Freudo asmenybs teorija

Froidas atskyr smon ir pasmon. mogaus elges danai kontroliuoja pasmon:

nesisavinti psichiniai reikiniai. Suvoki, kas gldi pasmon, gali igydyti tam tikrus
dalykus. Pasmonje istumti prisiminimai (nemalons).
Pasmon sudaro patyrimo dalis. Kakada tai igyvenome, bet stengiams pamirti,
todl tas patyrimas nra
lengvai prieinamas. Tas patyrimas galjo bti istumtas pasmon dl tam tikr
prieasi. mons stengiasi
juos pamirti. Ji neitrinama i atminties. Ji gali kontroliuoti ms elges. Kakas yra
pamirto galima pastebti
per tam tikrus poelgius: apsirikimai, klaidos, ir negalima paaikinti, kodl jis taip
pasielg.
Kad pasmon egzistuoja rodo neorozs sistemos, isterijos. Nra ligos, bet mogus
sako, kad mirta, skauda.
Neurozs ir isterijos istumtas traumuojantis patyrimas pasmon. Jis kelia nerim.
mogus bujo j
sismoninti, nes jis yra nemalonus.
Froido pacient jauna megina. Ji skundsi, kad jai blogai, bet niekas nesuprato, kodl
taip yra. Band
analizuoti jos patirt, ankstesnius prisiminimus, ji pasakojo tok atvej, kur pasiteng
pamirti. Froida
ssuinterpretavo, kad toks vykis turjo takos neurozs isivystymui. Megina pasakojo,
kai mir sesuo, ji
meldsi prie karsto ir ji pagalvojo, kad dabar sesers vyras lieka nalys ir gali su ja
apsienyti. Tai netoleruotinas
dalykas, todl stengiasi tai pamirti. Paskui is dalykas sukl simptomus, kurie
negaljo paaikinti jos elges.
Reikia padti sismoninti mintis, tai padt igydymui.
Kad pasmon egzistuoja, rodo sapnai. Froidas pateik sapn aikinimo teorij. Sapno
metu susilpnja cenzra
ir pasmons reikiniai bando prasiverti smons lyg. Bet vis tiek yra cenzra, todl
pasireikia per
simbolius, kuriuos interpretuojant galima nustatyti, kas gldi pasmonje. Reikalinga
profesionali
interpretacija.
Kai mogus sisamon dalykus, jie netampa tokie grsmingi.
Froidas teorijas pateik biohevioristiniu laikotarpiu.
Frodas iskyr asmenybs truktr (dalys nesisamoninti):
1. ID nevaromi potraukiai, instinktai:
eina viskas , kas gimta
Vidin realyb
Neturi ryio su ioriniu pasauliu
Visikai nesamonti pasmons dalykas
I kno gauna fizin energija (maistas) ir transformuoja psichin.
ID sugeba tai transformuoti
Funkcionuoja pagal malonumo princip: bando paalinti tamp, skausm, bando
pasiekti
malonum
Susij su noru realizavimu: bet kuris noras reikia tamp, o jei gyvendini juos
tamoa dingsta.
ID neino kaip kuo efektyviau patenkinti nor, nes nra ryio su ioriniu pasauliu

2. EGO racionalus mstymas:

Racionalus mstymas
Tarpininko f-ja ID ir iorinio pasauliio
Suranda ioriunius objektus, kurie galt patenkinti vidinius dalykus, mogaus norus
Funkcionuoja pagal realybs princip
3. Super ego sins balsas
Simbolizuoja visuomenje priimtas normas, tasiykles, vertybes, moralinius principus,
draudimus
Maas vaikas neturi super ego
Susiformuoja, kai vaikas i tv periima normas ir taisykles
Edipo komplekso rezultatas
Sprendia, kas yra teisinga, kas ne, k galima daryti, o ko ne
Reikalingas tam, kad mogus elgtsi pagal visuomenje priimtus standartus.
Atlieka kontrols f-j
F-ja pagal perfekcionizmo princip (tobulybs siekimo)
Siekia slopinti ID (instinktus), kontroliuoti EGO ( kad rwalybje iekot objekt, kurie
priimtini)
Super ego sudaro:
a) Ego idealas siektini pvz, nurodo, k oreikia siekti, kas atitinka vertybes
b) Sinn kritikuojanti, baudiandi super ego dalis, mogus pasielgia prieingai,
sins balsas pradeda
bausti, kritikuoti. Igyvenama stipri kalt.
Nesismonintos asmenybs dalys. Jos f-ja kaip viena komanda. Tarpusavyje dalinasi
psichine energija. Jai ji
pasiskirsto tolygiai viskas gerai. Jei viena pasiima prasideda amsneybs sutrikimai.
Froidas iskyr du svarbius instinktus (tai kas veria gyventi):
1) Gyvenimo potraukiai:
Alkis, trokulys, miegas, seksualinis potraukis
Instinktai utikrina mogaus ilikim
2) Mirties potraukiai
Svarbus ir tai, u tai Froidas kritikuojamas
Tai taip pat instinktas mirti
Elementas agresija
Reikia susinaikinim
Gali bti nukreiptas ior, kad nenaikint savs
Tam, kad nenaikint savs, mogus udiymo instinkt nukreipia ior
Taip aikino egrersij
Sporto akos : agresija, mirties potraukio iraika (pvz: boksas)
mons mgsta irti smurtinius aidimus patenkina mirties potrauk
Jei mogus neturi sutrikim, tai jie papildo vienas kit. Pvz: valgymo procesas: alkis
gyvenimo potraukis, o
kramtymas mirties potraukis. Abu potraukiai egzistuoja kartu.
Asmenybs vystymasis ir funkcionavimas:
Froidas, kalbdamas apie asmenybs struktr pagr tikslas paalinti tamp. Jos
daugja, kai mogus auga.
Jei mogus nori ilikti, tai jis turi sugebti imokti paalinti tamp. doms
mechanizmai, kaip gali paalinti.
Jei imoksta paalinti skmingai gali vystytis toliau. Jei ne atsiranda vairs
asmenybs sutrikimai. Vaikas
gyvenimo pradioje iuos mechanizmus turi imokti. Svarbiausi pirmieji penki
gyvenimo metai. Tas vystymosi
laikotarpis, kai viskas susiformuoja ir niekas nebekinta. Vaikas per tuos penkerius
metus imoksta paalinti
tamp.

tampos alinimo bdai:

1) Identifikacija:
mogus sutapatina save su kitais, kurie moka paalinti tamp
Vaikas indentifikuojasi su tvais, stebi, kaip jie tenkina norus ir trokimus, bei elgesi
panaiai
Vliau draugai, mokykla, ymybs.
Vis gyvenim identifikuojams su tam tikra moni kategorija.
Ekonomikas, sutaupo laik
2) Perklimas:
Ne visuomet mes galime gauti tai, ko norime
Ir jei mes jo negalime pasiekti, mes galime siekti kito, panaaus objekto
Psichin energija perkeliama nuo vieno objekto prie kito
Nori obuolio, bet jo nra, pasiimi kriau
Turi bti panaus objektas
Labai svarbus vystantis mogui, kai kalbame apie visuomenje priimtas normas,
taisykles
Ne visada mogus gali pasielgti taip kaip nori, tie norai nedingsta, jie patenkinami
vliau, kai
surandami tinkami bdai
Froidas nurod, kad Da Vinio Madonos paveikslas atspindi, kad Leonardas myljo
motina,
troko artim santyki, o kadangi draudiama visuomenje, todl nutap specifin
paveiksl
Teorijoje yra daug seksualum
Kartais bananas reikia tik banan
tampa bando paalinti EGO. Nes tampa susijusi su nerimu. Bando surasti tuos
objektus, kurie
paalint nerim. EGO naudoja gynybinius mechanizmus
Nerm tipai:
a) Realistinis ioriniam pasaulyje egzistuojantis realus pavojus, kurio bijo. Turintis
pagrind nerimas
b) Neurotinis sukelia negatyvs ankstyvos vaikysts patyrimai. Tvai su vaiku
vaikystje elgiasi nekaip,
pradeda vaikas pykti ant vaik, bet jis negali pykti, tad pyktis nustumiamas
pasmonje. mogus
pradeda bijoti neegzistuojanios bausms, u tai, kad tvai nubaus, jog jis pyksta.
mogus bijo savo
sivaizuojamos bausms, nors realiai bausms iorje nra.
c) Moralinis paeidiami elgesio taisykls ir mogus igyvena nerim bt nubaustas
super ego (savo
sins). Ne visuomet turi real pagrind
Tuos nerimus bando paalinti EGO. Jos naudoja gynybinius mechanizmus
Gynybiniai mechanizmai jie yra nesisamoninti. Veikia taip, kad realyb yra
paneigiama arba ikreipiama.
Apsiginti ego, save nuo iorinio pasaulio reikia ir tai normalu. Tampa nenormalu, kai
ego pradeda nuolat ginti
nuo nerimo. Ikreipiama realyb, bet neisprendiama problema. Prasideda vairs
asmenybs sutrikimai, kai
naudojami gynybos mechanizmai danai.
Bruoai:
a) Veikia nesismonintame lygmenyje
b) Neigia arba ikreipia realyb.
Mechanizmai:

1) Istmimas istumiami prisiminimai, jausmai, mintys, kurie kelia nerim. J

umirimas. Stengiamasi
paneigti, ikreipti realyb ir tuo naudojasi kiekvienas mogus. Nemalonius dalykus
stengiasi pamirti.
ID yra tam, kad veikt pagal malonumo princip. Kad mogus pamiro tam tikrus
jausmus, mintis,
vliau lemia neurozs, isterijos simptomus. Ta realyb niekur nedingsta, todl
atsiranda pavojus per ne
lyg dano gynymos mech naudojimo
2) Projekcija savo nepriimtin nor, trokim priskyrimas kitiems monms. Norai
nepriimtini,
draustini. Tikslas mechanizmo kad neurotinis nerimas tapt realiu nerimu: kai yra
objektas, inai, ko
bijai. Froidas apra: viena pacient pyko ant savo tv. Pykti blogai, neattinkai
priimtin visuomens
norm. Savo trokim perkl savo kolemgoms. Pradjo pmanyti, kad kolegos
prieikai nusiteik jos
atvilgiu. Mano, kad kolegos pikti, nepakants, prieikai nusistat prie j. Projekcijos
mech danai
taikomi gyvenime. Studentas galvoja, kad ne jis, o kiti bijo egzo. Kalts suvertimas
kitam.
3) Fiksacija dmesio sutelkimas, sukoncetravimas tam tikr vystymosi stadij. Tarsi
mogus sustoja
vystymosi stadijoje. Jis i emss turt vystytis toliau, pereiti kit stadij. Taip
atsitinka dl vairi
nemaloni igyvenim, baimi, pavojaus, nes tam, kad judtum toliau, susij su
pavoju, rizika, tad
mogus gali isigsti. Jis pasilieka toje paioje vystymosi stadijoje. Vaikus sudtinga
atpratinti nuo
nykio iulpimo tai suteikia vaikui saugumo jausm. Net nuvestas eiametis vaikas
mokykl, gali
iulpti nykt, nes pasilieka tokioje pat stadijoje, nes jam saugu, bijo neskms,
neinomybs.
4) Regresija tam tikros veiklos atgaivinimas, kuri buvo bdinga ankstesnse
vystymosi stadijose. Tikslas
padti mogui, kuris susiduria su traumuojania situacija. Isigsti paskaitoje sikii
nykt
Susipyksta vyras su mona, grta pas tvus, grimas atgal. Pabga mogus i tos
situacijos, pasireikia
elgesys, bdingas ankstvosioms vystymosi stadijoms
5) Reakcijos susiformavimas nulopinti minstis ir jausmus, kurie kelia nerim. Jie
suvokiami prieingai
nei yra i tikrj. Igyvena neigiamus jausmus, bet traktuoji, kaip tegiamus.
Umaskuoji neigiamus
veiksnius. Demonstruoja visai kitus jausmus, nei jauia i tikrj. Pvz: vaikinas lb myli
mergin, bet
demonstruoja egresij, pasiptim. Baim prarasti savarankikum, kad kakas paki
tave po padu
6) Racionalizacija labai danai taikomas. Poelgi paaikinimas, kad savo elges
pateiktum teigiamai. Du
esminiai fenomenai: ali neprinokusi vynuogi fenomenas ir saldi citrin. Vynuogi
fenomenas:
lap usinorjo vynuogi ir band okindama pasiekti: neijo, sako, ai, alios
vynuogs, kam ia

okinju. Keiiama nuostata. Pavluoji autik, nesakysi, kad ioplys esu, galvosi, kad
bus geresnis
autikas. Saldios cintrinos: studijuoji teis ir nepatinka, bet tvai norjo, tai aikini
giminms, kad
domu.
2010 m. balandio 15 d.
Vystymosi stadijos
Toliau Froido amenybs teorija. Visus apkalbtus dalykus Froidas band sudti
vystymosi stadijas. Viskas
priklauso nuo pirm j perkeri eeri met. Viskas susiformuoja tuo laiku.
Stadijos:
I. oralin:
nuo gimimo iki 1m.
iuo laikotarpiu pagr malonumas, kur patiria vaikas indymas
vliau prasideda daikt kiimas burn
kai idygsta pirmieji dantys kramtymas
stimuliuoja burnos gleivin, numalinamas alkio jausmas
svarbu, kuri veikla dominuojanti: indymas, kramtymas, daikt djimas priklauso
asmens savybs
jei vaikas mgsta visk sau kitis burn vliau lemia jo savybes kaip imlum,
greit ini
sisavinim, daikt kaupim
jei kandiojimas paskui lemti agresyvumo polink, ginytis, konfliktikum
stadijai bdingas priklausomybs jausmas kdikis pats pasirpinti negali
froidas nurodo, kad priklausomybs jausmas gali ilikti ir pas suaugus asmen
ne veltui suaug mons, kai susinervina, kramto gum tai stimuliuoja burnos
gleivin, griti atgal
rkimas susijs su malonumu, kuris stimuliuoja burnos gleivin
II. analin:
nuo 1iki 2 m
pagr veikla vaiko mokymas naudotis tualetu
iki to laiko viskas paprasta kada nori, kur nori, udtas pampersas
vaikas susiduria su iorinio pasaulio disciplina
tutis gali ne visur ir visada
vaikus tvai moko taisykli
viskas priklauso nuo to, kiek tvai grieti ir kaip jie moko vaik lemia vlesnes vaiko
savybes ir turti
rimtas pasekmes
jei tvai buvo per ne lyg grieti, msi drstik priemoni tokie vaikai danai
prieinasi drastikam
reikalavimui.
Vaik atvirktin reakcija pyktis prie tvus (gali zapadlo tvams padaryti
netinkamoj vietoj ir laiku
prideda kelnias )
Kaip vaikas elgiasi tv reikalavimus lemia vlesnias savybes
Jei vaikas nenori tutintis prieindamasis tvams jis vliau gali bti labai usispyrs,
sarkastikas,
kandus
Jei vaikas pyktybikai prideda kelnes netvarkingumas, neatsakingumas, iaurumo
prototipas gali bti
Savybs priklauso nuo reakcijos, kaip jis band kovoti su iorine disciplina
III. falin:
5 6m .
Stadijos rezas jei gerai, isprendiamas Edipo kompleksas.

 Stadija svarbi
Nes jos metu super ego susidaro, vaikas suvokia, kad yra taisykls ir j reikia laikytis
Edipo kompleksas danai minimas visuomenje
Froidas j pavadino Edipo karaliaus vardu, kuris simyljo savo motin ir nuud tv
Froidas man, kad ios stadijos metu vyrauja seksualinis potraukis
Prasideda vaikika masturbacija
Vaikas supranta, kad didel malonum galima patirti stimuliuojant lytinius organus
Tai normalu, nereikia isigsti tvams
Atsiranda lytinis potraukis, jis pradeda tyrinti savo kn
Atsiranda stiprus lytinis potraukis prieingos lyties tvui (mergaitei ttis, berniukui
mama)
Frodo pacientai pasakojo savo vaikysts prisiminimus, ir Froidas pastebjo tam tikrus
dstingumus.
Edito kompleksas isprendiamas skirtingai : berniukai lengviau isprendia
problem. Abu myli mam,
nes tai mogus, kuris rpinasi, tenkina visus poreikius. Tvas yra konkurentas, nes
atitraukia mamos
dmes. Vaikams i pradi jis nepatinka, nes yra konkurentas
Berniukai: jam patinka mama, nelabai patinka ttis. Tas lytinis potraukis mamai
striprja. Jie simyli
mam ir nekenia tvo, nes laiko j varovu, konkuruoja dl mamos dsnio. Vaikas
nesupranta, kad tai
kraujomaia. Bet Froidas nurodo, kad atsitinka toks dalykas, kai berniukas pamato,
kaip atrodo nuoga
mergait, mano, kad jis bus ikastruotas. Ta kastracijos baim, kai pamato nuog
mergait, sukelia
didel baim. i baim isprendia kompleks pradeda lygiuotis tv, periima
taisykles, kaip turi
elgtis tvas. Supranta, kad negali trokti mamos. Viskas graiai isiprendia.
Kastracijios baim
uslopina jausmus mamai.
Mergaits: daug sudtingiau. Kai mergait supranta, kad ji skiriasi nuo berniuko,
pradeda kaltinti mam,
kodl taip atrodo. Pradeda neksti mamos, pradeda mylti tv, nes neturi to, ko jis
turi. Feminists
kritikuoja Froido poir. Pas mergaits nra kastracijos baims, kas pas berniukus
isprend
kompleks. Mergaitms taip nra: nekenia mamos, myli tv. Mergaitms is
kompleksas gali sprstis
vis gyvenim. Mintyse pavydi vyrams, giliai myli tv. Todl moterys danai renkasi
vyr, pana
tv. Tas trokimas lytini vyro organ ilieka vis gyvenim.
Froidas nurod, kad monms bdingas biseksualumas nuo pat gimimo. Dka norm,
pradedame
seksualin potrauk nukreipti prieing lyties pus.
Homoseksualimas ilieka pas mones vis gyvenim: pas vienus yra snaudianioje
bsenoje, pas kitus
isiveria.
Mums gali patikti tiek vyrai, tiek moterys pagal Froido interpretacij.

IV. latentin stadija

5 - 12 gyvenimo metai
Rimto nevyksta vaikas turi mokytis, pleiasi bendravimo ratas
Seksualinis poreikis ugoiamos kitos veiklos

 Tarsi nieko nevyksta

V. genitalin:
Nuo 12 m.
Potraukis prieingos lyties atstovui sustiprja
Asmenyb priklauso nuo pirm triej stadij
I tikrj taip nra, kad po penkeri pirmj met negali nieko pakeisti. Amsenyb
keiiasi, mokosi. Bet tai
Froido suvokimas, remiantis jo klinikine praktika, pacient pasakojimais. Jis gyd
isterijos neurozs
simptomus. Vaikystje ugniautas nuslopintas patyrimas suaugus lemia tam tikr lig
simptomus. Pakankamai
domu.
Tyrimo metodai:
Dvi pagrindins psichoanalizs metodai (asmenybs tyrimo)
1) laisvos asociacijos:
Tyrimo metodas
Froidas juo susiavjo (iaip jis buvo nerv lig gydytojas. Visas gydymas buvo
paremtas
metikamentais. Buvo manoma, kad nra gilintis asmenyb, duodi vaist doz ir
gerai) dirbant
laboratorijoje, pjaustant smegenis, kur viskas paremta medicina, pjaustymais,
tyrinjimais. Froidas
suprato, kad tai ne viskas, lig simptom negali lemti vien tik fiziologija
Kolega papasakojo atvej, kai turjo mergin pacient. T mergin itikdavo
priepuoliai, traukuliai
,smons netekimai. Kolega pastebjo, kai jai leido pasakoti bet k, kas vyksta su ja,
jai palengvdavo,
dingdavo simptomai. Froidas susidomjo, kodl pasakojant ligos susilpnja. Padar
ivad, kad ligos
susijusios ne tik su knu, bet ir pasmonje. Prisikasus, kas buvo anksiau, pads
mogui igydyti lig
Todl sukr laisv asociacij metod
Pacientas guldomas ant kuets. Psichoanalotas nesimaio pacientui, sdi u
paciento, toliau u galvos,
kad nematyt pacientas, nes tai blako dmes. Pasichoanalitikas nra aktyvus seanso
metu. Liepia
pasakoti visk, nevarant savs. Jis turi labai fiksuoti, k kalba pacientas. Taip pat
stebi, kur nutyla,
balso temp ir kitk.
mogus isiduoda, kai k nors pasako ir kai k nors nepasako
Svarbus is metodas: fiksuojama, o paskui analizuojama. Psichonalitiko darbas labai
sudtingas. Turi
bti geru psichologu, tardytoju, gerai pajausti mog. Dirba su mogumi, kuris yra
auka ir vykio
kaltininkas: igyvena dalykus, jis j kaltininkas, ugniauia ir nustumia pasamon,
nenori prisiminti.
Psichoanalizs menas: sugebti interpretuoti mogaus pasakojimus. Turi gerai
fiksuoti, k mogus tau
papasakoja. Seansai trunka mnesius. Sena info susieti su nauja. Nutyljimai, balso
pakeitimai,
usikirtimai ioje vietoje problema, prasideda cenzra. Jei gilintis daugiau padedi
mogui
sismoninti gilesnius prisiminimus.

 Pavadinimas laisvos asociacijos jei mogus pasakoja apie vien dalyk, prisimena
kit. Tos
asociacijos nra laisvos. Padeda atrasti visus skaudulius, nerimo patyrim.
Bandyta pritaikyti ir tariamj apklausose. mogui sakomi odiai ir liepia pasakyti
greitai asociacijas.
Paskui terpiami susij su nusikaltimu odiai. Taip fiksuojama, ar mogus susijs su
vykiu: kaip
sugeba sureaguoti duoda info. Stebima mogaus reakcija, fiksuojamas atsakym
laikas.
Froidas apstebjo, kad mons danai pasakoja sapnus. Remiantis analize j sukr
technik, kaip
analizuoti sapnus
2) sapn analiz:
Froidas nurod, kad psichoanalitikui sapnai yra labai gera mediaga tyrinti mogaus
pasmon
Sapnuose galima pamatyti tikruosius mogaus trokimus, norus, ko jis pats sau
nenori pripainti
Sugebant analizuoti sapnus, galima suprasti mogaus pasmons turin
Sapnuose mons patenkina savo norus, ko realiai padaryti negali, nes yra tam tikros
normos
Jei nerealizuoji savo nor, jie ugniauiami ir nustumiami pasmon
Froidas vienas i pirmj paaikino, kodl svarbus sapnas: jei realiai noras
nepatenkinamas tampa
lieka. Sapnas atlieka atpalaidavimo f-j. Jis paalina tamp. Jis ms poelgi
pakaitalas. Galime
igyventi jausmus, ko realiai negaljome padaryti, todl paalinama tampa.
Interpretuoti sapnus nra paprasta. Froidas nurod: pasmons turinys sapne
irykja per simbolius.
mogus papakojo sapn visk supranti. Taip nra. Reikia sugebti interpretuoti
simbolius, kad
atskleistum pasmons turin. Trokimai pasireikia per simbolius.
Kryba taip pat atlieka i sapno f-j: visi nepatenkinti trokimai atsipindi meno
kriniuose.
Meno kriniai tam tikra prasme yra bgimai nuo savs paveikslai. Padeda atskleisti
pasmons turin.
Atsargiai psichoanaltikams rodyti paveikslus
Froidas vienas i pirmj suprato, kad sapnai nra beprasm mediaga. Ik ito laiko
buvo tikta, kad
sapnas atlieka prognostin f-j. Senovje yniai interpretuodavo sapnus, kaip seksis
myje. Tai Dievo
valia, pasireikianti per sapn. Froidas sapno interpretacij pritaik praieiai suinoti.
Gera mediaga
psichoanalitikui, bet sudtinga insterpretacija. Reikia gerai inoti simbolius.
Jungas ivyst i technik.
Naudinga grup: grups nariai padeda iaikinti k reikia simbolis ms kultroje.
Vienas mogus
papasakoja sapn kuo detaliau. Paskui visa grup pradeda nagrinti atskirus
gabaliukus sapno. Pvz:
ragana k reikia simbolis ms kultroje. Dka tokios interpretacijos suprantama,
kokie jausmai
uslpti.
Tai va: Froido tokia asmenybs teorija. Jis kritikuotas: jo teorijoje nra empirinio
pagrindimo, nra

eksperimento, o kruoptus apraomasis darbas. Froido uraai be galo kruopts.

Teorija svarbi, nes Froidas
atkreip dmes mogaus unikalum. Negali kurti modeli. Turi stebti konkret
mog, nes kienvienas yra
unikalus, nereikia kurti metod. Ik ijo visa psichologija buvo teorija, stebimas elgesys.
Froidas atkreip dmes
nesmoning elges. Kai kurie dalykai vyksta ir mogus nesupranta kodl. Vaikyst
turi didel tak
tolimesniam mogaus vystymuisi. Frodas tai labai sureikmino, bet ir dabar nra
paneigiami ie dalykai.
Perversmas nuo bioheviorizmo. Svarbus Froido indlis. l