tomizmas laikomas pagrindine
scholastikos filosofija. Maiau takos turjo Johanneso Dunso Scotuso (12631308)
mokymas skotizmas.
Scholastika religins filosofijos tipas, teologijos tarnait, jungianti
dogmatines prielaidas su racionalistine metodika. Ji ypa akcentuoja formalij logik
prieinant prie ivad painimo procese. Scholastika dar apibriama kaip mokslas, kuris
natraliu protu pasta pirmsias bties prieastis, aukiausius jos principus. Istorijos
eigoje isikristalizavo trys scholastikos srovs: 1) realizmas; 2) nominalizmas ir tarpin
srov 3) konceptualizmas.
Scholastinis mokymas teig, kad yra du ini lygiai antgamtinis, duotas a
priori, ir natralus randamas mogaus proto. Pirmasis ini lygis pateiktas Biblijoje,
antrasis lygis Parmenido, Platono, Aristotelio ir kit mstytoj ratuose. Pagrindinis
painimo bdas dedukcija.
Scholastai pastebjo, kad tarp antrojo ini lygio autori krini yra viena kitai
prietaraujani mini, todl jie nemaai dmesio skyr i autoritet idj
argumentacijos analizei. Pastarosios tikslas susisteminti idjas ir nustatyti autoritet
hierarchij. Kai kurie filosofai, daniausiai empiristins pakraipos, scholastik
vardydavo kaip tuiaodiavim.
Realizmas (realis lotyn kalba reikia daiktikas, mediaginis, tikras)
pripasta tikrov esant u smons rib. Scholastinis realizmas teigia, kad universalijos
(lot. bendras, bendros svokos) egzistuoja realiai ir nepriklausomai nuo smons
(universalia sunt realia). Painimas nuolatinis toki universalij atradimas padedantis
mogui smonti. Jos egzistuoja nepriklausomai nuo ms valios ir iki ms. i
realyb, esanti u smons rib, traktuojama arba kaip ideali objekt bvis (Platonas),
arba kaip painimo objektas, nepriklausantis nuo painimo proceso ir tirianiojo
subjekto. Kratutinis realizmas (Platonas) teigia, kad universalijos egzistuoja
nepriklausomai nuo daikt. Krybos esm atrasti idj ir su jos pagalba
apiforminti daikt ar reikin.

172

Konsensuso (lot. concino sutarimas, darna) realizmas (Aristotelis 384322

m. pr. Kr.) teig, kad bendra egzistuoja neatskiriamai nuo atskiro, t.y. bendra ir atskira
santykiauja kaip turinys ir forma. Realizmo pradininku ir pagrindju laikomas
Aristotelis, dar vadinamas Stageirieiu (gim Stageiroje). Dvideimt met jis buvo
Platono mokinys jo Akademijoje (taip pavadintoje nuo Academos giraits vardo). Po
Platono mirties Likjuje kr savo filosof mokykl, kurios mokiniai buvo vadinami
peripatetikais (vaikiojaniais), nes joje buvo prasta diskutuoti vaiktant.
Logikos problemoms skirtus ratus Aristotelis pavadino Organonu (rankiu).
Metafizikai skirtuose darbuose jis tyrinja pirmuosius bties principus ir prieastis,
sprendia tapsmo ir bties problem. Pastarj isprendia savo mokslu apie materij ir
form. is mokslas teigia, kad kiekvienas kintamas daiktas sudarytas i dviej
komponent (veiksni): materijos ir formos. Materija neapibrtas, bekokybinis,
pasyvus tapsmo proceso substratas, kuriam vis apibrtum ir bt suteikia forma. Ji
daikto esms poymi susitelkimo vieta. Forma padaro daikt tokiu, koks jis yra. Taigi
materija yra btis tik dl savo galimumo, o forma dl tikrumo. Nors jos i esms
skirtingos, ioje tikrovje egzistuoja tik kartu jos abi sudaro kur nors ios tikrovs
daikt ar reikin. Daiktas, neteks vienos (materijos) ar kitos (formos) savo sudtins
dalies, inyksta. Pavyzdiui, mogus yra kno (materija) ir sielos (forma) vienov.
Neteks bet kurio j, mogus ioje tikrovje nustoja egzistavs.
Antrasis Aristotelio filosofijos pagrindinis dsnis: kiekvienas tapsmo procesas yra
perjimas i potencijos akt (veiksm), vadinasi, raida i galimumo bties ibaigt
tikrov. Aristotelis materij apibria galimumu, o form tikrum bei tikrov
teigianiu pradmeniu. Vadinasi, jis neskirst pasaulio atskirus idj ir daikt pasaulius,
bet laik j vieningu. Jis teig, kad daikt (ar reikini) idjos neatskiriamos nuo pai
daikt (ar reikini). Idja (turinys) sutampa su forma, t.y. kiekviena forma atspindi
individual turin, o is visuomet pasireikia individualia forma, kuri auktesns formos
atvilgiu yra materija. Pavyzdiui, stiklas forma kvarcinio smlio atvilgiu, taiau
materija namo langui. Kiekvienoje mediagoje egzistuoja daikt galimumas, t.y.
kiekviena j savyje slepia tam tikro daikto idj. Pavyzdiui, molyje slypi puodelio,
lkts ir t.t. idjos. i Aristotelio teorija aktuali pedagogikai, nes galime manyti, kad
kiekviename tik gimusiame vaike, kaip ugdomojoje mediagoje, slypi kokia nors idja
jam suteikto talento (ar talent) forma. Viena svarbiausi ugdymo, kaip krybos,
uduoi padti vaikui rasti i jo prigimtyje gldini idj ir j ivystyti. Vadinasi,
formuluoja ivad Aristotelis, mokytoj galime ir turime traktuoti kaip skulptori. Jis
173

privalo turti ne tik tobul bsimos skulptros (mogaus) idj, bet ir pasiymti
meistrika jos knijimo technika. Toki nuostat jis pagrindia tokiais odiais: Yra du
dalykai, i kuri randasi gris visiems, vienas i j teisingai nustatyti veiklos tiksl ir
paskirt, o kitas surasti veiksmus tikslui pasiekti (ie dalykai gali derintis tarpusavyje
ir nesiderinti; mat kai kada tikslas bna nustatytas geras, taiau veiksmai, kuriais jo
siekiama, yra klaidingi, o kai kada pakeliui tiksl viskas sekasi, taiau pats usibrtas
tikslas bna niekingas; kai kada klystama ir dl vieno ir dl kito, kaip pavyzdiui,
gydymo mene: kai kada gydytojai negali teisingai nusprsti, koks knas laikytinas
sveiku, ir nesugeba rasti priemoni numatytai bklei pasiekti; tuo tarpu menuose ir
moksluose btina gerai inoti abu iuos dalykus ir tiksl, ir priemones jam pasiekti)
(3, 307-308). Bet to nepakanka. Reikia dar parinkti toki mediag, kuri geriausiai tikt
skulptros (bsimo vaiko gyvenimo realybs) idjai. Kita vertus, pedagogikoje,
kurioje dirbama su vairia mediaga, kur mokytojas negali pasirinkti jos, nes tam
prietarauja visuotinio mokymo principas, skulptros idja turi bti derinama su vaiko
prigimtyje slypinia idja (talentu ar talentais). Todl mokytojas-skulptorius turi paklusti
idj darnos dsniui, skelbianiam, kad bsimos skulptros idja, kuri generuoja
mokytojas, ir idja, slypinti vaiko prigimtyje, turi derti. Aristotelio idja apie mokytojskulptori, i eilui autoriaus nuomone, nepaprastai perspektyvi ir ja reikia remtis
tobulinant mokytoj rengim Lietuvoje.
Pasaulis, Aristotelio supratimu, neturi nei pradios, nei pabaigos ir reikiasi
aminuoju gamtos form kaitos ritmu. Klausim, i kur kyla judjimas, Aristotelis man
esant galimu isprsti tik priimant idj apie pirmj nejudant Judintoj, kuris, pats
nejuddamas, judina visa kit. Tas pirmasis Judintojas (primus motor immobilis) yra
Dievas, gryna aktualyb, dvasin asmenyb, kurios vidinis gyvenimas reikiasi
galvojimu apie save pat. Aristotelio Dievas pasaulio nesukr, bet tik j ijudino ir po to
paliko ramybje.
Gyvybs principas siela. emiausias jos laipsnis vegetatyvin (augalin)
dvasia, sugebanti maitintis, augti ir veistis. Gyvuliai, be vegetatyvini jg, turi dar ir
sensityvin (gyvulin) dvasi, sugebani jausti, geisti ir judti i vienos vietos kit.
Aukiausio laisvs laipsnio gyvyb yra mogus, kuris, be mint dviej dvasi, dar turi
nous, t.y. sugebjim protingai galvoti, proto vadovaujam vali, dorovin smon ir
kalb (mstanioji dvasia). Kno ir sielos santykiai yra kaip materijos ir formos. Abu
kartu sudaro viening psichofizin individ. moguje Aristotelis skiria emesnij
mstanij (praktikai galvojani) dvasi ir auktesnij mstanij dvasi teorin
174

nous. iojo veikimas nesusijs su knu kaip kit sielos vyksm, ir kyla ne taip, kaip
kitos sielos dalys gamtinio visimo bdu. is nousas mog ateina i alies ir yra
nemirtingas.
Painimo teorijoje Aristotelis atmeta Platono mokym apie gimtas idjas. Bet
kuris painimas, jo nuomone, prasideda nuo jutiminio painimo. Daiktui veikiant siel,
joje kyla jutiminio painimo vaizdas (species sensibilis), i to peno semiasi protas
(intellectus possibilis), jutiminiu bdu gaut vaizdini pagrindu sudarydamas svokas.
Protas painim tik priima. Jis veikia kaip viesa, kuri atskleidia akiai spalvas. Pamatyt
objekt protas suvokia atspinddamas atitinkam dvasin painimo vaizd.
Visas gyvenimas, Aristotelio nuomone, yra vystymosi procesas, kur lemia ne
iorins aplinkybs, bet vidinis tobuljimas. Painimo klaidos atsiranda dl klaidingo
mstymo, t.y. dl neteisingo jutiminio patyrimo apibendrinimo. Pasaulis suvokiamas per
pojius, kuri kokyb slygoja knas. Todl sveikata yra labai svarbus teisingo
painimo veiksnys. Realistins scholastikos virn tomizmas (r. Tomizmas ir
neotomizmas).
Nominalizmas (lot. nomen vardas, pavadinimas) teigia, kad universalijos
neegzistuoja tikrovje, o tik mogaus smonje. Nominalistai, skirtingai nei realistai,
mano, kad bendros svokos yra tik ms proto veikimo idava. Nominalizmo pradininkai
stoikai, kritikav Platon. Idjos, tvirtino jie, realiai neegzistuoja ir atsiranda tik prote.
Bendr svok problem aikiai suformulavo Porfirijus, teigdamas, kad egzistuoja tik
daiktai, o universalijos tai j vardai, kurios yra tik balso virpesys (flatus vocis).
Nominalizmo sistemintoju galime laikyti prancikon J. Duns Scotus. Jis bt
suprato kaip gr. Tai pradin ir pagrindin jo filosofins minties idja. Btis gris
savo tobulybs pilnybje. Gris yra matas, nustatantis bties ir tikrovs laipsn. Pirmasis
grio svokos laipsnis transcendentinis (anapusinis) gris, biai suteikiantis realum
(materialum, apiuopiamum), kuris ioje tikrovje skiriasi nuo paios bties esms
(grio). skirtum J. Dunsas Scotusas vadina formaliu skirtumu (distinctio formalis).
Taiau transcendentinis gris nenusako bties turinio. Pastarj jai duoda dviguba
tobulyb vidin ir iorin. Pirmoji yra forma rei, padaranti bt tokia, kokia ji yra,
teikianti jai esminio grio. Antroji sutampa su bties tikslingumu, t.y. tikslo siekimu,
kuriam ji palenkta. Siekdama tikslo, btis savyje esant esmin gr papildo atsitiktine
tobulybe. Viena btis papildo kit, viena nuo kitos yra priklausoma. Btis, ieidama i
savs ir jai deramu bdu dalyvaudama auktesns bties tobulybje, save konkretizuoja.

175

Taip vidin ir iorin tobulybs sukuria tobuljimo tamp mogaus egzistenciniame

lauke.
Bties, kaip grio, samprata J. Dunsas Scotusas grindia ir mogaus supratim.
Pastarasis siprasmina aukiausio grio siekimu ir galutinai save ibaigia sijungdamas
j. Visa tai vyksta meils aukiausio grio komunikacijos bdu. Mus supanioje
tikrovje blogis

taip pat siekia prisidengti tuo paiu, tik meil ia pakeiiama jos

karikatra paleistuvyste (seksu), pagarba padlaiiavimu, itikimyb

veidmainiavimu ir pan. Meils esmin savyb laisv, nes tik joje gali isivystyti
nesavanaudikas dosnumas, atitinks aukiausio grio dosnum. Kita vertus, mogus
btinai siekia aukiausio grio vien todl, kad is yra reliatyvus ir apsprstas. Laisv ir
btinyb jame derinasi net aukiausio grio akivaizdoje. Pirmoji visada palenkta griui,
kadangi laisvai apsisprendusi, valia btinai jo siekia, nes formaliai ji negali siekti blogio.
Todl ir nusikaltliai btinai turi susikurti (formaliai) teorij, kuria pa(si)teisint savo
nusikaltimus grio viesoje. Patyr pedagogai sutiks, kad tokia situacija labai danai
sutinkama ir ugdymo praktikoje, kai pedagogikai apleistas vaikas bando savo netinkam
elges vienaip ar kitaip pateisinti grio siekimo intencija. Vadinasi, anot J. Dunso
Scotuso, valios siekimo objektu gali bti tik gris. Skotizmo taka jauiama ir ymaus
vokiei pedagogo Fr.W. Frsterio suformuluotame garsiame pedagoginiame teiginyje,
kad mons yra geresni negu j darbai. Jeigu jie kartais ir siekia blogio, tai vien todl,
kad protas valiai siekin pristato kaip tikr ar atrodant gr (pavyzdiui, blogi mogaus
darbai, padaryti vardan turto, kuris sivaizduojamas kaip didesnis gris nei tie juodi
darbai, kurie padaromi jo siekiant).
Grio svoka reikalauja vis moguje esani dvasini pajg bendradarbiavimo
proto (mstanti gera arba pikta valia) ir valios (veikianio gero arba pikto proto)
darnos. Valia, kaip sugebjimas apsisprsti, formaliai yra laisva ir niekas jos negali
nulemti, net pats protas, kuris vis dlto priimamais savo sprendimais apsprendia valios
veiksen. Siekti grio ar ne sprendia ne valia, bet protas. Savo ruotu valia gali pagal
pasirinkt proto sprendim sustabdyti grio siek ir sakyti jam iekoti kito pagrindimo.
Bet jeigu valia jau pasirenka kok nors proto sprendim kaip savo veikimo tiksl, tai ji
btinai to siekia. T pat galima pasakyti ir apie valios veikim: jos, kaip laisvos savyje
apsisprendimo jgos, veiksmas priklauso nuo proto.
Vliau skotizmu rmsi tokie XVII a. filosofai, kaip antai: J. Lockeas, B.
Spinoza ir kiti. iuolaikinis nominalizmas svokas supranta kaip simbolius, kurie padeda
sutarties bdu trumpiau apibdinti daikt ar reikin, neatskleisdiant svokos turinio,
176

nes dl susitarimo jis visiems inomas. Todl universalija tra svok suspenduota
daikto ar reikinio prigimties esm, galinanti mones greiiau vienas kit suprasti, kad
nereikt ilgai aikinti arba apibdinti daikt.
Konceptualizmas (lot. conceptus svoka) neman, kad universalijos yra
savarankikos ir realios, bet teig, kad jos mogaus prote atgamina panaias atskir
daikt savybes, kurias jis sujungia. Konceptualistai, skirtingai nei nominalistai, tvirtino,
kad atskiri daiktai turi kak bendra, dl to atsiranda odiu ireikiama svoka.
Vidurami filosofijoje ymiausias konceptualizmo atstovas buvo prancz filosofas
Pjeras Abelardas (10791142). Jis, prieingai nei v. Augustinas, vertins tikjim
(tikti, kad suprastum), akcentavo nuostat, kuri man esant bet kokio tikjimo pradia
(suprasti, kad tiktum). P. Abelardo mstym galima laikyti v. Tomo Akvinieio
filosofijos ir jzuit pedagogikos altiniu.
P. Abelardas daug dmesio skyr etikai, t.y. nuodms problemai, kuri jis
suprato kaip vidin mogaus pasidavim tam, ko nevalia daryti, netgi kaip pikt ketinim
veikti prie dievikj vali. Jis teig, kad paties poelgio piktumas, blogumas nieko
nebeprideda prie ketinim tai padaryti. Vadinasi, nuodms esm gldi mintyje, o ne
poelgyje. mogus nusideda ne tuomet, kai pasielgia blogai, bet kai pagalvoja apie tai.
Nuodms esm gldi mintyje. Elgesyje ji tik pasireikia. Blogis niekada negalt tapti
juntamu, jeigu jis nesubrst mogaus mintyse dvasikai. Lygiai taip pat P. Abelardas
vertino ir ger mint bei darb. Anot jo, reikia atrinkti tai, kas privalu ir kas nebtina, kad
galima bt apmstyti, vertinti. statymas, dsnis turi bti ta kelrod vaigd, kuria
remiantis priimamas valingas sprendimas. Jeigu mogus neino t dsni ar statym ir
juos paeidia, jam atleidiama kalt. Taiau neinojimas neatleidia nuo praties
paskutiniojo teismo dien. Todl mons, norintys bti iganyti t dien, turi inoti
Evangelij pagrindin gyvenimo statym.
Scholastikos pobdiui lemiamos reikms turjo teologija (scholastika
teologijos tarnait). Ji buvo pagrindinis teologijos rankis, siekiant painti Diev ir jo
krinij. Teologijos centre Dievas. Visi Jo sukurti daiktai antraeilis objektas ir
teologijai doms tiek, kiek padeda suvokti Diev. v. Tomo Akvinieio manymu,
mogaus gyvenimo paskirtis yra antgamtin betarpikas dievybs regjimas (visio
beatifica). Teologiniai pamstymai apie mogaus prigimt reikmingi ir pedagogikai.
Pavyzdiui, teiginys apie mog, kaip Dievo paveiksl. Pirmieji Biblijos puslapiai
skamba taip: Faciamus hominem ad imaginem et similitudinem nostram (Padarykime
mog pagal ms paveiksl ir ms panaum) (Pr 1, 26-27). Remiantis io teiginio
177

scholastine analize, teologijoje isiskyr dvi kryptys apie mogaus sukrimo paslapt: 1)
Padarykime mog pagal ms panaiausi paveiksl ir 2) Padarykime mog taip,
kad jis bt ms paveikslas dl panaumo mus (Jaktas A., 1995, p. 77) .
v. Eucherijus Leonietis identifikavo dvi reikmes, kurios domios pedagoginiu
poiriu: Dievo paveikslas ir Panaumas mus. Dievo paveikslas yra kiekviename
moguje ir kiekvieno j gaunamas su prasidjimo paslaptimi. Tuo tarpu panaumas
mus bdingas tik kai kuriems monms. i tez pedagogikai perspektyvi ir mokytoj
rengimo teorijai bei praktikai, nes i tikrj kiekvienas mogus, kaip Dievo paveikslas,
gali bti mokytoju. Taiau, kaip panaumas mus, ne kiekvienas mogus tinka
pedagoginiam darbui dl asmeninio pavyzdio galios stokos. Vadinasi, Dievo
paveikslas reprezentuoja mogaus prigimt ir todl kiekvienas i prigimties gali bti
mokytoju. Panaumas mus reprezentuoja ugdym, kuris mogaus prigimties
potencijoje esant Dievo paveiksl paveria aktualija [taiau pastaroji dl trij
gyvenimo loterij, kuriose mogus neivengiamai priverstas dalyvauti (pirmj loterij
metaforikai galime pavadinti sveikata, antrj tvai, mokytojai, valstyb, treij
vestuvs) gali nesirealizuoti idealiu Dievo paveikslo variantu, nes mogus dl
neskmi jose gali patirti netinkam ugdym. Todl ne visi mons gali bti mokytojais].
mogaus misija ioje emje pabaigti nebaigtus Dievo darbus ne tik ioriniame
pasaulyje, bet ir savo prigimtyje. Pabaigti Dievo darbus mogaus prigimtyje padaryti
mog pana J ugdymo misija. Vadinasi, ugdymas dvigubai dievika veikla.
Pirma, todl kad ugdymas yra kryba. Antra, todl kad kryba vyksta dievikoje
mediagoje, nes joje i prigimties esti dtas Dievo paveikslas. Kitaip tariant, ugdymas
yra dvigubai dievika veikla todl, kad ji (kryba) realizuojama dievikoje mediagoje
(moguje).
Lenk filosofas J.H. Hoene-Wronskis Dievo paveiksl lygino su Krjo dovana
mogui, panaum su doriniu tobuljimu. Mokslas apie Diev (teologija), anot jo,
dalijasi moksl apie vien Diev (de Deo uno) ir apie veniausi Trejyb (de Deo
trino). Panaiai, anot J.H. Hoene-Wronskio, turi bti keliamas klausimas ir apie mogaus
siel: ji yra viena, bet tuo paiu metu turi ir trejybs bruo, nes sudaryta i trij dvasi.
Vadinasi, siela Dievo atstovas, jo dalis moguje. Anot A. Jakto, asmen
trejopum mogikojoje prigimty iki iol buvo maai tekreipiama dmesio (Jaktas A.,
1995, p. 84).
J.H. Hoene-Wronskio nuomone, ventos Trejybs paveikslas visikai ireiktas
mogaus prigimtyje. J atstovauja fizinis knas ir jo gabumai, nemari siela ir jos protas,
178

valia ir atmintis, galop Dievo malon (Dievo paveikslas), suteikta mogui kaip Dievo
dovana visa tai yra ne kas kita, kaip slygos bei priemons, su kuri pagalba mogus
privalo pats save susikurti, t.y. pasiekti aminojo gyvenimo bsen, nes faktin gyvyb,
kuri mes turime ioje emje, netikra, nekvalifikuota, potenciali, galinti tapti ir gera, ir
bloga. Tai labai svarbi nuostata pedagogikai, kai ji aikinasi mogaus prigimties paslapt,
nes nuo jos i esms ji pati ir priklauso. ioje knygoje, kaip minjome, nesiekiama
analizuoti teologijos ir pedagogikos ssaj. Apie tai usiminme tik kalbdami apie
scholastikos filosofij. i eilui autoriaus nuomone, mokytojas turt ja vadovautis
apsisprsdamas, kaip vardyti mogaus prigimt: i prigimties jis nra nei geras, nei
blogas. Kita vertus, tikslinga manyti, kad savo transcendentine prigimties puse mogus
potencialiai linksta gr, o egzistencine blog. Kur link pasuks mogus, vis pirma
lemia jo ugdymas paia plaiausia prasme.
Scholastikos filosofija apibriama kaip mokslas, kuris kaip natral prot
pripasta bties pirmsias prieastis arba aukiausius principus. Vienas ymiausi
neoscholastikos atstov yra belgas D. Mercieras (18511926). Jis siek suderinti sen
su nauja (nova et veter). steig Liuvene (Belgija) neotomistins filosofijos centr
Auktj filosofijos institut ved ne tik teorin eksperimentins psichologijos kurs,
bet kr ir eksperimentins psichologijos laboratorij, kuri buvo ir yra viena geriausi
Europoje. Tai rodo, kad neoscholastika iandien jau nevengia gamtos moksl ir drsiai
jais naudojasi tirdama pasaul bei gautus duomenis taikydama savo reikmm. Gerai bt,
kad tai atkreipt dmes kai kurie pozityvistikai nusiteik stereotipinio mstymo
mokslininkai, kurie, igird od teologija, i karto j jungia su nemokslikumo svoka.
Scholastika ir teologija per savo ilg istorin gyvavim sukaup atitinkam ini lob,
kurio nereikt ignoruoti, ypa pedagogams. Vis pirma nereikia irti jas
davatkikomis akimis. Pavyzdiui, nesigilinus teiginys, kad Dievas kuria i nieko,
iandieniniam moksliniam protui atrodo nesmon. Taiau toki nesmon galima
pagrsti matematine formule, t.y. pai mokslinink metodu. Pavyzdiui, turime
matematin formul a:b=c. Jeigu b , tai a: = 0. Vadinasi, a = x 0. ia begalyb
yra pilnoji btis, Dievas. Nulis ne-btis. J sveika i nieko sukuria kak, iuo
atveju skaii a.
ymus belg neoscholastas ir neotomizmo teoretikas D. Mercieras nurodo 7
pagrindines filosofijos dalis, sudaranias scholastik: 1. Kosmologija (gr. kosmos
tvarka, logos mokslas) mokslas apie neorganin bt. Kiekviena mediagin
substancija yra mediagos ir formos junginys. Aktyvumas kyla i formos. 2.
179

Psichologija mogaus gyvybs principo (sielos) mokslas. mogus yra dviej nepiln
princip racionalios sielos bei iracionalaus kno, be paliovos siekianio
atsipalaiduoti nuo pareigos, reikti mstaniosios dvasios vali, junginys. Abu pradai
btini mogui, j isiskyrimas reikia mirt. 3. Kriteriologija arba epistemologija
painimo mokslas. Idjos, proto veikimu abstrahuojamos i jutiminiu bdu gautos
informacijos, yra universalios, tuo besiskirianios nuo jausm ir vaizd, kurie es
konkrets. Sveiku protu mogus gali painti tikr pasaul ir Diev. Tiesa yra proto
sutapimas su painimo objektu. 4. Ontologija visos bties mokslas. Ji apima esms ir
egzistencijos, substancijos ir atsitiktinum, akto ir potencijos dualizmus. Tomizmas
biai suteikia transcendentini savybi ji nedaloma kaip vienis, gris ir tiesa. 5.
Natralioji (prigimtin) teologija Dievo painimas natraliu protu (be Apreikimo).
Dievas yra pasaulio Krjas ir galutinis tikslas. 6. Logika mokslas apie mogaus
proto veikim. Scholastika iki modernij laik rmsi Aristotelio logika (dabar
fenomenologija). 7. Etika morals mokslas, kuris remiasi Dievu, kaip viso mogaus
gyvenimo tikslu.
Tomizmas ir neotomizmas. Tai v. Tomo Akvinieio (Thomas Aquinas gim 1225
ar 1226 metais piet Italijoje, Rokaseko pilyje, mir 1274 m. piet Italijos
Fosanuovos vienuolyne), dominikon ordino vienuolio, mokymo tsa krikionikoje
doktrinoje, pakeitusi v. Augustino spiritualistin mokym. Tomizmo mokymo
takojamas v. Ignacijus Lojola 1540 metais kr jzuit ordin, daug nusipelnius
pltojant pedagogikos mokslo teorij ir praktik. Naujaisiais amiais, spariai vystantis
mokslui ir technikai, tomizmas transformavosi neotomizm bei jam giminingas ugdymo
teorijas esencializm (angl. essentialism) ir perenializm (angl. perennialism).
Neotomizm 1879 metais Vatikanas oficialiai pripaino kaip katalikik mokym
filosofijoje (popieiaus Leono XIII enciklika Aeterni Patris).
Tomizmas tai scholastins filosofijos ir katalikikos teologijos kryptis.
Tomizmas ir neotomizmas, skirtingai nuo v. Augustino mokymo, apeliuojanio
intuicijos reikm tikjimo ties suvokimui, stengsi pastarsias pagrsti proto tiesomis,
t.y. sveiku protu, plaiai remdamiesi Aristotelio filosofijos teiginiais. Tomizmas ir
neotomizmas, siekdami sujungti tikjim ir prot, mstym ir empirik, stebjim ir
veikim, individualum ir bendrum, pretenduoja universalum.
v. Tomas Akvinietis, anot A. Keblaiio (1925), skyr tikjimo ir proto tiesas,
kurios viena kitai neprietarauja. v. Tomo Akvinieio nuomone, klaidinga nuostata, kad
tai, kas tikjimui, teologijai yra tiesa, filosofijai gali bti klaida. Jeigu kas suprieina
180

tikjim ir filosofij, tai jie klaidingai filosofuoja. Filosofija yra teologijos pagalbinink.
Ji, anot v. Tomo Akvinieio, padeda teologijai: 1) rodyti, kad yra Dievas, Apreikimas
(apologetika), 2) per palyginimus ir analogijas (panaumus) geriau suprasti tikjimo
tiesas, 3) atremti abejones tikjimo tiesomis, 4) padeda i tikjimo ties ivesti kai kurias
kitas tikras ar apytiksles tiesas. Filosofijos objektas proto, o teologijos Apreikimo
tiesos. Filosofija per krinijos painim kelia mog Dievop, o teologija, pasismusi
ini i Dievo, pritaiko jas krinijos painimui ir perkeitimui.
v. Tomas Akvinietis iskiria esm ir egzistencij. Esm tai, kas yra daiktas. Pati
savaime ji neegzistuoja. Reikia kokios nors prieasties, kad esm realizuotsi
egzistencij. Morals moksle v. Tomas Akvinietis teigia, kad blogio (nebties) nra,
pasaulyje jis neegzistuoja, nes yra neesyb. Blogumas (nebtis) tai tik gerumo
(bties) stoka, kaip tamsumas viesumo stoka. Tomizmas grietai skyr du painimo
lygius: antgamtin, duot mums a priori, ir natral, randam mogaus protu. Pirmasis
ini lygis, kaip minjome, pateiktas Biblijoje, antrasis ikilij mstytoj ratuose.
Universalijos egzistuoja trimis bdais: 1) iki daikt dievikoje smonje, kaip
idjos amini daikt prototipai, 2) daiktuose kaip j esm, j formos ir 3) po
daikt mogaus prote kaip svoka, kaip abstrakcijos, mstymo rezultatas. mogaus
protas, atrasdamas objektyviai egzistuojanias tiesas, artja prie antgamtini ties. Tokiu
bdu tomizmas ir neotomizmas daro prielaid, kad Dievo painimo kelias esti mogaus
ir pasaulio bties painimas, nors j prigimtis i principo skiriasi (Dievas pats i savs,
pasaulis i Dievo). Skirtum tarp tikjimo (pirmasis, antgamtinis arba transcendentinis
lygis) ir proto (antrasis, egzistencinis lygis) ties slygoja mogaus proto netobulumas.
Todl vienas svarbiausi mogaus udavini lavinti prot, siekiant kiek galima
sumainti skirtum. Vadinasi, tiek tomizmas, tiek neotomizmas, skirtingai nuo
neopozityvizmo, atstovaujanio empirizm, yra artimesni racionalistinei painimo
teorijai.
Bties filosofij tomizmas grindia potencialaus (galimo) ir aktualaus (tikro)
antiteze, kuri sutinkama jau Aristotelio veikaluose. Potencialus svyruojantis,
nepastovus,

atviras

permainoms

neubaigtumas,

todl

netobulumas.

Grynas

potencialumas materija, silpniausia bties ris, pasyviai reaguojanti iorinius

poveikius, bet kokios formos buvimo slyga (pavyzdiui, sielos antimaterijos buvimo
slyga yra knas). Aktualu tai, kas realizuota, vykdyta, ubaigta, todl tobula.
Aktualumas forma, tvarkos ir aikumo principas, materijos prieingyb. Absoliutus
aktualumas Dievas, bet kurio materijos forminimo altinis. Daikto arba reikinio, t.y.
181

bties atsiradimas traktuojamas kaip potencijos aktualizacija, isipildymas. Bet kokia

btis dalyvavimas begalinje Dievo btyje, kuris yra visa ko aktuali pradia.
mogaus prigimties esm tomizmas ir neotomizmas grindia hilo(e)morfizmu
Aristotelio mokymu apie materij ir form, teigianiu, kad materija esanti grynai
pasyvi

pradia,

gyjanti

atitinkam

pavidal

nematerialios

formos

dka.

Aktualizuodamos pasyvi materij, formos sukuria vis pasaulio vairov pradedant

neorganiniu pasauliu ir baigiant aukiausia jo pakopa mogumi, kurio esm (forma)
yra nemateriali ir dl to nemari siela. v. Tomas Akvinietis, kaip ir Aristotelis, skyr tris
siel ris: 1) augalin, 2) gyvulin ir 3) mogaus. Augalin vegetuoja, gyvulin juda ir
gali painti aplink juslikai. Tik mogaus siela yra dvasika, todl galinti tarpikai
painti ir mstyti, formuluoti ateit orientuotus tikslus. Form forma (aukiausia
forma) neturi nieko materialaus, taiau btent ji sukuria materij ir vis gausyb
konkrei io pasaulio pavidal. Tai Dievas.
Tuo paiu hilo(e)morfizmo principu grindiama ir mogaus prigimties samprata,
suvokiant j, kaip sielos ir kno vienov, pirmenyb teikiant sielai, kuri knui suteikia
mogikj pavidal substancin form. Siela nemateriali, taiau save realizuoja tik
per kn. Tokiu bdu kiekvienas mogus yra nepakartojama individualyb, nes jame
sielos ir kno santykis gyja savit pobd ir prasm. Tokia mogaus prigimties samprata
prietaravo tiek tuo laiku dominavusiam platonikam-augustinikam poiriui, pagal kur
knas tra sielos (spiritus) reikimosi rankis, tiek averoizmo nuostatai, kad siela yra
vieninga beasmen substancija, bendra visiems monms, atskir mogaus siel
takojanti i iors. Neotomizmo supratimu, mogaus siela ne tik kno judintojas,
bet ir jo substancin forma, dl to vis moni ior skirtinga.
Tomizmo etikai bdingas mokymas apie Dievo diegt moni irdis
prigimtin statym, grindiam Aristotelio vidurio (saiko) dsniu apie doryb,
teigianiu, kad kratutinumai veda nuodm. Vienas ymiausi iuolaikini
neotomizmo pedagogikos atstov J. Maritainas (plaiau r. skyrelyje Neotomistin
(jzuit) pedagogika).

17.3. Dvasios ir sielos sampratos bei santykio svarba ugdymo teorijai ir

praktikai
Kasdienje ir filosofinje kalboje labai danai vartojame dvasios ir sielos
svokas. i eilui autorius pastebjo, kad j konkretizavimas skirting autori ir

182

moni lpose skamba vairiai, danai net prietaringai. Tas pats pasakytina ir apie
autoriaus pastangas su filosofins ir teologins literatros pagalba rasti apibrt ir
logik i svok samprat. Gali bti, kad tokio klausimo formulavimas yra
nekorektikas painimo prasme. Taiau jeigu vartojame svokas, tai jos turi bti
prasmingos, t.y. turi kak reikti. Ypa toks konkretumas ir apibrtas prasmingumas
svarbus ugdymo teorijai ir praktikai, kuri pagrindinis objektas esti vaiko psichikos
pltot (gr. psyche siela). Taiau pati graik psyche nra vienalyt. Pavyzdiui, jau
v. Paulius skiria juslin gyvybs prad, kur vadina siela ir tikrj mogikj,
protingj siel, kuri vadina dvasia (gr. pneuma) (r. yd. 4,12; Naujasis
Testamentas, p. 511).
Aristotelis taip pat laiksi nuostatos, kad sielos tyrinjimai labai svarbs ir
reikmingi: Pripaindami inojim graiu bei vertingu dalyku, vis dlto vienai jo
sriiai galime teikti pirmenyb prie kit ar dl nagrinjimo gilumo, ar dl to, kad jos
objektas yra daug reikmingesnis. Dl i abiej prieasi bt teisinga sielos
tyrinjimui skirti vien i pirmesni viet. Be to, atrodo, kad sielos painimas labai
padeda ties surasti ir ypa gamt painti. Juk siela, rodos, yra visko, kas gyva, pradas
(Aristotelis, 1990, p. 323). Sieloje skirdamas tris dvasias, Aristotelis aukiausij,
mstanij dvasi iskaido jutimin ir teorin (nous). G.W.F. Hegelis, kaip Platonas
ir Aristotelis, iskiria tris (tik skirtingo pobdio) dvasios ris: subjektyvij (individo),
objektyvij (grupin, tautos, valstybs) ir absoliutin (Dievo). Pastaroji skleidiasi tiek
subjektyviojoje, tiek ir objektyviojoje dvasiose. Absoliutin dvasia yra gryna. Jos
sklidimas apsireikia vizija mene, vaizdu religijoje, svoka filosofijoje. Dvasi G.W.F.
Hegelis suvokia kaip materijos prieyb.
Tad kas yra siela? Gal vietoje odio siela teisingiau bt vartoti od dvasia?
Kalbdami apie dvasi ir siel, visi i tem nagrinjantys autoriai sutinka, kad jos
neturi nieko bendra su materija ir materialia prigimtimi, iskyrus ry su knu,
vadinamu gyvybe Siela gi yra dvasia, joki materijos savybi neturinti: dl to ji
yra nematoma, neapiuopama ir teatspjama vien i savo veikimo kne (Jaktas A.
1995 a, p. 99). Taiau v. Tomas Akvinietis, kaip matme, teig, kad tik mogaus siela
yra dvasika, o augal ir gyvuli sielos, remiantis formalija logika, turt bti kitokios
prigimties. Kas yra dvasia ir kas siela? Kuo jos skiriasi? O gal tai vienas ir tas pats?
Dvasia filosofijoje suprantama kaip neapribotas nei dalimis, nei erdve, nei laiku
reikinys, atviras visai biai ir visoms vertybms. Jos nepatenkina jokios dalins
vertybs. Tai implikuoja toki jos savyb, kaip nemirtingumas. Vadinasi, dvasia
183

suprantama kaip gyvyb palaikantis pradas arba net pati gyvyb. Taiau siela
(Aristotelis) taip pat suvokiama kaip gyvybs principas. Kuo tada jos skiriasi?
Pedagogikos teorijai ir ugdymo praktikai priimtinesn krikionika dvasios (gr.
pneuma) samprata. Ji ia traktuojama kaip vitalinis (gyvybinis) sielos principas, kaip
dvasin mogaus siela (i dvasios samprata, i eilui autoriaus nuomone, pedagogikai
yra nepaprastai paranki, nes tiksli ir imli, tik nepakankamai ipltota). Vitalin siela (j
lyg sudaryt augalin ir gyvulin dvasios) turi skirtingus savo veikimo dsnius, kuriuos
apsprendia dvasios (j atstovaut mstanioji dvasia, tiksliau nousas) dsniai. Kai
vitalin siela (augalin ir gyvulin dvasios) atsipalaiduoja nuo dvasios (mstaniosios
dvasios), ji pasireikia kaip griaunanti, prietaraujanti gyvybei jga. Kol nousas
(pneuma) valdo vitalin siel, tol jos ryys su knu ioje emikoje tikrovje yra
valdaniojo-valdomojo pobdio ir pastarj padaro nouso reikimosi lauku. Tuo
tarpu vitalins sielos veiksmai dl jos ryio su knu nra visikai autonomiki ir tam
tikra prasme priklauso nuo kno. Aukiausioji dievikoji dvasia (nousas) nei savo
buvimu, nei veikimu nuo nieko nepriklauso, pati savimi laikosi ir pati save
apsprendia, atmesdama bet kur priklausym nuo kit tiek esms, tiek veikimo
poiriu. Todl dvasin mogaus siela (pneuma, nousas arba mstanioji dvasia) nuo
kno nepriklauso idealiai.
Pats dvasios apibrimas filosofine prasme problematikas: Nemediagin,
vientisa btyb, savimi besilaikanti ir pati save apsprendianti, suvokianti ir kurianti
dvasines vertybes (Lietuvi enciklopedija, p. 283). Kyla klausimas kodl dvasia yra
btyb? Juk ir mogus, ir angelas, ir velnias taip pat yra btybs. Tokia dvasios
mstymo logika neivengiamai veda svok paradoks: dvasia yra mogaus ym, bet
j vadiname btybe. Taiau ir pats mogus yra btyb. Vadinasi, jis yra dvasia (arba
angelas, arba velnias). Bet mogus nra vien dvasia. Jis yra ir materija, kuri dvasia
pertvarko taip, kad ji tampa knu ypatinga materijos organizavimo forma. Vadinasi,
dvasi vardyti kaip btyb neleidia paprasiausi formaliosios logikos principai. Kita
vertus, nemediagikumas taip pat nra skiriamoji dvasios savyb, nes siela irgi
nemediagin. Tad kaip reikt apibrti dvasi (ugdymo teorijos ir praktikos
kontekste)? tai pabandysime atsakyti vliau. Kita vertus, ar tikrai dvasia yra savimi
besilaikanti btyb, jeigu, uvus knui, ioje emje ji nebeturi k veikti ir j
apleidia? Vadinasi, prieingai, ioje tikrovje ji laikosi btent knu, nes knas yra
dvasios namai? O gal is apibrimas labiau tikt sielai?

184

Dvasios filosofins sampratos analiz leidia konstatuoti, kad dvasia aikinama

atsivelgiant jos tampr ry su siela. Tai labai reikminga ir, kaip matysime vliau,
perspektyvu. Taiau kaip filosofijoje traktuojama ir komentuojama siela?
Seniausioji sielos samprata bekn mkla, dmai, okantis elis
(Homeras) ir pan. Vedos himnuose siela vaizduojama kaip dievikos prigimties
neknikoji mogaus dalis. Antikins Graikijos filosofai siel siejo su judjimo, kitimo
ir augimo altiniu bei prieastimi. Sokratas jos svok grind doros principu. Siela yra
mogaus dvasios centras (iuo atveju dvasia pasirodo esanti platesn svoka u siel),
neatskiriamai susijusi su objektyviu painimu ir dorine pagarba atskleistoms vertybms.
Platonas daugiau dmesio skyr sielos ir kno santykio problemai. Siela atjusi
i idj pasaulio, kur gijo ten realiai egzistuojani idj painim ir po to apsigyveno
kne. Protinis painimas iame pasaulyje tra tik prisiminimas to, kas buvo mogaus
sielos inota prie susijungiant su knu. Vadinasi, siela mogaus gimimo akto metu
visk pamirta, o ugdymas ir painimas (mstymas) tik paauktas tai priminti jai.
Platonas man, kad siela ir knas yra dvi skirtingos ir ibaigtos substancijos,
takojanios viena kit. mogus dviej veikiamj ir skirting prieasi jungtis.
Knin substancija apriboja ir varo dvasins substancijos pasireikimus. Galutinis
sielos isivadavimas yra mirtis, o sielos prieegzistencija stipriausias jos
nemirtingumo rodymas.
Aristotelio hilo(e)morfistin (mediagos ir formos) teorija teigia, kad siela yra
gyvj btybi substancin forma. Tai ne kas kita, kaip organizmo formalusis principas,
nes siel reikia pripainti substancija ta prasme, kad ji yra gamtos kno, potencialiai
turinio gyvyb, forma (Aristotelis, p. 346). Vadinasi, siela yra forma, kuri suteikia
atitinkamam knui (potencijai) gyvyb ji yra gyvybs pradas. Knas, neteks sielos,
negali bti laikomas gyvu net potencialiai. Kita vertus, nors siela negali bti tapatinama
su knu, kuris tra jos forminama materija (potencija), ji taip pat ir neatskiriama nuo
kno. Pastarasis teiginys, anot Aristotelio, gali pasirodyti ne visikai teisingas, jeigu
paaikt, kad siela yra sudaryta i skirting dali, kuri kai kurios nebt susijusios su
knu. Tuomet atskira jos dalis gali bti ir nepriklausoma nuo kno. Vliau, kaip
minjome, Aristotelis mstaniojoje dvasioje iskyr jutimin ir teorin (grynj)
mstym. Pastarasis nuo kno nepriklauso. iandieniniai filosofai tok sielos
sugebjim teorikai mstyti vadina abstrahavimu arba redukavimu, kai mogus kiek
galdamas stengiasi atsiriboti nuo savo subjektyvios empirins patirties. Be abejo, tai

185

padaryti manoma tik i dalies, bet ne absoliuiai. Kita vertus, mogaus sugebjimas
painti ties vis dlto netiesiogiai rodo, kad toks abstrahavimasis yra rezultatyvus.
Visos gyvos btybs, anot Aristotelio (r. Porfyrijaus med, 11 pav.), turi siel,
nors

Substancija
nemateriali

materiali
knas

neturintis sielos
negyvas

turintis siel
gyva btyb
nejusli
augalas

jusli

neprotinga
gyvnas

protinga
mogus

4 pav. Porfyrijaus medis (arbor porphyriana)

ne visose is gyvybs principas vienodai tobulai reikiasi. is Aristotelio teiginys

nepaprastai svarbus, nes, prieingai daugeliui kit sielos samprat, ji ia suprantama
kaip visoms gyvoms btybms (o ne tik monms) bdingas reikinys. Tokia paia
nuostata vadovaujasi ir A. Jaktas, tik nurodo, kad siela yra sudtingesnis reikinys:
Jeigu mogaus siela bt vien materialins gyvybs prieastis, kaip gyvuli, kuri
sielos teturi vien tiksl gaivinti kn, tai ji knui mirtant, paliaut gyvavusi
(Jaktas A, 1995a, p. 108-109). Tuo tarpu labai danai kiti filosofai siel traktuoja tik
kaip iskirtinai mogui bding savyb. Pavyzdiui, A. liogeris rao: Visos ems
btybs, iskyrus mus, yra besiels (liogeris A. 1997, p. 227). Taigi avantiristikai
drsus mostas ikiliausi mstytoj adresu. Vadinasi, pastarasis teiginys daugiau negu
diskutuotinas.
Sielos turinys, anot Aristotelio, painus tik i jos veikimo apraik: augimo,
judjimo, jutiminio painimo, valios veiksm ir protavimo. Vadinasi, pati siela nra
paini. Todl j galime suvokti kaip mogaus esm, pai bt. Augimo ir jutimins
funkcijos yra materialios (vitalins) prigimties, nes jos i esms priklauso nuo kno.
Todl ir i veiksm prieastis negali bti visikai savarankika. Protavimas ir valios
186

laisv esti dvasins prigimties, nes nepriklauso nuo kno, todl jie turi bti
nepriklausomi ir paiu savo buvimu. Aristotelio nuomone, mstymo galia rykiai
isiskiria i kit gyvybs apraik. Su ia mintimi darniai susijs pasakymas, kad
mstymas yra savybin sielos bsena (Aristotelis, p. 325).
Vadinasi, Aristotelis siel laik pirminiu aktu (veiksmu) arba principu
(pagrindu), kuris mediagin element (kn) padaro gyvybingu ir suteikia egzistencij
proto ir valios jgoms. Siela gali pradti pati save judinti ir pati i savs sustoti. Todl ji
esti mogaus esm, jo individualumo ir dvasini veiksm substancinis pagrindas. Sielos
sutapatinimas su formaliuoju principu nurodo, kad pati mogaus btis yra savo veikimo
ir pasireikimo altinis. Siela vis mogikj akt formalioji prieastis. Ji atskiria
tai, kas gyva, nuo negyvo, suteikia mogui gyvyb ir dvasins valios bei mstymo
galias.
v. Augustinas rmsi kreacionist teigimu, kad kiekvien siel betarpikai
sukuria pats Dievas. Tradukcionistai teig, kad siel vaikams perduoda tvai (kokie
tvai, tokie ir vaikai). iandieninio mokslo poiriu, tai teisinga tiek, kiek tai
suprantama pedagogikai, ir diskutuotina bei abejotina, kai is dvasinio bvio
perdavimas suprantamas biologikai-fiziologikai (iskyrus genetins informacijos
fakt).
Scholastika, kaip matme, grietai rmsi hilo(e)morfistine Aristotelio teorija.
Siela yra kiekvienos gyvos btybs biologini ir psichini veiksm pagrindas,
substancin forma (forma substancialis), kurios dka pirmin mediaga tampa gyva ir
apsprsta rini savybi. Vlesnieji scholastikai papild Aristotelio pairas, vesdami
savo teorij knins formos (forma corporeitatis) svok. Knas yra tik sielos buvimo
forma, materiali jos apraika. Knin forma yra tas principas, kuris apsprendia
organizmo prigimt ir savybes. Siela yra baigtin substancija, taiau neibaigta prigimtis
(natura). Nors ji autonomika, bet esti paskirta susijungimui su knu, nes, tik veikdama
kno pasiprieinim, ji tobulja ir ibaigia savo rin bt. mogaus siela dvasin
forma (forma immaterialis), kuri ilaiko savo tapatyb ir egzistencij net tada, kai
nutraukia visus ryius su knu.
iuolaikiniai hilo(e)morfizmo atstovai mano, kad mogaus btis sudaryta i
dviej vienas kit papildani princip. iuo poiriu mogus neisiskiria i viso daikt
pasaulio. Pagrindinis skirtumas tas, kad daikt, augal ir gyvuli forma bei mediaga
yra savyje neibaigti principai, neturintys galios egzistuoti savarankikai ir
nepriklausomai vienas nuo kito. moguje tik mediaginis elementas turi nepilnumo ir
187

neibaigtumo ym, o siela yra daug tobulesn u eilin daikt ir gyvi form. mogaus
siela ioje tikrovje yra pati tobuliausia forma, atliekanti substancins formos funkcijas
ir esanti tapati savo paios egzistencijai, kuri perduoda mediagai, j apsprsdama.
Filosofine prasme, siela apibriama kaip mogaus dvasins gyvybs galutinis,
formalinis ir vidinis principas. Siela yra vis dvasini gali prieastis, kuri pagrindia
skirtum tarp mogikosios gyvybs ir kit gyvj btybi (Lietuvi enciklopedija, p.
392). is apibrimas ne maiau problemikas ir diskutuotinas negu anksiau ms
analizuotas dvasios apibrimas. Negi siela yra tik dvasins mogaus gyvybs
principas? Negi uo, arklys ir pan. neturi sielos, t.y. ji nra j gyvybinis principas? Kita
vertus, jeigu siela yra dvasins gyvybs principas, tai kas tada fizins gyvybs
principas? Argi ne siela? Argi Aristotelis, T. Akvinietis ir daugelis kit ikili mstytoj
klydo? Galbt. Juk mogus klystanti btyb. Bet kas, jei ne siela, tuomet yra fizins
mogaus gyvybs principas? i eilui autoriaus nuomone, siela yra pati sau gyvyb,
jos esm, btis, eidos (idja, nors ir nevienalyt), o jos apraika btent pasirodo per
fizin gyvyb. Vadinasi, siela yra ne tik dvasins, bet ir fizins gyvybs principas.
Silpstant ir mirtant sielai (dvasinei gyvybei, kuri pakertama nuodms), knas (fizin
gyvyb) nebetenka savo gyvybs principo ir virsta lavonu.
Matome, kad dvasios ir sielos sampratos logikai yra painesns negu tai gali sau
leisti filosofijos praktika pedagogika. Manytume, kad, aikinant dvasios ir sielos
sampratas, filosof laukia dar ilgos paiekos, nuomoni susikirtimai ir diskusijos. Tuo
tarpu pedagogika, kaip veikianti filosofija, reikalauja konkrei, galbt net ir sunkiai
filosofin kritik atlaikani, taiau i esms logik ir aiki dvasios bei sielos svok
apibrim, galinani mokytojus jau dabar skmingai praktikai veikti, ugdyti jaunj
kart savarankikam ir prasmingam gyvenimui. Sielos ir dvasios apibrim
grietinimas, didindamas j tikslum, automatikai maina j teisingum, nes sunku
apibrti neapibriam. i eilui autoriaus nuomone, vis dlto galimas toks j
sugrietinimas, kuris neperengt leidiam tikslumo rib, bet tuo paiu galint
mokytojus efektyviau jomis pasinaudoti ugdymo praktikoje.
Manytume, kad dvasi tikslinga traktuoti kaip sielos sudedamj dal, t.y. siel
laikyti platesne, dvasi siauresne svoka. Vadinasi, dvasia yra sudedamoji sielos
struktros dalis. Remdamiesi Platonu ir Aristoteliu, manytume, kad siel gali sudaryti
trys dvasios (idjos, formos, eidos) augalin (maitinanioji), gyvulin (geidianioji)
ir mstanioji (dievikoji). Btybs, kuri sielos turin sudaro visos trys dvasios,
vadintinos pilnutinmis btybmis. Kai sielos turin sudaro tik dvi arba net viena dvasia,
188

tokia btyb vadintina daline. Galime pastebti dsningum, kad ta siela, kuri turi
mstanij dvasi, btinai turs gyvulin ir augalin dvasias. Tuo tarpu kita btyb gali
turti tik augalin dvasi ir neturti nei gyvulins, nei mstaniosios. Kiekviena i
dvasi savo turiniu esti skirtingos idjos (eidos). ios dvasios skiriasi ir viena nuo kitos.
Pavyzdiui, uolo ir gls augalini dvasi esm idjos, eidos skiriasi, nors abi
dvasios yra augalins kilms. Vadinasi, kiekviena pilnutins btybs, koks yra mogus,
siela esti vairi dvasi (augalins, gyvulins ir mstaniosios) ir vairi j eidos
sveika. Dl ios prieasties, matyt, nemanomos dvi tapaios sielos, taip pat ir du
identiki knai, nes siela, kaip knins gyvybs principas, kiekvienu atveju bdama
kitokia, skirtingai realizuojasi kninje mediagoje (knas sielos scena), suteikdama
jam individuali, originali ir nepakartojam bruo. Turbt, galime formuluoti
hipotez, kad dl ios prieasties nra ir dviej visikai vienod moni savo knu bei
siela. Taip pat galime pastebti, kad augalin dvasia yra pirmoji, suteikianti knui
gyvyb, ir paskutinioji, kuriai apleidus kn is galutinai netenka savo gyvybs
principo. mog, esant vadinamojoje komos bsenoje, galime traktuoti kaip turint
tik vien augalin dvasi, taiau dar gyv ir galint su medicinos pagalba ar kitu bdu
susigrinti gyvulin bei mstanij dvasias ir vl tapti aukiausi laisvs laipsn
turinia btybe. Vadinasi, augalin dvasia yra paskutin, kuri apleidia mogaus kn.
Jeigu i jo pasitraukia ir augalin dvasia, tai knas virsta lavonu, t.y. galutinai ir visikai
netenka gyvybs. Kokios atskir dvasi funkcijos sieloje?
Augalins dvasios funkcija rpintis organizmo augimu, jo vystymusi ir
veisimusi. Btybs, turinios tik i dvasi, vadinamos augalais ir pasiymi emiausiu
laisvs laipsniu. Augalin dvasia normaliomis gyvenimo slygomis mogaus poelgiams
faktikai neturi jokios aktualios takos. J galtume vadinti barbe devyndarbe, nes ji
niekada nesiilsi, tuo tarpu kitos dvasios, pavyzdiui, mogui miegant, gali ilstis.
Augalin dvasia rpinasi maisto paiekomis, jo selekcija pagal organizmo poreikius
(noriu ito arba kito maisto), maisto virkinimu, jo transportavimu atitinkamas
organizmo lsteles, j augimu, skaidymusi, nereikaling mediag paalinimu i
organizmo ir pan. Jeigu normaliomis gyvenimo slygomis augalin dvasia ir daro koki
nors tak mogaus elgsenai, tai ji bna susijusi su mitybiniais proiais, susiklosiusiais
jo filogenezje. Pavyzdiui, beveik visi mons ino, kad persivalgyti nesveika.
Neirint to, dauguma j nesustoja valgyti, kol, kaip sakoma, suvalgytas maistas
nepradeda semti dant. Toki mogaus elgsen galima bt paaikinti, atsivelgiant
mogaus saugumo jausm ir genetin informacij, kuri jis gauna i savo tv ir
189

protvi gimdamas. ia prasme kiekvienam mogui nra tiek met, kiek parayta jo
gimimo liudijime, bet gerokai daugiau. Tai reikia, kad kiekvienas mogaus gimimas
susijs su gen perteikimu. Genas lyg aminoji gyvybs ugnis, kuri niekada
neugsta, nes perduodama i kartos kart. Vadinasi, kiekvienam ms tiek met, kiek
j yra genui, kuris sukaupia gyvybikai svarbiausi mogui informacij.
Seniai, seniai, kai ms protviai neturjo aldytuv ir moderni prietais
maistui gyti, nudobus mamut ar kok kit vr, nebuvo inoma, kada vl bus
sumediotas kitas vris. Tuo tarpu maistas buvo viena svarbiausi mogaus ilikimo
slyg. Vadinasi, norint ilikti, btinai reikdavo kuo daugiau prisivalgyti, nes kada teks
kit kart valgyti neinia, o gyventi mogui norjosi lygiai taip pat, kaip ir iandien.
Vienintelis patikimas maisto sandlys tais laikais buvo mogaus pilvas. Todl jis
valgydavo, kol, kaip sakoma, apsemdavo dantis. Tai bdavo valgymo riba, kuri
pasieks mogus nurimdavo ir pasijusdavo gyvybikai saugus.
is prigimtinis protis, susijs su ilikimo (saugumo) jausmu, ir dabar gajus. Jis
reikiasi btent per augalin dvasi. Todl labai danai mogus pasiryta saikingai
maitintis ir savo priesak vykdo vis dien, bet vakare neitvrs pasmoninio nerimo
keliamos tampos (pastarasis tarsi vis laik transliuot: nesaugu, nesaugu,
nesaugu) atsidaro aldytuv ir, kaip sakoma, susigrina skol. Ekstremaliais
mogaus gyvenimo atvejais (badas, trokulys, kiti atvejai, susij su maisto trkumu)
augalin dvasia ieina sielos avanscen ir pradeda diktuoti mogaus elgsenos
taisykles (koncentracijos stovyklose, negyvenamoje saloje, po laivo katastrofos jroje
be vandens ir pan.), t.y. ji gali prasiskverbti iki mstaniosios dvasios centro proto
ir uvaldyti j, siekdama isaugoti paskutin sielos ir kno ry, slygojant gyvyb.
Gyvulins dvasios funkcija jausti, trokti, geisti ir norti. Btyb, turinti i
dvasi, skirtingai nuo turinios tik augalin dvasi, gali keisti savo viet erdvje, t.y.
judti, vadinasi, gyja papildom laisvs laipsn. Be to, kai kurios gyvulin dvasi
turinios btybs pasiymi jusliniu painimu, gali pasiymti ir tam tikra minties
judjimo laisve sugeba atpainti, sapnuoti (pavyzdiui, unys) ir pan. Tai susij su
instinktu (sub-intellectus), kaip intelekto prototipu, kur turi visi gyvnai (tik skirtingai
ivystyt). Toks dviej dvasi augalins ir gyvulins turjimas yra bdingas
visiems gyviams, gebantiems judti.
moguje gyvulin dvasia reikiasi kaip potencialus vidinis prigimtinis blogis
(egoizmas). Todl ji yra vartai metafiziniam blogiui mogaus siel, kurioje pastarasis
suleidia savo aknis nesunaikinamu savimeils jausmo pavidalu (savotika blogio
190

atramin aiktel mogaus prigimtyje). Jos veikimo alfa ir omega rpintis savimi
(visi veiksmai nukreipti save). Gyvulin dvasia jauiasi save realizavusi, kai igyvena
bsen, kuri mes prat vadinti laime (vardan jos mogus labai danai nesiskaito su
veikimo priemonmis ir todl, kaip taisykl, nusideda). Tai tampriai siejasi su vartojimo
aistra paia plaiausia prasme. Todl vartojimas (griovyba, naikinimas arba savimeil)
skiriamasis gyvulins dvasios bruoas, skirtingai nuo mstaniosios dvasios, kurios
skiriamasis bruoas kryba (meil).
Mstaniosios dvasios funkcija mstyti ir painti. i dvasia bdinga tik
mogui (nors emesnysis jos laipsnis primityvus jutiminis mstymas, t.y. vaizduot,
bdinga ir auktesniesiems induoliams). moguje mstanioji dvasia reikiasi kaip
potencialus vidinis prigimtinis gris (altruizmas). Todl ji yra vartai metafiziniam griui
mogaus siel, kurioje pastarasis suleidia savo aknis nesunaikinamu sins jausmo
pavidalu (savotika grio atramin aiktel mogaus prigimtyje). Jos veikimo alfa ir
omega rpintis kitais (meil, kryptis kitus). Mstanioji dvasia jauiasi save
realizavusi, kai igyvena bsen, kuri mes prat vadinti laisve (vardan jos mogus
atsisako nuo daugelio ios tikrovs pagund). Tai tampriai siejasi su krybos jausmu
paia plaiausia prasme. Todl kryba (meil) skiriamasis mstaniosios dvasios
bruoas, skirtingai nuo gyvulins dvasios, kurios skiriamasis bruoas vartojimas
(savimeil, kryptis save).
Vadinasi, mogaus siela yra prietaringa. Todl, viena vertus, galime sutikti su
A. Jaktu, kad mogaus siela yra dar auktesns kilms, nes yra paties Dievo mogui
kvpta, bet, kita vertus, diskutuoti dl teiginio, kad kaip Dievo tyriausias, aminos
dvasios kvpimas, ms siela neturi savy nieko emiko, kaip gyvuli sielos, bet yra
laisva, tyra, nemari dvasia (Jaktas A., 1995a, p. 101). Augalin ir gyvulin dvasios esti
grynai knikosios (sudaro, kaip minjome, vitalin siel). Be to, jos gali sublimuotis,
siskverbti mstaniosios dvasios sfer prot ir j uvaldyti. Protas, kaip
mogaus statym leidybos centras, taps gyvulins dvasios rankiu, leidia statymus
, kurie tenkina gyvulin, tamsij mogaus prigimties pus, pajungdamas mogaus
vali atitinkamo pobdio elgsenai. Mstanioji dvasia, kaip ir gyvulin, taip pat siekia
valdyti prot, juo labiau, kad tai yra jos nuosavyb. ia prasme ir reikt padiskutuoti
su A. Jaktu. Manytumm, kad mogaus siela turi daug emik, net vrik savybi.
Tai rodo nepaprastas mogaus laims ioje emje trokimas ir poelgiai, neturintys
nieko bendra ne tik su dievikumu, bet ir su monikumu (faizmas, komunizmas,
polpotizmas Pietryi Azijoje ir pan.). Todl laisvs klausimas ugdyme, o tuo paiu ir
191

gyvenime, nra toks paprastas. To, deja, kol kas nesupranta ir kai kurie ms
pedagogikos mokslininkai bei j pasekjai, ant kiekvieno kampo su primityviai
ididiu patosu deklaruojantys laisvs principus ugdyme. Belieka paklausti: Laisvs
kam?.
mogaus siela yra prietaringa. Tok prietaringum i esms lemia gyvulins ir
mstaniosios dvasi tarpusavio kova sieloje dl teiss valdyti mog. Btent jos ir j
kova esti mogaus prietaringumo altinis, nes jis yra viskas kartu ir angelas, ir
velnias viename asmenyje, stovintis, anot A. liogerio (1990), tarp dangaus ir pragaro,
vadinamo eme, o ne tik geroji arba tik blogoji dvasia. mogaus sielos prietaringumas
pasireikia vairiomis formomis ir lygiais. tai, pavyzdiui, M. Aurelijus pastebjo tok
mogaus bruo: A danai stebjausi tuo, kad daugelis save myli labiau negu kitus,
tuo tarpu savo nuomon apie save vertina maiau negu kit nuomon (Aurelijus M.,
1997, p. 160).
Gyvulinei dvasiai, kaip minjome, bdingas laims siekimas (mogus-vergas,
r. toliau A. Maceinos egzistencins filosofijos edukologiniai aspektai), todl ji yra
egoistika (vis veiksm kryptis save, toks mogus yra udaras), pilna puikybs, o
objektyvi dvasin atrama jai yra prigimtinis mogaus savimeils jausmas (nra
mogaus, kuris nemylt savs). Pedagogine prasme, is jausmas nei blogas, nei geras,
nes i savimeils kyla ne tik puikybs nuodms altinio bet ir savigarbos
jausmas, kuris yra gdos, taigi ir doros ugdymo pagrindas. Taiau, kai savimeils
jausm uvaldo gyvulin dvasia, jis transformuojasi puikyb ir veda mog nuodmi
keliu, kuris gali virsti ir niekybs keliu. Kai savimeils jausm uvaldo mstanioji
dvasia, jis perauga savigarbos ir gdos jausmus, kurie padeda mogui eiti doro
gyvenimo keliu.
Mstaniajai dvasiai bdingas laisvs siekimas (mogus-maitininkas), ji
altruistika, jai bdingas prieingas savimeilei meils jausmas (vis veiksm kryptis
yra nuo savs kit, todl tokia asmenyb yra atvira), objektyvia dvasine atrama jai
tampa sins jausmas (nra mogaus, kuris neturt sins). Vadinasi, gyvulin dvasia
savo sigaljimui mogaus sieloje kaip atram pasirenka prigimtin mogaus savimeils
jausm, o mstanioji dvasia prigimtin sins jausm. Kitaip tariant, gyvulins ir
mstaniosios dvasios kova mogaus sieloje pasireikia savimeils ir sins, puikybs
ir nusieminimo (krikionikja prasme) jausm sankirta. Pastaroji yra judrioji
sankrya mogaus sieloje. Vienas svarbiausi ugdymo, vadinasi, ir mokytojo darbo,
udavini padti vaikui, kad ioje kovoje nugalt ir sitvirtint mstanioji dvasia.
192

Jeigu to nepavyksta padaryti, ugdymo rezultato mogaus nra. Vietoje to gauname

kit rezultat, kur mons vardijo gyvo lavono svoka. Toks mogus gyvas, nes turi
siel, bet i gyvyb gaivinanti siela tra dalin (tik vitalin, nepilna), nes joje
nerealizuota tai, kas mog daro mogumi mstaniosios dvasios viepatavimas
sieloje.
Tokia sielos struktros, jos ir dvasios samprata, j santykis ir sveikos pobdis
mogaus sieloje leidia fundamentaliai sprsti daugel pedagogini udavini.
Pavyzdiui, labai danai mokytojai, ypa jauni, neino kaip pasielgti tam tikrose
situacijose, kai mokiniai prao leisti jiems k nors daryti, o pedagogine prasme tai ne
visada pateisinama, nors akivaizdiai ir nra draustina. Pasinaudodamas minta sielos
struktros samprata ir dvasi joje sveika, mokytojas visada gana nesunkiai ras
atsakym: leisti vaikams daryti tai, ko jie prao, ar ne. Tokiais atvejais jis visuomet
turt pirmiausiai paklausti pats savs, k jis leisdamas ar neleisdamas ilaisvins j
sieloje gyvulin dvasi (gyvul, galbt net vr) ar mstanij dvasi (mog)?
Kitaip tariant, minta sielos ir dvasios santykio samprata leidia gana efektyviai
metodologiniame lygmenyje sprsti vien pagrindini ugdymo problem laisvs
problem. Vadinasi, jeigu mokytojas, prie leisdamas vaikui k nors daryti, suvokia, kad
tai ilaisvint jame slypint gyvul (neduok Dieve, vr), jis negali leisti to daryti, nes
ne tokia ugdymo paskirtis. Prieingai, galima ir btina vaikui leisti daryti visk, kas
skatina jo mstaniosios dvasios pltr ir stiprjim. Kitaip tariant, per dvasi sveikos
sieloje prizm atsiskleidia vieno pagrindinio (mokytojo-skulptoriaus) ugdymo
rankio galimanegalima (kaip kalto) panaudojamumo menas.
Apibendrindami galime teigti, kad siela yra dvasins prigimties, nes jos
struktra sudaryta i trij dvasi augalins, geidianiosios ir mstaniosios.
Augalin ir geidianioji dvasios tarsi gyvent pasmonje. Mstanioji dvasia, arba
smon, sudaryta i jutiminio suvokimo galios, valios ir proto. Jutiminis suvokimas
atitikt matant mstym (suvokim), o protas (mstanti valia) mstant matym
(supratim). Valia (veikiantis protas) atlieka ne tik tarpininks tarp jutiminio suvokimo
ir proto, bet ir repli funkcij, kurios dka proto kristalai atskiriami nuo amorfikos
intelekto mass. Tuo norime pasakyti, kad protas yra intelekto fenomenas, apraika, kad
intelektas ir protas santykiauja kaip esm ir fenomenas, potencija ir aktualija, o ne kaip
nors kitaip. i eilui autorius nort atkreipti skaitytojo dmes valios, kaip repli,
vaizd. Ugdymas yra lyg rankos, valdanios tas reples. Taiau, norint ugdymo
rankomis i amorfikos intelekto mass traukti proto kristalus, reikia ne tik rank
193

(ugdymo), bet ir repli (valios). ia prasme valia ugdyme turi bti ankstesn nei
protas (tuo noriu dar kart pabrti aukljimo pirmenyb prie lavinim ugdyme), nes ji
yra tas rankis, be kurio nemanomas ne tik proto ugdymas, bet ir jo valdymas.

Metodai ir priemons
Savarankikas

literatros

studijavimas,

savarankikas

problem

formulavimas,

atsakymai klausimus.

Uduotys studijuojantiems
1. Atsakykite pateiktus kontrolinius klausimus.
2. Pritaikykite racionalizmo teorijas karjeros projektavimo problem sprendimui ir
pagrskite tai.

Kontroliniai klausimai:
1. Kaip Js suprantate racionalizm? kokias dvi grupes racionalistai skirsto
visas inias? Kas sudaro racionalistinio painimo pagrind?
2. Kas yra dialektika? Kuo skiriasi diskursyvinis ir intuityvinis mstymas?
3. Kaip Platono painimo teorijoje sveikauja materija ir idja? Kokios dvasios,
Platono nuomone, sudaro sielos struktr?
4. Kokius dialektinio mstymo etapus iskiria G.W.F. Hegelis? Kaip jie
tarpusavyje sveikauja?
5. Kuo savo painimo teorij grind R. Descartesas? Kas, Js manymu, yra
monada?
6. Koks svarbiausias racionalistins painimo teorijos trkumas?
7. Kas yra scholastika? Kokius du ini lygius skyr scholastinis mokymas?
8. K teig scholastinis realizmas (kratutinis ir konsensuso)? Nominalizmas?
Konceptualizmas?
9. Kas sieja tomizm ir scholastik, filosofij ir teologij? Kas yra universalija
(realizme, nominalizme, konceptualizme)? Kokiais bdais, remiantis v. T. Akvinieiu,
egzistuoja universalijos?
10.

Kokia

antiteze

tomizmas

grindia

bties

filosofij?

Kas

yra

hilo(e)morfizmas? Kaip, remdamasis juo, tomizmas aikina mogaus prigimt?

11. Kuo hilo(e)morfistin teorija naudinga ir produktyvi karjeros projektavimui?

194

12. Kokios dvasios, Aristotelio nuomone, sudaro sielos struktr ir kuo ji skiriasi
nuo Platono sielos struktros sampratos?
13. Kuo Aristotelio painimo teorija skiriasi nuo Platono painimo teorijos?
14. Kokius du painimo lygius skiria tomizmas? Kas sieja tomizm su
racionalizmu? Kaip tomizmas traktuoja asmenyb?
Literatra

Aristotelis. (1990). Apie siel// Rinktiniai ratai. V.: Mintis.

Aurelijus M. (1997). Sau paiam. Vilnius, Vyturys.

Dekart R. (1989). Soinenija v 2-uch tomach. T. 1 M.: Mysl.

Jaktas A. (1995). mogaus paslaptis//Ratai, T.1. V.: Mintis,

p. 76-98.

Jaktas A. (1995a). mogaus siela//Ratai, T.1. V.: Mintis, p.

99-116.

Maceina A. (1990). Ratai, T.3. V.: Mintis.

Platonas. (1968). Dialogai. Vilnius.

Platonas. (1981). Valstyb. I d. V.: Mintis.

Platonas. (1981). Valstyb. II d. V.: Mintis.

liogeris A. (1997). Niekio vardai: septyni antropotopijos

etiudai. V.: Pradai.

18. Svarbiausios racionalistins pakraipos ugdymo teorijos

Studij tikslai:

Apibibdintos racionalistins pakraipos ugdymo teorijos ir

vertintas j reikmingumas karjeros projektavimo tyrimams.
Apibdintos Herbarto pakopinio suvokimo teorijos pakopos ir
pritaikytos konsultavimo teorijai bei praktikai
Paaikinti neatomistins pedagogikos mokymo tikslai ir principai

195

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibrta racionalizmo samprata, vertinta jo reikm karjeros projektavimo reikini
tyrimams. Iskirtos ir apibdintos racionalizmo filosofijos atakos. Paaikinta Herbarto
pakopinio suvokimo teorijos reikm karjeros projektavimo teorijai ir praktikai.

Temos turinys:
18.1. Neotomistin pedagogika: teiginiai, svokos, apibrimai
Neotomistin pedagogika akcentuoja ugdymo tiksl apibrtum ir, svarbiausia,
nekintamum. Neotomist nuomone, joks mokslas nepajgus suformuluoti teising
ugdymo tiksl. Tai krikionikos religijos prerogatyva, nes tik ji pateikia atsakym tai,
kas yra mogus, kokia jo esm ir pagrindins vertybs. Svarbiausias ugdymo tikslas
dvasingumo ugdymas moguje, jo rengimas aminajam gyvenimui, kuris prasideda
emje ir tsiasi anapus. Gyvenimo emje prasm pasirengimas gyvenimui po
mirties, t.y.grimui ten, i kur mogus ir atjo pas Diev. is tikslas gali bti
pasiektas tik ugdant dvasingum.
mogus, bdamas dvilype btybe, vystosi dvejopai: individas pagal
materialius dsnius, o asmenyb, bdama dievikos prigimties, pagal antgamtinius
dsnius. Todl, alia mokslini ini, svarbu perteikti ir religines inias. Tai garantuoja
ugdymo pilnatv. Vis dlto, neotomist nuomone, vaikui svarbiau painti religines tiesas
negu imokti algebros veiksmus su trupmenomis ar vertinti W. Shakespeareo krinius.
Neotomistin pedagogika glaudiai siejasi su vidurami universitetais. Studij
turin juose lm fakultetas, kuriame buvo studijuojama, taiau visi privaljo baigti men
fakultet ir tik po to siekti medicinos, teiss ar teologijos moksl ini. Men fakulteto
studij turinio pagrind sudar vadinamieji septyni laisvieji menai (liberal arts
trivium ir quadrivium). Daugumoje universitet maai dmesio buvo skiriama
matematikos disciplinoms, retorikai, tuo tarpu intensyviai studijuojama logika,
gramatika, vairios filosofins disciplinos.
I esms vyravo scholastinis mokymo bdas: ymi klasik (autoritet) tekst
skaitymas, komentavimas ir disputai. Mokant gramatikos, populiars buvo Homero ir
Virgilijaus veikalai, kurie tarnavo ne tik skaitymo ir gramatikos mokymui, bet ir
poetiniam, doroviniam ugdymui. Studijuojant medicin, buvo skaitomi Hipokrato ir
Galeno, astronomij Ptolemiejaus, filosofij Platono ir Aristotelio veikalai.

196

Ypa daug dmesio scholastiniame mokyme buvo skiriama disputui, kaip vienai
svarbiausi intelekto lavinimo priemoni. Jeigu skaitymas prot orientuodavo ir
sumodeliuodavo tam tikra mstymo kryptimi bei atitinkamam mstymo bdui, disputas
turdavo tai tvirtinti aukltinio smonje, tuo lavindamas ir ugdydamas jo protines
galias. iam tikslui pasiekti daug dmesio dispute buvo teikiama problemos, kuri bus
diskutuojama, formulavimui. Problemos struktra bdavo tokia: a) tema, kuria bus
diskutuojama, pateikiama atitinkama formule, pavyzdiui, klausiama, kuris i...., b) po
to pateikiami samprotavimai, kurie pagrindia atsakym Ne (b1) arba atsakym Taip
(b2), c) silomas sprendimas su atitinkamais paaikinimais (c1), pateikiami
samprotavimai, kodl netiko vienas atsakym, pateikt b dalyje (c 2).
Per praktin mokym profesorius daniausiai klausimo bdu tik pristatydavo tem
ir pateikdavo atsakymus u ir prie. Rasti ir pagrsti sprendim turdavo patys
studentai. Lygiai taip pat reikdavo argumentuoti, kodl buvo pasirinktas is, o ne kitas
sprendinys. Daugeliu atvej sprendinys apgindavo autoriaus teorijos teisingum, nors
buvo toleruojamos ir tam tikros ilygos.
Viena problem variacij buvo sofizmai, plaiai praktikuojami men
fakultetuose. ia disputo ieities taku daniausiai bdavo koks nors paradoksalus,
sivaizduotinas teiginys, pavyzdiui, a meluoju, itartas mogaus, kuris nieko daugiau
nebesako. Formuluojamas klausimas: tiesa tai ar melas? is klausimas diskutuojamas
normalia anksiau pateikta klausimo struktros nagrinjimo tvarka. Sprendim pateikia
auktesniojo kurso studentas (bakalauras). Taiau tuo disputas nesibaigia. Formuluojami
nauji klausimai, kuriais tikrinama login mstymo tvarka, priimant ankstesn atsakym
pirmj teigin. Debatai tsiasi.
Sugebjimai aikiai pateikti argumentus buvo gyjami su silogizm pagalba.
Daugel scholastini tekst sudarydavo taisyklingi silogizmai (dvi prielaidos ir ivada),
kurie paddavo sekti argumentus, j sandar bei patikrinti j veiksmingum.
Jzuit pedagogika jzuit ordino kdikis. ordin kr buvs ispan
monarchijos riteris Inigo de Loyola, vliau lotynizavs savo vard Ignacij. Jzuit
ordin popieius Paulius III formaliai palaimino 1540 metais. Nors ordinas savo veikloje
nenumat tiesiogins pedagogins veiklos, taiau atskir io ordino nari kurtos
mokyklos susilauk aukto tuometinio valdaniojo luomo vertinimo.
Jzuit mokyklos anksiau ir iandien kuriamos remiantis Tomo Akvinieio
filosofinmis idjomis. Atlaikiusios imtmei ibandymus, jos ir dabar skmingai veikia
daugelyje labiausiai isivysiusi pasaulio ali. Jzuit mokyklos, kaip neotomistins
197

filosofijos idj reikjos, nemaai dmesio skyr intelekto vystymui pagrindinei

slygai painti dievikas tiesas. Tuo pat metu n akimirkai i pedagoginio akiraio
neileidiama dorovinio ugdymo svarba. Nors Diev painti labai svarbu, bet dar
svarbiau J mylti. Vadinasi, Dievo painimas (proto lavinimas) tra priemon, siekiant
pagrindinio tikslo, pamilti Diev. Savaime aiku, kad, norint pamilti, reikia painti.
Taigi neotomistin pedagogika kelia logikai tvirtai pagrst ugdymo tiksl.
Pagrindiniu jzuit ordino pedagoginiu dokumentu galime laikyti Studij plan
(Ratio Studiorum) knyg mokytojams ir mokykl vadovams. Tai rinkinys vairi
patarim ir nurodym, kaip vadovauti mokyklai, parinkti ir paskirstyti mokytojus, koks
turi bti mokymo turinys bei mokymo metodai. Knygoje netgi nurodomas egzamin
skaiius, bdai ir priemons, kaip skatinti skming mokymsi. Labiausiai paplitusi
mokymo metodika buvo tokia:
a) paskaita: mokytojas apvelgia numatom ateinaniame seminare nagrinti
mediag, prie pateikdamas j savarankikam mokini mokymuisi, paaikina
sudtingesnius klausimus, akcentuoja svarbesnes vietas, apibendrina vis paskaitos
mediag.
b) kartojimas (repeticija): ta pati mediaga nagrinjama skirtingais metodais per
vairias paskaitas ir disputus, apklausas ir po to tvirtinama savarankikoje mokini
polemikoje, krybiniuose darbuose.
c) Non multa, sed multum (Nedaug, bet gerai): remiantis jzuit mokymo
metodika, svarbiausia usimim metu pateikti ne kuo daugiau mediagos, bet kuo
nuodugniau ir vairiapusikiau j inagrinti (kad toki nuostat, jos nesuabsoliutinus,
galima bt grinti iandienines ms mokyklas !).
d) elokvencija (eloquentia): ikalba, ikalbumas, talentas gerai kalbti, mokymo
metodika orientuojama sugebjim aikiai reikti savo mintis lavinim, naudojant
tokias iraikos priemones, kaip drama, muzika, prakalb sakymas ir viei disputai.
Jzuit pedagogika rmsi septyniais principais, kurie atspindjo v. Ignacijaus
Loyolos pasaulir:
1. Dievas pasaulyje. Pasaulis, kaip Dievo tvarinys, vertingas tiek, kiek veda mus
prie Dievo. Jzuit pedagogika teigia, kad: a) pasaulis yra geras, ir bando sukurti
nuostabos ir paslaptingumo pojt pastant Dievo krinij; b) nuostatos Dievas
pasaulyje kontekste tiria mogaus gyvenimo prasm, rpinasi kiekvieno moksleivio
individualybs ugdymu; c) ypa rpinasi vaizduots, jausm, krybikumo ugdymu bei
bendravimo mokjim pltojimu.
198

2. Dievo meil. Dievas pasta ir myli kiekvien mog. i meil kvieia j

atsiliepti. Atsakymas turi bti individualus ir atliktas laisva valia. Jzuit pedagogika
siekia: a) rpintis ir palaikyti ry su kiekvienu moksleiviu; mokymo turin konstruoti
taip, kad jis turt kuo didiausi tak asmenybs ugdymui ir ugdymuisi, nesivaikant
laiko neibandyt moderni pedagogini naujovi. Akcentuojama tarpasmenini ryi
tarp mokinio ir mokytojo svarba; b) skatinti mokini aktyvum, pasireikiant sisavinant
mokomj mediag. io tikslo siekiama skiriant asmenines uduotis, sudarant
galimybes rasti individualius sprendimus (euristins uduotys), skatinanius susimstyti
ties vairiais gyvenimo klausimais. Skiepijama meil mokymuisi. Teigiamas poiris
mokymsi laikomas pagrindine saviugdos per vis gyvenim realizavimo slyga.
3. Nuodm. Ji yra realyb, o laisv gali bti pasiekiama tik veikiant i klit.
Tuo tikslu reikia apsiginkluoti vairiomis iniomis, reikalingomis darbui, pripastant
tikrovs reikini suvokimo sunkumus ir pair rigidikum. Jzuit pedagogika: a)
apima vertybi, poiri, valios ir sugebjim vertinti juos ugdym; b) akcentuoja
drausm mokykloje, bet siekia jos per kiekvieno moksleivio savidrausms ugdym.
4. Meil per darbus. Darbas meil, tapusi regima. Meil rodoma darbais.
Tokiu bdu jzuit pedagogika ugdo kiekvieno mokinio: a) pareig bti paslaugiu, padti
kitiems; b) teisingumo jausm, kurio ugdymui mokymo turinyje skiriama daug vietos ir
dmesio. Mokiniai skatinami darbais siekti permain gyvenimo realybje. Mokykla,
gyvenimas joje turi bti gyvu teisingumo pavyzdiu.
5. Tobulumas (meistrikumas). Tai reikalavimas siekti vis daugiau, atlikti ar
padaryti k nors vis geriau, vadinasi, bti ariau Dievo. Jzuit pedagogika: a) tobulumo
kriterij siekia pritaikyti visoms mokyklinio gyvenimo sritims. Plaiame mogikojo
tobulumo kontekste akcentuoja akademin tobulum; b) siekia ugdyti lyderius: merginas
ir vaikinus, kurie vliau uimt atsakingus postus visuomenje ir tokiu bdu galt
teigiamai takoti kitus jos narius; c) naudoja tradicikai rekomenduojamas varybas
(konkursus, ginus, disputus ir t.t.), kaip svarbias akademinio tobuljimo priemones.
6. Bendruomen. Svarbiu mokyklos bendruomen ugdaniu veiksniu jzuit
pedagogika laiko dalijimsi sukaupta patirtimi. Todl ji: a) akcentuoja mokyklos
bendruomens atsakomyb u isikelt udavini gyvendinim; b) garantuoja mokini,
mokytoj ir kit mokyklos bendruomens nari teises, taip pat skatina kiekvieno j
individuali atsakomyb.
7. Apmstymas (silentium strictuum grieta tyla). Patirtis skatina valg
arba savo patirties apmstym. Tai veria pervelgti priimamus sprendimus ir koreguoti
199

juos. Jzuit pedagogika skatina: a) apmstymus ir vertinimus, praktines permainas,

jeigu jos neivengiamos. Mokymo turinys, ugdymo procesas, mokymo bdai ir formos
turi bti taikomi prie naujai susidarani slyg ir atitikti specifinius poreikius t
moni, kuriems ir skirta mokykla; b) pasikeitim patirtimi mokykloje ir tarp mokykl,
siekiant geriau suprasti iuolaikinio pasaulio poreikius ir j realizavimo bdus.
Be neabejotin pasiekim jzuit pedagogikos teorijoje ir praktikoje, negalima
nepastebti ir kai kuri neigiam nukrypim konkreiais ugdymo atvejais. Vis pirma
teorinis teiginys apie nuoirdum kai kuri jzuit pedagog ugdymo praktikoje
virsdavo skundimo kultu mokyklins bendruomens gyvenime. Lenktyniavimas,
inojimo poiriu, paveriamas vien mokini asmenybs eminimu ir kit
iauktinimu (asil suolai, imperatori titulai), o tai suprieindavo mokinius
tarpusavyje.
Mokymo turinys grindiamas vaiko asmenybs amiaus tarpsni psichologija.
Pradios mokyklos mokymo turinys turi remtis vaiko vaizduots pasauliu, pasak
pomgiu. Taiau reikia toki pasak, kurios padt vaikui suvokti supant pasaul, jo
vertybes, lavint intelekt, diegt dorinio ugdymo pagrindus. Pradios mokykloje
gyjami ir ratingumo gdiai.
Pagrindinje mokykloje vaikas traukiamas mstymo pasaul, susipasta su
didiaisiais monijos minties lobynais. Tai pasiekiama gimtosios ir usienio kalb,
istorijos, geografijos, matematikos, gamtos moksl, literatros ir kit humanitarini
mokomj dalyk dka. Mokymasis auktesniosiose mokyklose (licjuose) trunka
ketverius metus. Vieneri metai skiriami matematikai ir poezijai, literatrai, logikai,
usienio kalboms, kultros istorijai. Antrieji metai gamtos mokslo, dailij men,
matematikos, literatros ir poezijos, istorijos mokymuisi. Treiaisiais metais toliau
mokomasi gamtos moksl, dailij men, filosofijos, apimanios metafizik, gamtos
filosofij, epistemologij (gnoseologij), psichologij, fizik, matematik, literatr,
poezij. Ketvirtaisiais metais mokomasi etikos, politins filosofijos, matematikos,
gamtos moksl, literatros ir poezijos, dailij men, kultros ir mokslo istorijos.
Filosofijos disciplinos siejamos su teologija tai padeda geriau suvokti pasaul, savo
gyvenimo tiksl ir prasm. Akcentuojama prasms problema ugdymo tiksl poiriu.

18.2. J.F. Herbarto pakopinio suvokimo teorija

200

Johannas Friedrichas Herbartas (17761841) mokslins pedagogikos bei

metodikos pagrindjas, vienas trij didij (alia J.H. Pestalozzio 17461827 ir F.
Frbelio 17821852). Nors J.F. Herbartas ir kritikavo I. Kanto bei J.G.
Fichts idealistin filosofij, taiau pritar j nuostatai, kad ugdymo
tikslas doro (moralaus) mogaus ugdymas. Pagrind dualins
pedagogikos sistem (pastarj, anot J.F. Herbarto, lemia du mokslai
etika ir psichologija: pirmoji ugdymo tikslus, antroji ugdymo
priemones), kurios praktin esm ireik klausimais: Kaip mog
iugdyti moraliu (doru)? ir Ar tai galima pagrsti teorikai?.
Iekodamas atsakymo mintus klausimus, J.F. Herbartas savo
pastangas sutelk ties keturiomis temomis: 1) kas yra ugdymo
teorija? 2) ugdymas ir moralin autonomija; 3) k ugdyti: mog ar
piliet? 4) auklti ar lavinti? Ugdymo teorijos samprat jis grind I.
Kanto filosofijos nuostata, kad X teorija pirmiausiai yra atsakymas
klausim: Kaip X yra galimas?. Vadinasi, ar galimas ugdymas? is
klausimas nra nekorektikas, nes ugdymo procese visada ikyla
ugdymo, kaip prievartos, ir mogaus, kaip laisvos btybs, prietaros
dilema. Gvildendamas ugdymo tikslo problem, J.F. Herbartas band
derinti J.J. Rousseauo k atgal gamt!, kaip kvietim ugdyti dor
mog, akcentuojant jo

prigimtin

laisv su I. Kanto proto

(Vernunft) svoka, kaip raginimu ugdyti piliet, remiantis pareigos

jausmo ugdymu. Tokio derinimo idavoje jis suformulavo moralaus
(doro) mogaus ugdymo tiksl, kuris savaime implikuoja ir gero
pilieio ugdym (tik geras mogus gali bti geru pilieiu). Vadinasi,
anot J.F. Herbarto, dorumas (skirtingai nuo I. Kanto, kuris pastarj
laik vienu i ugdymo tiksl) yra vienintelis ir aukiausias ugdymo
tikslas. Todl, sprsdamas aukljimo ir lavinimo santyk mokyme, jis
formuluoja aukljamojo mokymo svok, kuria akcentuoja aukljimo
virenyb prie lavinim (valios arba irdies kulto prioritet prie
proto, kaip ugdymo tikslo, kult). i apmstym idavoje savo
ugdymo

teorijoje

jis

iskyr

tris

pagrindinius

elementus:

1)

vadovavim vaiko ugdymui; 2) aukljamj mokym ir 3) drausm.

Vaiko ugdymas, anot J.F. Herbarto, prasideda tik tuomet, kada jis

201

parodo pirmuosius savo valios (pavyzdiui, A pats!) enklus. Iki to

momento vaikas nra ugdomas, bet vadovaujamas (savotikai
dresiruojamas). Autonomins valios enkl reikimosi pradia vaiko
elgesyje rodo, kad jame jau subrendo vidins laisvs (proto ir valios)
idja, kuri reikia ugdyti pltoti ir stiprinti. Vadinasi, alia valios
ikyla btinyb ugdyti ir prot. Sprsti udavin ir turi padti
aukljamasis mokymas, kuris, ugdydamas prot, nuolatos rpinasi
valios pltros prioritetu, nes be pastarosios negali bti drausms. Ji
ne tik ugdymo tikslas, bet ir doro charakterio ugdymo priemon, nes
pastarasis yra doros asmenybs pagrindas.
Savo pasaulira J.F. Herbartas buvo ne dialektikas, bet
metafizikas, nes, skirtingai nuo daugelio kit pedagog, ugdymo
teorij

grind

Parmenido

mokymu

apie

bties

vieningum

ir

nekintamum. Pasaulio kitimas tra iliuzija, optin apgaul. Kinta tik

apraikos, esm ilieka ta pati. Pavyzdiui, mogus kaip ir prie
tkstant met trokta bti laimingas, sveikas, vertina itikimyb,
siekia laisvs ir meils bei pan. mogaus prigimtis visikai nekinta
kokia buvo prie tkstant met, tokia pati yra ir iandien (kiekvieno
pirtai save lenkti, savi markiniai ariau kno ir t.t.). Kai nekinta
mogaus esm, jo prigimtis, negali kisti ir pats pasaulis, nes jis yra
toks, koks esti mogus. Vadinasi, kitimas tik iliuzija.
R.

Descarteso

ir

G.W.

Leibnizo

racionalistins

filosofijos

takojamas J.F. Herbartas iekojo esminio elemento, atomo, kuris

galt bti vis psichini reikini pagrindas. Toks atomas, elementas,
jo nuomone, yra realas. Pasaulis, anot jo, susideda i begalinio kiekio
esmi real, kurie mogui nepains.
J.F. Herbart ypa domino smons reikiniai, esminis jos
elementas realas, kurio pagrindu galt susidaryti visi kiti smons
reikiniai. Jis suskald mogaus psichin veikl sudtines dalis ir
iskyr pat paprasiausi, pirmin jos element vaizdin. Tai
smons realas. Vaizdini asociacijos bei vairios kombinacijos ir
apsprendia mogaus psichin gyvenim, jo smons reikinius.
Remdamasis tokia nuostata, psichologij J.F. Herbartas laik mokslu

202

apie vaizdinius. Visi smons reikiniai mstymas, emocijos, valia

tai vis ta pati psichin funkcija vaizdinys, gaunantis nauj form
ir prasm.
Tik gims vaikas, anot J.F. Herbarto, neturi joki vaizdini, taip
pat ir savybi. Smons turinys susidaro tada, kai sveikos su ioriniu
pasauliu

idavoje

gyjami vaizdiniai

ir

prasideda

j judjimas.

Jungdamiesi tam tikrus darinius pagal asociacijos dsnius, jie sukuria

vienokius arba kitokius smons reikinius. J.F. Herbartas buvo
pirmasis

psichologijoje

pritaiks

G.W.

Leibnizo

apercepcijos

ir

asociacijos svokas.
Anot
smonje

J.F.

Herbarto,

kaupiasi

mogaus,

vaizdiniai.

sveikaujanio

Kadangi

smons

su

aplinka,

talpa

ribota

(smon iandien reprezentuot kompiuterio operatyvin atmint arba

minktj disk, o pasmon kietj disk), dalis vaizdini yra
nustumiami pasmons bedugn. Taiau visa pasmonje
susikaupusi vaizdini mas stengiasi grti atgal smons lauk
(smons laukas yra tai, k mogus duotoju momentu veikia arba
msto, kas yra jo dmesio, kaip vart smon, centre), t.y.
prasiskverbti smon. Taiau ikyla tik tie vaizdiniai, kurie yra
giminingi smons lauke esantiems. Kiti vaizdiniai, kurie negauna
smons

pastiprinimo,

lieka

pasmonje

arba

naujai

susidar

vaizdiniai smons lauke nusilpsta ir istumiami u jos slenksio

pasmon, psichikos sandl. Smons lauke atsiradus vaizdiniams,
kurie yra giminingi esantiems pasmonje, pastarieji gali ikilti
smon. Pasmonje ilgiau usigulj vaizdiniai sensta, dlja,
gali visai sunykti. Tuomet, net smons lauke atsiradus giminingiems
vaizdiniams, jie gali neikilti i pasmons arba bti ikeliami apir,
nepilni ir deformuoti.
J.F. Herbarto nuomone, visas protinis mogaus gyvenimas
priklauso nuo pirmini vaizdini, sustiprint patyrimo (bendravimo ir
ugdymo) tiek tiesiogine, tiek ontogenetine prasme, nes pirmieji
vaikysts vaizdiniai lydi mog vis gyvenim. tai kodl sakoma, kad
vis mogaus psichinio gyvenimo problem prieasi reikia iekoti

203

vaikystje. Suvokim, anot J.F. Herbarto, lemia vaizdini santykis.

mogus suvokia tada, kai odis, daiktas ar reikinys iaukia jo
smonje tam tikr vaizdini visum, esani sistemoje. Kai ie
dirgikliai (odis, daiktas, svoka ir pan.) neiaukia joki vaizdini, jie
ilieka nesuvokti ir nesuprasti (suvokti ir suprasti ne tas pats, r.
Mokytojo filosofini studij odynl). Visus psichinius reikinius
(vali, jausmus, norus ir pan.), j kitim J.F. Herbartas aikina
vaizdini

santykiavimu.

Pavyzdiui,

jausmai

tai

sustabdyti

vaizdiniai. Kai tarp j yra harmonija, jauiamas malonumo jausmas,

jeigu disharmonija kyla nemalons jausmai.
Pedagogik J.F. Herbartas grind, kaip minjome, etika ir
psichologija

(S.

alkauskis

atitinkamai

iskyr

pedagogik

ir

pedagogij). Aukiausias ugdymo tikslas geras, doras mogus.

Pagrindin ugdymo priemon: mokymas. Jis su ugdymu santykiauja
taip, kaip dalis su visuma, kaip priemon su tikslu. Mokymas J.F.
Herbarto ugdymo teorijoje yra pajungtas aukljimui, todl jis veda,
kaip minjome, aukljamojo mokymo svok. i nuoroda tebelieka
labai aktuali bei svarbi ir iandieninei ms mokyklai. Lavinimas,
nepajungtas aukljimui, gali atsisukti prie pat lavinim ir paversti
mokym ne ugdymo, bet jauno mogaus lugdymo rankiu. Todl
btina siekti, kad mokytojas atskleist mokiniams lavinimo prasm
(mokymo procese akcentuot aukljim, t.y. prasmint inias,
mokjimus ir gdius).
Mokymas, anot J.F. Herbarto, turi apimti tris funkcijas: deramos
iorins aplinkos sukrim, protini gali vystym ir valios lavinim.
Kadangi mogaus valia priklauso nuo proto, tai mokym jis laiko viena
pagrindini ugdymo priemoni. Todl didaktika, arba mokymo teorija,
sudaro jo ugdymo teorijos branduol.
Doryb aukiausias mokymo ir ugdymo tikslas, pasiekiamas
tik paadinus visapusikus interesus, t.y. atsiremiant mogaus
patirties visum. J adinim slygoja ir apsprendia mokymo turinys,
jo

sranga

bei

perteikimo

bdas.

Remdamasis

rekapituliacijos

hipoteze, J.F. Herbartas teigia, kad kiekvienas mogus savo gyvenime

204

turi atkartoti pagrindinius monijos evoliucijos tarpsnius, kad galt

pilnavertikai dalyvauti dabarties gyvenime ir siekti ateities tiksl.
Todl mokymo turinys vis pirma turi bti pritaikytas vaiko amiaus
tarpsniams, kurie tam tikra prasme atspindi monijos bei rass
evoliucijos tarpsnius.
J.F.

Herbartas

skatinanias

nor

skiria

dvi

mokytis:

savarankikas

pagrindinius

ir

interes

alutinius

grupes,
interesus.

Pagrindiniai j yra ie: 1) empiriniai arba valgieji, kurie atsako

klausim kas tai? ir skatina stebti; 2) racionals arba prieastiniai,
kurie atsako klausim kodl? ir skatina mstyti; 3) etiniai
(estetiniai) arba prasminiai, kurie skatina vertinti reikinius (atsako
klausim vardan ko?) ir suteikia jiems prasm (geras blogas;
graus bjaurus ir pan.). alutiniai mokymosi interesai taip pat yra
svarbs. Jie esti: 1) simpatiniai, nukreipti eimos narius arba kitus
artimus ar mylimus mones (nesmagu prie tvus, mokytojus, bus
gda, k a pasakysiu ir pan.); 2) socialiniai, nukreipti ateit, t.y. kuo
a bsiu, kaip udirbsiu duon, koks bus mano socialinis statusas, k
apie mane galvos aplinkiniai mons ir pan.; 3) religiniai, nukreipti
santykius su Dievu, kai mokymsi irima kaip dalyvavim
dievikajame regjime, mokymas traktuojamas kaip tobuljimo, taip
pat ir artjimo Diev slyga, kaip veikla, giliausia prasme ireikianti
mogaus, kaip save perengianios btybs, prigimt. Mokomasi ne
todl, kad kas nors liepia, kad k mons pasakys? arba kaip jie
mane traktuos, bet dlto, kad mokytis yra pats aukiausias ir
giliausias mogaus paaukimas. Remdamasis iais interesais, J.F.
Herbartas

mokomuosius

dalykus

skirsto

1)

humanitarinius,

apimanius kalbas, literatr, istorij ir 2) mokslinius, apimanius

matematik ir kitus gamtos mokslus.
Pagrindiniai
koncentracija,
dstomos

mokymo

koreliacija

mediagos

turinio
ir

organizavimo

koordinacija.

grupavim

apie

principai

Koncentracija
vien

gyvj

yra

reikia
centr.

Koordinacijos principas reikia, kad sistemoje toki centr gali bti ne

vienas, bet keletas gimtoji kalba, gimtojo krato istorija, geografija

205

ir

pan.

Remiantis

iuo

J.F.

Herbarto

teorijos

principu,

buvo

konstruojamas ir iandienins Lietuvos mokyklos mokymo turinys, nes

jame socialin mokymo turinio integracij ...laiduos atuonios
universalios

(integralins)

programos:

lietuvi

kalbos,

etnins

kultros, pilietinio ugdymo, ekologins kultros, dorovinio ugdymo,

estetinio ugdymo, sveikatos, darbinio ugdymo (Universalios ugdymo
programos, 1992, p. 4). Koreliacija reikia vairi mokomj dalyk
vidin priklausomyb bei j susiejim viening visum.
Mokymo turinio perteikimo skm priklauso nuo apercepcijos,
dmesio ir formalij laipsni (suvokimo pakop). Apercepcijos dsnis
reikia, kad tai, kas vaikui nauja, tolima, neinoma, turi bti
perteikiama remiantis tuo, k jis jau ino ir kas yra artima jo sielai.
Nauj patiri pasaulis turi iaugti organikai ir palaipsniui i jau
turim ir pasmonje slypini patiri lobyno. Dmesys tiltas,
kuris jungia naujas patirtis su senomis. J.F. Herbartas skiria tris
dmesio ris: 1) primityvus dmesys, kuris yra nevalingo dmesio
pirmapradis, atsirandantis nepriklausomai nuo mogaus valios. i
dmesio r lemia spdio stiprumas (spalvos rykumas, garso
neprastumas,

rezultat

efektyvumas

ir

pan.);

2)

apercepcinis

dmesys, kuris, patekus smons lauk vienam ar kitam giminingam

dirgikliui, deleguoja atitinkamus pasmonje gldinius vaizdinius
smon.

Pavyzdiui,

bekalbant

rimta

tema,

panekovo

veide

pastebime grimas, kuri mums primena linksm vyk. Ji, kaip dirgiklis,
suadina pasmonje gldinius linksmo vykio vaizdinius ir pradeda
juos

deleguoti

smons

lauk.

Kai

mogus

nepajgia

deleguojam linksm vaizdini suvaldyti, jis pradeda juoktis.

Aplinkiniai daniausiai negali suvokti tokio juoko prieasties, o
besijuokiantysis pasijunta nejaukiai, nes jis ne tik negali paaikinti,
kodl juokiasi, bet ir pats juokas esanioje situacijoje yra ne savalaikis
ir

ne

vietoje;

nusistatymas,

3)

valingas

pagrindin

dmesys,

dmesio

iankstinis

ris,

kuria

ir

paties

vaiko

grindiamas

mokymas.

206

Remdamasis dmesio kryptimi ( k orientuojamas dmesys),

J.F. Herbartas skiria sigilinimo mediag ir sigilinimo pat save
etapus. i eilui autorius, remdamasis praktine patirtimi, pastebjo,
kad sigilinimas mediag gali bti trij lygi: a) vaikas skaito knyg
ir nesuvokia, k skaito (knyga usienio kalba, kurios nemoka, todl
net nesupranta, k skaito, nors raides pasta); b) skaito knyg,
suvokia, k skaito, bet nesupranta perskaityto teksto prasms ir
verts, todl daniausiai ta knyga vaikui yra nedomi (skaito,
pavyzdiui, knyg usienio kalba arba sudtingesn filosofin krin,
suvokia ir supranta atskir odi reikm, bet negali j sujungti
vientis sistem ir

suvokti sakini prasms, t.y. nesupranta teksto,

kaip visumos); c) skaito, suvokia ir supranta teksto esm bei prasm.

Tik treioje stadijoje vyksta pilnas, visikas sigilinimas mediag.
sigilinimas pat save vyksta tuomet, kai vaikas gali savarankikai
atgaminti, interpretuoti ir taikyti sigilinimo mediag metu gytas
inias.
Mokiniai

(studentai)

labai

danai

sigilinim

mediag

(supratim) painioja su sigilinimu pat save (imokimu). Jau

sigilinimo mediag stadijoje jie mano sisavin j sigilinimo pat
save lygiu. Praktikai patikrinti lyg galima duotant vaikui vairias
uduotis ir neleidiant naudotis (tam tikru laipsniu) paaliniais
informacijos altiniais. Tokiu atveju inias ir supratim vaikas turi imti
i savs.
sigilinimas mediag ir sigilinimas pat save gali vykti sielos
ramybs arba sielos judjimo bklje. Remdamasis tuo, suvokimo
proces J.F. Herbartas suskaid penkias pakopas (formaliuosius
laipsnius): 1) parengimas; 2) aikumas (idstymas); 3) asociacija; 4)
sistema (apibendrinimas); 5) metodas (taikymas).
Parengimo pakopos tikslas iaukti i pasmons joje
gldinias patirtis, kurios sudaryt didaktin ir psichologin dirv bei
pagrind nauj patiri asimiliacijai. Mokinio veikloje vyksta dmesio
mobilizavimas, telkimas, mokytojo sudominimas, priminimas.

207

Aikumas

(idstymas)

sigilinimas

mediag

sielos

ramybs bklje. ioje pakopoje pagrindinis vaiko tikslas dmesys

aukiausias jo mobilizacijos lygis. Mokytojo veiklos tikslas
idstyti, t.y. pateikti ir iaikinti nauj patiri turin. Jo veikloje turi
dominuoti vaizdumas.
Asociacija tai sigilinimas mediag sielos judjimo bklje.
ioje pakopoje nauja mediaga vaiko smonje susiejama su anksiau
gytais ir suformuotais vaizdiniais. Koks bus to sryio rezultatas,
vaikas neino, todl asociacijos pakopoje jam bdinga laukimo
bsena.

Mokytojo

veikloje

turi

vyrauti

kuo

vairiapusikesnis

mediagos pateikimas, geresnis ir isamesnis aikinimas, nes jis

skatina, laiduoja geresn nauj ir sen vaizdini sankab vaiko
smonje. Vadinasi, asociacijos tikslas susieti nauj patiri turin
su sen, jau gyt patiri turiniu.
Sistema

(apibendrinimas)

tai

mokomosios

mediagos

suvokimas sielos ramybs bsenoje. Vaiko psichikoje tai atitikt

paiek stadij, kai naujas inias jis formina tam tikra logine
sistema suvokimu arba teoriniu (formaliuoju) supratimu. Mokytojo
veikloje (ioje pakopoje) dominuoja ivad, taisykli, apibrim
formulavimas. Apibendrinimo tikslas susisteminti, suvesti nauj
patiri

turin

naujas

abstrakias

svokas,

principus,

surasti

taisykles, ivesti dsnius.

Metodas (taikymas) tai supratimas sielos judjimo bklje,
gaut ini taikymas praktikoje. Vaiko veikloje dominuoja mokomieji
veiksmai. Mokytojo veikla uduoti vairius klausimus, pratimus,
udavinius, reikalaujanius i mokini plaiai taikyti gytas inias,
mokjim logikai argumentuoti ir krybikai mstyti. Pritaikymo
tikslas patikrinti apibendrinto inojimo lyg. Tai praktinis suvokimas
arba supratimas.
Pirmieji keturi formalieji laipsniai (suvokimo pakopos) yra
induktyviniai (suvokimas), penktasis deduktyvinis (supratimas). J.F.
Herbarto pakopinio suvokimo teorija iki i dien ilieka kaip bene
labiausiai filosofikai, logikai ir psichologikai pagrsta ugdymo

208

teorija. Ne veltui pasaulyje sunku bt rasti kit toki teorij, taip

plaiai taikom mokymo praktikoje.

18.3. Perenializmas ir esencializmas

Perenializmas

(angl.

perennialism

aminas,

nesibaigiantis) ugdym grindia aminosiomis vertybmis ir iniomis.

Mokymo turinyje jis akcentuoja bendrj isimokslinim ir kritikai
vertina

bet kuri

aminj

vertybi

specializacij,
kategorijos

ypa profesinio
perenialistai

mokymo.

priskiria

tik

Prie

tokias

mogiksias vertybes, kuri nesunaikino laiko ibandymai: ties,

laisv, itikimyb, pareig, gr, gro, sin, gailestingum ir pan.
Tuo perenializmas artimas neotomizmui.
Perenializmo pradininkais reikt laikyti septynis (septyni
kabutse, nes j priskaiiuojama iki trisdeimties) iminius (Chilon
Paink pats save, Solon Nieko per daug, Kleobul Saikas
geriau u visk, Biant Dauguma moni kvaili, Fales
Laiduok u k nors ir bda tuoj prisistatys, Pitak Kas tave
glumina

artimame

moguje,

nedaryk

to

pats,

Periandras

Malonumai mirtini, o dorybs aminos ir kt.), bei j netiesioginius

mokinius: Parmenid (544 m. prie Krist), vliau Sokrat (469399
m. prie Krist), Platon (429347 m. prie Krist), Aristotel (384
322 m. prie Krist), pat Krist, taip pat vis plejad jo pasekj (v.
Augustin354430 m.m., v. Tom Akviniet12261274 m.m.,
v. Ignacij Lojol14911556 m.m. bei kitus). Taip pat naujj
ami mstytojus (R. Descartes, J.G. Fichte, G.W. Leibniz, R.W.
Emerson, Fr.W. Frster, J. Maritain, A. Macein ir kt.).
Pavyzdiui, daugelis Sokrato suformuluot idj tebra aktualios
ir iandien. Jo aktualizuotas kis: Paink pats save! tam tikra
prasme nurodo jo prielankum antropologizmui, o tai nepaprastai
svarbu bet kuriai ugdymo teorijai. L. Jovaios (1994) nuomone,
iandieninei pedagogikai aktualios ilieka ios Sokrato idjos: 1)
mokinys yra savarankika btyb, gebanti savo jgomis painti ties,
209

gr ir gro; 2) mokytojo ir mokinio santykiai turi bti geri; 3) t

santyki pamatas mokytojo pagalba mokiniui iekant tiesos; 4)
savs painimas tobuljimo slyga; 5) protui lavinti btinas
kritikas mstymas, savo mstymo kritika; 6) abejojimas, kritika
krybinio mstymo paskata ir pradia; 7) euristinis metodas ugdo
krybines proto galias; 8) sitikinimas tiesos universalumu, pastovumu
motyvuoja dorovin elges; 9) mokyti profesijos reikia ijus bendrojo
lavinimo dalykus (59, 13).
Svarbiausias

Sokrato

nuopelnas

pedagogikai

tas,

kad

jis

pagrind mint, jog bet kuris mogus nra ir negali bti visainis
iminius. Jis gali tik siekti iminties, bet kartu ino, kad tikroji imintis
nepasiekiama. itaip Sokratas veikia rytietikj, hierarchin mokytojo
ir mokinio, inaniojo ir neinaniojo priestat j bendravimo
modelyje. Svarbiausias tikrojo filosofo, vadinasi, ir mokytojo, bruoas
savo inojimo ir galimybi rib suvokimas.
iandienin perenialistin pedagogika remiasi ir daugeliu Platono
filosofini idj. Jo nuomone, mogus, kaip ir pasaulis, sudarytas i
dvasios (proto arba idj pasaulio) ir materijos (kno arba eli
pasaulio). Pojiais (knu) pastamas materialusis pasaulis, kuris
laikinas ir netikras. Protas gali painti svokas (idjas), skverbdamasis
tiesos, grio, groio esm, vadinasi, yra pajgus painti tikrj
pasaul. Todl svarbiausia lavinti prot (racionalizmas). iandieninei
pedagogikai aktualios tokios Platono pedagogins idjos kaip: 1) laisvo
mogaus ugdymas; 2) gabij atranka auktesnms studijoms; 3)
profesijai turi bti rengiamasi ijus bendrojo lavinimo dalykus; 4)
mokymas diferencijuojamas pagal mokini mokslum; 5) mokymasis
svarbus isimokslinimo ir mokslumo ugdymo veiksnys; 6) ugdym turi
globoti ir remti valstyb; 7) ugdymas yra mogaus gyvenimo viesa,
nes jis lemia bsim jo gyvenimo bd.
Aristotelis kritikavo Platon u sielos ir kno suprieinim. Jis
mogaus btyje velg sielos (turinio) ir kno (formos) vienov, j
tak vienas kitam ir priklausomyb vienas nuo kito. Siela visko
judintojas, aktyvusis pradas, suteikiantis materijai form. Aristotelis

210

suformulavo tokias iandieninei perenialistinei pedagogikai aktualias

tiesas: 1) mogus yra Visatos dalis, darni, turinti vali ir jausmus, kno
ir sielos vienovs pagrindu egzistuojanti btyb; 2) jis pasta artimj
tikrov ir Visat, i to painimo mokosi ir gytas inias taiko praktinms
savo reikmms; 3) vaik btina mokyti ne tik humanitarini, bet ir
gamtos

mokslo

dalyk

(iandien

kai

kurios

ugdymo

teorijos

suabsoliutina gamtos moksl reikm); 4) tikrov pastama ir knu

(pojiai), ir protu, todl turi bti ugdoma ir viena, ir kita; 5)
svarbiausia mogaus gyvenime protas, nes jis reguliuoja poreikius,
jausmus, valios sprendimus; 6) dorovs pamatas saikingumas; 7)
fizinis lavinimas reikalingas ne tik kno sveikatai, jgai, graktumui,
bet ir dvasiai ugdyti; 8) nesavalaikis intensyvus fizinis lavinimas
alingas kno, dvasios ir proto ugdymui; 9) meno dalyk mokymas
turtina dvasi; 10) ugdymo tikslas vaiko vidini gali pltra; 11)
amiaus tarpsni periodizacijos kriterijus septyneri metai; 12)
ugdymas turi bti valstybinis.
Ypa svarbi mokytoj rengimui ms jau minta Aristotelio idja
apie mokytoj, kaip skulptori, pagal kuri geras mokytojas yra tas,
kuris turi teising ugdymo idj ir disponuoja atitinkama ugdymo
technika (metodika), galinania mokytoj savo ugdymo idjas knyti
aukltinio asmenybje (kaip skulptorius savo idjas materializuoja
atitinkamoje mediagoje).
Nemaai Sokrato, Platono ir Aristotelio pedagogini idj perm
krikionyb. Jas pltojo tokie yms jos atstovai kaip v. Augustinas,
v. Tomas Akvinietis. J sukurtos filosofijos padjo pamatus tomistinei
ir neotomistinei pedagogikai. Pastarj, kaip minjome, ir iandien
skmingai vysto jzuitai. enkl indl perenialistins pedagogikos
pltojim

ne

pedagogikos

ir

protestantizmas,

poiriu,

buvo

J.A.

kurio

ymiausias

Komenskis.

atstovas,

Pastarasis

derino

empirizm su krikionikja ugdymo mintimi.

Vieno iuolaikini perenializmo atstov Roberto M. Hutchinso
(JAV, 18891977) nuomone, humanitariniai mokslai labiausiai tinka
imintingumo

ir

morals

ugdymui,

geriausiai

parengia

bsim

211

visuomens nar bet kuriems gyvenimo netiktumams, nes jie

universaliai vysto vaiko protines galias, kurios yra kiekvieno skmingo
veikimo pagrindas: Idealus ugdymas nra specialus ugdymas, ir ne
aktualiems vaiko poreikiams patenkinti skirtas mokymas; tai ir ne
specializuotas ugdymas, ir ne profesinis mokymas; tai ne taikomasis,
utilitarinis mokymas. Tai ugdymas skirtas vystyti prot (274, 18). Taigi
perenializmas tsia neotomizmo tradicijas, kurios akcentuoja intelekto
vystym.
Anot

perenializmo

alinink,

mogus,

disponuojantis

geru

bendruoju isilavinimu (gerai ivystytomis protinmis galiomis), bus

visapusikai pasirengs bet kuriai veiklai, tame tarpe ir profesinei.
Gerai ivystytos protins galios leidia skmingai isprsti beveik visas
problemas, susijusias su permainomis visuomeniniame gyvenime.
Protins galios savotiki raumenys, pasiymintys universaliomis
galimybmis. Kuo labiau jos ivystytos, tuo didesnius sunkumus gali
pakelti, t.y. sprsti sudtingesnius gyvenimo udavinius. Protini
gali ugdymo akcentavimas susijs su pastarj universalumu.
mogus su gerai ivystytomis protinmis galiomis geriau inaudoja
savo gabumus ir talentus, lengviau ir greiiau persiorientuoja kit
veikl.
Labai

svarbus

protini

gali

ugdymo

veiksnys

ikili

mstytoj darb studijavimas. i nuostata grindiama sitikinimu, kad

j

darbai

suprantami

kiekvienam

paprastam

mogui,

turi

neprilygstam ir nepraeinam vert, padeda geriau suprasti pasaul,

kuriame tenka gyventi. Savo poiriu ugdym perenialistai daug
labiau konservatyvs negu esencialistai. Profesiniai mokjimai ir
akademin specializacija nra mokymosi tikslas. Esencialistai bando
iekoti kompromiso su profesiniu mokymu tuo atveju, kai vaikas neturi
palinkimo

humanitariniams

mokslams,

perenialistai

laikosi

nuostatos, kad visi vaikai turi bti supaindinti su praeities palikimu,

nes jo reikm universali. Perenializmas i dalies grindiamas
Aristotelio poiriu, kad kalb ir matematikos mokymas yra teisingo
ugdymo pagrindas. mons i prigimties smalss, j poreikiai ir

212

trokimai daugiau panas negu skirtingi. Btent mokymas turi

koncentruoti dmes iuos panaumus ir, pasiremdamas jais, siekti,
kad mogus tapt protingas ir doras.
Perenializmas,

R.M.

Hutchinso

nuomone,

yra

pasaulietin

ugdymo filosofija, nors jos aknys siekia v. Tomo Akvinieio ir net

Evangelijos

mokym.

Mokymo

turinyje

knijamos

absoliutins

vertybs ir idjos, kurios skatina charakterio ir intelekto vystymsi.

Tiesa yra nekintanti ir amina, todl paini kiekvienam mokiniui.
Perenialistinei

pedagogikai

artima

esencializmo

ugdymo

teorija. Formali jos atsiradimo data ir vieta XX amiaus pradia,

Jungtins Amerikos Valstijos. Vienas ikiliausi esencializmo ugdymo
teorijos pagrindj Kolumbijos universiteto mokytoj koledo
profesorius Williamas C. Bagleyjus (1938). Svarbiausias ios ugdymo
teorijos odis esm, pagrindas (angl. essential). Tuo ji tarsi
pabria, kad tam tikri mokomieji dalykai svarbesni u kitus. W.C.
Bagleyjus reikalavo, kad ugdymo praktika remtsi tikrovs esms
painimu, mokomieji dalykai atskleist ini pradmenis, btinus
visiems monms, o nesivaikyt vien mokini interes. Esencializmas
atsirado kaip atsvara progresyvizmui (r. Progresyvizmas), pagrstam
pragmatizmo idjomis.
Esencialistai

(neretai

dar

vadinami

tradicionalistais

arba

konservatoriais) neskelbia nieko radikalaus. Jie laikosi konservatyvi

pair, tikdami, kad svarbiausia formaliojo mokymo funkcija yra
perteikti iniose sukaupt monijos patirt, padaryti jaunim ratingu.
Ratingumas plati svoka. Pirmiausia jis apima bazinius mokjimus.
Tai skaitymo, raymo, skaiiavimo ir kiti elementars sugebjimai. Taip
pat jie rpinasi jaunosios kartos mstymo ugdymu bei puoseljimu
vis

idj,

skatinani

demokratins

visuomens

sanklodos

isaugojim, pagrindu.
Mokymas prasideda nuo skaitymo, raymo ir skaiiavimo ini,
mokjim bei gdi sisavinimo. Po to pereinama prie bendr idj,
svok, samprat ir ideal, atspindini monijos kultrin palikim,
suvokimo bei supratimo. Tai apima usienio kalb, vaizduojamj

213

men, istorijos,
Idealiausias

gamtos ir socialini moksl dalyk mokymsi.

mokymo

turinys

toks,

kuriame

rykiai

dominuoja

humanitariniai mokslai, taiau neignoruojami ir techniniai, taip pat ir

sveikos gyvensenos mokymas. mokymo turin jungiamos ir kitos
idjos (euristins, netradicins uduotys, vairs projektai ir kursiniai
darbai bei pan.), kurios nebtinai klasifikuojamos kaip mokomieji
dalykai.
Esencialistai
mokiniams,
vertybmis,

rpinasi,

remdamiesi
kurios

kad

mokytojai

humanika

svarbios

tinkamai

drausme,

demokratinei

vadovaut

aminosiomis

visuomenei.

Mokykla,

skiepydama mokiniams ias idjas ir vertybes, diegia jas visuomens

gyvenim. Esencialistai ypa vertino aukt akademin mokymo lyg,
ypating dmes kreip talenting vaik mokymsi, sukr prielaidas
elitins mokyklos uuomazgoms atsirasti.
Laikydamiesi nuostatos, kad mogaus prigimtis i esms yra ta
pati, jie mano, kad geriausias isilavinimas humanitarinis su
matematikos

ir

kalb

mokymosi

(intelekto

lavinimas

kaip

ir

neotomizme) akcentavimu. Specialus, nuoseklia tvarka sukonstruotas

mokymo turinys sudaro galimybes mokiniui po dvylikos mokymosi
met daug geriau ir efektyviau adaptuotis visuomenje, profesionaliau
taikyti gytas inias, mokjimus ir gdius. Esencialist nuomone,
pliuralistinei visuomenei, kokia yra Jungtinse Amerikos Valstijose, pats
geriausias isilavinimas humanitarinis. Turi bti sudaromos lygios
galimybs kiekvienam visuomens nariui siekti io isilavinimo.

Metodai ir priemons
Savarankikas

literatros

studijavimas,

savarankikas

problem

formulavimas,

atsakymai klausimus.

Uduotys studijuojantiems
1. Atsakykite pateiktus kontrolinius klausimus.
2. Pritaikykite Herbarto pakopinio suvokimo teorijos teiginius konsultavimo teorijai ir
praktikai

214

Kontroliniai klausimai:

Kokie

svarbiausi neotomistins

pedagogikos

bruoai?

Charakterizuokite juos.

Ivardykite pagrindinius jzuit pedagogikos principus.

Pakomentuokite

juos.

Kuo

ypatinga

jzuit

mokymo

metodika? Kokie jos privalumai ir trkumai?

Kokiomis filosofinmis idjomis J.F. Herbartas grind savo

ugdymo teorij? Kokius pagrindinius ugdymo teorijos
elementus jis iskyr? Koks, jo nuomone, svarbiausias
ugdymo tikslas?

K J.F. Herbartas vadino realu ir kodl? Kaip J.F. Herbarto

teorijoje santykiauja smonje ir pasmonje esantys
vaizdiniai? Kokias mokymosi interes grupes iskyr J.F.
Herbartas?

Kokius

mokymo

turinio

organizavimo

principus

suformulavo J.F. Herbartas? Paaikinkite juos.

Kokius suvokimo etapus iskyr J.F. Herbartas? Kokias

suvokimo
Herbarto

pakopas
ugdymo

(formaliuosius
teorijoje

laipsnius)?

skiriasi

Kuo

suvokimas

J.F.
nuo

supratimo?

Kokiais

pagrindiniais

teiginiais

remiasi

perenializmo

teorija?

Kokios pagrindins Sokrato, Platono ir Aristotelio ugdymo

idjos aktualios iandieninei karjeros projektavimo teorijai
ir praktikai?

Kokiais

pagrindiniais

teiginiais

remiasi

esencializmo

teorija? Kokius reikalavimus esencialistai kelia mokytojui?

Kuo

panas

ir

kuo

skiriasi

perenializmas

bei

esencializmas?
Literatra:
Pukelis K. (1998). Mokytoj rengimas ir filosofins studijos. - Kaunas,
Versm.

215

Universalios ugdymo programos. (1992). V.: Leidybos centras.

19. Fenomenalizmo reikm vietimo reikini tyrimams

Studij tikslai:

Apibrti fenomenalizmo samprat ir vertinti jo reikm karjeros

projektavimo reikini tyrimams.
Nustatyti fenomeno ir bties santyk bei iskirti fenomenalizmo
formas.
Fenomenalolizmo teorijos teiginiai pritaikyti IQ (Intelligence
quotation) test kritikai (pastaruosius traktuojant kaip intelekto
koeficiento testus).

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibrtos fenomenalizmo ir fenomeno sampratos, vertinta jo reikm karjeros
projektavimo reikini tyrimams. Iskirti fenomen tipai. Nustatytas fenomeno ir bties
santykis. Iskirtos ir paaikintos fenomenalizmo formos ir j santykis su intelekto
test teorijomis.

Temos turinys:
19.1. Fenomeno samprata: teiginiai, svokos, apibrimai
Fenomenalizmas paira, kuri ms painim apriboja fenomeno sritimi.
Fenomeno (gr. phenomenon reikinys, apraika, faktas) svoka apibdina visus
tiesioginius iorinius ir vidinius patyrimo duomenis. Skiriami fiziniai ir psichiniai
fenomenai. Fizniais fenomenais apibdinamas visa, kas prieinama jutiminiams
organams, psichiniais fenomenais - visa, kas atsiranda smonje.
Filosofijoje fenomeno svoka suprantama kaip:
1) viskas, kas rodosi arba reikiasi taip, kaip yra. ia prasme fenomenas
yra tikra btis.
2) tai, kas atrodo ne taip, kaip i tikrj yra. Tai tariamoji btis, regimyb.

216

3) btis per fenomen gali atsiskleisti tik i dalies, ne iki galo, netobulai.
Fenomenas ia ireikia tik tam tikr daikto ar reikinio esms aspekt, perspektyvin
vaizd.
4) fenomenas gali rodyti tai, kas savaime iorje nepastebima, pavyzdiui,
liga, kuri atskleidia simptomai, pasireikiantys atitinkamais enklais, nors ligos ir
enkl esm skiriasi.
Fenomenas nevienodai suprantamas kalbant ir apie psichin bt. ia juo
vadinama arba tariamoji btis, arba toks reikinys, kuris tik i dalies ireikia tam tikr
sielos bsen (pavyzdiui, kai ne visi tos bsenos elementai sismoninami ir pasilieka
pasmons ribose). Psichiniu fenomenu gali bti laikytinas ir tam tikros bsenos
simptomas (persekiojimo manija, kaip pamiimo simptomas, nuskriaustojo,
didvyrio poza ir pan.).
Visos mintos fenomeno sampratos rodo, kad tai, kas pasirodo, i esms
nesutampa su paia btimi (tai ypa bdinga pedagoginiams reikiniams), nes fenomeno
turinys ir sudtis priklauso ne tik nuo per j besireikianio objekto, bet ir nuo t
aplinkybi, kuriomis jis subjekto stebimas ir suvokiamas, nuo paties subjekto
psichofizins prigimties (nuo sielos dvasins srangos tipo ir jos painimo pobdio:
kaip ji suvokia, interpretuoja ir t.t.). Tokie fenomeno bruoai formuluoja esmin
painimo teorijos klausim: ar jis leidia mogui painti tikrj bt ir, jei leidia, tai
kokiu bdu ir kiek giliai?
Iorins ir vidins painimo aplinkybs nuolatos kinta, vadinasi, reikin galima
painti vairiapusikai. Taiau mogaus psichofizin organizacija yra pastovus veiksnys,
kurio takos fenomeno turiniui bei sudiai jokiu bdu nemanoma paalinti. Vadinasi,
fenomenalist nuomone, tenka pripainti, kad painimui prieinama ne pati btis, bet
tam tikri fenomeno aspektai, kuriuos apsprendia ms psichofizins prigimties
reakcijos daikt poveikius. i nuostata atspindi fenomenalizmo esm.

19.2 Fenomeno ir bties santykis

Visos

naujausi

laik

painimo

teorijos

pripasta

fenomenalizmo

reikmingum, taiau skirtingai supranta fenomeno ir bties santyk, t.y. bties atvilgiu
smon laiko udara [empirinis arba apriorinis (imanentinis) fenomenalizmas] ir atvira
(simbolinis arba intuityvinis fenomenalizmas).

217

Kai smon bties atvilgiu traktuojama kaip udara, fenomenas ir pati

btis grietai skiriami ir priepastatomi vienas kitam kaip dvi nepalyginamos sritys.
Mums inomi tik fenomenai, t.y. tiesioginiai smons duomenys. Daiktai savyje
visuomet pasilieka u painimo, vadinasi, ir smons, rib. Tuo tarpu paiam mogui
nemanoma ieiti u smons, nes painimas vyksta tik jos erdvje. Bandymas ieiti
u smons rib grynas voliuntarizmas, nes is ijimas neturi materialaus, vadinasi,
ir realaus, pagrindo, kur apsprendia ms juntamas (tiriamas) fenomenas. Tokia
nuostata sutampa su subjektyviuoju idealizmu, tvirtinaniu, kad fenomenai, sudarantys
painimo mediag, tra pastaniojo subjekto vaizdiniai. Subjektyvusis idealizmas
gali gyti empirin arba apriorin form.
Fenomenalizmo formos. Empirinis udarasis fenomenalizmas kaip pirminius
painimo elementus pripasta ms iorinius ir vidinius jutimus, i kuri pagal
asociacijos dsnius susidaro vaizdiniai ir j sistemos. Proto veikla reikiasi tuo, kad jis
tvarko vaizdinius ir palyginimo bdu i j gauna bendras svokas (pasta).
Apriorinis

udarasis

fenomenalizmas

tvirtina,

kad

painimo

srang

apsprendia gimtos smons formos, kurios nepriklauso nuo patyrimo, o prieingai

lemia jo (patyrimo) pobd. ios apriorins smons formos formina t mediag, kuri
suteikia neinomos prieasties veikiama jusl. Jos t informacij paveria reikiniais,
vykstaniais erdvje (iorin painimo pus) bei laike (vidin painimo pus) ir tarp j
nustato tuos btinus ryius, kurie laiduoja mokslinio painimo visuotinum bei
objektyvum. ymiausi apriorinio fenomenalizmo atstovai I. Kantas ir jo sekjai.
Apriorinis udarasis (imanentinis) fenomenalizmas susiduria su dviem
keblumais: viena vertus, inyksta skirtumas tarp objekto, kuris reikiasi, ir subjekto,
kuriame jis reikiasi, nes ir pats subjektas, remiantis minta logika, tra tik vaizdinys.
Antra vertus, daikto savyje arba nepriklausomos nuo smons bties idja nustoja
reikms todl, kad neatitinka jokio painimui prieinamo objekto, nes tam, ko i esms
nemanoma painti, negalima priskirti ir bties predikato. Paneigus daikto savyje
svok, koreliuojantis su ja fenomeno konceptas tampa beprasmiu: apie reikinius
galima kalbti vien tik juos priepastatant tam, kas jais reikiasi. O tas, kas reikiasi,
aprioriniam fenomenalizmui (jo paties logikos poiriu) neegzistuoja (nes neprieinama
painimui). Tai k pasta ms protas? Kaip galima painti tai, ko nra?
Atvirasis (transcendentinis) arba objektyvusis fenomenalizmas tvirtina, kad
ms painimas, nors jam tiesiogiai prieinami tik reikiniai, vis dlto per fenomen gali
pasiekti ir pai daikt bt. Iskiriamas simbolinis ir intuityvinis fenomenalizmas.
218

Simbolinis fenomenalizmas pripasta, kad fenomenai nra paios bties atvaizdai, bet
tik jos simboliai (pavyzdiui, matematika, kalba, informatika ir pan.), kuri kokyb ir
sudtis priklauso nuo ms psichofizins prigimties ir dl to jie negali bti panas
paius daiktus. Bet i to, kad erdviniuose ir laikiniuose santykiuose pasireikia tam
tikras vienodumas ir btinumas, leidiantys mums numatyti vyki eig ir veikti iorin
pasaul, galima sprsti, kad fenomen valds dsningumas iek tiek atitinka ir paios
bties srang.
Intutityvinio fenomenalizmo poiriu, grietos ribos tarp fenomeno ir paios
bties nra: ji pasireikia fenomenu, nors ir nepilnai. Pastarasis mums suteikia tam
tikrus mogaus prigimties apibrtus bties aspektus. J analiz i dalies leidia
nustatyti, kas j turinyje bei sudtyje objektyvu ir kas subjektyvu. Kadangi pats mogus
yra pasaulio padaras ir organikai suaugs su savo aplinka, tai reikia manyti, kad ir
painimo pradai iek tiek atitinka bties pradus.

Metodai ir priemons
Savarankikas

literatros

studijavimas,

savarankikas

problem

formulavimas,

atsakymai klausimus.

Uduotys studijuojantiems
1. Atsakykite pateiktus kontrolinius klausimus.
2. Iskirtoas fenomenalizmo formas pritaikykite karjeros projektavimo metodologijai.

Kontroliniai klausimai:

Kaip filosofija supranta fenomen? Kuo btis skiriasi nuo

fenomeno?
Kuo skiriasi fiziniai fenomenai nuo psichini? Koks j santykis?
Apibdinkite udar (empirin ir apriorin) bei atvir (simbolin ir
intuityvin) fenomenalizmus.

Literatra:

Pukelis K. (1998). Fenomenologija// Mokytoj rengimas ir filosofins

studijos. K.:, Versm, p. 357-361.

219

20. I.Kanto kriticizmo teorijos teiginiai

Studij tikslai:

Apibrti kriticizmo samprat ir paaikinti transcendentalinio

painimo esm.
Paaikinti painimo mediagos ir painimo formos sampratas I.
Kanto kriticizmo teorijoje.
Iskirti proto apriorini form kategorijas ir vertinti j reikm
karjeros projektavimo teorijai ir konsultavimo praktikai.
Paaikinta I. Kanto etikos esm ir konsultavimo etikos problemos
jos kontekste.

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibrta kriticizmo samprata ir paaikinta transcendentalinio painimo esm.
Apibrtos painimo mediagos ir painimo formos sampratos. vertinta I. Kanto
iskirt proto apriorini form kategorij reikm karjeros projektavimo teorijai ir
konsultavimo praktikai. Pritaikyti pagrindiniai I. Kanto etikos teiginiai konsultavimo
problem kontekste.

20.1 Kriticizmo samprata ir pagrindiniai teiginiai,

svokos, apibrimai
Kriticizmas tai filosofin kryptis, kuriai pradi dav I. Kantas (17241804)
savja painimo kritika. Remiantis ja, painimas i esms priklauso nuo ms smons
form (arba kategorij), kurios galioja tik patirties ribose. Siauresne prasme kriticizmu
vadinama paties I. Kanto doktrina ir jo pasekj teorijos. Platesne prasme is odis
taikomas visiems atvejams, kai bties painimas pirma pagrindiamas paiu painimo
teisingumo klausimo sprendimu: I viso to, kas pasakyta, dabar iplaukia specialaus
mokslo, kur galima pavadinti grynojo proto kritika, idja. Protas (i tikrj intelektas,
nes protas jau nra grynas jis suteptas empiriniu painimu) yra sugebjimas,
teikiantis mums apriorinio painimo principus. Todl grynasis yra tas protas, kuriame
gldi aprioriniai kokio nors dalyko beslygiko painimo principai (Kantas I., 1996, p.
69). Tuomet, kai koks nors sprendinys mstomas kaip grietai visuotinis, t.y. taip, kad

220

nenumatoma jokios iimties galimyb, tai jis nra ivestas i patyrimo ir yra visikai
apriorinis. Tikri apriorinio painimo poymiai yra btinumas ir grietas visuotinumas.
Giljanti praraja tarp empirizmo ir racionalizmo paskatino I. Kant kritikai
pervertinti savj painimo samprat. Jis prijo ivad, kad kiekvienas ms
formuluojamas painimo teiginys dar turi bti prie tai paties grynojo proto kritikai
patikrinamas: ar teisingas pats ms painimo bdas? I. Kantas kritikai velg abi
painimo teorijas tiek empirizm, tiek racionalizm. Pasiremdamas teiginiais,
kurie, jo nuomone, ilaiko kritik, jis suformulavo nauj painimo teorij, kuri ir buvo
pavadinta kriticizmu. Painimo klausim I. Kantas nagrinja nauju, vadinamuoju
transcendentaliniu vilgsniu, kuris kreipiasi nebe objektus, o j painimo galimyb.
Vadinasi, transcendentaliniam painimui rpi ne pats objektas, bet painimo bdas,
metodas.

20.2. Painimo mediaga ir painimo forma kriticizmo teorijoje.

Racionalizmo-empirizmo dilem I. Kantas sprendia skirdamas painimo
mediag ir painimo form. Painimo mediaga apibriama kaip jutimai, kuriuos
sukelia iorin tikrov (empiristin nuostata). Painimo forma slypi paiame
pastaniajame subjekte (racionalistin nuostata): Sugebjimas gyti vaizdinius
(imlumas) tuo bdu, kuriuo esame objekt veikiami, vadinamas juslumu. Vadinasi,
objektus mums pateikia juslumas, ir tik jis mums teikia stebinius; o intelektu (grynuoju
protu) objektai mstomi, ir i jo kyla svokos. Taiau kiekvienas mstymas gal gale turi
tiesiogiai arba netiesiogiai tam tikrais poymiais sietis su stebiniais, taigi moguje su
juslumu, nes n vienas objektas jam negali bti duotas kitu bdu.
Painimo mediaga. Objekto poveikis sugebjimui gyti vaizdinius yra pojtis.
Tas stebjimas, kuris su objektu siejasi per pojt, vadinamas empiriniu. Neapibrtas
empirinio stebjimo objektas vadinamas reikiniu. Tai, kas reikinyje atitinka pojt, a
vadinu jo materija; o tai, kas galina vairov reikinyje sutvarkyti pagal tam tikrus
santykius, vadinu reikinio forma (Kantas I., 1996, p.73). Vadinasi, visk, k
pastame, pastame empirikai, taiau suvokiame savosiomis painimo formomis
(subjektyviai, individualiai, originaliai). Jos slypi mumyse a priori, t.y. nepriklausomai
nuo patirties: apriorinmis mes vadinsime ne tokias inias, kurios nepriklauso nuo
vienokio ar kitokio patyrimo, bet tokias, kurios visikai nepriklauso nuo bet kokio
patyrimo. Joms prieingos yra empirins inios, arba tokios, kurios tegalimos a

221

posteriori, t.y. per patyrim (Kantas I., 1996, p. 56). Tai painim daro visuotin ir
btin, t.y. galiojant vis objekt ir subjekt atvilgiu bei prieinam visiems
subjektams.
Iorins ir vidins apriorini painimo form kategorijos. I. Kantas skiria
iorin ir vidin apriorines painimo formas. Iorin apriorin painimo forma yra
erdv, vidin laikas. Tai nra nei daiktai, nei daiktins savybs, o ms iros
formos, kuriomis apsprendiame visk, k patiriame. Laikas yra vis reikini apskritai
formali apriorin slyga. <> ir btent vidini reikini (ms sielos) betarpika
slyga ir kaip tik dl to tarpikai taip pat ir iorini reikini slyga (Kantas I., 1996, p.
83). Remdamasis erdvs ir laiko apriorikumu, I. Kantas juos vardija kaip grynuosius
stebinius ir skiria dvylika intelekto apriorini form kategorij (Kantas I., 1996,
p.117):
1) Kiekybs Vienumas, Daugis, Visyb;
2) Kokybs Realumas, Neigimas, ir Apribojimas;
3) Santykio Savybingumas ir savarankikas egzistavimas (substantia et
accidens); Prieastingumas ir priklausomyb (prieastis ir padarinys); Bendravimas
(veikianiojo ir poveik patirianiojo sveika);
4) Modalumo: Galimyb negalimyb; Egzistavimas neegzistavimas;
Btinumas atsitiktinumas.
Visos ios kategorijos yra tai, kuo protas apsprendia tikrov: Prie tai a
dar noriu pateikti kategorij apibrim. Jos yra objekto apskritai svokos, kuriomis
objekto stebinys laikomas apibrtu vienos i sprsmo logini funkcij atvilgiu
(Kantas I., 1996, p. 131). Ne gamtoje protas atskleidia dsnius, o pats juos gamtai
teikia savo apriorini kategorij pagrindu: Juk aiku, kad juslinio stebjimo objektai
turi atitikti a priori sieloje esanias formalias juslumo slygas; prieingu atveju jie
nebt objektai mums (Kantas I., 1996, p.127). Tradicin painimo samprata, daro
ivad I. Kantas, siekusi painim orientuoti objektus, yra klaidinga, nes niekada
negalima tikrai nustatyti, kiek ms mintis atitinka tikrov. Protas gamtos dsni
altinis, nes visi dsniai ireikia paties proto imanentin dsningum. Gamta I. Kantui
nebereikia tikrovs joje paioje, o tik ms jos turim vaizdini sry. Tai daikto
savyje ir apraik praraja. Ji i esms susijusi su jutimins patirties ir proto rib
sutapdinimu. Anot I. Kanto, protas nieko negali pasiekti autonomikai ir originaliai, nes
jo funkcija tra savo kategorijomis vienyti tai, k jutimai jam yra pristat. Tuomet proto
vaidmuo painime praktikai koncentruojasi apraik painim. Tikrov prieinama tik
222

per jutiminius fenomenus: Dl to a savs nepastu tokio, koks a esu, bet pastu tik
tok, koks a pats sau reikiuosi (Kantas I., 1996, p.148). ia teze I. Kantas pagrindia
gamtos moksl egzistencij, bet neigia metafizikos galimyb. Ji negalima, nes daiktas
savyje (ir a pats sau) i esms lieka u ms painimo rib. Siela, pasaulis, kaip
visuma, ir Dievas, anot I. Kanto, tra idjos, reguliatyvs principai, kurie skatina
svarstyti apraikose slypini informacij, o j pagrindas tarsi atitinka vienybs
princip, bet patys savyje jie neslepia jokio painimo. Kai norime ias idjas laikyti
painimu, paaikja, kad j keliamus klausimus nemanoma atsakyti remiantis tik
protu, nes is patenka prietaravimus ir antinomijas.

20.3. Pagrindiniai I. Kanto etikos teiginiai.

Metafizines problemas I. Kantas i inojimo perkelia tikjim, o j sprendimus
grindia morale. Prieingai daugeliui etikos sistem, kurios tvirtino save vienokiu ar
kitokiu turiniu, I. Kantas ryosi suteikti etikai autonomin pagrind, leidiant dor
formaliai aptarti remiantis ja paia. Viena vertus, autonomin valia yra tokia, kuri
apsprendia pats protas. Kita vertus, kad vali lemiantis statymas galt visuotinai ir
beslygikai galioti, jis turi j apsprsti ne kokiu nors turiniu, o tik savo forma. Kas
lieka, kai praktinius statymus atsiejame nuo bet kurio turinio? I. Kanto nuomone,
ilieka pati statym leidybos forma elkis taip, kad tavo veiklos principas galt bti
visiems statymu. Tai ir yra I. Kanto garsusis kategorinis (beslyginis) imperatyvas
(elkis taip, kad tavo noro maksima kiekvienu laiku galt galioti kaip bendrosios
statym leidybos principas), labai artimas Biblijos teiginiui: Mylk savo artim kaip
pats save, kuriuo remiantis buvo ivesta dorins etikos nuostata: Elkis su kitais taip,
kaip nortum, kad elgtsi su tavimi.
is kategorinis imperatyvas, anot I. Kanto, yra vienas pagrindini dorini
statym kiekvienam mogui. Paklusimas jam pareiga, kaip savo ruotu pareiga yra
pats dorinis veiklos kriterijus. Dorins verts turi tik tai, kas atlikta i pareigos, o ne dl
paalini motyv (uuojauta, draugyst ir pan.). I. Kanto nuomone, ne gris yra
pagrindas dorai valiai, bet pati dorin valia yra grio pagrindas. Visa yra gera, kas
grindiama dorine (gera) valia, ir visa bloga, kas jos neatitinka (pikta valia). Savo dorine
valia, kuri nulemia protas, mogus pakyla jam vienam pasaulyje priklausant rang.
N viena btyb ioje tikrovje neturi dorins valios, iskyrus mog. Jis, kaip dorin
asmenyb, yra pats sau tikslas ir niekas neturi teiss traktuoti jo, kaip daikto. i nuostata
atvr keli dabartinei demokratijos sampratai.

223

Praktinio proto viesoje savo moralin tikrum gyja ir tai, kas liko u grynojo
proto rib, btent laisva valia, sielos nemirtingumas, Dievo buvimas. Jeigu mogus
neturt laisvos valios, nebt ir pareigos. Paklusimas jai padaro mog vert laims.
Bet iame pasaulyje laim ir dora neina drauge. Ms siela turi bti nemirtinga, kad
isilygint santykis tarp dorumo ir laims. Vadinasi, dorin smon mums paliudija ir
Dievo buvim. Moralinis Jo buvimas ess visiems aikus dl dorins mogaus smons.
Todl religija ir moral savo turiniu tolygios. Kiekvienas mogus turi religij, nes ji
slypi paiame jo prote bei prigimtyje.
i I. Kanto tez pedagogikai nesunku pagrsti nagrinjant vaik prigimties
turin ir jo skleidimosi eig. Pavyzdiui, galime lengvai pastebti prigimtin vaiko
polink tikti viskuo, kas jam pasakojama. Tik vliau, susidrs su io pasaulio
apgaulmis, jis nustoja aklai tikjs. Taiau poreikio kuo nors tikti nepraranda.
Paauglystje ir jaunystj prasideda intensyvios konkretaus draugo, kuriuo bt galima
pasitikti ir tikti, paiekos. Kadangi pirmoji meil paprastai bna nelaiminga,
jaunuolis (mergina) igyvena dar vien neskm, susijusi su tikjimu konkret
asmen. Tuomet, priklausomai nuo prigimties ir socializacijos ypatum, kai kurie
vaikinai ir merginos poreik kuo nors tikti bando patenkinti dalyvavimu vairi
organizacij, tame tarpe ir religini sekt, veikloje. Taiau nusivylimas laukia ir ia, nes
sektoms daniausiai vadovauja mons, kurie ne visada bna auktos dorins smons.
Taip poreikis kuo nors tikti ir pats gyvenimas orientuoja mog tikjim vis
abstraktesniu ir tolimesniu idealu, kol jis nurimsta, atrads t Ideal, kur monija yra
vardijusi kaip Diev. I. Kanto nuomone, nors istorikai yra daug religij, bet, jei
monija, pltodama savo religin polink, visada bt klausiusi tik proto, tebt viena
proto religija.
I. Kantas savo kriticistine painimo teorija sujung empirizm ir racionalizm.
Taiau vliau jie vis dlto isiskyr idealizm ir pozityvizm, bet taip, kad kiekvienas
j galjo remtis I. Kanto mstymu. Todl juo remiasi tiek empirikai, tiek racionalistai.
Neinia, ar I. Kantui bt pavyk nugalti empirizme gldinius prietaravimus. Galima
tik konstatuoti, kad savo painimo kritika jis orientavosi apraikas (fenomenus) ir
gamtos moksl logik, nukreipt i fenomen painim.

Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas konsultacij metu.
224

 Uduotys studijuojantiems

Atsakykite pateiktus emiau kontrolinius klausimus.

vertinkite I. Kanto iskirt apriorini proto form kategorij
reikm konsultavimo praktikai.
Remiantis pagrindiniais I. Kanto etikos teiginiais formuluokite
konsultavimo problemas ir pasilykite j sprendimo bdus.

Kontroliniai klausimai:

Kas yra kriticizmas (platesne ir siauresne prasme)? Kokia

transcendentalinio painimo esm?
Kas yra I. Kanto painimo teorijoje painimo mediaga ir
painimo forma?
Kokias proto apriorini form kategorijas iskyr I. Kantas? Koki
reikm i kategorij iskyrimas turi ugdymo praktikai?
Kas sudaro I. Kanto etikos esm?
Literatra:

Kantas I. (1996). Grynojo proto kritika (2-asis leidimas).- V.: Mintis.

Pukelis K. (1998). Kriticizmas// Mokytoj rengimas ir filosofins
studijos. K.:, Versm, p. 345-235.

21. Pagrindiniai fenomenologijos teiginiai

Studij tikslai:

Paaikinkite fenomenologijos samprat, iskirkite pagrindinius

fenomenologijos teiginius.
Apibrkite idealios ir realios bties svokas.
Iskirti bties (asmens) painimo formas ir jas paaikinti.
Paaikinti redukavimo reikm karjeros projektavimo tyrimo
procesams.

Tiksl pasiekim vertinimas

Paaikinta fenomenologijos samprata. Apibrtos ir palygintos idealios ir realios bties
svokos. Iskirtos bties painimo formos. Nustatyta redukavimo reikm karjeros
projektavimo reikini tyrimo procesams.

Temos turinys:
21.1 Fenomenologijos samprata: teiginiai, svokos, apibrimai
225

Fenomenologija (gr. phenomenon reikinys, logos mokslas) mokslas

apie reikinius, fenomenus. Pasak G.W.F. Hegelio, dvasios fenomenologija aprao vis
smons raid, pradedant pirmykiu smons ir objekto prieingumu ir baigiant
absoliuiuoju inojimu, kuriame subjektas ir objektas sutampa. I pradi mstymas
bna subjektyvus: objektas stovi prieais subjekt kaip jam kakas svetima ir
nesuprantama. Subjektui savo mataniu mstymu bei mstaniu matymu (arba
painimu) besiskverbiant gilyn reikin pagal jam gimt dialektin dsningum, jo
santykis su objektu kinta. Painimas gauna kas kart vis didesn objektyvum.
Pasak E. Husserlio (18591938), fenomenologija yra mokslas, kuris aikina
fenomen esm ir kuriuo turi bti grindiama ne tik filosofija, bet ir visi mokslai.
Fenomenai tiesioginiai smons duomenys. Pamatinis fenomenologijos teiginys:
Pasaulis neturi kitos reikms be tos, kuri jis gauna i smons. Taiau santykis yra
abipusis: smon neturi kitos reikms be tos, kuri ji gauna i pasaulio (Micknas A.,
Steward D.,1994, p.60). Daiktai pasirodo smonei tokiais bdais, kokiais smon juos
patiria, taiau smon patiria daiktus tik tais bdais, kokiais jie pasirodo. is teiginys
pagrindiamas formule: Ego-cogito-cogitatum. A (ego) yra nemanomas be jo
smons gyvenimo (cogito), o smons gyvenimas be smons turinio (cogitatum).

21.2 Bties painimo formos.

E. Husserlis tikrov skirsto ideali ir reali bt.
Ideali btis yra grynosios smons sritis, absoliuios bties rajonas. Ji yra
antlaikin ir visuotin.
Reali btis apima i juslin-patirtin tikrov, visus pasaulio daiktus: ji ribota,
laikina ir individuali.
Orientuodamasis ias dvi tikrovs btis, E. Husserlis painim suskirsto : 1)
suvokim (kur jis dalina iorin bei vidin) ir 2) nauj painimo r esms
velgim. Ioriniu suvokimu pastama realioji tikrov, is pasaulis. Vidiniu
suvokimu pastama psichin tikrov: ms a ir ms smons turiniai. Esms
velgimu pastama idealioji btis, grynosios esms sritis. Norint painti i
idealij tikrov, btina paalinti realaus pasaulio tak, nuo jo atsitraukti, nes tik tada
atsiskleidia grynoji esm eidos.

226

Fenomenologijai bdingas empirinis ir apriorinis smons reikini tyrinjimas.

Fenomenologija, kuri tyrinja tik tiesioginius smons davinius, nesinaudoja jokiomis
prielaidomis ar hipotezmis, ieinaniomis u patyrimo rib, ir tenkinasi tiksliu vairi
fenomen ri apraymu, linksta empirizm. Tuo tarpu fenomenologija, kuriai
bdinga apriorinis (racionalistinis) smons reikini tyrinjimas, teigia, jog visa, kas
fenomenuose esti empirika ir atsitiktina, reikia paalinti i smons turinio. Toks
realaus pasaulio ijungimas vadinamas redukavimu, nes bet kuris painimo aktas yra
takojamas empirins smons (patirties) struktros ir todl apie objektyv tiesos
painim, laisv nuo j pastaniojo subjektyvumo, kalbti nebra prasms. E.
Husserlis teig, jog toks smons apsivalymas galimas mintos redukcijos keliu.
Jos akto esm turimos empirins patirties iklimas i savs ir jos pastatymas alia
savs (angl. bracketing). Redukcijos idavoje lieka nedalomas smons vienetas
intencionalija, t.y. smons kryptingumas daikt, kur E. Husserlis laik gryna
smons struktra, laisva nuo individualios empirins patirties. Intencionalumas
pagrindin smons savyb.
Intencionalijos (lot. esse intentionale smoningumas; lot. intentio siekimas,
ketinimas, sumanymas) svok pirmasis ved F. Brentanoas (18381917). Jis siek ja
pabrti, kad visi mogaus protiniai veiksmai tikslingi, t.y. nukreipti tam tikr objekt,
tiksl (F. Brentanoas, 1973), kurie nebtinai realiai egzistuoja. Tai gali bti vaizduot,
jausmai, mstymas ir pan., kuriuos jis laik skirtingomis smoningumo pasireikimo
formomis.
Redukcijos bdu tyrintojas psichin reikin gali izoliuoti nuo aplinkos takos,
igryninti j ir padaryti akivaizdiu. Taiau is akivaizdumas neatitinka dekartikojo
clara et distincta perceptio. Tai tik anga begalin aikinimosi proces, kuriame
atsiveria vis naujos supratimo galimybs, o kiekvienas supratimo momentas iaukia tam
tikr nauj painimo horizont, kuris yra bet kurios prasms suvokimo prielaida.
Redukavimo reikinys gali bti danai pastebimas mokymo ir mokymosi procese, kai
vaikas stengiasi geriau suvokti tai, kas jam sudtinga. Pavyzdiui, mokydamasis ir
nordamas k nors geriau sivaizduoti, jis usimerkia, o siekdamas suvokti, usikema
ausis, nes realusis pasaulis jam trukdo velgti, suprasti esm.
Redukavimo bdu pasiekt esms valg E. Husserlis vadina tiesiogine (direct
intuition, achieved through successive reductions of given experience), pasiekta
laipsniku turimos patirties redukavimu. iuo grynosios esms intuityviu velgimu
remiasi E. Husserlio fenomenologin filosofija. Vadinasi, fenomenologijos esm galima
227

iaikinti tik gvildenant btin ir bendr smons srang. Taiau ji negali bti tinkamai
suprasta laikant j vien gyvenimo funkcija. Prieingai gyvenimas ess smons
funkcija. Gyvenimas yra tik vienas i daugelio smonei atvir reikini. Todl
pastarosios funkcionavimas yra platesnis negu gyvenimo, kur apriboja tam tikras laikas
ir vieta, tuo tarpu smon i apribojim nepasta. Taiau smon nra vienintelis
gyvenimo reikms davjas: Pasaulio ir smons santykis yra abipusis; smon pasiima
savo prasm i pasaulio, o pasaulis gauna savo prasm i smons (Micknas A.,
Steward D.,1994, p.70-71). Todl fenomenologinis metodas visikai skiriasi nuo
induktyvinio

apibendrinimo:

jis

gali

pasitenkinti

vienos

konkreios

ir

net

sivaizduojamos situacijos analize, jeigu joje aikiai pasireikia esmins fenomeno

ypatybs, bendra ir btina struktra, nepriklausanti nuo jo empirinio (realaus) buvimo.
Tik atsiejant fenomen nuo realybs, o smon nuo vis jos patirtini element, galima
vykdyti t ideali intuicij (redukavim), kuriai atsiskleidia pati fenomen esm
eidos. Tok smons igryninimo nuo empirins patirties priemai, trukdani
suvokti daikt ir reikini esm, bd E. Husserlis pavadino fenomenologija. Anot jo, tai
mokslas apie grynj smon. Jis grindiamas intencionali (smoning) akt
igyvenimu, kurio paskirtis esms valga. Todl fenomenologij galima traktuoti ir
kaip moksl apie idealius smons reikinius, grindiamus intuicija ir pasiekiamus
redukuojant turim empirin patirt.
Intuicija E. Husserlis vadina kiekvien smons akt, kurio intencija visikai
realizuota, t.y. kuriame atsiskleidia objekto esm, o ne vienas arba kitas j atstojs
simbolis. Intuicija gali remtis jutimais ir virpojtiniais duomenimis. Pirmuoju atveju
stebimi konkrets fenomenai, antruoju gryna fenomeno idja arba esm. Todl
fenomenologija yra esmtyra ir esmira. Taip pat ji nustato ir objektyvios tiesos
kriterij. Tik tas painimas tikras ir teisingas, kuris remiasi paties objekto valga ir
akivaizdiai mums parodo, kad jis gali bti tik toks, o ne kitoks. Iaikindama vis
galim fenomen esmin prigimt, apibrdama vairias j sritis bei savitarpio santykius
ir nustatydama smons turini btin sry su atitinkamais aktais, fenomenologija,
anot E. Husserlio, suteikia tvirt pamat visiems mokslams ir pirmiausiai paiai
filosofijai.
Smon i esms visada nukreipta kak, kas turima omenyje (pavyzdiui,
daikt, norim gyti profesij, mog, Diev ir t.t.). Todl joje reikia skirti dvi puses:
smons akt (minties judjim) ir t objekt, kur mintis (intencija) yra nukreipta.
Smons veiksmas apsprendia, kaip objektas mums atrodo. Nuo objekto priklauso, kas
228

ir kaip mums atrodo. Fenomenologija vienodai nagrinja ir smons akt, ir jos

objektyviojo turinio struktr, nes kiekvien akt atitinka ir tam tikras turinys, o aktas
nulemia turinio bsen.
Fenomenologijos kritikai pastebi, kad vargu ar galima tiksliai aprayti tikr,
niekuo nepakeist ir neikreipt fenomeno prigimt. Juk apraymas remiasi svokomis
(pedagogai, apibdindami vaik, beveik visada ikreipia jo poelgi, vadinasi, ir paties
vaiko, esm), kurios apibriamos tam tikra pasaulira. O tai sudaro slygas
vienaalikai, netobulai fenomen interpretacijai. Fenomenologija, apsiribodama vien
fenomenais, bt suteikia tik tokiems reikiniams ir daiktams, kurie pasireikia mogaus
smonje (pedagogai pripasta tik tuos vaiko poelgius, kuriuos mato). Taiau toks
grietas poiris yra vienaalikas ir negali bti pateisintas fenomen prigimtimi, nes
juose gldi ir tam tikras transcendentalus momentas, nurods tai, kas yra u smons
rib. Ypa aikiai tai atsiskleidia painimo aktuose, kuri intencija i esms yra
transcendentika. Todl fenomenologija nesugeba isprsti nei painimo problemos
(kritik nuomone), nei pagrindini metafizikos klausim ir tegali atlikti tik parengiamj
darb filosofijos sistemoje.

Metodai ir priemons
Savarankikas

literatros

studijavimas,

savarankikas

problem

formulavimas,

atsakymai klausimus.

Uduotys studijuojantiems
1. Remiantis fenomenologijos teorija, apraykite pasirinkto vietimo reikinio
painimo etapus.

Kontroliniai klausimai:

Kas yra fenomenologija? Kuo ji skiriasi nuo fenomenalizmo?

Kuo skiriasi realioji btis nuo idealiosios? Kas yra esmira?
Kas yra intencionalija?
Kas tai yra redukavimas? Kokia jo paskirtis painimo procese?

Literatra:

229

Husserl E. (1982). Ideas Pertaining to a Pure Phenomenology and

to a Phenomenological Philosophy, First Book. Martinus Nijhoff, The
Hague.
Husserl E. (1970). The Crisis of European Sciences and
Transcendental Phenomenology: An Introduction to
Phenomenological Philosophy. Northwestern University Press,
Evanston, Illinois.
Micknas A., Steward D. (1994). Fenomenologin filosofija.- V.:
Baltos lankos.
Pukelis K. (1998). Fenomenologija// Mokytoj rengimas ir filosofins
studijos. K.:, Versm, p. 353-356.

22. Egzistencializmo filosofijos reikm karjeros projektavimo

teorijai ir praktikai
Studij tikslai:

Apibrti egzistencializmo samprat, paaikinti esms ir

egzistencijos svokas konsultavimo tiksl kontekste.
Palyginti religinio ir ateistinio egzistencializmo idjas, rasti
esminius skirtumus konsultavimo teorijos ir praktikos kontekste.
Atskleisti ribini situacij reikm konsultavimo procesui.
Paaikinti laisvs problem egzistencializme ir apibrti jos
metodologin reikm konsultavimo sveikai.
Apibrti logoterapijos samprat ir reikm konsultavimo teorijai ir
praktikai.
Iskirti esminius egzistencialistins pedagogikos teiginius.
Paaikinti pagrindines libertraizmo idjas.

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibrta egzistencializmo samprat, paaikintos esms ir egzistencijos svokas
ugdymo tiksl kontekste. Ugdymo teorijos ir praktikos kontekste iskirtos religinio ir
ateistinio egzistencializmo idjos ir rasti esminiai j skirtumai. Atskleista ribini
situacij reikm mogaus egzistencijos prasmingumo ugdymui. Paaikinta laisvs
problema ir apibrta jos metodologin reikm ugdymui. Apibrta logoterapijos
samprat ir reikm ugdymui. Iskirti esminiai egzistencialistins pedagogikos teiginiai.
Paaikintos pagrindins libertraizmo idjos.

Temos turinys:
230

22.1 Egzistencializmo samprata karjeros projektavimo kontekste:

Teiginiai, svokos, apibrimai
Egzistencija (lot. existentia) reikia buvim, bt. Egzistencijos ir esms
svokos vidurami filosofijoje turjo prieing prasm. Jos buvo suprantamos kaip du
santykiniai bties sandai. Esm tai, kuo viena ar kita btyb yra, o egzistencija
kuo ios btybs esm reikiasi: jos aktualizacija, realizacija konkreioje tikrovje.
Vadinasi, esm ir egzistencija santykiauja, kaip potencija ir aktas, galimyb ir realyb.
Esm tra idealioji galimyb. Egzistencija atitinkamos galimybs pavertimas tikrove.
Todl, pedagoginiu vilgsniu velgiant esms ir egzistencijos santyk, j galtume
apibdinti kaip talento ir gyvenimo tikrovs santyk (galjo bti talentingas
sportininkas, muzikantas, bet prasigr), t.y. realizavo savo gabumus mogus ar ne?
Ugdymas arba pedagogika tam tikra prasme yra mogaus gabum (potencijos)
transformavimo gebjimus (aktus) procesas. Vadinasi, egzistencij galime tapatinti su
tikrove, laikyti jos sinonimu: daug galimybi, bet egzistuoja tik tai, kas tikrovje
realizuota. Egzistencializmas (egzistencin filosofija) egzistencij supranta ne kaip
buvim apskritai, o kaip mogaus buvim. Todl egzistencin filosofija egzistencija
vadina pat mog, kuris isiskiria i vis kit btybi smoningu santykiu su btimi
jos, taip pat ir savo bties painimu, pastanga suprasti pasaul ir save jame.
Egzistencin filosofija nukreipta ne buvim kaip tok, ne bt, bet
egzistencij, taigi mogaus asmeninio gyvenimo bei likimo klausim. Tuo ji skiriasi
nuo tradicins metafizikos, kuriai rpi login bties analiz. Egzistencializmui svarbus
mogus, jo btis, santykis su paiu savimi ir pasauliu, kaip absoliutine btimi, bei jo
bties pagrindu. Todl egzistencializmas i esms yra mogaus ir jo gyvenimo prasms
filosofija. Vadinasi, jau vien savo tikslais jis nepaprastai svarbus pedagogikai, nes
ugdymas yra mogaus gyvenimo prasms ir jo prigimties derinimas.

22.2 Egzistencins filosofijos kryptys.

Egzistencin filosofija ant pjedestalo ikl mog. Todl egzistencializmo
itak reikt iekoti Renesanso epochoje, kurioje jau pastebime mogaus-antmogio
el. Egzistencializmas bando atpalaiduoti mog ne tik nuo gamtos, bet ir nuo Dievo.
ie bandymai kelia sumait paioje egzistencialist stovykloje, dl to isiskiria
religiniai ir ateistiniai egzistencialistai.

231

Religiniai egzistencialistai konservatoriai, todl mogaus egzistencijos

neatskiria nuo Dievo. Senovje mogus buvo susietas tiek su gamta, tiek su Dievu. Savo
asmeninio, individualaus ir nepriklausomo gyvenimo jis neturjo. Krikionyb
ilaisvino j nuo gamtos, bet paliko susiet su Dievu.
Ateistiniai egzistencialistai radikalai, todl mogaus egzistencijos
nesieja su Dievu. Pastarj nuomone, mogus radikaliai ir esmingai gyvena pasaulyje.
Jo gyvenimas buvimas miriai, kuri yra mogaus gyvenimo pabaiga, o ne
egzistencijos formos pasikeitimas kaip krikionybje. Ateistinis egzistencializmas
mog atpalaidavo ir nuo Dievo, tuo padarydamas j, kaip rao A. Maceina, vieni,
visikai vieni, visikai nepriklausom ir asmenik (Maceina A.,1946, p. 7).
Ateistinis egzistencializmas btent io vienio mogaus filosofija. Atpalaiduotas nuo
Dievo ir nuo gamtos mogus stengiasi pairti save ir suprasti savo likim. Vakar
Europos kultroje, kaip minjome, is atsipalaidavimas prasidjo Renesanso epochoje ir
iandien jis gana toli paengs, taip toli, kad kai kuriems i t toli paengusij darosi
baugu. praktin atsipalaidavim pradta igyventi kaip kankinani neini.
Ateistiniai egzistencialistai btent ir bando atsakyti klausim, kur is vienias
mogus-keleivis eina, jeigu jis neina anapus? Taiau ar galima ugdyti, neinant
kam ugdyti? Tai silpniausia ateistinio egzistencializmo vieta, kuri yra pavojingiausia
pedagogikai.
Egzistencija yra atvira, nukreipta kit, kuris tampa traukos centru. Religiniams
egzistencialistams is kitas Dievas. Ateistiniams niekis (nebtis), nes
mogaus btis neturi tsinio, ji yra baigtin.
Egzistencializmo pradininku Naujaisiais amiais laikomas S. Kierkegaardas
(18131855). Jo filosofijoje mogus stovi vienias prie savo Absoliut susidurdamas
su tokiu tikjimo paradoksu: individo tikjimas yra aukiau vis bendramogikj
norm (Abraomas, paklusdamas Dievui ir rydamasis aukoti savo pirmagim sn Jam,
vos netampa savo snaus udiku). XIXXX amiaus sandroje, iblsus renesansiniam
avjimuisi mogaus proto galia ir susirpinus jo morale, egzistencializmas atgyja.
Ypating poveik tuo laiku gyja Fr. Nietsches antmogio filosofija, akcentavusi vali,
kaip pagrindin mogaus egzistencijos veiksn. Daug kam i filosofija atrod visiku
morals paneigimu, bet btent ia ir slypjo nepaprastai stiprus jos teigimas. Teisingai
tokius visuomens vystymosi momentus vertina Fr.V. Frsteris: Netrukus ateis laikas,
kuomet net kvailiai ir apakliai vl supras, kad esama aminj ties, kuri negali
paalinti nenubaudiamai jokia dienos imintis ir kurios kaip tik tuomet galingiausiai
232

keliasi i numirusi, kuomet balsingiausiai sakoma jas esant nebegyvas (Fiosteris Fr. V.,
1923, VIII).
Skelbdamas antmogio filosofij, Fr. Nietsche bando surasti mogaus
gyvenimo prasm, atmets krikionikj moral, vadinasi, ir krikionikj
metafizik. Ar galima gyventi prasming gyvenim remiantis ateistins morals
pagrindais? is klausimas daug kam lieka atviras iki iol, nors bangavim vien ar
kit pus istorijos eigoje buvo ne vienas. Kita to laikmeio srov gyvybs filosofija
(Lebensphilosophie) akcentavo mogaus ry su gamta, o jame auktino iracionalum
intuicij, instinkt imint ir pan. Treioji srov vertybi filosofija stengsi
nukreipti mogaus vilgsn vertybi pasaul (M. Scheleris ir N. Hartmannas). Ketvirtoji
srov filosofin antropologija ragino painti savyje mog. Taiau vis i
filosofij centre buvo mogus. Modernusis XX a. mstymas, anot A. liogerio, i esms
yra nukreiptas mogaus egzistencij: Hominizmas yra visos moderniosios filosofijos
alfa ir omega (liogeris A., 1996, p. 418). Kitaip tariant, ateistinio egzistencializmo nuo
gamtos ir Dievo atpalaiduotas mogus blakosi savo paties narve, prarads gyvenimo
prasm. Ateistinis egzistencializmas kaip tik ir band vairiomis teorijomis rasti XX a.
prarast gyvenimo prasm.
Esminis egzistencializmo teiginys neprilygstamas mogaus savitumas,
originalumas, jo isiskyrimas i visos gamtins tikrovs. Gamta mogui yra svetima,
negalinti padti jam veikti vienatvs prakeikimo. Todl vietoj grimo gamt
egzistencializmas nuvalo dulkes nuo Chilono (Sokrato) kio: Paink pats save! ir
skelbia grimo pat save lozung. Taiau mogaus grimas pat save
egzistencializmui nra atsigrimas jo moral, apeliavimas vertybi sistem, bet
itikimyb paiam sau.
Dauguma egzistencialist tartinai velgia visuotini norm absoliutinim, su
tuo sutinka ir pedagogika. Reikalavim vienovs absoliutinimas ugdyme gali atsisukti
prie siektinus jo tikslus. Kai, vaikui prasiengus, visi nuo jo nusigria (tvai, draugai,
mokykla ir t.t.), tai k gals jis atsiremti tuo sunkiu momentu, bdamas dar per silpnas,
kad bt stiprus? Belieka gatv ir tie draugai, kurie nuo jo nenusisuka btent dl to, dl
ko nusigria jam artimiausi mons. O vienas pedagogikos dsni skelbia: Su kuo
sutapsi, tuo ir pats tapsi!. Taip statym, norm, taisykli suabsoliutinimas gali atsisukti
prie jas paias.
M. Heideggeriui mstymas vertybi svokomis piktodiavimas prie bt, nes
kiekvienas vertinimas jau yra subjektyvumas ir tie, kurie stengiasi rodyti vertybi
233

objektyvum, J. Husso, belaukianio savo sudeginimo ant lauo, odiais tariant, patys
neino, k daro. Taiau M. Heideggeriui ia nereikt painioti vertybi sistemos, kaip
vertybs, su tas vertybes traktuojaniais monmis, kurie tra klystanios btybs
(vertyb ir vertinimas ne tas pats). Kalta ne teorija, kad ji nevykusi, bet galva, kuri
toki teorij sukr arba nemokikai pritaiko ger teorij. Vadinasi, M. Heideggeris
truput painioja adresus. Vertybs yra objektyvios ir aminos. Gyvenime jos tai labai
danai rodo paiu iauriausiu bdu, ypa tiems, kurie jas ignoruoja ne odiu, bet paiu
savo gyvenimo bdu. Kitaip tariant, egzistencializmas, bdamas prietaringas,
pedagogikai yra ir pavojingas. Kaip sakoma, kur gerai, tai gerai, bet kur blogai
bkime atsargs. Jausdami tai, egzistencialistai nesistengia paneigti morals.
Paprasiausiai jie nori j grsti ne formalija pareiga ir paklusimu paragrafams, kaip
beveik sil I. Kantas, o asmeniniu apsisprendimu konkreioje situacijoje. Pagrindinis
arbitras sin, nes joje, anot M. Heideggerio, mogus neaukiamas niekur kitur, tik
pat save. Vadinasi, mogui gamta svetima, nesavas jam ir platonini vertybi pasaulis.
Tad kas yra mogus ioje savo vienatvje?

22.3 Laisvs problema egzistencializmo filosofijoje

mogus yra laisv tai bendras vis egzistencialist atsakymas. Jis
laisvas i esms. mogus nra duotas kaip daiktas kam nors, bet patiktas paiam sau.
Skirtingai nuo gyvulio ar daikto, kuriems j esm yra duota a priori (i anksto), mogus
savo esm turi susikurti pats savo gyvenimu. Egzistencija (gyvenimas), anot J.P. Sartreo
(1948), eina pirma savo esms, t.y. esm reikiasi per egzistencij, nes kitaip negali
pasireikti. Kadangi mogus yra vienintel btyb, kurioje ia prasme egzistencija eina
pirma esms, tai jis yra vienintelis, kuriam galima taikyti egzistencijos vard.
Laisv, kaip svarbiausia mogaus savyb, egzistencializmui nra tokia esm,
kuri suteikiama jam savaime paiu gimimo faktu. Laisv tra galimyb, kuria mogus
gali ir nepasinaudoti. Uuot buv i anksto laisvi, mogus laisv turi isikovoti paiu
apsisprendimu bti laisvu. mogus nra savaime laisva egzistencija. Greiiau jis yra
prarads savo laisv, paskends kasdienybje, kurioje savimeils ir puikybs slibin
pavidalais tironikai viepatauja anonimin vieoji nuomon.
mogus gali atsisakyti laisvs pareigos bti paiu savimi ir tapti kaip visi. Bet
tokiu atveju jis nustoja bti buvs savimi, t.y. asmenybe. mogus prasmenga anonimin
pasaul, kuriame nra veikimo subjekt, kur jis pats sau tampa kitu, t.y. susvetimja

234

pats

savyje.

Tokio

mogaus

asmenybikum

ugoia

kolektyvikumas,

t.y.

beasmenybikumas, jame viepatauja btinyb ir laisvs paneigimas. Isiverimas i

objektyvaus pasaulio vyksta bendravimo arba krybinio akto bdu, kai mogus ireikia
savo individualum, nepakartojamum, subjektyvum. Taiau tiek bendravimo, tiek
krybinio akto metu sukuriam egzistencin bendruomen (A. Maceina, 1990)
objektyvus pasaulis gali bet kuriuo momentu sugriauti. Tokio pavojaus suvokimas K.
Jaspers (1969-1971) ir kitus religinius egzistencialistus galina prieiti prie ivados, kad
galutin pasekm visada yra lugimas, todl mogus turi imokti gyventi, brangindamas
visa tai, k jis turi ir myli. Bties trapumo suvokimas mogui skausmingas, taiau biai
suteikia skaidrumo ir dvasingumo. S. Kierkegaardas ra: Du keliai yra atviri mogui:
arba jis turi padaryti visk, kad pamirt jog yra mogus ir taip tapt juokingas, nes btis
pasiymi savybe priversti mog gyventi nori jis to ar nenori... Arba jis gali koncentruoti
visas savo jgas t fakt, kad jis yra gyvenanti btyb (Kierkegaard S., 1941, p.109).
Padaryti tai, reikia tapti subjektyviu, besirenkaniu ir sipareigojaniu sau,
isilaisvinusiu nuo netikrumo, godiu ir aistringu tiesos iekotoju. Ugdymo praktikoje tai
reikt mokytoj, kuris drsiai atsisako nuo receptologijos ir imasi pats kurti savo
pedagogik. Bet tokiam ingsniui btinas solidus filosofinis pasirengimas. iandien ito
kaip tik ir trksta Lietuvos mokytoj rengimo praktikoje.
moni bendravimas kasdienybs pasaulyje nra tikras, nes pabria kiekvieno j
vienium. Ateistiniai egzistencialistai visose moni bendravimo apraikose meilje,
draugystje ir pan. mato veidmainyst ir apgaul. mogaus ir pasaulio
absurdikumas esmin mogikosios bties ypatyb. Vienintelis tikro bendravimo
bdas yra moni vienijimasis prie absurd: mirt, mogaus bties beprasmikum,
netobulum.
mog isilaisvinti i kasdienybs vergijos, vis pirma skatina jo paties
baigtinumo suvokimas. Mirtis (Jobo drama, K. Jasperso ribins situacijos) yra ta tikroji
galimyb, kuri iplia mog i kasdienybs, sutelkia j savyje ir kasdienin rpest
pakeiia tikrja baime egzistenciniu rpesiu, paadinaniu egzistencin mstym
(A. Maceina, 1990) bei atskleidianiu nebties tams ir alt. Nebties ar
Transcendencijos akivaizdoje mogus yra tiek savimi, kiek jis atviromis akimis priima
savo likim. Anot K. Jasperso, kuo tampa mogus, priklauso nuo to, kaip jis patiria
savo pralaimjim (Jaspers K.,1989, p. 41).
Tiesos poiriu, mogus yra savimi tiek, kiek jis dl savo tikimosios tiesos rytasi
veriau mirti nei j iduoti. Pedagogine prasme tariant, mog galima nuudyti, bet
235

nemanoma paklupdyti. Jis pats klaupiasi. Tai absoliutins mogaus laisvs galimybs
formul. Kiek jis t laisv savo gyvenime realizuoja, aktualizuoja jo egzistencijos
kokybs reikalas, kuris savo ruotu labai priklauso nuo ugdymo kokybs. Vadinasi,
mogaus bsimo gyvenimo pamatus ilieja ugdymas. Kokie gyvenimo pamatai, toks
bus ir gyvenimas.

22.4 Bties samprata egzistencializmo filosofijoje.

Egzistencializmas bt siekia suvokti betarpikai, kaip nedalom subjekto ir
objekto visum. iuo poiriu jis atsiskiria nuo racionalistins filosofijos, kuri
pagrindiniu mstymo principu laiko abstrahavim. Anot M. Heideggerio, norint atsakyti
klausim, kas yra btis, reikia painti mog, nes jis vienintel btyb emje, kuri
paenklinta bties supratimu. mogus vienintel btyb, galiniu ieiti i savs
(existere), t.y. pasta bdama atvira biai. ia prasme v. Prancikus mog vardijo
kaip save perengiani btyb. Anot M. Heideggerio, mog ieiti i savs skatina
mogaus rpestis, susijs su jo pastangomis ilikti iame pasaulyje (iorin prieastis)
ir ireikti save (vidin prieastis). Tai neivengiamai skatina j painti pasaul, nes
btent painimas ir yra tikriausias ijimas i savs. mogui rpi painti ne tik pasaul,
kuriame jis yra, bet ir save pat jame. Painimo pagrindu, anot M. Heideggerio, tampa
ms buvimas pasaulyje (in-der-Welt-sein). Jeigu nebtume jame, negaltume painti,
nes nebt k, vadinasi, nebt ir rpesio, kaip pastangos ieiti i savs, siekiant
prieik mogui pasaul padaryti prasmingu jam paiam, kuriame gera bti. Rpestis
ta bsena, kurioje teorija ir praktika arba painimas ir veikimas pasiekia pirmaprad
vienyb: daiktai atsiskleidia ne tik grynai akiai, bet ir rankai, kurie abu jiems
suteikia ranki prasm.
Kasdieninis ir egzistencinis rpestis. Ne visi rpesiai tolygs. Kasdieniniai,
nors ir prasmingi, gali mog panardinti netikr egzistencij, kurioje jis pamirta
pat svarbiausi save. Taiau, anot K. Jasperso, esama toki situacij, kurios i esms
nekinta, nors keiiasi j momentins apraikos. Tokius rpesius K. Jaspersas pavadino
ribinmis situacijomis. J lemtingumas tarsi pridengtas ydu: A turiu mirti, turiu
kentti, turiu kovoti, priklausau nuo atsitiktinumo, esu painiotas neivengiam kalt.
(Jaspers K.,1989, p. 37-38). Ribins situacijos mirtis, atsitiktinumas, kalt ir
pasaulio nepatikimumas man atveria pralaimjimo galimyb (Jaspers K.,1989, p.

236

40). Tik susidrs su tikrais rpesiais, kurie palieia jo egzistencijos gelmes, mogus
grta save.
M. Heideggeriui (1992) toks rpestis, persmelkiantis mog iki pat jo gelmi ir
priveriantis prisiminti pat save, yra mirtis. Ji nra ateityje laukiantis gyvybs
nutraukimo aktas, bet mogaus gyvenimo bdas. Gyvenimas, anot jo, yra pastovus
jimas mirt, nuolatinis mirimas. Kasdieniniai rpesiai atsuka mog nugara save
pat. Tik tikrieji rpesiai atgria j pat save. Kita vertus, mirtis reikia, kad mogus
i esms yra baigtin btyb, vadinasi, laikina. Jo baigtinumo rodymui M. Heideggeris
pasiremia ir I. Kanto suformuluotais trimis klausimais: 1) K a galiu inoti? 2) K a
privalau daryti? 3) Ko a galiu tiktis? iais klausimais I. Kantas i esms ireikia
mogaus proto sugebjim, privaljim ir galjim. M. Heideggeris akcentuoja, kad tas,
kuris klausia: K a galiu? kartu parodo savo ribotum ir baigtinum, nes jeigu
mogus bt visagal btyb, jai toks klausimas nekilt. Kita vertus, jeigu abejojama
privaljimu, jeigu esyb klausia: K a privalau daryti, ir ko ne? ji svyruoja tarp taip
ir ne, yra valdoma to, ko neprivalo (egoizmo, puikybs, savimeils, melo ir t.t.). Tokia
esyb, anot M. Heideggerio, kurios giliausias interesas yra privaljimas, savo esme yra
baigtin (Heideggeris M.,1992, p. 37). Kai abejojama galjimu, klausiama apie tai, ko
galima laukti ir ko ne. Taiau bet kuris laukimas atveria stok, o jeigu is stokojimas
suvei giliausiame mogikojo proto interese, tada is protas pasirodo ess i esms
baigtinis (Heideggeris M.,1992, p. 37).
Laikikumas, anot M. Heideggerio, yra mogikosios egzistencijos, kaip
rpesio, ontologin prasm. Jeigu mogus bt aminas, jam niekas nerpt. Taiau
tai, kad jam viskas rpi, nurodo btent jo laikikum. mogus nenori bti laikinas.
Jam rpi bti aminai. Taiau ios egzistencijos paradoksas tas, kad tai, ko mogus
labiausiai trokta, t.y. aminyb, prasideda btent tada, kai baigiasi laikas (A. Maceina,
1990), o mogus visomis manomomis priemonmis bando j pratsti. Jis labiausiai
nenori mirti, t.y. kad baigtsi laikas. Vadinasi, aminyb (tai, ko mogus labiausiai
trokta) prasideda tuomet, kai vyksta tai, ko jis labiausiai nenori ir bijo. Pedagogin io
egzistencinio mogaus, kaip btybs, paradokso prasm isako patarl nra to blogo,
kas neieit ger arba, norint pasiekti tiksl, reikia daug ko atsisakyti. Atsisakymas tam
tikra prasme yra ne gyvenimas, bet mirtis. Visi auktesni tikslai, kuri norime iame
gyvenime pasiekti, veria ko nors atsisakyti. Vadinasi, norint gyventi, reikia apmirti.
Bet tuo apmirimo metu mogus btent labiausiai ir susitelkia savyje. Aminybs ir
laiko, gyvenimo ir mirties kontekste M. Heideggeris kelia klausim: Ar pasireikia pats
237

laikas bties horizontu? t.y. ar po laiko prasideda tikroji btis, vadinama aminybe? is
jo klausimas yra atviras iki iol.
M. Heideggeriui mogus yra bties sargas. Uuot jautsis tiesos krju, jis
privalo saugoti bties ties. Svarbiausias tiesos saugotojas moguje yra sin.
Vadinasi, remdamiesi M. Heideggeriu, ugdymo alfa ir omega turtume laikyti sins
problem. Pedagogine prasme, tai labai teisinga ir mogaus, kaip bties tiesos
saugotojo, samprat galima traktuoti kaip ugdymo tiksl. Kita vertus, tarp mogaus ir
bties yra nesunaikinamas ryys. Btis gali pasireikti tik moguje. iandien esame
patek bties umirim tik dl to, kad pirmin bties viesa apleido mog. Visa
ligiolin metafizika, M. Heideggerio nuomone, tok bties umirim tik gilinusi.
Todl jis ragina nuo filosofijos pereiti prie mstymo. Sunkiu mstym daro
paprastumas to, k jis privalo kreiptis: save pat. Pats bties artumas moguje daro j
tolim, o jos mstym sunk. Juk sveikam mogui mstyti apie sveikat sunku vien
todl, kad is mstymas jam nra aktualus ir svarbus. Lengviau mstyti apie tai, ko
neturime, ko trksta, nes tai mums atrodo svarbu ir aktualu. i filosofin M.
Heideggerio ties pedagogika ireikia posakiu, kad mogus nevertina to, k turi, nes
to vert supranta tik tada, kai to netenka. mogus gyvenime labai danai nevertina
paties gyvenimo, nes nejauia, kad j turi, kaip tik dl to, kad turi. Tas pats pasakytina
apie sveikat, vairius barnius su tvais bei kitais artimais monmis ir t.t. Tik prarads
tai, k turjo, mogus patiria netekties vert. Imokyti mog teisingai traktuoti
gyvenimo vertybes, mstyti bties ties, esmingai mstyti labai svarbus
mokyklos, mokytoj udavinys.
Pastame tik atskirus objektus, bet niekada paios bties, nes ji yra ne
objektas, bet tai, kas juos visus gaubia. K. Jaspersas atmeta kiekvien metafizik, kuri
nori save laikyti ontologija, t.y. bties painimu. Jis bando grsti j morale, paremta
religins tiesos asmenikumo samprata. Todl filosofija K. Jaspersui tampa nebe
visuotinai galiojanio painimo sritimi, o asmeninio tikjimo (filosofinio tikjimo)
iraika. Anot jo, visi loginiai keliai, kuriais mogus siekia painti dievyb, sudta ir
tik paiu iuo suduimu (ribine situacija) nurodo Transcendencij. Taiau paios
Transcendencijos painti negalima, nes ji kalba mus ne tiesiogiai, bet per ifrus.
Kiekvienas objektas tarsi ifras ta prasme, kiek jis yra kakas daugiau nei mes galime
jame painti. Bet simbolin ifr kalba atsiskleidia ne smonei, ne loginiam painimui,
o tik egzistencijai moralinei mogaus patiriai. Transcendencija atsiskleidia tik
laisvei, o ne painimo prievartai. Laisv yra Transcendencijos liudinink. Jei nebt
238

Transcendencijos, jei mogus netikt kuo nors auktesniu ir geresniu, emje

viepataut vien prievarta ir savival, nes po mirties nieko nra. ia prasme, kaip jau
minjome anksiau, Transcendencija mogui atskleidia tiek tiesos, t.y. jo dalyvavim
dievikajame regjime (painime) apriboja arba ipleia tiek, kiek mogus pajgus to
painimo pakelti. Vadinasi, pajgumas painti ties matuojamas dora. Kuo mogus
doriau gyvena, tuo labiau Transcendencija jam praskleidia paslapties skraist,
gaubiani vis egzistencij.
Kita vertus, kad laisv nebt sunaikinta, Transcendencija turi likti pasislpusi,
ji negali atsiskleisti mogui iki galo, nes jis nra tobulas ir vargu ar gali tokiu bti. Jei
Transcendencija bt paprastai pastama, mogaus laisv sunaikint automatin
paklusnyb. Filosofins tiesos tikryb yra ne odinio, bet moralinio poelgio logika.
Filosofinio mstymo prasm ne painimas, o apeliavimas mus, vidinis ms
perkeitimas, kuriame pavyzdio taka visada stipresn nei odio jga. Tai nereikia, kad
odis ugdymui bereikmis. Tai parodo, kad pavyzdys kalba nekalbdamas, o odis be
pavyzdio tik tarka, ia, dzgia, bet nekalba. Kad ir pats imintingiausias,
graiausias ir protingiausias odis bt, nepatvirtintas pavyzdio, sublikta. Todl, anot
K. Jasperso, filosofijos tikslas ne praturtinti mus objektyviomis paintimis, bet
padaryti i ms kitus (geresnius) mones. Manytume, kad tai svarbiausias filosofini
studij tikslas rengiant mokytojus. Kad ji gaut nauj impuls, pirmiausiai patys
mokytojai turi kitokiu vilgsniu pavelgti pasaul.

22.5 Ateistinio ir religinio egzistencializmo skirtumai.

Kas yra mogus? I kur jis? Kas yra mirtis? Ar yra kitas pasaulis? Daugelis
i ir kit klausim neivengiamai susij su kasdienine mogaus btimi, kaip antai:
rpesiu, kania, nuodme, sine, savimeile ir t.t., negaljo nejaudinti smalsaus
mogaus proto. Religini ir ateistini egzistencialist poiri skirtumas Kit, kaip
Diev ir niek, lemia tai, kad jie, nagrindami rpesio, kanios, sins, mirties ir
kitas problemas, prieina prie skirting ivad. Religiniai egzistencialistai iame mogaus
gyvenime velgia gili prasm pasirengim aminajam gyvenimui, o ateistiniams
egzistencialistams is gyvenimas neturi jokios prams, nes po mirties nra nieko,
iskyrus nebt. Prasms (religiniai egzistencialistai) arba beprasmikumo (ateistiniai
egzistencialistai) suvokimas rykiausiai pasireikia ms mintose ribinse (liga, kova,

239

kalt, mirtis ir pan.) situacijose. i giliausi sukrtim akivaizdoje mogus suvokia

tikrj savo bties prasm arba jos beprasmikum.
Ateistiniams egzistencialistams mirtis yra laiko pabaiga, religiniams tik nauja
riba, virsmas, laukimo bsenos realaus isipildymo pradia. Tiek vieniems, tiek kitiems
egzistencialistams laikas turi ne tik kiekybin, bet ir kokybin prasm. Kokybin laiko
iraika likimas (K. Jaspersas 1958, 1989, M. Heideggeris 1962, 1992) ir viskas, kas
susij su juo (gimimas, tvai, sveikata, meil, nusivylimai, nuodms, kania, mirtis ir
t.t.). Laikas ia neatskiriama asmenybs dalis. Jis yra tol, kol yra mogus. Gyvuliui
laikas, kaip fenomenas, neegzistuoja. Todl i svoka yra iimtin mogaus ypatyb,
pagrindin bties slyga. mogui laikas egzistuoja tol, kol jis yra. Gyvenimas laik
pripildo viltimi ir laukimu, diaugsmu ir kania, pergalmis ir pralaimjimais, tampa ir
paiekomis. Kiekvieno mogaus likimas iuo poiriu bendras, taiau skirtingas jo
turinys. Visi patiria kani, taiau jos turinys ir igyvenimo bdai skiriasi. Todl
kiekvienas jauia savo bties situatyvum, kurio bdingiausias bruoas tas, kad btis
realizuojama pasaulyje. Bties situatyvum lemia istorikumas epocha, kurioje
gyvenama, tauta, kurios nariu esama, lytis ir t.t. Bties laikinumas, istorikumas ir
situatyvumas tai jos baigtinumo modusai.
Laisvs problema egzistencializme ir jos metodologin reikm ugdymui.
Egzistencialistai laisvs netapatina su btinybs painimu, kaip ir su mogaus
prigimtini gali iskleidimu. Laisv pats gyvenimas. Religini egzistencialist
nuomone, laisv galima rasti tik Dieve, nes Jis ir yra laisv. Ateistiniai egzistencialistai
laisv tapatina su buvimu paiu savimi. mogus tiek laisvas, kiek jis bna paiu savimi.
Abi ios laisvs traktuots vienodai svarbios bei reikmingos, taiau ir pavojingos
pedagogikai.
Ateistini egzistencialist poiris laisv kelia daug pedagogini problem, nes
bti savimi reikia bti ne tik geru, bet ir blogu, t.y. netgi mogumi vrimi, nes, anot
F.V.J. elingo, bt gera, kad mogaus sugedimas neperengt gyvulio ribos; gaila, bet
mogus gali bti tik arba emiau, arba aukiau u gyvul (eilingas F. V. J., 1995, p.
67). O tai nesiderina n su viena pedagogine teorija. Be to, bti savimi iame pasaulyje
nepaprastai sudtinga ir netgi vargu ar manoma. Todl, ateistini egzistencialist
nuomone, laisv, kuria mogus apdovanojamas i prigimties, yra labai sunki bties nata,
skatinanti maitauti ne tik prie pasaul, bet ir prie pat save.
Bendravimo fenomeno traktuot ateistiniame ir religiniame egzistencializme.
Kitaip bendravimo (bendravimas visada yra transcendavimas kit) problem traktuoja
240

religiniai egzistencialistai. moni susvetimjimo prieastis ta, kad daiktin btis

priimama kaip vienintel galima. Taiau tikroji btis gldi transcendencijoje, kuri yra ne
daiktin, bet asmenybin. Todl tikras bendravimas dialogas. Taiau galima su kitu
(net Dievu) bendrauti ne kaip su kitu, bet siekiant siaur pragmatini tiksl, t.y. kaip su
priemone, rankiu, daiktu. iandieninis moni bendravimas tarpusavyje (ir net su Dievu)
yra stipriai sudaiktjs, supragmatikjs. Kitas mogus daniausiai rpi ne tiek kaip
kitas mogus, kiek kaip priemon kokiems nors tikslams pasiekti. Bendraujama ne
todl, kad, kaip minjome, domina Kas tu esi?, bet K tu gali? (T. Sodeika, 1996).
Bendraujama tol, kol isiaikinama ar tu gali? ir palaikomi artimesni santykiai tol, kol
tu gali. Tu, kaip tu, a, kaip a, iandien retai k bedomina. Visa tai liudija
apie ugdymo neskmes ir neisprstas pedagogikos mokslo problemas. Vadinasi, dialoge
svarbu ne tai, su kuo bendraujama, bet tai, kaip su kitu bendraujama.

22.6 Logoterapija, kaip pagrindinis ugdymo principas

Logoterapija (viena graik kalbos odio logos reikmi yra prasm; gr.
therapeia rpestis, slaugymas, gydymas, pagalba), arba treioji Vienos
psichoterapijos mokykla, sutelkia dmes mogaus bties prasm ir jos iekojim.
Svarbiausia mogaus gyvenimo varomoji jga, anot logoterapijos teorijos, yra gyvenimo
prasmingumas, o svarbiausias mogaus rpestis suvokti savo gyvenimo prasm.
Logoterapija sutelkia mogaus dmes ateit, tas gyvenimo prasmes, kurias
mogui dar reikia rasti. Todl i esms logoterapija yra prasm orientuota
psichoterapija, savotika sielogyda, orientavimo ateit bdu atitraukianti mog nuo
vairi yding pagund ir grtamojo ryio mechanizm, kurie bna reikmingi aling
proi ar net neurozi vystymuisi. Ugdymas taip pat ateit orientuota veikla,
siekianti jaun mog atitraukti nuo vairi klaiding gyvenimo vilioni. Svarbiausia
jauno mogaus dvasins ir fizins degradacijos prieastis daniausiai esti gyvenimo
prasms nebuvimas.
Pedagogikai logoterapija vertinga tuo, kad ji: 1) parodo ir rodo monikumo
(dievikumo) pranaum prie gyvulikum (vrikum) mogaus sieloje ir 2) teikia
ugdymui mokslikai pagrsto pedagoginio optimizmo bei vilties iugdyti geresn ir
tobulesn mog. mogaus gyvenimo tikslas yra ne instinkt ar potrauki tenkinimas, ne
aminai konfliktuojani id, ego ir superego sutaikymas, prisitaikymas prie aplinkos ar

241

visuomens reikalavim (konformizmas), bet prasms siekimas. Juk mogus gali iksti
didiausius nepriteklius ir kanias, jeigu tai yra jam prasminga.
mogus, kuris nestengia tikti savo ateitimi, netenka dvasins atramos, palta
viduje, o susmukdamas dvasikai, vliau lunga ir fizikai. Neisprends gyvenimo
tikslo klausimo jaunas mogus gali bti nubloktas gyvenimo urib. Gyvenimo
beprasmikumas yra didiausias ugdymo prieas. Ugdymas savo misija visikai sutampa
su logoterapija ir pastaroji yra neginytinai pagrindinis ugdymo principas. Vadinasi,
ugdymas yra logoterapijos dalis, savotikai specifin logoterapija. Juk kaip tik
mokykliniais metais paauglys patenka tarp vadinam egzistencini irkli: sena
(vaikysts) gyvenimo prasm jau nebetenkina, o nauja (suaugusij) dar neatrasta. Tad
moksleivis

natraliai

pakimba

egzistenciniame

vakuume.

Dauguma

vairius

svaiginimosi bdus kultivuojantys paaugliai bei jaunuoliai kaip tik daniausiai ir kabo
mintame egzistenciniame vakuume Todl ugdymo tikslas logoterapijos kontekste teikti pagalb mokiniui iekaniam gyvenimo prasms.
Logoterapijos, kaip ir ugdymo (o tai juos ir sieja), paskirtis iplsti mogaus
gyvenimo regjimo lauk, kad jis suvokt ir matyt vis potencialios prasms
spektr (Frankl V. E., 1998, p. 103). Tik tarnaudamas kuriam nors tikslui, mogus
prasmina savo gyvenim. Ugdymo, kaip specifins logoterapijos dalies, uduotis
siekti, kad bt tarnaujama kuo pedagogikai vertingesniam gyvenimo tikslui. Todl
labai svarbus yra pedagogikai vertingo ugdymo tikslo formulavimas, kur lemia ugdymo
idjos pedagoginis vertingumas, kuris yra mokytojo filosofinio iprusimo idava.
Pasak logoterapijos teorijos, gyvenimo prasm galime atrasti trimis skirtingais
bdais: 1) kurdami arba nuveikdami darb; 2) k nors patirdami arba k nors sutikdami;
3) priimdami nuostat neivengiamos kanios atvilgiu (Frankl V. E., 1998, p. 104). Visi
ie bdai sutinkami ir gali bti panaudoti ugdymo praktikoje, kreipiant jaun mog
gyvenimo prasms link, tokiu bdu atitraukiant j nuo vairi prating gyvenimo
klystkeli. Todl svarbiausias kiekvieno pasiventusio mokytojo ugdymo tikslas turt
bti padti vaikui siekti prasmingo gyvenimo. Kuo auktesni gyvenimo tikslai, tuo
didesn krybin tampa, stipresn krybin srov, didesn rezultatyvios krybins
veiklos tikimyb. Todl, anot V.E. Franklio, dvasin pusiausvyra, arba tai, kas biologijoje
vadinama homeostaze (bsena be tampos), mogaus atveju negali bti suprasta
tiesmukikai. Jam reikia ne bsenos be tampos, bet kovos u laisvai pasirinkt
prasming tiksl, ne homeostazs, o to, k a vadinu noodinamika, t.y. egzistencins
dinamikos poliniame tampos lauke, kur vien poli simbolizuoja prasm, kurios reikia
242

siekti, o kit turs jos siekti mogus (Frankl V. E., 1998, p. 99). Vadinasi, prieina
ivad V.E. Franklis, norint palaikyti mogaus dvasin sveikat, reikia nebijoti sukelti
normal kiek tampos, kreipiant mog gyvenimo prasms link.
Laims ir gyvenimo prasms dialektika logoterapijoje. A.M. Boethius
(Boecijus) savo veikale Pasiguodimas filosofija (o,1990) parod, kad objektyvi
laim ioje tikrovje negalima. Laims formul, anot jo, turt bti vis grybi
turjimas kartu ir absoliuiai, nes laim nepakenia dalinumo, laikinumo ir
santykinumo. Ji reikalauja visumos, aminybs ir absoliutybs. mogus savo prigimtimi
yra visuma. Taiau jis, kaip visuma, yra daugiau galima, nei esama. Kita vertus, mogus
ioje emje yra laikinas, bet ne aminas. Dar daugiau, mogus nieko negali turti
absoliuiai (nuosavybje). Viskas yra laikina. Viskuo, kas gyjama ioje emje (net
meile), reikia dalintis. Todl visuma, aminyb ir absoliutyb yra mogui neveikiamos
klitys kelyje laim, vadinasi, pagal Aristotelio Nikomacho etik sudaryta bei
pavaizduota laims schema (5 pav.) tampa problemika.

Protas

Mokslas

eima

LAIM

Turtas

Meil

Erosas

243

5 pav. Laims schema (pagal Aristotel)

Laims kelias ioje emje yra verg kelias. Skatinti mog iekoti laims yra nors ir
geravalika, bet vis dlto apgaul. Todl laims siekimas negali bti nei gyvenimo, nei
ugdymo tikslas. Gyventi laimingai ioje emje yra ne kas kita, kaip gyventi prasmingai,
nes prasm yra vienintel galima laims pasireikimo forma mogaus btyje. Vadinasi,
rengimas prasmingam gyvenimui turi bti pagrindinis ugdymo tikslas. Bti laimingam
yra bti prasmje. Taiau prasmingas gyvenimas yra lyg savotikas kykeonas: tai
tampos ramyb arba ramyb tampoje. Vadinasi, prasmingas gyvenimas yra
permanentin tampos ir ramybs darna, arba doras gyvenimas, vis pirma savo paties (o
ne tik kito) atvilgiu. Prasmingo (doro arba darnaus) gyvenimo schema galt bti tokia
(6 pav.).
Sin
(mini, odi ir darb darna)

Darbas

eima (santarv arba santyki darna)

(individualaus paaukimo
ir visuomens poreiki darna) PRASM

kaip gyvenimo
darna arba dora
Painimas

Meil (reikalavimo ir

(noriu ir reikia darna)

isiadjimo darna)

Sveikata
(kno ir sielos darna)

6 pav. Gyvenimo prasm, kaip mogaus bties laim

244

Minjome, kad mogaus gyvenimas yra prasmingas, kai jis ino kam gyvena.
Tada jis gali pakelti bet kok kaip ir bet kokioje kritinje (netgi ribinje) situacijoje ilikti
tvirtas ir ramus. Ribinje situacijoje paprastai kinta vidins dekoracijos neinios
pabaig pakeiia pabaigos neinia (Frankl V. E., 1998, p. 70). Lotyn kalbos odis
finis turi dvi reikmes: pabaiga ir tikslas. mogus, negalintis nustatyti savo gyvenimo
tikslo, negali ir gyventi tikslo link, nes tikslas jam yra neinomas. Toks gyvenimas yra
neprasmingas gyvenimas. Kita vertus, jeigu gyvenimo tikslas yra klaidingas (pavyzdiui,
laims siekimas), tai jis taip pat negali bti prasmingas, nes vis laik yra lydimas
nusivylimo. V.E. Franklis pripasta, kad logoterapija kelia nepaprastai auktus
reikalavimus, kurie galbt eiliniam mogui yra per sunki nata. Juo labiau ie
reikalavimai atrodo nereals ta prasme, kad kilns mons, pajgiantys pakelti tokius
reikalavimus, tesudaro monijos maum. Negana to, pastebi V.E. Franklis, jie visada ir
liks mauma. Neirint to, jis nemato kitos ieities kaip tik prisijungti prie ios maumos,
nes joje, ir tik joje slypi monijos ateitis.

22.7 Pagrindiniai egzistencialistins pedagogikos teiginiai

Pedagogika egzistencializme pastebjo tris svarbius ugdymui momentus, kuriuos
galima ireikti trimis tezmis: 1) vaikyst specifin egzistencijos forma; 2) mokykla
socialin institucija; 3) mokymas ir mokymasis, kaip tarpasmeniniai santykiai.
F. Kafka didiausi pavoj atskiro vaiko individualybs sklaidai irjo
akloje tv meilje, kuri jis vardijo kaip gyvulik, beprotik, neskiriani vaiko nuo
j (tv) asmeninio a (Kafka F.,1977, p. 296). Pedagogas, jo nuomone, uima daug
geresnes rezultatyviam ugdymui pozicijas btent dl to, kad jis nra veikiamas tos
laukins, beprotikos meils, kuri igyvena tvai. Jis neneigia tv meils reikms
vaik individualybs sklaidai, tik atkreipia dmes, kad labai danai ji bna akla
objektyvi ugdymo tiksl atvilgiu, neretai egoistin, neatsivelgianti tai, kad vaikas
nra j nuosavyb, o brstanti asmenyb. Tokia egoistin tv meil vaikams danai
bna susijusi su j nepasitenkinimu savimi, savo gyvenimu, ji daniausiai palaikoma
tv noro, kad snus ar dukra pasiekt tai, ko nepavyko gyvenime pasiekti jiems
patiems. Tai viena tvik jausm sutrikimo form, pasireikiani nenatraliu, skubotu,
danai besikertaniu su vaiko polinkiais ir gabumais tv noru i savo vaik padaryti
sporto, meno, mokslo ir pan. vaigdes.

245

Ugdym egzistencialistai suvokia kaip neatskiriam kasdieninio gyvenimo dal.

Taiau mokyklos yra ne tik visuomenins, bet ir biurokratins institucijos. Mokymas ir
mokymasis ablonika veikla, tam tikras socialinis vaidmuo. Mokytojas labai danai
pasiglemiamas vairi kasdienini ir neatidliotin darb, kurie naikina mokytojo
individualyb. Autentikumo negali bti ten, kur vyrauja vienodas mokymo bdas,
niveliuojami mokytojai, kur mokytojas-tarnautojas persveria mokytoj-krj.
Mokytojo ir mokinio santyki autentikumo problema egzistencializme.
Ugdymas nesivaizduojamas be santyki tarp mokytojo ir mokinio. Egzistencialistai,
pasisakantys u individualybs ugdym, teigia,jog koks bendravimas yra autentikumo
slopinimas, stipresniojo (mokytojo) taka silpnesniam (mokiniui). Siekdamas to ivengti,
mokytojas turi kuo maiau atvira arba paslpta forma takoti mokinius. J santykiai
turt bti abipusiai siningi ir atviri nuoirds. Mokytojas negali primesti mokiniui
suaugusi moni arba kokios nors j grups vertybi. Mokiniui suteikiama didel
laisv, egzistencialist nuomone, turinti ugdyti jo savidrausm (smoning drausm) ir
savarankikum. Bendravimo tikslas nuteikti mokinius ugdymuisi ir saviugdai
(savikrai), savo asmenybs tobulinimui, t.y. ilaisvinti juos nuo paalins takos,
trukdanios bti paiais savimi ir tobulinti savaj A. Siekdami paalinti mokytojo
autoriteto dominavim, egzistencialistai silo bendravim grsti dialogu. Tai tas bdas,
kuriuo galima skatinti vaiko A saviraik, jo individualybs sklaid ir taip pasiekti
bendravimo autentikumo. Dialogas galina geriau velgti vaiko individualyb, nes jo
metu is gali atskleisti savo A. Todl egzistencialistai pirmieji ikl dialogins
pedagogikos (P. Freireas, 1972) idj, kuri teigia, jog mokymas yra silymas ir
teikimas, o mokymasis nra vien tik mimas. P. Freire teigia, jog mokinys perima tik tai,
kas jam yra siloma, tai jis nesimoko. Jis mokosi tik tada, kada tai, k jis patiria, priima
kaip kak, k jis jau pats ino. Tikras mokymasis vyksta ten, kur tai, kas perteikiama,
yra lyg tai gyjama savaime ir bna jau tarsi paties patirta. Mokymas tuo tarpu nereikia
nieko daugiau kaip tik leidim mokytis, t.y. skatinim vienas kit mokytis. Mokymasis
yra ymiai sudtingesn veikla, negu mokymas; tik tas, kuris pats mokosi ir tik tol,
kol pats mokosi gali i tikrj mokyti kitus. Tikras mokytojas nuo mokinio skiriasi tik
tuo, kad jis sugeba geriau ir nuoirdiau mokytis. Labiausiai mokytojas mokosi
mokydamas kitus (Heidegger M.,1968, p. 73).
Egzistencialistai ypa akcentuoja individualizm, todl mokinys privalo turti
galimybes laisviau pasirinkti mokomuosius dalykus, mokymosi bdus. Individuals
projektai, krybiniai darbai, netradicins uduotys ir pan. yra svarbiausios mokymosi
246

formos, skatinanios refleksin mstym. Mokymo turinys nra grietas ir mokytojo

vienpusikai reglamentuojamas. Mokymosi krypt ir pobd lemia mokinio patirtis, kitaip
tariant, akcentuojamas nuoseklumo principas. Aukljimo srityje egzistencialistai skatina
mokinio savs, kaip asmenybs, netobulumo suvokim, stengiasi aukltinio sieloje
sukelti mait prie netobulum, akcentuoja ir skatina saviaukl, kaip pagrindin
aukljimo bd.
Pedagoginiai

ateistini

egzistencialist

pavojai.

Ateistiniams

egzistencialistams asmenyb yra vidini atsitiktini akt rezultatas. Todl mokytojas

nepajgus vadovauti vaiko vidinio pasaulio ugdymui. Jo funkcija painti vaik, kad
nebt slopinama jo asmenybs saviraika, kad galt skatinti aukltin bti savimi, t.y.
kad ugdymas nesunaikint io individualybs.
Ateistiniai egzistencialistai neigia aminj ties buvim. Pasak j, objektyvi
dorovini vertybi nra. Pagrindinis dorovingo elgesio kriterijus nuoirdumas
(santyki su paiu savimi teisingumo siekimas). Pagrindinis aukljimo metodas
saviaukla. Mokymo turinio pagrind sudaro inios, galinanios painti save ir aplink.
Ugdymo tikslas ne intelekto, bet emocins sferos tobulinimas. Akcentuodami
aukltinio vidinio pasaulio ugdymo svarb, jie neig ugdymo kolektyve pedagogin
reikmingum. I kitos puss, tokia nuostata kaip tik trukdo tobulinti aukltinio vidin
pasaul, nes, usidarius nuo bendruomens, negalima diegti nusieminimo doktrinos,
kuri yra viena svarbiausi priemoni, padedani veikti prigimtin savimeils jausm ir
i jo kylani puikyb. Pastaroji yra nuodms altinis arba esmin dorovinio
nuosmukio prieastis. Protinio lavinimo menkinimo taip pat negalima laikyti
egzistencins pedagogikos privalumu. Religini egzistencialist aukljimo nuostatos
daugeliu atvej sutampa su neotomizmo principais.

22.8 Libertarizmas
Tai plaiai Jungtinse Amerikos Valstijose iplitusi (M. Rothbardas, 1974; J.
Coonsas, 1978; S. Sugarmanas, 1978; M. Smithas, 1983 J. Gray, 1992 ir kiti) asmenins
laisvs filosofija, atmetanti valstybs, kaip pilieio savarankikum reguliuojanios
institucijos, vaidmen. Libertaristin ugdymo teorija visuomen traktuoja kaip
nepriklausom piliei, disponuojani vienas kito atvilgiu lygiomis teismis ir
asmenine autonomija. Svarbiausias ugdymo tikslas laisvos valios pltot. J
nuomone, laisva valia yra pirmin, esmin mogaus prigimties dovana, kurios

247

isaugojimui bei pltojimui ir turi tarnauti ugdymas. Didiausias pavojus gresia i kit
individ puss, kai vien valia slopina kito asmens vali. Tai ypa aktualu vaikystje
(eimoje ir mokykloje), kuomet suaugs slegia vaik savo autoritetu. M. Smith teigia,
jog nelygiateisiai santykiai tarp vaik ir suaugusi skatina suaugusius primesti vaikams
savo vali (Smith M. P., 1983, p. 95). Todl, anot Ellenos Key, btina visomis
manomomis priemonmis ginti vaiko teises. Ji, kaip ir F. Kafka, sitikinusi, kad vaiko
teises pirmiausia turi ginti patys tvai.
Libertaristai neigia bet kok kolektyvikum visuomeniniame gyvenime. J
ugdymo teorija labiausiai kultivuoja socialin-etin vertyb laisv vali, kurios dka
ikyla ir susiformuoja valstybin santvarka, geriausiai atitinkanti ekonominius atskir
asmen siekius.
Valstybs kiimsi vietimo klausimus libertaristai atmeta kaip varanius
piliei (tv) teis ugdyti vaikus taip, kaip nori. Privalomas mokyklos lankymas
niveliuoja asmenyb, o emesnij visuomens sluoksni vaikai joje semiasi maiting
mini, skatinani prievartos panaudojim (M. Rothbardas, 1974). Valstyb
prievartauja tvus ir j vaikus, versdama pastaruosius lankyti mokykl ir nusprsdama
u tvus, kokie mokytojai ko ir kaip mokys. Kita vertus, valstyb labai atidiai priiri
tvus, kad ie rpintsi vaiko maitinimu, rengimu, kitomis jo gyvenimo slygomis, taiau
neleidia j lavinti ir auklti taip, kaip jie nort. Anot

Ugdymo idealas asmenin

autonomija, persunkta humanistiniu individualizmu. Autonomikas individas toks, kuris

intelektualiai ir moraliai nepriklausomas; jame dera intelektas ir poelgi atsakingumas.
Valstybin mokykla ias savybes lugdo, versdama vaik prisitaikyti, aukoti individuali
nepriklausomyb ir iniciatyv grupiniams interesams.
Libertaristai gina individuali iniciatyv ir asmeninio vystymosi autonomij.
ias vertybes jie vertina ne kaip savaimines, bet kaip slygas netrukdomai ugdyti laisv
vali (kuri yra viso ugdymo tikslas), nes ji, anot libertarist, yra privaios nuosavybs
nelieiamybs garantas, neribot rinkos santyki civilizacijos idealo pagrindas.
Tokiam socialiniam tikslui pasiekti btina, kad visuomenje sitvirtint
nepriklausomi protai?. O viso to slyga laisva valia. Taiau j slopina tradicin
mokyklos ir eimyninio ugdymo praktika. Todl libertaristai siekia i esms pakeisti
ugdymo sistem, reikalaudami net sudaryti vaikams specialias slygas laisvos valios?
ireikimui.
Dl vis ia sumint prieasi libertaristai neigia formalisias mokymo
programas, i anksto nustatyt mokyklos tvark, klass-pamokos mokymo organizavimo
248

sistem ir t.t., nes ji yra nesininga ir nesuderinama su tikra nepriklausomybe, kuri

btina vaikui savo asmenybs ugdymuisi (Smith M. P., 1983, p. 99). Kaip atsvar
propaguoja privat mokym, kritikuoja autoritarinius ugdymo metodus, naikinanius
asmenybs vidinius savireguliacijos mechanizmus.
Libertarizmo kritikai teigia, kad libertaristai nesuvokia, kad kaip gamtoje nebna
tuios vietos, taip ir, gyvenant visuomenje, nemanoma bti laisvam nuo jos. Todl,
alinant mokyklos ar tv prievart vaiko atvilgiu, siekiant isaugoti laisv dvasi,
uleidiama vieta kitokios kilms ir pobdio prievartai (pavyzdiui, gatvs laisvei),
kuri tai paiai vaiko laisvai dvasiai? daug pavojingesn u pirmj. Paprasiau tariant,
mokyklos ugdomoji prievarta (ugdymas yra prievarta, iversta laisvs kalb)
pakeiiama gatvs prievarta. Taigi nors libertarizme yra verting ugdymo idj (ypa
laisvos valios idja), jame esama ir umaskuot anarchistinio pobdio teigini.

Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas konsultacij metu.

Uduotys studijuojantiems

Suformuluokite pagrindinius egzistencialistins pedagogikos

teiginius, argumentuotai pagrskite savo poir teiginius,
kuriems pritariate ir kuriais abejojate.
Remdamiesi laisvs problema egzistencializme, iskirkite
pagrindinius mokytojo veiklos principus siekiant ugdyti laisv
asmenyb.

Kontroliniai klausimai:

Kas yra egzistencializmas? Kokia odio existere reikm? Kaip

egzistencializmas traktuoja esm ir egzistencij?
Kuo skiriasi religiniai egzistencialistai nuo ateistini? Kuo skiriasi j
poiris laisv?
Kokia svarbiausia mogaus savyb? Kuo skiriasi kasdieninis
rpestis nuo egzistencinio?
Kas yra ribin situacija ir kokia jos reikm mogaus gyvenimui?
Koks pedagoginis pavojus gldi ateistini egzistencialist raginime
bti savimi?
Kas yra logoterapija? Kokie jos pagrindiniai teiginiai? Koks
pagrindinis teiginys sudaro jos metodologin pagrind?
Pakomentuokite j.
249

Kokia logoterapijos reikm ugdymo teorijai ir praktikai? Kas yra

egzistencin frustracija? Egzistencinis vakuumas? Egzistencins
irkls?
Kokiais trimis bdais, anot logoterapijos, galime atrasti gyvenimo
prasm? Kaip traktuoja homeostaz logoterapija?
Kokius tris svarbiausius ugdymo momentus iskyr
egzistencialistin pedagogika?
Kaip Js suprantate mokytojo ir mokinio santyki autentikumo
problem ugdyme?
Pabandykite suformuluoti pagrindinius egzistencialistins
pedagogikos teiginius. Kuriems teiginiams Js pritariate ir kuriais
abejojate? Kodl?
K reikia odis libertarizmas? Koks, libertarist nuomone,
svarbiausias ugdymo tikslas, idealas?

Literatra:

Coons J. E., Sugarman S. D. (1978). Education by Choise: the Case

for Kamily Control. Berkeley (California).
Fiosteris Fr. V. (1923). Seksualin etika ir seksualin pedagogija.iauliai: Vilties draugijos leidinys
Frankl V. E. (1998). mogus ieko prasms.- V., Katalik pasaulis.
Freire P. (1972). Pedagogy of the Oppressed. Penguin Books,
Harmondsworth.
Heidegger M. (1992). Rinktiniai ratai.-V.: Mintis.
Heidegger M. (1968). What is a Thing? Henry Regnery, Chicago,
Illinois.
Jaspers K. (1989). Filosofijos vadas.- V.: Mintis.
Kafka F. (1977). Letters to friends, Kamily, and Editos. Schosken
Books, New York.
Maceina A. (1946). mogaus filosofijos vaidmuo//Tremtini
mokykla, Nr. 1, p.3-9
Pukelis K. (1998). Egzistencializmas// Mokytoj rengimas ir
filosofins studijos. K.:, Versm, p. 362-386.
Rothbard M. (1974). Teh Anatomy of the State//The Libertarian
Alternative/Ed. T. Machan Chicago.
Rothbard M. (1974). Historical Prigins//The Twelve-Year
Sentence/Ed. W. F. Richen-baker. La Salle (Illinois).
Smith M. P. (1983). The Libertarians Education, London
eilingas F. V. J. (1995). mogaus laisvs esms ir su ja susijusi
dalyk filosofiniai tyrimai.- V.: Pradai
liogeris A. (1996). Transcendencijos tyla. Pamatiniai klausimai.
V.: Pradai.

250

23. A. Maceinos egzistencins filosofijos pedagoginiai aspektai

Studij tikslai:
1. Iskirti pagrindinius A. Maceinos egzistencins filosofijos pedagoginius
aspektus.
2. Apibdinti grio ir blogio kovos esm ioje tikrovje remiantis A. Maceinos
egzistencine filosofija.
3. vertinti A. Maceinos egzistencins filosofijos reikm mokytoj rengimo
praktikai.
4. Iskirti bdingiausi mogaus prigimties bruo ir paaikinti mogaus prigimties
dualizmo esm.
5. Palyginti lytinio vietimo ir lytinio aukljimo skirtumus.

Tiksl pasiekim vertinimas

vardinti pagrindiniai A. Maceinos egzistencins filosofijos pedagoginiai aspektai ir
vertinta jos reikm mokytoj rengimo praktikai. vertinos naujos vietimo idjos
A.Maceinos egzistencins filosofijos viesoje.

Temos turinys:
23.1. A. Maceinos egzistencin filosofija: teiginiai, svokos, apibrimai
A. Maceinos egzistencin filosofija paia giliausia prasme atitinka K. Jasperso
suformuluot filosofijos misij: ne tiek praturtinti mokytoj objektyviomis paintimis,
veikimo schemomis, metodais ir receptais, kiek padaryti i jo kitok mog. Tai kertin
filosofini studij misija, rengiant mokytojus.
Vertingiausi A. Maceinos kriniai, kuriuose atsispindi jo egzistencins filosofijos
esm Sauls giesm: ventasis Prancikus Asyietis, kaip krikionikojo gyvenimo
auklys, Didysis inkvizitorius, Niekybs paslaptis, Jobo drama ir kiti.
A. Maceinos edukologin egzistencins filosofijos kurs galt sudaryti tokios
temos: 1) mogaus prigimties prietaringumo problema; 2) mogaus laisvs ir laims
gyvenime problema; 3) mogaus santyki su savo knu pedagoginiai aspektai; 4)
santyki su turtu pedagogins problemos; 5) nuodms problema; 6) teisingumo (ems

251

ir dangaus duonos santykio) problema; 7) sins ugdymo problemos; 8) niekybs

paslaptis I (savimeil); 9) niekybs paslaptis II (pilnutinis melas arba paleistuvyst);
10) lyi santyki problema (vyro ir moters pergyvenimas); 11) pedagoginiai mokslo
pavojai; 12) kanios prasms problema; 13) mirties problema.

23.2. mogaus prigimties prietaringumo problema

Istorija, anot A. Maceinos, yra mogaus reikimasis laike ir erdvje. Ji prietaringa
todl, kad toks yra mogus. A. Maceina, remdamasis Platono ir Aristotelio mokymu
apie sielos struktr, blogio (geidianiosios dvasios) ir grio (mstaniosios dvasios)
prad kov mogaus sieloje ireikia mogaus-maitininko ir mogaus-vergo
grumtynmis. Blogis ir Gris nuolatos kaunasi istorijos arenoje todl, kad jie nuolatos
rungiasi mogaus viduje. Atvira kova tarp Grio ir Blogio negalima, nes mogus, kaip
band rodyti dar J. Dunsas Scotusas, visada linksta Gr, todl Blogis atviroje kovoje
visada pralaimt. Blogis tai gerai suvokia ir bando j i atviro kovos lauko perkelti
mogaus vid jo ird. Todl mogaus prigimtis lemia istorijos srang, kuri i esms
yra kovos tarp Grio ir Blogio istorija.
mogaus prigimties gelmse, jo sieloje, anot A. Maceinos, viepatauja ugningas
judjimas. Rimtis ir statika vyrauja tik jo prigimties paviriuje kne (ir tai ne visada).
Dl savo dinamikumo, atvirumo, prigimtinio imlumo mogus ioje tikrovje virsta
transcendentini jg kovos lauku. Pastaroji i mogaus vidaus prasiveria gyvenim,
monijos istorij paversdama nuolatine Grio ir Blogio kova. Tok mog vaizduoja F.
Dostojevskis.
mogaus dualizmo aknys. Anot F. Dostojevskio, Dievas ir velnias yra ne tik
realios transcendencins btybs, bet sykiu ir mogaus vidiniai pradai, jo sudedamosios
dalys, i kuri nuausta jo siela. Pastarasis transcendencin velni gali net netikti, bet
vidin jo buvim visados jauia, nes tai yra paties mogaus buvimas. Mes, anot F.
Dostojevskio, neneiojame savyje blogio kaip kokios ydingos sklos, kuri galime kada
panorj imesti, bet esame blogi. Paalinus i mogaus prigimties blog, is pasidaryt
angelu. ioji ivada nereikia, kad ioje emje mogui nereikia siekti angeliko
gerumo. Galbt tai kaip tik ir yra ms gyvenimo iame pasaulyje, vadinasi, ir ugdymo,
svarbiausias tikslas. Tas pat pasakytina apie grio prad. Mes neneiojame savyje grio,
kaip sklos, kuri galima bt paalinti i mogaus prigimties, nesunaikinus joje paties
mogaus mogikumo. Mes esame geri. Todl mogus toks, koks jis yra grio ir

252

blogio lydinys! Trkis, eins per vis mogaus bt, trkis skiris gr ir blog, pasiekia
giliausias gelmes ir matomas net ios prarajos koncentracijos stovyklos dugne
(Frankl V.E. 1998, p. 84). Vadinasi, mogus i prigimties yra ir blogas, ir geras, anot I.
Kanto, dviej pasauli pilietis. Vadinasi, mogaus prigimtis yra dualistin. Viena
vertus, mogus, kaip juslin btyb, yra evoliucijos rezultatas (ontologin refleksija).
Kita vertus, jis nra tik gamtos dalis, bet ir kakas daugiau nei tik ji (transcendentin
refleksija). mogaus dualizmas irykina kit, labai svarb jo prigimties bruo:
skirtingai nuo angelo, kuris gali bti tik geras, ir nuo velnio, kuris gali bti tik blogas,
mogus i prigimties yra laisvas. Nei velnias, nei angelas nra laisvi, nes jie negali
rinktis. Tuo tarpu mogus gali pasielgti ir gerai, ir blogai, nes jis yra laisvas. mogaus
prigimties dualizmas jo prigimtins laisvs altinis. Dualizmas laisvs slyga.
Btent i prigimtins mogaus laisvs teka jo nerimas, veiklumas, kova, laimjimai ir
pralaimjimai. Dualizmas nereikia dvilypumo. mogus yra vientisas, bet prietaringas.
Istoriniai vykiai vis pirma subrsta mogaus sieloje, o tik po to pasirodo
pasaulio istorijoje. Anot F. Dostojevskio, Kristus (Gris) ir inkvizitorius (blogis), t.y. ie
du istorins dialektikos nejai, gali tarp savs grumtis tik netiesiogiai per mog, nes ir
vienas, ir kitas randa atram jo prigimtyje (sin ir savimeil). Dievo ir velnio
tiesiogins grumtyns nemanomos, nes velnias ino savo bejgikum prie Diev.
Grumtyns galimos tik netiesioginiu bdu: mogaus irdyje. Tik tada, kai Kristus ir
dykum dvasia grumiasi ne tiesiog, bet moguje ir u mog, ios grumtyns pasidaro
galimos ir suprantamos. mogus, bdamas laisvas, gali palaikyti vien ar kit.

23.3. mogaus laisvs ir laims gyvenime problema.

A. Maceinos nuomone, pagrindinis prietaravimas, kuris persmelkia vis mog,
yra toks: jis sykiu yra ir maitininkas, ir vergas. Inkvizitorius pripasta mogaus
maitininkikj pus, taiau pabria, kad jis yra ir vergas, nes neitveria laisvs
apsisprsti. Jis tra panaus mokyklos vaik, kuris klasje sukyla, o paskui verkia ir
atsiprainja. mons, kaip galvijai, eina paskui t, i kurio rank byra duona, ir dreba
i baims, kad jis ios duonos i j neatimt. Jie ieko, k garbinti ir kam nusilenkti.
Kaip maitininkas, mogus yra galingas ir didingas. Kaip vergas, jis yra silpnas ir
emas.
Maitavimas visada yra siekis atsipalaiduoti nuo to, kas slegia mogaus A jo
sitikinimus, idealus, paproius, pairas, tikjim. Todl i maitavimo kyls neigimas

253

visados yra mogaus noras isivaduoti. Ugdymo atveju, velgiant mait, kaip reikin,
reikia padaryti vien patais. Mokytojui visada pravartu susimstyti: kas, kokia dvasia
moguje kelia mait? Geidianioji ar mstanioji? Kai to maito altinis yra
geidianioji dvasia (emi, gods ir gals instinktai, geiduliai, aistros, geismai ir pan.),
tai ugdymo praktika j turi malinti ir slopinti. Prieingai, kai maitauja mstanioji
dvasia (noras painti, mokytis, kurti, sportuoti, dirbti, siekti ko nors graaus bei kilnaus
ir t.t.), tai toks maitas turi bti skatinamas ir palaikomas, jam turi bti rodoma
pedagogin pagarba. Kita vertus, bet kuris maitas i esms yra savs teigimas
(klausimas tik, kaip minjome, kokio savs: blogojo ar gerojo), nes neigiama todl,
kad nenorima leisti paneigti savs.
Laisvs ir prievartos dialektika moguje. mogus save gina ir teigia, nes jis
yra laisvas. Galime teigti, kad visa, kas mogui primetama, jam paiam nepriimant, yra
svetima, todl udo jo laisv, vadinasi, ikreipia ir tikrj jo prigimties esm. Todl jis
prie i prievart sukyla ir pradeda maitauti. mogus-maitininkas i esms yra
laisvs mogus. Maitas iorin laisvs apraika, atsiradusi dl mogaus laisvs
apribojimo. Kita vertus, laisv yra vienintelis mogaus santykio su Dievu, t.y. religijos,
pagrindas. Dievas mog sukr laisv ne tam, kad paskui priverst J tikti, garbinti ir
mylti. To nemanoma padaryti net Dievui, nes taip veikti Jis negali dl savo prigimties.
Religijos poiriu, mogus stovi prieais Diev, kaip asmuo prie Asmen. Jeigu laisv
mums duota, anot A. Maceinos, paties Dievo, nra jokio pagrindo manyti, kad Jis i
dovan kuriuo nors atveju ataukt, nes tai bt paties mogaus sunaikinimas. mogus
yra vienintel btyb, turinti vertikalius santykius. Todl religija i tikrj kyla i
mogikosios laisvs, i laisvo apsisprendimo turti santykius su Dievu. Religija ir
laisv yra neatskiriamos. Prievarta naikina tikjim, nes pakerta mogaus santyki su
Dievu pagrind. Vadinasi, mogaus-maitininko savojo A bei savo laisvs gynimas
yra vienintelio galimo kelio Diev gynimas.
Kristus gali veikti tik laisvame moguje, nes tik tok Jis gali laikyti Sau lygiu.
Todl ne veltui inkvizitorius Jam prikaiiojo i laisv, kai Kristus atmet dykum
dvasios pasilym akmenis paversti duona. Inkvizitoriaus nuomone, tereikjo Jam tai
padaryti ir visi mons bt sek paskui Krist: Taiau Tu nenorjai atimti monms
laisvs ir todl atstmei pasilym. Tu galvojai: kokia ia bus laisv ir ko vertas
tikjimas, jeigu jis ir klusnumas bus pirktas duona (Maceina A., 1990, p. 109).
Kita vertus, gundymas dykumos akmenis paversti duona simbolizuoja ir kit
gyvenimo ties: blogis prie mogaus prislina tuomet, kai jam sunkiausia. Gundanti
254

dykum dvasia man galsianti lengviau J kalbti. Tai gilus mogaus gyvenimo
tikrovs simbolizavimas. Kai mogui gera, kai jis linksmas, jam viskas sekasi, blogis
prie jo nesiartina, nes tuomet jis yra stiprus ir sunkiai sugundomas. Taiau kada mog
ugriva nelaims, kai jis visikai nusilpsta ir atrodo, nebelieka jokios ieities, staiga
prisistato (vairiais pavidalais) gelbtojas, kuris pasisilo isprsti visas problemas, tik
reikia klausyti jo ir daryti, kaip jis liepia (tautosakoje tai simbolizuoja sielos
pardavimas). Mokytojas turi gerai inoti gyvenimo dsn, padti mokiniams, kurie
yra slegiami vienoki ar kitoki gyvenimo negand, ir saugoti j dar silpn dvasi nuo
vairi gelbtoj paslaug.
Toliau pltodamas Kristaus poir laisv, inkvizitorius kalba: Vietoje
palenks mogaus laisv savo valdiai, Tu j dar padidinai... Tu nenuengei nuo
kryiaus, kai tyiodamiesi Tau auk: nuenk nuo kryiaus, ir mes tiksime, kad Tu esi
Dievo Snus. Taiau Tu nenuengei, nes nenorjai mogaus priversti tikti Tave
stebuklu. Tu trokai laisvos, bet ne stebuklu ireikalautos meils. em Tu atjai su
laisvs paadu. Tu mog sukrei laisv. Nenuengdamas nuo kryiaus Tu jo prigimtin
laisv dar labiau padidinai. Juk jeigu btum nuengs nuo kryiaus, tai visi mons i
karto bt Tavim patikj. Bet Tu to nepadarei, nes nenorjai sumainti tos laisvs,
kuri jiems pats davei. Tu puikiai supratai, kad jeigu btum nuengs nuo kryiaus, tai
mons bt tikj Tave ne laisva valia, bet i baims dl Tavo galybs. Tu net
paaukojai save, kad tik nesumaintum tos laisvs, kuri mogui davei j sukurdamas. Tu
apsisprendei geriau mog palikti aminose abejonse tikti Tave, ar ne negu nors
per nago juodym sumainti jo laisv sprsti paiam. Tu visikai nepripasti
prievartos (Maceina A., 1990, p. 109).

23.4. mogaus prigimties esme grsto pedagoginio elgesio metodologija

Laisv nepakenia prievartos. Tai pagrindinis pedagogikos teiginys. Kiekvienas
mokytojas turi inoti, kad net ir didiausias gris, pateiktas ar pasiektas per prievart,
automatikai tampa blogiu. Tai pasakytina ir apie tok gr, kaip tiesos painimas.
Kiekvienas mogus ilgisi tiesos. Teisingumas tai, ko trokta mogaus siela. Tiesa, anot
A. Maceinos, yra dangaus duona, sielos maistas, kurio negaudama mogaus siela
mirta. Vaikui tiesa pateikiama mokymo ir mokymosi bdais. Anot Fr.V. Frsterio
(1923), ugdymas i esms yra prievarta, nes ugdytojai (mokytojai, tvai) vaikui primeta
savo pairas, sitikinimus, idealus, vertybes ir pan. Kaip suderinti mogaus prigimt,

255

kurios esm yra laisv (todl ji nepakenia prievartos), su ugdymu, kuris i tikrj yra
prievarta? Juk negalima ugdyti neatsivelgiant mogaus prigimties dsningumus.
Ugdymas, nors ir yra ypatinga krybos forma, vis dlto paklsta pagrindiniam krybos
dsningumui idj darnos dsniui kuris teigia, kad bet kuri krybin idja turi
derti su vaiko prigimtyje slypinia idja.
Pagrindin idja, slypinti moguje, kaip mediagoje, yra laisv. Tuo tarpu
ugdymo metu vienaip ar kitaip, vienokia ar kitokia forma dominuoja prievarta.
Pavirutinikai velgiant, laisv ir prievarta nesuderinami dalykai, vadinasi, negali
derti mogus ir ugdymas. Tad kur slypi ios prietaros sprendinys? Fr.V. Frsteris,
atsako aikiai ir paprastai: taip, ugdymas yra prievarta. Taiau ypatinga prievarta,
iversta laisvs kalb. Tai prievarta geidianiosios dvasios atvilgiu, nes, tik
suvarius j, mogaus sieloje atsiranda erdv (laisvs) pltotis mstaniajai (dievikjai)
dvasiai. Ugdymas prievartos (negalima) ir laisvs (galima) dialektin vienov.
Prievart (negalima) ugdymas taiko mogui-vriui, o laisv (galima) moguidievui. Tik ugdomaisiais veiksmais apribojus geidianiosios dvasios pltot ir tuo
paiu metu angauojant mstanij dvasi kilniems siekiams, atsiranda galimyb
pastarajai pltotis moguje, o tai ir sudaro ugdymo alfa bei omega, arba, kaip jau
minjome, galima negalima princip ugdyme, kuris yra lyg kaltas mokytojo, kaip
skulptoriaus, rankose.
Mokytojai neretai sutrinka ties danai ikylania ugdymo praktikoje pedagogine
dilema: leisti ar neleisti vaikui daryti t, ko jis prao. Suvokiant mogaus prigimt, kaip
geidianiosios ir mstaniosios dvasi antagonistin sveik, atsakymas labai
paprastas: leisti, jeigu tai skatins mstaniosios dvasios pltr mogaus sieloje. Drausti
ir varyti, jeigu leidimas skatins geidianiosios dvasios vystymsi.
Vadinasi, mokytojas turi suvokti, kad, siekdamas tvirtinti savo autoritet, jis
negali naudoti jokios prievartos prie mokinius, iskyrus darbus, kuriuos apmstydamas
mokinys turi apsisprsti: gerbti, pripainti mokytoj ar tyliai ignoruoti, veidmainiauti,
garbindamas akis ir aipydamasis u aki. Mokytojo kelias mokinio sin ir ird
eina tik per laisv pastarojo apsisprendim, kylant i pai jo sielos bties gelmi. Taigi
nuoirdus mokinio atsakas mokytojo veiksmus galimas tik tuomet, kai pats mokytojas
elgiasi pagal savo sin, nes ji yra mumyse esaniojo imanentinio Dievo balsas
(Maceina A., 1990, p. 161).
Pedagogin nuodm, kuri yra kartu ir egzistencin (gyvenimo) nuodm,
mokytojas padaro tuomet, kai paklauso ne savo sins, bet ko nors kito. Todl
256

nuodm visados yra laisvanorikas pasivergimas knui, jausmui, mogui, pasauliui.

itas knas gali bti mano knas, itas jausmas mano jausmas, itas mogus mano
artimas ir mylimas, itame pasaulyje a galiu gyventi, taiau tai nesu A pats. Visa tai
daugiau ar maiau yra alia mano giliausiojo A, vadinasi, man primesta i alies, ne
mano laisvo apsisprendimo rezultatas. Nusilenkdamas ir paklusdamas itiems
paaliniams savo giliausiojo A pradams, susikertu su paiu savimi ir todl nusidedu.
Pasirodo, kad mogaus laisv yra tas pamatas, kuriuo Kristus grind vis savo yg.
Vadinasi, bendrauti Jis gali tik su mogumi-maitininku, t.y. i esms laisvu mogumi.
Tuo tarpu dykum dvasios (blogio) veikimo ir reikimosi atrama yra ne mogusmaitininkas, bet mogus-vergas. Vergikumas ta dirva mogaus prigimtyje, per
kuri blogis leidia savo aknis jo kn ir siel. Vergas, kaip ir maitininkas, realiai
gldi kiekviename moguje. Blogis skatina mogaus-vergo trokimus, stengiasi juos
patenkinti ir tokiu bdu laimti mog sau.

23.5. Laisvs ir laims dialektika bei j sveika grindiantis dsnis

Vergas yra tas, kuris pats atsisako savo laisvs, savo teisi, savs paties. Prievarta
mogaus pavergti negalima. Todl kalinys ir vergas ne tas pats. Sukil Spartako
vergai, nors ir buvo vadinami vergais, i esms buvo kaliniai. Dl to kalinys ir
laikomas sukaustytas grandinmis, kad jis yra laisvas mogus. Numus grandines, jis
vl darys tai, kas atitinka jo laisvs samprat. Vergui grandini nereikia, nes jis pats save
sukausto dvasinmis grandinmis. Vergu mogus virsta tada, kai jis pats savo viduje
isiada savs, savo apsisprendimo, savo laisvs ir nusilenkia kitam, nepaversdamas jo
reikalavim savais, igyvendamas juos kaip svetimus ir vis dlto jiems nusilenkdamas
bei paklusdamas. Vergikumas yra vidinio A paneigimas savo paties pastangomis.
mogus-maitininkas paneigia j slegianius iorinius pradus, o mogus-vergas
pats save. Pastarasis taip pat yra savotikas maitininkas, bet jo maitas nukreiptas prie
save pat, savo giliausij A bei savo laisv.
Paprastai kiekvienas mogus kiek manydamas gina savo laisv. Dykum dvasia
(blogis), siekdama uvaldyti mog, pasireikia kaip puikus psichologas, atspjantis
pat giliausi jo prigimties trokim. Vietoj laisvs ji pasilo jam laim ir klausia: Ar
gali mogus bti ir laisvas, ir laimingas, t.y. ar laisv suderinama su laime? tai ji
atsako neigiamai. Laims trokimas yra pagrindin jga, skatinanti j paneigti laisv bti
paiu savimi. Maitininkas trokta bti laisvas, o vergas laimingas. Maitininkas

257

laim aukoja dl laisvs: jis greiiau bus nelaimingas savo laisvje, negu nelaisvas savo
laimje. Tuo tarpu vergas elgiasi prieingai. Laim yra tas pradas, kuris vergo gyvenime
uima laisvs viet. Tai nepaprastai gili mogaus prigimties tragedija, nes laims siekia
kiekvienas. Tikras ir pilnutinis buvimas tokiam mogui tegali bti tik laimingas
buvimas. Trokimas bti laimingu veria mog iame gyvenime eiti tam tikru keliu,
kuris danai virsta vergo keliu, t.y. vedaniu nelaisv.
Blogis (dykum dvasia) btent ir nori bti vadovas ir vedlys iame kelyje. Visos jo
pataisos Grio (Kristaus) moksle, gal gale jo laimjimai ms regimajame pasaulyje
visa paremta mogaus noru bti laimingu. Taiau to nemanoma padaryti, kol
nepaalinama viena klitis laisvs trokimas. Todl blogis stengiasi pastarj paneigti.
Jis yra ta istorin jga, kurios rankas mons sudeda savo laisv ir pasiima ios
tikrovs laim. Blogio nuomone, Kristus per auktai vertino mog, manydamas, kad
jis gali bti patenkintas, bdamas tiktai laisvas, nes btent laisv yra klitis
troktaniam laims. Kristus ess prastas mogaus prigimties inovas. Pastarasis nori
bti laimingas, taiau vietoje laims gavo laisv, kuri ir trukdo tokiu bti.
mons pavargsta nuo laisvs. Jie ilgisi laims. Todl patys klusniai atiduoda savo
laisv blogiui, kuris vietoj jos dalija laim. Atsisak laisvs, mons pasijunta ir laisvi,
ir laimingi, nes jiems nebereikia apsisprsti ir u tai kovoti. emikoji laim reikalauja
iorinio pojtinio grio, kuris danai pasiekiamas per nuodm. Todl mons pasidaro
laimingi ir klusns. Taip laisv pakeiiama laime. Tai esmi pakeitimas, idealiosios
mogaus prigimties pakeitimas faktikja, kuri yra nuodminga ir apirusi. Tai Dievo
paveikslo moguje pakeitimas gyvulio paveikslu, vadinasi, Dievo, kaip mogaus krjo,
iniekinimas.
moguje kovoja dievikumas ir velnikumas, kurie pasireikia maitininko bei
vergo pradais ir galop nepaprasto gilumo turinia laisvs ir laims prietara. Blogis ir
gris, Dievas ir velnias mogaus irdyje kovoja laisvs ir laims priedangoje. monijos
istorija galiausiai pasirodo kaip laisvs ir laims tampos bei atomazgos laukas.

23.6. Lytinio aukljimo ir lytinio vietimo skirtumai.

Sveikatos samprata. Sveikata, anot S. alkauskio (1928), yra kno ir sielos
santarv arba darnus kno ir sielos santykiavimas. Kai i darna paeidiama, mogaus
sveikata sutrinka. Vis dlto lemiam tak sveikatai turi siela, nes liga visada pirmiausia
subrsta joje. Kne liga tik pasireikia, t.y. tampa akivaizdi. Tikriausia prasme, sielos (o

258

tuo paiu ir kno) sveikatos pagrindas yra dora (darna). Ligos altinis nedora arba
nedarna. Jos prieastis silpna valia. Rezultatas nuodm (nuodai ir j dm
sieloje). Senovs teuton kalboje odis sveikas (heil) ir ventas (heilige) buvo
tos paios aknies. tai kodl pedagogikoje, kaip ir krikionybje, siela yra pagrindinis
ugdymo objektas. Sutrikimai sielos sklaidoje iaukia kno sklaidos sutrikimus. Jie
bumerango principu neigiamai veikia tolimesn sielos pltot ir t.t. Taip prasideda
asmenybs gritis: sielos sklaidos deformacijos trikdo kno sklaid, kuri dar labiau
surakina, stingdo sielos pltot.
Lytinio vietimo ir lytinio aukljimo sampratos. Lytinio vietimo klausimas
tai klaidingai suprasta mogaus esms ir jo prigimtins laisvs santykio problema
mokykloje. Tokio supratimo aknys gldi tame, kad neskiriamos ugdymo ir
vietimo svokos. Lytinis vietimas ir lytinis aukljimas ne tas pats. Pirmojo
pagrindas inios. Antrojo valia. Lytinis vietimas, pedagoginiu poiriu, bna
rezultatyvus, jeigu jau yra pasiektas tam tikro lygio lytinio aukljimo tikslas valia.
Lytinio aukljimo, skirtingai nuo lytinio vietimo, svarbiausias tikslas yra ugdyti kno
paklusnumo sielai tradicij, kuri be atitinkamos valios negalima. Fr.V. Frsteris ra:
Seksuali dalyk aikinimas nma nesaugoja, jei emesnij impuls galia nra
supaniota universalaus ir planingo aukljimo, ypa stiprios valios gimnastikos.
Paruoti valia lyties instinktui sutikti yra tkstant kart svarbiau, nekaip priruoti
intelektas <> Tuo nesakau seksual aikinim esant nereikaling, tik reikt
pavesti jam visame lyties aukljime antraeil rol, ne svarbiausij, kaip daro daugyb
moderni pedagog (Fiorsteris Fr.V., 1923, p. 105-106).
Lytinis vietimas tampriai siejasi su intensyvaus fizinio grio sritimi. Todl jo
metu gaunamos inios dirgina paaugli, vaikin ir mergin vaizduot, vienaip ar kitaip
juos svaigindamos. Sudirginta vaizduot paralyuoja dorin vali, o kai jos nebra,
visos gytos inios tampa labiau alingomis nei naudingomis. Lytinis vietimas
savotiki rentgeno spinduliai mokinio sielai: parodydami tai, kas nematoma, tuo
paiu metu jie udo dar nesutvirtjusius ir glenus jautriausius bei velniausius jo sielos
audinius.
Pagrindiniai lytinio vietimo advokatai mokykloje kai kurie medikai,
psichologai bei j takai pasidav maiau patyr jaunesni mokytojai labai danai
teigia, kad visa tai vaikai vis tiek suinos gatvje. Bet argumentas, kad vis tiek
suinos gatvje visikai nereikia, kad mokykla turi tapti gatvs tribna, o mokytojas
jos tribnu. Gatv buvo, yra ir bus visais laikais, kaip augo, auga ir augs
259

piktols. J nei sti, nei laistyti nereikia. Bet jeigu mokytojai nustos buv j
ravtojais, tai kaip uauginsime kultrinius augalus? Mokykla yra kultrini
augal auginimo vieta, kaip atsvara savaime visuomenje bujojani piktoli
stichijai (i yra a priorin duotyb). Lytinio vietimo apologetai mokykl kaip tik nori
paversti gatve, o mokytoj piktoli sjju vaiko sieloje. Mokykliniai metai yra
jaunysts, vadinasi, kilni ir tauri ideal trokimo, metai. Lytinis vietimas vietoj j
mokiniams silo purv. Lytinio vietimo alininkai silo prisijungti prie drabstytoj
dirginti jauno mogaus vaizduot, sviesti j intensyvaus fizinio grio nelaisv,
paralyuojant tai, kas mog daro mogumi vali.
Meils ir sekso skirtumas. Kita vertus, lytinio vietimo turinyje, kaip niekur
kitur, paslptas nepaprastai eminantis poiris mog. is tiesiog traktuojamas kaip
robotas, neturintis joki auktesnij jausm. Keista lytinio vietimo logika i pradi
dirginami emesnieji instinktai, po to nuo pavojing ar nepageidaujam j
aktualizacijos pasekmi siloma gelbtis visokiomis apsisaugojimo technikomis
Taip pat stebimas lytinio vietimo apologet siekis atpalaiduoti vaik nuo savotikos
kanios valios pastang, tramdant sisiautjant lyties instinkt (pagrindinis metodas
aprpinimas vairiomis apsisaugojimo technikomis). Taiau koks gyvenimas
laukia bevalio mogaus? Bus galima iki kaklo maudytis malonum jroje. Taiau
pamirtama kad prieing lyi santykiai (ypa tarp jaun moni) yra ta sfera, kuri
nepaprastai svaigina. Lytinio vietimo metu propaguojamos visokios apsisaugojimo
technikos akimirksniu pamirtamos, tiesiog degte sudega jaun moni suartjimo
metu kylani aistr liepsnose.
Kas yra tas seksas ir kodl jis pavojingas? Pasakyti, kad jis yra svarbiausias
lig plitimo kanalas tai pasakyti tik dal (medicinins) tiesos, parodyti tik vien jo
pus, bet neatskleisti paios gilumins esms. Kas gi i tikrj slepiasi po sekso
vardu? Atsakymas paprastas, bet iurpus: melas arba mirtis. Ir ne iaip sau melas, bet
dvigubas melas.
Kai mogus iaip gyvenime meluoja, tai jo mele paprastai dalyvauja tik siela
(geidianioji dvasia veikia mstanij dvasi). Seksas yra dvigubas melas todl,
kad jis priveria meluoti ne tik jo skur puolusio mogaus siel, bet ir kn:
pastarasis paleistuvysts akto metu demonstruoja meils enklus, taiau vir jo
neplevena meils dvasia. Seksas yra esmingai egoistikas. Po meils (kaip isiadjimo)
kauke i tikrj slepiasi inkvizitorikai plri savimeil. Seksas tai fundamentali sielos
ir kno perskyra, vadinasi, nedarna, nesveikata, liga, mirties elis gyvenimo viesoje.
260

Juk sveikata, kaip minjome, yra darnus sielos ir kno santykiavimas, o paleistuvysts
akte kaip tik to nra, nes jis nedoras (nedarnus knas ir siela eina skirtingais
keliais). Seksas tai melas, apsirengs tiesos rbais, tai meile apsimets egoizmas, nes
ia savimeils mele murkdosi ne tik mogaus siela, bet ir knas. Lytinio vietimo
apologetai mokykloje tai arlatanai (smoningi arba nesmoningi), melagi melagiai,
sibrov mogaus ugdymo karalyst ir niokojantys jos gyvybs pamatus sveikat
(ties ir meil). Sekso ir meils priestat galime pavaizduoti taip (7 pav.):

Seksas

Meil

melas

tiesa

kno ir sielos perskyra

kno ir sielos vienov

nedarna (nedora)

darna (dora)

liga

sveikata

mirtis

gyvenimas
7 pav. Sekso (paleistuvysts) ir meils prietara

Lytinio vietimo pavojai mokykloje. Seksas tai kno valdia sielai,

geidianiosios dvasios mstaniajai. Meil sielos valdia knui ir mstaniosios
dvasios geidianiajai. Tik meil mog daro mogumi. Jeigu vaikinas ar mergina
neturs valios valdyti savo lytinio instinkto, jam nepads jokios inios apie
apsisaugojimo technikas. Juk girtas mogus ino apie tinkam elges, bet nepaiso
turim ini. Kodl? Todl, kad ne(be)turi valios elgtis pagal t inojim. Vadinasi,
valia yra savotika gyvyb vienijanti ir palaikanti dvasia. Kadangi jauno mogaus valios
savybs dar silpnai ivystytos, lytin vietim belieka irti kaip jauno mogaus
dvasin ir fizin alojim. Savo poveikiu jaunam mogui jis tolygus alkoholio ar
narkotik poveikiui, nes taip pat svaigina. Taiau jeigu pastarieji tai daro tarpikai, per
kn (poveikis pastebimas greiiau), tai lytinis vietimas veikia atvirkiai: siel
svaigina tiesiogiai, betarpikai, kn alodamas tarpikai.
Kaip inia, alkoholis bei kitos narkotins mediagos yra ir vaistai, t.y. gydo. T
pat galime pasakyti ir apie lytin vietim, kai jis pateikiamas atitinkamomis
dozmis, tam tikru laiku, bdu bei formomis. Pagrindin slyga lytinio aukljimo
261

bdu iugdyta valia turi bti pajgi valdyti lytinio vietimo keliu gyjam ini
kurstomus geidulius ir fantazijas. Kitaip tariant, valia, kaip lytinio aukljimo rezultatas,
turi lenkti inias, kaip lytinio vietimo idav. Prieingu atveju lytinio vietimo keliu
gyjamos inios paralyuoja vali.
Aristotelis lytinio vietimo klausimu dar kategorikesnis: statym leidjas
privalo valstybje apskritai nepalikti vietos nevankioms kalboms, kaip ir kitiems
dalykams (nes jei lengvapdikai kalbami nepadors dalykai, randasi polinkis juos
daryti), o ypa jaunuoli tarpe, kad jie nei kalbt, nei girdt k nors panaaus. <>
Jaunuoliams nedert leisti irti nei jamb, nei komedij, kol jie sulauks to amiaus,
kai leidiama puotauti drauge su kitais ir pasigerti, ir kol aukljimas padarys juos visus
nejautrius i i dalyk kylaniai alai (Aristotelis, 1997, p. 321-322). Tos paios
nuomons ir M. Aurelijus: Reikia atsisakyti ne tik nebtin darb, bet ir nebtin
mini. Juk jeigu nebus nereikaling mini, tai j nelyds ir nereikalingi poelgiai
(Aurelijus M., 1997, p. 52). Vadinasi, mogaus dorum ms protviai saugojo kaip
akies vyzd.
Ugdymas sudtingas meils menas, subtiliai derinantis reikalavim, kaip
prievart, su savs isiadjimu vardan laimingos (kiek ji gali bti laiminga ioje
emje) mokini ateities. J.A. Komenskis ra: kas rytasi su jaunuomene vejoti
dorybes, turs j, i vienos puss, grietumu lenkti prie baims ir nuolankaus
paklusnumo, o i kitos gerumu kelti prie meils ir nuotaikingo valumo. Laimingi tie,
kas gali suderinti tokias prieingas priemones. Laiminga jaunuomen, turinti tokius
aukltojus! (Komenskis J. A. 1986, p. 289
mogus skirtingai nuo kit gyv btybi, turi ne tik emesniuosius, bet ir
auktesniuosius instinktus nenumaldom tiesos, grio ir groio trokim. Tai
esminis jo prigimties faktas, ant kurio pamat vis savo yg ir stato ugdymas. Todl
pedagogika nra, kaip kai kas danai mgsta teigti, ant oro pili pastatytas mokslas.
Pavirium velgiant, lytinio vietimo pagalba mes norime apsaugoti vaikus nuo
vairi blog pasekmi, bet i tikrj juos pasmerkiame miriai. Lytinis vietimas lyg
Trojos arklys, kuriuo prisidengdama Vakar ali sekso industrija per savo emisarus
skverbiasi Lietuvos mokyklas, o i ten vaik sielas, unuodydama jas ir tokiu bdu
sigydama klient savo produkcijos vartojimui. Lytinis vietimas tai liga miriai; tai
mirties mkla, prisidengusi gyvybs skraiste, kuri labai danai vadinama sveiku
gyvenimo bdu. Tokiu pavadinimu neretoje iandieninje mokykloje lytinis vietimas
lyg vagis slenka mokymo turin. Ar tai neprimena mums Rusijos imperijos cariens
262

Jekaterinos II-sios garsiuoju kiu demoraliser at denacionaliser (demoralizuoti ir

denacionalizuoti) grstos lietuvi nutautinimo politikos, kada jos sakymu visoje
Lietuvoje buvo statomos smukls ir kariamos, kad tik lietuviai visikai prasigert ir
inykt kaip tauta? Ar ne todl M. Valanius, suprasdamas tai, ragino vis taut pakilti
blaivybs ir mokymo(si) sjd, kad iliktume? Ir negi mes, itisus imtmeius atsilaik
prie nutautinimo rimb, sime nuo kyriai silomo unuodyto meduolio, vardu seksas
ir narkotikai?
Kaip inia, ugdant drausti negalima, nes bet kuris draudimas proto veikim kreipia
draudimo kryptimi. Taiau ir leisti negalima, nes tai vlgi praudys vaik. ioje vietoje,
vl apsuk rat, grtame prie gyvenimo prasms klausimo. Visokios iandien jaunimo
tarpe iplitusios svaiginimosi formos pirmiausiai yra gyvenimo tikslo stokos idava.
Gyvenimas be tikslo neprasmingas. mogus, kaip pilnutin btyb, nesitenkina vien
tik grynuoju buvimu. Btent todl, anot V.E. Franklio, yra vairi kauki, apgauling
iori, kuriomis dangstomas egzistencinis vakuumas. Kartais lugdom prasms
siekim kompensuoja noras valdyti, net primityviausia noro valdyti forma pinig
geismas. Kitais atvejais lugdom prasms siekim istumia malonum trokulys. Kaip
tik todl egzistencin frustracija danai kompensuojama seksualumu. Pastebta, jog
seksualinis libido silsta egzistenciniame vakuume (Frankl V. E. 1998, p. 101).
iandienins AIDS, alkoholizmo, narkomanijos, sekso ir t.t. problemos yra ne
lytinio vietimo, bet gyvenimo prasms stokos klausimai mokykloje ir visuomenje. Juk,
kaip minjome, mokykliniais metais paauglys patenka tarp vadinam egzistencini
irkli. Tad moksleivis pakimba egzistenciniame vakuume. O riedti gyvenimo
pakaln lengviau negu kopti staius jo laitus. Mokytojo darbo alfa ir omega padti
mokiniui sprsti naujo, artjanio gyvenimo prasms klausimus, nes tik tada ir
mokymas(is) gis prasm. Lytinio vietimo inios ioje situacijoje veda prieinga
linkme.
Pasakytos mintys nereikia, kad mokykloje negalima kalbti vairiais lytinio
gyvenimo klausimais. Galima, bet neskatintina. Jeigu toks pokalbis tampa
neivengiamu ir btinu, reikia kalbti drsiai, paprastai, be iskirtinio paslaptingumo
arba pompastikumo. Taiau tokio pokalbio forma, vieta, laikas, bdas, maniera, stilius
ir t.t. turi bti kruopiai apgalvoti, atsivelgiant tai, su kokio amiaus ir isiaukljimo
vaikais bus kalbama. Galima kalbti ir su visa klase. Taiau tokiam pokalbiui reikalinga
aukta mokytojo pedagogin (o ne medicinin, psichologin ar pan.) kompetencija, nes
kalbti tokiomis temomis tolygu aisti achmat simultan (ypa turint omenyje
263

auktesni klasi mokinius ir agresyvi iandienin aplink). Nevertt pamirti, kad

svarbiausias mokyklos udavinys ioje srityje yra lytinis aukljimas, o ne vietimas.
Ms seneli lytiniais klausimais niekas neviet. Juos lytikai aukljo.
Efektyviausia lytinio aukljimo priemon pedagogikai pagrstas gyvenimo vargas ir
j lydintis darbas paia plaiausia prasme, nes tik jis ugdo vali, kno paklusnumo sielai
tradicij, o tai ir sudaro lytinio aukljimo esm. Dykinjimas, neturjimas k veikti yra
lytinio vietimo advokatas. Lytinio vietimo problemos eskalavimu kai kurie
mokytojai labai danai bando dangstyti savo pedagogin arba dalykin (arba viena ir
kit) nekompetencij, taip pataikaudami mokiniams ir nordami pasidaryti jiems
domiais. Juk paaugliams ir jaunimui tai patraukli tema. Be to, kai apie tai kalba
suaugs mogus, ypa mokytojas, paglostoma mokini paauglika savimeil.
Kiekvienas (ypa jaunas) mogus paslapia svajoja apie kilni ir vienintel
meil. Moteris, kaip biologin lytis, neturi savyje joki paslapi. Utat ji yra paslaptis,
kaip Banyios atvaizdas, kaip monijos prasmuo. Vyras, kuriam moteris yra Kristaus
suadtin, elgsis su ja visikai kitaip, negu vyras, kuriam ji tiktai knins traukos
objektas. <> Trokti moters tiktai kaip prieingo kno yra lyi egzistencijos
akligatvis, <> ms laik moters pergyvenimas kaip tik yra iame akligatvyje
strigs (Maceina A. 1991, p. 282).
Lytinio aukljimo tikslas mokykloje rengti vaikus gyvenimui eimoje ir darbui
Tvynje, vadinasi, bti gerais tveliais ir mamytmis, pavyzdingai ugdyti savo vaikus,
dirbti visuomens labui. Visam tam reikia nepaprastai daug itverms ir pasiaukojimo,
itikimybs ir atsakomybs, pareigos ir isiadjimo. To pagrindas ne tiek inios, kiek
valia. iandien daug inani, bet maai bnani taip, kaip ino. Todl, kad ms
ugdymo teorija (pedagogika) ir praktika (pedagogija) vis dar meldiasi proto stabui ir
nepajgia suvokti doros (valios) kultros reikms siekiant pagrindinio ugdymo tikslo
monikumo. Proto lavinimas tra priemon, bet ne tikslas. Lytinis vietimas taip pat.
Tikslas lytinis aukljimas arba valia.

2. Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas konsultacij metu.

3. Uduotys besimokantiesiems

264

Atsakykite pateiktus emiau kontrolinius klausimus. vertinkite iuolaikines lytinio

vietimo mokykloje tendencijas. Pasinaudodami A.Maceinos egzistencines filosofijos
nuostatomis pamginkite vertinti, kokius mogaus prigimties bruous (vergo ar
maitininko) lytinis vietimas skatina ir palaiko jaunuoliuose. Kaip laims ir laisvs
dialektika sprendiama lytiniame vietime. Pasinaudodami pateikta meils ir sekso
skirtum schema pateikite savo palyginim.
Kontroliniai klausimai
Kuo vertinga A. Maceinos egzistencin filosofija mokytoj rengimo praktikai? Kuo
ypatinga grio ir blogio kova ioje tikrovje? Kokia forma dvasi kova
pasireikia mogaus sieloje?
Koks bdingiausias mogaus prigimties bruoas? Kas jo altinis? Koki mogaus
prigimties savyb jis atspindi? Kodl mogus maitauja? Koks mogus
maitininkas ar vergas priimtinesnis Dievui? Kodl? Kokie yra
pedagoginiai maito ypatumai?
Ar gali Dievas priversti mog? Kodl? Kaip mogaus prigimtins laisvs ir
nepakantumo prievartai prietar sprendia ugdymas? Kaip reikt traktuoti
ugdym iame kontekste? Koki svarbiausi mogaus prigimties problem turi
padti isprsti ugdymas?
Kuo skiriasi vergas nuo kalinio? Kaip Js suprantate vergikum? Kada mogus
nusideda ir kodl? Ko siekia mogus-maitininkas ir mogus-vergas? Kokia
klitis tyko mogaus kelyje laim? Koks yra laims kelias ioje tikrovje ir kur
jis veda?
Kuo skiriasi lytinis vietimas nuo lytinio aukljimo? Kuo pavojingas lytinis
vietimas mokykloje? Kokiais pedagoginiais lozungais prisidengs lytinis
vietimas skverbiasi mokykl? Kodl?
Kuo skiriasi seksas (paleistuvyst) nuo meils? Kas sudaro meils pagrind? Kuo
skiriasi lytiniai santykiai sekse ir meilje?

Literatra:
Fiorsteris Fr.V.(1923) Seksual etika ir seksual pedagogika. .: Vilties draugijos
leidinys.
265

Frankl V.E. (1998). mogus ieko prasms. V.:, Katalik pasaulis.

Maceina A. (1990) Ratai, T.3. V.: Mintis.
Maceina A. (1991). Sauls giesm: ventasis Prancikus Asyietis kaip
krikionikojo gyvenimo auklys. V.: Katalik paaulis.
Pukelis K. (1998). A. Maceinos egzistencins filosofijos andragoginiai aspektai.
Trojos arklys, vardu lytinis vietimas arba liga miriai //Mokytoj rengimas ir
filosofins studijos. K.:, Versm, p. 387-409.

266

24. Vertybin pedagogika

Studij tikslai:

Apibrti vertybins pedagogikos samprat, iskirti vertybins

pedagogikos istorines prieastis ir filosofines prielaidas.
Iskirti vertybi ris, kuriomis yra grindiama vertybin
pedagogika ir vertinti j reikm vietimo reformai.
Iskirti pagrindinius vertybinio ugdymo principus, kuriais i teorija
grindiama ir atrasti ssajas su dabartins vietimo reformos
raidos tendencijomis.

Tiksl pasiekim vertinimas

Apibrta vertybins pedagogikos samprata, iskirtos vertybins pedagogikos
istorines prieastyss ir filosofines prielaidos. Iskirtos vertybi ris, kuriomis yra
grindiama vertybin pedagogika ir vertinta j reikm vietimo reformai. Iskirti
pagrindinius vertybinio ugdymo principuai, kuriais i teorija grindiama ir atrastos
ssajos su dabartins vietimo reformos raidos tendencijomis.

Temos turinys:
24.1 Vertybins pedagogikos samprata: teiginiai,
svokos, apibrimai
Rykiausias ios pedagogikos atstovas ir pradininkas yra Prahos universiteto
profesorius Otto Willmannui (18391920), sugebjs ilaisvinti pedagogik tiek i
gamtinio, tiek i filosofinio ir sociologinio pasaulvaizdio rm. Iki tol pedagogika
buvo suprantama kaip: 1) taikomieji gamtos mokslai (natralistin ir empiristin
mokykla); 2) taikomieji filosofijos mokslai (humanistin bei racionalistin mokykla); 3)
taikomieji sociologijos mokslai (sociologistin ir voliuntaristin mokykla); 4) taikomieji
teologijos mokslai (religin mokykla).
O. Willmannas pedagogik grind gamtinio, filosofinio ir sociologinio
pasaulvaizdi sinteze, t.y. ontologiniu (bties) pasaulvaizdiu ir vertmoksliu arba
krikionikuoju universalizmu. Krikionikoji pasaulira, kaip ir egzistencializmas,
bdama bties filosofija, skirtingai nuo ateistinio egzistencializmo, nerandanio mogaus
btyje prasms, i jai suteikia. Dar daugiau, O. Willmannas (kaip vliau ir G.

267

Chestertonas, 1995) prijo ivados, kad krikionikosios pasauliros rmuose bei

viesoje gali bti suderintos visos tariamai nesuderinamos pasauliros ir ant t
pasaulir pamat iaugusios visos tariamai nesuderinamos ir tarp savs kovojanios
pedagogikos (Willmann O., 1914, p. 299). Taigi krikionikoje pasauliroje dera
natralistin bei eksperimentin pedagogika i vienos puss, humanistin bei
racionalistin i antros, sociologistin bei voliuntaristin pedagogika i treios bei
religin pedagogika i ketvirtos puss. O. Willmannas vienas pirmj, remdamasis
aristoteline-tomistine filosofija, jos branduoliu ontologija ir vertmoksliu paband
ir atliko dalini pasaulir bei pedagogik sintez, formuluodamas pilnutins
pasuliros (philosophia perennis) ir pilnutins pedagogikos (paedagogia perennis)
svokas. ia metodologija plaiai rmsi S. alkauskis, kurdamas pilnutinio ugdymo
teorij. Vertybin pedagogika sutinkama dar ir kitais vairiais pavadinimais, antai kaip
integralin pedagogika, gyvenimo pedagogika, ateities pedagogika ir pan. O.
Willmannas, pagrsdamas pedagogik ontologija ir vertmoksliu, ugdymo mokslui
suteik tvirtus pagrindus ir nubr apmatus bsimo jo rmo, kuriame telpa ir
natralistin, ir humanistin, ir religin pedagogikos. Jis ypating reikm teik ugdymo
svokos sampratai. Kaip suvokiamas ugdymas, taip suvokiama ir pedagogika.

24.2 Vertybi rys grindianios vertybin pedagogik.

Savo teorij vertybin pedagogika grindia keturiomis pagrindinmis
vertybi rimis btent: 1) gris arba bties turinys, arba materialiosios daiktins
vertybs, kartais dar vadinamos grybmis*; 2) tiesa arba esms forma, arba
formaliosios vertybs; 3) grois arba menin veikla tai prasms ir tikslo vertybs; 4)
ventumas arba visybs, pilnatvs, tobulumo, iganymo vertybs Ramnas A.,1946, p.
39). Atsivelgiant jas, galima teigti, kad vertybin pedagogika ugdym traktuoja kaip
ketveriop reikin: 1) kaip materialini grybi perteikim arba materialj ugdym
(auginimo funkcija); 2) kaip formalij arba tiesos vertybi perteikim formalj
ugdym ir saviugd (mokym ir dstym), akcentuojant paintin funkcij; 3) veiklos
vertybi perteikim arba praktin ugdym ir saviugd (mokym ir dstym), pabriant
lavinamj funkcij; 4) ventumo arba absoliutini vertybi perteikim religin
ugdym ir saviugd (mokym ir dstym), akcentuojant asmenybinim arba
aukljamj funkcij. Vertybins pedagogikos poiriu, auginimas yra baigiamas gilia
irdies bei sins kultra, vadinama pasauljauta. Saviugda proto bei smons

268

kultra arba pasaulira. Lavinimas baigiamas valios veikimo bei iraikos kultra
arba charakteriu.

_____________
* Gryb ir vertyb nra tas pats. Grybei bdingas praeinamumas, vertybei aminumas.
Kalbant apie materialinius dalykus, tikslingiau juos vadinti grybmis .

Aukljimas kai pasiekiama pasauljautos, pasauliros ir charakterio arba jautimo,

mstymo ir veikimo harmonija, t.y. asmenybs pilnatv (idealas).
Vadinasi, nei auginimas, nei saviugda, nei lavinimas neisemia ugdymo svokos.
Auginimas ireikia tik jo natralumo, realumo, tikrovikumo princip. Saviugda tik
koncentracijos bei vienybs princip. Lavinimas diferenciacijos, raidos, iraikos,
laisvs princip. Tik j trij auginimo, saviugdos ir lavinimo integracija, t.y.
aukljimas(is), ireikia visybs, vientisumo, gyvenikumo princip ugdyme. Vadinasi,
vertybin pedagogika pripasta, kad lemiantis vaidmuo ugdant tenka aukljimui, kuris
auginimui, lavinimui ir saviugdai suteikia form, o ugdomajam aktui ibaigtumo ir
prasmingumo. Todl integruoto mokymo, kaip ugdymo, erdis aukljimas. Taiau
iandienini Lietuvos mokytoj rengimo institucij pedagogini studij turinyje ir toliau
dominuoja mokytojo-dalykininko (akcentuojama lavinamoji funkcija, kuri atsispindi
net ms mokyklos pavadinime bendrojo lavinimo mokykla), bet ne mokytojo, kaip
pedagogo (pabriant aukljamj funkcij), rengimas. Norint sustiprinti aukljamj
mokyklos funkcij, pirmiausiai btina tobulinti pat mokytoj rengim, kuriame viena
svarbiausi viet priklauso filosofinms studijoms.

24.3 Vertybins pedagogikos principai

Natralumas, koncentracija, diferencijacija, integracija arba: 1) stebjimo; 2)
suvokimo bei supratimo; 3) ireikimo; 4) gyvenimikumo bei vientisumo principai
keturi kertiniai akmenys, ant kuri stkso vertybins pedagogikos rmas ir kuriais
remiasi Ovide Decrolyjaus (18711932) sukurta gyvenimo mokykla. O. Decrolyjus ir
jo pasekjai auginimo bei natralumo princip vadina vitalikumo, gaivalingumo,
diaugsmo principu; saviugdos bei koncentracijos susitelkimo bei tvarkos principu;
lavinimo bei diferenciacijos laisvs ir spontanikumo principu; aukljimo bei
integracijos globalikumo, koncentrikumo, itisumo, krybos principu. Vertybin

269

pedagogika atskleidia natralistins, humanistins ir sociologistins mokykl ribotum,

nes kiekviena j akcentuoja tik vien kur nors princip, o ne vis ugdymo esm.
Natralistinei mokyklai ugdymo aimi tampa materialini grybi perteikimas,
t.y. auginimas, taiau ji ileidia i akiraio likusias tris vertybi ris, todl atstovauja
tik vien ketvirtj pilnutinio mogaus ugdymo dalies. Natralistinje pedagogikoje
mogus suvokiamas tik kaip daiktins bei kosmins visatos dalis. Humanistin mokykla
ugdym supranta kaip protinim, ir todl vardan tiesos vertybi, paneigusi likusias tris
vertybi ris, taip pat atstovauja tik vien ketvirtadal pedagogikos. Sociologistin bei
voliuntaristin mokykla ugdym orientuoja vien tik lavinim, ugdymo ideal vien
charakter ir tokiu bdu veiklos bei meno vertybi vardan paneigia likusias tris vertybi
ris.

24.4 Vertybins pedagogikos ugdymo objektas

Vertybins pedagogikos ugdymo objektu esti visas mogus: ne tik jo knas,
jausmai, protas bei valia, bet ir sin. Todl ji tam tikra prasme susiaukia su ugdomojo
mokymo teorija, kuri taip pat akcentuoja visapusikos asmenybs ugdym. Vertybin
pedagogika ugdym suvokia kaip nedalom reikin, tok koks yra gyvenimas. Kaip
ugdymo udavinius ikelia ne tik pasauljautos, pasaulvaizdio ar pasauliros, bet
visko kartu ir pasauljautos, ir pasaulvaizdio, ir pasauliros, ir charakterio, ir
sins ugdym. Pasauljauta tai sins, irdies, pasmons pasaulio ugdymas.
Pasaulira tai smons, kaip proto ir valios, pasaulio harmonija. Aukiausiu
ugdymo idealu skelbia ne tik gr, ties, gro, bet visk kartu, t.y. ventum grio,
tiesos ir groio harmonij moguje.

24.5 Ugdymo paskirtis vertybinje pedagogikoje.

Ugdyti, anot vertybins pedagogikos alinink, reikia adinti ir teikti gyvenim
(J. Wolffas ir L. Habrichas, 1926). Todl ikyla du fundamentals pedagogikos
klausimai: 1) kas yra gyvenimas, t.y. k reikia gyventi? ir 2) kaip gyventi? v. Tomas
Akvinietis teigia: vivum est ens, 1) quod; 2) seipsum; 3) movet (gyvoji bei gyvenanti
btyb yra ta, kuri pati save judina arba pati i savs veikia). Vadinasi, gyvenimo bei
gyvybs paslaptis slypi: 1) subjekto; 2) objekto ir 3) veikimo sutapime. Todl gyvenimas
bei gyvyb yra: 1) bties ir grio (causa materiales) i vienos puss ir 2) tiesos bei esms
vertybi (causa formales, t.y. tiesa turi sudaryti mogaus gyvenimo prasm) i antros
puss ir 3) groio bei veiklos vertybi (causa finalis) i treios puss sutapimas (darna).

270

Vadinasi, gyvenimo prasm turi sutapti su absoliutini arba ventumo vertybi esme.
Todl jo pilnatv gali bti matuojama: 1) grio; 2) tiesos ir 3) groio arba 1) turinio;
2)esms ir 3) iraikos, arba 1) objektyvumo; 2) subjektyvumo ir 3) darnos (sutapimo
arba doros, kai tai, k galvoju, sakau ir darau, sutampa) laipsniu, o tai labai artima
senajai balt Rdos Rato filosofijai, grstai Virsmo regula. Taigi, mogaus gyvenimas yra
kryba bei vertybi realizavimas.
Jeigu krybos pradas moguje kyla i meils bei noro knyti gr, ties, gro
(arba ventum) savyje, susiduriame su saviugdos atveju. Kai pilnutinio gyvenimo
siekimas moguje kyla i meils bei noro realizuoti grio, tiesos, groio (arba ventumo)
vertybes kitame, ypa brstaniame moguje, turime ugdymo atvej. Vadinasi, vertybins
pedagogikos poiriu, ugdymas yra mogaus atpirkimo, iganymo meil arba valia,
besiakojanti trimis pagrindinmis kryptimis plot (auginimas, pasauljauta), gyl
(saviugda, pasaulira) ir aukt (lavinimas ir aukljimas arba charakterio,
asmenybikumo ugdymas), o tai atitinka augalo (medio) vaizd senajame balt tikjime
(aknys, virn, akos). O. Willmannas ugdym apibria kaip suaugusios kartos
auginamj, vieiamj, lavinamj ir iganomj veikm augani kart, perteikiant
pastarajai grio, tiesos, groio bei ventumo vertybes ir tokiu bdu padedant jai tapti
pilnutinio gyvenimo dalyve (Willmann O., 1912, p. 40).
Pedagogikos ir pedagogijos sampratos. Vertybins pedagogikos alinink
nuomone, pedagogika yra gyvenimo bendrai tyrinjimas, gyvenimo esms ir
dsningum nustatymas, moksline kalba tariant yra vertmokslis. Pedagogika yra
gyvenimo mokslas, o pedagogija yra gyvenimo menas; Pedagogika yra vieningu pagrindu
organizuota ini visuma vertybi pasaulio dsniams suvokti, gi pedagogija vieningu
pagrindu organizuota priemoni, bd bei metod visuma vertybms realizuoti.
Pedagogika yra vertybi mokslas, o pedagogija vertybi menas, arba taikomasis
vertmokslis. (Ramnas A.,1946, p.44).
Vadinasi, pedagogika nra vien gamtins, daiktins tikrovs tyrinjimas ir negali
bti orientuojama tik gamtos mokslus, kaip tai daro natralistin bei empiristin
mokykla. Ji nra ir specialus vien logikosios tikrovs tyrinjimas, todl jos aimi negali
bti vien tik filosofijos mokslai, kaip to siekia humanistin ir racionalistin mokykla.
Pedagogika nra ir specialus bendruomenins bei istorins tikrovs tyrinjimas, todl jos
aimi negali bti tik sociologijos mokslai, kaip to nort sociologistin bei
voliuntaristin mokykla, pradedant J. Deweyjumi. Gal gale, vertybins pedagogikos
poiriu, pedagogika nra specialus absoliutins, dievikosios tikrovs tyrinjimas ir
271

todl negali bti grindiama vien tik teologijos mokslu. Ji yra viskas kartu arba pats
gyvenimas.
Kita vertus, kai kurie filosofai (A. liogeris, 1996) vienu pavojingiausi i dien
mogaus poiri laiko vertybin: Vertybinis poiris i daikto atima jo bt savyje ir
sau, taigi ir jo transcendentikum... <...> ... Kadangi vertybinio vilgsnio akiratyje
daiktai atsiveria ne kaip transcendencijos fenomenai, bet kaip instrumentai, vertybin
nuostata mog prikausto prie pragmatinio lauko... <...> ....Filosofija nunyksta tokiu
mastu, kokiu j sismelkia vertybinis poiris pasaul (liogeris A.,1996, p.432-433).
Gali bti, jog iuo atveju vertybs svoka painiojama su vertingumo, vadinasi,
naudingumo, arba tiesiog grybs svoka. Vertyb yra btent tai, kas kreipia mogaus
vilgsn transcendencij ir j gaivina paiame moguje, nes vertyb yra ir idealyb.
Gryb materiali ir laikina, o vertyb amina ir ideali, vadinasi, pati transcendencija
kultroje bei moguje. Juk transcendencija yra ne tik materialioji, bet ir idealioji btis,
kaip mogaus smons reikinys. Vertyb ugdyme, kultroje rykiausia nuoroda
transcendencij, tai, kas neleidia kultrai isigimti civilizacij, kuri suprantame kaip
visikai supragmatint ir bevert kultr. Todl netikslu sakyti, kad tiesos poir
istumia vertybinis poiris, teorin ir vertybin ira (liogeris A.,1996, p.432).
Vertt sakyti, kad grybinis, pragmatinis, vartotojikas ar pan. poiris istumia tiesos
poir, kuri yra pati didiausia vertyb.

Metodai ir priemons
Savarankika literatros analiz. Savarankikas problem iklimas ir diskusija.
Atsakymai klausimus.

Uduotys studijuojantiems

Atsakykite pateiktus kontrolinius klausimus.

Vertybins pedagogikos kontekste, atraskite pagrindines vietimo
reformos problemas ir pasilykite j sprendimo bdus.

Kontroliniai klausimai:

Kokiais vardais dar vadinama vertybin pedagogika ir kodl?

Kokios vertybins pedagogikos atsiradimo istorins prieastys ir
filosofins prielaidos?
Kokiu principu remiantis buvo sukurta vertybinio ugdymo teorija?
Kokiomis pagrindinmis keturiomis vertybmis savo teorij grindia
vertybin pedagogika? Kuo skiriasi vertyb nuo grybs?

272

Kokiomis pedagogins veiklos rimis vertybin pedagogika

grindia atskir vertybi perteikim ugdytiniui? Kokiais principais
remiasi Ovide Decrolyjaus gyvenimo mokykla?
Koks aukiausias vertybins pedagogikos ugdymo idealas?
Apibdinkite jo turin.
Kaip apibria ugdymo svok O. Willmannas? Kaip vertybins
pedagogikos alininkai supranta pedagogik ir pedagogij?

Literatra:

Pukelis K. (1998). Vertybin pedagogika arba kultrpedagogika//

Mokytoj rengimas ir filosofins studijos. K.:, Versm, p. 230-235.
Ramnas A. (1946). Pedagogini moksl kriz ir nauji
keliai//Tremtini mokykl Nr 2., p. 33-44
liogeris A. (1996). Transcendencijos tyla. Pamatiniai klausimai.- V.:
Pradai.
Willmann O. (1914).
Wolff J., Habrich L. (1926).

25. Senasis balt tikjimas ir ugdymo filosofija

Studij tikslai:
Apibdinti senojo balt tikjimo esminius akcentus.
vertinti lietuvi tautosakai bdingus etinius bruous.
Atpainti dorinio ugdymo problemas iandienje vietimo sistemoje bei pagrsti j
sprendim panaudojant senojo balt tikjimo (rdos rato filosofija) ir lietuvi
tautos pedagogini tradicij pagrindinius bruous

Tiksl pasiekim vertinimas

Pateikta dorinio ugdymo problem analiz iandieninje vietimo sistemoje ir pagrstas
j sprendimas pasinaudojant senojo balt tikjimo, ( rdos rato filosofija), lietuvi
tautos pedagogini tradicij pagrindinmis idjomis

Temos turinys:
25.1. Pagrindiniai senojo balt tikjimo bruoai: teiginiai, svokos,
apibrimai

273

Lietuvi tautin individualyb atitinkanios ugdymo teorijos itak tikslinga pradti

iekoti senajame balt tikjime, kuris rmsi Rdos rato filosofija, Virsmo regula ir
mogaus, kaip augalo, vaizdiu. Baltai mogaus gyvenim, vis jo pasaul suvok kaip
statik, ram ir slpining augalo gyvenim. mogus, kaip ir augalas, gimsta, auga,
ydi, veda vaisius ir mirta
Senieji baltai mog laik prietaringa btybe, suprato jo dvilypikum ir, galbt
anksiau nei senovs graikai, suvok esmin mogaus prigimties bruo
prietaringum, kuris pasireikia dvasi kova (tamsos ir viesos arba geidianiosios ir
dievikosios, pagal Platon, gyvulins ir mstaniosios pagal Aristotel) mogaus
sieloje.
Vyio ir tautins vliavos simbolins prasms pedagogikos kontekste.
Lietuvi tautinis herbas Vytis turi ir gili pedagogin prasm. Jis vaizduoja nebtinai
prieus vejant karyg, kaip prasta manyti (nors ir i prasm galima, nes ji
neprietarauja pedagoginei nuostatai, kad blogis yra vidinis mogaus prigimties
prieas), bet tiesiog karyg a n t irgo (gyvulio), t.y. karygikj (viesij) dvasi,
kuri moguje turi valdyti gyvulin (tamsij) prigimties pus (karygys veja
gyvul i savo dvasios), o ne atvirkiai. T pat galima pasakyti ir apie ms tautin
vliav. Jos spalvos vaizduoja ne saul, em ir joje susigrus didvyri krauj, kaip
prasta aikinti (tai nra pagrindin klaida), bet pasaulio (kosmin) med arbor mundi
dang (Perknas, apsisiauts geltonu apsiaustu), em (Patrimpas, apsisiauts aliu
apsiaustu) ir poem (Pikuolis, apsisiauts raudonu apsiaustu). Vadinasi, ms tautins
vliavos spalvos simbolizuoja tris Visatos sferas. Btent taip centrinje balt
ventykloje Romuvoje (keistai panau Romos miesto pavadinim) uolo uokse ir
buvo istatyti ms tautins vliavos spalvas atitinkania tvarka visi ie dievaiiai.
Vadinasi, ms herbas (Vytis) ir tautin vliava (trispalv) simbolizuoja neivengiamai
sveikaujani dviej pasauli (sistem) mogaus (mikropasaulis) ir kosmoso
(makropasaulis) akistat.
Esminiai rato (nulio) ir kryiaus simboli skirtumai. Senovs lietuvis,
gyvens apsuptas gamtos, kurios svarbiausias akcentas buvo girios ir mikai,
lygindamas medio evoliucij su mogaus gyvenimu, pastebjo tarp j daug panaum,
kuriuos apibendrino Rdos Rato filosofijoje, grstoje Virsmo regula (dogma). Remiantis
ia regula, visas mogaus gyvenimas yra virsm seka. Rdos ratas, kuriuo grindiamas

274

senasis balt tikjimas susisiekia su rytietika vienovs ir pasikartojimo idja. Nulis

(ratas) tai i ties visk aprpianti ir kartu niekur nevedanti kreiv. Ir nors i figra
tra simbolis, joje galime velgti gili prasm, dl kurios atsiranda Budos Ratas,
daniausiai vadinamas svastika. Ji taip pat yra kryius, bet kitoks, esantis nuolatinio
grimo ir pasikartojimo bsenoje. Svastika faktikai yra ratu virstantis kryius. Tuo
tarpu krikionybs kryius figra, drsiai rodanti skirtingas kryptis. Ratas atspindi
gamtin determinuotum, kryius neribot asmenybs laisv. Kryius pralauia rat,
kuris yra viskas ir kartu niekas. Jis paneigia idj, kad visa prasideda ir baigiasi prote,
k simbolizuoja Rdos Ratas ir svastika. Kryius, kaip krikionybs simbolis, rodo,
kad mogus pagaliau isiveria i uburto rato vergijos, tapdamas laisvu kaip pauktis,
galiniu skristi visomis kryptimis. Vadinasi, mogus gali tobulti visose srityse, o savo
iganym pasiekti bet kurioje krybos srityje, svarbu, kad ji bt dangikos, t.y. viesios
prigimties judt Ties, Gr ir Gro.

25.2. Senojo balt tikjimo ir krikionybs vidins ssajos

Galime pastebti, kad senajame balt tikjime, kaip ir krikionybje, jau formavosi
ventos Trejybs uuomazgos (Perknas, Patrimpas, Pikuolis), savas dievamogis
Vitolis (karygio Romojaus mogaus ir deivs Mildos snus). Skaistos kultros
patirtis (skirtingai negu vakarietika tabu doros kultra, grsta draudimu) buvo
kertinis krikionikosios pasauliros akmuo. Senasis balt tikjimas, lyginant j su
kit taut senaisiais tikjimais, galbt buvo maiausiai pagonikas, nes labiausiai
orientavosi Aukiausij Diev
Daugelis tyrinetoj (G. Chestertonas, 1995; L. Karsavinas, 1991; A. Kurtinaitis,
1993; Vydunas, 1992 ir kiti) mano, kad pagonyb ir krikionyb viena kitai
neprietarauja, bet dialektikai santykiauja kaip viena kitos prieastis ir pasekm. Kaip
inia, senasis balt tikjimas garbino alt, kur laik ventu. Evangelijoje pagal Jon
randame tokius odius: Kaip Moz dykumoje ikl alt, taip turi bti ikeltas ir
mogaus Snus, kad kiekvienas, kuris ji tiki, turt aminj gyvenim (Jn 3, 14-15).
Vadinasi, v. Jono, kaip pranao, teigimu, alio garbinimas buvo btina krikionybs
pasiuntinybs slyga. Tarp krikcionybes ir senojo balt tikejimo galima rasti ssaj ir
kito Apreikimo simbolio poiriu: Ir a regjau: tai pasirod baltas irgas ir ant jo
raitelis su kilpiniu rankoje. Jam buvo duotas vainikas, ir jis ijojo kaip nugaltojas, kad

275

dar nugalt (Apr 6, 2). Baltas irgas senovje simbolizavo nugaletoj, vadinasi,
Apreikime is vaizdinys simbolizuoja Krist nugaletoj.
L.

Karsavinas

pagonybs

ir

krikionybs

simbioz

apibdino

taip:

Krikionyb nepakeit vieno pasaulio kitu, bet atgaivino ms pasaul, pakeisdama jo

ivaizd. Krikionys gimsta i senos monijos, ir j savy transformuodami tampa nauja
monija. Nebeliko nei heleno, nei ydo, bet gim nauja krikionika kultra, o joje
isitenka ir buvusis ydas, ir buvusis helenas (Karsavinas L., 1991, p. 62).
Gilesni senojo balt tikjimo tyrimai rodo, kad rizikinga j vardyti kaip
pagonikj tikjim. Juk Lietuvos Didysis Kunigaiktis Gediminas savo laikuose
popieiaus legatams ra: Mes garbiname Diev pagal savo apeigas ir visi (rusai,
lenkai, lietuviai) turime vien Diev (Pauta V., 1996, p. 129).
Senojo balt tikjimo ir krikionybs jungtis monikumas (dorumas). G.
Chestertono nuomone, jeigu tarp pagonybs ir krikionybs buvo ne tik praraja, bet ir
tiltas, mes skolingi u tai tiems, kurie isaugojo pagonybs monikum (Chestertonas
G, 1995, p., 128). Todl neteiss yra tie, kurie bando prieprieinti senj balt tikjim
su krikionybe. Pagrindin senojo balt tikjimo, kaip ir krikionybs, kategorija yra
skaista (dorumo dvasia). Skaistos kultros patirtis (skirtingai negu tabu doros kultra
Vakaruose, grsta draudimu) buvo kertinis krikionikosios pasauliros akmuo, nes
skaistoje, anot V. Umbraso, ...galima irti bsimo Kristaus triumfo paad
(Umbrasas V. 1989, p. 20), t.y. vilt.
Dar labiau klysta tie, kurie ragina atgaivinti senj balt tikjim ir atmesti
krikionyb. A. Kurtinaitis pastebi: Apie tokius silytojus ir atgaivintojus galime
taikliai pasakyti, kad jie nepasta ne tik Dievo, ne tik senojo ir dabartinio tikjimo, bet
n tautosakos, tautos kunigo ir istorijos. <...> Pirmiausia istoriniai dokumentai,
tautosaka ir tautos enklai kalba, kad balt kelmo tautos lauk ito naujo tikjimo
(Kurtinaitis A, 1993, p. 70). Vadinasi, geriau pain savo senj balt kultr, geriau
suvoksime ir ms tautos jaunosios kartos ugdymo tikslus. O tai padt tikslingiau
konstruoti mokytoj rengimo teorij, tobulinti j rengimo praktik, taigi reformuoti
mokykl ir skatinti tautos paang.

25.3. Kalba ir tautos dvasin esm

odin lietuvi tautos kryba (kultra) nepaprastai gausi faktais, liudijaniais
turting lietuvi tautos patyrim ir valg jaunosios kartos ugdymo klausimais. i

276

kryba ufiksuota daugelio istorik ir tautosakos tyrintoj darbuose, pradedant Tacitu,

Vulfstanu (IX a.), Adomu Bremenieiu (XI a.), Oliveriu Scholastiku (XIII a.), P.
Dusburgieiu, J. Dlugou, M. Strijkovskiu, S. Grunau, J. Lasickiu, M. Mavydu, S.
Daukantu, D. Poka, M. Pretorijumi ir baigiant L. Rza, M. Valaniumi, Vydnu, A.
Basanaviiumi, J. Mickeviiumi, V. Mickeviiumi-Krve, P. Dunduliene, L.
Juceviiumi, N. Vliumi, A. Greimu, A. Kurtinaiiu ir kitais. Visa lietuvi tautosaka
dainos, pasakos, sakms, mitai, epas, vents kupini gyvenimo iminties, patarim,
nurodym bei uuomin, padedani auganiai kartai geriau pasirengti savarankikam
ir prasmingam gyvenimui.
iuose tautosakos kriniuose visada sutinkame mokytoj, aptaisyt senelio,
jovaro mogaus, marelgos (pirlio), tiltininko (kunigo Romos popieius tituluojamas
Pontifex Maximus Didysis tilt statytojas) arba kito personao rbais, padedant
mogui veikti kritinius lius jo gyvenime.
Kiekviena tauta gyva savo kalba. Norint geriau painti taut, reikia prakalbinti
jos dvasi, gldini tautosakoje. odis, kaip kultrin gryb, yra dvigubas darinys.
Jis turi savo realj, jutimin pagrind, kuris girdimas, uraomas, itariamas, ir dvasin
neregim turin arba paskirt, kurie yra mstomi. Todl odiai, tiksliau j dvasin,
mstomoji prasm, yra ne tik amin gin ir nesusikalbjim prieastis, bet ir
neisemiamos iminties gelm. odiai tarsi kelio enklai, kuriuose gldi ukoduota
tautos imintis.
Viena pagrindini mokytoj funkcij aikinti auganiai kartai i odienkl prasm, j mstom turin. Painti i savo tautos dvasi ir, remiantis ja, ugdyti
jaunj kart. Tik ugdymas, grindiamas tautos (vis pirma dvasine) kultra, gali
pateisinti savo, kaip tautos kultros prieasties, status. Tautos dvasios i neregim
enkl turinio tyrinjimai iki iol buvo atliekami per daug pasikliaujant kit taut
istorik darbais ir per maai kalbinant j pai, t.y. kalb.
Btina pastebti, kad lietuvi tautosak persmelkia doros imperatyvas,
lietuvikai smonei ugdymo erdis yra dora arba aukljimas (K. Pukelis, 1995).
Lietuvi tautosakos ugdomojo potencialo dorovin turin akcentuoja ir V. Umbrasas:
Btina dar kart pabrti doros kultros sinkretizm: doros, virsmo mokymas buvo
perduodamas ne tik per tautosak, tiltininkus, bet ir per pai kalb: virsmo ir linkio
svokos yra btintos kalbos odio sandaroje. Virsm atitinka priebalsi inversija,
virsmas aknyje (taip vadinamas veidrodinis simetrijos dsnis, santykis dievika
mogika: DieV-as/VeiD-as, MeiL-/LaiM-, DoR-a/RoD-a, TyR-a/Ryt-as, Tyl-a/LyD-a
277

bei io santykio variantai: iaanapus (mir-ti/rim-ti, gim-ti/mig-ti); erdv ploktuma

(talp-us/plat-us); vertikaluhorizontalu (gyl-is/lyg-is) ir t.t. <...> Kad turime reikalo ne
su gramatika, bet su sakralia esme rodo tai, jog buitiniams odiams ie dsniai, ypa
pirmasis, negalioja (Umbrasas V., 1989, p. 30).

25.4. Skaistos ir doros sveika.

Tautosakos, kaip ugdomojo veiksnio, tak pastebjo ir Vydnas. Jis ra:
Svarbi ini apie lietuvi vidaus kultr suteikia lietuvi moni dainos. Kaip visur, ir
ia vyriausiai kalbama apie santykius tarp simyljusi vienas kit <...> Bet ia nra
kalbama, kaip prie moni su pradine kultra, apie stambiuosius geism dalykus.
Lietuvi dainose apsireikia vairiausieji meils jausmai ir prityrimai, kurie tra inomi
monms su turtingu, tai esti kultriniu, vidaus gyvenimu (Vydnas, 1992, p. 44-45).
Skaista dor daro gyv ir veikiani. Skaistumas odis, i esms atspindintis
mogaus bsen iame pasaulyje gamtin ir antgamtin, iapusin ir anapusin, fizin
ir metafizin todl lietuvi pasauljautoje jis gaubiamas ventumo skraiste. Btent
skaista (ir dora, kaip jos materialusis reikimasis) ir jungia senj balt tikjim su
krikionybe. Tik skaistoje praydusi meil yra nemirtinga, nes ji yra gajos-maros
virsprendinys, t.y. skaistoje dera nesuderinami dalykai (pavyzdiui, ugnis ir vanduo
skaistus ledas ir skaisti liepsna).
Skaistumas buvo tkstanius met puoselta lietuvi vertyb. Taiau jo
nereikt painioti su nekaltybe (skaistumas aminas, nes dvasinis fenomenas,
nekaltyb laikina, nes fizinis reikinys). Skaistumas (dorumo dvasia) visada buvo
kultros auktumo kriterijus. Lietuvi dainose net meils dalykai ireikiami ne
tiesiogiai, bet giliausiais simboliais, o tai manoma tik tautai, pasiyminiai aukta
vidine kultra.

25.5. Skaistos ir tabu doros kultros. Ontoso ir Logoso

kultros ir j skirtumai.
Senasis balt tikjimas ir krikionyb papildo vienas kit. Pirmasis sudvasina
vis mog supant pasaul, o krikionyb eina toliau ir giliau ji sudvasina pat
mog, tarytum ubaigdama senojo balt tikjimo pradt darb. Juk natralu, kad
mogus, garbindamas supani gamt, kaip dvasing subjekt, neivengiamai turjo
darytis dvasingu ir pats (o galbt tik jau dvasingas mogus ir tegali sudvasinti gamt).

278

Krikionyb ne tik suteik form iam mogaus dvasios tobuljimo procesui, bet ir j
pat kilsteljo auktesn pakop.
Senasis balt tikjimas, nors ir turjo panaum, vis dlto nebuvo tapatus
daugumai

Vakar

Europos

taut

(german,

kelt,

gal,

romn

ir

pan.)

ikikrikionikajam tikjimui. Pastarosios, daugelio tyrintoj nuomone, labiau buvo

susijusios su Logoso (arba gnosis) kultra (mogaus krybin energija labiau nukreipta
iorinio pasaulio painim ir jo uvaldym. i taut doros kultra yra pavirutin ir
pateisinama tik todl, kad be jos negalima valdyti pasaulio. I esms ji rmsi draudimo
tabu principu). Senasis balt tikjimas turjo daugiau Ontoso (arba ethoso)
kultros bruo. ia mogaus krybin energija nukreipta savs painim, dominuoja
sins kategorija.
Skirtingai nuo Logoso kultros mogaus, Ontoso kultros atstovui skaista
reikalinga tam, kad jis galt isprsti savo bties problem. Krikionyb isirutuliojo
i skaistos doros kultra pagrstos pagonybs. Ji buvo tas momentas, kada dvasios
spiral veikia vid, o ne ior, kitaip sakant, yra centrin, o ne icentrin <
> ...nuostabos ir pagarbos pilni vilgsniai, nukreipti ior, paius didiausius dalykus,
dabar buvo atgrti vid, pat maiausij (Chesterton G. 1995, p. 143).
Senajam balt tikjimui, kaip ir krikionybei, is iorinis pasaulis tra laikina
stotel mogaus bties kelyje, tuo tarpu jo buvimas yra aminas, tik virsmo, lio
takuose keiiantis savo prasm ir form. Pasaulis suvokiamas per savs painim. Taigi
visas tikjimas yra labiau antropologizuotas, mogus traktuojamas kaip viso kosmoso
jungtis. Btent jis laiduoja gyvenimo vieningum.
Dora remiasi skaistos kultra, t.y. paties mogaus smoningumu sine. Jis
vengia nusidti ne todl, kad bijo ar kad kakas gali pamatyti ir u tai nubausti, bet
todl, kad bet kokie Dievikosios Rodos (nuorodos, vadinasi, statym) paeidimai i
esms yra nuodm ir maina mogaus buvim. Senajame balt tikjime, kaip ir
krikionybje, kiekviena nuodm yra inclinatio ad nihilum palinkimas nebt.
Kaip minjome, odio nuodm etimologija nurodo du odius nuodai ir
dm. Balt mogus tai puikiausiai suvokia ir btent dl to jis pats, niekieno i alies
neskatinamas ir negsdinamas, prieingai tabuistinei doros kultrai, nuodms vengia
smoningai. Nuodm udo j darant. Dora didina mogaus gyvast.
Skaista yra btent ta dvasia, kuri puoselja ir gaivina moguje dor. Skaistos
doros kultra (taip pat ir senasis balt tikjimas) btent dl to ir yra artimesn
krikionybei nei tabu doros kultra, kuri buvo bdinga kitoms indoeuropiei
279

gentims. Logoso ir Ontoso kultros dvi to paties mogaus puss. Taiau tautin
individualyb apsprendiantys veiksniai (ras, gamtin aplinka, istorinis likimas) lm,
kad atskiros tautos labiau akcentavo vien arba kit jo pus. Jas vaizdiai parykino I.
Kantas: Du dalykai pripildo siel vis naujo ir vis stiprjanio susiavjimo bei giliausio
pagarbumo, kuo daniau ir ilgiau apie juos susimstome vaigdtas dangus vir
mans ir morals dsnis manyje. Nei vieno, nei antro man nereikia iekoti... Pirmasis
prasideda nuo tos vietos, kuri a uimu ioriniame jutimais suvokiamame pasaulyje, ir
ssaj, kuriai a priklausau, ipleia neapvelgiam tol su pasauliais vir pasauli ir
sistem sistemomis... Antrasis prasideda nuo mano neregimojo A, manosios asmenybs
ir atvaizduoja mane pasaulyje, kuris i ties begalinis, bet apiuopiamas intelektu...
(Kantas I, 1996, p. 186).
Senoji balt kultra neabejotinai buvo morals dsnio reikja. Tai klasikin
vidins krypties Ontoso kultra, nukreipta vidin mogaus visat, jo bt (ethos),
prieinga Logoso kultrai, orientuotai iorinio pasaulio painim (gnosis),
vaigdto dangaus berib. Taiau abi ios kultros, nors ir prieing krypi, ...vis dl
to turi susikirtimo tak. Tai Kristus, visatos ir istorijos prasm, vis prieybi lydos
takas (Umbrasas V, 1989, p. 9).

25.6. Rdos rato filosofijos esm ir jos pedagogin vert.

Senasis balt tikjimas rmsi Rdos Rato (8 pav.) arba virsmo regula (dogma),
kurios erdis buvo skaista dorumo dvasia. Dora, kaip dievikosios rodos (nuorodos,
statymo), dievikojo grio spaudas moguje, atsispindi ir odi dora bei roda
srangoje (dor-a/rod-a). Dievikoji roda, arba indoeuropietikos kosmins darnos
samprata rda, lietuvi tautinje smonje irykja per protvi vstas kalendorines
ventes, j metin cikl.

280

8 pav. Rdos Ratas (pagal V. Umbras, 1989)

Atidiau pavelg lietuvi kalendorini veni margumyn, galime pastebti

tris sutankjimo sritis Gavni, Ras ir Ilges. Pavasar augmenija pabunda, atgimsta i
gilaus iemos miego (mig-ti/gim-ti). Prasideda vegetacinis periodas Gavnia, t.y. pati

281

linksmiausia, vilties siknijimo pradios, met vent. odis Gavnia kildinamas i

odi gaivti, gyvti, atgyti, gimti. Gavnia riba, kuri perengus i Maros
engiama Gajos pasaul. Vasarop vis aukiau kylanti saul brandina augmenij ir
birelio pabaigoje pasiekiamas kupos (rasos, rasties) takas. Tai lio augalo gyvenime
takas, kuris atspindi bsen nokti-nykti.
Augalas tiek subrsta, kad jau gali i savs kildinti nauj gyvyb. Rasoja rugiai,
liepos, kiti augalai. Tai Rasos rasties misterijos, prasidjimo, atsiradimo paslapties
vent. Kartu tai ir kosmins dramos kulminacija. Sauls spinduliai vis maiau ildys
em. Prads trumpti dienos ir ilgti naktys, kol ateis Ilgs. Augalas, davs nauj
gyvyb, palinksta Maros pus. Ilgs riba, kuri perengus atsiduriama Maros
pasaulyje: ia viepatauja aminoji rimtis (rim-ti/mir-ti), o palieg bties eliai ilgisi
btosios sauls viesos ir Gajos atgaivos. Tamsa vis tirtja, pasaulis smenga pragarmn
nebt, kol didysis Rdos Ratas pasiekia emiausi, visik gamtos nusikaljimo ir
nuovargio tak. Tai Kaldos, Maros triumfo metas. Bet i bsena yra ir Vilties
skleidimosi pradia. Krikionybje tai kdiklio Jzaus, pasaulio iganytojo gimimo
metas. Ki vakar vyksta didysis lis Rdos Ratas pasisuka auktyn vies,
Vilt. Vl bunda gamta, vl Gavnia, vl viskas i pradi. Aminas Gyvybs ir Mirties
ratas sukasi toliau.
Rdos Rato filosofijoje bandoma suvokti esminius gamtos dsningumus. O kaip
iame gyvybs ir maros rate traktuojama mogaus btis?
Rdos rato filosofijoje balt mogaus bties samprata atsispindi kaip gimimas
(kriktynos arba gimtuvs, atitikmuo gamtoje Gavnia), vestuvs (Rasos arba rasties
vent) ir mirtis (laidotuvs arba Ilgs). ie trys svarbiausi mogaus gyvenimo takai
vadinami virsmo takais, lemianiais vis jo bt, apimantys vis regimj jos skal.
Anot senojo balt tikjimo, mogaus gyvenimas yra seka virsm, kuriuos jungia ilgi,
palyginti stabils mogaus gyvenimo laikotarpiai kdikyst, seseryst (vaikyst),
moteryst (branda). ie laikotarpiai egzistencine ir etine prasme mogui maai
pavojingi. Taiau virsmo tak pasieks mogus, kaip ir Kristus Golgotos kalne, akis
ak susiduria su chaosu (blogiu), likdamas visikai vienas. Tokiais momentais jam
niekas negali padti. Net Dievas. mogus turi pats pasirinkti gr arba blog. Kad
bendruomenin bt nesivert nedarna, stabiliaisiais gyvenimo laikotarpiais buvo
imamasi atitinkam pedagogini (parengimas virsmui), o virsmo metu speciali
reglamentuojani veiksm. mogaus btis ypatingai bdavo reglamentuojama ir
varoma virsmo zonoje, nes net ir nuosekliai virsmui rengtas mogus, susidrs akis
282

ak su blogiu, gali nesugebti teisingai atlikti virsmo ir bendruomens bt neti

chaoso prad.
Mokymas teisingai veikti virsmo takus esminis baltikosios ugdymo
praktikos tikslas. Kad virsmas vykt kaip galima sklandiau, jis buvo palydimas
atitinkamais ritualais. Taiau visuose virsmo takuose (gimtuvse, vestuvse,
laidotuvse) rasime lango, kaip jimo virsmo zon, suolo, kaip pasirengimo virsmui,
tilto, kaip jungties ia-anapus, vaizdius. Visi jie apima pasirengim virsmui,
kulminacij ir laipsniko ijimo i jo zonos etapus.
Vestuvs balt kultros vainikas, vaidinimas, kuris vykdavo viso kaimo
akivaizdoje. Jame gldjo didiulis ugdomasis potencialas, nes kartu dalyvaudavo
ugdytojai ir ugdytiniai. Esminis balt vestuvi bruoas, skirtingai nuo Logoso taut,
kuri vestuvs buvo panaesns puot, veikus pilies (merginos) gynyb ar pasiekus
pergal myje, yra lidesys. Atsakym galtume rasti balt mogaus bties filosofijoje:
tai suvokimas, kad vestuvs yra lio tarp gajos ir maros takas, nokti-nykti dsnio
kosmins dramos kulminacija. Lidesys balt vestuvse reikia nenor palikti gaivos,
ydjimo alies, nes ydti, vadinasi, suprasti, kad netrukus teks iedti, diti. Jose
aikiai jauiamas prarasto rojaus ilgesys, artjimo maros tamsos ir alio al
baim.

25. 7. Svarbiausi jimo ir ijimo i virsmo etapai ir j pedagogin

reikm
Virsmo atlikimo etapai i esms atskleidia senj balt ugdymo teorijos esm.
Artjant virsmo kulminacijai, susiduriama su tyla, kuri sutinkama tiek
kriktynose, tiek vestuvse, tiek laidotuvse. Virsmas tai akimirka, kai vyksta
perjimas i ia anapus, perengiant nulin tak. Jo metu moguje viskas keiiasi,
pereina kit koordinai sistem, tad nulio takas (tyla) yra btinas. Jame turi bti
absoliuti tyla veiksmo, jausmo, minties, netgi egzistencinio A, t.y. sins, tyla.
Norint patirti toki bkl, reikalingas ilgas rengimasis, t.y. salimas, marinimas,
visapusika izoliacija, kol pakimbama nebties take, t.y. ant tilto, jungianio du
ia ir anapus krantus. Lietuvi kalboje odis tiltas, kaip duona, suolas,
langas, turi ne tik buitin, bet ir sakralin reikm. I ia kildinamas ir tiltinink
(jovaro moni arba iandienini mokytoj) luomas. Jam priklauso mons, kurie
virsmo zonoje (paauglystje) padeda skmingai pereiti per tilt i vieno (vaikysts)

283

kranto kit (suaugusij). Btent jie yra tilt per virsmo zon, per bedugn tarp ia ir
anapus statytojai ir vedliai. Todl iandieninius mokytojus galime tituluoti garbingu
tiltinink vardu, kuri misija vesti vaik per srauni, piln slenksi ir skuri
gyvenimo up savarankiko ir prasmingo gyvenimo krant.
Vidins rimties, romos pasiekimas sudaro slygas besirengianiam atlikti virsm
pasitraukti vienum. Virsmo esm ta, kad jo metu mogus lieka visikai vienas blogio
ir grio sandroje. ia jis turi apsisprsti, kam tarnauti. is apsisprendimas visuomet
vyksta visikoje vienatvje, visikoje nepriklausomybje nuo nieko. Tokia absoliuti
vienatv per kriktynas realizuojama krikto markinli simboliu, per vestuves
gobtuvu, per laidotuves balta drobule. Salimas, roma, vienuma parengia mog
virsmui, kuris yra lio takas, kada mogaus btis gyja nauj prasm. Vienas j
vestuvs, aukiausias mogaus gyvybingumo, kupojimo takas, kada mogaus
gyvenimas i gajos tako pakrypsta maros pasaulio link. is lis, kaip ir kiti gimtuvs
arba laidotuvs negrtamas, nesustabdomas.
Visi lietuviki odiai, reikiantys velum, brand, turi savo dvynius
antipodus paneigianius gyvybingumo sukupojim. Tai nokti-nykti, tarpti-tirpti,
gyvti-geibti, kermti (veti)-kirmyti, kusti-ksti, stypti-stipti, ydti-iedti, vetivysti, elti-ilti ir t.t. Vienos ar dviej raidi pakeitimas odiui suteikia visikai
prieing prasm. Taip lietuvi kalba tarytum raidino gajos-maros lio tak,
prasmino senojo balt tikjimo nuorod, kad gyvyb, pasiekusi aukiausi gajos
laipsn kupos tak pradeda nauj gyvyb ir tuo paiu metu, palinkdama maros
pusn, pasirao sau mirties nuosprend. Ar gali mogus itrkti i tragik geleini
Rdos Rato nag?
Senasis balt tikjimas atsakymo silo iekoti Rasties take, papario iedo
ydjime. Rasties paslaptis yra skaitos misterija. Skaistoje prasideds ydjimas yra
aminas. O aminas ydjimas yra skaista. Tik jos aizdre praydusi meil yra
nemirtinga (dl ios prieasties daniausiai bna nemirtinga, nerdijanti pirmoji
meil, nes ji nra fizikai sutepta, bet grynai dvasin, dl to amina). Vadinasi, skaista
gali bti gajos-maros virsprendinys, galinantis mog itrkti i Rdos Rato nelaisvs.
is laisvs ilgesys lietuvio savi(s)mon pastoviai kreip skaistos doros kultros kult.
Taigi odis skaistumas, kaip minjome, i esms atspindi antgamtin, anapusin,
metafizin mogaus bsen iame pasaulyje, todl lietuvi pasauljautoje jis gaubiamas
ventumo skraiste. mogus, rads papario ied, gyja ne tik grio ir blogio valg
(vyd), bet ir tam tikr nemirtingumo, aminybs kvapsn. Nors jam ir galioja fizins
284

mirties dsnis, anapusine (transcendentine) prasme, maros (mirties) principas esti jau
palautas.
Virsmas gana ilgas periodas. Pavyzdiui, vestuvinis virsmas prasideda,
pasodinus mergin (vaikin) marios suol, ir baigiasi, jai pagimdius kdik. Vis t
laik ji (jis) gyvena chaoso pavojaus akivaizdoje. Todl btinas grietas jos (jo)
gyvenimo bdo reglamentavimas vairiomis apeigomis ir ritualais.
Virsmo regula grstoje senojoje balt ugdymo teorijoje galime iskirti iuos
momentus: 1) baigiasi stabilus gyvenimo tarpsnis (vaikyst); 2) artja virsmas
(paauglyst) arba linkis (lis); 3) engiama pavojaus srit, kuri ne visuomet gali bti
matoma iorikai. io engimo simbolis vartai, langas, slenkstis; 4) palaipsniui
atsijungiama nuo senosios (pavyzdiui, tv) aplinkos (salimas, jimas virsmo
trans); 5) apsivalymas (kas a? kokia mano gyvenimo prasm?), sins tyla romos
bkl, lyda visiems, susitaikymas; 6) vienumos bsenos igyvenimas, siekiant izoliuotis
nuo kasdienybs ir eiti virsmo bsen; 7) tylos alis sukaupiamas rytas negrti,
atmetama, lauoma senoji forma; 8) kulminacija arba tiltas, nulinis takas, bsena tarp
iapus ir anapus; 9) buvimas anapus prausyn vanduo atgaivina, pavenia naujai
biai; 10) adinimas (umartis) padeda atbusti, ieiti i transo bkls; 11) pasiraoma
taikos sutartis su naujja aplinka (dovan dalybos per vestuves, naujagimio lankymas,
atsisveikinimas su velioniu).

2. Metodai ir priemons
Savarankika pateiktos literatros analiz. Uduoi atlikimas. Atsakymas klausimus.
Mediagos sisteminimas ir savarankikas problem iklimas konsultacij metu.

3. Uduotys besimokantiesiems
Perskaitykite tekst. Pasinaudodami emiau pateikta literatra atsakykite kontrolinius
klausimus. Ivardinkite lietuvi tautosakai bdingus pedagoginius bruous. vertinkite,
kuo iandien yra svarbus lietuvi tautos paveldas jaunosios kartos ugdymui. Pagrskite
savo samprotavimus.

Kontroliniai klausimai
1. Apibdinkite pagrindinius senojo balt tikjimo, grsto augalo vaizdiu,
bruous.

285

2. Kokie esminiai skirtumai slypi rato (nulio) ir kryiaus simboli turinyje?

Pabandykite rasti pagrindines senojo balt tikjimo ir krikionybs vidines
ssajas.
3. Kokios

yra

svarbiausios

lietuvi

tautosakos

tyrinjimo

metodologins

problemos? Koks yra kalbos vaidmuo tautos dvasins esms painimui?

4. Kuo skiriasi skaistos ir tabu doros kultros? Kuo skiriasi Ryt (Ontoso) ir
Vakar (Logoso) kultros?
5. Paaikinkite Rdos Rato veikimo esm gamtoje ir mogaus gyvenime.
6. Kaip Js suprantate virsm? Ivardykite svarbiausius jimo ir ijimo i virsmo
etapus. Pabandykite apibdinti j pedagogin reikm iandieniniam ugdymo
teorijai ir praktikai.
Literatra:

Chesterton G. (1995). Aminasis mogus// Kultra ir religija.- V.:

Valstybinis leidybos centras, p. 11-238.
Kurtinaitis A. (1993). Baltasis odis. Alytus.
Pukelis K. (1998). Lietuvi tautin individualyb atitinkanios
ugdymo teorijos itak beiekant//Mokytoj rengimas ir filosofins
studijos. Kaunas, Versm, p. 441-468.
Umbrasas V. (1989). Rdos ratas (virsmo samprata balt
kultroje)//Romov. Rumiks, p. 8-34.
Vlius N. (1983). Senovs balt pasaulira: struktros bruoai.
V.: Mintis.
Vydnas. (1992). Lietuvi tikybos prasm senovje//Ratai, T.3 V.:
Mintis, p. 40-45.

286