PSICHOLOGIJOS KONSPEKTAI

Psichologija – mokslas apie žmogaus psichikos faktus,

dėsnius ir mechanizmus
Psichologija – mokslas apie elgesį ir psichinius procesus
Psichika – žmogaus vidinių veiksnių darančių įtaką elgesiui visuma.

CNS – kuo sudetingesne centrine nervu sistema, tuo sudetingesne psichika. Psichika reiskias
elgesiu. Psichika ir elgesys sudaro vienovę, reiškiasi vienas per kitą.
FILOGENEZĖ( rūšies raida) IR ONTOGENEZĖ( atskiro ognaizmo raidos..)
Struktūra- samone, pasamone, savimonė

SĄMONĖ
Padeda kurti ryšį su tikrove, leidžia pažinti gamtos ir
socialinę tikrovę, reguliuoti elgesį.
Sąmonėje jungiasi visi psichikos reiškiniai: jutimai,
suvokimas, vaizuotė, jaumsai mąstymas ir t.t.

PASĄMONĖ
Neįsisimoninti psichikos procesai, kurių vyksmo bei
įtakos asmenybės elgsenai, žmogus nesuvokia.
Individuali pasąmonė (Z. Froidas, 19 13)
Kolektyvinė pasąmonė (C. Jungas) / egzostuoja
kolektyvinė ir grupės (šeimos pasąmonė)
SAVIMONĖ
Savęs išskyrimas iš aplinkos, savęs kaip asmenybės, savo
poelgių, veiksmų, minčių, jausmų, norų ir interesų
suvokimas ir vertinimas.

Apibendrinimas
Visi šie reiškiniai neprieinami tiesioginiam pažinimui
Pažinti juos galima per ekgesį, veiksmus, reakcijas,
fiziologinius organizmo pokyčius
Jie reguliuoja žmogaus elgesį
Dėl jų pažįstama aplinka
Galimas savęs pažinimas,
Jų dėka vyksta adaptacija socialinėje aplinkoje

Fundamentaliosios psichologijos
šakos
• Bendroji psichologija • Raidos psichologija
• Socialinė psichologija

Taikomosios psichologijos šakos

• Organizcinė psichologija
• Pedagoginė/ edukacinė psichologija • Klinikinė
psichologija
• Teisės psichologija
• Meno psichologija
• Sporto psichologija
• Patopsichologija
EKSPERIMENTAS / sąlygos
• 1)Tyrėjas savo aktyviu poveikiu sukelia norimą
tirti reiškinį;
2)Tyrėjas keičia tam tikras sąlygas ir stebi,
kokią įtaką tiriamam reiškiniui daro šios
manipuliacijos;
3)Tyrėjas izoliuoja tiriamą reiškinį nuo kitų, su juo
susijusių reiškinių;
4) Tyrėjas kontroliuoja tyrimo sąlygas (jos turi
išlikti vienodos);
5) Tyrėjas matuoja tiriamus reiškinius ir išreiškia
rezultatus kiekybiškai;
6) Tyrėjas sudaro galimybes kitiems
mokslininkams pakartoti eksperimentą tomis
pačiomis sąlygomis
EKSPERIMENTAS
• Eksperimentinėssąlygos–kaidaromaspoveikis

• Kontrolinėssąlygos–poveikisnedaromas

 Atsitiktinai paskirstoma į grupes, apytikriai suvienodinant pagal

amžių, išsilavinimą ar kt. tyrimui reikalingas savybes

Nepriklausomi kintamieji – veiksnys, kuri tikslingai keičiamas;

kintamasis, kurio įtaką norima ištirti (pav., vaistų poveikis)

 Priklausomi kintamieji – kintamasis, kuris matuojamas ir kuris

eksperimento metu gali keistis atsakydamas į nepriklausomo kintamojo
keitimą

TESTAVIMAS
• testavimas skirtas jau žinomų faktų įvertinimui , o ne naujų
dalykų tyrinėjimui
• standartizuotos metodikos (vienai ar kitai asmenų/amžiaus
grupei adaptuotos užduotys)
• užduotys turi būti pateiktos tomis pačiomis sąlygomis

Mažojo Alberto eksperimentas / Watson • Baimę

galima įdiegti / bijoti išmokstama
 J. Watsonas norėjo pademonstruoti, kaip, vadovaujantis
klasikinės biheivioristinės terapijos (sąlygojimo) principais, kaip
ir rusų fiziologo Ivano Pavlovo (eksperimentaisu šunimis),
galima įdiegti baimę visai mažam vaikui.
 Kiek anksčiau J. Watsonas buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad
vaikai iki tam tikro amžiaus apskritai nieko nebijo: jie kuo
 ramiausiai tiesia rankas prie ugnies ir net nekrūpteli, kai
griaudžia ir žaibuoja.

Bobo lėlės eksperimentas (Bandura, Socialinio elgesio

išmokimo teorija)
 Ar smurtas, kurį vaikai stebi televizijos programose, filmuose ir vaizdo
žaidimuose, verčia juos elgtis agresyviai?
 prieš 50 metų, atliktas eksperimentas, siekiant nustatyti, kaip vaikai mokosi
agresijos per stebėjimą.
 Buvo siekiama parodyti, kad mažieji išmoko tam tikrą elgesį imituojant
suaugusiųjų modelių veiksmus.
 Tyrime dalyvavo 36 berniukai ir 36 mergaitės, nuo 3 iki 5 metų amžiaus. Jie
visi buvo Stanfordo universiteto vaikų darželyje.
 Iš viso buvo aštuonios eksperimentinės grupės . Iš šių dalyvių 24 buvo
priskirti kontrolinei grupei, kuri negavo jokio poveikio. Likę vaikai buvo
suskirstyti į dvi grupes po 24 dalyvius. Tada viena iš eksperimentinių grupių
buvo veikiama agresyvių modelių, o kiti 24 vaikai buvo veikiami ne agresyvių
modelių.
 Eksperimentas parodė, kaip konkrečius elgesio būdus galima išmokti stebint ir
imituojant.
 Berniukai atliko daugiau nei dvigubai daugiau fizinės agresijos veiksmų nei merginos.
 Nustatyta, ar laikomasi tos pačios lyties, ar priešingos lyties modelio, buvo svarbių
lyčių skirtumų.
 LYČIŲ SKIRTUMAI. Berniukams, kurie stebėjo smurtaujančius suaugusius vyrus,
buvo didesnė įtaka nei tiems, kurie stebėjo agresyviai besielgiančias moterų modelius.
 Įdomu tai, kad eksperimentatoriai nustatė agresyvias tos pačios lyties asmenų grupes -
berniukai dažniau mėgdžiojo fizinius smurto veiksmus, o merginos - žodinę agresiją.

Zefyro eksperimentas

Valios jėga turi įtakos mūsų pasiekimams.

 Eksperimentą „Zefyrų testas“ pirmą kartą atliko prieš 40 metų.

 Kiek laiko gali išlaukti vaikas, nesuvalgęs zefyro, jei tyrėjas, mainais už
laukimą, pažada duoti antrą?
 Vėliau paaiškėjo, kad ilgiau sugebėję išlaukti ikimokyklinukai kur kas rečiau
turėdavo problemų dėl elgesio, narkotikų ir antsvorio vyresnėse klasėse,
lyginant su vaikais, kurie neišlaukė nė minutės.
 Mokslininkai pratęsė tyrimą su grupe suaugusiųjų, kuriems – jau daugiau nei
40 metų. Jiems parodydavo vaizdinių kompiuterio ekrane, o vėliau jie
turėdavo atlikti tam tikras užduotis.
 Tie, kas vaikystėje pademonstravo valios trūkumą, ir suaugę prasčiau atliko
užduotis, nes užsižiūrėdavo į paveikslėlius.

 Bendravimas – tai daugiaplanis

santykių tarp žmonių vystymosi
 procesas, kuris formuojasi bendros
veiklos dėka.
Svarbu žinoti/prisiminti, kas veikia
bendravimą:
   socialinės normos, vaidmenys ir
vaidmeniniai lūkesčiai;
   etikečių klijavimo fenomenas, nuostatos,
pirmasis įspūdis;
   verbalinės kalbos ypatumai (balso
tembras, tonas ir pan.);
   neverbalinės kalbos ypatumai (mimika,
gestai ir pan.);
   kultūriniai skirtumai, tarpkultūrinio
bendravimo ypatumai, religija,
etiketas, asmenybės ypatumai
ATRANKINIS
DĖMESYS
• Žmogaus dėmesys yra atrankinis:
vienu metu įmanoma įsisąmoninti tik
dalį to, kas patiriama.
 Žmogus gali sąmoningai pasirinkti
dėmesio objektą.
 Kai žmogaus budrumo lygis pernelyg
žemas (pvz., snūduriuoja),
pasireiškia difuziškas dėmesys;
 Budrumui pasiekus tam tikrą
lygmenį pasireiškia atrankinis
dėmesys.
 DĖMESIO
VEIKSNIAI:
IŠORINIAI IR
VIDINIAI
 • IŠORINIAI
 • Stimulo intensyvumas
• Stimulo naujumas, neįprastumas
• Stimulo spalvingumas,
kontrastingumas (pvz., ryškios
reklamos)
 • Stimulo struktūriškumas (ne atskiri
garsai, o melodijos, ne atskiri
piešinio elementai, o piešinys)
 DĖMESIO SAVYBĖS
 Dėmesio apimtis – vienu metu
aiškiai suvokiamų objektų kiekis
(vidutiniškai 4-6 objektai).
 • Dėmesio paskirstymas –
vienalaikis dėmesio nukreipimas į
kelis objektus. Asmenybės veiklos
tikslai
 • Pasireiškia vienu metu atliekant
keletą veiklų ar veiksmų
 DĖMESIO RŪŠYS
 Pagal dėmesio objekto vietą: •
Vidinis
• Išorinis
Pagal raiškos formas
 • Nevalingas • Valingas
• Savaiminis
 Pagal pasireiškimo sritis:
• ------------sensorinis (arba
sensorinis – percepcinis);
 • ------------intelektinis;
• ------------emocinis( dėmesio
objektas – emociniai išgyvenimai); •
------------motorinis (judesiai);

ATMINTIS
 Atsakinga už informacijos
apdorojimą
 Leidžia mums atpažinti žmones,
mokytis, bendrauti, vairuoti, kalbėti
įvairiomis kalbomis
 Didžiame dalimi esame tas, ką
prisimename
 Galime džiaugtis praeitimi, liūdėti ar
jausti kaltę dėl to, kas įvyko
 Kitaip gyventume amžinoje
dabartyje
 SĄVOKA
  • Gebėjimas kaupti ir atkurti
informaciją
 • Atmintis – sukauptų žinių saugykla
 • Pažeidus smegenų sritis,
atsakingas už atmintį (po insulto,
traumų) dingsta atminties funkcijos


Informacijos
apdorojimas /
kompiuterio analogija
• Smegenis pasiekia informacija /
užkodavimas • Turi būti išlaikoma /
saugojimas
• Informacijos atgaminimas / atkūrimas
Kokia informacija koduojama? •
Regimosios info kodavimas
• Garsinės
• Semantinis kodavimas (įsimename
pagal prasmę)

Stresas ir atmintis
• Streso hormonai / įsimename tai, kas
kelia stresą, sunaikinant neutralius
prisiminimus
• Po trauminių įvykių gali persekioti
patirto įvykio prisiminimai
• Streso hormonai veikia taip, kad tiek
džiugius, tiek skausmingus įvykius
prisimename ilgiau
Skiriamos 6 bazinės emocijos:
• pyktis,
• baimė,
• džiaugsmas,
• nuostaba,
• pasibjaurėjimas,
• liūdesys.

Emocijų kilmė
• Išorinis dirgiklis
• Emocijos suvokimas • Fiziologiniai
pokyčiai

Emocijų nereiškimo priežastys:

• Socialinės taisyklės.
• Socialiniai vaidmenys.
• Nesugebėjimas atpažinti emocijų. •
Baimė atsiskleisti.
Grupinė psichoterapija
Grupinės psichoterapijos poveikis
remiasi 3 svarbiausiais bet kokį
psichoterapinį procesą apibūdinančiais
komponentais:
 jausmais  mąstymu  elgesiu
Taikomosios psichologijos šakos
• Organizacinė psichologija
• Pedagoginė/ edukacinė psichologija • Klinikinė
psichologija
• Teisės psichologija
• Meno psichologija
• Sporto psichologija
• Patopsichologija
Psichikos sutrikimai

• SĄVOKA:

• Elgesys, nukrypęs nuo normos, disfunkciškas ir varginantis

Požiūris / Priežastys

Medicininis modelis (t.y. liga, diagnozuojama remiantis simptomais ir

gydoma psichiatrų)
Biopsichosocialinis požiūris:

 Biologinė įtaka (genai, smegenyse vykstantys cheminiai procesai)

 Psichologinė įtaka (stresas, trauma, išmoktas bejėgiškumas,

prisiminimai)

 Socialinė-kultūrinė aplinka (vaidmenys, lūkesčiai, normalumo ir

sutrikimo apibrėžimai, kultūriniai skirtumai)

Klasifikacija

Pagal TLK-10-AM / ACHI / ACS vadovas PSICHIKOS IR ELGESIO

SUTRIKIMAI

   1. ORGANINIAI (smegenų pažeidimai) (demencijos, Altheimerio

sutrikimai)

   2. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI DĖL

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO

   3. ŠIZOFRENIJA, ŠIZOTIPINIS IR KLIEDESINIAI SUTRIKIMAI

   4. NUOTAIKOS [AFEKTINIAI] SUTRIKIMAI

   5. NEUROZINIAI, STRESINIAI SOMATOFORINIAI SUTRIKIMAI

   6. ELGESIO SINDROMAI, SUSIJĘ SU FIZIOLOGINIAIS

SUTRIKIMAIS IR SOMATINIAIS VEIKSNIAIS

   7. SUAUGUSIŲJŲ ASMENYBĖS IR ELGESIO SUTRIKIMAI

   8. PROTINIS ATSILIKIMAS

   9. PSICHOLOGINĖS RAIDOS SUTRIKIMAI

   10. ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMAI, PRASIDEDANTYS

VAIKYSTĖJE IR PAAUGLYSTĖJE

I. ORGANINIAI (smegenų pažeidimai) (demencijos, Altheimerio sutrikimai)

 aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų
disfunkciją.

 Demencija – tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir

progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų
žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo
įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna.

 Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi,

 emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.

 Pavyzdžiui, sindromas pasireiškia sergant Alzheimerio liga

II. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI DĖL

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO

 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl

   Alkoholio
   Narkotikų
   dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo
   PAVYZDYS:

 Apsinuodijimo allkoholiu pasekmės: • haliucinacijos

• pavydas
• paranoja

• psichozė

PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI DĖL

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAVYZDYS

   Baltoji karštligė (Delirium tremens) (sukelta alkoholio), kai

diagnozuojamas psichozinis sutrikimas

būdingos haliucinacijos (dažniausiai klausos, tačiau gali būti ir kitų

jutimo organų), klaidingi pažinimai,

   kliedesiai (dažnai paranoidinio arba persekiojimo pobūdžio),

   psichomotorinio aktyvumo sutrikimai (sujaudinimas arba stuporas)
   nenormalus afektas (emocinis sujaudinimas), kuris gali svyruoti nuo
intensyvios baimės iki ekstazės.
    Sąmonė paprastai yra aiški, bet gali būti tam tikro laipsnio nedidelis jos
susiaurėjimas.

III. Šizofrenija (iš TLK 10)

 būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai

 intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant
laikui,

gali atsirasti.

 Svarbiausi simptomai yra:

 minčių skambėjimas,
 minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas,
 kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai,
 klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba
aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu,
 mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.

IV. Nuotaikos (afektiniai sutrikimai)

   Svarbiausias požymis yra afekto arba nuotaikos pakitimai,

apibūdinami kaip depresija (su susijusiu nerimu arba be jo) arba
nuotaikos pakilimas.
   Nuotaikos sutrikimą paprastai lydi visų aktyvumo lygių pakitimai.
   Daugelis šių sutrikimų kartojasi, o ligos pradžia dažnai susijusi su
stresogeniniais įvykiais ar situacijomis

Nuotaikos (afektiniai sutrikimai)

 DEPRESIJA
 lengvos, vidutinės arba sunkios depresijos epizodui, būdinga:

   liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ir aktyvumas.

   sumažėjęs pasitenkinimas, interesų ratas, dėmesio koncentracija ir
didelis nuovargis net ir nuo

minimalių pastangų.

   Paprastai būdingas sutrikęs miegas ir sumažėjęs apetitas.

   Beveik visada sumažėja savivertė ir pasitikėjimas savimi, o kaltės ir
bevertiškumo idėjos būdingos net ir lengvos depresijos epizodui.
   Bloga nuotaika mažai kinta, jos neveikia aplinkybės,
    prabudimas ryte keliomis valandomis anksčiau nei įprastai,
   susijaudinimas (ažitacija), apetito praradimas, svorio netekimas ir
libido susilpnėjimas.

Nuotaikos (afektiniai sutrikimai)

 BIPOLINIS SUTRIKIMAS
kai gerokai pakinta paciento nuotaika ir aktyvumo lygis.

Vieniems epizodams būdingas nuotaikos pakilumas ir padidėjusi energija bei

aktyvumas (hipomanija ar manija),

 kitiems – nuotaikos pablogėjimas, sumažėjusi energija bei aktyvumas

(depresija).

Pasikartojantys tik hipomanijos arba manijos epizodai klasifikuojami kaip

bipoliniai.

V. NEUROZINIAI, STRESINIAI, SOMATOFORINIAI SUTRIKIMAI

   Tai grupė sutrikimų, kai nerimą sukelia išskirtinės ar daugiausia tik

tam tikros konkrečiai apibrėžtos situacijos, kurios tuo metu nėra
pavojingos.
   Šių situacijų stengiamasi išvengti arba jos yra išgyvenamos su baime.
Pacientas gali labiausiai jaudintis dėl tokių patiriamų simptomų, kaip
širdies plakimas ar silpnumo pojūtis, dėl kurių atsiranda antrinė mirties
baimė, baimė prarasti savikontrolę ir išprotėti.
   Mintis, kad teks vėl patekti į fobiją keliančią situaciją, paprastai
sukuria lūkesčio nerimą.

PAVYZDŽIAI

Agorafobija

 Konkrečiai apibrėžta fobija, sukelianti baimę išeiti iš namų, eiti į parduotuvę,
būti minioje ir viešose vietose arba keliauti vienam traukiniu, autobusu arba
lėktuvu.

 Tiek esamuoju momentu, tiek praeityje dažnai kartu pasireiškia ir panikos

sutrikimas.

Kiti nerimo sutrikimai

Panikos sutrikimas
 Esminis sutrikimo požymis yra pasikartojantys stipraus nerimo (panikos)
priepuoliai, kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis,
todėl jų negalima prognozuoti.

 Kaip ir per kitus nerimo sutrikimus, dominuojantys simptomai yra širdies

plakimas, krūtinės skausmas, dusimo pojūtis, svaigimas ir realybės pojūčio
sutrikimas (depersonalizacija ir derealizacija).

Kiti nerimo sutrikimai

Generalizuotas nerimo sutrikimas

 Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra generalizuotas ir nuolatinis nerimas,

tačiau jis neapsiriboja ir nėra stipriai susijęs su jokiomis konkrečiomis
išorinėmis aplinkybėmis (t. y. jis yra „laisvai plaukiojantis“).

 Dominuojantys simptomai gali būti įvairūs, bet dažniausiai skundžiamasi

nuolatiniu nervingumu, virpuliu, raumenų įtampa, prakaitavimu, galvos
svaigimu, širdies plakimu, silpnumu

Kiti nerimo sutrikimai Obsesinis kompulsinis nerimas

   Esminis šio sutrikimo požymis yra pasikartojančios obsesinės mintys

arba kompulsiniai veiksmai.
   Obsesinės mintys yra paciento idėjos, vaizdiniai ar potraukiai, kurie
nuolatos ir stereotipiškai grįžta į paciento sąmonę.
   Jie yra beveik visada nemalonaus turinio, ir pacientas dažnai, nors ir
nesėkmingai, stengiasi jiems atsispirti.
   Nors šios mintys yra suvokiamos kaip savos, jos nepaklūsta paciento
norams ir dažnai prieštarauja jo valiai.
   Kompulsiniais veiksmais vadintinas stereotipinis elgesys, kuris nuolat
kartojasi.

Kiti nerimo sutrikimai

Somatoforinmiai sutrikimai (psichosomatiniai)

 Pagrindinis somatoforminių sutrikimų požymis yra pasikartojantys somatiniai

simptomai kartu su atkakliu reikalavimu ištirti mediciniškai, nepaisant
pakartotinių neigiamų tyrimų rezultatų bei gydytojų įtikinėjimų, kad simptomai
neturi jokio somatinio pagrindo.

 Jei yra koks nors somatinis sutrikimas, jis nepaaiškina paciento pateikiamų
nusiskundimų prigimties ar apimties ir nėra pakankamas
paciento stresui bei susirūpinimui suvokti.

VI. ELGESIO SINDROMAI, SUSIJĘ SU FIZIOLOGINIAIS

SUTRIKIMAIS IR SOMATINIAIS VEIKSNIAIS

Nervinė anoreksija

   Tai sutrikimas, kai pacientas sąmoningai sumažina ir palaiko mažą

kūno svorį.
   Dažniausiai sutrikimas pasireiškia paauglėms mergaitėms ir jaunoms
moterims, tačiau gali pasitaikyti ir tarp paauglių berniukų bei jaunų vyrų,
vaikams prieš lytinį brendimą
   būdinga nuolatinė sustorėjimo ir suglebimo baimė, pasireiškianti kaip
įkyri pervertinimo idėja.
   pasireiškia įvairaus sunkumo mitybos nepakankamumas su antriniais
endokrininiais pokyčiais bei kūno funkcionavimo sutrikimais.
   Simptomai pasireiškia griežtos dietos pasirinkimu, perdėtu
sportavimu, vėmimo ir žarnyno valymo sukėlimu bei apetitą slopinančių
medikamentų ir diuretikų vartojimu.

ELGESIO SINDROMAI, SUSIJĘ SU FIZIOLOGINIAIS SUTRIKIMAIS

IR SOMATINIAIS VEIKSNIAIS

Nervinė bulimija

 Tai sindromas, pasireiškiantis besikartojančiais persivalgymo priepuoliais ir

perdėtu susirūpinimu kūno svoriu.

 Dėl to atsiranda elgesio stereotipas, pasireiškiantis persivalgymu, lydimu

vėmimo arba laisvinančiųjų medikamentų vartojimo.

 Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija,

kartu ir perdėtą susirūpinimą kūno išvaizda ir svoriu.

 Pasikartojantis vėmimas dažnai sutrikdo organizmo elektrolitų balansą ir

sukelia įvairias somatines komplikacijas.

VII. SUAUGUSIŲJŲ ASMENYBĖS IR ELGESIO SUTRIKIMAI

Specifiniai asmenybės sutrikimai

 Tai ryškūs asmenybės ir elgesio sutrikimai, kurie nėra tiesiogiai sukelti ligos,
sužeidimo arba kito smegenų pakenkimo ar psichikos ligos.
    Paprastai šie sutrikimai apima kelias asmenybės pasireiškimo sritis ir
yra beveik visada susiję su reikšmingais asmeninio bei socialinio
funkcionavimo sunkumais.
   Specifiniai asmenybės sutrikimai dažniausiai prasideda vaikystėje arba
paauglystėje ir tęsiasi brandaus amžiaus laikotarpiu.

SUAUGUSIŲJŲ ASMENYBĖS IR ELGESIO SUTRIKIMAI Specifiniai

asmenybės sutrikimai / pavyzdys

 Paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas

 Paranoidinio tipo asmenybės sutrikimui yra būdingas perdėtas jautrumas

nesėkmėms, nenoras atleisti už įžeidimą ar skriaudą, įtarumas ir polinkis
iškreipti faktus, neutralius ar draugiškus veiksmus laikant priešiškais ir
paniekinamais.

 Šiam sutrikimui taip pat būdingi pasikartojantys įtarinėjimai be pateisinamos

priežasties, kad sutuoktinis ar seksualinis partneris neištikimas ir karingas bei
atkaklus asmeninių teisių jutimas.

 Polinkis jaustis perdėtai svarbiam, pasireiškiantis nuolatine nuostata viską

sieti su savimi.

SUAUGUSIŲJŲ ASMENYBĖS IR ELGESIO SUTRIKIMAI Specifiniai

asmenybės sutrikimai

 Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas / pavyzdys

   būdingas ryškus polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į

pasekmes, nuotaika yra

neprognozuojama ir nestabili.

   Tokiam asmeniui būdingi emocijų proveržiai ir nesugebėjimas

kontroliuoti „elgesio iškrovų“.
   Stebimas priekabus elgesys ir konfliktai su kitais, ypač paskatinami
tokio asmens impulsyvių veiksmų trukdymo ar kritikos.
   Skiriami du šio asmenybės sutrikimo tipai: impulsyvusis tipas,
apibūdinamas dominuojančiu emociniu nestabilumu ir impulsų kontrolės
stoka, bei ribinis tipas, kuriam būdingi impulsyviojo tipo požymiai ir
kartu savęs suvokimo, tikslų, vidinių vertybių pasirinkimo sunkumai.
    Kartu pasireiškia nuolatinis tuštumos jausmas, polinkis įsitraukti į
įtemptus ir nestabilius asmeninius santykius ir destruktyvus elgesys savęs
paties atžvilgiu, kartu su

suicidiniais ketinimais ir veiksmais.

VIII. PROTINIS ATSILIKIMAS

 Protinis atsilikimas – tai sulėtėjusios arba neužbaigtos protinės raidos būsena,

kai sutrinka įgūdžiai, pasireiškiantys vystymosi metu ir lemiantys:

 bendrąjį intelekto lygį, t. y. pažintinius, kalbinius, motorinius ir socialinius

sugebėjimus.

   Kartu su protiniu atsilikimu gali būti arba nebūti bet kuris kitas
psichikos arba somatinis sutrikimas.
   Protinis atsilikimas yra vertinamas standartizuotais intelekto testais.
   Juos galima papildyti skalėmis, vertinančiomis socialinę adaptaciją
esamoje aplinkoje.

Iš šių tyrimų gauti duomenys parodo apytikslį protinio atsilikimo laipsnį.

   Retai, bet treniruojantis ir taikant reabilitaciją, gali net pagerėti.

Diagnozė turi būti rašoma, remiantis tiriamuoju momentu nustatytu
intelekto lygiu.
   Skirstoma: lengvas, vidutinis, sunkus

Dauno sindromas

 Vadinama Trisomija 21 – genetinis sutikimas (patrigubėjusi 21

chromosoma) Sutrikimai

   pasireiškia vėluojančių pažinimo gebėjimų vystymusi – protiniu

atsilikimu (Mental retardation or MR) bei sutrikusiu arba vėluojančiu
fiziniu augimu. Labai aiškiai ši liga yra skiriama pagal pakitusius veido
bruožus.
   Suaugusių žmonių su Dauno sindromu vidutinis IQ koeficientas lygus
apie 50, kai vidutinio suaugusio be sutrikimų jis lygus apie 100. Protinis
atsilikimas istoriškai apibrėžiamas kai IQ koeficientas siekia 70 ir
žemiau. Didelė dalis žmonių sergantys Dauno sindromu turi sunkaus
laipsnio protinę negalią.
   Mokosi specialiose mokyklose, Lietuvoje sunku adaptuotis, rasti
darbą, studijuoti, - nėra tam pritaikytų sąlygų
24

IX. PSICHOLOGINĖS RAIDOS SUTRIKIMAI

 Sutrikimai turi šiuos bendrus požymius:

(a) prasideda tik kūdikystėje arba vaikystėje;
(b) funkcijų, glaudžiai susijusių su centrinės nervų sistemos biologine branda,
vystymosi sutrikimas arba sulėtėjimas;
(c) stabili eiga be remisijų ir paūmėjimų. Dažniausiai pažeidžiama kalba,
vizualinis erdvės suvokimas ir judesių koordinacija.

 Paprastai raidos sutrikimas arba sulėtėjimas konstatuojami labai ankstyvame

vystymosi etape, tada, kai tik galima patikimai nustatyti pakitimus.

 Vaikui bręstant, sutrikimų laipsnis vis mažėja, nors nedidelis deficitas gana
dažnai išlieka ir suaugus.

Vaikų negalios (protinės, fizinės) ir raidos sutrikimų rūšys

Raidos negalia:

   specifiniai tarimo ir kalbos raidos sutrikimai,

   specifiniai mokymosi gebėjimų raidos sutrikimai,
   specifiniai judesių raidos sutrikimai,
   vaikystės autizmas ir Aspergerio sindromas,
   elgesio sutrikimai,
   hiperkineziniai sutrikimai.

Kompleksinė negalia - turi visų arba keletą kitų negalios rūšių požymių.

Specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai

Specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai

 Tai sutrikimai, kai normalus mokymosi įgūdžių įgijimas sutrinka per

ankstyvąsias raidos stadijas.
 Tai nėra tiesiog galimybės mokytis nebuvimo pasekmė, vien tik protinio
atsilikimo rezultatas, ir šie sutrikimai nėra atsiradę dėl bet kokios rūšies
smegenų traumos arba ligos.

PAVYZDYS

Mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas

 Būdingi sutrikimai, pasižymintys rimtais tiek aritmetinių, tiek skaitymo

įgūdžių ir raidžių suvokimo sutrikimais, ir kuri negali būti paaiškinta vien
bendru protiniu atsilikimu arba neadekvačiu mokymusi.

Autizmas

Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdinga:

(a) nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus; (b)
psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio
bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.

 Be šių specifinių diagnostinių požymių dažni yra ir kiti, nespecifiniai

sutrikimai: fobijos, miego ir mitybos sutrikimai, žema frustracijos riba bei
agresija (nukreipta į save)

 Berniukams šis sutrikimas nustatomas tris kartus dažniau, nei mergaitėms

(paplitimas Lietuvoje 5 – 8 tūkst. vaikų iki 17 m.)

Autizmas ir Aspergerio sindromas (1)  Simptomai:

   mažai kalba, nežiūri į akis,

   turi veiklos ir elgsenos ritualų,
   praranda realų santykį su tikrovę,
   patologiškai uždari, nenori bendrauti, būti liečiami,
   aplinką suvokia ir pažįsta individualiai – gali žmones ar daiktus liesti
kūnu ar

rankomis, uostyti;

   silpni ryšiai su artimaisiais ir aplinka;

   hiperaktyvumas – vienas iš sudėtinių autizmo kriterijų; „Bebaimiai“ –
neturi

savisaugos jausmo, pajaučia tik labai stiprų skausmą, prastos

koordinacijos).
   Prognozė: Išlieka visą gyvenimą.
   Asperegerio sindromas – pasižymi tais pačiais nenormalumais,
išskyrus tai, kad kalbos ir pažintinių funkcijų raida nėra atsilikusi,
intelektas aukštas arba normalus.
X. ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMAI, PRASIDEDANTYS
VAIKYSTĖJE IR PAAUGLYSTĖJE Hiperkineziniai sutrikimai

   Tai grupė sutrikimų, kuriems būdinga ankstyva pradžia (paprastai per

pirmuosius penkerius gyvenimo metus), sugebėjimo užsiimti veikla,
reikalaujančia pažintinių funkcijų, stoka, polinkis nebaigus vienos
veiklos, užsiimti kita ir dezorganizuotas, sunkiai kontroliuojamas ir
perdėtas aktyvumas.
   Hiperkineziški vaikai dažnai būna neatsargūs ir impulsyvūs, linkę į
nelaimingus atsitikimus. Jiems dažnai būna sunku laikytis disciplinos, ir
tai daugiau susiję su neapgalvotu taisyklių pažeidimu, o ne su sąmoningu
nepaklusnumu.
   Jų santykis su suaugusiaisiais dažnai būna socialiai nesuvaržytas,
stokojantis įprasto atsargumo ir santūrumo.
   Jie nėra populiarūs tarp kitų vaikų ir gali tapti izoliuoti.
   Esant šiam sutrikimui, dažnai pasireiškia kognityvinių funkcijų
sutrikimas.
   Dažnas yra ir motorinės bei kalbos raidos atsilikimas.
   Antrinės komplikacijos – tai asocialus elgesys ir žema savivertė.

ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMAI, PRASIDEDANTYS VAIKYSTĖJE

IR PAAUGLYSTĖJE

PAVYZDYS

 Elgesio sutrikimai

   būdingas pasikartojantis ir nuolatinis asocialaus, agresyvaus arba

nepaklusnaus elgesio stereotipas.
   Toks elgesys, pasiekęs stipriausią išraiškos būdą, sutrikdo šiam amžiui
būdingas socialines elgesio normas, todėl tai nėra paprastas vaikiškas
išdykavimas arba paauglio maištavimas.
   turi būti ilgai trunkantis (mažiausiai 6 mėnesius).
   elgesio ypatumai: per didelis polinkis peštis ir triukšmauti,
   žiaurumas kitiems žmonėms ar gyvūnams,
   didelis destruktyvumas nuosavybės atžvilgiu,
   padeginėjimas, vagiliavimas, pasikartojantis melavimas, pamokų
praleidinėjimas, bėgimas iš namų, neįprastai dažni ir stiprūs pykčio
protrūkiai bei nepaklusnumas.

1. Psichoanalitinė / psichodinaminė (Z. Froidas ir kt.)

 2. C. Jungo analitinė psichologija
3. Humanistinė kryptis (A. Maslow, C. R. Rogers ir kt.)
4. Egzistencinė (V. Franklis, I. Yalom ir kt.)
5. Socialinio išmokimo ir socialinė kognityvinė teorija (A. Bandura ir kt.)
6. Geštaltinė psichologija (M. Vertheimeris ir kt.) / geštaltinė psichoterapija (F. Perlz ir
kt.)
7. Kognityvinė-elgesio terapija (KET) Kognityvinė ir elgesio terapija, sutrumpintai vadinama
KET, – tai moksliškai pagrįstas ir įrodytas tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo
siekiama pašalinti simptomus ar geriau adaptuotis.
Tai palyginti nauja psichoterapijos rūšis; ji atsirado JAV septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o jos
pradininkais laikomi du žymūs JAV psichoterapeutai – Albert Ellis ir jau minėtas Aaron Beck.
Kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo
mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai
suprantame. Mes įpratę manyti ir sakyti atvirkščiai: įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti,
nerimauti ar džiaugtis. Tačiau akivaizdu tai, kad skirtingi žmonės, patekę į tokią pačią situaciją, gali ją suvokti
skirtingai ir todėl išgyventi skirtingus jausmus.
Taigi, vienas iš svarbiausių kognityvinės ir elgesio terapijos tikslų yra suvokti kliento mąstymo ypatumus ir
kaip jie lemia blogą jo savijautą, bei padėti keisti mąstymą ir elgesį taip, kad simptomai ir problemos išnyktų, o
žmogaus funkcionavimas šeimoje, darbe bei platesniame socialiniame kontekste atsistatytų.

8. Bihevioristinė kryptis (J. B. Watson, B. F. Skinner ir kt.)

A. Adlerio Individualioji psichologija Individualiosios psichologijos pagrindiniai teiginiai yra

šie:

● asmenybė yra vientisa ir nedaloma;

● žmogus gyvena ir veikia visas, nes jis – individuali visuma, o ne atskirų dalių rinkinys;
● asmenybės vientisumą išreiškia gyvenimo stilius, kuris formuojasi ankstyvoje
vaikystėje atitinkamai pagal vidinį žmogaus požiūrį į save, aplinką, siekiamus tikslus ir
kuris suteikia visam gyvenimui kryptį;
● žmogaus veiksmai visada turi tikslą, todėl galima sakyti, kad jo elgesį lemia ne
priežastys (ankstesni įvykiai), o tikslai (numatomi rezultatai);
● asmens elgesio prasmę galime suprasti tiksuvokę jo tikslą;
● žmogus yra sociali būtybė, jam labai svarbu priklausyti grupei (bendruomenei,
visuomenei) ir jaustis joje vertingu. Neradęs savo vietos grupėje asmuo išgyvena
menkavertiškumo jausmą ir siekia pranašumo kitų atžvilgiu. Žmogaus elgesys
suprantamas tik matant jį bendruomenės kontekste.)

A. Adleris psichiką suvokė kaip neskaidomą visumą ( individuum ) , todėl ir jo mokslas

pavadintas individualiąja psichologija. Jo žodžiais tariant, individualioji psichologija yra
nuoseklus mokslas apie individo nuostatas, į bendruomenės gyvenimo klausimus, taigi šia
prasme ji yra socialinė psichologija. Jis orientavosi į individo ateitį, į jo susidarytą gyvenimo
planą, kuri vykdydamas siekia tikslo. Taigi elgesį lemia ne biologiniai veiksniai, įgimti
seksuali-
niai potraukiai ( libido ) , bet socialiniai santykiai ( tėvų ir vaikų, šeimos tarpusavio, santykiai
su bendruomene ) . Jis pabrežė vaikystės reikšmę tolesnei asmenybės raidai, nurodė aktyvią
sąmonės įtaką šiam procesui, neneigė ir pasąmonės dalyvavimo susidarant savo gyvenimo
planą. Taikant šias pažiuras praktiškai, pvz., konsultuojant vaiką, pirmiausia stengiamasi
išsiaiškinti jo socialumo jausmą, nes iš jo tuojau aiškėja ir vaiko gyvenimo stilius. .
Šiuolaikiniai tyrimai
rodo, kad mūsų smegenyse yra užfiksuota visa, ką mes esame patyrę, tačiau ne viską
atsimename sąmoningai. A. Adleris iškėlė mintį, kad mes atsimename tai, kas atitinka mūsų
turimą gyvenimo stilių, kas jį palaiko. Todėl per konsultavimo ir terapijos procesą tie
atsiminimai gali keistis. Taip pat gyvenimo stilius gali keistis ne tik dėl konsultavimo ar
terapijos, bet ir dėl įvairių įvykių – tiek teigiamų, tiek neigiamų. Tiesa, suaugusiam tai keičiasi
sunkiau. A. Adleris buvo įsitikinęs, kad žmogus konstruoja savo gyvenimą. Kitaip tariant, A.
Adlerio nuomone, žmogus yra atsakingas už savo gyvenimą pats.
Pagrindinis adlerietiško konsultavimo principas – padėti žmogui atskleisti ir pačiam pamatyti
savo gyvenimo stilių. Labai įdomu, kad A. Adleris nevartojo žodžio pasąmonė ar
neįsisąmoninimas. Jis tiesiog sakė, kad yra dalykų, kurių mes nežinome.

9. Transakcinė analizė (E. Berne)

https://www.koucingopaslaugos.lt/straipsniai-lt/transakcines-analizes-teorija
10. Asmenybės bruožų teorija (G. W. Alport) http://www.mokslas.net/psichologija/g-w-
allporto-dispozicine-asmenybes-teorija/

1. Šios teorijos kūrėjas – Sigmund Freud (1856-1939). Jis sukūrė psichologijos teoriją
žinomą psichoanalizės vardu. Psichoanalize gali būti vadinama, kaip manė pats Z. Froidas,
žmogaus psichikos reiškinius aiškinanti teorija, žmogaus psichikos tyrinėjimo (laisvų
asociacijų) metodas bei psichoterapinė sistema, kurie pagrįsti šia teorija. Čia pateikiama
būtent tik psichinius reiškinius aiškinančios teorijos santrauka ir tik ta jos dalis, kuri yra
tiesiogiai susijusi su asmenybės struktūra ir procesais,
Asmenybė susideda iš trijų pagrindinių sistemų – id, ego ir superego.
Id (tai). Psichikos dalis, kuri yra paveldima gimstant, vadinasi id. Tai itin subjektyvus ir
uždaras psichinis pasaulis, nepripažįstantis objektyvios realybės. Į id sudėtį įeina ir
biologinės žmogaus elgesį motyvuojančios jėgos – instinktai. Dėl glaudžios savo sąveikos su
biologiniais kūno procesais, ši asmenybės dalis yra psichinės energijos rezervuaras (kitos dvi
sistemos išsidiferencijuoja iš jos ir iš jos gauna energiją). Id netoleruoja energijos augimo,
kuris patiriamas kaip nemaloni įtampa. Įtampa gali kilti išorinės stimuliacijos ar viduje
atsirandančių spaudimų dėka. Id siekia tuoj pat iškrauti įtampą ir sugrąžinti pastovų ir žemą
energijos lygį. Įtampos sumažėjimas patiriamas kaip malonumas. Id iš esmės veikia tik pagal
šį dėsnį, kuris vadinamas malonumo principu.
Įtampai sumažinti (išvengti skausmo ir gauti malonumo) id gali išnaudoti refleksyvius
veiksmus (reflex action) ir pirminius procesus (primary process). Refleksyvūs veiksmai – įgimtos
ir automatinės reakcijos (tokios, kaip, pvz.: čiaudėjimas, mirkčiojimas), kurios tuoj pat
sumažina įtampą ir yra naudojamos susitvarkant su palyginti paprastomis sujaudinimo
(sudirginimo) formomis. Pirminis procesas – sudėtingesnis psichologinis procesas. Jis
iškrauna įtampą, suformuodamas objekto, kuris gali pašalinti įtampą, vaizdinį. Toks
haliucinacinis patyrimas, kuriame geidžiamas objektas egzistuoja kaip atminties vaizdinys,
vadinamas norų išsipildymu (wish-fulfillment). Sapnai yra tokio patyrimo pavyzdys, kuriame
visada pasireiškia norų išsipildymas arba bent bandymas išpildyti norus (nors taip ir gali
neatrodyti iš pirmo žvilgsnio). Taip pat tokio proceso pavyzdys yra psichotikų haliucinacijos ir
vizijos. Tokie norus išpildantys vaizdiniai tėra vienintelė tikrovė, kurią pažįsta Id.
Žinoma, pirminiai procesai patys savaime negali sumažinti įtampos, todėl instinktų
sukeliamiems poreikiams tenkinti reikia gerokai efektyvesnių psichinių funkcijų. Būtent tokie
yra antriniai psichiniai procesai, kurie sudaro pagrindą kitai asmenybės struktūros sistemai
– ego.
Ego (aš). Tai asmenybės sistema, kuri bando patenkinti organizmo poreikius per sąveiką su
objektyvia realybe. Ego veikia pagal visai kitus dėsnius nei id ir savo funkcionavimui
išnaudoja visai kitus psichinius procesus. Ego veikia pagal realybės principą,kuris reikalauja
atidėti įtampos atpalaidavimą iki tol, kol bus atrastas objektas, kuris tiks poreikio
patenkinimui. Tad šis principas laikinai pakeičia malonumo principą, kuris gali būti
patenkintas tik tada, kai surandamas reikiamas objektas, ir tik tada sumažinama
įtampą. Ego tai įgyvendina antrinių procesų pagalba. Tai tie psichiniai procesai, kurie padeda
orientuotis organizmui išoriniame pasaulyje (tokie kaip suvokimas, mąstymas, atmintis ir
pan.). Būtent jie padeda ego planuoti, kaip patenkinti poreikį.
Ego galima prilyginti vykdomajai asmenybės valdžiai, nes būtent jis reguliuoja visus žmogaus
veiksmus, atrenka aplinkos objektus ir nusprendžia, koks instinktas ir kaip, bus patenkintas.
Tai darydamas, ego turi suderinti ir integruoti dažnai vienas kitam prieštaraujančius id,
superego ir išorinio pasaulio reikalavimus. Tai yra ganėtinai sunku.
Faktiškai ego atsiranda iš id dalies sąveikaujančios su pasauliu tam, kad patenkintų id ir
nefrustruotų jame esančių poreikių. Tad ir visa jo energija kyla iš id. Todėl ego neegzistuoja
atskirai nuo id ir niekada nėra visiškai nepriklausomas nuo Id. Jo pagrindinis vaidmuo yra
suderinti instinkyvių organizmo poreikių patenkinimą su aplinkos sąlygomis, tad jo
pagrindiniai tikslai ir būtų – išlaikyti individo gyvybę ir prižiūrėti rūšies reprodukciją.
Superego (aukščiau nei aš). Tai vėliausiai organizmo vystymosi eigoje išsivystanti sistema. Iš
esmės tai vaiko prisiimtos tradicinės vertybės ir visuomenės idealai, taip kaip jie yra
interpretuojami jo tėvų. Jų priėmimą užtikrina bausmių ir apdovanojimų sistema, taikoma
vaikui. Tad superego – asmenybės moralioji dalis, kuri atstovauja tai, kas idealu, labiau nei tai,
kas realu ir labiau siekia tobulumo, nei realių tikslų. Būtent superego  žmoguje nusprendžia,
kas yra teisinga ir kas yra bloga, tam, kad žmogus galėtų veikti pagal atitinkamus
visuomenės moralinius standartus.
Superego kaip vidinis moralinio elgesio teisėjas išsivysto tėvų bausmių ir apdovanojimų
įtakoje. Tam, kad išvengtų bausmių ir gautų apdovanojimų, vaikas elgiasi taip, kaip to nori jo
tėvai. Tai, už ką baudžiama, suformuoja jo sąžinę, kuri yra viena iš dviejų superego posistemių.
Tai, už ką skatinama, sudaro jo ego-idealą, kuris yra kita superego posistemė. Šis įsisavinimas
vyksta introjekcijos mechanizmo pagalba. Sąžinė baudžia žmogų, versdama jį jaustis kaltu,
ego-idealas apdovanoja jį pasidžiavimo savimi jausmu. Po superego susiformavimo tėvų
kontrolę pakeičia savikontrolė.
Pagrindinės superego funkcijos yra:
1)  uždrausti id impulsų, ypač seksualinių ir agresyvių, patenkinimą, kadangi šie impulsai yra
smerkiami visuomenės;
2)  priversti ego pakeisti realistinius tikslus moraliniais;
3)  siekti tobulumo.

Taigi, superego priešinasi tiek id, tiek ego, ir vertina pasaulį pagal save. Tuo jis yra panašus
į id ir yra neracionalus, o į egopanašus tuo, kad siekia kontroliuoti instinktus. Bet jis ne tik
siekia trumpam uždelsti instinktų patenkinimą, bet ir bando juos sustabdyti visam laikui.

Iš esmės id, ego ir superego nėra į homunkulus (mažus žmogelius) panašios būtybės, kurios

sėdi žmoguje ir kontroliuoja jo elgesį, kaip gali pasirodyti vaizdingai pasakojant jų savybes.
Greičiau tai yra tam tikri procesų, kurie veikia pagal skirtingus dėsnius, tipai. Įprastomis
aplinkybėmis šių procesų tėkmė nekonfliktuoja, o yra suderinta ir
vadovaujama ego  principų. Asmenybė normaliai funkcionuoja kaip visuma, o ne kaip trys
atskiros dalys. Sąlyginai galima id prilyginti biologinei asmenybės pusei, ego – psichologinei,
o superego – socialinei daliai.

ASMENYBĖJE VYKSTANTYS PROCESAI IR JŲ DINAMIKA

Z. Froidas laikėsi deterministinių pažiūrų. Todėl žmogaus organizmą laikė sudėtinga

energetine sistema, kuri semiasi energijos iš suvartoto maisto ir eikvoja ją įvairiems tikslams,
tokiems kaip kvėpavimas, raumenų judėjimas, suvokimas, mąstymas ir pan. Z. Froidas,
įtakotas savo laikmečio tradicijos, manė, kad jei yra tokia veikla kaip mąstymas, vadinasi jam
atlikti reikalinga tam tikra energijos forma – psichinė energija. Pagal energijos tvermės dėsnį,
energija gali būti transformuojama į kitą būseną, bet niekada negali išnykti. Tad psichinė
energija gali būti transformuota į fiziologinę, ir atvirkščiai. Toks sąlyčio taškas tarp biologinės
(kūno) ir psichinės (asmenybės) energijos yra id ir instinktai.